Lėlių teatras, Etninė kultūra

Laumių paslaptys ir lemtys

Ar norite sužinoti laumių paslaptis? Sužinoti, kodėl vaivorykštė laumės juosta vadinama, o laumžirgis – laumės žirgu? O gal smagu būtų suvaidinti puikią A. Jurašio pasaką "Laumės
pirštas"? Jei taip, tai ši edukacija kaip tik Jums! Paslaugos "Laumių paslaptys ir lemtys" veikla gali būti vykdoma ir patalpoje, ir lauke (priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų). Mokinius pasitinka trys laumės. Lauke – prie akmens, vadinamo Laumės akmeniu. Tai Utenos savivaldybės saugomas gamtos paminklas, kurio ilgis – 2,47 m, plotis – 1,55 m, aukštis – 4,00 m, apimtis – 6,33 m. Pasakojama, kad prie šito akmens rinkdavosi laumės, apsigaubusios keistais apsiaustais. Jų ir pėdos likusios akmeny. Mokiniams pasakojama apie laumes (diferencijuojama pagal amžių), nes laumių paveikslas lietuvių mitologijoje yra gana prieštaringas ir sudėtingas. Vaikus, žinoma, pasitinka gerosios laumės. Jos seka sakmę (mažiesiems), paskui pasiūlo vieną kūrinį suvaidinti. Pasirinkta Aido Jurašiaus pasaka "Laumės pirštas" iš knygos "Akmenukų pasakos". Laumės atidaro "skrynią", kurioje jau yra pridėta pirštukinių ir lazdelinių lėlių (pagal vaikų amžių). Vaikai pasirenka, kokiu personažu nori būti. Muzikai išgauti panaudojamos įvairios gamtinės medžiagos. Jaunesnių klasių vaidinimui vadovauja edukatorius, vyresnieji žino tik kūrinio pradžią ir pabaigą, o visą siužetą kuria ir vaidina patys. Po vaidinimo apibendrinama, aptariami teigiami ir neigiami veikėjai, pagrindinė kūrinio mintis. Trumpai pasakojama apie kitus laumių "atributus" – vaivorykštę, voratinklius, laumšluotę, laumžirgį... Pasiūloma ir apsidairyti – gal pamatys. Pabaigoje apibendrinama – žaidžiamas žaidimas – "lauminėjama". Išlydėdamos vaikus laumės juos pavaišina laumių duona su medum.
Etninė kultūra

Lino kančia

Edukacinėje programoje bus demonstruojami lino apdirbimo įrankiai, todėl lankytojai turės galimybę ne tik pamatyti, bet ir patys dalyvauti linų apdirbimo procese. Edukacinio renginio
metu bus kalbama apie lino auginimo tradicijas Lietuvoje, praktinę lininio audinio naudą, lino gydomąsias savybes bei jo vietą lietuvių papročiuose ir apeigose. Skambės Panemunėlio jaunimo atliekamos dainos apie liną. Renginį pagyvins mokinių skaitomos eilės, mįslės, patarlės, priežodžiai apie liną. Susipažins su ilgaamžės tautodailininkės, audėjos Veronikos Siminonienės nuostabių audinių paroda, kurioje eksponuojami senoviniai lino rankšluosčiai, lovatiesės, staltiesės. Dalyviai patys gali išbandyti kai kuriuos darbus. Užsiėmimo pabaigoje vaišinamasi karštomis bulvėmis su sėmenimis.
Etninė kultūra

Su dzūkiška daina per kalendorių

Edukacinio užsiėmimo metu mokinius supažindinsime su didžiausia žanrų įvairove pasižyminčia dzūkiško dainuojamojo folkloro tradicija. Užsiėmimą ves folkloro ansamblio „Vilniaus
dzūkuliai“ nariai. Papasakosime apie dainuojamojo folkloro istoriją Lietuvoje, jo reikšmę, atskleisime dzūkiško folkloro žanrų įvairovę atskleisime per apeigines ir šventines dainas bei žaidimus. Mokinius įtraukime į aktyvų mokymosi procesą, kartu dainuosime, bendrai ieškosime ir atrasime dainose paslėptas prasmes, žaisime grupinius žaidimus. Edukacinį-muzikinį užsiėmimą ves žinoma folkloro atlikėja, ansamblio vadovė dr. Daiva Steponavičienė-Rugiaveidė, turinti didelę bendravimo su įvairiomis auditorijomis patirtį.
Muzika, Etninė kultūra

Edukacija „Muzikiniai instrumentų pokalbiai“

Edukaciniai renginiai yra skirti mokymosi medžiagą mokiniams perteikti kūrybiškai ir inovatyviai, įsitraukti į kūrybinį procesą, išmėginti skirtingų instrumentų skambesį, analizuoti
nenutrūkstamą jausmų ir muzikos tarpusavio ryšį, garso ir judesio darną grojant muzikos instrumentu. Galimybė patiems groti, muzikinių improvizacijų metu kurti savitą, unikalią melodiją, suteikia vaikams vidinės laisvės, kūrybingumo, stiprina pasitikėjimą savimi, liaudies daina ugdo dorines tautos vertybes. Mokiniai įgis pradinius teisingo intonavimo įgūdžius, ugdys norą muzikuoti. Bus siekiama, kad edukacinių renginių metu mokiniai jaustų metrines pulsacijas, skatinti kūrybiškumą ir originalumą, pasirenkant spalvingą ritminį pritarimą, tinkamą tempą, ugdyti savarankiškumą ir iniciatyvą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą. Renginių metu vaikai bus mokomi tolerancijos, tarpusavio supratimo, pagarbos vienas kitam. Dalyvaujant visuomenės gyvenime ir pripažįstant jo skirtingumą, tarsi nubraukiame suvaržymus, kurie retkarčiais iškyla specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Edukaciniai renginiai vyks bendrojo ugdymo mokyklose, kad vaikams ir mokytojams būtų patogiau sudalyvauti. Edukacinio renginio trukmė – 45 min.
Literatūra, Etninė kultūra

ETNO kilimo mitologiniai raštai

Tikslas – per tautosakos kūrinius supažindinti vaikus su gimtojo krašto tapatumą atspindinčiomis vertybėmis, žadinti susidomėjimą etnine kultūra bei istorija. Senovėje žmonės tikėjo
įvairiomis mitinėmis būtybėmis. Nesuvokdami gamtos reiškinių, jos paslapčių, sukūrė padavimus apie kaukus, aitvarus, milžinus, raganas, velnius, nykštukus ir kt. Žmonės tikėjo, jog šie padarai gali lemti sėkmę, padėti prasigyventi. Kaltino juos dėl daugelio nesėkmių, aplankiusių jų namus. Manė, jog jų negalima pykdyti. Šio edukacinio užsiėmimo esmė yra supažindinti vaikus su lietuvių liaudies pasakų mitinėmis būtybėmis. Skaitydami sakmes, mindami mįsles, tyrinėdami priežodžius susipažins su mitologine būtybe – velniu. Naudodamiesi interaktyviuoju „Aukštaitijos ETNO kilimu“ planšečių pagalba mokiniai gebės surasti ir išklausyti vienos reikšmingiausių dolomitinės kilmės atodangos Velniapilio olos atsiradimo legendą. Skaitydami pasakas, žaisdami, planšečių pagalba rinkdami dėliones mokiniai susipažins su kitomis lietuvių mitologinėmis būtybėmis ir kurs savo mitines būtybes. Edukacinis užsiėmimas skirtas tiems, kurie mėgsta klausytis garsiai skaitomų pasakų, padavimų ir sakmių, kuriuos domina Biržų krašto gamta, etninė kultūra bei istorija.
Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Meniniai odos dirbiniai“

Edukacinis užsiėmimas „Meniniai odos dirbiniai“. Šiuolaikiniame pasaulyje ypač vertiname natūralumą, todėl galime pasiūlyti pasigaminti dekoratyvinį dirbinį iš odos. Užsiėmimo metu
mokiniai susipažins su nauja sritimi - dailiosios odos darbais, sužinos naujų sąvokų, terminų, išbandys odos apdirbimo įrankius, kuriuos pritaikys praktiniame darbe. Mokiniai bus aprūpinti odos ruošiniais, įrankiais ir pasigamins raktų pakabuką, apyrankę arba skirtuką ir ras naujų idėjų savo kūrybai.
Etninė kultūra

Etnogracija - fotosesija su integruotu lietuviško tautinio kostiumo bei etnokultūros pažinimu

Etnogracija – aktyvi edukacinė programa apie etnokultūrą, apie jos elementų integraciją į šiuolaikinį gyvenimą ir apie graciją, kurią įgauni užsivilkęs tautinį kostiumą ar užsirišęs
sportinius batelius tautiniais batraiščiais. Apie visą tai žaismingai pasakos Birutė ir Marytė – audėjos, siuvėjos ir šiaip įvairių tekstilės stebuklų kūrėjos, kurias dažniausiai gali rasti Amatų artelėje Zarasų kultūros centre. Išmoksite pavadinti savo šiuolaikinę aprangą tarmiškais žodžiais, vaikinai iš merginos galvos apdangalo išmoks atskirti ištekėjusi ji ar ne, merginos išmoks tautinių juostų kutais puošti kambario interjerą ir dar daug visko, kas atėjo iš praeities, bet aktualu šiandien. Kiekvienas dalyvis programos metu pasigamins sau gaminį su tautinės juostelės elementais (batraiščiai, raktų ir užtrauktukų pakabukai, galvajuostės, daugkartiniai maišeliai, telefonų dėklai, draugystės juostelės, skirtukai knygoms, diržai, kaspinėliai). Programą vainikuos fotosesija, kurios metu visi vilkės tautinius kostiumus ir galės išbandyti Mandolinos akademijos studento dalią, sugrįžti į vaikystę per liaudies žaidimus arba pamiklinti kojas šokant „Oira oira“, o fotografas fiksuos gražiausias ir linksmiausias akimirkas. Programa suskirstyta į dvi dalis su etno arbatos pertraukėle. Esant geram orui užsiėmimai vyksta Zarasų kultūros centro vidiniame kiemelyje, pritaikytame edukacinėms veikloms ir susibūrimams.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

BALFOLK ŠOKIAI

Tradiciniai šokiai šokami atliekant tik gyvai muzikai su tradiciniais instrumentais (armonika, smuikas, būgnas, mandolina). Tradicinių šokių reiškinys tampa tarptautinis. Ir tai parodo
iš kitų šalių atkeliaujantys tradiciniai šokiai į Lietuvą lengvai perimami ir išmokstami (latvių, estų, baltarusų, lenkų ir kt.). Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje šokiai sąmoningai kultivuojami, jų mokoma turint tikslą juos išsaugoti ir panaudoti kasdieniuose pasilinksminimuose. Balfolk – tai socialinių šokių srovė, kadaise atsiradusi kaip nauja šokio forma, besiremianti tradicinių šokių pagrindais. Balfolk - modernus būdas šokti tradicinius šokius. Tradicinius šokius žmonės pradėjo šokti be kostiumų, dėl savo smagumo, taip šokis transformavosi į kažką laisvo. Svarbu įgyti pagrindus savosios kultūros, o vėliau bendruomeniškumo principu solidariai priimti ir kitų tautų plintančius šokius, jų stilius, charakterius.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Žaislai iš skiaučių

Žaisdami galime mokytis pačių įvairiausių dalykų. Tą darė žmonės nuo seniausių laikų. Žaislas ir žaidimas yra kasdienybės istorijos dalis. Edukacijos metu moksleiviai supažindinami su
žaislų atsiradimo istorija, mokomi pasigaminti figūrėlių ir lėlių iš skiaučių. Edukatorius moksleiviams parūpins didelę krūvą reikalingų priemonių. Šia edukacija, skirta jaunesniojo amžiaus moksleiviams , siekiama juos įtraukti į nepaprastai įdomius istorijos tyrinėjimus, skirtingų amžių gyvensenos rekonstrukcijas. Mokoma įžvelgti žaislų ir žaidimo istorijos sąsajas su tradicijomis, šventėmis, papročiais. Žaislų pasaulis - neatsiejama žmonijos gyvenimo dalis. Savo rankomis pagaminti žaislai atgyja moksleivių pasakojamose istorijose, skatindamos atsipalaiduoti, fantazuoti, kurti, vaidinti. Moksleiviams ne tik suteikiama žinių iš etnografijos, žmonijos istorijos, o taip pat paskatinami kūrybiniai gebėjimai bei ekologinis mąstymas (žaislai gaminami iš antrinių žaliavų - medžiagų skiaučių).
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Žemaitiška vakaruški“

Tikslas – edukacinės programos metu puoselėti Žemaitijos etnografinio regiono kultūrinio paveldo, tradicijų autentiškumo, saugojimo, vystymo, perimamumo veiklas. Uždaviniai: 1. Surengti
edukacinę programą, kurios metu pradinių klasių mokiniams būtų pristatytas Žemaitijos etnografinis regionas, regiono tautinis kostiumas, tautosaka, dainos, šokiai, žaidimai, kulinarinis paveldas. 2. Puoselėti etnokultūrą, siekiant išsaugoti senąsias Žemaitijos regiono tradicijas bei didinant mokinių domėjimąsi etnokultūra. Pagrindiniai edukacinės programos metu pasitelkiami metodai – demonstravimas, pasakojimas, rodymas, mokymas, pristatymas, dainavimas, šokis, žaidimas, degustavimas, aptarimas, refleksija. Programoje naudojami liaudies instrumentai, vaizdinės priemonės, kulinarinio paveldo pristatymui – maisto produktai. Siekiama, jog edukacinėje programoje dalyvavę mokiniai ne tik plėstų kultūrinį akiratį, muzikuotų, šoktų, ugdytų kūrybiškumą, bet ir pamiltų Žemaitijos etnografinio regiono kultūrą, muziką ir kulinarinį paveldą, būtų išprusę ir užaugtų aktyviomis sąmoningomis asmenybėmis.
Rodomi įrašai: 41 - 50557