Dėmesio! Mokinių skaičius užkrautas iš mokinių registro, kiekvienam mokiniui skiriant 12 EUR. Daugiau info pateikta DUK.
Etninė kultūra

Aš amatininkas + viktorina (Nuotolinė paslauga)

Užsiėmimas „Aš amatininkas + viktorina“ tai smagi, įtraukianti ir žinių suteikianti patirtis, kurioje mokiniai ne tik susipažins su tradiciniais lietuvių amatais ir amatininkais
(stalius, kapšadirbys, audėja, žvakių liejimo meistras, kalvis, puodžius ir sodų rišėja ir kt.), tačiau turės galimybę pasitikrinti savo iš anksčiau ar užsiėmime įgytas žinias ir pakonkuruoti su klasės draugais. Veikla vaikams įdomi ir įtraukianti, skatinanti kūrybiškumą ir saviraišką, ugdo kantrybę, bendradarbiavimą ir susitelkimą. Užsiėmime kiekvienas ras atsakymus į pačius įdomiausius klausimus. Kas yra amatininkas ir senieji amatai? Ar šiandien yra daug amatininkų? Kodėl amatininkų darbai tokie brangūs? Kokie įrankiai buvo naudojami amatininkų? Užsiėmimas susideda iš dviejų dalių – interaktyvios teorinės, kur įdomiai ir patraukliai pristatomi tradiciniai amatai ir viktorinos, kurioje naudojantis Kahoot! platforma vaikai pasitikrina savo žinias apie tradicinius amatus ir išsiaiškina užsiėmimo laimėtoją. Užsiėmimas spalvingas, praturtintas smagiomis iliustracijomis, vaizdo įrašais, įdomiais faktais ir galvą verčiančiais pasukti klausimais. Kiekvienam bus ne tik įdomu, bet ir ypač vertinga susipažinti su mūsų tautos tradiciniais amatais! Užsiėmimas vedamas Microsoft Teams arba Zoom platformoje.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nuo knygnešystės iki valstybingumo

Programos tikslas – etnokultūrinio raštingumo ir tautinio tapatumo ugdymas, supažindinant vaikus su savo krašto kultūra, svarbiausiais istoriniais įvykiais, tradicijomis. Vykdant
programą siekiama dalyvius supažindinti su unikaliu reiškiniu – knygnešyste, suteikti vaikams žinių apie savo krašto asmenybes ir įvykius, ugdyti kūrybiškumą ir komunikavimo kompetencijas, skatinti pasitikėjimą ir plėtoti saviraišką. Vaikai pagilins žinias apie krašto istoriją, ugdysis gebėjimus, kurių reikia pažįstant pasaulį, jį tiriant, atrandant atskirų asmenybių ir įvykių sąsajas. Edukacinės programos dalyviai supažindinami su lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu, su istoriniu Garšvių kaimu, knygnešių veiklą įprasminančiais paminklais bei vietomis tiesiogiai ir virtualiai. Svirne rodoma išlikusi knygų slėptuvė. Teatralizuotai supažindinama su knygnešystės istorija. Knygnešio rūbais apsirengęs muziejininkas įtraukia dalyvius į teminį simuliacinį žaidimą. Vaikai gali panešti „knygnešio maišą“ ir kt. Vaikai improvizuoja knygnešio ir žandaro akistatą. Susipažįsta su draudžiamos lietuviškos spaudos laikų rašmenimis - kirilica. Kartu su muziejininku-knygnešiu, grojančiu kanklėmis, dainuojama knygnešio daina. Edukacinės programos dalyviai taip pat supažindinami su valstybingumo simboliais. Edukacinės programos metu vyksta netradicinė istorijos pamoka ir netikėtos kūrybinės improvizacijos, pagal dalyvių pageidavimą, organizuojama viktorina „Atspėk, kas knygnešio maiše“.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Žaislininkystė: judantieji žaislai“

Vyskupas M. Valančius (1801–1875) viename savo pamokslų taip vertino žaidimus ir pramogas: „...žaidimai ir pramogos, kaip tinkamos priemonės mūsų jėgoms sustiprinti ir prabėgančioms
valandėlėms maloniai praleisti, nieko smerktino savyje neturi...“ Žaidimų metu puoselėjami vaiko pojūčiai, atveriami pasaulio pažinimo vartai. Žaidimai skatina vaiko intelektinį ir fizinį vystymąsi. Žaislai leidžia vaikui geriau pažinti save. Su amatininko, gaminusio žaislus, gyvenimo būdu vaikai supažindins klausydami pasakos „Dievdirbio širdis“. Šiek tiek susipažinus su žaislininkystės amatu, bus galima suprasti, kiek daug dėmesio XIX a. pabaigoje buvo skiriama vaiko kultūrai ir kūrybai. Kalbėsimės apie senųjų žaislų gaminimo įrankius, priemones, žaliavas. Vaikams bus rodomos įvairios natūralios priemonės, iš kurių buvo gaminami žaislai (karnos, oda, arklio uodegos plaukai, kaulas, medžio žievė, plunksnos, šlynas, skiedros), įrankiai ir skirtingos medienos rūšys, tinkančios žaislų gamybai. Aptarsime, kuo skiriasi judantieji žaislai nuo nejudančių, sužinosime, kokius dažniausiai gamindavo moterys, o kokius vyrai. Užsiėmimo metu bus pristatyta didelė autentiškų XIX a. pabaigos–XX a. pradžios žaislų kolekcija. Vaikai stebėdami judančių žaislų veikimą erdvėje, susipažins su šiais žaislais: sukučiu „Vilkeliu“, figūrėle „Balvonu“, žaislu „Kalviai“, „Pokštų dėžute“, „Beždžionėle“, „Kareivėliais, „Kareivėliais-raiteliais“, „Gimnastu“, „Lentų pjovėju (pilščiku)“, „Medžio pjovėju ir kirtėju“, „Paukščiu ant ratukų“, „Lipiku“, „Arkliu ant sūpynių“. Diskutuosime apie žaislų pavadinimus ir ryšį su jų funkcija. Žaisdami aptarsime, kurie iš jų priklauso: švytuoklinių, inercinių, traukomųjų, sukamųjų, riedančiųjų ir žaislų ant sūpynių grupei. Kūrybinių dirbtuvių metu iš liepos medžio pasigaminsime žvėrelių formos žaisliukus. Dailinsime, dekoruosime.
Literatūra, Etninė kultūra

Pasigamink marškinėlius "Nepamiršk kas esi"

Edukacija skirta visų klasių mokiniams. Pažintis su Mažąja Lietuva, vienu iš Lietuvos etnografinių regionų ir žymiausia šio krašto rašytoja I. Simonaityte. Mokiniai turės unikalią
galimybę išgirsti šišioniškių (lietuvininkų) tarme garso įrašų iš I. Simonaitytės „Aukštųjų Šimonių likimo“, taip pat įrašų apie šį unikalų kraštą, jo tradicijas. Aptarsime kuo ypatingas šis kraštas ir koks jo likimas. Aptardami Mažosios Lietuvos gamtinį išskirtinumą, kultūrinį paveldą, savitas tradicijas, gaminsime marškinėlius kiekvienas sau. Marškinėliai bus su iš anksto atspaustu Lietuvos kontūru su etnografinių regionų ribomis. Marškinėlius puoš užrašas “Nepamiršk kas esi“. Specialių priemonių ir dažų tekstilei pagalba žymėsime etninių regionų centrus, piešime regionų vėliavas žemėlapyje, aptardami kuo regionai skiriasi. Akcentuosime iš kokio regiono esame kilę, priskirsime regionams spalvas arba specialius raštus. Edukacijos sudėtingumas kas kartą bus pritaikomas prie mokinių amžiaus.
Literatūra, Etninė kultūra

Gyvybės medis lietuvių mitologijoje ir liaudies mene (Nuotolinė paslauga)

Didžiausias dėmesys programoje skiriamas Gyvybės medžiui. Koks jo įvaizdis, kokios interpretacijos lietuvių mitologijoje bei mene. Kur galime pamatyti Gyvybės medį? Kokie dar yra
pavadinimai (Pasaulio medis, Visatos medis, Kosminis medis, Aušros medis). Parodoma, kur jį galime atpažinti: gyvenamųjų namų puošyboje, buities rakanduose, audiniuose, drožyboje, kitur. Grupėse mokiniai atlieka užduotis. Žaidimo pagalba mokoma sumodeliuoti tradicinį gyvybės medį, šiuolaikinių technologijų pagalba - komponuoti ir sukurti savo Gyvybės medžio eskizą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Vyžuonų miestelio žydų pasakojimai ir dainos

Tikslas - geriau pažinti mūsų kaimynų - Vyžuonų miestelio žydų tautybės žmonių gyvenimą, papročius, kultūrą. Vyžuonų mokyklos bibliotekoje moksleiviams multimedijos pagalba pateikiame
vizualinę medžiagą apie žydų tautą: kur jų tėvynė, kodėl jie išsibarstę visame pasaulyje, kodėl atvyko į LDK ir apsigyveno įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Išmokstame žydiškai pasisveikinti, aptariame žydų tautos kultūros subtilybes. Tada vaikams išdalinami stilizuoti žemėlapiai ir pirmas žygis į vietą, kur stovėjo seniausia sinagoga Lietuvoje. Ten skaitome Vyžuonų miestelio metraštį, tokiu būdu moksleiviai susipažįsta su sinagogos istorija. Tada užduotis - pagal stilizuotą žemėlapį surasti kitą objektą, susijusį su žydų istorija. Žydų namo kieme vaikus pasitinka personažas, kuris atlika žydų liaudies dainą, vėliau kartu mokomės ir šokame ratelį. Tada pagal žemėlapį surandame žydų kapelius, uždegame žvakelę. Refleksijai - trumpa viktorina-diskusija.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Įmink mįslę keturgyslę

Tai judrus edukacinis užsiėmimas, skirtas žemaičių tarmei ir 19-20 a. Žemaitijos kaimo gyvenimui pažinti. Ar seniai minėte mįsles? Ar esate tikri, jog žinote senųjų buities daiktų,
žemės ūkio padargų pavadinimus arba gebate teisingai įvardinti arklio plauko spalvą? Siūlome autentiškoje Žemaitijos kaimo ekspozicijos teritorijoje išbandyti jėgas nuotaikingoje aktyvioje edukacijoje. Pagal pateiktą ekspozicijos planą ir užduotis, dalyvių komandos įmena mįsles ir atranda eksponatus, įveikia įvairias užduotis. Edukacinis užsiėmimas naudingas kaip moksleivių neformaliojo ugdymo elementas.
Etninė kultūra, Daugiakultūriškumas

Globalizacija ir etniškumas šiandienos pasaulyje

Šiandien pasaulis, lyginant su praeitimi, yra ganėtinai susitraukęs. Žemės gyventojai, kaip niekad anksčiau, esame vis labiau priklausomi vieni nuo kitų. Visa tai kyla dėl
globalizacijos. Be akivaizdžios globalizacijos proceso, pastaraisiais metais pasaulyje matoma tendencija sparčiai augant nacionalistinius ir antiglobalizacijos judėjimus. Taikiom ir įtraukiom visuomenėm svarbu suprasti šiandieninius procesus, bei priežastis dėl ko kyla įvairūs nacionalistiniai judėjimai ir ką tai gali pasakyti apie ateitį. Ilgą laiką atrodė, kad gyvename globaliame pasaulyje: pripratome prie minties, kad esame tokių tarptautinių institucijų kaip ES, NATO ar JT dalis. Kelių pastarųjų dešimtmečių ekonominės, sveikatos ir vis labiau aštrėjanti klimato kaitos krizės kai kuriuos mokslininkus vėl privertė kalbėti apie nacionalizmą: COVID-19 kontekste prabilta apie “vakcinos nacionalizmą”, kai kiekviena nacionalinė valstybė pradeda tarpusavyje konkuruoti dėl to, kas pirmas gaus prieigą prie vakcinos prieš šį virusą arba kas pirmas jį sukurs. Klimato kaitos krizės kontekste kalbama apie “klimato kaitos nacionalizmą” daugiausia “globalių pietų” valstybių gyventojai dėl kintančio klimato yra priversti emigruoti iš savo gimtųjų šalių į mažiau paveiktas “globalios šiaurės” šalis. Tačiau neretai pasigirsta raginimų atsitverti sienomis nuo šių migrantų. Iššūkius patiriančioje pasaulio ekonomikoje pasigirsta kalbų apie ekonominį protekcionizmą, “Amerika pirmiausia” tipo izoliacionizmą ir panašius reiškinius, kas mokslininkus verčia vėl prisiminti globalizacijos laikais jau primirštą ekonominio nacionalizmo sampratą. Čia išvardinti pavyzdžiai - tik keletas priežasčių, kurios lemia temos aktualumą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

"Pažink Kalėdas kitaip" (Nuotolinė paslauga)

Šiuo metu nemažai Lietuvoje švenčiamų švenčių laikomos tradicinėmis metinėmis lietuvių šventėmis. Tačiau kada ir kaip šios šventės tokios tapo? Kada vieni ar kiti ritualai, atributai
imti sieti su šiomis šventėmis? Etninės kultūros edukacijos Lietuvos moksleiviai metu moksleiviai sužinos kaip XVII–XVIII a. Lietuvos miestuose greta religinių švenčių buvo švenčiamos ir valstybinės šventės, kaip XIX a., Lietuvoje švęstinas šventes formalizavo carinė Rusijos imperija, kaip Tarpukario Lietuvos valdžia ideologiškai svarbu bandė kurti ir palaikyti tautinius ir valstybinius simbolius, sugrąžinti švenčių tradicijas. Edukacijos metu moksleiviai bus supažindinti su įvairiomis XVII – XX a. lietuviškų švenčių papročiais ir tradicijomis, senovinius papročius lygins su dabartiniais moderniais laikais. Klausydami ir dalyvaudami interaktyvioje etninės kultūros pagrindu paremtoje istorijoje aptars įvairių šalių ir laikotarpių kultūros skirtumus. Edukacijos metu vaikai taip pat susipažins ir atras skirtumus kuo skiriasi. Kalėda ir Kalėdų senelis, supažins su senovinėmis Šv. Kalėdų šventės tradicijomis ir papročiais. Edukacijos pabaigoje vyks šventinė „Kahoot“ viktorina.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Darbščios rankelės – margos juostelės (5–12 klasėms)

Juostos – viena puošniausių lietuvių tradicinės tekstilės rūšių, kurias pažinsite įtraukiančio ir dinamiško edukacinio užsiėmimo metu. Edukacinį užsiėmimą sudaro pažintinė ir praktinė
dalys. Pirmoji vyksta muziejaus etnografinėje ekspozicijoje tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Šioje dalyje aptariame juostų audimo tradicijas, istorinį ir kultūrinį šio amato kontekstą Lietuvoje ir pasaulyje. Stebėdami eksponuojamas juosteles atkreipiame dėmesį į juostos, kaip audinio specifiką, Suvalkijos regionui būdingą koloritą, raštus. Siekiant gilesnio supratimo apie skirtingas juostų rūšis, audimo būdus ir įrankius pasitelkiame papildomas vizualines ir liečiamas priemones, tyrinėjame juostelių ir audimo įrankių pavyzdžius. Visą grupę įtraukiančios diskusijos metu aiškinamės amato pažinimo, išsaugojimo svarbą ir galimybes jį kūrybiškai pritaikyti šiais laikais. Praktinė audimo dalis vyksta edukacinėje klasėje. 5–12 klasių mokiniai išmoks vieno iš tradicinio audimo būdų – beraščių juostelių audimo kietais: išsirinkti ir suderinti spalvas, pasirinkti raštą, susiverti siūlus į skietelį ir austi. Edukacinio užsiėmimo turinys yra adaptuojamas pagal dalyvių amžių bei galimybes. Vyresnių klasių mokiniai greičiau perpranta audimo technologiją, taigi didesnis dėmesys tenka audžiamos juostelės kokybei, spalvų derinimui ir norimo rašto kūrimui. Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas dalyvis pasipuošia savo rankų darbo juostele.
Rodomi įrašai: 561 - 570604