Vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“, karantinas LR teritorijoje pratęstas iki gruodžio 17 d. 24.00 val.
Etninė kultūra

Edukacinė programa "Molio meistro dirbtuvėje"

Mokiniai užsiėmimo metu kurs savo gaminį iš molio, sužinos apie molio gavybą, savybes, panaudojimą, keramikos degimo procesu. Gamindami savo kūrinį ugdys pasitikėjimą savimi, kritinį
mąstymą, saviraiškos poreikį. Turės galimybę susipažinti su puodininkystės amatu. Išsiaiškins koks procesas vyksta kelyje nuo molio gavybos iki buičiai naudojamo keramikos gaminio. Pažins priemones, supras kodėl svarbu žinoti medžiagų technines savybes.
Etninė kultūra

Lino kelias iki staklių

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su ilgu lino virsmo iš augalo į audinį keliu. Uždaviniai: (1) papasakoti apie linininkystės tradicijas Lietuvoje; (2) supažindinti su linų
auginimo ir apdirbimo darbais, žaliavomis ir jų panaudojimu. Programos vadovė pasakoja apie linų sėjimą, linų auginimą, jų priežiūrą, panaudoja su linų darbais susijusius terminus, įterpia tautosakinių dalykų: pasakų, posakių, patarlių, mįslių apie liną. Klausydamiesi dainų apie liną vaikai imituoja lino darbų judesius ir įsimena darbų ciklą. Pasiklausę ir pasimokę žaisdami vaikai bando apdoroti linus tradiciniais įrankiais ir technika. Parodžius, kaip buvo linai kuliami, duodama pabandyti kulti su kultuvėmis. Rodomas linų mynimas. Vaikai su mintuvais išsimina linų saują: stengiasi gerai išminti, kad linai liktų be spalių, švelnūs. Po mynimo linus pabando išbraukti. Kai linai išbraukti, jie šukuojami. Mokiniai pabando išmokti linus ir iššukuoti. Kai šukuojant linus iškrinta pakulos, iš jų mokiniai pabando nuvyti virvę. Taip pat mokosi verpti rateliu, austi. Sužinodami apie tokį lino – augalo kelią, nejučia suvokia ir lino reikšmę protėvių buityje ir kultūroje. Papildoma metodinė ir vaizdinė medžiaga: panaudojami dainų apie liną įrašai, panaudojami tikri linų apdorojimo įrankiai ir technika, krašto audėjų darbai: prijuostės, juostos, rankšluosčiai, staltiesės ir kt., A. Razmislavičienės knygelė „Dienos darbeliai – plonos drobelės“ („Lututė“, 2005 m.).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa - "Kaip Kaukas žvejo name slėpėsi"

Edukacinė programa "Kaip Kaukas žvejo name slėpėsi" skirta moksleiviams, norintiems sužinoti apie Kuršių nerijos formavimosį istoriją, etninę kultūrą ir žvejo kultūros
tradicinę architektūrą. Informacija perteikiama mitologinio veikėjo - Kauko- pasakojimo pagrindu, sudominant apie istorinius dalykus, įpinant į juos šmaikščių Kauko prisiminimų apie jo iškrėstas išdaigas, žvejų buities papročius, Kuršių nerijos formavimos periodus ir istoriškai susiformavusios kultūros įtaką dabartiniam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui ir vystymuisi. Edukacinės programos metu dalyviai bus supažindinami su tradicinės žvejo kultrūros bruožais, perteikiant jos kitimą per architektūrines sodybų detales, sodybų formavimos ir statybos ypatumus, kurie būdingi tik šiam kraštui. Dalyviai turės galimybę aktyviai įsitraukti į Kauko vedamą programą atlikdami užduotis grupėse ir individualiai, galės ugdyti bendradarbiavimo ir konkurencingumo įgūdžius. Edukacijos veiklos skatins atrasti Kuršių nerijos autentiškumo simbolius, suvokti šio krašto paveldosauginę svarbą ir perteiks žinias, kodėl šis regionas yra UNESCO saugoma teritorija dėl žmogaus ir gamtos bendrai suformuoto kraštovaizdžio ir kultūrinio savitumo.
Kita, Etninė kultūra

Šokiai su bitutėmis-robotais

Ar robotai gali šokti lietuvių liaudies šokius? Visa tai sužinosite edukacijos metu. Pasidalinę į komandas ir pasitelkę „Kahoot“ viktorinas, vaikai pasikartos, ką žino apie bites,
prisimins lietuvių liaudies šokius. Susipažinę su edukaciniais robotais - bitutėmis „Bee-bot“, mokysis ankstyvojo programavimo, sukurs robotukų šokį „Bitute, pilkoji“.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Šiaudinių menas. Lietuvių liaudies tradiciniai sodai.

Šiaudinių sodų rišimas yra labai sena ir svarbi XX a. antroje pusėje beveik išnykusi lietuvių vestuvinių apeigų tradicija. Apsilankę A. ir J. Juškų muziejuje, mokiniai susipažins su
Lietuvos ir kitų šalių šiaudinių sodų istoriją, jų sukūrimo aplinkybėmis, tradicijomis, tipais ir kūrimo būdais. Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai mokosi surišti sodą arba šiaudinio sodo elementą. Kiekvienas dalyvis išmoksta pasiruošti šiaudus, juos susikarpyti. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis sugeba konstruoti šiaudines figūrėles. Rišdami sodus mokiniai patirs nuostabius bendrumo ir ramybės jausmus. Kiekvienas edukacijos dalyvis pasigamins gaminį, kurį po užsiėmimo galės pasiimti ir pritaikyti asmeniniams poreikiams.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinės programos „Šakočio kelias iki mūsų stalo” su apsilankymu šakočių muziejuje

Edukacinės programos „Šakočio kelias iki mūsų stalo” su apsilankymu šakočių muziejuje. Sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite gamybos procesą, lankysitės vieninteliame
pasaulyje šakočių muziejuje. Iš ko ir kaip kepamas šakotis? Kuo skiriasi šakotis nuo „baumkūcheno“? Kokį šakotį mūsų protėviai kepė akmens amžiuje? Koks buvo mėgstamiausias legendinės kunigaikštienės Barboros Radvilaitės desertas? Atsakymus į šiuos ir daugiau klausimų sužinosite apsilankę pas mus, kur galėsite paragauti atviroje židinio liepsnoje ką tik iškepto šakočio. Programos metu ne tik sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite visą gamybos procesą, bet ir patys jame dalyvausite ir, žinoma, ragausite. Po profesionaliai įgarsinto video filmo peržiūros, programos dalyviai savo žinias apie šakotį įtvirtina atsakinėdami į kepėjos užduodamus klausimus, o teisingai atsakiusiųjų laukia staigmenos. Degustacijos metu svečiams patiekiama dar bent dviejų rūšių tradicinių skanėstų. Tai puiki galimybė paskanauti kitokių šakočių. Edukacinės programos tikslas – ugdyti tautinę savimonę ir savigarbą turinčią asmenybę, puoselėjant etnokultūrą bei išsaugant tradicijas. Ši edukacinė programa vyksta specialioje salėje, talpinančioje iki 60 mokinių. Interjeras primena uolą ir grąžina mus į akmens amžiaus laikus, nuo kurių ir prasidėjo šakočio atsiradimo istorija. Edukacija pradedama šakočio kepimu židinyje, ant atviros ugnies. Kepimo metu rodomas filmukas, pasakojama apie šakočių kilmę, jų rūšis, senuosius ir dabartinius kepimo būdus. Klausantis pasakojimo apie šakočius, dalyviai pakviečiami ragauti kelių rūšių šakočio ir vaišintis arbata. Supažindama su pirmosiomis žiniomis apie šakotį rašytiniuose šaltiniuose, kaip senovėje buvo kepami šakočiai, kokie populiariausi kepimo būdai menami, kas dažniausiai kepdavo šakočius ir kodėl jų receptai buvo laikomi paslaptyje, kada į Lietuvą atkeliavo šakotis ir kas pirmieji jį pradėjo mūsų šalyje kepti. Dalyviai supažindami su skirtingų Pasaulio šali
Etninė kultūra

Prakalbintas medis

Užsiėmimo pradžioje vaikai vedžiojami po dirbtuvių teritorijoje esantį parką, supažindinami su ten augančių medžių rūšimis, jų ypatumais. Apžiūrima dirbtuvėse esanti medžio dirbinių
kolekcija ,vaikams papasakojama apie medžio drožybą, kryždirbystės tradicijas, medžio gaminių savybes, supažindinami su baltiškais simboliais, drožinėjimo įrankiais-kaltais, naudojamais tradicinėje lietuviškoje medžio drožyboje. Visi dalyviai gauna medžio ruošinius-kūbelius ir ant jų išsipiešia patinkančius simbolius, taip sužinodami jų reikšmes. Pasigamintus kūbelius vaikai išsineša namo. Ant saugiai įtvirtinto medžio gabalo kiekvienas gali pabandyti padirbėti su kaltu. Šio edukacinio užsiėmimo tikslas – skatinti vaikus susipažinti su medžio drožybos amatu, padėti geriau pažinti lietuvišką kryždirbystės tradiciją , taip geriau suvokiant tautos kultūros istoriją, pažįstant jos kaitą bei skirtingus bruožus atskirais laikotarpiais. Uždaviniai:1. skatinti mokinių smalsumą, vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. 2. pagal tradicinių raštų simboliką bei jos reikšmes, inicijuoti diskusiją, kuri padėtų kiekvienam atsirinkti sau tinkančius simbolius pagal jų prasmę; 3. išlaisvinti kūrybiškumą per praktiką -pasirinktais raštais dekoruoti medžio detalės ruošinį, sudaryti sąlygas patiems pajusti ir išbandyti medžio skaptavimą su kaltu. Metodai: aiškinimas, pasakojimas, demonstravimas ir iliustravimas, individualus kūrybinis darbas. Užsiėmimo metu naudojamas pavyzdžių apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Medžio ruošinius leidžiama paimti, galima paėmus kaltą bandyti skaptuoti medį. Priemonės: baltiškų ornamentų pavyzdžiai, medžio ruošiniai-kūbeliai, specialios piešimo priemonės, kaltai,medžio detalė skaptavimui. Rezultatai: etninės kultūros akiračio praplėtimas, išsaugojant etninės kultūros tradicijas ir vertybes. Ugdomas kūrybiškumas
Kita, Etninė kultūra

Negirdėtas gintaro kelias. Amuletų gamyba

Gintaras – tai ne tik gintaro kelias ir Romos imperija, tai ne tik gintaro karoliai ant močiučių kaklų. Edukacinio užsiėmimo metu supažindinama su gintaro sandara, rūšimis, susidarymo
procesu ir panaudojimo galimybėmis. Pristatomi rekonstruoti gintaro gręžimo ir tekinimo įrenginiai bei įvairūs apdirbimo būdai. Edukacijos metu senosiomis technologijomis pasigaminamas gintarinis amuletas.
Etninė kultūra

Duonos kelias iki stalo

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su lietuviška duonos kepimo tradicija ir papročiais, skatinti jų suvokimą bei ugdyti bendravimo kultūrą, kūrybinę iniciatyvą, savarankiškumą,
meilę ir pagarbą tėvynei. Uždaviniai: (1) supažindinti su XIX a. suvalkietiškos trobos aplinka; (2) parodyti duonos kepimo procesą; (3) supažindinti su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo; (4) skatinti pajausti ir suprasti duonos reikšmę mūsų protėviams ir dabar. Praktinė pažintinė programa vykdoma muziejaus troboje, įrengtoje pagal XIX a. Suvalkijos valstiečio trobą. Užsiėmimus vedančios muziejaus darbuotojos apranga taip pat yra panaši į to meto valstietės apsirengimą. Šio užsiėmimo metu lankytojai ne tik gali stebėti duonos kepimo procesą, bet jame ir patys dalyvauja. Edukacinės programos metu jau būna iškūrenta krosnis, lankytojams išdalijama jau užminkyta duonos tešla. Jie patys susiformuoja duonos kepalėlius, kurie bus iškepti ir atiduoti išsinešti į namus. Prieš duonos pašovimą į krosnį parodoma, kaip pagal valstiečių buityje gyvavusias tradicijas buvo valoma krosnis, papasakojama, kaip buvo formuojama duona ant ližės, parodomi naudojami įrankiai, tada įšaunami į krosnį pačių susiformuoti duonos kepalėliai. Kol duona kepa, lankytojai supažindinami su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Parodomi seniausi žemės įdirbimo padargai, apie juos papasakojama, galima juos paliesti. Toliau supažindinama su sėja, parodomi sėjos metu naudojami įrankiai, galima pabandyti pasėti. Taip pat pasakojama apie rugio augimą, tuo metu gyvavusias tradicijas ir papročius. Apkalbama rugiapjūtė, parodomas pjautuvas, rodoma, kaip pjaudavo, galima pabandyti. Siūloma pamėginti iškulti rugius spragilais etnografiniame kluonelyje, sumalti juos akmeninėmis girnomis. Per tą laiką duonelė iškepa, išimama iš krosnies ir drobiniuose maišeliuose iškilmingai įteikiama ją pasidariusiems lankytojams. Pasakojama apie duonos reikšmę
Literatūra, Etninė kultūra

Gyvybės medis lietuvių mitologijoje ir liaudies mene

Didžiausias dėmesys programoje skiriamas Gyvybės medžiui. Koks jo įvaizdis, kokios interpretacijos lietuvių mitologijoje bei mene. Kur galime pamatyti Gyvybės medį? Kokie dar yra
pavadinimai (Pasaulio medis, Visatos medis, Kosminis medis, Aušros medis). Parodoma, kur jį galime atpažinti: gyvenamųjų namų puošyboje, buities rakanduose, audiniuose, drožyboje, kitur. Grupėse mokiniai atlieka užduotis. Žaidimo - dėlionės pagalba mokoma sumodeliuoti tradicinį gyvybės medį, šiuolaikinių technologijų pagalba - komponuoti ir sukurti savo Gyvybės medžio eskizą.
Rodomi įrašai: 71 - 80560