Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Žaislų istorija“

Tikslas – pristatyti žaislų istorijos raidą nuo pirmykščių bendruomenių iki šių dienų. Uždaviniai: 1. Apžvelgti žaislų istorijos raidą pasauliniame kontekste. 2. Aktualizuoti žaislų ir
žaidimų reikšmės kaitą nuo pirmykščių bendruomenių iki šių dienų. 3. Pristatyti tradicinių žaislų raidą Lietuvoje. 4. Įgytas žinias pritaikyti praktiškai gaminant senovinius žaislus. Žaidimai ir žaislai vaikams yra ne tik pasaulio pažinimo įrankis, bet ir viena iš svarbiausių jų mokymosi ir gyvenimiškos patirties priemonių. Mergaitės ir berniukai žaidžia dabar, žaidė ir anuomet, kai gyvavo pirmykštės bendruomenės. Kas buvo tie pirmieji žaislai, žadinę vaiko ir suaugusiojo vaizduotę, ugdę mažuosius ir ruošę suaugusiojo gyvenimui? Šio edukacinio užsiėmimo metu dalyviai ne tik susipažins su žaislo istorija pasauliniame kontekste, bet rekonstruotų, tradicinių žaislų pagalba pažvelgs ir į žaislo istoriją Lietuvoje, supras jo vietą etnokultūroje. Sužinos, iš kokių priemonių buvo gaminami žaislai senovėje, kokia buvo jų reikšmė ir paskirtis. Edukacijos metu žaisdami su rekonstruotais tradiciniais žaislais, analizuosime anų laikų žaislus, diskutuosime, kuo jie skiriasi nuo šiomis dienomis gaminamų žaislų. Lavinsime vaizduotę ir atkreipsime dėmesį į mus supančią aplinką, kalbėdami apie žaislus, pagamintus iš primityviausių priemonių (pagaliukų, pušų kankorėžių ir kt.). Žaidimai nuo seno turėjo didelę ugdomąją reikšmę vaikui. Jie keliavo iš kartos į kartą ir atkeliavo iki mūsų dienų. Užsiėmimo metu ne tik kalbėsime apie tradicinius žaidimus, bet ir juos žaisime. Praktinėje edukacinio užsiėmimo dalyje gaminsime senovinius žaislus. Bus galima rinktis iš trijų variantų: sukučio „vilkelio“, „ūžės“ arba senovinės lėlės iš skiaučių. Siektini rezultatai: kūrybingai puoselėti tautos kultūros tradicijas, ugdyti mokinius kaip vertybių saugotojus, kūrėjus ir tęsėjus.
Dailė, Etninė kultūra

Molio kalba protėvių rankose

Kūrybinis-praktinis užsiėmimas „Molio kalba protėvių rankose“ – puiki galimybė išmokti lipdyti praktiškus indus. Kad ir kur bebūsi, radęs molio – nepražūsi... Susipažinsime su pačia
seniausia lipdymo technika Lietuvoje – virveline, kuria mūsų protėviai lipdė visus buityje naudojamus indus. Šia technika nusilipdysim dubenėlį, vyresni moksleiviai – gal ir visą dubenį. Mokysimės technikos subtilybių, kad indas išeitų tvirtas, gražus ir, žinoma, funkcionalus. Retušuosim jį, padabinsim baltiškais raštais, suteikdami puošnumo. Gautus lipdinius aptarsime, pasigrožėsime jų individualumu ir paliksime džiūti bei degti. Išdegti darbai bus atiduoti jų autoriams. Patikėkite – pamatę išdegtus dubenėlius, paklausite: ar tikrai tai mano širdies ir rankų darbas!
Kita, Etninė kultūra

Knyga - praeities ir dabarties liudininkė

Edukacinio užsiėmimo metu 2 – 4 klasių mokiniai susipažins su muziejaus ekspozicijose ir fonduose esančiomis knygomis, rankraščiais, jų kopijomis, interaktyviais ištekliais, galės juos
stebėti, vartyti, skaityti, palyginti, suprasti, kad knygos yra istorijos liudininkės - aktualus, saugotinas, besikeičiantis, įdomus praeities žmonių kultūrinis palikimas. Įgytą patirtį ir žinias reflektuos minčių žemėlapyje įrašydami (arba sudėliodami iš duotų apibūdinimų) 3 skirtingų knygų panašumus ir skirtumus. Kūrybinėje muziejaus dirbtuvėlėje, įmindami mįsles apie knygą, raštą, atkoduos jų raktinius žodžius, po to patys kurs mįsles edukacijos tema ir jose užkoduos asmeniškai aktualius knygų požymius. Edukacijos patalpoje sudarysime sąlygas mokiniams pasijusti senovės raštininkais, tušu su žąsies plunksnomis užrašančiais ant sendinto liniuoto popieriaus juostų savo sukurtas ar edukatorės pasiūlytas mįsles ir jas iliustruojančiais. Baigę kūrybinį darbą pasidalins įspūdžiais, emocijomis, pristatys vieni kitiems sukurtas ritinines mįslių knygutes, kurias, perrištas vytine juostele, išsineš atminimui. Šios veiklos ir jų metu įgytos patirtys integruojasi su pradinių klasių lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų ugdymo turiniu, stiprina mokinių nuostatą domėtis knygomis – praeities kultūros liudininkėmis, vertinti rašymą, skaitymą kaip asmeniškai ir visuomeniškai svarbias veiklas, norą mokytis dailyraščio, rašybos, pasitikėti savo jėgomis ir valia, kurti ir patirti kūrybos džiaugsmą.
Dailė, Etninė kultūra

Molinė Kalėdų pasaka

Kūrybinių dirbtuvėlių tikslas – per kūrybos procesą supažindinti su plokštumine lipdymo technika, kartu kuriant „Molinę Kalėdų pasaką“. Uždaviniai: (1) žaismingai pristatyti „Molinę
Kalėdų pasaką“; (2) skatinti individualumą ir meninę raišką, kuriant nedidelius, plokščius kalėdinius žaisliukus, kabinamus ant eglutės ar pateikiamus kaip dovanėlės; (3) aptarti sukurtos „Molinės Kalėdų pasakos“ stebuklą. Mokymosi žingsniai – molio pasiruošimas, plokštumos formavimas, silueto kūrimas, dekoravimas, retušavimas. Šio užsiėmimo atitiktis bendrojo lavinimo programai – meninio ugdymo edukacinės programos (dailė, muzika, teatras). Socialinės edukacinės programos (pasaulio pažinimas, istorija, geografija, pilietiškumo pagrindai). Integruojamosios programos (mokymosi mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi, sveikatos ir gyvenimo įgūdžių, kultūrinio sąmoningumo, prevencinės programos) Technologijos edukacinės programos. Kūrybinių dirbtuvėlių vieta – edukacinė klasė Utenos meno centre. Naudojamos priemonės – molis, stekai, specialūs peiliukai, kočėlai, lentelės, spalvoti angobai. Jaunieji kūrėjai kartu su mokytoja Ramūne žaismingai aptaria Kalėdinės pasakos motyvus, personažus, atributus. Siūloma pažintis su moliu, jo sąvybėmis, plačiu panaudojimu. Kiekvienas, gavęs molio gabaliuką, išminkys jį ir paruoš darbui. Iškočios storas molines plokštumas, iš jų formuos norimų kalėdinių žaisliukų siluetus ir juos išpjaus. Mokysis jungti turimą siluetą su dekoru. Spalvins angobais ir, raižydami piešinius, padarys skylutę pakabinimui. Baigus darbą, dirbiniai bus padėti džiūti, tuo pačiu surengiant mini parodą, kuri vaizdžiai pademonstruos, kad „Molinės Kalėdų pasakos“ įvairovė ir yra mažas kūrybos stebuklas. Dirdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią formų įvairovę galima gauti lipdant ta pačia technika. Kiekvieno autoriaus kalėdinis žaisliukas skirsis ir forma, ir storiu, ir dekoruojamu piešiniu. Tai skatins mąstymą, individualumą, kūrybiškumą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Mažas piemenėlis turi botagėlį

Autentiškoje aplinkoje – Žemaitijos kaimo ekspozicijos neturtingo valstiečio sodyboje, moksleiviai susipažįsta su XIX a. pab. gyvenimo būdu, darbais, tradicijomis. Diskutuojama apie
vaikų gyvenimą anuomet ir dabar, aptariama socialinė piemenuko padėtis, pareigos, gyvenimo sąlygos, apranga. Aptariamas drauge su metų laikais kintantis gyvenimo ir darbų ritmas. Dalyviai apsirengia naminės drobės marškiniais, prijuostėmis, vaikšto avėdami klumpes, naščiais neša kibirus. Kuriamas laužas ir kepamas ir skanaujamas „piemenuko kugelis“ – bulvės. Žaidžiami senieji kaimo vaikų žaidimai. Užsiėmimo tikslas - per tradicijų ir gyvenimo būdo pažinimą, skatinti mokinius suvokti savo kultūrinę tapatybę, tradicijų ištakas, ugdyti savivertę. Uždaviniai: ugdyti gebėjimą palyginti, kūrybingą santykį su laisvalaikiu, išmokyti senųjų tradicinių žaidimų; pažinti ir vertinti savo krašto kultūros paveldą ir tradicines vertybes šių dienų kontekste.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Adventas. Atbėga elnias devyniaragis

Autentiškoje Žemaitijos kaimo ekspozicijos aplinkoje mokiniai tarsi laiko mašina nusikelia į XIX a. pabaigą, Advento laikotarpį Žemaitijos kaimo sodyboje. Senoje troboje jaukią šilumą
skleidžia koklinė krosnis, kambario vidury sotvi stalas, egutė. Susėdus aplink stalą diskutuojama apie senąsias Advento tradicijas ir papročius. Įsigilinama į Kūčių vakaro prasmę, patiekalų reikšmę, jų paruošimo būdą. Drauge su edukatoriumi gaminama improvizuota Kūčių vakarienė, vaikai skatinami dalintis mintimis apie tradicijų puoselėjimą jų aplinkoje. Aptariama Advento laikotarpio burtų tradicija ir buriama – vaikai lieja vašką, iš jo figūrų kuria šešėlių teatrą, spėjama ateitis. Iš natūralių medžiagų: eglės ir pušies kankorėžių, linų stiebelių, šiaudų, popieriaus gaminami namų ir kalėdinės eglutės puošybos elementai. Užsiėmimo tikslas - per tradicijų ir gyvenimo būdo pažinimą, skatinti mokinius suvokti savo kultūrinę tapatybę, tradicijų ištakas, ugdyti savivertę ir kurti kokybiškų pramogų poreikį. Uždaviniai: Uždaviniai: ugdyti gebėjimą palyginti, kūrybingą santykį su laisvalaikiu, išmokyti senųjų tradicinių žaidimų; išmokti pagaminti kai kuriuos tik Žemaitijos regionui būdingus Kūčių vakarienės patiekalus; pažinti ir vertinti savo krašto kultūros paveldą ir tradicines vertybes šių dienų kontekste.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nepriklausomybės Akto signatarai Palangos progimnazijos auklėtiniai

Aplinka, kurioje vyksta užsiėmimas, įgalina moksleivius vizualiai nusikelti į XIX a. pabaigos Palangą, muziejaus ekspozicija leidžia pažinti kultūrinę ir istorinę aplinką, kuo grafo
Juozapo Tiškevičiaus 1886 metais pastatyta mokykla skyrėsi nuo kitų to meto mokyklų, pasakojimas ir citatos sustiprina pojūtį kokiomis sąlygomis mokėsi ir gyveno keturi būsimieji Nepriklausomybės Akto signatarai - Kazimieras Steponas Šaulys, Jurgis Šaulys, Steponas Kairys bei Antanas Smetona, apžvelgiama jų asmenybinė raida ir žingsniai įtvirtinant save kaip Lietuvos valstybės kūrėjus. Moksleiviai nagrinėja dvigubą 1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktą surašytą Jurgio Šaulio lietuvių ir vokiečių kalba, kodėl dokumentas dvidešimties signatarų pasirašytas du kartus, jo istorinė vertė.
Dailė, Etninė kultūra

Zanavykų tautinis kostiumas

Muziejaus ekspozicijoje mokiniai apžiūri zanavykų tautinį kostiumą. Atskleidžiama tautinio kostiumo reikšmė, susiformavimo aplinkybės, svarbiausi bruožai, kostiumo puošyboje naudoti
raštai ir simboliai bei tautinio kostiumo skirtumai atskiruose etnografiniuose regionuose. Edukacinėje klasėje mokiniai yra kviečiami aprengti lėlės šabloną savitu tautinio kostiumo variantu, naudodamiesi pateiktais tautinio kostiumo pavyzdžiais. Pabaigę aprengti lėles, mokiniai kviečiami padiskutuoti ir išsakyti savo nuomonę dėl tautinio kostiumo svarbos šiandieninei visuomenei, bei jo išsaugojimo ir populiarinimo galimybių. Praktinės užduoties metu papuoštas lėlytes mokiniai išsineša su savimi.
Etninė kultūra

„Vilna, vilnele, parink drugelį..."

Dalyviai supažindinami su Akmenės krašto etnine kultūra, tradicijomis, aplanko etnografinę ekspoziciją, tyrinėdami išskiria dominuojančias spalvas, liesdami audinius sužino veltinio
atsiradimo istoriją. Dėl formos pasirinkimo aplanko drugių ekspoziciją, kur dominuoja formų įvairovė. Pastebi, kad gamtoje yra daugybė idėjų kūrybai, tik reikia išmokti jas pastebėti. Kūrybinėse dirbtuvėse iš įvairiaspalvės vilnos specialių adatų pagalba sausuoju būdu velia pasirinktos formos kūrybinius darbus.
Kita, Etninė kultūra

Edukacinė programa "Bitininkauti smagu"

Edukacinės programos metu ne tik sužinosite, bet ir pamatysite kaip atrodo įvairios bičių gyvenamos erdvės, kokie įrankiai ir įranga reikalingi bitininkaujant. Sužinosite kas buvo
pirmasis bitininkystės mokytojas, ir koks darbas verda avilyje. Pažinsite sveikatinančius bičių produktus. Išragausite medaus skonius. Edukaciją užbaigsime arbatos su medumi vaišėmis. Programos trukmė: iki 1,5 val. Grupės dydis: nuo 10 iki 30 asmenų. Programos kaina: 6 eur/asmeniui. Programa skirta įvairaus amžiaus asmenims norintiems susipažinti su bitininkyste smaližiaujant.
Rodomi įrašai: 481 - 490496