Etninė kultūra

,,Pinsim margą juostą "

Tai etnokultūrinė edukacija. Užsiėmimo trukmė - 60 min. Veiklos tikslas -pasitelkiant etninės kultūros tematiką ugdyti asmenybę, turinčią brandžią tautinę savimonę ir savigarbą,
suvokiančią etninės kultūros visumą ir jos santykį su dabartimi. Užsiėmimo metu dalyviai pirmiausiai žiūrės video pristatymą apie lietuvių tautines juostas. Po to dalyviams bus pristatyti du liaudies žaidimai apie juostų pynimą, audimą, vaikai bus įtraukti į šokius-žaidimus. Vėliau bus pristatytos įvairių Lietuvos regionų juostos, jų simbolika. Galiausiai dalyviai nusipins po pintinę ar apvaliąją pintinę juostą(pasirinktinai). Edukacinės programos metu pasitelkiami vaizdiniai edukacijos metodai bus jungiami su praktiniais, kūrybingumui ugdyti taikomais metodais. Užsiėmimų metu ugdomos šios bendrosios kompetencijos: mokymasis, kūrybiškumas, pažinimas, komunikavimas, iniciatyvumas, kultūrinis sąmoningumas.
Dizainas, Etninė kultūra

Žvakių gamyba iš bičių vaško

Užsiėmimo metu susipažinsite su vienu seniausiu amatu - žvakių gamyba. Aptarsime, kaip atrodė pirmosios lietuvių pagamintos žvakės, kaip jos buvo gaminamos, kokie buvo senovės
bitininkystės papročiai ir kaip bitininkystė pasikeitė mūsų dienomis. Edukacijos dalyviai bus apsupti vasariškai kvepiančio bičių vaško ir medaus aromato, sužinos apie jo naudą sveikatai ir aplinkai, aptarsime bičių svarbą gamtai ir žmonijai. Dalyviai gamins žvakes šiuolaikišku būdu - su silikoninėmis formomis- kur galima išgauti bet kokią norimą žvakės formą. Dalyviai patys dalyvaus bičių vaško lydymo procese, pasiruoš formą žvakės gamybai. Dalyviai išbandys ir sausąją žvakių gaminimo techniką – iš bičių korių. Dalyviai pamokos metu taps dizaineriais, kadangi pagamintą žvakę patys dekoruos vaško juostelėmis arba kapinais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ekskursija Mitologiniu taku su gidu

Ekskursija Mitologiniu taku - tai puiki galimybė susipažinti su žmogaus ir dievų pasaulio sąsajomis. Ekskursija skirta įvairaus amžiaus mokiniams, gido pasakojimas diferencijuojamas
pagal amžių. Pradžioje dalyviai Sirvėtos regioninio parko Lankytojų centre bendrai supažindinami su mitologijos sąvoka, jiems pristatomas pagrindinis simbolis - gyvybės medis (jame dalyviai klausosi sakmių įrašų). Ekskursija tęsiama Šventos miške, kur įkurtas Mitologinis takas su septyniolika akmeninių skulptūrų baltų dievams. 1.300 m ilgio taku lydintis gidas išsamiai pasakoja apie dabarties sąsajas su praeitimi. Dalyvaudami ekskursijoje, mokiniai ne tik įgaus žinių apie mitologiją, bet ir turės galimybę pabūti natūralios gamtos apsuptyje, nes takas vingiuoja senuoju Šventos mišku.
Etninė kultūra

Nuo siūlo iki rūbo

Edukacinio užsiėmimo „Nuo siūlo iki rūbo"” metu programos vadovė Sigita Gembutienė moksleivius supažindins su vienu seniausių lietuvių moterų amatų – audimu ir verpimu. Užsiėmimo
metu moksleiviai susipažins su audimo įrankiais, staklėmis, verpimo rateliu, siūlų vytuvais, galės pabandyti sukti verpimo ratelį, audimo staklėse austi grindų taką, iš siūlų nusipinti sau ar draugui apyrankę. Moksleiviai bus ne stebėtojai, bet aktyvūs veiklos dalyviai.
Etninė kultūra

Šiaudinių žaisliukų rišimas

Dirbtuvių metu iš paruoštų šiaudų dalyviai riša žaisliukus. Jie gali būti patys įvairiausi – reketukai, žvaigždės, saulytės ir kt. Užsiėmimo rezultatas ir sukurti šiaudiniai žaisliukai
priklauso nuo dalyvių amžiaus, susikaupimo ir kantrybės. Savo rankomis sukurti šiaudo dirbiniai suteikia namams jaukumo ir kuria šiltą atmosferą, ypač Kalėdų laikotarpiu. Pirmoje užsiėmimo dalyje dalyviai susipažįsta su šiaudinių sodų rišimo istorija, mokosi paruošti šiaudus, o praktinėje veikloje susiriša vieną ar kelis dirbinius – žaisliukus.
Etninė kultūra

„O tuo metu Klaipėdoje... Kuršiai“

„Dieve, saugok mus nuo vikingų!“ Kas slypi šioje XIII–XVa. Vakarų Europos gyventojų maldoje? Edukaciniame užsiėmime „O tuo metu Klaipėdoje ... kuršiai“ atsakymo į šį klausimą paieškos
link dalyviai leisis į interaktyvią, intelektualią, patyrimais ir atradimais paženklintą kelionę. Šiuolaikinių metodų pagalba atkurtame XIII–XVa. Klaipėdos likimą lėmusiame istoriniame kontekste užsiėmimo dalyviai susipažins su kuršiais – baltų vikingais. • Ne už stalo sėdami mokiniai ieškos atsakymų, kokiais laivais, kuriais keliais, kokiais tikslais tuo metu Klaipėdoje siautėjo kuršiai. • Ne klausydami pasakojimų, o bandydami pakinkyti vėją, sužinos, kuris jų siautėja, skandina laivus, kuris neša kuršiams turtus. • Ne kasinėdami, bet tyrinėdami atskleis kuršių lobio turinį. Apie ginklus ir papuošalus, apie kuršišką palikimą Klaipėdai, kultūrai, istorijai ir mūsų pačių tapatybei... tokio turinio istorijas kurs dalyviai, pažinę kuršių lobį. Edukacinio užsiėmimo turinys leis ne tik pažinti, bet ir savyje atrasti senuosius Klaipėdos gyventojus - kuršius.
Etninė kultūra

Žvakių liejimas

Tikslas – supažindinti dalyvius su senoviniu amatu – žvakių liejimu, plėtoti jų kultūrinį akiratį, ugdyti kūrybiškumą, puoselėti etninės kultūros tradicijas. Uždavinys – dalyvius
supažindinti su apšvietimo priemonėmis: balana ir jos laikikliu (vadinamuoju „dziedu“), įvairių rūšių fabrikinės gamybos žibalinėmis lempomis, žibintais. Išmokyti lieti gryno vaško žvakes. Metodai: vaizdiniai, žodiniai ir praktiniai. Priemonės žvakių gamybai: lininiai siūlai dagčiui gaminti, lempelė vaškui lydyti, formelės liejimui, samtelis vaškui pilti. Veikla: dalyviai atvykę į muziejų sužinos, kaip senovėje buvo liejamos žvakės, kaip paruošiamas vaškas, iš kokių siūlų daromas dagtis. Sužinos apie Vėlinių ir Grabnyčių papročius, žvakių naudojimą buityje. Patys išbandys žvakių gamybos būdus (lieti į formas, mirkyti, pilti ant dagčio). Bus menamos mįslės apie lempą, žvakę ir kitas šviesą skleidžiančias priemones. Rezultatai: etninės kultūros akiračio praplėtimas, išsaugojant etninės kultūros tradicijas ir vertybes. Ugdomas kūrybiškumas, bendradarbiavimas tarpusavyje įveikiant sunkumus.
Etninė kultūra

Velykų margutis

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi tradicinėmis margučių marginimo technikomis. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su Velykų šventės kilme ir ritualais; (2) supažindinti su
tradiciniu simbolių ir ornamentų komponavimu, spalvų ir raštų simbolika; (3) pristatyti tradicines margučių marginimo technikas, demonstruojant rajono tautodailininkų išrašytų bei skutinėtų margučių pavyzdžius. Priemonės: vaško lydymo įrenginiai, dažai, smeigtukai. Metodai: interaktyvios kortelės, minčių lietus, diskusija, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Velykų šventės kilme. Pristatomos trys tradicinės simbolių ir ornamentų komponavimo schemos. Mokiniai supažindinami su margučių kolekcija esančia Prienų krašto muziejuje. Rezultatai: mokiniai susipažins su margučių raštų simbolika, tradicinėmis marginimo technikomis, mokysis derinti spalvas, žinos jų reikšmes, gebės sukurti tradiciniam menui būdingą kompoziciją. Mokiniai mokysis marginti margučius tradicine marginimo technika - vašku.
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos Edukacinės programos metu dalyviai susipažins su tradiciniais (judriaisiais) lietuvių liaudies žaidimais ir pramogomis, jų
įvairove, regioniniais ypatumais. Dalyvaus individualiose ir komandinėse žaidimų rungtyse, mokysis pasidaryti priemones žaidimams, pasigaminti ir muzikuoti šiaudo, žąsies plunksnos arba nendrės birbynėmis. Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Pagrindinis Lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Neatsitiktinai ir edukacinėje programoje gausu žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt. Kiti populiarūs žaidimai: „Vilkeliai“, „Meškeriotojas“, „Žvejyba“, „Meškos šovimas“, „Paukščio plunksnos metimas“, „Lindimas per lanką“, „Kojūkai“, „Švytuoklė“, „Avinėlių grumtynės“, „Katinai“, „Imtynės kojomis“, „Raitelių imtynės“, „Pokštai užrištomis akims“, „Lankų varymas“ ir kt. Pagrindinis programos tikslas- siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo , ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Velykų rytą lelija pražydo"

Užsiėmimo dalyviai supažindinami su Velykų šventės kilme ir ritualais: supimosi, laistymosi ir plakimo, kiaušiniavimo, lalavimo, mirusiųjų pagerbimo, vaišinimosi tradicijomis.
Pristatomos trys tradicinės margučių ornamentų komponavimo schemos, pasitelkus video medžiagą, aptariama margučių konservavimo technologija. Moksleiviai supažindinami su virtualiomis margučių kolekcijomis Lietuvos muziejuose. Demonstruojami Jonavos rajono tautodailininkų marginti bei skutinėti margučiai. Moksleiviai mokosi tradicinių žaidimų su margučiais. Reflektuojama naudojant interaktyvias korteles. Demonstruojamas animacinis filmas „Margučių rytas“. Moksleiviai mokosi marginti margučius tradicine marginimo technika – išrašant margučius vašku; eina velykinius ratelius „Oi ant kalnelio“, „Grūšelė“, žaidžia žaidimus „Nešu nešu puodą“, „Gegutė“, dainuoja sūpuoklines dainas „Kas pakorė sūpuoklėkes“, „Supkit mane supėjėliai“ ir kt. Kūrybinių dirbtuvių metu moksleiviai mokosi marginti margučius tradicine marginimo technika – išrašant margučius vašku.
Rodomi įrašai: 41 - 50435