Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Šešias dienas žąseles ganiau, septintą į bažnyčią ėjau“

XIX a. liaudiškos piemenėlių aprangos pristatymas pradinių klasių mokiniams. Pristatomi ir žaidžiami senieji ir jau visiškai pamiršti vaikiški žaidimai, piemenėlių pasierzinimai.
Mokomasi piemenėlių repertuarui būdingų paukščių balsų pamėgdžiojimų, įvairių gyvulių šaukinių bei susipažįstama su piemenėlių naudotais muzikos instrumentais – mokomasi pūsti skudučius, groti žole. Praktinėje dalyje mokiniai pabando gaminti augalų antspaudus ant medžiagos.
Etninė kultūra

Šiaudinių žaisliukų rišimas

Dirbtuvių metu iš paruoštų šiaudų dalyviai riša žaisliukus. Jie gali būti patys įvairiausi – reketukai, žvaigždės, saulytės ir kt. Užsiėmimo rezultatas ir sukurti šiaudiniai žaisliukai
priklauso nuo dalyvių amžiaus, susikaupimo ir kantrybės. Savo rankomis sukurti šiaudo dirbiniai suteikia namams jaukumo ir kuria šiltą atmosferą, ypač Kalėdų laikotarpiu. Pirmoje užsiėmimo dalyje dalyviai susipažįsta su šiaudinių sodų rišimo istorija, mokosi paruošti šiaudus, o praktinėje veikloje susiriša vieną ar kelis dirbinius – žaisliukus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Dzūkiškos duonos kepimas

Edukacinis užsiėmimas „Dzūkiškos duonos kepimas“ skirtas 1–4 klasių moksleiviams. Užsiemimas vyksta etnografinėje sodyboje, kurioje gyvena jau 6-toji karta. Yra įkurtas namas-muziejus,
kuriame yra surinkti senoviniai rakandai, pastatytas duonkepis pečius. Muziejuje, prie duonkepio pečiaus, vaikai, savo rankelėmis, gamina duonos kepalėlius. Parodoma kaip paruošiamas pečius kepimui. Duonos kepalėliai pašaunami į pečių kepti. Kol duona kepa, vaikai supažindinami su grūdinėmis kultūromis, pasakojama kaip paruošiama žemė sėjai, mokoma, demonstruojama kaip sėjami grūdai. Vaikai atlieka praktinį tyrimą ir patys pabando užsidėti pintinę ir sėti taisyklingai grūdus. Kalbamės apie grūdinių kultūrų pjovimą šiais laikais ir prieš 100-tą metų. Aiškinamės skirtumus, privalumus. Žiūrimas vaizdo įrašas kaip pjaunama su pjautuvais. Vaikai mokomi rišti rugių pėdas. Aiškinamės skirtumus kaip grūdinės kultūros yra kuliamos dabar ir kaip anksčiau. Vaikai supažindinami su spragilu, pademonstruojama kaip buvo kuliama su spragilais. Vaikai sužino kokias būdais yra valomi grudai, demonstruojamas grūdų vėtymas. Pasakojama kaip malami grūdai senovinėmis girnomis, rodomas vaizdo įrašas, vėliau vaikai atlieka praktinį tyrimą ir patys mala senovinėmis, akmeninėmis girnomis. Demonstruojama kaip yra užraugiama duona, pristatomas duonos tešlos gamybos procesas. Informacija apie duonos kelią yra pakartojama.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Lino kelias“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi naminiu linų apdirbimu Lietuvoje XIX a.–XX a. pr. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su linininkystės istorija, linų pluošto panaudojimu ūkyje.
2. Suteikti informacijos apie linų apdirbimo įrankius. 3. Mokyti atlikti senuosius linų apdirbimo darbus. 4. Supažindinti su linamynio proga rengiamų jaunimo pasilinksminimų papročiais. Priemonės: pluoštiniai linai, kultuvė, brauktuvai, mintuvai, bruktuvės, priebrukai, šukos, verpimo ratelis, linų pluoštų pavyzdžiai, audiniai, kompiuteris, multimedija. Metodai: demonstravimas, stebėjimas, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, aiškinimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su senoviniu lino apdirbimu: linų rūšimis ir sėjimo laiku, linų rovimo, karšimo, mirkymo, klojimo, džiovinimo, mynimo, brukimo, šukavimo darbais; naminės tekstilės panaudojimu tradicinėje kultūroje; demonstruojami muziejuje sukaupti tekstilės eksponatai – staltiesės, rankšluosčiai, paklodės ir kt.; naudodamiesi autentiškų įrankių kopijomis, mokiniai gali išbandyti įvairius linų apdirbimo darbus. Užsiėmimo metu einami rateliai „Šalavija rūtela“, „Pasėjau linelius“, „Linelius roviau“, aptariami lino kančios motyvai lietuvių patarlėse, priežodžiuose, mįslėse, pasakose. Didesnis dėmesys skiriamas jaunimo bendruomeninėms tradicijoms – patalkių vakarėliams. Rezultatai: mokiniai teoriškai ir praktiškai susipažins su linų apdirbimu, sužinos linų apdirbimo įrankių pavadinimus, lino pluošto panaudojimo galimybes, įtvirtins lino apdirbimo eigą, eidami ratelius, išmoks keletą mįslių, patarlių, priežodžių apie liną.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Šiaudinių menas. Lietuvių liaudies tradiciniai sodai.

Šiaudinių sodų rišimas yra labai sena ir svarbi XX a. antroje pusėje beveik išnykusi lietuvių vestuvinių apeigų tradicija. Apsilankę A. ir J. Juškų muziejuje, mokiniai susipažins su
Lietuvos ir kitų šalių šiaudinių sodų istoriją, jų sukūrimo aplinkybėmis, tradicijomis, tipais ir kūrimo būdais. Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai mokosi surišti sodą arba šiaudinio sodo elementą. Kiekvienas dalyvis išmoksta pasiruošti šiaudus, juos susikarpyti. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis sugeba konstruoti šiaudines figūrėles. Rišdami sodus mokiniai patirs nuostabius bendrumo ir ramybės jausmus. Kiekvienas edukacijos dalyvis pasigamins gaminį, kurį po užsiėmimo galės pasiimti ir pritaikyti asmeniniams poreikiams.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa "Rugio šiaudo spindesys"

Edukacinės programos tikslas sudaryti palankias sąlygas tautinio paveldo produktų: šiaudinių girliandų, šiaudinių žvaigždžių, šiaudinių eglutės žaisliukų ir šiaudinių sodų rišimo
tradicijų išsaugojimui, perėmimui ir populiarinimui. Edukacinės programos metu dalyviai supažindinami su senuoju šiaudinių sodų rišimo amatu, tradicijomis ir svarba mūsų kultūroje. Mokoma gaminti girliandą, saulutę arba šiaudinio sodo elementą- reketuką.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Kad tave zuikis subadytų!“

Keiksmažodžiai yra meno kūriniai, žmonių kūrybingumo išraiška. Jie labai įvairūs: Kad tau kelnėse ežys išdygtų! Kad tave šikantį sutrauktų! Kad tu aukštielnikas apsitriestum! Kūtvela
pasipūtęs. Rupūžė. Žaltys. Po ššššimts kalakutų. Žžžžalia rūta. Lysk tu vabalo blauzdon. Ot rūūūūkštele. Ot tu šuns pasturgali. Blet, šūdas, blemba, poxui,... Keiksmažodžiai gali būti vartojami skirtingais tikslais: siekiant įžeisti, pažeminti žmogų; kaip neigiamų emocijų išraiška; kaip neigiamą atspalvį kokiam nors elgesiui suteikiantis žodis; kaip vaizdingo pasakymo dalis nekultūringoje kalboje; kaip stilistinė priemonė grožinėje literatūroje ar meniniuose filmuose, perduodant tam tikrų socialinių sluoksnių ar grupių specifiką. Taigi, keiksmažodis – tarsi kalbos druska. Šiandieninio gyvenimo realija yra tokia, kad necenzūrine kalba kalbantys jaunuoliai jau nieko nestebina. Tai priklauso ir nuo socialinės terpės, ir nuo išsilavinimo lygio, vidinės kultūros. Lietuviškų keiksmų retai beišgirsi, vyrauja „riebūs“ rusiški, dažnai susiję su lytiniais organais, lytiniais santykiais, nepadoriu elgesiu ir pan. Pastaruoju metu itin sparčiai plinta ir necenzūriniai angliški žodžiai. Dažnai nesusimąstoma, kodėl, kokiu tikslu keiksmažodžiai vartojami. Tiesiog vos ne po kiekvieno žodžio įterpiamas keiksmažodis tampa „vaizdingos“ kalbos dalimi ir būtinybe. O kokius keiksmažodžius ir kodėl vartojate jūs?
Kita, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „(Iš)gyventi tremtyje“

Edukacinis užsiėmimas apie priverstinį Lietuvos prijungimą prie Sovietų sąjungos, masinius Lietuvos gyventojų trėmimus ir tremties kasdienybę. Dalyviai supažindinami su pagrindiniais
istorijos faktais – išsiaiškinama kodėl / kada / kur / kas / ką trėmė. Simuliacinio žaidimo – diskusijos metu dalyviai susipažįsta gyvenimo tremtyje sąlygomis. Pagrindinė dalyvių užduotis – sugalvoti, kaip panaudoti turimus daiktus gyvenimui/išgyvenimui tremtyje konkrečiomis sąlygomis. Užsiėmimas skatina istorijos pažinimą, loginį mąstymą ir kūrybiškumą, ugdo bendradarbiavimo grupėje gebėjimus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senolių buitis

Užsiėmimo tikslas ir uždaviniai – skatinti mokinių smalsumą, patrauklia forma supažindinti su senolių buitimi, naudotais daiktais, jų paskirtimi ir su jais susijusiais papročiais.
Ugdyti mokinių dorines vertybes: darbštumą, atjautą, toleranciją. Užsiėmimas vyksta buities salėje. Tyrinėdami senųjų trobų interjerus bei ikonografinę medžiagą, aiškinsimės su mokiniais kaip gyveno mūsų protėviai, kokia buvo jų kasdienybė, kokius daiktus naudojo buityje, sužinosime kur ir kaip senoliai kepė duoną, kaip skalbė, lygino, kur laikė drabužius ir kodėl tokios puošnios skrynios ir kuparai. Aiškinsimės patarles, minsime mįsles, kuriose mūsų protėviai sugebėjo vaizdingai užkoduoti įvairių paprastų daiktų prasmę. Praktinėje veikloje taikomas patyriminis metodas. Žaidžiamas žaidimas „Atspėk daiktą“. Mokiniai suskirstomi į grupes. Kiekviena grupė gauna skirtingus namų apyvokos daiktus ir turi sukurti pasakojimą pagal pateiktus klausimus. Ką žinau apie šį daiktą? Iš ko daiktas padarytas?, Kokiems darbams jis skirtas?, Metų laikas kada jis labiausiai naudojamas?, Kas dabar jį pakeitė tavo namuose? ir kt. Galima ir kita praktinė veikla, mokiniai suskirstomi į grupes. Kiekviena grupė gauna skirtingą senųjų trobų interjero dėlionę. Ją turi sudėlioti ir pagal gautus klausimus parengti pasakojimą. Grupės išrinktas atstovas turi pristatyti. Šis edukacinis užsiėmimas vaizdžiai papildys mokykloje įgytas pasaulio pažinimo žinias, primins naujas sąvokas, skatins mąstyti, prisidės prie savo krašto piliečio ugdymo. Užsiėmimas vedamas naudojant pasakojimo, disputo, tyrinėjimo, patyriminės veiklos, komandinio darbo metodus. Parengtas atsižvelgiant į pradinio ugdymo pasaulio pažinimo programą.
Etninė kultūra

Liaudies muzikos edukacija „Kai aš mažas buvau...“

Edukacijos „Kai aš mažas buvau...“ metu 1-4 klasių moksleivių grupės supažindinamos su tradiciniais lietuvių liaudies piemenų instrumentais. Renginio metu mokiniai išgirs ir autentiškus
įrašus, ir instrumentų atsiradimo istoriją bei patys galės muzikuoti birbyne, ožragiu, molio švilpyne, dambreliu, kanklėmis, skudučiais, skrabalu. Pasitelkiant liaudies pasaką vaikai su piemenų instrumentais sukurs pasaką savaip – įgarsindami veiksmus, veikėjus. Viktorina, kitos kūrybinės užduotys grupelėse padės kitaip pažvelgti į liaudies instrumentus. Edukacija siekiama aktualizuoti etninės kultūros temas taip priartinant prie šiuolaikinių vaikų.
Rodomi įrašai: 71 - 80502