Kita, Etninė kultūra

Gamtos pažinimas. „Labas, Ąžuole!“

Edukacinė programa „Labas, Ąžuole!” vyks nuo pat kovo pabaigos iki vėlyvo rudens Dinozaurų parke Radailiuose Klaipėdos rajone. Vaikų klasė, sutartu laiku atėjusi į edukacinį užsiėmimą,
padalijama į dvi grupes. Joms duodami žemėlapiai su pažymėtais parke esančiais gamtos objektais. Grupes lydi edukatorius. Atėjusi į pažymėtą vietą, grupė turi surasti paslėptą objektą (dėžutę su užduotimis, susijusiomis su gamta, istorija ir kultūra). Atlikusi užduotį, grupė eina prie kito objekto. Kiekviena užduotis juos supažindina vis labiau ir labiau su gamta, kultūra, ir kodėl reikia ją saugoti. Žaidimas suteikia vaikams smalsumo pojūtį, atradimų džiaugsmą ir gamtos pažinimą. Edukacijos metu bus pasitelkta vaikų sugebėjimas orientuotis aplinkoje, tikslo siekimas, fizinis aktyvumas. Programa pakankamai aktyvi, kad vaikai įsijaustų į savo vaidmenis ieškant užduočių ir jas atliekant. Formuojamas atsakingumas ir komandinis darbas. Edukacijos metu vyks medžių apkabinimas ieškant tinkamiausio medžio, pasisveikinimas su gyvūnais, su jais žaidžiant. Sakoma, kad būvimas su alpakomis yra stresinės terapijos dalis, atpalaiduojanti kūną ir dvasią. Stebėsime skruzdėlyno darbą, bičių darbą avilyje, ragausime daugybė bičių skanėstų. Taip pat grudų pagalba, gaminsime unikalius paveikslus. Dalyvausime viktorinoje „kieno ragai, kurio nagai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė ekskursija "Užkoduota kelionė po Ilzenbergo dvaro parką"

Ar buvote dvare, kurio istoriją slepia slapti kodai? Jei ne, kviečiame išbandyti išmanųjį istorijos pažinimo būdą! Edukacinė ekskursija „Užkoduota kelionė po Ilzenbergo dvaro parką“
prasideda pasivaikščiojimu po 15 ha dvaro parką, kurio metu gidas supažindina su unikalia dvaro valdytojų, parko ir dvaro rūmų istorija, jame vyravusio gyvenimo būdo specifika nuo viduramžių iki naujausiųjų laikų. Parko teritorijoje mokiniai apžiūrės dvaro sodybos svirną, rūkyklą, pirtį, oficiną, patrankų aikštelę, sužinos jų paskirtį ir atsiradimo istoriją. Keliaudami angliško tipo parko takeliais, mokiniai matys ir šiuolaikines skulptūras - "Lelija", "Saulės laikrodis", "Angelų medis" ir kt., kurios žavi originalumu, įdomiu kūrybiniu sprendimu ir idėjos pateikimu. Po apžvalginės ekskursijos mokiniai suskirstomi į grupes. Kiekviena grupė gauna dvaro parko teritorijos žemėlapį bei užduotį, kurią atlikti gali tik suradę ieškomą objektą, pažymėtą konkrečiu užduoties numeriu (pvz. 15). Suradę lentelę pažymėtą numeriu, iššifruoja QR kodų pagalba joje esančią užduotį. Atsakymo ieško šalia esančiuose informaciniuose stenduose arba prisimena pasakojimą. Teisingą atsakymą įrašo į tuo pačiu numeriu pažymėtą užduoties - kryžiažodžio vietą. Naudodamiesi savo mobiliais įrenginiais ir programėlėmis skaitančiomis QR kodus, mokiniai turi nuskenuoti visus kodus, užpildyti užduotį ir perskaityti raktažodį (raktažodžio raidės bus „pasislėpę“ užduoties langeliuose romėniškais skaičiais (pvz. XI)). Atlikę visas užduotis, dalyviai sužino raktinius žodžius. Vadinasi, edukacija jau eina į pabaigą! Dalyviai turi kuo greičiau ateiti į sutartą vietą ir atidaryti paslaptingą „lobių skrynią". Gidas užduočių lape patikrins ar raktiniai žodžiai teisingi. Pirmieji, teisingai atlikę užduotį, gauna prizą! Edukacinė ekskursija užbaigiama įsimintinu dvarišku siurprizu - švediškos patrankos šūviu!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Velykų džiaugsmas

Edukacinė programa vyksta gavėnios laikotarpiu. Gaspadorius su gaspadine savo „gryčioje“ lankytojams pasakoja apie Verbų sekmadienio, Didžiosios savaitės ir šv. Velykų papročius.
Pagrindinis pamokos akcentas – kiaušinių marginimas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ką pasakoja etnografiniai kaimai

Gal norite sužinoti, kur buvo filmuojamas garsusis filmas "Tadas Blinda?" Gal būtų smalsu pavaikščioti XVIII a. kaimų takeliais ir susipažinti su turtinga kaimų istorija ir
etnografija? Arba išmokti žaisti "Ripką"? Jei taip, mes laukiame Jūsų etnografiniuose kaimuose, kurie yra architektūros paminklai, saugomi valstybės. Nepaprasto grožio vietose, šalia ežerų ar upelių – Šuminuose, Vaišnoriškėje, Strazduose ar Šiaudiniškiuose –Jūsų lauks "gaspadoriai". Čia jūs sužinosite, kuo skiriasi padrikasis ir gatviniai kaimai, susipažinsite su įvairiais buities rakandais, atpažinsite jų paskirtį. Mokysitės žaisti senovinius žaidimus – "Ripka" "Rekežio nuvertimas", "Išstūmimas iš rato". Išmoksite nesudėtingą aukštaitišką liaudies dainą, minsite mįsles. Užsiėmimo pabaigoje apibendrinsime, ką sužinojote, o "gaspadoriai" Jus pavaišins naminiu sūriu su medumi ir arbata.
Etninė kultūra

Programa „Auskit vykit, mano rankos“

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su vienu iš seniausių lietuvių moterų amatu – audimu, ugdyti meilę istoriniam etnografiniam kultūriniam paveldui. Uždaviniai: 1. Supažindinti
ir duoti išbandyti audimui reikalingus įrankius ir verpalus. 2. Aptarti ir išbandyti audimo būdus. 3. Supažindinti su audinių raštais, jų paplitimu etnografiniuose rajonuose. Užsiėmimo metu dalyviai trumpai supažindinami su verpalų, audimo ir audinių istorija. Aiškinamasi, kas tai yra audinys, aptariami ir praktiškai išbandomi audimo būdai bei susipažįstama su audimo bei verpimo įrankiais. Pabandoma verpti ir austi. Dalyviai susipažįsta su atskira, ypatinga audinių rūšimi – juostomis. Tai seniausi iš visų lietuvių liaudies audinių. Juostos audžiamos visame Lietuvos etnografiniame plote. Archeologinių kasinėjimų metu yra aptikta juostų fragmentų ir audimo įrankių iš VIII–XVI amžių. Prienų rajone 1967 m. kasinėjant Medžionių piliakalnį buvo rastas juostos fragmentas, kuris, kaip spėja mokslininkai, gali būti 1600 metų. Lietuvoje buvo paplitę keturi juostų audimo būdai: vytinis, pintinis, kaišytinis ir rinktinis. Užsiėmimo metu susipažįstama su juostų audimo būdais, dalyviai turi galimybę išmokti austi vytines juostas. Reikia vos kelių medinių stačiakampių kaladėlių, kurių visuose kampuose išgręžta po skylutę. Į tas skylutes suveriami siūlai, po to vienas galas pririšamas prie medžio, kitas prie juosmens. Audžiant tarp suvertų siūlų į kaladėles pasidaro tarpas (žiotys), pro jas prakišamas ataudas, kurio audžiant nesimato, tik juostos kraštuose prabėga taškeliai, ir prispaudžiama tiesiog ranka. Dalyviai supažindinami su juostų raštais, jų prasme ir simbolika. Žinias apie juostų raštus programos dalyviai galės pritaikyti gamindami suvenyrus iš popieriaus, medžio ar kitos gamtinės medžiagos; galės juos pritaikyti buityje, juostų raštų ornamentais pasipuošti drabužius, naudoti kaip lietuviškos tapatybės ženklą. O išaustas vytines juosteles galės panaudoti kaip knygos skirtuką ar apyrankę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Žvakių liejimas

Žvakių liejimas iš natūralaus vaško – tradicinis dzūkiškas amatas. Programos metu trumpai pristatysime senovinę drevinę bitininkystę. Iš paruošto vaško išsiliesite po žvakę.Programos
trukmė 3 val. Priimamo grupės iki 20 vaikų. Žvakės liejamos autentiškoje aplinkoje: vasarą - etnografinėje sodyboje Marcinkonių kaime arba drevinės bitininkystės bityne Musteikos kaime,Varėnos rajone, šaltuoju metų laiku - etnografinėje sodyboje Marcinkonių kaime, Miškininkų g. 6, Varėnos rajone.
Kita, Etninė kultūra

Negirdėtas gintaro kelias. Amuletų gamyba

Gintaras – tai ne tik gintaro kelias ir Romos imperija, tai ne tik gintaro karoliai ant močiučių kaklų. Edukacinio užsiėmimo metu supažindinama su gintaro sandara, rūšimis, susidarymo
procesu ir panaudojimo galimybėmis. Pristatomi rekonstruoti gintaro gręžimo ir tekinimo įrenginiai bei įvairūs apdirbimo būdai. Edukacijos metu senosiomis technologijomis pasigaminamas gintarinis amuletas.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Spektaklis-etnologinis muzikinis veiksmas ,,Gandro dovana"

,,Gandro dovana'' - muzikinis etnologinis veiksmas visai šeimai. Kūrybinė grupė Algirdas Mikutis, Saulė Degutytė, Snieguolė Dikčiūtė, Darius Rakauskas, Valdas Narkevičius. Vaidina
aktoriai S.Degutytė ir Saulius Čėpla, o muziką šiame spektaklyje dabar atlieka Gediminas Žilys, grupės „Skylė“narys, folkloro, roko ir worldmusic grupės „Atalyja“ įkūrėjas, dainininkas, puikiai grojantis bosine gitara, kanklėmis ir kitais instrumentais , menininkas, vertinantis ir puoselėjantis senąją baltų kultūrą bei folklorą. Visus, laukiančius parskrendančių gandrų su dovanomis, kviečiame pamatyti muzikinį etnologinį veiksmą „Gandro dovana“. 2010 m. šis spektaklis buvo įvertintas aukščiausiu Lietuvoje teatro apdovanojimu – „Auksiniu scenos kryžiumi“ lėlių ir objektų teatro srityje.
Etninė kultūra

Kap gimtuosna kraštuosna šneka

Tai įdomus, kelis variantus turintis žaidimas. Jo metu sužinosite, kiek lietuvių kalba turi tarmių, patarmių, šnektų, išgirsite daug negirdėtų tarmiškų žodžių, pasiklausysite, kaip Jūsų
draugas skaito pietų žemaičių telšiškių patarme, ir patys pabandysite iššifruoti anykštėnų šnektą. Žaidimo tikslas – vienai iš dviejų komandų, teisingai spėjant tarmybių reikšmes, greičiau pasiekti finišo liniją.
Etninė kultūra

Prosenelių vaikystė

Tikslas – supažindinti edukacinės programos dalyvius su XIX a. vidurio etnografine aplinka: gyvenamųjų namų statymo ypatybėmis, buities sąlygomis, buities rakandais, darbo įrankiais,
ugdyti gebėjimą vertinti ir lyginti XIX a. vidurio buities sąlygas su mūsų dienų buitimi, turtinti šnekamąją kalbą, lavinti kalbinę raišką. Uždaviniai, veikla: susipažinimas su buities rakandų paskirtimi, jų gaminimo būdais; grūdų malimas trinamosiomis ir sukamosiomis girnomis; linų sėmenų grūdimas piestelėje; žinių apie XIX a. vaikų užimtumą šeimoje (plunksnų plėšymas, mįslių minimas) įgijimas; žaidimas senoviniais mediniais žaislais; šnekamosios kalbos žodyno turtinimas (vėtyklė, piestelė, ližė, verpstė, rintė, greitakalbės). Metodai, priemonės: edukatorės pasakojimas, demonstravimas, aktyvi veikla, klausimai ir atsakymai. Dūminėje pirkioje saugomi buities rakandai, darbo įrankiai, grūdai, linų sėmenys, sūpuoklės, dekoruotas lankas arkliui, sertifikuoto medžio meistro A. Narkevičiaus pagaminti lavinamieji žaislai, Rokiškio krašto smulkiosios tautosakos kūriniai. Edukacinė programa „Prosenelių vaikystė“ vedama dūminėje pirkioje. Lankytojai supažindinami su šiuo XIX a. vidurio statiniu: kirviu tašyti rąstai, maži langeliai, be kamino, stogo danga. Pirkios viduje mokiniai susipažįsta su XIX a. vidurio etnografine aplinka: nuo dūmų aprūkusios sienos, gausybė įvairių buities rakandų, darbo įrankių, kuriuos dalyviai gali paimti į rankas, atpažinti jų gamybos būdą, paskirtį. Kiekvienas dalyvaujantis programoje gali malti grūdus sukamosiomis girnomis, grūsti linų sėmenis piestelėje. Supažindinant mokinius su darbo įrankiais akcentuojamas ne tik jų funkcionalumas, bet ir estetiškumas (ornamentuotos verpstės, lyginimo rintės). Mokiniai, susėdę aplink senovinį stalą prietemoje (uždegamos žibinčiaus balanos), plėšo plunksnas, mena mįsles, sako greitakalbes. Tai liudija vaikų užimtumą ir lavinimą šeimoje. Kai oras būna palankus, programos dalyviai kieme supasi, žaidžia judrius žaidimus.
Rodomi įrašai: 61 - 70420