Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Simboliai, ženklai ir ženkliukai (išvažiuojamoji edukacija)

Mokiniai supažindinami su dažniausiai sutinkamais baltų ir kitų tautų simboliais. Edukacijos lankytojai atlieka praktinę užduotį – individualiai, poromis arba 3–4 žmonių grupėmis kuria
vieno iš keturių pasaulio elementų (stichijų) simbolį. Po to – pristato piešinį klasės draugams. Jų užduotis – atpažinti, kokią stichiją perteikia piešinys. Renginio vedėjai papasakoja apie monogramų. herbų kūrimo tradicijas ir taisykles. Įgytas žinias mokiniai pritaiko praktiškai – sukuria savo monogramą (5–6 klasių mokiniai) arba šeimos ar giminės herbą (7–8 klasių mokiniai). Labiausiai patikęs simbolis, monograma ar herbas perpiešiamas ant ženkliuko formos ir pasigaminamas 32 ar 58 mm skersmens ženkliukas. Užsiėmimo pabaigoje dalyviai pristato savo kūrinius, vyksta aptarimas bei trumpas simbolių atpažinimo žaidimas. P. s. Vedėjai su edukacija gali atvykti į Plungės rajono mokyklas. Išvažiuojamąsias edukacijas derinti tel. 8 611 36976 (Kristina).
Dailė, Etninė kultūra

Gyvybės medis: ir žemė, ir dangus

Programoje nagrinėjamas baltiškas kosmogonijos suvokimas, jis lyginamas su kitų tautų pasaulio sandaros supratimu. Medis daugelyje tautų tapo universaliu pasaulio struktūros simboliu,
susiformavusiu jau žalvario amžiuje. Gyvybės medis nėra konkretus objektas. Tai – abstraktus simbolis, apibūdinantis pasaulio modelį, turintį tris sferas. Kaip medis turi šaknis, kamieną ir šakas, taip ir baltų bei daugelio kitų tautų įsivaizduojamas pasaulio modelis turi požemį (mirusiųjų pasaulį), gyvųjų pasaulį ir dievų buveinę. Taip pat trys sferos siejamos su laiku: praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Edukacinės programos pradžioje filme „Kosmogonija“ matysite tapytojo Virginijaus Kašinsko kūrinius, kurie užburs spalvomis ir nukels jus į kosmoso platybes. Kūrybinio užsiėmimo metu mokiniai, remdamiesi lietuvių liaudies meno formomis, simboliais ir ornamentika, kurs savo Gyvybės medį.
Kita, Etninė kultūra

Edukacija KAUNE ,,Paslaptingas atradimų pasaulis Kauno Zooparke"

Kuo skiriasi ožkos nuo avių? Ką valgo ar geria ežiukas? Kaip atskirti vėžlio patiną nuo patelės ir ar turi vėžliai dantis? Ar surikatų jaunikliai turi aukles bei mokytojus? Ar
gražuoliai šikšnosparniai gali būti vegetarais ir veltis į plaukus? Kodėl triušiai nėra graužikai? O ar prisimenate, koks ilgas ir sudėtingas buvo avelių užaugintos vilnos kelias virstant siūlu ir kaip šiuolaikinės technologijos palengvino šį darbą? Kokius žaidimus žaidė, šokius šoko mūsų protėviai, kuomet pavargdavo vilną verpti? Pasinerkite į nuostabųjį Kaunas Zoopark gyvūnų pasaulį ir mes atsakysime ne tik į šiuos, bet ir daugelį kitų jūsų užduodamų klausimų per kultūrinę veiklą, klausymą, ieškojimus, meninę išraišką, atradimus, lietimą, maitinimą. Esame tikri, kad papildysime jūsų žinių bagažą geromis emocijomis ir netikėtais gyvūnijos pasaulio atradimais.
Etninė kultūra

Piemenų pučiamieji instrumentai. Jų gaminimas ir etnomuzikavimas.

Birbynių meistras edukacinio užsiėmimo metu supažindina moksleivius su seniausiais muzikos instrumentais, su piemenų etnine kultūra. Moksleiviai išmoksta pasigaminti paprastas piemenų
švilpynes ir jomis groja nesudėtingas melodijas bei pamėgdžioja paukščių garsus. Jaunesni moksleiviai ( 4-6 kl.) groja paprastesnes melodijas, vyresni (7-9 kl.) sudėtingesnes. Vyresnieji pamokomi pūsti ir ožragį.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Švento Jono vakarėlį“

Moksleiviai analizuoja paparčio žiedo prasmes, Joninių šventės pavadinimų ištakas (Rasos, Kupolės, Joninės). Užsiėmimo dalyviai aiškinasi Joninių simbolių reikšmes: ugnies, vandens,
vainiko, saulės, vartų prasmes Joninių apeigose. Aptariamos XIX a. pab. – XX a. pirmosios pusės Joninių šventės metu vyravusios jaunimo apeigos ir pramogos: kupoliavimas, saulės palydėjimas, javų, medžių lankymas, vainikų plukdymas, saulės sutikimas, prisimenamos ir ryškios to laikmečio varduvių šventimo tradicijos. Išryškinama Joninių žolynų svarba, aptariamos jų gydomosios bei apsauginės savybės, spėjami jų pavadinimai. Didesnis dėmesys akcentuojamas į Joninių naktį apsaugančius žolynus (dilgėlė, kietis, dagilis, usnis, pelynas), mokomasi juos atpažinti, įvardinti. Išryškinamas raganavimo fenomenas, aiškinamos Joninių burtų prasmės. Užsiėmimo metu klausomasi etnografinės ekspedicijos pateikėjų audio įrašų; demonstruojamas animacinis filmas „Paparčio žiedas“. Užsiėmime Joninės pateikiamos kaip jaunimo šventė: akcentuojamos jaunimo apeigos, pramogos, vaišės. Didesnis dėmesys skiriamas meilės būrimams. Mokomasi Joninių sutartinių bei ratelių: „Pijolka rūta, čiūta“, „Kupole rože“, „Vaikščio povas“; demonstruojamas 1992 m. Joninių šventės Jonavoje video įrašas. Moksleiviai vaišinami Jono pyragu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Susitikim prie žibalinės lempos“

Užsiėmimo metu vaikai susipažins su apšvietimo priemonėmis, ilgus metus tarnavusiomis biržiečių namuose ir naudotomis dar iki elektros atsiradimo. Ekspozicijoje pamatys, kaip atrodė
balanos, žvakės, spingsulės, žibalinės, karbitinės lempos. Atlikdami užduotį, pasigamins įspūdingą šviestuvą savo namams.
Etninė kultūra

Gyvybės medis karpiniuose

Kas yra karpinys? Programos dalyviai supažindinami su popieriaus menu, popieriaus atsiradimo istorija, jo rūšimis, faktūra. Palyginami lietuviški ir pasaulio karpiniai, medžių įvaizdis
įvairiose šalyse. Mokoma ne tik kirpti, bet ir lenkti, plėšti, klijuoti, kt. Supažindinama su kūrybinių darbelių įvairove: simetrinis karpinys, siluetinis karpinys, erdvinis karpinys, koliažas, kt. Didžiausias dėmesys skiriamas gyvybės medeliui. Koks jo įvaizdis, kokios interpretacijos tautodailėje. Kur galime pamatyti Gyvybės medį? Kokie dar yra pavadinimai (Pasaulio medis, Visatos medis, Kosminis medis, Aušros medis). Parodoma, kur jį galime atpažinti: gyvenamųjų namų puošyboje, buities rakanduose, audiniuose, drožyboje, kitur. Supažindinama su kuparų ir skrynių puošyba. Mokoma iškirpti tradicinį gyvybės medelį, komponuoti ir sukurti savo darbelį (atvirukas, paveiksliukas, bendras kolektyvinis plakatas). Supažindinama su Lietuvos liaudies meistrų karpytojų darbais, spaudiniais apie karpinius.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Štai atvažiuoja Kalėda“

Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio
rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Programa susideda iš trijų dalių: burtai; natūralios žvakės ir rankų darbo kūčiukai. Programos metu supažindinama su kalendorinės šventės – Kalėdų - šventimo senovėje papročiais ir tradicijomis. Edukacinės programos dalyviams pasakojama apie kalėdinius būrimus. Paskui vyksta Kalėdinių burtų praktinis organizavimas, kur visi mokomi tradicinių kalėdinių burtų. Dalyviai išbando spėjimus: iš žirnių skaičiavimo, šiaudų traukimo, iš pėdavimo, batų metimo, kt. Vėliau visus susirinkusius kviečiame pasigaminti kūčiukų. Kūčiukai, prėskučiai arba šližikai – tradicinis lietuvių Kūčių vakarienės patiekalas. Edukacinėje programoje vaikai prisiliečia prie šios tradicijos ir išmoksta išsikepti kūčiukus, kuriuos vėliau, kartu su receptu parsiveža lauktuvių į namus. Pašovus kūčiukus į krosnį, vaikai supažindinami su natūralaus bičių vaško žvakelėmis. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužino žvakės atsiradimo istoriją, su žvakėmis susijusius papročius, žvakių liejimo technologijas ir būdus. Taip pat demonstruojamos senosios apšvietimo priemonės: žibinčiai, žibalinės lempos, žibintai. Vienas iš žvakių liejimo būdų, kai karštas vaškas yra pilamas ant dagties, moksleiviams demonstruojamas užsiėmimo metu. Taip pat moksleiviai mokomi iš lininio siūlo nusivyti dagtį, ir žvakelę susisukti iš natūralaus bičių vaško plokštelės.
Etninė kultūra

Aktyvūs lietuvių liaudies žaidimai ir mįslės SVEIKI SVEIKI studijoje

Užsiėmimo metu kalbėsimės apie lietuvių liaudies žaidimus. Aptarsime su kuo siejamas žaidimų atsiradimas, kokia yra žaidimų prasmė, kokios vaikų savybės yra ugdomos žaidžiant, kodėl
liaudies žaidimai buvo svarbus kaimo kultūros elementas ir pan. Taip pat mokysimės dirbti komandoje, bendradarbiauti. Programos metu žaisime daug aktyvių lietuvių liaudies žaidimų: ,,Lapių lenktynės”, ,,Pirtis”, ,,Oželis”, ,,Kumeliukų girdymas”, ,,Trečias gaudo”, ,,Žiogai”, ,,Karveliai”, ,,Pelė ir katinas” , ,,Icki picki”, ,,Pilkė”, ,,Lazdos traukynės” ir kt. Užsiėmimo metu neapsieisime be fantų išpirkimo ir išskaičiavimų, tradicinių estafečių suorganizavimo. Suorganizuoto mįslių turnyro metu, vaikams reikės komandose įminti mįsles, sugrupuoti mįsles pagal tam tikrus kriterijus, sukurti savo mįslę ir atlikti dar daug kitų užduočių. Vėliau jėgas išmėginsime spręsdami šiuolaikines mįsles ir galvosūkius. Šį galvosūkių ir mįslių rinkinį sukūrė SVEIKI SVEIKI komanda. Vaikai, norėdami išspręsti galvosūkius ir įminti visas mįsles turės dirbti komandoje, panaudoti visus savo kūno pojūčius bei loginį mąstymą (trumpą filmuką apie edukaciją galite pamatyti norodoje: http://tiny.lt/rskgffh).
Etninė kultūra

„Bitute pilkoji, iš kur medų nešioji“

Programa „Bitute pilkoji, iš kur medų nešioji“ vedama lauke šiltuoju metų laiku. Apie bites kalbama per muziką, šokį, gamtos mokslus. Jos metu sužinosite, kaip gyvena bičių šeimyna, ką
ji veikia, kaip dirba, kaip namuose tvarkosi, kodėl bitės ne visus gelia. Apžiūrėsite įvairius avilius, susipažinsite su bitininkystės istorija. Atliksite užduotis ir ragausite bičių medaus.
Rodomi įrašai: 51 - 60420