Etninė kultūra

,,Pinsim margą juostą "

Tai etnokultūrinė edukacija. Užsiėmimo trukmė - 60 min. Veiklos tikslas -pasitelkiant etninės kultūros tematiką ugdyti asmenybę, turinčią brandžią tautinę savimonę ir savigarbą,
suvokiančią etninės kultūros visumą ir jos santykį su dabartimi. Užsiėmimo metu dalyviai pirmiausiai žiūrės video pristatymą apie lietuvių tautines juostas. Po to dalyviams bus pristatyti du liaudies žaidimai apie juostų pynimą, audimą, vaikai bus įtraukti į šokius-žaidimus. Vėliau bus pristatytos įvairių Lietuvos regionų juostos, jų simbolika. Galiausiai dalyviai nusipins po pintinę ar apvaliąją pintinę juostą(pasirinktinai). Edukacinės programos metu pasitelkiami vaizdiniai edukacijos metodai bus jungiami su praktiniais, kūrybingumui ugdyti taikomais metodais. Užsiėmimų metu ugdomos šios bendrosios kompetencijos: mokymasis, kūrybiškumas, pažinimas, komunikavimas, iniciatyvumas, kultūrinis sąmoningumas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Tas sijonų margumas ir blynų gardumas!

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su tautinio kostiumo raidos istorija. Skatinti jų suvokimą bei ugdyti bendravimo kultūrą, kūrybinę iniciatyvą, savarankiškumą, meilę ir pagarbą
Tėvynei, tautiniam kostiumui, papročiams, kulinariniam paveldui. Uždaviniai: 1. Išaiškinti tautinio kostiumo kilmės istoriją. 2. Supažindinti su visų Lietuvos regionų tautiniais kostiumais (filmo peržiūra). 3. Išmokyti atskirti skirtingų regionų kostiumus. Naudojami interaktyvūs kubai. 4. Išaiškinti tautinio kostiumo dėvėjimo kultūrą, primenant, kad tautiniai rūbai – šventiniai. 5. Išmokyti užsirišti aukštaitišką nuometą. Metodai: žaidimas, diskusija, aktyvus ekspozicijos tyrinėjimas, papildoma metodinė ir vaizdinė medžiaga. Programos dalyviai muziejaus ekspozicijos salėje susitinka su jų pasitikti ateinančia aukštaite Onute, kuri visus ir pakviečia susipažinti ne tik su jos aukštaitišku kostiumu, bet ir su žemaitiškais, dzūkiškais, suvalkietiškais, Pamario krašto rūbais. Rodomas filmas, po kurio peržiūros dalyviai žaidimo pagalba patys bando atskirti skirtingų regionų kostiumus. Komandos gauna užduotį iš interaktyvių kubų surinkti jiems paskirto regiono kostiumus. Aukštaitė Onutė visus išmoko užsirišti aukštaitišką nuometą. Kadangi tautinis kostiumas yra šventinis rūbas, dalyviai pakviečiami paragauti šventinių aukštaitiškų čirvinių blynų.
Kita, Etninė kultūra

Ekskursija laivu po Nemuno deltą

Paslaugos tikslas – prisidėti prie pradinių klasių mokinių ugdymo per vertybių sistemą, pagrįstą skautų ideologija; ugdyti pradinių klasių mokinius, siekiant jų, kaip individų, kaip
atsakingų piliečių, visapusiškos fizinio, intelektualinio, socialinio ir dvasinio potencialo išraiškos. Uždaviniai: (1) perteikti skautų ideologiją, supažindinant per patriotizmo prizmę, tarnyste Dievui, Tėvynei, artimui; (2) supažindinti su laivybos vidaus vandenimis ypatumais, laivų ir jachtų skirtumais, jūrų skautais, laivavedžių profesija; (3) supažindinti su etnine Minijos kaimo architektūra. Metodai ir priemonės: (1) įžodžiai ir priesakai (jūrų skautų istorija); (2) mokymasis veikiant (jūrinių mazgų rišimas); (3) mažų grupių narystės, padedant suaugusiesiems (jūrinių mazgų rišimas ir jų panaudojimas); (4) įvairių veiklos sričių patyrimo pažinimas, pagrįstas dalyvių interesais (žaidimai, viktorina, pažintis su laivavedžių profesija); (5) Nemuno deltos augmenijos ir gyvūnijos pažinimas ir stebėjimas ekskursijos laivu metu. Numatoma veikla: pasakojimas, viktorina, jūrinių mazgų rišimas, ekskursija laivu. Siektini rezultatai: mokiniai žinos jūrų skautų istoriją, laivybos vidaus vandenimis, laivavedžių profesijos ypatumus, laivų ir jachtų skirtumus. Rišant jūrinius mazgus ir supažindinant su jų paskirtimi ir panaudojimu gamtoje, bus skatinami mokinių progresyvūs atradimai ir atsakomybė, mokoma vadovauti sau ir kitiems, bendradarbiauti, ugdomas charakteris ir kompetencija, įgyjama pasitikėjimo savimi, atrandami gabumai. Ugdoma atsakomybė saugojant unikalią Nemuno deltos gamtą ir jos gyvūniją.
Etninė kultūra

„Seni daiktai prabyla“

Edukacinis užsiėmimas vedamas Kėdainių krašto muziejaus etnografinėje ekspozicijų salėje ir edukacinėje klasėje. Ekspozicijų salėje mokiniai susipažįsta su įvairiais namų apyvokos
daiktais, kurie buvo naudojami Vidurio Lietuvoje. Edukacinėje klasėje vaikai mokosi surasti senovinę skalbimo mašiną (kultuvę), lygintuvą (kočėlus), šviestuvą (balaną), bando su jais dirbti. Susipažįsta su senoviniu apavu: vyžomis, naginėmis, klumpėmis, šiaudiniais batukais, bando vaikščioti apsiavę medines klumpes. Užsiėmimo metu visi aktyviai dalyvauja. Mokiniai turi galimybę ne tik pamatyti senus daiktus, sužinoti jų paskirtį, bet ir išmokti jais naudotis. Nauja patirtis, puikūs įspūdžiai, gerai praleistas laikas, jauki aplinka garantuojami kiekvienam.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kai žemę puošia ąžuolai

Ekskursijoje po Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną lankytojai sužino jo sodinimo istoriją, susipažįsta su ąžuolyno giraitėmis, aplanko vardinius ąžuolus. Išgirsta pasakojimą apie
ąžuolų rūšis, jų sodinimą, naudą, apie ąžuolą lietuvių liaudies mitologijoje, tautosakoje, etnografijoje. Po pasivaikščiojimo siūloma žinias patikrinti praktiškai – dalyvauti viktorinoje ar spręsti užduočių sąsiuvinius.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Vėtrungės uodega“

Edukacinė programa „Vėtrungės uodega“ – puikus kūrybiniais metodais paremtas būdas supažindinti dalyvius su Kuršių nerijos istorija ir vietinių žmonių – kuršininkų, lietuvininkų bei
vokiečių – gyvenimo ypatumais šiame smėlio ir vandenų krašte, – tai ir yra pagrindinis edukacijos tikslas. Šiam tikslui pasiekti pasitelkiamas kultūros paveldo objektas – vėtrungė, per kurios prizmę keliamas uždavinys perteikti čia egzistavusios žvejybos, kaip išgyvenimo strategijos, tradiciją, čionykščių žmonių būties ir buities ypatybes. Edukacijos įgyvendinimui pasitelkiami interaktyvaus pokalbio, bendravimo (ekskursijos) bei individualios kūrybinės veiklos metodai. Edukacinės programos veiklos eiga: 1) Trumpos ekskursijos, interaktyvaus pašnekesio muziejuje metu supažindinama su esminiais Kuršių nerijos istorijos fragmentais, vėtrungių atsiradimo istorija ir reikšme. Be žvejybos, analizuojamos ir kitos kasdienybės pamaryje ypatybės, susijusios ir su vaikais bei jų pareigomis, kas leidžia dar labiau įtraukti vaikus į aktyvų dalyvavimą bei praplėsti jų kultūros patyriminę patirtį. 2) Vėliau dalyviai įtraukiami į kūrybinę veiklą: kiekvienas jų akriliniais dažais spalvina medinius vėtrungių modelius (apytiksliai 20 x 17 cm), kurie atitenka kaip dovana-suvenyras. Edukacijos „Vėtrungės uodega" dalyviai interaktyviai sąveikauja su šiuo spalvingu ir legendomis spėjusiu apsipinti objektu, galėdami išsirinkti norimą medinį vėtrungės modelį (iš trijų variantų) ir nusidažyti jį patys. Svarbu, kad net naudojant įvairius vizualinius pavyzdžius bei pagrindines dažų spalvas, kuriomis žvejai dailindavo vėtrunges, edukacijos metu nenustatomos jokios griežtos taisyklės, kaip reikia nudažyti, tad taip išlaisvinamas dalyvių kūrybiškumas, skatinama konteksto interpretacija. 3) Pagal galimybę (priklausomai nuo dalyvių kiekio ir poreikio) supažindinama su tinklų mezgimo amatu, kuomet edukatorius demonstruoja tinklo pynimą bei kviečia dalyvius pačius išbandyti pirštų miklumą.
Etninė kultūra

Kiaušinių marginimas vašku

Tikslas – supažindinti su Velykų tradicijomis, papročiais, simboliais, ornamentika ir išmokyti dažyti kiaušinį vašku. Uždaviniai: supažindinti su Velykų tradicijomis, papročiais,
atskleisti šiuolaikinius ir tradicinius kiaušinių marginimo būdus, ornamentus, jų simboliką ir reikšmes, išmokyti nudažyti kiaušinius tradiciniu vaško būdu. Šis edukacinis užsiėmimas vyksta muziejaus edukacinėje salėje, galime atvykti ir į mokyklą. Kai edukacinis užsiėmimas vyksta muziejuje, vedėjas, trumpai pristatęs parodą, vedasi į edukacinę klasę ir pasakoja apie Velykų tradicijas, pakviečia apžiūrėti margučių kolekciją, kuri supažindina su įvairiais marginimo būdais. Vedėjas aiškina raštų, ornamentų ypatumus, spalvų reikšmes, supažindina su kiaušinių marginimo vašku priemonėmis, parodo, kaip reikia dirbti. Pabaigoje dalyviai dalinasi savo nuomone apie atlikimo sunkumus, mena mįsles, balsuoja ir renka įdomiausius, spalvingiausius margučius. Edukacinis užsiėmimas siekia praplėsti ir papildyti bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo turinį.
Etninė kultūra

„Senieji matų vienetai“

Paslaugos „Senieji matų vienetai“ tikslas – papildyti matematikos žinias istoriniu, etnografiniu, kalbiniu aspektais, suteikti praktinių įgūdžių taikant senuosius matus mūsų buityje. Ši
paslauga gali būti teikiama ir muziejaus erdvėse, ir ugdymo įstaigoje. Muziejaus etnografijos rinkinyje saugomi senieji matai yra pristatomi edukacijos dalyviams. Vienas iš programos uždavinių – trumpai pristatyti matų raidą, kitimą, įvairovę. Pažintį su matų istorija pradedame nuo archajiškiausių antropologinių vienetų, įtraukiant kiekvieną dalyvį parodyti colį, plaštaką, žiupsnelį, žiupsnį, rieškučias, uolektį, pėdą, sieksnį. Trečias uždavinys – pažintis su muziejaus eksponatais, kurie yra tam tikri matai. Pristatomi gorčiai, pinti iš šiaudų, gaminti iš tošies, žalvario. Dalyviai sužino, kad tai tūrio matas, lygus 3 litrams. Dalyviai apžiūri saiką (12–14 litrų), pūrą (78 l), svarus (400 g), sužino jų mato vertę. Parodomas sieksnis, pagamintas prieš 100 metų. Muziejus turi unikalų eksponatą arklio ūgiui matuoti, naudotą Pirmojo pasaulinio karo metais. Taip pat paminimi ir kiti mato vienetai: pūdas (16 kg), mylia (6,8 km). Naudojantis įvairiais matų vienetais galima pasiūlyti mokiniams sukurti žaismingą prisistatymą. Tai būtų kūrybingumo ugdymas, pavyzdžiui, „Mano ūgis mažesnis už sieksnį, sveriu tris pūdus.“ Tiksliukams verta pasiūlyti muziejuje saugomų aritmetikos uždavinynų, išleistų 1921 m. bei A. Busilo sudaryto 1922 m., užduočių. Tai puiki galimybė mokiniams palyginti ir kritiškai įvertinti šių dienų matematikos vadovėlius ir tarpukario mokymo priemones. Taikomi metodai: edukatorės pasakojimas, aktyvus dalyvių įtraukimas, apžiūrėjimas, kūrybinė veikla, darbas su 1921 m. ir 1922 m. aritmetikos uždavinynais.
Etninė kultūra

Svečiuose pas dvaro bitininkę

Bitelių gyvenimas nuo seno yra nepaprastai įdomus ir labai saldus. Jų dėka gimsta ne tik gydantis auksinis medus, tačiau ir kvepiantis vaškas bei kitos gėrybės. Šios programos metu
dvaro bitininkė papasakos, kaip ant mūsų stalo atsiranda medus, vienokie ar kitokie bičių produktai. Taip pat parodys senovinius avilius bei avilį stikliniu rėmeliu – turėsite unikalią progą iš arčiau pažvelgti į sudėtingą ir griežtai sustyguotą bičių gyvenimą. Iš darbščiosios bitininkės sužinosite, kaip senovėje būdavo liejamos žvakės iš vaško. Šį amatą išbandysite ir patys – tiesa, naudodami naujoviškesnes technologijas ir kiekvienas prisiminimui namo parsivešite po kvepiančią vaškinę figūrėlę arbą žvakę, išlietą savo rankomis. Po programos kiekvienas dalyvis bus apdovanotas Jaunojo dvariškio liudijimu.
Etninė kultūra

Rištinių lėlių dirbtuvės

Ar gali vaikui būti kas nors mielesnio ir šiltesnio už paties pasigamintą žaislą? Edukacijos "Rištinių lėlių dirbtuvės" metu dalyviai bus supažindinami su rištinių lėlių
istorija bei gamybos būdais. Vaikai ne tik pamatys skirtingų tematikų lėles, bet ir patys savo rankomis, naudodami tiek naujas medžiagas, tiek antrines žaliavas, seniausiu ir lengviausiu - rišimo būdu pasigamins po lėlę. Pagal poreikį vaikai turės galimybę susipažinti su smulkiąja lietuvių tautosaka - mįslėmis, pasakojimais ar pasižaisti Taujėnų kultūros namuose. Edukacija siekiama suteikti moksleiviams žinių ir įgūdžių patiems išmokti pasigaminti žaislą, pažadinti domėjimąsi senaisiais amatais ir taip turiningai bei prasmingai išnaudoti savo laisvalaikį, ugdytis saviraišką ir kūrybiškumą bei didžiuotis Lietuvos etnine kultūra.
Rodomi įrašai: 41 - 50440