Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Štai atvažiuoja Kalėda“

Edukacinė programa vyksta nuo 2008 m. Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai
Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Programa susideda iš trijų dalių: burtai, natūralios žvakės ir rankų darbo kūčiukai. Programos metu supažindinama su kalendorinės šventės – Kalėdų – šventimo senovėje papročiais ir tradicijomis. Kalėdos, arba šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė. Europoje, paplitus krikščionybei, senosios tradicijos susipynė su naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Katalikiškos Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 dieną. Šv. Kalėdų naktis – stebuklų, svajonių ir troškimų išsipildymo metas. Pagal tradiciją Kūčių vakarą mus aplanko magiškos jėgos, įvairios dvasios ir vaiduokliai, pasirengę užmegzti su mumis kontaktą. Tai žinojo dar mūsų protėviai, todėl būtent tuo laikotarpiu burdamiesi ir stengėsi sužinoti savo ateitį, ar išsipildys svajonės, norai ir kiti dalykai. Edukacinės programos dalyviams pasakojama apie kalėdinius būrimus. Paskui vyksta Kalėdinių burtų praktinis organizavimas, kur visi mokomi tradicinių kalėdinių burtų. Dalyviai išbando spėjimus: iš žirnių skaičiavimo, šiaudų traukimo, iš pėdavimo, batų metimo, kt. Vėliau visus kviečiame pasigaminti kūčiukų. Kūčiukai, prėskučiai arba šližikai – tradicinis lietuvių Kūčių vakarienės patiekalas. Laikantis tradicijų kūčiukus reikėtų kepti patiems Kūčių dieną ar išvakarėse, nes tik pagamintas namuose pačių rankomis šis patiekalas įgauna prasmę. Edukacinėje programoje vaikai prisiliečia prie šios tradicijos ir išmoksta išsikepti kūčiukus, kuriuos vėliau kartu su receptu parsiveža lauktuvių į namus. Tikimės, kad sudalyvavę edukacijoje vaikai ims kepti kūčiukus kartu su tėveliais ir kūčiukų kepimas neišnyks.
Etninė kultūra

Žvakių liejimas

Tikslas – supažindinti dalyvius su senoviniu amatu – žvakių liejimu, plėtoti jų kultūrinį akiratį, ugdyti kūrybiškumą, puoselėti etninės kultūros tradicijas. Uždavinys – dalyvius
supažindinti su apšvietimo priemonėmis: balana ir jos laikikliu (vadinamuoju „dziedu“), įvairių rūšių fabrikinės gamybos žibalinėmis lempomis, žibintais. Išmokyti lieti gryno vaško žvakes. Metodai: vaizdiniai, žodiniai ir praktiniai. Priemonės žvakių gamybai: lininiai siūlai dagčiui gaminti, lempelė vaškui lydyti, formelės liejimui, samtelis vaškui pilti. Veikla: dalyviai atvykę į muziejų sužinos, kaip senovėje buvo liejamos žvakės, kaip paruošiamas vaškas, iš kokių siūlų daromas dagtis. Sužinos apie Vėlinių ir Grabnyčių papročius, žvakių naudojimą buityje. Patys išbandys žvakių gamybos būdus (lieti į formas, mirkyti, pilti ant dagčio). Bus menamos mįslės apie lempą, žvakę ir kitas šviesą skleidžiančias priemones. Rezultatai: etninės kultūros akiračio praplėtimas, išsaugojant etninės kultūros tradicijas ir vertybes. Ugdomas kūrybiškumas, bendradarbiavimas tarpusavyje įveikiant sunkumus.
Etninė kultūra

Medžio drožybos edukacija

Susipažinsite su medžio vaizdiniais lietuvių pasaulėžiūroje, kryždirbystės papročiais Lietuvoje, darbo įrankiais naudojamais medžio drožyboje, gaminių pavyzdžiais ir jų gaminimo
technologine eiga. Pamėginsime pasigaminti medinį tradicinį dirbinį. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas Audrius Vasiliauskas.
Literatūra, Etninė kultūra

Slaptoji mokykla

Edukacinė programa „Slaptoji mokykla“ šiltuoju metų laiku vedama dūminėje pirkioje, šaltuoju metų laiku – edukacinėje klasėje ir dvaro parke. Autentiškas dūminės pirkios interjeras
leidžia improvizuoti slaptosios lietuviškos mokyklos aplinką, pažinti to laikotarpio (1864–1904) leidinius, jų autorius (Žemaitę, M. Valančių ir kt.). Dalyviai, susėdę aplink stalą, klausosi daraktorės pasakojimo apie spaudos draudimo laikotarpį. Vyksta abipusis bendravimas su programos dalyviais, pasitelkiant jų turimas žinias. To laikotarpio aplinką kuria prietemoje skaitomos 1898–1903 m. Bitėnuose, Tilžėje, Karaliaučiuje išleistos lietuviškos knygelės. Pažintinę paslaugos veiklą papildo kūrybinė meninius sugebėjimus atskleidžianti veikla– dailyraščio rašymas žąsies plunksna. Šią veiklą dauguma dalyvių atlieka susikaupę. Netikėtas carinės Rusijos žandaro beldimas į pirkios duris nutraukia mokymąsi ir tenka imtis kitų darbų (plėšyti plunksnas III–V kl. mokiniams, o VI –IX kl. dalyviams skaityti kirilica išspausdintus tekstus (tiems, kurie kaip užsienio kalbą yra pasirinkę rusų). Kita šios programos dalis vyksta dvaro parko teritorijoje. Dalyviams pagal duotą parko planą reikia surasti punktus su „paslėptomis lietuviškomis knygomis“. Didesnė dalyvių grupė dalijama į dvi komandas. Šios užduoties esmė – gebėjimas dirbti komandoje, greitas orientavimasis vietovėje ir plane. Laimi ta komanda, kuri per trumpiausią laiką suranda plane pažymėtus punktus. Dalyviai , turintys fizinę negalią ar kt.
Etninė kultūra

"Aukštaitiška sodyba"

Edukacinės programos metu vaikai ir jaunimas bus susipažindinti su 4 kultūrinėmis temomis: XIX amžiaus pabaigos vidutinio valstiečio Aukštaitiška sodyba ( 6 pastatais ir mažąja
architektūra), tradiciniais piemenų žaidimais, aukštaitiškais tradiciniais šokiais, kulinariniu paveldu. Programa bus pritaikyta įvairaus amžiaus grupių moksleiviams. Pagal skaičių moksleiviai gali būti dalinami į 2 grupes. Kiekviena grupė užsiimama skirtinga veikla, nes programą veda 2 edukatoriai. Pirmiausia moksleiviams bus vedama ekskursija po sodybos pastatus ir pasakojama apie šeimos gyvenimo tradicijas, papročius ir amatus (kokie darbai dirbami, kas kokiame pastate buvo laikoma, kokių amatų mokėjo XIX a. pabaigos valstiečio šeimos nariai). Po to žaidžiami judrūs piemenų žaidimai: paslėpto daikto ieškojimas, „Boba“, kas taiklesnis (bulvių mėtymas į krepšį), žaidimas su lazdomis „Perkūnas šaudo“. Mokomasi tradicinių Aukštaitiškų šokių: „Dūda“, „Mėnesėlis“. Judrūs žaidimai ir šokiai baigiami supažindinimu su aukštaitišku kulinariniu paveldu. Ant laužo kepama tradicinė piemenų pautienė.
Dizainas, Etninė kultūra

Svečiuose pas dvaro keramikę

Atvykusiems pas keramikę į svečius, ji pirmiausia papasakos apie vieną iš seniausių Lietuvoje ir net pasaulyje amatų bei plačiau apie molį (jo rūšys ir panaudojimo būdai), kur jis
randamas ir kaip galiausiai atsiduria pas mus namuose, pavirtęs įvairiomis formomis bei pasidabinęs spalvomis.paaiškins, kuo skiriasi senieji molio deginimo būdai nuo šiuolaikinių ir kur pasaulyje jie vis dar naudojami. Po pasakojimo, visi bus pakviesti savo rankomis nusilipdyti pakabinamą žaisliuką arba įgyvendinti savo paties sugalvotą idėją. Po programos kiekvienas dalyvis bus apdovanotas Jaunojo dvariškio liudijimu.
Etninė kultūra

Mano pirmasis sodas

Šis užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su tradiciniu lietuvišku sodu, jiems bus suteikta galimybė išmokti jį susirišti ir turėti savo aplinkoje. Pirmoje dalyje moksleiviams bus
paaiškinta sodų reikšmė, svarba ir panaudojimas liaudies papročiuose ir apeigose: vestuvėse bei krikštynose. Susipažins su sodų pavyzdžiais, esančiais Vilniaus etninės kultūros centre. Antroje dalyje moksleiviai bus supažindinami su galima sodo žaliava: įvairiais javais (rugiais, kviečiais, kvietrugiais), nendrėmis ir smilgomis, aptariamas žaliavos rinkimo laikas bei saugojimo sąlygos. Mokomi paruošti šiaudus ir sukarpyti reikiamais ilgiais. Trečioje daly rišamas tradicinis sodas – dvi lygiakraštės piramidės su bendru pagrindu. Baigus sutvirtinamos ir išlyginamos sodo kraštinės.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Autentiškos Vėlinių tradicijos“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi gyvenimo ciklo papročiais. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su mirties samprata lietuvių tradicinėje kultūroje; (2) supažindinti su Vėlinių
laiko tradicijomis: apeiginiu prausimusi, vaišėmis, kapų lankymu; (3) pristatyti laidojimo apeigas kaip vieną svarbiausių bendruomenę vienijančių ritualų. Priemonės: nuotraukos, etnografinės ekspedicijos videomedžiaga, kompiuteris, multimedija. Metodai: interaktyvus žaidimas-viktorina, minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su mirties samprata lietuvių tradicinėje kultūroje, aptariamos ikikrikščioniškosios, XX a. bei šių dienų Vėlinių tradicijos: maldų, apeiginio prausimosi, vėlių maitinimo, kapų lankymo, žvakių deginimo ir kt. Akcentuojama papročių kaita. Demonstruojama etnografinės ekspedicijos metu sukaupta videomedžiaga: išryškinama įkapių tradicija. Pristatomos laidojimo apeigos: marinimas, šermenys, budynė, mirusiųjų minėjimas, gedulas. Akcentuojamas tradicinėje kultūroje vyravęs didžiulis dėmesys ir pagarba mirusiajam bei iki šių dienų išlikęs mirusiųjų garbinimo kultas. Rezultatai: mokiniai susipažins su senosiomis mirusiųjų pagerbimo tradicijomis, gebės rasti gilias mirusiųjų garbinimo ištakas ikikrikščioniškoje kultūroje bei atsekti jų prasmes iki šių dienų. Pristatyta etnografinės ekspedicijos medžiaga padės pajusti pagarbą išėjusiems bei būtinybę prisiminti savo šeimos, giminės artimuosius.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Aš turėjau žirgužėlį“

Ar žinote, kur arklio gimtinė ir kas jo protėviai, kada ir kaip jie mūsų žemes pasiekė, kokios kalendorinės šventės skirtos apeigoms su arkliais? Kodėl lietuviai nuo seno labai vertino
arklį – ašvieniu vadino? Kodėl šiandien žirgas lietuvių heraldikoje yra svarbiausias ženklas? Atsakymus lengviau surasite, kai muziejininkė supažindins su eksponatais, kuriuose aptinkama arklio simbolika, su tautosakos paveldu. Sužinosite, kad 1883 m. kovo 13 d. Plungėje, Mykolo Oginskio dvare, įsteigtas pirmasis žemaitukų žirgynas, kurio tikslas buvo atgaivinti ir populiarinti šią žirgų veislę. Oginskių auginti žemaitukai buvo vadinami tik lietuviškais vardais: Muzikantas, Debesis, Žaiba, Dudelė, Cigonikė. Mažiausieji užsiėmimų dalyviai galės spalvinti „bėrius“, „obuolmušius“, „šyvius“, „keršius“, rinkti žirgo dėlionę. Vyresniems moksleiviams pasiūlysime išspręsti rebusą, sukurti knygai skirtuką-žirgelį. Patarlė skelbia: veltui ir arklys arklio nekaso, taigi maži ir dideli, apsilankę muziejuje, gaus po laimės pasagėlę.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Saulėgrįžos belaukiant: tamsiausių naktų paslaptys“

Užsiėmimo dalyviai supažindinami su saulės laukimo laiku, kurį krikščionybė sutapatino su adventu, aptariama ciklinė ir tiesinė laiko samprata. Nuosekliai pereinant prie
krikščioniškosios pasaulėžiūros, moksleiviai supažindinami su Advento papročiais bei darbais, pristatomos Kūčių dienos ir vakarienės, Kalėdų tradicijos. Akcentuojamas Kūčių stalo paruošimas, valgių simbolika, Kalėdų eglutės puošimo tradicija. Aptariami likimą lemiantys, su poros paieškomis susiję tikėjimai ir burtai, dalis jų išbandoma (su kūčiukais, pavožtais po dubenimis duona, pinigais ir knyga). Moksleiviai mokomi Advento-Kalėdų dainų ir ratelių: „Tu lapela lengvapėde“,“Aš pasikėliau anksti rytelio“, „Voverėlė“, „Aina žiedas par runkytes“ ir kt. Moksleiviai mokomi įvairių Kalėdinio laikotarpio patarlių, posakių, mįslių. Pagal pateiktą pasakojimo schemą, kuriama kalėdinė pasaka, kuri įrašoma į diktofoną. Kūrybinių dirbtuvių metu mokiniai lieja žvakę su forma.
Rodomi įrašai: 391 - 400502