Etninė kultūra

Edukacinė programa „Žemaitiška vakaruški“

Edukacinės programos „Žemaitiška vakaruški“ metu dalyviams pristatoma Žemaitijos regiono bei Kražių krašto tautosaka, istorija, tradicijos, kultūrinis ir kulinarinis paveldas.
Edukacijos dalyviai ne tik supažindinami su žemaitiškais šokiais, dainomis, žaidimais, bet ir aktyviai dalyvaudami veiklose išmoksta juos šokti, dainuoti, žaisti, groti liaudies instrumentais žemaitiškus kūrinius, ragauja žemaitiško kastinio. Edukacinė programa ženkliai prisideda prie etnokultūros puoselėjimo bei Žemaitijos etnografinio regiono istorijos, tradicijų autentiškumo, pažinimo, išsaugojimo ir perdavimo vaikams ir jaunimui, kad vėliau būtų išprusę ir užaugtų aktyviomis sąmoningomis asmenybėmis. Edukacinės programos pradžioje vedama ekskursija, kurios metu dalyviai supažindinami su Žemaitijos regione esančio Kražių krašto didinga istorija, iškiliomis asmenybėmis, kultūros paveldu ir miestelyje esančiais kultūros paveldo objektais. Vėliau, pasitelkus muziką, literatūrą, scenos meną, kulinarinį paveldą bei informaciją pritaikius pagal vaikų ir jaunimo amžiaus grupes pristatomas Žemaitijos regiono tautinis kostiumas, žemaitiška muzika bei Žemaitijos kulinarinis paveldas. Edukacinėje programoje dalyvavusiems mokiniams skiepijamas noras pažinti savo šalies istoriją, kultūrą ir paveldą, plečiamas jų kultūrinis akiratis, ugdomas kūrybiškumas ir saviraiška. Tikime, kad „Žemaitiškos vakaruškės“ dalyviai ne tik susipažins, bet ir pamils Žemaitijos etnografinio regiono kultūrą ir muziką bei sugrįš į mūsų kraštą dar gausesnėmis pajėgomis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Baltų istorinė virtuvė

Šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimo be parduotuvės, ir joje esančių produktų įvairovės, kurių kilmė siekia pačias tolimiausias pasaulio šalis. O dar prieš kelis šimtus metų tik
nedidelė dalis protėvių turėjo daugeliui mūsų neatskiriamą privilegiją – rinktis, ką valgyti. Tuomet dauguma valgė tai, ką turėjo ir tada, kada turėjo. Edukacinėje degustacijoje „Baltų istorinė virtuvė“, naudojant atkūriamos istorijos metodus, dalyviai tyrinės protėvių archajinės virtuvės pasaulį, pilną šiai dienai neįprastų ir pamirštų skonių, patiekalų. Rekonstrukcinių artefaktų ir patyriamųjų metodų pagalba atkurtoje mobilioje vikinginio laikotarpio virtuvėje, edukacijos dalyviai susipažins su baltų genčių istoriniais patiekalais, maisto produktais ir jų konservavimo metodais. Užsiėmimo metu, edukatoriai siekia dalyvius supažindinti su senaisiais maisto gaminimo indais ir įrankiais, atskleisti senąsias maisto gaminimo technologijas ir valgymo kultūrą. Dalyviai ne tik klausys istorijų, bet ir gamins, degustuos vikinginio laikotarpio virtuvėse vyravusius įvairius grūdų patiekalus: duoną, grūdų spragėsius, blynus, košes ir įvairiausius jų pagardus. O savo žinias jie užtvirtins atsakant į klausimus, menant mįsles ir balsuojant už skaniausią paragautą patiekalą. Edukacijos turinys leis ne tik pažinti istorinius valgius, bet ir atrasti savo šeimose išlikusius senuosius protėvių patiekalus, keliaujančius iš kartos į kartą daugiau kaip kelis šimtus metų.
Etninė kultūra

„Tauragės krašto rūbai“

Edukacija skirta 5 – 12 klasių moksleiviams, jaunimui ir suaugusiesiems. Pagal moksleivių amžių, atitinkamai ir pasakojama. Jaunimui ir suaugusiems pasakojama daugiau detalių, rūbų
nešiosenos kitose šalyse pavyzdžių, daugiau istorinių detalių, kaip keitėsi rūbai, bėgant laikui. Etnografijos ekspozicijoje bus įrengta vitrina, kurioje eksponuojamas Tauragės krašto moters etnografinis kostiumas, moters žieminė apranga bei sėjėjas lininiais darbo drabužiais. Pasakojama, kaip atsirado drabužiai, kokios spalvos dominuoja Tauragės krašte, kuo skiriasi žieminė ir vasarinė apranga, iš kokių medžiagų buvo siuvami išeiginiai ir darbo drabužiai. Papildomai naudojami kiti audiniai, pvz. languota medžiaga sijonui, audinys su prijuostės raštais, klumpės.
Muzika, Etninė kultūra

Nuo piemenėlio iki muzikontėlio

Lietuvių kalboje žodis „groti“ turi ir žaidimo, ir laimės mėginimo reikšmes. Kad galėtų groti, žmogus kūrė muzikos instrumentus iš paprasčiausio šiaudo, plunksnos, kelmo ar lentos.
Garsais sudėliota melodija žmogaus norėta ne tik pamėgdžioti gamtos garsus, bet ir perduoti žinią, susisiekti su anapusiniu protėvių pasauliu, išreikšti liūdesį, džiaugsmą, linksmintis ir kitus palinksminti. Edukacinėje programoje susipažinsite su lietuvių liaudies instrumentais; patirsite, kaip gimsta garsas; kursite, žaisite, improvizuosite.
Etninė kultūra

Iš žaidimų istorijos: sužinok ir išbandyk

Programos tikslas padėti mokiniams ugdyti tautinį tapatumą ir etnokultūrinį raštingumą, pažinti ir vertinti tradicinę kultūrą, suprasti jos gyvybingumą ir nuolatinį atsinaujinimą,
sąsajas ir skirtumus su kitomis kultūromis, suvokti save kaip tos kultūros puoselėtoją, ugdytis pasididžiavimą ja ir pagarbą kitoms kultūroms. Uždaviniai: 1. Pristatyti tradicinius lietuvių liaudies žaidimus ir jų atsiradimo istoriją. 2. Surengti tradicinių žaidimų rungtis mokinių grupėms. 3. Kiekvienam dalyviui paruošti liaudiško žaidimo ruošinį savarankiškam darbui namuose. Tradiciniai judrieji žaidimai, kurie yra užfiksuoti įvairiuose šaltiniuose, dažniausiai yra susiję su piemenų pramogomis. Tai yra natūralu, nes poreikis žaisti šiuos žaidimus piemenų amžiuje yra labai didelis, piemenavimas reikalavo judrumo ir greitos reakcijos (tekdavo nuolat bėgioti paskui nuklystančius gyvulius, saugoti bandą nuo vilkų), be to, žaidimams, kitaip nei vyresnieji, piemenys turėdavo daugiau laiko. Daugelyje piemenų žaidimų buvo naudojami įvairūs įrankiai ir priemonės: lazdos, akmenys, akmenėliai, medžio stuobriai ir pan. Senovėje piemenų naudotos medžiagos ir priemonės bus panaudotos ir edukacinėje programoje „Iš žaidimų istorijos: sužinok ir išbandyk“
Etninė kultūra

Piemenų pučiamieji instrumentai. Jų gaminimas ir etnomuzikavimas.

Birbynių meistras edukacinio užsiėmimo metu supažindina moksleivius su seniausiais muzikos instrumentais, su piemenų etnine kultūra. Moksleiviai išmoksta pasigaminti paprastas piemenų
švilpynes ir jomis groja nesudėtingas melodijas bei pamėgdžioja paukščių garsus. Jaunesni moksleiviai ( 4-6 kl.) groja paprastesnes melodijas, vyresni (7-9 kl.) sudėtingesnes. Vyresnieji pamokomi pūsti ir ožragį.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Paprotiniai amatai (išvažiuojamoji programa)

Programa skirta 5 - 12 klasių mokiniams. Kas yra paprotiniai amatai? Kuo Lietuvos paprotiniai amatai panašūs ir kuo skiriasi nuo kitų šalių paprotinių amatų?Kodėl svarbu kiekvienam
lietuviui žinoti ir puoselėti savo tautos paprotinius amatus? Atsakymus į šiuos klausimus išgirsite programos teorinėje dalyje. Praktinėje programos dalyje sukursite vieno pasirinkto paprotinio amato darbelį: margutį, verbą, karpinį, šiaudinuką, kaukę ar vaško žvakelę. Aprūpiname visomis kūrybai reikalingomis medžiagomis ir priemonėmis. Sukurti darbai atiduodami autoriams. Programos trukmė 90 minučių.
Etninė kultūra

Tradicinių juostų reikšmė lietuvių etninėje kultūroje

Renginio metu dėviu VI a. kostiumą, demonstruojamas vytinis audimas, rodomi juostų pavyzdžiai, pasakojama apie vytinių juostų technologiją, paplitimą. Pristatant archeologinį kostiumą
pasakojama apie medžiagas spalvas papuošalus, aksesuarus ir jų paskirtį. Papasakojus ir aptarus juostų simboliką ir papročius, ženklus juose, mokiniai atlieka praktikos darbą: pagal galimybes, gebėjimus jie veja, pina, audžia pasirinktą gaminį.
Kita, Etninė kultūra

Iš gamtos – sveikatai ir grožiui

Kūrybinis edukacinis užsiėmimas „Iš gamtos – sveikatai ir grožiui“ kviečia moksleivius ir mokytojus dvasinei atgaivai, kurią pajusti galite unikaliame Lietuvos kampelyje – Tauragnuose.
Čia užaugo garsioji Žiniuonė, tautosakos, liaudies medicinos tyrinėtoja daktarė Eugenija Šimkūnaitė, palikusi turtingą mokslinį ir literatūrinį palikimą bei išmintį, kuria norime pasidalinti. Atvykę į mūsų kraštą, pavaikščiosite jos išmintais takais palei giliausio Lietuvos ežero Tauragno krantus, aplankysite Gesės (taip vadino daktarę) vyšnių sodą, aukštaitišką gėlių darželį, įkvėpsite gaivaus oro gurkšnį, apglėbsite medį ir pajausite gamtos galią bei grožį. Pievose ir pamiškėse pasirinksite kvapniausių ir gražiausių žolynų, o mes atskleisime Jums dalį iš gilios senovės atėjusių gamtos paslapčių. E. Šimkūnaitė sakė, kad nėra žolynų negydančių, tik atitikti reikia. Jei atvažiuosite – pagal sezoną susirinksite 10 svarbiausių vaistingųjų augalų šeimos vaistinėlei, užsirašysite 5 svarbiausius receptus kūno grožiui, sielos ramybei, bendrai sveikatai bei atminčiai gerinti, nuotaikai pakelti. Išbandysime keletą burtų. Išmoksite pasisodinti kaimišką darželį, kuris džiugins ir neš naudą. Virsime vaistingųjų žolelių arbatą, degustuosime, aptarsime gydomąsias savybes ir dalinsimės savo žinojimu bei patirtimi. Jei atvyksite pavasarį, pasivaišinsime „Patvorių karalienės“ (dilgėlių, jos Tauragnuose sveikiausios!) sriuba. Neabejojame, kad pasitvirtins posakis „Sveikame kūne – sveika siela“.
Kita, Etninė kultūra

„Perku, parduodu, dykai atiduodu“

Edukacinė programa skirta susipažinimui su metrologijos – matavimo mokslo – pagrindais. Beveik iki XX a. vidurio ir valstietis, ir miestelėnas, kasdien seikėdamas ir sverdamas grūdus,
miltus, vilną ar linus, naudojo senuosius saiko metus. Su ilgio, tūrio, ploto matavimo vienetais susipažinsite edukacinėje programoje. Matuodami, sverdami, seikėdami suprasite, kas yra sprindis, sieksnis, uolektis, pėda, žingsnis, sauja, gorčius ar bezmėnas.
Rodomi įrašai: 391 - 400414