Atnaujintas Kultūros paso paslaugų teikimas. Paslaugų teikėjai ir mokyklos siūlydami ir užsakydamos paslaugas turi vadovautis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais. VISA info paskelbta DUK ir paslaugos teikėjų, mokyklos koordinatorių paskyrose.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Darbas žmogų puošia

Muziejaus ekspozicijoje mokiniai bus supažindinami su lietuvių liaudies buitimi, ūkio prietaisais, valstiečių ūkiniais darbais. Tuomet mokiniai kviečiami pamąstyti, kuo šiandieninė
buitis skiriasi nuo buvusios prieš daugiau nei šimtą metų. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų/metų laiko užsiėmimo praktinė dalis vyks arba lauke, arba muziejaus edukacinėje klasėje. Vykstant užsiėmimui lauke mokiniai bus kviečiami skalbti geldoje, naudotis bezmėnu, lyginti kočėlais, nešti vandenį nasčiais bei žaisti lietuvių liaudies žaidimus su kojūkais ir slidėmis. Jei užsiėmimas vyks edukacinėje klasėje, mokiniai bus kviečiami prisiminti lietuvių liaudies darbus žiemos vakarais. Mokiniai mokysis austi, verpti ir velti vilną, šukuoti linus. Taip pat mokiniams bus užmenamos mįslės, skaitomos patarlės, pasakos, žaidžiami rateliai, vėliau užsiėmimo dalyviai patys kurs pasaką arba mįsles, kaip tai darė mūsų protėviai.
Kita, Etninė kultūra

Iš gamtos – sveikatai ir grožiui

Kūrybinis edukacinis užsiėmimas „Iš gamtos – sveikatai ir grožiui“ kviečia moksleivius ir mokytojus dvasinei atgaivai, kurią pajusti galite unikaliame Lietuvos kampelyje – Tauragnuose.
Čia užaugo garsioji Žiniuonė, tautosakos, liaudies medicinos tyrinėtoja daktarė Eugenija Šimkūnaitė, palikusi turtingą mokslinį ir literatūrinį palikimą bei išmintį, kuria norime pasidalinti. Atvykę į mūsų kraštą, pavaikščiosite jos išmintais takais palei giliausio Lietuvos ežero Tauragno krantus, aplankysite Gesės (taip vadino daktarę) vyšnių sodą, aukštaitišką gėlių darželį, įkvėpsite gaivaus oro gurkšnį, apglėbsite medį ir pajausite gamtos galią bei grožį. Pievose ir pamiškėse pasirinksite kvapniausių ir gražiausių žolynų, o mes atskleisime Jums dalį iš gilios senovės atėjusių gamtos paslapčių. E. Šimkūnaitė sakė, kad nėra žolynų negydančių, tik atitikti reikia. Jei atvažiuosite – pagal sezoną susirinksite 10 svarbiausių vaistingųjų augalų šeimos vaistinėlei, užsirašysite 5 svarbiausius receptus kūno grožiui, sielos ramybei, bendrai sveikatai bei atminčiai gerinti, nuotaikai pakelti. Išbandysime keletą burtų. Išmoksite pasisodinti kaimišką darželį, kuris džiugins ir neš naudą. Virsime vaistingųjų žolelių arbatą, degustuosime, aptarsime gydomąsias savybes ir dalinsimės savo žinojimu bei patirtimi. Jei atvyksite pavasarį, pasivaišinsime „Patvorių karalienės“ (dilgėlių, jos Tauragnuose sveikiausios!) sriuba. Neabejojame, kad pasitvirtins posakis „Sveikame kūne – sveika siela“.
Architektūra, Etninė kultūra

Baltojo gandro miestas – Ramygala

Ramygala - nuostabus miestelis Lietuvos viduryje, su sena istorija, įdomiomis legendomis, išskirtine urbanistika, įstabaus grožio neogotikine bažnyčia. Tai pirmasis miestelis
Lietuvoje, savo herbui pasirinkęs baltąjį gandrą - paukštį, su kurio simbolika susiję seniausi mūsų papročiai ir tradicijos, kuris reikšmingas bei įdomus ir kitoms pasaulio tautoms. Programa atskleidžia Ramygalos miestelio istorijos reikšmingumą, įdomiai ir patraukliai jaunajai kartai pateikia etnokultūrines vertybes. Programos laikas pralekia akimirksniu klausant pasakojimų ir istorijų, stebint architektūrą, kuriant gandrus ir ragaujant arbatą su ,,gandro bandelėmis". Visi dalyviai gauna dokumentą, liudijantį kas ir kada aplankė Ramygalą - baltojo gandro miestą. Programos trukmė 90 minučių.
Kita, Etninė kultūra

Senovinių saldainių gamyba

Programos dalyviai bus supažindinti su saldainių senosiomis gaminimo tradicijomis, lietuvių kultūros paveldo saldumynais ir jų gaminimo ypatumais, pamatys visą saldainių gamybos procesą
ir patys savo rankomis juos gamins bei išmoks gražiai įpakuoti. Tikslas- susipažinti su senąja saldainių gaminimo technologija ir praktiškai ją išbandyti. Metodai: pasakojimas, vaizdinė medžiaga, praktinis darbas.
Muzika, Etninė kultūra

Mes mažieji piemenukai

Edukacinis užsiėmimas „Mes mažieji piemenukai“ supažindina su piemenavimo tradicijomis Lietuvoje. Užsiėmimo dalyviai sužino, kokius darbus dirbo piemenukai, kaip linksminosi, ką valgė,
kaip šventė didžiąją piemenų šventę – Sekmines. Vaikai mokosi šokti ratelius, dainuojamos piemenėlių dainos, minamos mįslės, grojama skudučiais ir mediniais ragais. Edukacinio užsiėmimo tikslas – supažindinti mokinius su piemenavimo tradicijomis Lietuvoje ir didžiąja piemenų švente – Sekminėmis; populiarinti tautinės muzikos paveldą. Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. Pristatyti piemenavimo Lietuvoje istoriją ir papročius. 2. Supažindinti su Sekminių šventės prasme, papročiais, apeigomis, burtais, žaidimais ir piemenų „kulinariniu paveldu“. 3. Įtraukti vaikus į praktinę-kūrybinę veiklą: pasimokinti groti skudučiais, mediniais ragais, šokti ratelius-žaidimus, dainuoti piemenėlių dainelę, oliuoti. Siekiami rezultatai: 1. Įgytos žinios apie piemenavimo tradiciją. 2. Išmoktas bent 1 ratelis-žaidimas. 3. Susipažinta su muzikavimo tautiniais instrumentais pradmenimis. Edukaciniame užsiėmime naudojamos priemonės: skudučiai, mediniai ragai, vaizdo reportažo „Sekminės Palūšėje“ fragmentas, piemenėlių apsiaustai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Bičių vaško stebuklai

Edukacinio užsiėmimo metu vaikai praktiškai ir teoriškai susipažįsta tradiciniu bitininkystės amatu,vaško bei žvakės svarba lietuvių liaudies gyvenime, lavina dėmesį, atmintį, kritinį
mąstymą, kūrybiškumą bei meninio skonio įgūdžius. Užsiėmimą sudaro trys dalys. Pirmiausia vyksta bitininkystės įrankių (medsukio, dūminės ir kt.) apžiūrėjimas, atskleidžiama bitininkystės raida, vaško ir žvakės panaudojimas ir svarba praeityje. Antroje užsiėmimo dalyje, mokiniai gaus užduotį- argumentuotai patvirtinti arba paneigti edukatoriaus pateikiamus faktus, susijusius su bitininkystės amatu. Trečioje dalyje, mokiniai bus kviečiami pasigaminti žvakę, pasirinktinai mokiniai galės ją susisukti iš vaškuolės( vaško plokštelės), nusilieti į formeles arba nusilieti tradicinę žvakę. Ją pasipuošti šiaudeliais, kaspinėliais, džiovintais augalais. Praktinio užsiėmimo metu pagamintą žvakę mokiniai išsineša su savimi.
Etninė kultūra

„Vilna, vilnele, parink drugelį..."

Dalyviai supažindinami su Akmenės krašto etnine kultūra, tradicijomis, aplanko etnografinę ekspoziciją, tyrinėdami išskiria dominuojančias spalvas, liesdami audinius sužino veltinio
atsiradimo istoriją. Dėl formos pasirinkimo aplanko drugių ekspoziciją, kur dominuoja formų įvairovė. Pastebi, kad gamtoje yra daugybė idėjų kūrybai, tik reikia išmokti jas pastebėti. Kūrybinėse dirbtuvėse iš įvairiaspalvės vilnos specialių adatų pagalba sausuoju būdu velia pasirinktos formos kūrybinius darbus.
Muzika, Etninė kultūra

„Keliaukime į liaudies muzikos šalį“

Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio
rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Edukacijos dalyviai gros įvairiais liaudies muzikos instrumentais: kanklėmis, armonika, būgnu, akmenukais, skudučiais, lumzdeliais, mokysis giedoti sutartines, dainuoti liaudies dainas, šokti liaudies ratelius ir šokius, susipažins su žvakių gamybos amatu. Vaikai dalyvaus kultūrinėje edukacinėje veikloje, turės galimybę prisiliesti prie senųjų etno muzikavimo tradicijų. Po tradicinių dainų ir šokių visi dalyviai susipažins su vaškinėmis žvakėmis. Žvakės nuo seniausių laikų buvo laikomos apsaugos ir dvasingumo simboliu. Jomis mūsų senoliai pasišviesdavo dirbdami įvairius namų ruošos darbus, tikėjo, jog jos apsaugo nuo negandų, blogųjų dvasių, sugeria neigiamą energiją, turi gydomųjų galių. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužino žvakės atsiradimo istoriją, su žvakėmis susijusius papročius, žvakių liejimo technologijas ir būdus. Taip pademonstruojamos senosios apšvietimo priemonės: žibinčiai, žibalinės lempos, žibintai. Praktinio užsiėmimo metu mokiniai iš lininio siūlo mokomi nusivyti dagtį, o žvakelę susisuka iš natūralaus bičių vaško plokštelės. Edukacinę programą ves Baisogalos kultūros centro folkloro ansamblis ,,Dainoriai" ir Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centro darbuotojai. Jokio amžiaus apribojimo nėra. Dėmesys – kiekvienam pagal poreikius ir kūrybines idėjas.
Rodomi įrašai: 491 - 498498