Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Margučių marginimas vašku

Mokiniai sužino apie senovinių margučių marginimo raštų atsiradimą, jų simboliką ir reikšmę, spalvas. Sužino apie paprotį marginti margučius, kada jis pirmąkart užfiksuotas, kada
pradėta dekoruoti margučius ir kokią maginę reikšmę turėjo jų simboliai. Sužino, kodėl reikia dovanoti ir mušinėti margučius. Supažindinama su senųjų margučių raštų vardais (pvz., žiedeliai, žalčiukai, saulutės, „paukščio pėdutės"), aptariama, iš ko susideda raštas, ką jis simbolizuoja. Mokiniams išdalinami lapai su senųjų raštų pavyzdžiais ir jie gauna užduotį – sukurti naują raštą. Savo sukurtą raštą mokiniai perkelia ant virto kiaušinio margindami jį vašku. Praktinės užduoties metu vašku numargintus margučius mokiniai išsineša su savimi.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Krekenavos krašto paveldas Lietuvos kultūros istorijos mozaikoje

Norintys išgirsti ir pamatyti, kaip vystėsi kultūra Krekenavos regioninio parko teritorijoje nuo pat ankstyvųjų viduramžių iki šių dienų, kviečiami į lankytojų centro ekspoziciją.
Pasakojimą ir kelionę per krašto kultūros istoriją pradėsime nuo parke stūkstančių piliakalnių ir jų legendų. Sužinosime apie 611 metų senumo miestelį Krekenavą, joje saugomą krikščionybės pradžią Lietuvoje menantį paveikslą, apie dvi dešimtis dvarų, nešusių senojo žemyno kultūrą į lietuvišką provinciją, apie tautiškumo ir pilietiškumo apraiškas Garšvių kaime, Ustronės vienkiemyje, Pašilių miške.
Muzika, Etninė kultūra

Lietuvių liaudies instrumentai ir jų gamyba

Ne kiekvienas galime būti muzikantu ar muzikos instrumentų meistru, bet sužinoti, pabandyti Utenos kraštotyros muziejuje suteikiama galimybė kiekvienam! Ką gali žinoti...Kūrybiniame
edukaciniame užsiėmime susipažinsime, pasigaminsime bei visi kartu muzikuosime lietuvių liaudies instrumentais. Sužinosime, kokie instrumentai būdingi Lietuvos regionams, kokie jų pavadinimai, kokia sandara, iš ko gaminami, kokie jų derinimo būdai, kaip tam tikru instrumentu išgaunamas garsas. Kas tam tikru instrumentu grodavo (vyrai, moterys, piemenys...). Kokie instrumentų panaudojimo tikslai: ar tai buities įrankis, apeiginė priemonė, ar instrumentas naudotas pasilinksminimui? Išgirsime skirtingais instrumentais atliekamas įvairaus repertuaro melodijas, per kurias atsiskleis specifinės kiekvieno instrumento muzikavimo galimybės. Kad geriau pažintume tam tikrų instrumentų savybes ir repertuarą, mokysimės groti arba išgauti skirtingų instrumentų skirtingus balsus. Pagal instrumentų meistro pagamintų instrumentų pavyzdžius išmoksime gaminti šiaudo ir plunksnos birbynes, molines švilpynes. O pasigaminę – išbandysime, ar pasiekėme norimą rezultatą!
Dailė, Etninė kultūra

Piešimo ant tekstilės dirbtuvės „Aš myliu LIETUVĄ!“

Kūrybinių dirbtuvių metu nuotaikingai piešime tekstiliniais dažais, dalinsimės žiniomis apie Lietuvą, mūsų kultūrą, kalbą, tradicijas, žmones, papročius, bandydami atsakyti į klausimą –
kodėl aš myliu Lietuvą? Dekoravimui naudosime 2 tipų nenusiplaunančius, ilgaamžius tekstilinius dažus: 1. pagamintus vandens pagrindu; 2) markerius. Visų dirbtuvių metu dalyviams padeda ir su jais bendrauja 2 asmenys. Parūpiname visas kūrybinėms dirbtuvėms reikalingas priemones. Kūrybinių dirbtuvių tikslas – inicijuoti diskusiją „Kodėl aš myliu Lietuvą?“, įtraukiant dalyvius į praktinę kūrybinę veiklą ir išbandant skirtingas piešimo ant tekstilės technikas. Kūrybinių dirbtuvių uždaviniai: 1) Dalyviams suteikti žinių apie tekstilės piešimo technikas. 2) Ugdyti dalyvių saviraiškos gebėjimus. 3) Skatinti kūrybiškumą. 4) Įgyti gebėjimą generuoti ir realizuoti idėjas. 5) Skatinti dalyvius dalintis turimomis žiniomis apie Lietuvą ir diskutuoti apie meilę tėvynei. Kūrybinių dirbtuvių rezultatas – vienetiniai, pačių dalyvių sukurti marškinėliai, medvilninis maišelis arba pagalvėlė, su piešiniu, vaizduojačiu meilę Lietuvai. Dirbdami grupėje ir kiekvienas individualiai, dalyviai pamatys, kokius skirtingus rezultatus galima gauti piešiant ta pačia technika ir už kokius skirtingus dalykus, mes galime mylėti tėvynę. Dirbtuvių etapai: 1. Užduočių suformulavimas ir techninių galimybių pristatymas. 2. Atsakymo „Už ką aš myliu Lietuvą?“ piešimas ant pasirinkto tekstilinio gamiio (įrankiai - nusiplaunantys tekstiliniai markeriai, skirti pažymėti kontūrus, prieš piešiant ilgalaikį piešinį; tekstilinis gaminys (kiekvienas dalyvis pasirenka vieną): balti medvilniniai marškinėliai; įvairių spalvų, storas medvilnis A3 dydžio maišelis; įvairių spalvų 50x50 cm dydžio pagalvėlė). 3. Piešinio spalvinimas, naudojant pasirinktus dažus. 4. Piešinio išdžionimas ir fiksavimas (įrankiai – fenas, lygintuvas, kepimo popierius ir kitos priemonės). 5. Kūrinių pristatymas ir rezultatų aptarimas.
Etninė kultūra

Nusipink Advento vainiką

Papročiai, tikėjimai, spėjimai rodo, kad liaudies kalendoriuje Adventas – mistiškas laikas. Galima manyti, kad senovėje tai buvęs rimties, saulės gesimo laikas ir ūkinių metų pabaiga.
Rašytiniai šaltiniai, tautosaka leidžia spėti, kad ir mūsų protėviams (iki krikščionybės) buvo būdingas ritualinis susilaikymas. Tačiau Adventas suprantamas ir kita, krikščioniškąja prasme. Su Adventu prasideda pasninkas, atsisakoma pieniškų ir mėsiškų valgių, susilaikoma nuo pasilinksminimų. Edukacinė programa "Nusipink Advento vainiką" sudaryta iš dviejų dalių - teorinės ir praktinės. Teorinės dalies metu dalyviai bus supažindinti su Adventu ir Advento vainiko samprata plačiąja prasme. Čia klausydami Advento laikotarpio dainų, pasakojimų, spėjimų, sakydami palinkėjimus, dainuodami nupins simbolinį Advento vainiką, kurio pynimo procese dalyvaus visi programos dalyviai. Antrosios dalies metu kiekvienas dalyvis nusipins savo Advento vainiką. Edukacinė programa ženkliai prisidės prie etnokultūros puoselėjimo, tradicijų autentiškumo, pažinimo ir išsaugojimo ateities kartoms.
Kita, Etninė kultūra

Ką ošia Dviragis

Programos turinys: 1. Įvadinė dalis. Bendro projekto ,,Aukštaitijos ETNO kilimo kūrimas“ pristatymas. Interaktyvaus ,,kilimo“ pristatymas, demonstravimas, mokymas skenuoti išmaniuoju
įrenginiu ir atlikti užduotis. Trukmė – 5 min. 2. Edukacinis pasakojimas apie Lietuvos ežeringą Rokiškio kraštą, Dviragio ežero geografinius duomenis. Pasakojant apie ežerą ir jame esančią Lietuvos didžiausią salą, kur įsikūręs Salų miestelis, demonstruojama filmuota medžiaga iš https://www.youtube.com/watch?v=kcPPCepRSXk Trukmė – 5 min. 3. Remiantis pasakojamąja tautosaka ir kita informacija, pristatomi padavimai apie ežerą ir jo kilmę. Trukmė – 10 min. 4. Skaidrių demonstravimas. Kadangi ežere sugaunama 14 rūšių žuvų, parengta viktorina ,,Ar pažįsti jas?“. Trukmė – 10 min. 5. Užsiėmimo metu galima panaudoti judrius piemenukų pamėgtus žaidimus ,,Gandras ir varlės“ ir ,,Tinklas ir žuvys“. Žaidimas ,,Gandras ir varlės“. Trukmė – 10 min. 6. Kūrybinis užsiėmimas „Saginės žuvys“: vaikai, naudodamiesi turimomis priemonėmis, atlieka kūrybinę užduotį. Trukmė – 20 min.
Etninė kultūra

Taip gyveno piemenėliai

Edukacinė programa vykdoma gamtoje, kalvio sodybos kieme ir sode. Etnografinė sodyba, seni pastatai, sodas su senomis obelimis sukuria jaukumo įspūdį . Visų pirma vaikai supažindinami
su ,,Senovinių žemės ūkio padargų“ ir autentiškos ,,Parubežio kalvės“ ekspozicijomis. Žemės ūkio padargų ekspozicija įrengta senovinėje daržinėje, o kalvė autentiškame pastate veikė jau nuo XIX amžiaus vidurio. Papasakojama apie žemės ūkio padargų paskirtį ir jų gaminimą. Duosime pabandyti vaikams ,,pasukti“ spragilą, paminti kalvio dumples, ,,paskambinti" plaktuku į didžiulį 150 kg. kalvio priekalą. Kalvėje dar pamatysite įvairių kalvio įrankių ir dirbinių, sužinosite apie jų paskirtį, išgirsite pasakojimų apie stebūklingus arklio batus- pasagas. Vėliau dalyviai mokomi senovinių vaikų ir piemenų žaidimų, ratelių bei dainelių. Piemenaudavo vaikai nuo 7 iki 13, 14 metų, priklausomai nuo fizinio pajėgumo. Vėliau tapdavo pusberniais ar pusmergėm. Ištisas dienas nuo pavasario iki vėlyvo rudens piemenukai praleisdavo prie bandos. Todėl susibūrę prasimanydavo visokiausių žaidimų, išdaigų, dainuodavo iš kitų išmoktas ir savo sukurtas daineles ir talaluškas, kurių ir jus pamokysim. Programa bus vykdoma šiltuoju metų laiku. Priklausomai nuo metų laiko (kokie augalai tuo metu tinkami) išmokysime pasidaryti švilpynę iš žilvičio (pavasarį, kai lengvai atsilupa žievė), ,,plerpynę“ iš pienės žiedo kotelio, lumzdelį ar skudutį iš skėtinių augalų žiedstiebių. Yra daugybė mums žinomų žaidimų ir dainelių, kuriuos ir mes patys dar žaidėme vaikystėje, o dabar jie jau primiršti. Ir dar viena maloni atrakcija- piemenukų ,,kugelio" kepimas laužo žarijose. Tai pačiai vaikų grupei, apsilankančiai antrą ar trečia kartą, parinksime kitokią žaidimų ir dainelių programą. Edukacinės programos turinį, atsižvelgiant į užsakovų pageidavimus bus galima koreguoti atsižvelgiant į metų laiką ir tuo metu aktualias kalendorines šventes- Velykos, Atvelykis, Žolinės, Mykolinės (derliaus nuėmimo pabaiga), Jurginės ir t.t.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Gardi duonelė savo darbu uždirbta

Programa susideda iš spektaklio ir duonos kelio edukacijos. Rodomas spektaklis lietuvių liaudies pasakų motyvais. Pasakų personažai kalba kapsų šnekta. Spektaklyje veikia tinginys
Jonas, kuris eina dykos duonos ieškot. Sutinka vorą, kuris renka duonos trupinius ir duonelę brangina. Jonas sutinka velnią, nieką ir jie keliauja kartu. Dykaduoniai laukuose suranda besidarbuojantį ūkininką. Jie plušo pas ūkininką: žemę arė, rugius sėjo, pjovė, kūlė, malė. Vaikai dalyvauja edukacijoje: supažindinami su įrankiais: rėčiu, pjautuvu, spragilu, duonkubiliu, liže, spėlioja mįsles, žaidžia liaudies žaidimus ir dainuoja, ragauja iškeptą naminę duoną. Programos pabaigoje aptariami spektaklio personažai ir duonos kelio eiga.
Kita, Etninė kultūra

Senovinių saldainių gamyba

Programos dalyviai bus supažindinti su saldainių senosiomis gaminimo tradicijomis, lietuvių kultūros paveldo saldumynais ir jų gaminimo ypatumais, pamatys visą saldainių gamybos procesą
ir patys savo rankomis juos gamins bei išmoks gražiai įpakuoti. Tikslas- susipažinti su senąja saldainių gaminimo technologija ir praktiškai ją išbandyti. Metodai: pasakojimas, vaizdinė medžiaga, praktinis darbas.
Dailė, Etninė kultūra

Baltiškų papuošalų gamyba

Programos dalyviai bus supažindinti su baltiškais ženklais ir baltų kultūra, kuri glūdi lietuvių šaknyse. Juk baltų kultūroje vyrauja daug įvairių ženklų (simbolių). Šių simbolių
atitinkamos reikšmės bus išaiškintos edukacijos metu. Atsakysime į klausimą: - „Ar tikrai turėjome savą lietuvišką zodiaką?“ Programos dalyviams ne tik bus pateikiama informacija apie baltiškus simbolius, bet ir sudarytos galimybės patiems šių simbolių motyvais pasigaminti papuošalą (pakabuką, apyrankę, segę). Papuošalams gaminti naudosime: odą, įvairias virveles, medžio plokšteles. Pasirinktą baltišką simbolį išdeginsime specialiu degikliu. Programos dalyvis taip pat galės išsidengti savo inicialus ar kitą norimą tekstą. Pasigamintas papuošalas atiteks jo kūrėjui. Tai kaip dovana sau. Mokymosi veiklos metodai: pasakojimas, vaizdinė priemonės, praktinis darbas. Tikslas – supažindinti vaikus ir jaunimą su baltiška kultūra ir simbolika. Ugdyti kūrybiškumą. Pagrindinis šios programos tikslas – populiarinti baltišką kultūrą per kūrybiškumą, pritaikant šiuolaikinėje kultūroje. Programos metu istorija persipins su amatais, galės būti aktualiai pritaikyta jauno žmogaus kasdienybėje, nes autentiški papuošalai yra įdomūs ir originalūs.
Rodomi įrašai: 541 - 550560