Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nepriklausomybės Akto signatarai Palangos progimnazijos auklėtiniai

Aplinka, kurioje vyksta užsiėmimas, įgalina moksleivius vizualiai nusikelti į XIX a. pabaigos Palangą, muziejaus ekspozicija leidžia pažinti kultūrinę ir istorinę aplinką, kuo grafo
Juozapo Tiškevičiaus 1886 metais pastatyta mokykla skyrėsi nuo kitų to meto mokyklų, pasakojimas ir citatos sustiprina pojūtį kokiomis sąlygomis mokėsi ir gyveno keturi būsimieji Nepriklausomybės Akto signatarai - Kazimieras Steponas Šaulys, Jurgis Šaulys, Steponas Kairys bei Antanas Smetona, apžvelgiama jų asmenybinė raida ir žingsniai įtvirtinant save kaip Lietuvos valstybės kūrėjus. Moksleiviai nagrinėja dvigubą 1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktą surašytą Jurgio Šaulio lietuvių ir vokiečių kalba, kodėl dokumentas dvidešimties signatarų pasirašytas du kartus, jo istorinė vertė.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Žaislų istorija“

Tikslas – pristatyti žaislų istorijos raidą nuo pirmykščių bendruomenių iki šių dienų. Uždaviniai: 1. Apžvelgti žaislų istorijos raidą pasauliniame kontekste. 2. Aktualizuoti žaislų ir
žaidimų reikšmės kaitą nuo pirmykščių bendruomenių iki šių dienų. 3. Pristatyti tradicinių žaislų raidą Lietuvoje. 4. Įgytas žinias pritaikyti praktiškai gaminant senovinius žaislus. Žaidimai ir žaislai vaikams yra ne tik pasaulio pažinimo įrankis, bet ir viena iš svarbiausių jų mokymosi ir gyvenimiškos patirties priemonių. Mergaitės ir berniukai žaidžia dabar, žaidė ir anuomet, kai gyvavo pirmykštės bendruomenės. Kas buvo tie pirmieji žaislai, žadinę vaiko ir suaugusiojo vaizduotę, ugdę mažuosius ir ruošę suaugusiojo gyvenimui? Šio edukacinio užsiėmimo metu dalyviai ne tik susipažins su žaislo istorija pasauliniame kontekste, bet rekonstruotų, tradicinių žaislų pagalba pažvelgs ir į žaislo istoriją Lietuvoje, supras jo vietą etnokultūroje. Sužinos, iš kokių priemonių buvo gaminami žaislai senovėje, kokia buvo jų reikšmė ir paskirtis. Edukacijos metu žaisdami su rekonstruotais tradiciniais žaislais, analizuosime anų laikų žaislus, diskutuosime, kuo jie skiriasi nuo šiomis dienomis gaminamų žaislų. Lavinsime vaizduotę ir atkreipsime dėmesį į mus supančią aplinką, kalbėdami apie žaislus, pagamintus iš primityviausių priemonių (pagaliukų, pušų kankorėžių ir kt.). Žaidimai nuo seno turėjo didelę ugdomąją reikšmę vaikui. Jie keliavo iš kartos į kartą ir atkeliavo iki mūsų dienų. Užsiėmimo metu ne tik kalbėsime apie tradicinius žaidimus, bet ir juos žaisime. Praktinėje edukacinio užsiėmimo dalyje gaminsime senovinius žaislus. Bus galima rinktis iš trijų variantų: sukučio „vilkelio“, „ūžės“ arba senovinės lėlės iš skiaučių. Siektini rezultatai: kūrybingai puoselėti tautos kultūros tradicijas, ugdyti mokinius kaip vertybių saugotojus, kūrėjus ir tęsėjus.
Dailė, Etninė kultūra

Molinė Kalėdų pasaka

Kūrybinių dirbtuvėlių tikslas – per kūrybos procesą supažindinti su plokštumine lipdymo technika, kartu kuriant „Molinę Kalėdų pasaką“. Uždaviniai: (1) žaismingai pristatyti „Molinę
Kalėdų pasaką“; (2) skatinti individualumą ir meninę raišką, kuriant nedidelius, plokščius kalėdinius žaisliukus, kabinamus ant eglutės ar pateikiamus kaip dovanėlės; (3) aptarti sukurtos „Molinės Kalėdų pasakos“ stebuklą. Mokymosi žingsniai – molio pasiruošimas, plokštumos formavimas, silueto kūrimas, dekoravimas, retušavimas. Šio užsiėmimo atitiktis bendrojo lavinimo programai – meninio ugdymo edukacinės programos (dailė, muzika, teatras). Socialinės edukacinės programos (pasaulio pažinimas, istorija, geografija, pilietiškumo pagrindai). Integruojamosios programos (mokymosi mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi, sveikatos ir gyvenimo įgūdžių, kultūrinio sąmoningumo, prevencinės programos) Technologijos edukacinės programos. Kūrybinių dirbtuvėlių vieta – edukacinė klasė Utenos meno centre. Naudojamos priemonės – molis, stekai, specialūs peiliukai, kočėlai, lentelės, spalvoti angobai. Jaunieji kūrėjai kartu su mokytoja Ramūne žaismingai aptaria Kalėdinės pasakos motyvus, personažus, atributus. Siūloma pažintis su moliu, jo sąvybėmis, plačiu panaudojimu. Kiekvienas, gavęs molio gabaliuką, išminkys jį ir paruoš darbui. Iškočios storas molines plokštumas, iš jų formuos norimų kalėdinių žaisliukų siluetus ir juos išpjaus. Mokysis jungti turimą siluetą su dekoru. Spalvins angobais ir, raižydami piešinius, padarys skylutę pakabinimui. Baigus darbą, dirbiniai bus padėti džiūti, tuo pačiu surengiant mini parodą, kuri vaizdžiai pademonstruos, kad „Molinės Kalėdų pasakos“ įvairovė ir yra mažas kūrybos stebuklas. Dirdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią formų įvairovę galima gauti lipdant ta pačia technika. Kiekvieno autoriaus kalėdinis žaisliukas skirsis ir forma, ir storiu, ir dekoruojamu piešiniu. Tai skatins mąstymą, individualumą, kūrybiškumą.
Rodomi įrašai: 491 - 493493