Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Etninė kultūra

Tradicinių juostų reikšmė lietuvių etninėje kultūroje

Renginio metu dėviu VI a. kostiumą, demonstruojamas vytinis audimas, rodomi juostų pavyzdžiai, pasakojama apie vytinių juostų technologiją, paplitimą. Pristatant archeologinį kostiumą
pasakojama apie medžiagas spalvas papuošalus, aksesuarus ir jų paskirtį. Papasakojus ir aptarus juostų simboliką ir papročius, ženklus juose, mokiniai atlieka praktikos darbą: pagal galimybes, gebėjimus jie veja, pina, audžia pasirinktą gaminį.
Dailė, Etninė kultūra

Kraičio skrynios raštai

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai sužino kraičio skrynios – kuparo raidos istoriją, paskirtį, ornamentų bei tapytų motyvų simbolinę reikšmę. Stebėdami kraičio skrynių pavyzdžius,
užsiėmimų dalyviai sužino, kuo jos panašios ir kuo skiriasi, ką į jas dėdavo, susipažįsta su puošybos elementais, spalvomis ir simboliais, analizuoja skirtingų regionų skrynių bendrumus ir skirtumus. Praktinio užsiėmimo metu mažesnieji edukacinio užsiėmimo dalyviai (1–4 klasės mokiniai) kraičio skrynias piešia popieriuje ir margina Dzūkijos regiono tautodailei būdingais motyvais ir štampavimo technika. Vyresnieji edukacinio užsiėmimo dalyviai (5–8 klasių mokiniai) gamina funkcionalias kartonines dėžutes pagal pateiktą išklotinę bei priemones štampavimui iš bulvės ir dekoruoja Dzūkijos regionui būdinga štampavimo technika.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Slavų pasakos ir dainos

Tikslas - supažindinti mokinius su slavų kultūra. Uždaviniai - susipažinti su Užpalių miestelio slavų istorija, susipažinti su rusų pasakojamąja tautosaka, išmokti rusų liaudies dainą.
Renkamės Užpalių miestelyje prie šventojo Nikolajaus Stebukladario cerkvės, mokiniams teatralizuotai pristatoma trumpa cerkvės istorija, vaikai supažindinami su vietos slavų kultūra, papročiais, gyvenimo būdu. Tada laisvalaikio aikštelėje žaidžiame pasaką. Vaikai pasiskirsto vaidmenimis, atlieka įvairias kūrybines, improvizacines, užduotis. Vėliau mokomės rusų liaudies dainą-žaidimą "Karavaj". Tada vaikai vaišinami nacionaliniu saldėsiu karvojumi. Atminimui, kaip suvenyrą, mokiniai parsiveža atvirukus su slavų ornamentika (bus paruoštukai ir vaikai turės galimybę patys nusispalvinti).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Velykų margutis margas“

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai bus supažindinami su Velykų tradicijomis bei papročiais tiek Lietuvoje, tiek kituose kraštuose, kur ši šventė buvo ar yra švenčiama. Bus pristatyti
baltų simboliai bei jų reikšmės. Programos dalyviai susikurs savo simbolius ir juos interpretuos remdamiesi išgirsta informacija. Taip pat marginsime kiaušinius vašku bei juos dažysime. Kiekvienas programos dalyvis numargins po vieną margutį, gaus dalomąją medžiagą apie Velykų šventės tradicijas Lietuvoje bei margučių marginimo simbolių reikšmes. Skanausime žolynų arbatą.
Skulptūra, Etninė kultūra

Pasigamink žuvelę

Edukacija skirstoma į dvi dalis: teorinę ir praktinę. Teorinio užsiėmimo metu susipažinsite su Kuršių mariomis, didžiausiu Lietuvos gėlavandeniu vandens telkiniu, kadaise buvusiu pačiu
žuvingiausiu. Pažinsite čia gyvenančias marių žuvis, žvejybinių burvalčių tipus, žvejybos ypatumus istorijos tėkmėje. Suprasite, kaip žmogaus ūkinė veikla įtakoja žuvų išteklius mariose bei kokiais būdais buvo reguliuojama žvejyba seniau ir dabar. Išmoksite šišioniškių gyventojų vartotus žuvų pavadinimus. Praktinėje edukacijos dalyje iš duoto modelino gabaliuko patys nusilipdysite mariose gyvenančią žuvį. Kol dirbinėliai džius orkaitėje, nueisite iki Drevernos mažųjų laivų uosto, iš apžvalgos bokšto pasigrožėsite Kuršių mariomis bei Kuršių nerijos kopomis. Uoste apžiūrėsite atstatytą senovinį laivą - reisinę. Pagamintas žuveles parsivešite namo atminčiai.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Slaptoji lietuviška mokykla

Mokinius pasitinka šeimininkė ir pakviečia į savo dūminę gryčią, kur laukia pasamdytas daraktorius. Vaikai tampa XIX a. slaptosios mokyklos mokytiniais: skaito iš senovinės knygos, rašo
žąsies plunksnomis ant medinių lentelių, patys pasisiuva sąsiuvinius ir juose rašo metalinėmis plunksnomis. Mokslus nutraukia į gryčią įsiveržęs žandaras, tuomet vaikai puola dirbti įvairiausių ūkio darbų... Tikslas – programos dalyvius supažindinti su spaudos draudimo laikotarpiu, perteikti lietuvių kalbos svarbą ir reikšmę, ugdyti patriotiškumą. Uždaviniai: 1. Pristatyti edukacinės programos eigą. 2. Išaiškinti, kaip lietuviška spauda pasiekdavo Lietuvą. 3. Supažindinti, kaip vyko slaptosios mokyklos veikla, „lekcijos“, surengti panašią pamoką. 4. Susieti įgytas žinias. Skaitoma „Graždanka“, rašoma žąsų plunksnomis ant „doskelių“, „černylomis“ ant „tetradkų“. 5. Perteikti, kokie pavojai ir bausmės tekdavo išdrįsusiems skleisti lietuvišką žodį. 6. Žaidimo forma lavinti atmintį, žinių įsisavinimą ir gebėjimą jas pritaikyti praktinėse, kūrybinėse užduotyse. Metodai: teatralizuotas žaidimas, diskusija, praktinės užduotys.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Šakočio kepimo edukacinė programa

Programos metu dalyviai supažindinami su šakočio kepimo amato ištakomis ir svarba mūsų kultūroje. Edukacijos metu atskleidžiama tešlos paruošimo paslaptis, taip pat dalyvaujama šakočio
kepime (pamokyti amatininkės, patys, sluoksnis po sluoksnio, ant įkaitinto volo pila tešlą). Iškeptą šakotį dalyviai degustuoja arba išsineša.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinės programos „Šakočio kelias iki mūsų stalo”.

Edukacinės programos „Šakočio kelias iki mūsų stalo”. Sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite gamybos procesą, lankysitės vieninteliame pasaulyje šakočių muziejuje. Iš ko ir
kaip kepamas šakotis? Kuo skiriasi šakotis nuo „baumkūcheno“? Kokį šakotį mūsų protėviai kepė akmens amžiuje? Koks buvo mėgstamiausias legendinės kunigaikštienės Barboros Radvilaitės desertas? Atsakymus į šiuos ir daugiau klausimų sužinosite pas mus apsilankę ir paragavę atviroje židinio liepsnoje ką tik iškepto šakočio. Programos metu ne tik sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite visą gamybos procesą, bet ir patys jame dalyvausite ir, žinoma, ragausite. Po profesionaliai įgarsinto filmo peržiūros, programos dalyviai savo žinias apie šakotį įtvirtins atsakinėdami į edukatorės užduodamus klausimus, o teisingai atsakiusiųjų lauks staigmenos. Degustacijos metu svečiams patiekiama dar dviejų rūšių tradicinių skanėstų. Tai puiki galimybė paskanauti kitokių šakočių ir palyginti jų skonius. Edukacinės programos tikslas ugdyti tautinę savimonę ir savigarbą turinčią asmenybę, puoselėjant etnokultūrą bei išsaugant tradicijas. Ši edukacinė programa vyksta specialioje salėje, talpinančioje iki 60 mokinių. Interjeras primena uolą ir grąžina mus į akmens amžiaus laikus, nuo kurių ir prasidėjo šakočio atsiradimo istorija. Edukacija pradedama šakočio kepimu židinyje, ant atviros ugnies. Kepimo metu rodomas filmukas, pasakojama apie šakočių kilmę, jų rūšis, senuosius ir dabartinius kepimo būdus. Klausantis pasakojimo apie šakočius, dalyviai pakviečiami ragauti kelių rūšių šakočio ir vaišintis arbata. Mokiniai supažindami su pirmosiomis žiniomis apie šakotį rašytiniuose šaltiniuose, kaip senovėje buvo kepami šakočiai, kokie populiariausi kepimo būdai menami, kas dažniausiai kepdavo šakočius ir kodėl jų receptai buvo laikomi paslaptyje, kada į Lietuvą atkeliavo šakotis ir kas pirmieji jį pradėjo mūsų šalyje kepti. Dalyviai supažindami su skirtingų Pasaulio šalių šakočio analogais, jų gamin
Dizainas, Etninė kultūra

Senovinis lėlių rišimas: tautinis kostiumas

Šios edukacijos tikslas – bendrais bruožais supažindinami mokinius su lietuvišku tautiniu kostiumu, jo sudėtinėmis dalimis, būdingais raštais ir spalvomis, papuošalais. Parodyti, kad
liaudiškame kostiume užkoduotas tautos grožio supratimas, kūrybiškumas, darbštumas. Norima skatinti mokinių domėjimasi tautos kultūros paveldu ir per kūrybinę veiklą pažinti kultūrinę aplinką. Įspūdžiui sustiprinti pasitelkiamos vaizdinės priemonės - pati programos vedėja apsirengusi tautiniu žemaitišku kostiumu, rodomos pagrindinių Lietuvos regionų būdingų tautinių kostiumų nuotraukos. Darbo metu skamba liaudiškos dainos. Kiekvienas mokinys riša lėlytę, naudodamas jau paruoštas atitinkamo dydžio ir spalvos audinių atraižėles. Lėlės gaminamos mazgelių rišimo technika. Užsiėmimo pabaigoje rodomos kitų tautų rištinės lėlytės. Lėles mokiniai pasiima su savimi.
Kita, Etninė kultūra

Edukacija „Draugystė“

Užsiėmimo metu kviečiame pabendrauti draugystės tema. Aptarsime: kas yra draugas, kam reikalingi draugai, kaip susirasti ir išsaugoti draugą ir dar daugelį kitų klausimų. Taip pat
mokysimės išgirsti ir pajausti vienas kitą, ugdysime komandinio darbo gebėjimus. Programa susideda iš 4 dalių: 1. Žaidimai (skirti skatinti vaikų aktyvų įsitraukimą). 2. Muzikinė improvizacija (tikslas – ugdyti vaikų gebėjimą matyti, klausyti ir girdėti kitus bei dirbti komandoje). 3. Juostų pynimo reikšmė anksčiau ir dabar (diskusija apie mūsų tautos papročius – tautinės juostos simbolika bei ženklai, pynimo reikšmė). 4. Kūrybinės dirbtuvės - Draugystės apyrankių gamyba (gaminant apyrankes atskleidžiama užsiėmimo tema, perduodamos socialinės ir visuomeninės vertybės).
Rodomi įrašai: 61 - 70502