Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Dailė, Etninė kultūra

Molinuko burtai

Kūrybiškumo galia slypi kiekviename žmoguje, o kūrybos poreikis – vienas iš svarbiausių. Keramikos edukacijos metu mokiniai pasijus kūrėjais. Susipažins su keramikos raida, įvairiais
molio lipdymo būdais, dekoravimo būdais. Per praktinę veiklą pažins keramikos amatą. Patys nusilipdys originalų molinuką, kurį vėliau galės panaudoti kaip praktinį daiktą, dovaną artimam žmogui arba namų dekoraciją. Visas procesas vyks kūrybinėje aplinkoje, nejučia atsipalaidavę vaikai pajus molinuko burtus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Adomynės dvaro lobiai

Adomynės dvaras – gražus ir retas medinės architektūros paminklas. Vykdant restauracijos darbus dvaro kieme buvo rastas puodas su sidabrinėmis monetomis. Manoma, kad surasti tikrai dar
ne visi ponų paslėptieji turtai... Pabandykite – gal Jums pavyks surasti senųjų dvaro šeimininkų lobius!!! Programos metu: susipažinsite su dvaro istorija, senaisiais šeimininkais ir jų gyvenimų akimirkomis, prisiliesite prie medinės architektūros subtilybių, patys išbandysite savo rankų miklumą kepdami skaniąsias Adomynės „Pagrabines“ bandeles, turėsite įveikti daugybę smagių užduočių, kurios artins Jus prie pagrindinio tikslo – didžiojo Adomynės lobio, kuris kiekvienąkart bus vis kitoks!.. Tad Jūsų laukia: • Pasivaikščiojimas po dvarą • Adomynės „Pagrabinių“ bandelių kepimas (svečiams pageidaujant) • Senoviški Adomynės apylinkių vaikų žaidimai • Bandelių degustacija • Lobio ieškojimas Atvykite – jūsų laukia smagi popietė ne tik dvare, bet ir dvaro parke prie gražaus pono samdinių rankomis iškasto tvenkinio ir nepakartojamo skonio karštas patiekalas, kurio neparagausite niekur kitur!!!
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Pagrindinis programos tikslas – siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo, ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą, atskleisti, o vėliau tobulinti vaikų meninius gebėjimus.
Uždaviniai: 1. Pristatyti tradicinius lietuvių liaudies žaidimus, jų įvairovę, regioninius ypatumus. 2. Suorganizuoti individualias tradicinių žaidimų rungtis. 3. Suorganizuoti komandines tradicinių žaidimų rungtis. 4. Mokyti gaminti muzikos žaislus-instrumentus. 5. Mokyti groti muzikos žaislais-instrumentais (individualiai ir ansambliškai). Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Klaipėdos krašte per įvairias šeimos šventes pagrindinė linksminimosi forma buvo žaidimai. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas kambario žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Žaidimai naudojant įrankius atsirado tikriausiai įmituojant pirmykščio žmogaus darbo įrankius, medžioklės bei kovos ginklus. Pagrindinis lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Žaidimuose ne visi vaidmenys yra malonūs – niekas žaidimo pradžioje nenori ieškoti, gaudyti besislapstančių žaidėjų ar pan. Gerai, jeigu žaidėjai pradžioje sutinka imtis tų vaidmenų, bet jeigu ne – ginčą reikia spręsti burtų būdu. Labiausiai paplitę ir paprasčiausi būrimai yra išsiskaičiavimas. Galima išsiburti ir su lazda. Vienas žaidėjas meta kitam lazdą. Šis pagauna ir laiko saujoje. Po to visi kiti žaidėjai iš eilės deda savo saujas viršum viena kitos, kol pasiekiamas lazdos galas. Paskutiniajam ir tenka nedėkingiausias vaidmuo pradedant žaidimą. Neatsitiktinai ir užsiėmimų metu yra nemažai žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pasirokoukem žemaitėškā

Pasirokoukem žemaitėškā? Ar kada yra tekę girdėti, kaip kalba uždaro ir tvirto būdo žemaičiai? Meilė kap seilė – ištīsa ėr nukrėta; už sobėni aukštiau neėšuoksi; veiz ī knīga, mata
špīga; be šūda, nebūs nė grūda. Jų žodynas tikrai savitas ir išskirtinis. Ar žinot, kas yra kr?mė (‘galva’), veizõlai (‘akys’), bl?zdinga (‘kregždė’), ku?sis (‘uodas’), nõtnerė (‘dilgėlė’), k?tė (‘tvartas’), l?džinga (‘pačiūža’), žiógspira (‘pjuvena’), ži?žis (‘susuktas skarinys, rankšluostis’), kresn? (‘spirgas’)? O ar esat girdėję, kaip žemaičiai apibūdina apsileidusį, žioplą, nevykusį, niekam tikusį žmogų? Išpėpa, lebeda, lerva, luibis, mėmis, nevėkšla, nūsproga, navala, kluika, kliurkis, subingalvis, senbizda, suskis, šavalka, varlamušis, žabaltys... Tai tikrai ne visi ekspresyvūs, sodrūs žodžiai neigiamam ir ironiškam vertinimui bei kvailinimui išreikšti. Kaip tik apie tai, kas yra žemaitis, kaip jis kalba, kur jis gyvena, ir kalbėsime per užsiėmimą. Padiskutuosime, tai kas gi vis tik yra – žemaičių tarmė ar kalba, kokių tarmių ir patarmių yra. Susipažinsime su žemaičių 32 raidžių abėcėle. Paskaitysime žemaičių tekstų, pasiklausysime arba padainuosime žemaitiškų dainų, pabandysime patys parašyti žemaitiškai. Po užsiėmimo mokiniai suvoks savo tapatybę ir tai, kad kalba bei tarmė yra be galo didžiulis lobis bei vertybė.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Velykų margutis margas“ Panevėžyje

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai bus supažindinami su Velykų tradicijomis bei papročiais tiek Lietuvoje, tiek kituose kraštuose, kur ši šventė buvo ar yra švenčiama. Bus pristatyti
baltų simboliai bei jų reikšmės. Programos dalyviai susikurs savo simbolius ir juos interpretuos remdamiesi išgirsta informacija. Taip pat marginsime kiaušinius vašku bei juos dažysime. Kiekvienas programos dalyvis numargins po du margučius, gaus margučių margintojo sertifikatą bei dalomąją medžiagą apie Velykų šventės tradicijas Lietuvoje bei margučių marginimo simbolių reikšmes. Skanausime žolynų arbatą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Kuršių genties vartus pravėrus"

Edukacinėje programoje pristatoma senovės kuršių genties istorinė rekonstrukcija. Per gyvąsias istorijos pamokas bei pasitelkiant etninės kultūros sklaidos priemones (tautosaka,
folkloras) demonstruojamas pagal archeologinius, istorinius šaltinius atkurtus kuršių genties istorinis kostiumas (X-XII a.), ginkluotė, juvelyrika, buities reikmenys, gyvensena. Edukacijos metu vaikai gali gyvai paliesti atkurtą kostiumo detalę, išbandyti ginkluotę (užsidedant kuršišką šalmą, pakeliant šarvus, išbandant aksties mėtymą į taikinį ir t.t.). Programą veda patyrę šios srities specialistai, sukaupę nemažą patirtį rekonstrukcijoje, dalyvavę Lietuvos bei užsienio senovės karybos ir amatų festivaliuose, turintys patirties etninės kultūros renginių organizavime, vykdant ir rengiant edukacijas vaikams.
Literatūra, Etninė kultūra

ETNO kilimo raštuose gamta, tautosaka, aprėdai

Tikslas – per tautosakos kūrinius supažindinti vaikus su gimtojo krašto tapatumą atspindinčiomis vertybėmis, žadinti susidomėjimą etnine kultūra bei istorija. Tautosaka – neatsiejama
mūsų kultūros, tautinio tapatumo dalis ir jos atspindys. Norint suprasti lietuvių tautosaką, prieš akis reikia turėti senojo kaimo žmogaus gyvenimą: jo darbus, papročius, mąstyseną, aprėdus, nes kaip tik valstietis buvo pagrindinis mūsų tautosakos kūrėjas ir saugotojas. Užsiėmimo metu dalyviai susipažins su karstinio regiono gamtiniais ypatumais ir etnokultūra. Pateiksime įdomios informacijos apie įspūdingą gamtos darinį – karstinę įgriuvą. Naudodamiesi interaktyviuoju „Aukštaitijos ETNO kilimu“ planšečių pagalba mokiniai gebės surasti ir išklausyti legendą apie Karvės olos atsiradimą. Tautosakos pagalba mindami mįsles, išklausydami pamėgdžiojimus, būrimus, žaisdami patarlių dėlionę, skaitydami lietuvių liaudies pasaką „Sigutė“ dalyviai gebės suprasti žmogaus ir naminio gyvulio (karvės) ryšį. Kalbėdami apie Aukštaitijos regiono tautinio kostiumo pagrindinius bruožus, išskirtines detales, užkoduotus raštus juostų ornamentikoje, susipažins su Aukštaitijos regiono moterų ir vyrų aprėdų sąvitumu. Pasinaudodami ornamentų šrifto lentele ant juostos/knygos skirtuko mokiniai gebės užrašyti / užkoduoti savo vardą. Kurdami tautinį kostiumą pasakos personažui Sigutei ugdysime dalyvių tautos kultūrine patirtimi grindžiamą kūrybingumą ir skatinsime kultūrinio paveldo aktualinimą, pagarbą tradicijoms, pilietiškumą.
Dizainas, Etninė kultūra

Ant ko mes vaikštome?

Užsiėmimo metu dalyviai susipažįsta su įvairiomis iškasenomis, grupelės gauna indelius su durpės, žvyro, žemės ( kelių rūšių), smėlio (kelių rūšių) , kreidos, molio(raudono, balto,
geltono, šamoto), gipso, anglies, lygina jų savybes ( vizualiai, liesdami, stebėdami kaip sugeria vandenį), apžiūri pateiktus ir aplinkoje esančius ar turimus daiktus, spėja iš ko jie pagaminti, daugiausiai daiktų kilmę atspėjusi grupė gauna prizus. Spėja kokios medžiagos ir kaip buvo naudojamos mūsų protėvių, ir kokios ir kaip naudojamos dabartyje. Užsiėmimo metu menamos mįslės apie žemę. Atlikę tiriamąją veiklą, susipažįsta su smėlio pilstymo būdais, komponavimo principais. Į stiklinį indą supilsto spalvotą smėlį bei kuria kompoziciją, ją pasilieka sau.
Etninė kultūra

Lino kančia

Edukacinėje programoje bus demonstruojami lino apdirbimo įrankiai, todėl lankytojai turės galimybę ne tik pamatyti, bet ir patys dalyvauti linų apdirbimo procese. Edukacinio renginio
metu bus kalbama apie lino auginimo tradicijas Lietuvoje, praktinę lininio audinio naudą, lino gydomąsias savybes bei jo vietą lietuvių papročiuose ir apeigose. Skambės Panemunėlio jaunimo atliekamos dainos apie liną. Renginį pagyvins mokinių skaitomos eilės, mįslės, patarlės, priežodžiai apie liną. Susipažins su ilgaamžės tautodailininkės, audėjos Veronikos Siminonienės nuostabių audinių paroda, kurioje eksponuojami senoviniai lino rankšluosčiai, lovatiesės, staltiesės. Dalyviai patys gali išbandyti kai kuriuos darbus. Užsiėmimo pabaigoje vaišinamasi karštomis bulvėmis su sėmenimis.
Etninė kultūra

Su dzūkiška daina per kalendorių

Edukacinio užsiėmimo metu mokinius supažindinsime su didžiausia žanrų įvairove pasižyminčia dzūkiško dainuojamojo folkloro tradicija. Užsiėmimą ves folkloro ansamblio „Vilniaus
dzūkuliai“ nariai. Papasakosime apie dainuojamojo folkloro istoriją Lietuvoje, jo reikšmę, atskleisime dzūkiško folkloro žanrų įvairovę atskleisime per apeigines ir šventines dainas bei žaidimus. Mokinius įtraukime į aktyvų mokymosi procesą, kartu dainuosime, bendrai ieškosime ir atrasime dainose paslėptas prasmes, žaisime grupinius žaidimus. Edukacinį-muzikinį užsiėmimą ves žinoma folkloro atlikėja, ansamblio vadovė dr. Daiva Steponavičienė-Rugiaveidė, turinti didelę bendravimo su įvairiomis auditorijomis patirtį.
Rodomi įrašai: 41 - 50496