Etninė kultūra

Nusipink Advento vainiką

Papročiai, tikėjimai, spėjimai rodo, kad liaudies kalendoriuje Adventas – mistiškas laikas. Galima manyti, kad senovėje tai buvęs rimties, saulės gesimo laikas ir ūkinių metų pabaiga.
Rašytiniai šaltiniai, tautosaka leidžia spėti, kad ir mūsų protėviams (iki krikščionybės) buvo būdingas ritualinis susilaikymas. Tačiau Adventas suprantamas ir kita, krikščioniškąja prasme. Su Adventu prasideda pasninkas, atsisakoma pieniškų ir mėsiškų valgių, susilaikoma nuo pasilinksminimų. Edukacinė programa "Nusipink Advento vainiką" sudaryta iš dviejų dalių - teorinės ir praktinės. Teorinės dalies metu dalyviai bus supažindinti su Adventu ir Advento vainiko samprata plačiąja prasme. Čia klausydami Advento laikotarpio dainų, pasakojimų, spėjimų, sakydami palinkėjimus, dainuodami nupins simbolinį Advento vainiką, kurio pynimo procese dalyvaus visi programos dalyviai. Antrosios dalies metu kiekvienas dalyvis nusipins savo Advento vainiką. Edukacinė programa ženkliai prisidės prie etnokultūros puoselėjimo, tradicijų autentiškumo, pažinimo ir išsaugojimo ateities kartoms.
Literatūra, Etninė kultūra

Pasigamink marškinėlius "Nepamiršk kas esi"

Edukacija skirta visų klasių mokiniams. Pažintis su Mažąja Lietuva, vienu iš Lietuvos etnografinių regionų ir žymiausia šio krašto rašytoja I. Simonaityte. Mokiniai turės unikalią
galimybę išgirsti šišioniškių (lietuvininkų) tarme garso įrašų iš I. Simonaitytės „Aukštųjų Šimonių likimo“, taip pat įrašų apie šį unikalų kraštą, jo tradicijas. Aptarsime kuo ypatingas šis kraštas ir koks jo likimas. Aptardami Mažosios Lietuvos gamtinį išskirtinumą, kultūrinį paveldą, savitas tradicijas, gaminsime marškinėlius kiekvienas sau. Marškinėliai bus su iš anksto atspaustu Lietuvos kontūru su etnografinių regionų ribomis. Marškinėlius puoš užrašas “Nepamiršk kas esi“. Specialių priemonių ir dažų tekstilei pagalba žymėsime etninių regionų centrus, piešime regionų vėliavas žemėlapyje, aptardami kuo regionai skiriasi. Akcentuosime iš kokio regiono esame kilę, priskirsime regionams spalvas arba specialius raštus. Edukacijos sudėtingumas kas kartą bus pritaikomas prie mokinių amžiaus.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Lino kelias" (1 - 4 kl.) (Nuotolinė paslauga)

Mokinių dėmesys sužadinamas lietuvių mitologine sakme „Numirėlis ir linai“. Išryškinama išskirtinė lino vieta tradicinėje kultūroje, demonstruojamas archyvinis dokumentinis filmas
„Lietuva. 1930 m. I dalis“. Akcentuojama, kad linai nuo seno auginti kaip pluoštinė žaliava namų ūkio reikmėms ir pardavimui. Demonstruojami video siužetai „Linų sėja", "Linarūtė", "Linamynis". Išryškinamos bendruomeninės darbų tradicijos: linarovio, linamynio, linabrukčio talkų, verpimo vakaronių paprotys. Sekamos mitologinės sakmės „Deivės verpėjos", „Lino kančia". Aptariami lino kančios motyvai lietuvių patarlėse, priežodžiuose, mįslėse. Akcentuojamos tradicinės kultūros žmogaus vertybės: darbštumas, pareigingumas, kantrybė. Virtualiai demonstruojami muziejaus fonduose sukaupti tekstilės rinkiniai. . Sekamos sakmės „Deivės verpėjos“, „Lino kančia“. Kūrybinė užduotis: užbaigti patarles ir priežodžius apie liną.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Krekenavos krašto paveldas Lietuvos kultūros istorijos mozaikoje

Norintys išgirsti ir pamatyti, kaip vystėsi kultūra Krekenavos regioninio parko teritorijoje nuo pat ankstyvųjų viduramžių iki šių dienų, kviečiami į lankytojų centro ekspoziciją.
Pasakojimą ir kelionę per krašto kultūros istoriją pradėsime nuo parke stūkstančių piliakalnių ir jų legendų. Sužinosime apie 611 metų senumo miestelį Krekenavą, joje saugomą krikščionybės pradžią Lietuvoje menantį paveikslą, apie dvi dešimtis dvarų, nešusių senojo žemyno kultūrą į lietuvišką provinciją, apie tautiškumo ir pilietiškumo apraiškas Garšvių kaime, Ustronės vienkiemyje, Pašilių miške.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pauliaus Galaunės skaitymai mažiesiems

Programos dalyviai lankydamiesi tarpukario laikotarpio, modernistinės architektūros, Lietuvos kultūrai nusipelniusių asmenybių Adelės ir Pauliaus Galaunių, namuose – muziejuje bus
pakviečiami į autentišką erdvę – Lietuvos dailės istoriko ir kritiko, grafiko, lietuvių profesionaliosios muziejininkystės pradininko, kolekcininko Pauliaus Galaunės (1890 – 1988) biblioteką. Čia lankytojai bus supažindinami su viena didžiausių namo šeimininko aistrų – jo meile knygai. Bus pasakojama kada ir kaip P. Galaunė ėmė kaupti savo biblioteką, apie jo bibliofilinę veiklą, vertingiausias knygas, dalyvavimą XXVII knygos mėgėjų veikloje. Išskirtinis dėmesys šioje programoje skiriamas paties P. Galaunės literatūriniams bandymams. Užsiėmimo metu skaitoma jo apybraiža ,,Paveikslėlis“ (1910) su knygnešius menančiu siužetu. Dalyviams bus papasakojama apie šį Lietuvos istorijos tarpsnį, knygnešių judėjimą, supažindinama su apsakyme aprašytais knygnešio dėvimais liaudiškais drabužiais (rudinė, vyža). Tai sudarys sąlygas dalyviams mokytis netradiciniais būdais, skatins domėtis literatūra, istorija, žodiniu liaudies tradicijų išsaugojimu. Edukacinio užsiėmimo metu, siekiant kelti mokinių pažintinę kultūrinę kompetenciją, dalyviai bus kviečiami atlikti praktinę užduotį - iliustruoti kūrinį.
Kita, Etninė kultūra

"Saulėgrįžos ratu: Kalėdos"

Žiemos šventės – pačios magiškiausios, apgaubtos paslapčių, tradicijų, iš kartos į kartą perduodamų papročių, šydu. Edukacinės programos metu susipažinsime su žiemos švenčių – Kūčių,
Kalėdų, Advento tradicijomis, išbandysime šventinės nakties burtus ir dalyvausime kūrybinėje veikloje.
Etninė kultūra

Lino kelias: nuo senovės kuršių iki šių dienų lietuvių buities

Ar girdėjote, kada dangus ant žemės nusileidžia? Kai linai pražysta. Bet kur šiais laikais tą nusileidusį dangų bepamatysi? Vis dėlto jo lopinėlį galite atrasti apsilankę Salantuose,
lino kelio pristatyme! Lino kelias nuo sėmens iki drobės yra be galo ilgas, dar vadinamas lino kančia. Mūsų protėviams linas buvo labai brangus, nes jis ir rengė, ir dengė, ir maitino, ir gydė, todėl tiek daug dainų apie liną. Programos tikslas – supažindinti dalyvius su lino virsmo iš augalo į audinį keliu. Uždaviniai: papasakoti apie linininkystės tradicijas Lietuvoje, supažindinti su linų auginimo ir apdirbimo darbais, žaliavomis. Programos vadovas pasakos apie linų sėjimą, linų auginimą, jų priežiūrą, pasitelkdamas tautosaką. Mokiniai patys išbandys linų tradicinius įrankius ir techniką: su mintuvais išmynę linų saują, pabandys braukti linus, šukuoti, nuvyti virvę, verpti, austi. Metodinė ir vaizdinė medžiaga: panaudojami tikri linų apdorojimo įrankiai ir technika, audėjų darbai: juostos, rankšluosčiai, staltiesės ir kt., žaidimai, mįslės, viktorina, diskusija.
Etninė kultūra

Taip gyveno piemenėliai

Edukacinė programa vykdoma gamtoje, kalvio sodybos kieme ir sode. Etnografinė sodyba, seni pastatai, sodas su senomis obelimis sukuria jaukumo įspūdį . Visų pirma vaikai supažindinami
su ,,Senovinių žemės ūkio padargų“ ir autentiškos ,,Parubežio kalvės“ ekspozicijomis. Žemės ūkio padargų ekspozicija įrengta senovinėje daržinėje, o kalvė autentiškame pastate veikė jau nuo XIX amžiaus vidurio. Papasakojama apie žemės ūkio padargų paskirtį ir jų gaminimą. Duosime pabandyti vaikams ,,pasukti“ spragilą, paminti kalvio dumples, ,,paskambinti" plaktuku į didžiulį 150 kg. kalvio priekalą. Kalvėje dar pamatysite įvairių kalvio įrankių ir dirbinių, sužinosite apie jų paskirtį, išgirsite pasakojimų apie stebūklingus arklio batus- pasagas. Vėliau dalyviai mokomi senovinių vaikų ir piemenų žaidimų, ratelių bei dainelių. Piemenaudavo vaikai nuo 7 iki 13, 14 metų, priklausomai nuo fizinio pajėgumo. Vėliau tapdavo pusberniais ar pusmergėm. Ištisas dienas nuo pavasario iki vėlyvo rudens piemenukai praleisdavo prie bandos. Todėl susibūrę prasimanydavo visokiausių žaidimų, išdaigų, dainuodavo iš kitų išmoktas ir savo sukurtas daineles ir talaluškas, kurių ir jus pamokysim. Programa bus vykdoma šiltuoju metų laiku. Priklausomai nuo metų laiko (kokie augalai tuo metu tinkami) išmokysime pasidaryti švilpynę iš žilvičio (pavasarį, kai lengvai atsilupa žievė), ,,plerpynę“ iš pienės žiedo kotelio, lumzdelį ar skudutį iš skėtinių augalų žiedstiebių. Yra daugybė mums žinomų žaidimų ir dainelių, kuriuos ir mes patys dar žaidėme vaikystėje, o dabar jie jau primiršti. Ir dar viena maloni atrakcija- piemenukų ,,kugelio" kepimas laužo žarijose. Tai pačiai vaikų grupei, apsilankančiai antrą ar trečia kartą, parinksime kitokią žaidimų ir dainelių programą. Edukacinės programos turinį, atsižvelgiant į užsakovų pageidavimus bus galima koreguoti atsižvelgiant į metų laiką ir tuo metu aktualias kalendorines šventes- Velykos, Atvelykis, Žolinės, Mykolinės (derliaus nuėmimo pabaiga), Jurginės ir t.t.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Viskas apie bites

Edukacinę programą "Viskas apie bites" sudaro keturios dalys: 1 dalis. Mokiniai pasitinkami, supažindinami su sodybos šeimininkais ir bityno įkūrimo istorija. Naudojant
interaktyvius metodus, pasitelkiant garso bei vaizdo perteikimo priemones pažvelgiama į avilio vidų ir bičių gyvenimą iš arčiau. 2 dalis. Praktika. Supažindinama su žvakdirbyste. Kiekvienas edukacijos dalyvis pasigamina vaško žvakę. Mokiniai turi galimybę apsirengti bitininko aprangą ir kartu su bityno pagrindiniu bitininku iš arčiau susipažinti su bičių šeima. Jei grupėje yra privengiančių eiti prie avilio visada gali į avilio vidų pažvelgti pro stiklinio avilio langą. Pageidaujantys gali apsilankyti apiterapiniame namelyje, kuriame išgirs bičių avilio garsus ir užuos avilio kvapą. 3 dalis. Medkopis. Bitininkavimas neatsiejamas nuo saldaus rezultato. Visi mokiniai dalyvauja medaus sukime. 4 dalis. Degustacija, refleksija. Vaišinami pienu, batonu ir pačių išsuktu medumi. Kartu su mokytojais prisimena ką naujo sužinojo, kas buvo įdomu ir pravers ateityje. Neaktyviuoju sezono metu vietoj ėjimo prie avilio vyksta produktų degustacija.
Architektūra, Etninė kultūra

Susikurkime sodybą

Nors daugumos mūsų šaknys kaime, vis sunkiau pažįstame jo gyvenimą ar juo labiau perprantame dėsnius pagal kuriuos jis surėdytas. Sodyba - mikropasaulis, kuriame susijungia ūkiniai bei
dvasiniai gyvenimo aspektai. Ne veltui pagrindas, kuriuo remiasi tradicinė senolių architektūra, yra darnus žmogaus ir gamtos santykis, pagarba esamai aplinkai, tautinės tapatybės išsaugojimas. Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai susipažins su senąja dzūkiška architektūra tam pasitelkiant Alytaus kraštotyros muziejuje įrengtą autentišką dzūkišką sodybą su atkurtais senaisiais trobesiais. Dėlios unikalų šiam užsiėmimui sukurtą dzūkiškos sodybos maketą, sudėlioję išsiaiškins pastatų paskirtį, senąją namų sampratą, sužinos, kaip atrodė tradicinė sodyba, kiek ir kokių joje būta trobesių.
Rodomi įrašai: 601 - 610619