Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Programa „O kai aš pas promočiutę buvau“

Autentiškoje XX a. pr. aukštaičių sodybos ir ypač gryčios (Pakapių sodyba) aplinkoje muziejininkės padedami mokiniai išsiaiškina, kas yra promočiutė ir kiek jai gali būti metų. Taip
lengviau suvokiamas laikas, į kurį nukelia muziejaus ekspozicija. Susipažįstama su aukštaitiško namo pavadinimu ir patalpų išdėstymu. Išsiaiškinama akmens prie įėjimo paskirtis. Stebint eksterjerą ir interjerą, lyginama su dabartimi ir atrandami panašumai, skirtumai bei pokyčiai. Sužinoma, kaip seniau buvo elgiamasi nuėjus į svečius. Klausomasi ir išgirstama, uodžiama ir liečiama, menamos mįsles ir bandoma jas sukurti. Išsiaiškinus patarlės apie verkiančią duonelę prasmę, vaikams siūloma tyliai pamąstyti ir įvertinti, ką šioji darytų, jų valgoma. Dalyviai kviečiami nudirbti kai kuriuos darbelius. Gliaudant pupas ir dedant į nurodytus indus, ne tik susipažįstama su retam matyta daržove, darbu, kurį turėjo atlikti senovėje mokinių bendraamžiai, bet ir lavinama motorika bei atidumas. Kad visados galėtum valgyti duoną su sviestu, reikėjo nemažai pasidarbuoti. Todėl, supažindinus su sviestamuše, verpimo rateliu, naščiais ir mogliais, kviečiama dar patalkininkauti. Mokiniai padalinami į keturias komandas, po vieną prie darbo įrankio, ir kiekvienas paeiliui išbando visus. Ugdomas darbo komandoje įgūdžiai, pagarba kitam. Naudojantis sviestamuše ir rateliu, ne tik mokomasi nudirbti šiuos darbus, bet ir ugdomas ritmo pajautimas, naščiai padeda taisyklingai laikysenai. Pabaigus darbus, prisimenama, kas tai per darbai ir kaip vadinasi naudoti įrankiai. Kviečiama į pabaigtuvių šventę seklyčioje, įspėjant, kad bus stebima, kokias elgesio taisykles, su kuriomis susipažino, svečiai prisimena, kažin ar jos negalioja dabartyje... Susėdus prie stalo, dalyviai kviečiami apžvelgti ir įvertinti, kurioje gryčios pusėje gražiau ir kuo bei prisiminti, ką jie veikia, kai švenčia. Vaišinamasi tradicine duona su medumi ir sviestu. Žaidimas „Imk pintinę, ką įdėsi“ lavina atidumą, mokėjimą klausytis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ekskursija Mitologiniu taku su gidu

Ekskursija Mitologiniu taku - tai puiki galimybė susipažinti su žmogaus ir dievų pasaulio sąsajomis. Ekskursija skirta įvairaus amžiaus mokiniams, gido pasakojimas diferencijuojamas
pagal amžių. Pradžioje dalyviai Sirvėtos regioninio parko Lankytojų centre bendrai supažindinami su mitologijos sąvoka, jiems pristatomas pagrindinis simbolis - gyvybės medis (jame dalyviai klausosi sakmių įrašų). Ekskursija tęsiama Šventos miške, kur įkurtas Mitologinis takas su septyniolika akmeninių skulptūrų baltų dievams. 1.300 m ilgio taku lydintis gidas išsamiai pasakoja apie dabarties sąsajas su praeitimi. Dalyvaudami ekskursijoje, mokiniai ne tik įgaus žinių apie mitologiją, bet ir turės galimybę pabūti natūralios gamtos apsuptyje, nes takas vingiuoja senuoju Šventos mišku.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Darbščios rankelės – margos juostelės“

Tikslas – supažindinti dalyvius su juostų audimo tradicija bei praktika. Uždaviniai: supažindinti su juostų audimo amatu ir tradicija; aptarti juostų panaudojimą tradicinėje kultūroje
ir šiais laikais; išsiaiškinti pagrindines juostų rūšis, jų gamybos būdus ir įrankius; suteikti praktinio audimo galimybes. Edukacinio užsiėmimo metu taikomi metodai: demonstravimas; aktyvus klausymas, klausimai ir atsakymai, pokalbis, praktinė veikla (priklausomai nuo pasirinkimo, individuali arba komandinė). Su grupe dirba 2–3 muziejininkai-edukatoriai. Edukacinį užsiėmimą sudaro pažintinė ir praktinė dalys. Pažintinė dalis vyksta muziejaus etnografinėje ekspozicijoje tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Šioje dalyje aptariame juostų audimo tradicijas, istorinį ir kultūrinį šio amato kontekstą Lietuvoje ir pasaulyje, tyrinėjame juosteles tam, kad sužinotume jų rūšis, audimo būdus ir įrankius. Visą grupę įtraukiančios diskusijos metu aiškinamės amato pažinimo, išsaugojimo svarbą ir galimybes jį kūrybiškai pritaikyti šiais laikais. Po to persikeliame į edukacinę klasę, kur vyksta praktinė audimo dalis. Praktinės dalies metu išmokstama pinti, austi arba vyti juosteles. Priklausomai nuo dalyvių amžiaus galima rinktis vieną šių būdų: virvelių vijimo (komandinė veikla) – 1–4 klasių mokiniams; pintinių juostelių pynimo (individuali veikla) – 3–4 klasių mokiniams; beraščių juostelių audimo skietais (individuali veikla) – 4 klasės mokiniams. Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas dalyvis pasipuošia savo rankų darbo juostele.
Etninė kultūra

Lipdymo iš molio užsiėmimai vaikui grupėje

Praktinių užsiėmimų metu 3–4 klasių mokiniai susipažins su lietuvių keramikos seniausiais lipdymo būdais puodininkystėje, lipdytų švilpynių formomis, skirtingų rūšių molio savybėmis.
Bus mokomi nusilipdyti molinį indą ar molinę švilpynę senoviniu lipdymo būdu. Užsiėmimuose susipažins su tradicinės lietuvių keramikos amatu. Keramikos meistras suteiks pagrindines žinias, suformuos gebėjimus ir minimalius praktinius įgūdžius, kas suteiks supratimą apie tradicinės lietuvių keramikos formų, dekoro vienovę ir darną. Formuojant kultūrinius įpročius, padedama atsiskleisti kūrybinėms galioms bei pajusti kūrybos džiaugsmą.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Tradiciniai lietuvių amatai šiandien“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi tradiciniais dailiaisiais amatais bei jų interpretacijomis šiuolaikiniame mene bei madoje. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su tradiciniais
amatais, jų rūšimis; (2) pristatyti amatininkus, tęsiančius vietinių senųjų amatų tradicijas, atgaivinančius užmirštas technikas bei technologijas, pritaikančius jas šiandienos poreikiams; (3) supažindinti mokinius su šiuolaikinių menininkų darbais, besiremiančiais liaudies meno tradicija. Priemonės: lino audinys, teptukai, tekstilės dažai, mokomasis filmas, kompiuteris, multimedija. Metodai: interviu, minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas, interaktyvus žaidimas – viktorina. Veiklos. Mokiniai supažindinami su senaisiais amatais: staliaus, kubiliaus, račiaus, klumpdirbio, rimoriaus, puodžiaus, audėjo, kalvio ir kt. Amatų pristatymas iliustruojamas sakmėmis, patarlėmis, mįslėmis. Demonstruojami muziejaus eksponatai: amatininkų dirbiniai ir naudoti darbo įrankiai. Supažindinama su vietos amatininkų dirbiniais, etniniais motyvais kuriančių menininkų darbais. Akcentuojama, kad XIX a. antroje ir XX a. pirmoje pusėje daliai bežemių ir mažažemių valstiečių amatas buvo vienas pagrindinių pragyvenimo šaltinių; aiškinamasi, kur buvo išmokstama amato. Mokiniams pristatoma liaudies meno dirbinių raštų simbolika: augalijos pasaulio, gyvūnijos pasaulio, kosminio pasaulio, geometrinių figūrų įvaizdžiai; suteikiama informacijos apie spalvinius liaudies meno kūrinių derinius, tradicinio meno komponavimo principus. Remdamiesi tradicinės tekstilės pavyzdžiais mokiniai tapo ant lininio audinio. Demonstruojamas mokomasis filmas apie lietuvių tradicinius dailiuosius amatus. Rezultatai: mokiniai susipažins su įvairiomis senųjų amatų rūšimis, vietos amatininkų darbais, gebės sukurti tradiciniam menui būdingą kompoziciją.
Kita, Etninė kultūra

„Graužikai: kenkėjai ar geriausi draugai?“

Edukacijos metu dalyviai sužinos, kuo ypatingi graužikai: nuo mažųjų Afrikinių pelyčių, iki didžiausių graužikų pasaulyje – kapibarų. ZOOPARK zoologijos sode taip pat gausu ir įvairios
kitos faunos, todėl dalyviai tuo pačiu mokomi atrasti graužikų ir kitų gyvūnų skirtumus bei panašumus. Ar gali graužikas klausyti, suprasti ir vykdyti žmogaus komandas, o pelytė būti geru žmogaus draugu? Kas bendra tarp Rūtos Meilutytės ir didžiausio graužiko pasaulyje? Ką reikia daryti, kad visą gyvenimą augantys graužikų dantys nebūtų per dideli? Ar gerai savijautai turi įtakos buvimas šalia graužikų? Kodėl būtent jie padeda surasti vaistus nuo baisiausių pasaulio ligų? Kuo panašūs pelė ir žmogus, degu ir driežas? Kaip graužikus lietuvių liaudis „įpynė“ į žaidimus, mįsles ir skaičiuotes? Į šiuos ir kitus klausimus ne tik sužinosite atsakymus, bet ir stebėsite kapibarų dresūros treniruotę, piešite, tapysite ar lipdysite labiausiai patikusį ZOOPARK graužiką. Ekskursija ir edukacija po Vilniaus zoologijos sodą ZOOPARK kiekvieną kartą vis kitokia, kadangi lankytojai patiria vis naujas ir netikėtas emocijas – veiklos vykdomos pasitelkiant gyvūnus, kurie kaip ir žmonės turi savitą emocinį intelektą, nuotaikas ir charakterį. Visa tai leidžia kiekvieną edukaciją paversti skirtinga ir unikalia. Edukacinio užsiėmimo metu lavinamas dalyvių pastabumas, gebėjimas įžvelgti panašumus ir skirtumus, mokoma kritiškai mąstyti, ugdoma kantrybė stebint dresūros užsiėmimą. Lavinama vaizduotė, kūrybinis mąstymas ir kūrybiniai gebėjimai, pasitelkiant saviraiškos laisvę – iš pateiktų priemonių vaikai pieš, tapys, lipdys ar klijuos labiausiai patikusį graužiką. Taip pat prisimins ar sužinos lietuvių liaudies žaidimus, mįsles ir skaičiuotes, kuriose minimi graužikai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Viduramžių darbai ir pramogos medinėje pilyje

Edukacijos tikslas – skatinti susidomėjimą Mindaugo laikų Lietuvos istorija bei istorinės rekonstrukcijos būdu pristatyti XIII–XV a. Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istorinį
kompleksą – vieną didžiausių gynybinių įtvirtinimų Rytų Lietuvoje. Supažindinti su to meto žmonių gyvenimo būdu, žemės apdirbimo įrankiais ir padargais, augintomis žemės ūkio kultūromis, senoviniais vaikų žaidimais. Priemonės – autentiška piliakalnio aplinka ir šalia jo esantis atkurtas papilio kiemas, apjuostas gynybiniais įtvirtinimais. Remiantis istoriniais artefaktais atkurta sienų apgulties technika, viduramžių drabužiai, papuošalai, kasdieniniai reikmenys, žemės apdirbimo įrankiai ir padargai (kapliai, akėčios, arklas, pjautuvai, spragilai ir kt.), senovinių žemės ūkio kultūrų ir vietinių vaistinių ir prieskoninių žolelių lysvės, trinamosios girnos, lininės virvės, vilnoniai siūlai ir kitos priemonės. Senoviniai stalo žaidimai (kvirkatas, šaškės), judrieji žaidimai (ripkos mušimas, kauliniai kėgliai). Numatoma veikla – žaismingi edukatorių pasakojimai, įtraukiantys dalyvius į minėtą istorinį laikmetį, susipažinimas su piliakalnio infrastruktūra – apsauginiais pylimais, papiliu, papėdės gyvenviete bei žmonių gyvenimo kasdienybe. Edukacijos dalyviai susipažins su pilėnų kasdieniniais darbais, mityba, žemės ūkiu. Papilio kiemo lysvėse pamatys dabar jau retai auginamus augalus – ropes, barščius, laukinius česnakus, linus, susipažins su vietinėmis prieskoninėmis ir vaistinėmis žolelėmis. Visi galės išmėginti žemės apdirbimo įrankius – kapliu purenti dirvą, iškulti spragilu javų pėdą, pamatyti senovines akėčias ir arklą. Iškultus grūdus mėgins sumalti trinamosiomis girnomis. Edukatorius pasiūlys komandinių užduočių, kurių metu dalyviai vys linines virves ar pins vikingų juosteles. Padirbėję žiūrės animacinį filmą apie Vorutos pilį ir, susibūrę į grupes, atliks užduotis užduočių sąsiuviniuose. Galės atsipūsti ir pažaisti senovinius stalo ar komandinius žaidimus.
Etninė kultūra

Duonos kelias

Lankytojai supažindinami su sėjos, arimo, derliaus nuėmimo papročiais, ekspozicijoje esančiais daiktais ir padargais, kurie naudojami javų auginimui ir apdirbimui. Po apžvalginės
ekskursijos vaikai suskirstomi į „rugių“, „miežių“, „kviečių“ komandas ir tarpusavyje rungtyniauja viktorinose, praktinėse užduotyse. Nugalėtojų laukia išskirtinis prizas – grūdų malimas rankinėmis pastatomomis ir akmeninėmis trinamosiomis girnomis.
Kita, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Įveik savo baimes!“

Ar lankeisi šikšnosparnių urve? O ar teko liesti žaltį, tarakoną, šimtakojį, agamą ar mėlynliežuvį scinką? Ar žinai, kodėl gamtoje nuodingi ir kūną paralyžuojantys ropliai yra visiškai
nenuodingi ZOOPARK zoologijos sode? Kodėl šikšnosparniai nesivelia į plaukus? Kuo naudingi tarakonai? Ką bendra turi driežas ir kupranugaris? Kaip senovėje lietuviai bandydavo “išvyti” tarakonus iš savo namų ir ką darydavo namuose radę žaltį? Apsilankyk edukacinėje programoje ir turėsi ne tik atsakymus į klausimus, bet ir išskirtinę galimybę įveikti savo baimę ir iš arti pamatyti bei paliesti gyvūnus, kurių iki šiol bijojai! Taip pat tavęs laukia paslapties dėžutė, kurios turinį sužinosi tik įkišęs ranką į ją, ir iš jutiminio potyrio turėsi pasakyti, kas ten, viduje, yra.
Kita, Etninė kultūra

Ekskursija laivu po Nemuno deltą

Paslaugos tikslas – prisidėti prie pradinių klasių mokinių ugdymo per vertybių sistemą, pagrįstą skautų ideologija; ugdyti pradinių klasių mokinius, siekiant jų, kaip individų, kaip
atsakingų piliečių, visapusiškos fizinio, intelektualinio, socialinio ir dvasinio potencialo išraiškos. Uždaviniai: (1) perteikti skautų ideologiją, supažindinant per patriotizmo prizmę, tarnyste Dievui, Tėvynei, artimui; (2) supažindinti su laivybos vidaus vandenimis ypatumais, laivų ir jachtų skirtumais, jūrų skautais, laivavedžių profesija; (3) supažindinti su etnine Minijos kaimo architektūra. Metodai ir priemonės: (1) įžodžiai ir priesakai (jūrų skautų istorija); (2) mokymasis veikiant (jūrinių mazgų rišimas); (3) mažų grupių narystės, padedant suaugusiesiems (jūrinių mazgų rišimas ir jų panaudojimas); (4) įvairių veiklos sričių patyrimo pažinimas, pagrįstas dalyvių interesais (žaidimai, viktorina, pažintis su laivavedžių profesija); (5) Nemuno deltos augmenijos ir gyvūnijos pažinimas ir stebėjimas ekskursijos laivu metu. Numatoma veikla: pasakojimas, viktorina, jūrinių mazgų rišimas, ekskursija laivu. Siektini rezultatai: mokiniai žinos jūrų skautų istoriją, laivybos vidaus vandenimis, laivavedžių profesijos ypatumus, laivų ir jachtų skirtumus. Rišant jūrinius mazgus ir supažindinant su jų paskirtimi ir panaudojimu gamtoje, bus skatinami mokinių progresyvūs atradimai ir atsakomybė, mokoma vadovauti sau ir kitiems, bendradarbiauti, ugdomas charakteris ir kompetencija, įgyjama pasitikėjimo savimi, atrandami gabumai. Ugdoma atsakomybė saugojant unikalią Nemuno deltos gamtą ir jos gyvūniją.
Rodomi įrašai: 40 - 50289