Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinės programos „Šakočio kelias iki mūsų stalo” su apsilankymu šakočių muziejuje

Edukacinės programos „Šakočio kelias iki mūsų stalo” su apsilankymu šakočių muziejuje. Sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite gamybos procesą, lankysitės vieninteliame
pasaulyje šakočių muziejuje. Iš ko ir kaip kepamas šakotis? Kuo skiriasi šakotis nuo „baumkūcheno“? Kokį šakotį mūsų protėviai kepė akmens amžiuje? Koks buvo mėgstamiausias legendinės kunigaikštienės Barboros Radvilaitės desertas? Atsakymus į šiuos ir daugiau klausimų sužinosite apsilankę pas mus, kur galėsite paragauti atviroje židinio liepsnoje ką tik iškepto šakočio. Programos metu ne tik sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite visą gamybos procesą, bet ir patys jame dalyvausite ir, žinoma, ragausite. Po profesionaliai įgarsinto video filmo peržiūros, programos dalyviai savo žinias apie šakotį įtvirtina atsakinėdami į kepėjos užduodamus klausimus, o teisingai atsakiusiųjų laukia staigmenos. Degustacijos metu svečiams patiekiama dar bent dviejų rūšių tradicinių skanėstų. Tai puiki galimybė paskanauti kitokių šakočių. Edukacinės programos tikslas – ugdyti tautinę savimonę ir savigarbą turinčią asmenybę, puoselėjant etnokultūrą bei išsaugant tradicijas. Ši edukacinė programa vyksta specialioje salėje, talpinančioje iki 60 mokinių. Interjeras primena uolą ir grąžina mus į akmens amžiaus laikus, nuo kurių ir prasidėjo šakočio atsiradimo istorija. Edukacija pradedama šakočio kepimu židinyje, ant atviros ugnies. Kepimo metu rodomas filmukas, pasakojama apie šakočių kilmę, jų rūšis, senuosius ir dabartinius kepimo būdus. Klausantis pasakojimo apie šakočius, dalyviai pakviečiami ragauti kelių rūšių šakočio ir vaišintis arbata. Supažindama su pirmosiomis žiniomis apie šakotį rašytiniuose šaltiniuose, kaip senovėje buvo kepami šakočiai, kokie populiariausi kepimo būdai menami, kas dažniausiai kepdavo šakočius ir kodėl jų receptai buvo laikomi paslaptyje, kada į Lietuvą atkeliavo šakotis ir kas pirmieji jį pradėjo mūsų šalyje kepti. Dalyviai supažindami su skirtingų Pasaulio šali
Dailė, Etninė kultūra

Medinis margutis – Velykų puošmena

Tikslas – skatinti giliau suvokti praeities kultūrinį palikimą margučių marginimo tradicijoje, pasinaudojant tradiciniais margučių marginimo raštų pavyzdžiais dekoruoti medinį margutį.
Uždaviniai: 1. supažindinti su muziejuje esančia Velykinių margučių paroda apžvelgiant įvairiomis tradicinėmis technikomis margintus margučius; 2. supažindinus su margučių kolekcija, išmokyti atpažinti skirtingų rūšių naminių paukščių kiaušinius (pradedant putpelės, baigiant stručio); 3. pagal tradicinių raštų simboliką bei jos reikšmes, pateiktas pasinaudojant multimedija, inicijuoti diskusiją, kuri padėtų kiekvienam atsirinkti sau tinkančius simbolius pagal jų prasmę; 4. išlaisvinti kūrybiškumą per praktiką – pasirinktais raštais dekoruoti medinį margutį; 5. surengti medinių margučių ridenimo varžybas. Darbo metodai, priemonės Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Ekspozicijos margučius leidžiama paimti į rankas, liesti. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, mokiniai dekoruoja po duotą medinį margutį. Kai užsiėmimo dalyviai susikuria medinius margučius, rengiamos jų ridenimo varžybos skatinant grupinio darbo, tarpusavio komunikavimo įgūdžius. Numatoma veikla Edukacinio užsiėmimo metu supažindinama su Velykų tradicijomis ir papročiais, aiškinama margučių spalvų ir raštų simbolika. Dalyviai turės galimybę apžiūrėti įvairių laikotarpių, įvairia technika tradiciniais raštais margintus ekspozicijos margučius. Išmoks atpažinti skirtingų naminių paukščių kiaušinius pagal dydį (pradedant putpelės, baigiant stručio). Praktinės dalies metu kiekvienas, gavęs po medinį margutį, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis jį dekoruos savo pasirinktais raštais iš pateiktų tradicinės ornamentikos pavyzdžių.
Etninė kultūra

"Aukštaitiška sodyba"

Edukacinės programos metu vaikai ir jaunimas bus susipažindinti su 4 kultūrinėmis temomis: XIX amžiaus pabaigos vidutinio valstiečio Aukštaitiška sodyba ( 6 pastatais ir mažąja
architektūra), tradiciniais piemenų žaidimais, aukštaitiškais tradiciniais šokiais, kulinariniu paveldu. Programa bus pritaikyta įvairaus amžiaus grupių moksleiviams. Pagal skaičių moksleiviai gali būti dalinami į 2 grupes. Kiekviena grupė užsiimama skirtinga veikla, nes programą veda 2 edukatoriai. Pirmiausia moksleiviams bus vedama ekskursija po sodybos pastatus ir pasakojama apie šeimos gyvenimo tradicijas, papročius ir amatus (kokie darbai dirbami, kas kokiame pastate buvo laikoma, kokių amatų mokėjo XIX a. pabaigos valstiečio šeimos nariai). Po to žaidžiami judrūs piemenų žaidimai: paslėpto daikto ieškojimas, „Boba“, kas taiklesnis (bulvių mėtymas į krepšį), žaidimas su lazdomis „Perkūnas šaudo“. Mokomasi tradicinių Aukštaitiškų šokių: „Dūda“, „Mėnesėlis“. Judrūs žaidimai ir šokiai baigiami supažindinimu su aukštaitišku kulinariniu paveldu. Ant laužo kepama tradicinė piemenų pautienė.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Išmanusis susigaudymo žygis

IŠMANUSIS SUSIGAUDYMO ŽYGIS 1. Pasiruošimas žygiui, pažintinių interaktyvių programėlių ( Actionbound, Uolienos, Augalų šeimos, Pašariniai augalai, Medžiai, Entomologas, Debesys)
instaliavimas; 2.Senovinis žaidimas „ Plunksnos metimas“, kuris laimi nusisukęs renka komandas. Apšilimas: „Akmens amžiaus kliūčių takas“ (komandos pradeda rinkti taškus, kuri tiksliausiai atlieka užduotį gauną daugiausiai taškų, kitos eilės tvarka po -1 tašką); 3. „Išmanusis susigaudymo žygis“ (atstumas pasirinktinai nuo mokinių amžiaus- 3, 4, 5 km) reikalaujantis išmonės, naujų idėjų, energijos, netikėtų sprendimų. Komandos gauna du žemėlapius (vienas šiandieninis kitas XIX am,) su užduotimis ir maršrute užkoduotais ženklais. Mokiniai naudodamiesi interaktyviomis programėlėmis, pasiekę žygyje pažymėtus gamtos ar kultūros objektus, turės dešifruoti užduotis ir taip tęsti kelionę. Šis interaktyvus žygis mokiniams suteiks galimybę geriau pažinti vienam kitą, stiprins darbo komandoje įgūdžius, reikalaujantis išmonės, naujų idėjų, energijos, netikėtų iššūkių. Žygyje svarbu ne tik greitis, bet ir taktika, komandos narių vaidmenų pasiskirstymas, išmonė ir ištvermė. Kartu tai smagus laiko praleidimas geriau pažįstant savo krašto gamtą, kultūrą. 4.„Susigaudymo žygio rezultatų pristatymas ir taškų suskaičiavimas. 5.„Pasigardžiavimas“: komandiniai senoviniai žaidimai: - „ Vėliavos pagrobimas“, - „Išmanusis pagalio traukimas“, 6. Galutinis visų rezultatų suskaičiavimas (žygio, žaidimų), apdovanojimai ir aptarimas. 7. Pietūs prie laužo.
Etninė kultūra

Kalendorinių švenčių dainos ir žaidimai

Tautos tradicijos - tai lobynas, iš kurio kiekvienas gali pasisemti jėgų ateičiai. Kaip mūsų protėviai šventė kalendorines šventes? Kokias dainas dainavo, kokius žaidimus žaidė mūsų
seneliai, būdami maži? Visa tai galima sužinoti, išmokti ir patirti Jurbarko kultūros centre švenčiamose kalendorinėse šventėse, kurių metu dainuojamos liaudies dainos, žaidžiami žaidimai, supažindinama su smulkiąja tautosaka.
Etninė kultūra

„Bitute pilkoji“

Edukacijos tikslas – supažindinti mokinius su senosios bitininkystės tradicijomis, bičių gyvenimo, produktų, jų naudos ir pritaikymo ypatumais. Edukacija prasideda nuo pasakojimo, kaip
Deltuvos miestelis yra susijęs su bitininkyste ir žinoma lietuvių rašytoja, filantrope Gabriele Petkevičaite-Bite. Vaikams pristatoma lietuvių tautosaka, susijusi su bitėmis, medumi, ir bitininkystės papročiai. Edukacijos metu iš gryno bičių vaško senoviniu būdu – ant dagčio – liejamos žvakės. Vaikai patys turi galimybę paliesti, pauostyti, net paragauti tikrų bičių produktų, prisidėti prie žvakių liejimo proceso. Edukacijos pabaigoje nulietos žvakės gražiai supakuojamos į lininį audinį ir padovanojamos dalyviams. Edukacijos metu žaidžiami lietuvių liaudies žaidimai, rateliai. Siekiama, kad dalyviai susipažintų su lietuvių tradiciniais amatais, senaisiais papročiais, pamiltų juos ir puoselėtų.
Etninė kultūra

Rankų darbo muilo paslaptys

Užsiėmimo metu išgirsite muilo atsiradimo ir naudojimo istoriją. Kiekvienas edukacijos dalyvis pasigamins muilą, kuris kiekvieno bus skirtingas - patys pasirinks formas, mėgstamus
kvapus, nudažys natūraliais dažais ir dailiai supakuos dovanai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Margučių išrašymas vašku

Velykos – pati džiugiausia ir labiausiai laukiama pavasario šventė, kupina tradicijų ir simbolių bei metas, kai viskas atgimsta iš naujo. Margutis - šv. Velykų šventės simbolis, kuris
reiškia gyvybės atsiradimą, vaisingumą, gamtos atgimimą. Atvykę į edukaciją išgirsite pasakojimų apie šv. Velykų tradicijas, papročius, sužinosite apie margučių spalvų, ornamentų ir simbolių reikšmes ir patys išbandydami senolių tradicinį marginimo būdą vašku nusimarginsite velykinių kiaušinių. O norėdami išgauti įvairiaspalvį raštą, turėsite galimybę margučių paviršius keletą kartų dengti vašku ir dėti į dažus, pradedant šviesiausia ir baigiant tamsiausia spalva, taip išrašydami spalvotais raštais velykinius kiaušinius, kuriais galėsite ne tik papuošti švenčių stalą, dovanoti artimiesiems, bet ir juos išbandyti stipriausio margučio rungtyje ar sudalyvauti margučio ridenimo žaidime.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Tradiciniai ir netradiciniai liaudies muzikos instrumentai: pažink, pasigamink, muzikuok“

Edukacinė programa „Tradiciniai ir netradiciniai liaudies muzikos instrumentai: pažink, pasigamink, muzikuok“ Programoje žaidybine forma kviečiama susipažinti su lietuvių liaudies
tradiciniais ir netradiciniais muzikos instrumentais, išgirsti netikėtus buities daiktais (botagu, pjūklu, kultuve, šukomis ir kt.) išgaunamus garsus, mokomasi gaminti tradicines birbynes (pasirinktinai: šiaudo, nendrės ar žąsies plunksnos), kartu muzikuoti ir improvizuoti. Programoje pristatomi tradiciniai lietuvių liaudies muzikos instrumentai: kanklės, rankų darbo (senovinis) smuikas, armonika, bandonija, skudučiai, lumzdelis ir kt., jais atliekamos smagios lietuvių liaudies melodijos. Programos metu vaikai laisvai parinks instrumentus muzikavimui, bus aktyvūs muzikavimo proceso kūrėjai. Netradiciniai liaudies muzikos instrumentai – daiktai, naudojami kaip ganymo ir buities įrankiai, bet menkai žinomi kaip muzikos instrumentai. Vaikams bus parodoma, kaip vežimo ratas, arklio skambalai, pjūklas, šukos, net botagas gali tapti muzikos instrumentu. Vaikai susipažins su piemens lazda (skambančiais kamanų žiedais), su mediniais ir metaliniais skrabalais, kuriuos piemenys rišo karvėms po kaklu ir iš barškėjimo nustatydavo, kur ganosi gyvuliai, kultuve, kurios tikroji paskirtis velėti skalbinius, klumpėmis ir kitais buities daiktais, kurie gali tarnauti kaip ritminiai instrumentai ansambliškai muzikuojant. Programoje gausu žaidybinių elementų, kurie skirti ritmo pojūčiui patirti, valdyti ritminius instrumentus. Pasigaminus šiaudo, žąsies plunksnos ar nendrės birbynes, vaikai bus įtraukti į muzikavimo procesą. Programos pabaigoje vaikams bus skiriama praktinė užduotis: žaidybiškai užrištomis akimis reikės atspėti koks tradicinis ar netradicinis instrumentas skamba. 1-6 kl. vaikams bus demonstruojamas tradicinės birbynės gamybos procesas, kiekvienas moksleivis gaus dovanų po birbynę. 6-12 kl. vaikams bus sudaryta galimybė patiems pasidaryti po birbynę.
Literatūra, Etninė kultūra

Įminkime senovę kartu

Edukacija skirta grupėms, norinčioms kitaip pažvelgti į smulkiosios tautosakos atstovę - mįslę. Daugeliui patinka minti mįsles, tačiau šiais laikais susiduriame su keistu sunkumu –
gražiosios senovinės mįslės kalba apie mums nebepažįstamus daiktus ar darbus. Norime padėti jums. Susipažinkime, pamatykime, palieskime mįslėmis ir minklėmis užkoduotus eksponatus, išsiaiškinsime ne tik etnografinių daiktų pavadinimus, bet ir jų paskirtį. Tada ir ateityje galėsime drąsiai lukštenti senolių išmintį. Kiekvienam edukaciniam užsiėmimui parengta skirtinga metodika pagal amžiaus grupes. Pradinių klasių mokiniams naudojami paprastesni, žaismingesni mįslių tekstai. Vyresnių klasių dalyviai mins sudėtingesnes mįsles, bandys patys kurti tekstus.
Rodomi įrašai: 71 - 80562