Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Meniniai odos dirbiniai“

Edukacinis užsiėmimas „Meniniai odos dirbiniai“. Šiuolaikiniame pasaulyje ypač vertiname natūralumą, todėl galime pasiūlyti pasigaminti dekoratyvinį dirbinį iš odos. Užsiėmimo metu
mokiniai susipažins su nauja sritimi - dailiosios odos darbais, sužinos naujų sąvokų, terminų, išbandys odos apdirbimo įrankius, kuriuos pritaikys praktiniame darbe. Mokiniai bus aprūpinti odos ruošiniais, įrankiais ir pasigamins raktų pakabuką, apyrankę arba skirtuką ir ras naujų idėjų savo kūrybai.
Dailė, Etninė kultūra

,,Molis- žemės brolis"

Užsiėmimo pradžioje vaikai klausosi pasakojimo apie keramikos kilmę, puodininkystės tradicijas, molio savybes, gaminių degimo būdus, supažindinami su muziejuje saugomais archeologinės
keramikos pavyzdžiais. Menamos mįslės apie molį. Vaikai įtraukiami į aktyvią diskusiją apie molio panaudojimo galimybes. Sužinosite molio rūšis, gamybos procesus, iš arti apžiūrėsite jau pagamintus keramikos dirbinius. Vaikai užsiėmimo metu nusilipdo pasirinktos paskirties indelį (dubenėlį savo mielam augintiniui, pieštukinę...) ir papuošia jį seniausiais dekoravimo būdais. Šio edukacinio užsiėmimo tikslas - skatinti vaikus domėtis liaudies keramika, padėti geriau pažinti keramikos raidą, taip geriau suvokiant tautos kultūros istoriją, pažįstant jos kaitą bei skirtingus bruožus atskirais laikotarpiais. Jokio amžiaus apribojimo nėra. Dėmesys – kiekvienam pagal poreikius ir kūrybines idėjas. Suteikiami visi darbui reikalingi įrankiai ir medžiagos, tad tereikia atsinešti tik gerą nuotaiką. Keramikiniai gaminiai išdžiovinami ir išdegami (kad būtų ilgaamžiai.) Po edukacijos darbai išdžiovinami,išdegami ir gražinami gamintojams.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Gardi duonelė savo darbu uždirbta

Bus sukurtas spektaklis „Gardi duonelė savo darbu uždirbta“ lietuvių liaudies pasakų motyvais. Panaudotos pasakos: „Apie žmogų ir velnią“, „Mitologinė sakmė apie vorą“, „Apie dailytą,
Perkūną ir velnią“. Spektaklyje vaidins : suaugusieji ir vaikai. Pasakų personažai kalbės kapsų šnekta. Spektaklio tikslas – formuoti vaikų vertybių skalę, ugdyti darbštumą, sąžiningumą, bendruomeniškumą, branginti ir gerbti duoną, plėsti kultūrinį akiratį, ugdyti kūrybingumą, kritinį mąstymą. Uždaviniai: supažindinti mokinius su duonos keliu, senoviniais įrankiai, dainuojamąja ir pasakojamąja tautosaka, gyvai įtraukti į vyksmą. Spektaklyje veikia tinginys Jonas, kuris eina dykos duonos ieškot. Sutinka vorą, kuris renka duonos trupinius ir duonelę brangina. Jonas sutinka velnią, nieką ir jie keliauja kartu. Dykaduoniai laukuose suranda besidarbuojantį ūkininką. Dykaduoniai plušo pas ūkininką: žemę arė, rugius sėjo, pjovė, kūlė, malė. Vaikai dalyvauja edukacijoje: supažindinami su įrankiais: rėčiu, pjautuvu, spragilu, duonkubiliu, liže, spėlios mįsles, žais, ragaus iškeptą naminę duoną.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

BALFOLK ŠOKIAI

Tradiciniai šokiai šokami atliekant tik gyvai muzikai su tradiciniais instrumentais (armonika, smuikas, būgnas, mandolina). Tradicinių šokių reiškinys tampa tarptautinis. Ir tai parodo
iš kitų šalių atkeliaujantys tradiciniai šokiai į Lietuvą lengvai perimami ir išmokstami (latvių, estų, baltarusų, lenkų ir kt.). Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje šokiai sąmoningai kultivuojami, jų mokoma turint tikslą juos išsaugoti ir panaudoti kasdieniuose pasilinksminimuose. Balfolk – tai socialinių šokių srovė, kadaise atsiradusi kaip nauja šokio forma, besiremianti tradicinių šokių pagrindais. Balfolk - modernus būdas šokti tradicinius šokius. Tradicinius šokius žmonės pradėjo šokti be kostiumų, dėl savo smagumo, taip šokis transformavosi į kažką laisvo. Svarbu įgyti pagrindus savosios kultūros, o vėliau bendruomeniškumo principu solidariai priimti ir kitų tautų plintančius šokius, jų stilius, charakterius.
Architektūra, Etninė kultūra

Išsaugota praeitis liaudies medinėje architektūroje

Mediniai sakraliniai statiniai – tai mūsų kultūros paveldo dalis. Tai dvasinė architektūra, todėl ji labai svarbi ir miela mums meniniu, materialiniu ir dvasiniu požiūriu. Papročių
žinojimas ir laikymasis leidžia žmonėms užmegzti ryšį su savo žeme ir taip patirti jos galios šaltinius. Šio edukacinio užsiėmimo metu mokiniai bus supažindinami su etninės medinės architektūros klasifikacija, kiekvienam regionui būdingomis tradicijomis, puošybos elementais ir simbolika. Taip pat sužinos sakralinės mažosios architektūros svarbą ir simboliką bei kodėl į ją buvo komponuojamos įvairios medinių dievukų skulptūrėlės, pamatys muziejaus fonduose saugomus medinius dievukus bei sužinos apie jų simboliką etninėje kultūroje. Kūrybinės užduoties metu jaunesni mokiniai galės dekoruoti medinį skirtuką, naudojant etnines puošybos tradicijas, o vyresnieji dekoruoti „lėkį„ ir įtvirtinti įgautas žinias, naudojant IT technologijas. Po edukacinio užsiėmimo mokiniai gebės atskirti medinės architektūros ir sakralinės architektūros tipus, nurodyti būdingiausius puošybos bruožus ir simboliką.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Žvejų pasakos ir dainos

Tikslas - supažindinti moksleivius su žvejybos amatu ir tautosaka. Stilizuotoje žvejo trobelėje vaikus su daina pasitinka žvejys ir šeimininkė. Išgirsime linksmų istorijų, pasakojimų,
nutikimų iš žvejo gyvenimo. Vaikai susipažins su žvejybos inventoriumi, turės galimybę jį išbandyti. Kartu dainuosime, mokysimės dainas apie žveją ir žuvelę. Vėliau - tinklo pynimo edukacinis užsiėmimas. Vaikams bus parengti ruošiniai ir jie patys galės rišti tinklą. Renginio pabaigoje šeimininkė pristatys ypatingą žuvienės receptą ir vaikai vaišinsis jau paruošta žuviene, minsime mįsles, minkles žvejybos tema.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Mažoji žemaičių architektūra ir šventųjų skulptūros

Žemaičių muziejaus „Alka“ medinės skulptūros rinkinyje saugoma netoli tūkstančio eksponatų: skulptūros, bareljefai, pastatomi kryžiai, altorėliai. Žemaitijos kaimo ekspozicijoje į
autentišką aplinką įsilieja mažoji sakralinė architektūra: kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės. Ekspozicijoje apžiūrimos medinės šventųjų skulptūrėlės, kaltiniai ir mediniai kryžiai, koplytėlės. Sužinomos šventųjų istorijos, populiariausia simbolika, mokoma atskirti šventųjų įvaizdžius pagal unikalias detales. Susipažįstama su kryždirbystės tradicijomis, garsiausiais Žemaitijos dievdirbiais. Žaidžiamas žaidimas „Atpažink šventąjį“, kurio metu mokiniai įtvirtina gautas žinias.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Žemaitiška vakaruški“

Edukacinės programos „Žemaitiška vakaruški“ metu dalyviams pristatoma Žemaitijos regiono bei Kražių krašto tautosaka, istorija, tradicijos, kultūrinis ir kulinarinis paveldas.
Edukacijos dalyviai ne tik supažindinami su žemaitiškais šokiais, dainomis, žaidimais, bet ir aktyviai dalyvaudami veiklose išmoksta juos šokti, dainuoti, žaisti, groti liaudies instrumentais žemaitiškus kūrinius, ragauja žemaitiško kastinio. Edukacinė programa ženkliai prisideda prie etnokultūros puoselėjimo bei Žemaitijos etnografinio regiono istorijos, tradicijų autentiškumo, pažinimo, išsaugojimo ir perdavimo vaikams ir jaunimui, kad vėliau būtų išprusę ir užaugtų aktyviomis sąmoningomis asmenybėmis. Edukacinės programos pradžioje vedama ekskursija, kurios metu dalyviai supažindinami su Žemaitijos regione esančio Kražių krašto didinga istorija, iškiliomis asmenybėmis, kultūros paveldu ir miestelyje esančiais kultūros paveldo objektais. Vėliau, pasitelkus muziką, literatūrą, scenos meną, kulinarinį paveldą bei informaciją pritaikius pagal vaikų ir jaunimo amžiaus grupes pristatomas Žemaitijos regiono tautinis kostiumas, žemaitiška muzika bei Žemaitijos kulinarinis paveldas. Edukacinėje programoje dalyvavusiems mokiniams skiepijamas noras pažinti savo šalies istoriją, kultūrą ir paveldą, plečiamas jų kultūrinis akiratis, ugdomas kūrybiškumas ir saviraiška. Tikime, kad „Žemaitiškos vakaruškės“ dalyviai ne tik susipažins, bet ir pamils Žemaitijos etnografinio regiono kultūrą ir muziką bei sugrįš į mūsų kraštą dar gausesnėmis pajėgomis.
Muzika, Etninė kultūra

Edukacinė muzikinė pamoka"Daugiatautė Lietuva"

Pasirodymo metu vyksta muzikinis pasakojimas, kuriame linksmi ir nuotaikingi personažai atskleidžia tautos ypatumą,tradicijas ir papročius. Kiekvienos bendruomenės pristatymas žiūrovą
įtraukia užduotimis(mįslės,ritminiai pakartojimai,muzikinės spėlionės,skanduotės,judesiai,vaidyba,žaidimai, muzikavimas).Norint spalvingiau atskleisti tautą,kaip simboliai naudojami muzikiniai motyvai. Puoselėjant vaikų muzikalumą bei brandinant jų emocinį santykį su muzika, į edukacinę programą įtraukta informatyvi medžiaga-muzikos instrumentai: mėnulio būgnas, molinukai, švilpynės, skudučiai, tradicinės ir koncertinės kanklės, birbynė, smuikas bei įvairūs mušamieji instrumentai
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Smetoniška arbatėlė

Veiklos bus vykdomos UKC Daugailių skyriuje. Vaikus pasitinka personažas - plepi tarpukario Ponia. Trumpai supažindina moksleivius su tarpukario arbatos popietėmis, iš kartos į kartą
perduodamomis žoliavimo ir arbatos ruošimo tradicijomis. Papasakoja apie vaistažoles ruošti kvapniai arbatai ir išdalina kiekvienam mokiniui paruoštukus su augalo paveikslėliu iš kurio ruošiama arbata. Vaikas užrašo augalo pavadinimą, nuspalvina ir iškerpa paveikslėlį. Vaikai mins mįsles sietinas su vaistažolėmis ir arbata. Dialogų forma kūrybiškai interpretuos tautosaką kurioje minimi lietuviški augalai. Paslaugos pabaigoje prie arbatos puodelio vyks užsiėmimo apibenrinimas.
Rodomi įrašai: 51 - 60502