Dizainas, Etninė kultūra

Svečiuose pas dvaro vėlėją

Dvaro vilnos manufaktūroje, kur karaliauja charizmatiškoji vilnos vėlėja, atsiveria kitas pasaulis. Užsukusius, Jus pasitiks įvairiausi vilnoniai kūriniai – nuo linksmai besišypsančių
veidelių iki gėlėtų skarų ir kitų aprėdų. Mielai priėmusi Jus savo dirbtuvėse, vėlėja papasakos apie vilnos naudą bei pasidalins savo amato paslaptimis. Programos metu vaikai kurs savo ypatingą „vilnonį prisiminimą" – Naminuką. Po programos kiekvienas dalyvis bus apdovanotas Jaunojo dvariškio liudijimu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kūčiukai – tradicija ir patobulinimai

Labai labai seniai Lietuvoje vėlės buvo vadinamos kočėmis, o prieš pat šv. Kalėdas buvo tikima, kad aplanko mus vėlės, todėl mūsų protėviai nuostabią stebuklingą ilgąją naktį pavadino
vėlių garbei – Kūčiomis. Šią naktį sakoma, kad vyksta stebuklai, o kad jų nepraleisti, reikia iš anksto pasiruošti. Vienas iš tokių pagalbininkų yra kūčiukai. Jie tinkami burtams, dovanoms, spėjimams, žaidimams ir aišku maistui. Tai pagrindinis akcentas sutinkant Kūčias. Kiekvienoje šeimoje kūčiukų gamybos tradicijas perduoda iš karto į kartą, tačiau tokių šeimų mažėja ir kartais pamirštame senąsias tradicijas. Ši edukacija yra nuostabus vaikams potyris pažinti kūčiuką, ar kitaip vadinamą kleckučiais, prėskučiais, galkutėmis, kalėdukais, buldikais, pulkeliais, kukuliais, paršeliukais, šližikais. Pirma vaikai susipažins multimedios pagalba su istorija, kodėl kūčiukai yra tokie svarbūs ir kodėl mes apie juos šnekame. Vėliau po gražios įžangos, vaikai patys gamins skaniausius tradicinius kūčiukus, keps ir valgys su aguonpieniu ir, be abejo, liks įsidėti ir dovanoms tėveliams. Užsiėmimo metu bus skatinama ir pagalba draugui, tai betarpiškas padėjimas savo draugams – kam nesiseka, padėti ar kartu pasiekti norimą rezultatą. Tai ir asmeninis bet kartu ir komandinis darbas – kūčiukų gamyba. Edukacija sukurs kalėdinę nuotaiką kiekvieno vaiko širdelėje, o bendras susėdimas prie stalo primins apie artėjančias gražiausias metų šventes.
Etninė kultūra

Merkinės keramika

Kviečiame susipažinti su Merkinėje išlikusiomis archajinės keramikos tradicijomis. Pažintį su tradicine keramika, puodžiaus amatu pradėsime nuo malkomis kūrenamų krosnių apžiūros. Meno
kūrėjas, tradicinių amatų meistras Džiugas Petraitis papasakos, kam skirta kiekviena iš krosnių ir kaip joje vyksta degimo procesai. Vėliau bus demonstruojamas žiedimo procesas. Mokiniai pamatys ekspedicijų metu surinktą senųjų meistrų puodų kolekciją bei asmeninę Džiugo Petraičio ir jo šeimos narių keramikos kolekciją. Apžiūros metu vyks viktorina „Atspėk puodo paskirtį“.
Etninė kultūra

Vilnos vėlimas

Edukacijos metu supažindinsime su vilnos atsiradimo istorija, rūšimis, vėlimo technologijomis, panaudojimo galimybėmis. Savarankiškai gamindami vėlinuką, leisimės į senolių išbandytą,
natūralią terapiją. Edukacijose dalyvių amžius neribojamas. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Jūratė Atkočiūnienė.
Muzika, Etninė kultūra

Liaudies muzikos instrumentų šalyje

Edukacinis užsiėmimas „Liaudies muzikos instrumentų šalyje“ – tai įdomi ir nuotaikinga kelionė po muzikos instrumentų šalį, supažindinanti su įvairiais lietuvių liaudies instrumentais,
sutartinių giedojimo tradicija, šiuolaikine folklorinės muzikos kryptimi – postfolkloru. Užsiėmimo dalyviai klausosi muzikos įrašų, dalyvauja interaktyviose pramogose: sutartinių karaokė, „grojantys“ laiptai, muzikinė dėžė. Muzikuojama įvairiais tautiniais instrumentais – žoliniais skudučiais, mediniais trimitais, daudyte, būgnu, tabalais, švilpynėmis, terkšlėmis. Edukacinio užsiėmimo tikslas: 1. Populiarinti muzikavimą tautiniais muzikos instrumentais. 2. Ugdyti muzikavimo įgūdžius. 3. Ugdyti kūrybiškumą. 4. Skatinti pažinti tautos muzikinį folklorą. Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. Supažindinti su piemenavimo kultūra, įvairiais pučiamaisiais liaudies muzikos instrumentais, jų gamybos technologija ir ypatingu dainuojamosios tautosakos žanru – sutartinėmis. 2. Supažindinti su kankliavimo ypatumais Lietuvos etnografiniuose regionuose ir nauja muzikos kryptimi – postfolkloru. 3. Pamokyti groti įvairiais liaudies muzikos instrumentais. Edukaciniame užsiėmime naudojamos priemonės: sutartinių karaokė, muzikinės viktorinos infoterminalas, liaudies muzikos instrumentai, buitiniai daiktai, garsiniai žaislai, garso įrašai. Siekiami rezultatai: 1. Edukacinio užsiėmimo dalyviai įgis žinių apie muzikinį folklorą. 2. Išmoks sutartinų giedojimo principus. 3. Įgis pradines grojimo liaudies instrumentais žinias.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Gyvosios gamtos beieškant

Mokydamasis apie gamtą iš gamtos vaikas supranta, kad iš pažiūros gąsdinantys augalai, vabzdžiai, gyvūnai yra visai nebaisūs, o kaip tik – reikalingi ir atliekantys tam tikrą svarbų
vaidmenį. Edukacija „Gyvosios gamtos beieškant“ skirta vaikams pažinti ir paliesti gyvąją gamtą iš labai arti. Edukacijos metu vaikus supažindinsime pirmiausia su skrajūnais paukštukais, jų namelių įvairove, parodysime kur gyvena voverytės ir kodėl šikšnosparniams taip pat reikia namelio. Ieškodami Dinozaurų parke skruzdėlyno, išsiaiškinsime kodėl vieni gyvūnai ar vabalai saugomi Raudonojoje knygoje, kiti dar nėra įrašyti. Ieškosime žinių apie gilias lietuviškas tradicijas, tikėjimą ir papročius, diskutuos apie biologinės įvairovės ir ekosistemų atliekamų pagalbos funkcijų svarbą, bandant prisitaikyti prie klimato kaitos. Edukacijoje dalyvaujantys vaikai sutiks nuostabiąsias parko pažibas – alpakas, jas pamaitins. Aplankys šalia esantį triušiukų miestelį – mokysis suprasti ką triušiukai valgo, ko negalima duoti, kaip laikyti ir glostyti, o kaip negalima kelti jų. Iš arčiau pažįstant gyvąją gamtą, neabejotinai sustiprės ryšys tarp vaikų ir gamtos.
Etninė kultūra

Medžio drožybos edukacija

Susipažinsite su medžio vaizdiniais lietuvių pasaulėžiūroje, kryždirbystės papročiais Lietuvoje, darbo įrankiais naudojamais medžio drožyboje, gaminių pavyzdžiais ir jų gaminimo
technologine eiga. Pamėginsime pasigaminti medinį tradicinį dirbinį. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas Audrius Vasiliauskas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nuo piliakalnio iki piliakalnio

Ekskursijoje „Nuo Bišpiliukų iki Bišpilio“ aiškinsimės, kur mūsų miesto pradžia, ar miesto vardo pirmojo paminėjimo dieną švenčiame teisingai, kuo ypatingi Jurbarko piliakalniai ir pats
miestas. Pakeliui ieškosime paslėpto Vyčio, pamatysime Prancūzkapius, raganų „paplūdimį“, Antano Giedraičio sodybą ir kitus įdomius objektus, priklausomai nuo to, kaip keliausime – autobusu, pėsčiomis ar dviračiu. Einant pėsčiomis, iki Bišpiliukų važiuojama užsakovų autobusu arba maršrutiniu autobusu. Ekskursiją „Nuo Bišpilio iki Antkalniškių piliakalnio: istorijos ir gamtos taku“ pradėsime nuo mieste esančio Bišpilio piliakalnio ir pėsčiųjų/dviračių taku keliausime iki Antkalniškių piliakalnio. Sužinosite, kokios pilys ir kada čia stovėjo, kaip jos buvo ginamos, kokia jų svarba. Pakeliui sužinosite įdomių faktų apie mūsų upių tėvą Nemuną, pamatysite ne visiems žinomus upelius Žiogį ir Gustintakį, gamtinį šaltinį, alkakmenį, kalkakmenius su juose įsispaudusiomis fosilijomis, susipažinsite su stebuklingais augalais, su upinėmis sraigėmis, keliausime pro mažųjų žuvėdrų perimvietę. Išgirsite nepaprastų istorijų. Klausimų forma mokiniai bus įtraukiami patys pasakoti, ką jie žino apie aplankytus, pamatytus objektus. Visi ekskursijos dalyviai bus apdovanojami atšvaitais, pavaišinami juoda duona, arbata ir gamtos gėrybėmis.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Autentiškos Vėlinių tradicijos“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi gyvenimo ciklo papročiais. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su mirties samprata lietuvių tradicinėje kultūroje; (2) supažindinti su Vėlinių
laiko tradicijomis: apeiginiu prausimusi, vaišėmis, kapų lankymu; (3) pristatyti laidojimo apeigas kaip vieną svarbiausių bendruomenę vienijančių ritualų. Priemonės: nuotraukos, etnografinės ekspedicijos videomedžiaga, kompiuteris, multimedija. Metodai: interaktyvus žaidimas-viktorina, minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su mirties samprata lietuvių tradicinėje kultūroje, aptariamos ikikrikščioniškosios, XX a. bei šių dienų Vėlinių tradicijos: maldų, apeiginio prausimosi, vėlių maitinimo, kapų lankymo, žvakių deginimo ir kt. Akcentuojama papročių kaita. Demonstruojama etnografinės ekspedicijos metu sukaupta videomedžiaga: išryškinama įkapių tradicija. Pristatomos laidojimo apeigos: marinimas, šermenys, budynė, mirusiųjų minėjimas, gedulas. Akcentuojamas tradicinėje kultūroje vyravęs didžiulis dėmesys ir pagarba mirusiajam bei iki šių dienų išlikęs mirusiųjų garbinimo kultas. Rezultatai: mokiniai susipažins su senosiomis mirusiųjų pagerbimo tradicijomis, gebės rasti gilias mirusiųjų garbinimo ištakas ikikrikščioniškoje kultūroje bei atsekti jų prasmes iki šių dienų. Pristatyta etnografinės ekspedicijos medžiaga padės pajusti pagarbą išėjusiems bei būtinybę prisiminti savo šeimos, giminės artimuosius.
Etninė kultūra

Duonos kelias iki stalo

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su lietuviška duonos kepimo tradicija ir papročiais, skatinti jų suvokimą bei ugdyti bendravimo kultūrą, kūrybinę iniciatyvą, savarankiškumą,
meilę ir pagarbą tėvynei. Uždaviniai: (1) supažindinti su XIX a. suvalkietiškos trobos aplinka; (2) parodyti duonos kepimo procesą; (3) supažindinti su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo; (4) skatinti pajausti ir suprasti duonos reikšmę mūsų protėviams ir dabar. Praktinė pažintinė programa vykdoma muziejaus troboje, įrengtoje pagal XIX a. Suvalkijos valstiečio trobą. Užsiėmimus vedančios muziejaus darbuotojos apranga taip pat yra panaši į to meto valstietės apsirengimą. Šio užsiėmimo metu lankytojai ne tik gali stebėti duonos kepimo procesą, bet jame ir patys dalyvauja. Edukacinės programos metu jau būna iškūrenta krosnis, lankytojams išdalijama jau užminkyta duonos tešla. Jie patys susiformuoja duonos kepalėlius, kurie bus iškepti ir atiduoti išsinešti į namus. Prieš duonos pašovimą į krosnį parodoma, kaip pagal valstiečių buityje gyvavusias tradicijas buvo valoma krosnis, papasakojama, kaip buvo formuojama duona ant ližės, parodomi naudojami įrankiai, tada įšaunami į krosnį pačių susiformuoti duonos kepalėliai. Kol duona kepa, lankytojai supažindinami su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Parodomi seniausi žemės įdirbimo padargai, apie juos papasakojama, galima juos paliesti. Toliau supažindinama su sėja, parodomi sėjos metu naudojami įrankiai, galima pabandyti pasėti. Taip pat pasakojama apie rugio augimą, tuo metu gyvavusias tradicijas ir papročius. Apkalbama rugiapjūtė, parodomas pjautuvas, rodoma, kaip pjaudavo, galima pabandyti. Siūloma pamėginti iškulti rugius spragilais etnografiniame kluonelyje, sumalti juos akmeninėmis girnomis. Per tą laiką duonelė iškepa, išimama iš krosnies ir drobiniuose maišeliuose iškilmingai įteikiama ją pasidariusiems lankytojams.
Rodomi įrašai: 61 - 70557