Kita, Etninė kultūra

„Krentanti žvaigždė“. Astronomijos mokslas senovės bei dabarties lietuvių kultūroje

“KRENTANTI ŽVAIGŽDĖ” Atvykstame į Jūsų įstaigą dienos metu supažindinti vaikus su senovės lietuvių šventėmis, astronomija, išradingai ir linksmai patyrinėti dangaus kūnus
interaktyviomis priemonėmis. Demonstruojame 2 arba net 3 teleskopus. Veikla: Klausimai - atsakymai apie pagrindinius dangaus ir Visatos kūnus: Saulė, Mėnulis, Žemė, žvaigždės, kita. Astronominiai reiškiniai. Mėnulio fazės; diena- naktis; Saulės ir Mėnulio užtemimai; kiti astronominiai reiškiniai. Pagrindinės sezoninės senovės ir dabarties lietuvių šventės: Kalėdos, Rasos, Velykos. Kaip visa tai siejasi su astronomija? Dydžiai ir atstumai. Dangaus kūnų dydžių ir atstumų demonstracija projektoriaus pagalba. Visatos kūnų garsai. Projektoriaus pagalba ir specialiomis programomis supažindiname su įvairių Visatos objektų skleidžiamomis bangomis-garsais. Teleskopų didybė. Atsivežame du arba net tris teleskopus. Papasakojame apie juos ir leidžiame vaikams pamatyti nutolusius apylinkės objektus. Jei giedra diena - stebime Saulę. Veikla ir programa derinama pagal vaikų amžių. Laiką suderiname individualiai, susisiekite su mumis. Kontaktai: El.paštas: garsi.tyla@gmail.com Tel.nr. 864564973 Vida Garsios Tylos Sodyba (Kėdainių r.) https://www.facebook.com/groups/Garsiostylosdangus/ Užsiėmimo trukmė: apie 45 min pamokos metu. Kaina: 5,00/vaikui. Užsiėmimus vedame grupėse iš 45-90 mokinių. Jei mokymo įstaigoje toks minimalus dalyvių skaičius nesusidaro, esame lankstūs ir tariamės individualiai. Kreipkitės - visas detales aptarsime. Užsiėmimus veda Simas Šatkauskas, ilgametis astronomijos entuziastas, praktikas, publikuojantis astronominių stebėjimų rezultatus viešai pasiekiamose erdvėse. S.Šatkausko Individuali veikla Kodas 37505071364 Adresas: Nevėžio 13, Gailiakaimis, Josvainių sen., Kėdainių r.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Kalėdiniai burtai Kelmės dvaro rūsių prietemoje“

Programos tikslas – supažindinti su kalendorinės šventės – Kalėdų – šventimo senovėje papročiais ir tradicijomis. Kalėdos, arba šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos
saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė. Europoje, paplitus krikščionybei, senosios tradicijos susipynė su naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Katalikiškos Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 dieną. Šv. Kalėdų naktis – stebuklų, svajonių ir troškimų išsipildymo metas. Pagal tradiciją Kūčių vakarą mus aplanko magiškos jėgos, įvairios dvasios ir vaiduokliai, pasirengę užmegzti su mumis kontaktą. Tai žinojo dar mūsų protėviai, todėl būtent tuo laikotarpiu burdamiesi ir stengėsi sužinoti savo ateitį, ar išsipildys svajonės, norai ir kiti dalykai. Gyvuoja įvairūs būrimai Kūčių vakarą, per šv. Kalėdas ir visą pokalėdinį laikotarpį. Edukacinės programos dalyviams pasakojama apie kalėdinius būrimus. Praktinėje užsiėmimo dalyje mokomasi tradicinių kalėdinių burtų. Dalyviai išbando spėjimus: iš žirnių skaičiavimo, šiaudų traukimo, iš pėdavimo, batų metimo, pagal paukščių lesinimą (būrimą atlieka tikras gaidys), su veidrodžiu, šešėlių stebėjimo, spėja lėkštučių pagalba ir kt. Vėliau einama į kitą rūsio patalpą ir žibalinių lempų šviesoje sėdama prie stalo ragauti kalėdinio žemaitiško torto. Paragavę torto dalyviai turi galimybę susitikti su Seneliu Kalėda ir pasivažinėti jo rogėmis (arba brika).
Muzika, Etninė kultūra

„Muzika Tavyje“ – praktinis muzikos užsiėmimas

Kaip ir kodėl atsirado muzika? Kokie buvo pirmieji muzikos garsai ir instrumentai? Kodėl muzika supa žmones nuo neatmenamų laikų? Kas yra ritmas? Kodėl mes šokame? Kodėl muzika kartais
gali pasakyti daugiau nei žodžiai? Į šiuos klausimus atsakymus surasti padės žinomas džiazo muzikantas ir pedagogas Remigijus Rančys. Užsiėmimo metu mokiniai atliks keletą praktinių muzikinių žaidimų, kurie lavina motoriką, koordinaciją, ritmo pojūtį bei kuria geresnį grupės tarpusavio ryšį. Vaikai susipažins su netradiciniais muzikos metrais ir ritmais. Užsiėmimuose atliekami pratimai yra sukurti remiantis Afrikos bei Pietų Amerikos genčių muzikinėmis tradicijomis bei ritualais. Tai muzikos pamoka, kuri pažadins ne tik kūną, bet ir sielą. Remigijus Rančys – džiazo kūrėjas, multiinstrumentalistas, valdantis saksofonus, klavišinius ir fleitą, komponuojantis ir aranžuojantis. Universalaus muziko stilistinės simpatijos remiasi džiazo tradicija, tačiau greta džiazo klasikos jį domina ir world muzika. Aktyviai koncertuojantis bei kuriantis Remigijus Rančys yra ne vieno žinomo projekto iniciatorius ir dalyvis. Taip pat muzikantas užsiima pedagogine veikla – veda edukacinius, praktinius muzikos bei komandinio ryšio užsiėmimus vaikams ir suaugusiesiems.
Šokis, Etninė kultūra

Lietuvių liaudies šokių pamoka

Šokių pamoka skirta 5 - 12 klasių mokiniams. Jos metu moksleiviai išmoks įvairių lietuvių liaudies šokių, pagilins etnokultūrines žinias, lavins meninius, kūrybinius ir muzikinius
gebėjimus. Šokis kaip meno šaka ugdo ne tik specialiuosius gebėjimus, kurie padeda išreikšti save, komunikuoti, įnešti savo indėlį į kultūrinį gyvenimą, bet ir įvairius bendruosius - bendravimo, mąstymo, problemų sprendimo - gebėjimus. Lietuvių liaudies šokių mokymasis yra viena iš patraukliausių etninės kultūros pažinimo formų, stiprina kultūrinės tapatybės pajautimą bei jos vertės suvokimą. Įsitraukę į smagius ir judrius šokius mokiniai, patys to nepastebėdami, išmoksta daug naujų dalykų: lavina dėmesį, ištvermingumą, taisyklingą laikyseną, ugdo valią, pasitikėjimą savimi, estetines pažiūras, vaizduotę, muzikinius ir kūrybinius gebėjimus, mokosi bendrauti. Šokių pamoką ves Varėnos kultūros centro vyr. folkloro specialistė, folkloro ansamblio „Žeiria“ vadovė, etnomuzikologė Vaida Naruševičiūtė, kuri įvairias lietuvių etnochoreografijos edukacijas veda jau 18 metų.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Keramikos ABC

Kultūrinės edukacijos užsiėmimas „Keramikos ABC“ skirtas III–IV klasių mokiniams. Užsiėmimo metu teorinės ir praktinės užduotys pritaikomos pagal mokinių amžių, specialiuosius
poreikius. Mokiniai susipažins su unikalia keramikos dirbinių kolekcija V. Valiušio keramikos muziejuje, keramiko darbo įrankiais ir dirbtuvėmis. Stebės Lietuvos puodžių karaliaus penkių keramikos dirbinių – virimo puodo, ąsočio, puodynės, dubens, butelio – žiedimo procesą. Gautas teorines žinias apie keramikos dirbinių gamybą, puošybą mokiniai turės galimybę pritaikyti praktinių užsiėmimų metu – patys žiesdami, lipdydami, dekoruodami. Mokiniai patirs prasmingą kūrybinį džiaugsmą.
Kita, Etninė kultūra

Pro vaikystės langą

Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai susipažįsta su XIX–XX a. sandūros pasiturinčio Suvalkijos ūkininko sodyba ir joje esančiais rakandais, išgirsta pasakojimą apie Jono Basanavičiaus
vaikystę, santykius su šeimos nariais, jam nutikusius nuotykius, linksmas ir įdomias istorijas, kurias jam papasakojo tėvas. Jauniausiems programos dalyviams pateikiama kūrybinė užduotis – nupiešti tai, ką Jonas Basanavičius galėjo matyti pro savo vaikystės namų langą, vyresniesiems tenka užduočių sąsiuviniai su klausimais, mįslėmis, kryžiažodžiais. Mokomojo užsiėmimo metu ugdoma dalyvių samprata apie XIX a. pab.–XX a. pr. pasiturinčio Suvalkijos ūkininko buitį. Klausydamiesi pasakojimų apie Jono Basanavičiaus gyvenimą dalyviai geriau įsivaizduoja, kokie žmonės kūrė ir puoselėjo Lietuvą. Įtvirtinant naujai išgirstą žodinę ir pamatytą vaizdinę medžiagą skatinamas edukacinės programos dalyvių gebėjimas pritaikyti įgytas žinias praktiškai.
Kita, Etninė kultūra

Edukacija „Draugystė“

Užsiėmimo metu kviečiame pabendrauti draugystės tema. Aptarsime: kas yra draugas, kam reikalingi draugai, kaip susirasti ir išsaugoti draugą ir dar daugelį kitų klausimų. Taip pat
mokysimės išgirsti ir pajausti vienas kitą, ugdysime komandinio darbo gebėjimus. Programa susideda iš 4 dalių: 1. Žaidimai (skirti skatinti vaikų aktyvų įsitraukimą). 2. Muzikinė improvizacija (tikslas – ugdyti vaikų gebėjimą matyti, klausyti ir girdėti kitus bei dirbti komandoje). 3. Juostų pynimo reikšmė anksčiau ir dabar (diskusija apie mūsų tautos papročius – tautinės juostos simbolika bei ženklai, pynimo reikšmė). 4. Kūrybinės dirbtuvės - Draugystės apyrankių gamyba (gaminant apyrankes atskleidžiama užsiėmimo tema, perduodamos socialinės ir visuomeninės vertybės).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Vėtrungių keliais aplink marias“

Edukacinio užsiėmimo metu dalyvių pažinimo lauku taps autentika bei simboliais paženklintas Lietuvos pamario kraštas. Vėtrungių kilmės paieškos, jų gamybos subtilybės, spalvų ir raštų
įvairovė praturtins ne vieno dalyvio kelionę į laivybos istorijos pasaulį. Kiekvienoje vėtrungėje kaip ir knygoje „aprašytas“ žvejo gyvenimas, namai, viltys, krantas, gamta... Užsiėmimo tikslas – per kultūros paveldo objekto pažinimą padėti mokiniui pažinti gyvenimo įgūdžius, tautiškumą ir pozityvų santykį su savimi, kitais žmonėmis ir aplinka. Užsiėmimo uždaviniai: skatinti mokinius mąstyti, pažinti savo individualybę, kelti saviugdos tikslus, įvertinti savo poelgius ir pažangą, savarankiškumą ir atsakingą saugų elgesį; ugdyti mokinių pastabumą detalei bei gebėjimą ją perskaityti geografiniame, kultūriniame bei socialiniame kontekste; skatinti kelti klausimus apie save ir pasaulį, pažinti ir branginti gimtojo krašto gamtos ir kultūros paveldą, vertybes, aplinką, žavėtis gamtos įvairove. Užsiėmimo metu edukatorius su vaikais aiškinasi, kas yra vėtrungė, kokia jos paskirtis. Ar šiandieniniame pasaulyje vėtrungė neprarado savo prasmės ir kas šiandien galėtų būti jos prototipas? Vyksta dialogas, vaikai skatinami išreikšti savo nuomonę, pasisakyti. Tokiu būdu skatinamas vaikų gebėjimas viešai kalbėti, nebijoti reikšti savo minčių. Kalbant apie vėtrungių atsiradimą, diskutuojama apie neribojamą žmogaus veiklą vandenyje ir jos pasekmes, apie atsakingos žmogaus veiklos gamtoje, šiuo atveju – žvejojant, būtinumą. Aptariama ekologinė tema, gamtosaugos taisyklių paskirtis ir svarba. Tai ugdo atsakomybę už savo veiklos padarinius, formuoja aplinkosaugines nuostatas. Drauge su vaikais analizuojant Kuršių marių žemėlapį bei vėtrungių ženklinimo sistemos subtilybes, lavinamas vaikų erdvinis suvokimas, žemėlapio skaitymo įgūdžiai. Gilinantis į vėtrungės sandarą, vaikams perteikiamos vėtrungių gamybos subtilybės, „įdarbinami“ lytėjimo ir net uoslės pojūčiai.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Tarpe nyčių nytužėlių"

Užsiėmimo dalyviai supažindinami pintinių, rinktinių, kaišytinių, vytinių juostų paplitimu Lietuvoje, regioniniais skirtumais, jų panaudojimu šiuolaikinėje kultūroje: demonstruojamos
susiūtos iš juostų rankinės, diržai, piniginės. Sekama sakmė, kurioje išryškinama tradicinėje kultūroje visuotinai gyvavusio audimo amato svarba. Pasakojimai iliustruojami liaudies dainomis, sakmėmis, patarlėmis. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su tradicine tekstile – kaimo audiniais, demonstruojami Jonavos krašto audėjų dirbiniai. Aptariama juostų paskirtis tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje, išryškinama jos vertė gyvenimo ciklo papročiuose: gimtuvių, vestuvių, laidotuvių apeigose. Moksleiviai supažindinami su šiuolaikinių mados kūrėjų darbais, kuriuose gausu autentiškų tradicinės tekstilės detalių, spalvų, raštų, simbolių. Didžiausias dėmesys skiriamas seniausioms juostoms – vytinėms. Demonstruojama mokomojo filmo „Lietuvių tradiciniai dailieji amatai“ ištrauka. Kūrybinių dirbtuvių metu mokiniai mokosi austi juostą vijimo būdu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Karaliaus Mindaugo laikų Lietuva

Programos tikslas – gyvai, visų penkių pojūčių pagalba (klausos, regos, lietimo, uoslės, skonio) plačiau pristatyti XIII a. istorijos laikotarpį, kuomet Lietuva formavosi kaip valstybė.
Šios programos metu vaikai istoriją išgyvens patys, per aktyvų dalyvavimą. Programos įgyvendinimo planas • Mokinius supažindinti su XIII a. gyventojų drabužiais – iš kokių medžiagų buvo siuvami drabužiai, kokie aksesuarai ir kokiu tikslu buvo naudojami, kokiais papuošalais puoštasi ir pan. Kiekvienas programos dalyvis apsirengs senoviniu drabužiu, keli dalyviai bus aprengiami pilnu XIII a. gyventojo kostiumu. Mokiniai bandys įvertinti įvairių vėrinių kainas, palyginimo būdu vertins senovinių ir šiuolaikinių drabužių privalumus ir minusus. • Sužaidybinta pažintis su protėvių maistu. Teatralizuoto pasakojimo pagalba edukatorius kvies programos dalyvius į puotą, vaišins ir pasakos apie to meto maisto produktus, patiekalus, naudotus indus, valgymo įpročius ir vyravusias etiketo taisykles. • Praktinių užduočių pagalba mokiniai vaizdžiai susipažins su to meto kario kasdienybe: turės galimybę pajausti tikro kalavijo svorį, išbandyti skydų sienos jėgą, pasimatuoti kario šarvus, šalmą, skydą ir kitus ginklus. Programa užbaigiama teatralizuotu pasakojimu apie Karaliaus Mindaugo nuopelnus suvienijant įvairias baltų žemes ir pradedant Lietuvos kaip stiprios ir galingos valstybės istoriją. Programos priemonės Programos metu sukuriama autentiška, gausi rekonstruotų, pagal tikrus archeologinius radinius sukurtų to meto buities ir karybos eksponatų aplinka, leidžianti mokiniams lengvai įsijausti į to meto gyvenimą. Visi programoje naudojami eksponatai (skydai, ginklai, šarvai rūbai, indai) yra naudojami, juos galima liesti, matuotis, įvertinti jų struktūrą, svorį ir kt. Taikomi metodai Programoje taikomi įvairūs interaktyvūs metodai.
Rodomi įrašai: 41 - 50304