Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „O tuo metu Klaipėdoje... Kuršiai“

„Dieve, saugok mus nuo vikingų!“ Kas slypi šioje XIII–XVa. Vakarų Europos gyventojų maldoje? Edukaciniame užsiėmime „O tuo metu Klaipėdoje ... kuršiai“ atsakymo į šį klausimą paieškos
link dalyviai leisis į interaktyvią, intelektualią, patyrimais ir atradimais paženklintą kelionę. Šiuolaikinių metodų pagalba atkurtame XIII–XVa. Klaipėdos likimą lėmusiame istoriniame kontekste užsiėmimo dalyviai susipažins su kuršiais – baltų vikingais. • Ne už stalo sėdami mokiniai ieškos atsakymų, kokiais laivais, kuriais keliais, kokiais tikslais tuo metu Klaipėdoje siautėjo kuršiai. • Ne klausydami pasakojimų, o bandydami pakinkyti vėją, sužinos, kuris jų siautėja, skandina laivus, kuris neša kuršiams turtus. • Ne kasinėdami, bet tyrinėdami atskleis kuršių lobio turinį. Apie ginklus ir papuošalus, apie kuršišką palikimą Klaipėdai, kultūrai, istorijai ir mūsų pačių tapatybei... tokio turinio istorijas kurs dalyviai, pažinę kuršių lobį. Edukacinio užsiėmimo turinys leis ne tik pažinti, bet ir savyje atrasti senuosius Klaipėdos gyventojus - kuršius.
Kita, Etninė kultūra

„Perku, parduodu, dykai atiduodu“

Edukacinė programa skirta susipažinimui su metrologijos – matavimo mokslo – pagrindais. Beveik iki XX a. vidurio ir valstietis, ir miestelėnas, kasdien seikėdamas ir sverdamas grūdus,
miltus, vilną ar linus, naudojo senuosius saiko metus. Su ilgio, tūrio, ploto matavimo vienetais susipažinsite edukacinėje programoje. Matuodami, sverdami, seikėdami suprasite, kas yra sprindis, sieksnis, uolektis, pėda, žingsnis, sauja, gorčius ar bezmėnas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Vėtrungių keliais aplink marias“

Edukacinio užsiėmimo „Vėtrungių keliais aplink marias” metu dalyviai pasiners autentika bei simboliais paženklintą Lietuvos pamario kraštą. Vėtrungių atsiradimo priežastis, gamybos
subtilybės, spalvų ir raštų įvairovė praturtins ne vieno dalyvio kelionę į Laivybos istorijos pasaulį. Ar kada pagalvojote, kad vėtrungę galimą skaityti kaip knygą? Kiekvienoje vėtrungėje „aprašytas“ žvejo gyvenimas, viltys, krantas, kuriame jis įsikūrė, gamta... Priimkite vėtrungės skaitymo iššūkį!
Kita, Etninė kultūra

Ką ošia Dviragis

Programos turinys: 1. Įvadinė dalis. Bendro projekto ,,Aukštaitijos ETNO kilimo kūrimas“ pristatymas. Interaktyvaus ,,kilimo“ pristatymas, demonstravimas, mokymas skenuoti išmaniuoju
įrenginiu ir atlikti užduotis. Trukmė – 5 min. 2. Edukacinis pasakojimas apie Lietuvos ežeringą Rokiškio kraštą, Dviragio ežero geografinius duomenis. Pasakojant apie ežerą ir jame esančią Lietuvos didžiausią salą, kur įsikūręs Salų miestelis, demonstruojama filmuota medžiaga iš https://www.youtube.com/watch?v=kcPPCepRSXk Trukmė – 5 min. 3. Remiantis pasakojamąja tautosaka ir kita informacija, pristatomi padavimai apie ežerą ir jo kilmę. Trukmė – 10 min. 4. Skaidrių demonstravimas. Kadangi ežere sugaunama 14 rūšių žuvų, parengta viktorina ,,Ar pažįsti jas?“. Trukmė – 10 min. 5. Užsiėmimo metu galima panaudoti judrius piemenukų pamėgtus žaidimus ,,Gandras ir varlės“ ir ,,Tinklas ir žuvys“. Žaidimas ,,Gandras ir varlės“. Trukmė – 10 min. 6. Kūrybinis užsiėmimas „Saginės žuvys“: vaikai, naudodamiesi turimomis priemonėmis, atlieka kūrybinę užduotį. Trukmė – 20 min.
Etninė kultūra

Margi raštai mūsų krašto

Dalyviai susipažins su mūsų krašto etnografine ekspozicija, tautodailininkų kūrybiniais darbais. Atkreips dėmesį į spalvas ir formas, sužinos, kur reikia ieškoti idėjų kūrybiniam
procesui. Aptars etnines kalendorines šventes, akcentuos informaciją apie gavėnios laikotarpį. Kūrybinėse dirbtuvėse pamatys įvairių margučių marginimo būdų ir techninių aspektų. Kiekvienas sau pasirengs, susikurs margučių marginimo ornamento elementus. Vyks aktyvus ir nenuobodus kūrybinis - techninis darbas - margučių marginimas karštu vašku. Moksleiviai pažins šią ilgametes tradicijas turinčią techniką, puoselės ją ir vėliau perduos kitoms kartoms. Su savimi reikia turėti vieną virtą kiaušinį arba išpūstą, t.y. tuščią
Dailė, Etninė kultūra

Zanavykų tautinis kostiumas

Muziejaus ekspozicijoje mokiniai apžiūri zanavykų tautinį kostiumą. Atskleidžiama tautinio kostiumo reikšmė, susiformavimo aplinkybės, svarbiausi bruožai, kostiumo puošyboje naudoti
raštai ir simboliai bei tautinio kostiumo skirtumai atskiruose etnografiniuose regionuose. Edukacinėje klasėje mokiniai yra kviečiami aprengti lėlės šabloną savitu tautinio kostiumo variantu, naudodamiesi pateiktais tautinio kostiumo pavyzdžiais. Pabaigę aprengti lėles, mokiniai kviečiami padiskutuoti ir išsakyti savo nuomonę dėl tautinio kostiumo svarbos šiandieninei visuomenei, bei jo išsaugojimo ir populiarinimo galimybių. Praktinės užduoties metu papuoštas lėlytes mokiniai išsineša su savimi.
Etninė kultūra

Velykų margučiai

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai bus supažindinami su Šventų Velykų reikšme, tradicijomis ir papročiais. Pasakojama apie Gavėnios laikotarpio prasmę; Verbų sekmadienį ir verbų
rišimą; demonstruojami verbų pavyzdžiai; pristatomi velykinio kiaušinio marginimo būdai bei raštų simbolika; žaidžiami velykiniai žaidimai (margučių ridenimas); supažindinama su atvelykio tradicijomis. Praktinės užduoties metu, skambant Velykų muzikai, mokiniai išmoks marginti kiaušinius karštu vašku. Edukacinė programa sukurs šventišką nuotaiką mokinių širdyse, padės suvokti Šventų Velykų prasmę žmonių gyvenime.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Mažas piemenėlis turi botagėlį

Autentiškoje aplinkoje – Žemaitijos kaimo ekspozicijos neturtingo valstiečio sodyboje, moksleiviai susipažįsta su XIX a. pab. gyvenimo būdu, darbais, tradicijomis. Diskutuojama apie
vaikų gyvenimą anuomet ir dabar, aptariama socialinė piemenuko padėtis, pareigos, gyvenimo sąlygos, apranga. Aptariamas drauge su metų laikais kintantis gyvenimo ir darbų ritmas. Dalyviai apsirengia naminės drobės marškiniais, prijuostėmis, vaikšto avėdami klumpes, naščiais neša kibirus. Kuriamas laužas ir kepamas ir skanaujamas „piemenuko kugelis“ – bulvės. Žaidžiami senieji kaimo vaikų žaidimai. Užsiėmimo tikslas - per tradicijų ir gyvenimo būdo pažinimą, skatinti mokinius suvokti savo kultūrinę tapatybę, tradicijų ištakas, ugdyti savivertę. Uždaviniai: ugdyti gebėjimą palyginti, kūrybingą santykį su laisvalaikiu, išmokyti senųjų tradicinių žaidimų; pažinti ir vertinti savo krašto kultūros paveldą ir tradicines vertybes šių dienų kontekste.
Kita, Etninė kultūra

Knyga - praeities ir dabarties liudininkė

Edukacinio užsiėmimo metu 2 – 4 klasių mokiniai susipažins su muziejaus ekspozicijose ir fonduose esančiomis knygomis, rankraščiais, jų kopijomis, interaktyviais ištekliais, galės juos
stebėti, vartyti, skaityti, palyginti, suprasti, kad knygos yra istorijos liudininkės - aktualus, saugotinas, besikeičiantis, įdomus praeities žmonių kultūrinis palikimas. Įgytą patirtį ir žinias reflektuos minčių žemėlapyje įrašydami (arba sudėliodami iš duotų apibūdinimų) 3 skirtingų knygų panašumus ir skirtumus. Kūrybinėje muziejaus dirbtuvėlėje, įmindami mįsles apie knygą, raštą, atkoduos jų raktinius žodžius, po to patys kurs mįsles edukacijos tema ir jose užkoduos asmeniškai aktualius knygų požymius. Edukacijos patalpoje sudarysime sąlygas mokiniams pasijusti senovės raštininkais, tušu su žąsies plunksnomis užrašančiais ant sendinto liniuoto popieriaus juostų savo sukurtas ar edukatorės pasiūlytas mįsles ir jas iliustruojančiais. Baigę kūrybinį darbą pasidalins įspūdžiais, emocijomis, pristatys vieni kitiems sukurtas ritinines mįslių knygutes, kurias, perrištas vytine juostele, išsineš atminimui. Šios veiklos ir jų metu įgytos patirtys integruojasi su pradinių klasių lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų ugdymo turiniu, stiprina mokinių nuostatą domėtis knygomis – praeities kultūros liudininkėmis, vertinti rašymą, skaitymą kaip asmeniškai ir visuomeniškai svarbias veiklas, norą mokytis dailyraščio, rašybos, pasitikėti savo jėgomis ir valia, kurti ir patirti kūrybos džiaugsmą.
Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Rugio šiaudo spindesys“

Šiaudiniais sodais ir mažesniais šiaudinukais puošdavo namus per dvi didžiąsias metų šventes: Kalėdas ir Velykas. Šiaudelių archeologinių radinių nerandama, bet manoma, kad šiaudiniams
dirbiniams jau daugiau nei šimtas metų. Nedideliais šiaudelių dirbiniais puošiama Kalėdinė eglutė, per Velykas į šiaudinius paukštelius įdedamas margutis. Užsiėmimas susideda iš dviejų dalių – teorinės ir praktinės. Užsiėmimo metu sertifikuota amatininkė dalyvius supažindins su šiaudinių sodų, žaisliukų rišimo amatu, papročiais bei panaudojimo tradicija, parodys pavyzdžius, kuriuos vaikai galės imti į rankas, liesti, Papasakos kokie sodai prieš karą buvo rišami Kaišiadorių krašte, kokie visoje Lietuvoje. Rodys palyginamuosius pavyzdžius skaidrėse, Liaudies meno knygoje. Praktinėje dalyje kiekvienas dalyvis riš šiaudinį namelį (reketuką), iš kurio galima surišti net visą sodą (greičiausiai dirbantys galės pamėginti spėti suverti sodą iš keleto namelių). Taip pat vers šiaudinę girliandą, saulutę, šiaudinius angeliukus. Užsiėmimo pabaigoje bendra paroda, aptarimas ir bendra nuotrauka, atsisveikinimas.
Rodomi įrašai: 431 - 440441