Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacija „Pabūk amatininkas: vytelių pynėjas“

Edukacija „Pabūk amatininku: vytelių pynėjas““ - tai veikla, atskleidžianti moksleivio kūrybiškumą, atsakingumą, kruopštumą, kantrybę ir savarankiškumą, dirbinių formų ir funkcijų
darnos jutimą, polinkį į meną. Pinti daiktai nuo seno žavi lengvumu, patogumu, puikia išvaizda ir įvairove. Manoma, kad pynimas atsirado anksčiau nei keramika. Archeologai pasakoja, kad seniausias krepšys iškastas Fajūme (Egipte) gali būti 10000-12000 metų senumo. Moksleiviai turės galimybę susipažinti su senuoju kaimo amatu, prisiliesti prie ekologiškai švarių gamtinių medžiagų, nužievinti vytelę, ją perskelti ir taip pasiruošti medžiagas gaminio pynimui. Pinti darbeliai spinduliuoja ypatingą atmosferą, malonų medžio kvapą. Edukacijos metu vaikai sužinos daug naudingos informacijos apie karklų auginimą ir jų savybes, susipažins su vytelių pynimui reikalingais įrankiais, bet taip pat savo rankomis nusipins po nedidelį suvenyrinį darbelį, kurį pasiims su savimi.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Archeologų radiniai pasakoja...

Užsiėmimo metu pasakojama apie archeologijią: profesijos ypatumus, reikšmę, darbo priemones, pan. , naudojant filmuotą medžiagą iš asmeninio prof.Vytauto Urbanavičiaus ir archeologės
Saulės Urbanavičienės archyvo, taip pat pristatant moksleiviams mokslininkų knygas, prisiminimus, įspūdžius. Tai unikali galimybė iš labai arti pamatyti archeologo kasdienybę, išgirsti iš pirmųjų lūpų apie pilkapių, kapinynų tyrinėjimus ir jų svarbą, apie Valdovų rūmų radinius, kuo jie mums svarbūs, pan. Mokslininkai mielai sutiko edukaciniais tikslais pasidalinti unikalia medžiaga, pasakojančia apie archeologo profesiją, pilkapių, kapinynų tyrimus, apie šalies istorijos pažinimui ypatingai svarbias ekspedicijas, radinius, jų restauravimą, tyrimus, išvadas, o taip pat neatskleistas istorijos paslaptis. Moksleiviams rodoma unikali filmuota medžiaga, suteikiama galimybė pamatyti archeologo įrankius, nuotraukas, kitokius istorijos liudijimus, radinių kopijas. Moksleiviams aiškinama apie archajinių simbolių atsiradimą, jų reikšmes, apie kažkada gyvenusių žmonių pasaulėžiūrą. Analizuojami senovės baltų ornamentika, simboliai, kurie radami ant indų šukių, papuošalų, drabužių detalių, ant amuletų. Antroje užsiėmimo dalyje moksleiviai, naudodami įvairias pasiūlytas priemones, gamina amuletą.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Žaislai iš skiaučių

Žaisdami galime mokytis pačių įvairiausių dalykų. Tą darė žmonės nuo seniausių laikų. Žaislas ir žaidimas yra kasdienybės istorijos dalis. Edukacijos metu moksleiviai supažindinami su
žaislų atsiradimo istorija, mokomi pasigaminti figūrėlių ir lėlių iš skiaučių. Edukatorius moksleiviams parūpins didelę krūvą reikalingų priemonių. Šia edukacija, skirta jaunesniojo amžiaus moksleiviams , siekiama juos įtraukti į nepaprastai įdomius istorijos tyrinėjimus, skirtingų amžių gyvensenos rekonstrukcijas. Mokoma įžvelgti žaislų ir žaidimo istorijos sąsajas su tradicijomis, šventėmis, papročiais. Žaislų pasaulis - neatsiejama žmonijos gyvenimo dalis. Savo rankomis pagaminti žaislai atgyja moksleivių pasakojamose istorijose, skatindamos atsipalaiduoti, fantazuoti, kurti, vaidinti. Moksleiviams ne tik suteikiama žinių iš etnografijos, žmonijos istorijos, o taip pat paskatinami kūrybiniai gebėjimai bei ekologinis mąstymas (žaislai gaminami iš antrinių žaliavų - medžiagų skiaučių).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Velykų margutis margas“ Šilagalio kaime

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai bus supažindinami su Velykų tradicijomis bei papročiais tiek Lietuvoje, tiek kituose kraštuose, kur ši šventė buvo ar yra švenčiama. Bus pristatyti
baltų simboliai bei jų reikšmės. Programos dalyviai susikurs savo simbolius ir juos interpretuos remdamiesi išgirsta informacija. Taip pat marginsime kiaušinius vašku bei juos dažysime. Kiekvienas programos dalyvis numargins po du margučius, gaus margučių margintojo sertifikatą bei dalomąją medžiagą apie Velykų šventės tradicijas Lietuvoje bei margučių marginimo simbolių reikšmes. Skanausime žolynų arbatą.
Etninė kultūra

Tradicinių juostų reikšmė lietuvių etninėje kultūroje

Renginio metu dėviu VI a. kostiumą, demonstruojamas vytinis audimas, rodomi juostų pavyzdžiai, pasakojama apie vytinių juostų technologiją, paplitimą. Pristatant archeologinį kostiumą
pasakojama apie medžiagas spalvas papuošalus, aksesuarus ir jų paskirtį. Papasakojus ir aptarus juostų simboliką ir papročius, ženklus juose, mokiniai atlieka praktikos darbą: pagal galimybes, gebėjimus jie veja, pina, audžia pasirinktą gaminį.
Architektūra, Etninė kultūra

Išsaugota praeitis liaudies medinėje architektūroje

Mediniai sakraliniai statiniai – tai mūsų kultūros paveldo dalis. Tai dvasinė architektūra, todėl ji labai svarbi ir miela mums meniniu, materialiniu ir dvasiniu požiūriu. Papročių
žinojimas ir laikymasis leidžia žmonėms užmegzti ryšį su savo žeme ir taip patirti jos galios šaltinius. Šio edukacinio užsiėmimo metu mokiniai bus supažindinami su etninės medinės architektūros klasifikacija, kiekvienam regionui būdingomis tradicijomis, puošybos elementais ir simbolika. Taip pat sužinos sakralinės mažosios architektūros svarbą ir simboliką bei kodėl į ją buvo komponuojamos įvairios medinių dievukų skulptūrėlės, pamatys muziejaus fonduose saugomus medinius dievukus bei sužinos apie jų simboliką etninėje kultūroje. Kūrybinės užduoties metu jaunesni mokiniai galės dekoruoti medinį skirtuką, naudojant etnines puošybos tradicijas, o vyresnieji dekoruoti „lėkį„ ir įtvirtinti įgautas žinias, naudojant IT technologijas. Po edukacinio užsiėmimo mokiniai gebės atskirti medinės architektūros ir sakralinės architektūros tipus, nurodyti būdingiausius puošybos bruožus ir simboliką.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Mažoji žemaičių architektūra ir šventųjų skulptūros

Žemaičių muziejaus „Alka“ medinės skulptūros rinkinyje saugoma netoli tūkstančio eksponatų: skulptūros, bareljefai, pastatomi kryžiai, altorėliai. Žemaitijos kaimo ekspozicijoje į
autentišką aplinką įsilieja mažoji sakralinė architektūra: kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės. Ekspozicijoje apžiūrimos medinės šventųjų skulptūrėlės, kaltiniai ir mediniai kryžiai, koplytėlės. Sužinomos šventųjų istorijos, populiariausia simbolika, mokoma atskirti šventųjų įvaizdžius pagal unikalias detales. Susipažįstama su kryždirbystės tradicijomis, garsiausiais Žemaitijos dievdirbiais. Žaidžiamas žaidimas „Atpažink šventąjį“, kurio metu mokiniai įtvirtina gautas žinias.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Slavų pasakos ir dainos

Tikslas - supažindinti mokinius su slavų kultūra. Uždaviniai - susipažinti su Užpalių miestelio slavų istorija, susipažinti su rusų pasakojamąja tautosaka, išmokti rusų liaudies dainą.
Renkamės Užpalių miestelyje prie šventojo Nikolajaus Stebukladario cerkvės, mokiniams teatralizuotai pristatoma trumpa cerkvės istorija, vaikai supažindinami su vietos slavų kultūra, papročiais, gyvenimo būdu. Tada laisvalaikio aikštelėje žaidžiame pasaką. Vaikai pasiskirsto vaidmenimis, atlieka įvairias kūrybines, improvizacines, užduotis. Vėliau mokomės rusų liaudies dainą-žaidimą "Karavaj". Tada vaikai vaišinami nacionaliniu saldėsiu karvojumi. Atminimui, kaip suvenyrą, mokiniai parsiveža atvirukus su slavų ornamentika (bus paruoštukai ir vaikai turės galimybę patys nusispalvinti).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Žvejų pasakos ir dainos

Tikslas - supažindinti moksleivius su žvejybos amatu ir tautosaka. Stilizuotoje žvejo trobelėje vaikus su daina pasitinka žvejys ir šeimininkė. Išgirsime linksmų istorijų, pasakojimų,
nutikimų iš žvejo gyvenimo. Vaikai susipažins su žvejybos inventoriumi, turės galimybę jį išbandyti. Kartu dainuosime, mokysimės dainas apie žveją ir žuvelę. Vėliau - tinklo pynimo edukacinis užsiėmimas. Vaikams bus parengti ruošiniai ir jie patys galės rišti tinklą. Renginio pabaigoje šeimininkė pristatys ypatingą žuvienės receptą ir vaikai vaišinsis jau paruošta žuviene, minsime mįsles, minkles žvejybos tema.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Smetoniška arbatėlė

Veiklos bus vykdomos UKC Daugailių skyriuje. Vaikus pasitinka personažas - plepi tarpukario Ponia. Trumpai supažindina moksleivius su tarpukario arbatos popietėmis, iš kartos į kartą
perduodamomis žoliavimo ir arbatos ruošimo tradicijomis. Papasakoja apie vaistažoles ruošti kvapniai arbatai ir išdalina kiekvienam mokiniui paruoštukus su augalo paveikslėliu iš kurio ruošiama arbata. Vaikas užrašo augalo pavadinimą, nuspalvina ir iškerpa paveikslėlį. Vaikai mins mįsles sietinas su vaistažolėmis ir arbata. Dialogų forma kūrybiškai interpretuos tautosaką kurioje minimi lietuviški augalai. Paslaugos pabaigoje prie arbatos puodelio vyks užsiėmimo apibenrinimas.
Rodomi įrašai: 51 - 60496