Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas kultūros paso paslaugų, skirtų visų klasių mokiniams, atrankai. Paraiškų teikimo terminas 2020 06 15 – 2020 06 29 (iki 18:00 val.). Paslaugų teikėjai, kurie jau yra paraiškas teikę, naujas paraiškas turi teikti tik per savo paskyras.
Etninė kultūra

Prakalbintas medis

Užsiėmimo pradžioje vaikai vedžiojami po dirbtuvių teritorijoje esantį parką, supažindinami su ten augančių medžių rūšimis, jų ypatumais. Apžiūrima dirbtuvėse esanti medžio dirbinių
kolekcija ,vaikams papasakojama apie medžio drožybą, kryždirbystės tradicijas, medžio gaminių savybes, supažindinami su baltiškais simboliais, drožinėjimo įrankiais-kaltais, naudojamais tradicinėje lietuviškoje medžio drožyboje. Visi dalyviai gauna medžio ruošinius-kūbelius ir ant jų išsipiešia patinkančius simbolius, taip sužinodami jų reikšmes. Pasigamintus kūbelius vaikai išsineša namo. Ant saugiai įtvirtinto medžio gabalo kiekvienas gali pabandyti padirbėti su kaltu. Šio edukacinio užsiėmimo tikslas – skatinti vaikus susipažinti su medžio drožybos amatu, padėti geriau pažinti lietuvišką kryždirbystės tradiciją , taip geriau suvokiant tautos kultūros istoriją, pažįstant jos kaitą bei skirtingus bruožus atskirais laikotarpiais. Uždaviniai:1. skatinti mokinių smalsumą, vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. 2. pagal tradicinių raštų simboliką bei jos reikšmes, inicijuoti diskusiją, kuri padėtų kiekvienam atsirinkti sau tinkančius simbolius pagal jų prasmę; 3. išlaisvinti kūrybiškumą per praktiką -pasirinktais raštais dekoruoti medžio detalės ruošinį, sudaryti sąlygas patiems pajusti ir išbandyti medžio skaptavimą su kaltu. Metodai: aiškinimas, pasakojimas, demonstravimas ir iliustravimas, individualus kūrybinis darbas. Užsiėmimo metu naudojamas pavyzdžių apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Medžio ruošinius leidžiama paimti, galima paėmus kaltą bandyti skaptuoti medį. Priemonės: baltiškų ornamentų pavyzdžiai, medžio ruošiniai-kūbeliai, specialios piešimo priemonės, kaltai,medžio detalė skaptavimui. Rezultatai: etninės kultūros akiračio praplėtimas, išsaugojant etninės kultūros tradicijas ir vertybes. Ugdomas kūrybiškumas
Etninė kultūra

Aktyvūs lietuvių liaudies žaidimai SVEIKI SVEIKI studijoje

Tikslas – kelti iš užmaršties bei populiarinti aktyvius tradicinius lietuvių liaudies žaidimus. Uždaviniai: 1. Ugdyti vaikų teigiamą požiūrį į savo tautos etninę kultūrą, jos
puoselėjimą ir išsaugojimą ateinančioms kartoms. 2. Supažindinti vaikus su lietuvių liaudies aktyviais žaidimais, jų įvairove. 3. Suorganizuoti tradicines jėgos ir kitas individualias rungtis. 4. Suorganizuoti tradicines estafetes bei kitus lietuvių liaudies komandinius žaidimus. Užsiėmimo metu kalbėsimės apie lietuvių liaudies žaidimus, jų reikšmę mūsų tautai. Aptarsime su kuo siejamas žaidimų atsiradimas, kokia yra žaidimų prasmė, kokios vaikų savybės yra ugdomos žaidžiant, kodėl liaudies žaidimai buvo svarbus kaimo kultūros elementas ir pan. Taip pat mokysimės dirbti komandoje, bendradarbiauti. Programos metu žaisime daug aktyvių lietuvių liaudies žaidimų: ,,Lapių lenktynės”, ,,Pirtis”, ,,Oželis”, ,,Kumeliukų girdymas”, ,,Trečias gaudo”, ,,Žiogai”, ,,Karveliai”, ,,Pelė ir katinas” , ,,Icki picki”, ,,Pilkė”, ,,Lazdos traukynės” ir kt. Užsiėmimo metu neapsieisime be fantų išpirkimo ir išskaičiavimų, tradicinių estafečių suorganizavimo bei kitų aktyvių lietuvių liaudies komandinių žaidimų . Naudojamos priemonės: lazdos, lentos, pagaliukai, kepurė, akmenukai.
Etninė kultūra

Lino kelias iki staklių

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su ilgu lino virsmo iš augalo į audinį keliu. Uždaviniai: (1) papasakoti apie linininkystės tradicijas Lietuvoje; (2) supažindinti su linų
auginimo ir apdirbimo darbais, žaliavomis ir jų panaudojimu. Programos vadovė pasakoja apie linų sėjimą, linų auginimą, jų priežiūrą, panaudoja su linų darbais susijusius terminus, įterpia tautosakinių dalykų: pasakų, posakių, patarlių, mįslių apie liną. Klausydamiesi dainų apie liną vaikai imituoja lino darbų judesius ir įsimena darbų ciklą. Pasiklausę ir pasimokę žaisdami vaikai bando apdoroti linus tradiciniais įrankiais ir technika. Parodžius, kaip buvo linai kuliami, duodama pabandyti kulti su kultuvėmis. Rodomas linų mynimas. Vaikai su mintuvais išsimina linų saują: stengiasi gerai išminti, kad linai liktų be spalių, švelnūs. Po mynimo linus pabando išbraukti. Kai linai išbraukti, jie šukuojami. Mokiniai pabando išmokti linus ir iššukuoti. Kai šukuojant linus iškrinta pakulos, iš jų mokiniai pabando nuvyti virvę. Taip pat mokosi verpti rateliu, austi. Sužinodami apie tokį lino – augalo kelią, nejučia suvokia ir lino reikšmę protėvių buityje ir kultūroje. Papildoma metodinė ir vaizdinė medžiaga: panaudojami dainų apie liną įrašai, panaudojami tikri linų apdorojimo įrankiai ir technika, krašto audėjų darbai: prijuostės, juostos, rankšluosčiai, staltiesės ir kt., A. Razmislavičienės knygelė „Dienos darbeliai – plonos drobelės“ („Lututė“, 2005 m.).
Dailė, Etninė kultūra

Medinis margutis – Velykų puošmena

Tikslas – skatinti giliau suvokti praeities kultūrinį palikimą margučių marginimo tradicijoje, pasinaudojant tradiciniais margučių marginimo raštų pavyzdžiais dekoruoti medinį margutį.
Uždaviniai: 1. supažindinti su muziejuje esančia Velykinių margučių paroda apžvelgiant įvairiomis tradicinėmis technikomis margintus margučius; 2. pagal tradicinių raštų simboliką bei jos reikšmes, pateiktas pasinaudojant multimedija, inicijuoti diskusiją, kuri padėtų kiekvienam atsirinkti sau tinkančius simbolius pagal jų prasmę; 3. išlaisvinti kūrybiškumą per praktiką – pasirinktais raštais dekoruoti medinį margutį; Darbo metodai, priemonės Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Ekspozicijos margučius leidžiama paimti į rankas, liesti. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, mokiniai dekoruoja po duotą medinį margutį. Numatoma veikla Edukacinio užsiėmimo metu supažindinama su Velykų tradicijomis ir papročiais, aiškinama margučių spalvų ir raštų simbolika. Dalyviai turės galimybę apžiūrėti įvairių laikotarpių, įvairia technika tradiciniais raštais margintus ekspozicijos margučius. Praktinės dalies metu kiekvienas, gavęs po medinį margutį, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis jį dekoruos savo pasirinktais raštais iš pateiktų tradicinės ornamentikos pavyzdžių. Siektini rezultatai Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai geriau suvoks praeities kultūrinio-paprotinio palikimo unikalumą ir svarbą šiomis dienomis, tęsiant margučių marginimo tradicijas savo šeimoje. Suvoks liaudies meno pradą margučių ornamentikos, patys susipažins su ornamentiškumu. Lavins vaizduotę, kūrybinį mastymą bei kūrybinius gebėjimus, pasitelkdami saviraiškos laisvę – iš pateiktų raštų pasirinkdami sau tinkamus.
Kita, Etninė kultūra

Negirdėtas gintaro kelias. Amuletų gamyba

Gintaras – tai ne tik gintaro kelias ir Romos imperija, tai ne tik gintaro karoliai ant močiučių kaklų. Edukacinio užsiėmimo metu supažindinama su gintaro sandara, rūšimis, susidarymo
procesu ir panaudojimo galimybėmis. Pristatomi rekonstruoti gintaro gręžimo ir tekinimo įrenginiai bei įvairūs apdirbimo būdai. Edukacijos metu senosiomis technologijomis pasigaminamas gintarinis amuletas.
Etninė kultūra

„Vaško kumelaitė, lino uodegaitė“

Edukacinė programa „Vaško kumelaitė, lino uodegaitė“ (žvakės atsiradimo istorija ir kitos apšvietimo priemonės iki XX a. vid.) vyksta Rokiškio krašto muziejaus Etnografijos skyriuje
(Kriaunų k.). Kriaunose lankytojų laukia pažintis su senaisiais amatais, amatininkų įrankiais, kaimo išradėjų pagamintais prietaisais ūkio darbams ir buičiai. Erdviose muziejaus patalpose įrengtas XX a. pr. kaimo trobos interjeras. Edukacinės programos tikslas – kultūrinio akiračio plėtimas, kūrybiškumo ugdymas, etninės kultūros tradicijų puoselėjimas. Uždaviniai: skatinti gautas žinias ir praktinę patirtį kūrybiškai ir kritiškai panaudoti šiuolaikiniame gyvenime. Metodai: aktyvus dalyvavimas (stebėjimas, lytėjimas, uostymas, diskusija, atsakymas į klausimus, mįslių apie žvakes įminimas, mokinių turimų žinių panaudojimas) ir praktinė veikla. Priemonės: aliejinės ir lajinės lempelės, deglai, pastatomi ir pakabinami žibinčiai su balanomis, spingsulės, gazeliai, žibalinės lempos ir liktarnos, įvairių formų, spalvų, kvapų ir medžiagų žvakės, senovinės ir dabartinės žvakidės. Priemonės žvakių gamybai: lempelė vaškui lydyti, lininis siūlas dagtims daryti, vaško lakštai. Veikla: aktyviai dalyvaudami mokiniai susipažįsta su apšvietimo priemonėmis, žvakės istorija, gauna patarimų, kokias žvakes pasirinkti, kokios sveikos, kaip teisingai deginti žvakes ir laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų. Praktinėje užsiėmimo dalyje pasidaro iš lininio siūlo dagtį, iš susikarpyto vaško lakšto pasigamina patinkančios formos žvakę. Ją gali išsinešti. Rezultatai: praplečiamas mokinių kultūrinis akiratis, išsaugomos etninės tradicijos ir vertybės, ugdomas kūrybiškumas ir gautos patirties panaudojimas dabarties realiame gyvenime. Užtikrinamas ir specialiųjų ugdymo poreikių mokinių įtraukimas į bendrą veiklą.
Kita, Etninė kultūra

Ekskursija laivu po Nemuno deltą

Paslaugos tikslas - prisidėti prie 5-12 kl. mokinių ugdymo per vertybių sistemą, pagrįstą skautų ideologija; ugdyti pradinių klasių moksleivius, siekiant jų, kaip individų, kaip
atsakingų piliečių, visapusiškos fizinio, intelektualinio, socialinio ir dvasinio potencialo išraiškos. Uždaviniai: 1. Perteikti skautų ideologiją, supažindinant per patriotizmo prizmę, tarnyste Dievui, Tėvynei, artimui. 2. Supažindinti su laivybos vidaus vandenimis ypatumais, laivų ir jachtų skirtumais, jūrų skautais, laivavedžių profesija. 3. Supažindinti su etnine Minijos kaimo architektūra. Metodai/priemonės: 1) įžodžiai ir priesakai (jūrų skautų istorija); 2) mokymąsis veikiant (jūrinių mazgų rišimas); 3) mažų grupių narystės, padedant suaugusiems (jūrinių mazgų rišimas ir jų panaudojimas); 4) įvairių veiklos sričių patyrimo pažinimas, pagrįstas dalyvių interesais (žaidimai, viktorina, pažintis su laaivedžių profesija); 5) Nemuno deltos augmenijos ir gyvūnijos pažinimas ir stebėjimas ekskursijos laivu metu. Numatoma veikla: pasakojimas, viktorina, jūrinių mazgų ryšimas, ekskursija laivu Siektini rezultatai: Žinos jūrų skautų istoriją, laivybos vidaus vandenimis, laivavedžių profesijos ypatumus, laivų ir jachtų skirtumus. Rišant jūrinius mazgus ir supažindinant su jų paskirtimi ir panaudojimu gamtoje, bus skatinami moksleivių progresyvūs atradimai ir atsakomybė, mokoma vadovauti sau ir kitiems, bendradarbiauti, ugdomas charakteris ir kompetencija, įgyjama pasitikėjimo savimi, atrandami gabumai. Atsakomybės ugdymas, saugojant unikalią Nemuno deltos gamtą ir jos gyvūniją.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos „Auksaplaukis ir Auksažvaigždė“ ir kūrybinės-edukacinės dirbtuvės

Pasaka "Auskaplaukis ir Auksažvaigždė" apie senos raganos pamestus karaliaus vaikus, apie broliškumą, atjautą ir pasiaukojimą. Apie tai, kad jeigu sieksi savo tikslo- būtinai
jį pasieksi.Po spektaklio vyksta edukacinės- kūrybinės dirbtuvės, kurių metu dalyviai gali susikurti veikėją iš siūlų .
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Gintaro amuletų simboliai interaktyviai

Užsiėmimas „Gintaro amuletų simboliai interaktyviai“ pradedamas Palangos gintaro muziejaus archeologinių radinių ekspozicijoje – tai susipažinimas su akmens amžiuje padirbdintais
gintaro amuletais, jų formomis, ornamentika. Užsiėmimas tęsiamas edukacijų klasėje, kur lyginamas senųjų amuletų ir šiuolaikinių amuletų dekoras. Interaktyviųjų amuletų autorė VDA magistrantė Gražina Eimanavičiūtė, jos sukurti amuletai yra įvairaus formato – mažesnieji, skirti vienam gamtos reiškiniui atspindėti, ir didieji amuletai-altoriai, sudaryti iš šešių apskritimo formos pasukamų sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis vaizduoja atskirą reiškinį, susijusį su Saule, Mėnuliu, Žvaigždėmis ir Žeme. Rankomis pasukami sluoksniai kuria dinamišką grafiką, kuri išryškėja įjungus specialų įrenginių apšvietimą. Dekore naudojami senovės baltų simboliai, žymintys saulės aktyvumą, dienos ilgumą, mėnulio fazes, žvaigždes, metų laikus, mėnesius. Dar vienas amuletų formatas – internetinė programėlė, pasiekiama adresu www.visatai.lt ir demonstruojama edukacijos klasėje dideliame skaitmeniniame ekrane. Pasirenkama gimimo arba kita reikšmę vartotojui turinti data. Tuomet programa pasuka šešis simboliais dekoruotus sluoksnius atitinkamai pagal kiekvieno reiškinio tos dienos duomenis. Pasisukus sluoksniui – pasikeičia raštas ir amuletas įgyja prasmę, susijusią su pasirinkta data. Praktinė užduotis 8-12 klasių mokiniams –atsidaryti programėlę išmaniajame telefone ir susikurti asmeninį interaktyvų amuletą. Praktinė užduotis 3-4 ir 5-7 klasių mokiniams – sukurti amuleto simbolius ar visatos modelį, pavaizduojant jį tam skirtomis dailės priemonėmis ant amuletą imituojančio kartono. Taigi grafikos dizainerės darbai – tarsi gyvenimui prikelti amuletai, išsaugoję pirmines funkcijas, tačiau jie kuriami naudojantis šiandienos medžiagomis ir technologijomis.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Programa „Linas rengia ir maitina“

Anot senų žmonių, „nei vienas augalas pasaulyje neiškenčia tiek daug kančių kaip linas, tačiau ir ne vienas augalas neatneša žmonėms tiek naudos, grožio ir laimės“. Patarlė sako, kad
linas – dengia, linas – rengia, linas – perša ir vestuves rengia. Senolių įsitikinimu, linas turi ypatingų galių kovojant su piktosiomis dvasiomis. Apie tai ir dar daugiau vaikučiai sužinos mūsų parengtoje programoje „Linas rengia ir maitina“. Tikslai ir uždaviniai: (1) supažindinti su lino istorija nuo sėmenų iki drabužių; (2) suteikti žinių, kada vartoti linų produktus – sėmenis ir linų sėmenų aliejų; (3) paaiškinti, kaip iš kieto stiebelio atsiranda švelnus lino pluoštas; (4) išmokyti pasigaminti lininių servetėlių. Programos metu dalyviai: pamatys trumpą spektakliuką „iš lagamino“, kurio metu sužinos apie lino vargus; susipažins su linu dainose, eilėraščiuose, patarlėse, minklėse; apžiūrės, kaipgi atrodo mūsų senelių taip vertintas linas kaip augalas, kaip pluoštas ir kaip maisto produktas; paragaus linų sėmenų, iš lino stiebelio pagamins lino siūlą; išbaidę piktą velnią, ragaus duonelės su linų sėmenų aliejumi, sužinos apie naudingąsias jo savybes; pasistiprinę kibs į darbus ir ilgam prisiminimui kiekvienas programos dalyvis pasigamins nepakartojamą lininę servetėlę. Pasiekimų aprašas: po veiklos dalyviai sugebės: pažinti linų sėmenis, nusakyti, kam jie vartojami ir kuo naudingi. Žinos, kad linas – augalas, iš kurio gaminami siūlai ir audžiamos medžiagos. Išmoks naujų žodžių ir įtvirtins girdėtus: sėmenys, stiebelis, lino galvelė, aliejus, spaliai, pluoštas, siūlai, medžiaga, audeklas. Gebės iš audinio skiautelės pešiojimo būdu pasidaryti rankdarbį. Mokės paniūniuoti aukštaitišką linų rovimo dainą. Dalyviai nesidrovės pasiūlyti savo pagalbos tam, kuriam nesiseka. Grupė taps draugiškesnė.
Rodomi įrašai: 71 - 80494