Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Ir šiandien tebežymu, kur pilies būta...“

Edukacijos tikslas – skatinti susidomėjimą Mindaugo laikų Lietuvos istorija bei istorinės rekonstrukcijos būdu pristatyti XIII–XV a. Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istorinį
kompleksą – vieną didžiausių gynybinių įtvirtinimų Rytų Lietuvoje. Supažindinti su minėtoje vietoje archeologų rastais radiniais, bylojančiais apie pilėnų gyvenimo būdą bei kultūrą, pilių apgulties techniką ir karybą. Priemonės – autentiška piliakalnio aplinka ir šalia jo esantis atkurtas papilio kiemas, apjuostas gynybiniais įtvirtinimais. Remiantis istoriniais artefaktais atkurta sienų apgulties technika, viduramžių drabužiai, papuošalai, kasdieniniai reikmenys, kario ginkluotė, šarvai. Archeologinė perkasa su radinių kopijomis, pilies maketai, užduočių sąsiuviniai „Vorutos pilis“, animacinis filmas apie Vorutą ir kitos priemonės. Numatoma veikla – žaismingi edukatorių pasakojimai, įtraukiantys dalyvius į minėtą istorinį laikmetį, susipažinimas su piliakalnio infrastruktūra – apsauginiais pylimais, papiliu, papėdės gyvenviete, keliais. Individualių ir komandinių užduočių atlikimas, tyrinėjant archeologinę perkasą ir jos radinius. Dalyvavimas šaudymo iš lanko ar aksties mėtymo varžybose. Senovinių drabužių ir kario šarvų matavimasis, galimybė paliesti ir išbandyti kiekvieną dominantį eksponatą ir kt. Siektini rezultatai – savo krašto istorijos populiarinimas ir tautinės tapatybės formavimas, patriotiškumo ugdymas. Mokykloje įgytų teorinių istorijos, lietuvių literatūros, technologijų dalykų žinių papildymas praktine veikla. Bendradarbiavimo skatinimas, atliekant įvairias veiklas, pasitikėjimo savo jėgomis ugdymas, fizinis aktyvumas bei žingeidumas.
Etninė kultūra

Aktyvūs lietuvių liaudies žaidimai ir mįslės SVEIKI SVEIKI studijoje

Užsiėmimo metu kalbėsimės apie lietuvių liaudies žaidimus. Aptarsime su kuo siejamas žaidimų atsiradimas, kokia yra žaidimų prasmė, kokios vaikų savybės yra ugdomos žaidžiant, kodėl
liaudies žaidimai buvo svarbus kaimo kultūros elementas ir pan. Taip pat mokysimės dirbti komandoje, bendradarbiauti. Programos metu žaisime daug aktyvių lietuvių liaudies žaidimų: ,,Lapių lenktynės”, ,,Pirtis”, ,,Oželis”, ,,Kumeliukų girdymas”, ,,Trečias gaudo”, ,,Žiogai”, ,,Karveliai”, ,,Pelė ir katinas” , ,,Icki picki”, ,,Pilkė”, ,,Lazdos traukynės” ir kt. Užsiėmimo metu neapsieisime be fantų išpirkimo ir išskaičiavimų, tradicinių estafečių suorganizavimo. Suorganizuoto mįslių turnyro metu, vaikams reikės komandose įminti mįsles, sugrupuoti mįsles pagal tam tikrus kriterijus, sukurti savo mįslę ir atlikti dar daug kitų užduočių. Vėliau jėgas išmėginsime spręsdami šiuolaikines mįsles ir galvosūkius. Šį galvosūkių ir mįslių rinkinį sukūrė SVEIKI SVEIKI komanda. Vaikai, norėdami išspręsti galvosūkius ir įminti visas mįsles turės dirbti komandoje, panaudoti visus savo kūno pojūčius bei loginį mąstymą (trumpą filmuką apie edukaciją galite pamatyti norodoje: http://tiny.lt/rskgffh).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Baltų istorinė virtuvė

Šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimo be parduotuvės, ir joje esančių produktų įvairovės, kurių kilmė siekia pačias tolimiausias pasaulio šalis. O dar prieš kelis šimtus metų tik
nedidelė dalis protėvių turėjo daugeliui mūsų neatskiriamą privilegiją – rinktis, ką valgyti. Tuomet dauguma valgė tai, ką turėjo ir tada, kada turėjo. Edukacinėje degustacijoje „Baltų istorinė virtuvė“, naudojant atkūriamos istorijos metodus, dalyviai tyrinės protėvių archajinės virtuvės pasaulį, pilną šiai dienai neįprastų ir pamirštų skonių, patiekalų. Rekonstrukcinių artefaktų ir patyriamųjų metodų pagalba atkurtoje mobilioje vikinginio laikotarpio virtuvėje, edukacijos dalyviai susipažins su baltų genčių istoriniais patiekalais, maisto produktais ir jų konservavimo metodais. Užsiėmimo metu, edukatoriai siekia dalyvius supažindinti su senaisiais maisto gaminimo indais ir įrankiais, atskleisti senąsias maisto gaminimo technologijas ir valgymo kultūrą. Dalyviai ne tik klausys istorijų, bet ir gamins, degustuos vikinginio laikotarpio virtuvėse vyravusius įvairius grūdų patiekalus: duoną, grūdų spragėsius, blynus, košes ir įvairiausius jų pagardus. O savo žinias jie užtvirtins atsakant į klausimus, menant mįsles ir balsuojant už skaniausią paragautą patiekalą. Edukacijos turinys leis ne tik pažinti istorinius valgius, bet ir atrasti savo šeimose išlikusius senuosius protėvių patiekalus, keliaujančius iš kartos į kartą daugiau kaip kelis šimtus metų.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nuo knygnešių iki „Tautiškos giesmės“

Tikslas – padėti vaikams ugdytis tautinį tapatumą ir etnokultūrinį raštingumą, pažinti ir vertinti savo krašto kultūrą, papročius, tradicijas. Uždaviniai: • Suteikti vaikams žinių apie
savo krašto asmenybes ir įvykius. • Supažindinti su knygnešyste. • Ugdyti kūrybiškumą, puoselėjant tautines tradicijas, autentiškumą. • Skatinti pasitikėjimą ir plėtoti saviraišką. • Ugdyti iniciatyvumo ir komunikavimo kompetencijas. Programos rezultatai: edukacinės programos dalyviai susipažįsta su krašto istorija, įgyja žinių, padedančių suprasti, kaip gyvena žmonės, kaip jų gyvenimas keičiasi, koks ryšys yra tarp praeities, dabarties ir ateities; išsiugdo gebėjimus, kurių reikia pažįstant pasaulį, jį tiriant. Edukacinę programą sudaro dvi pamokos po 25–30 min. I pamoka. Edukacinės programos dalyviai supažindinami su lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu, su istoriniu Garšvių kaimu, knygnešių veiklą įprasminančiais paminklais bei vietomis virtualiai. Svirne rodoma išlikusi knygų slėptuvė. Teatralizuotai supažindinama su knygnešystės istorija. Knygnešio rūbais apsirengęs muziejininkas įtraukia dalyvius į teminį simuliacinį žaidimą. Vaikai gali panešti „knygnešio maišą“ ir kt. Vyksta viktorina „Atspėk, kas knygnešio maiše“. Vaikai improvizuoja knygnešio ir žandaro akistatą. Susipažįsta su draudžiamos lietuviškos spaudos laikų rašmenimis, su kirilica, rašydami pagal pateiktus pavyzdžius. Kartu su muziejininku-knygnešiu, grojančiu kanklėmis, dainuojama knygnešio daina. Grojant armonikai žaidžiami senoviniai žaidimai. II pamoka. Edukacinės programos dalyviai supažindinami su valstybingumo simboliais, panaudojant knygą vaikams „Tautiška giesmė. Įdomybių knyga V. Kudirkos kūrinio motyvais“ (autorius L. Trota). Vyksta netradicinė istorijos pamoka ir netikėtos kūrybinės improvizacijos. Remiantis knygos tekstu ir iliustracijomis, paruošta vaizdinė medžiaga multimedijoje. Vaizdų, klausimų, užduočių pagalba vaikai aiškinasi „Tautiškos giesmės“ žodžių prasmę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Velykinė edukacija - Kiaušinių marginimas vašku

VELYKOS – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, o Velykų numargintiems kiaušiniams būdavo
priskiriamos ypatingos, magiškos galios. Tad šioje edukacijoje kiekvienas, net ir pats mažiausias ar vyriausias, galės išbandyti mūsų senolių paliktą tradicinį margučių marginimo būdą natūraliu vašku. Išgirsite įdomiausias istorijas apie šv. Velykas, šventės tradicijas, sužinosite apie margučių spalvų ir raštų reikšmes bei patys nusimarginsite gražiausius velykinius margučius! Edukacijos metu lavinsime kūrybingumą, ugdysime kritinį mąstymą, diskutuosime kodėl svarbu saugoti savo paveldą, skatinsime pagarbą ir toleraciją vieni kitiems. Saugokime ir perduokime senąsias tradicijas vieni kitiems!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

PER ORNAMENTĄ Į MITOLOGIJĄ

„Per ornamentą į mitologiją“ – tai edukacinė programa mokiniams nuo 7 iki 18 metų amžiaus, kurioje jie ne tik antspaudukų pagalba išmargins drobinį maišelį, bet ir atras milžinišką
lietuvių mitologijos pasaulį slypintį už paprasčiausių audimo raštų. Peržiūrėdami projekcijas išsiaškinsim iš kur anksčiau atsirasdavo rūbai bei kada atsirado ornamentas. Margindami drobę sužinosim kaip vadinasi ornamentų ženklai ir kodėl apskritimas reiškia laimę. Pasišokdami ir žaisdami sužinosim kaip bitė ir linas susijęs su deive Austėja. O dainuodami atrasim deivę Laimą kukuojančią medyje! Edukacijos turinys yra pritaikomas įvairaus amžiaus mokiniams, o programos pabaigoje kiekvienas dalyvis išsineš drobinį maišelį su savo rankom išmargintu ornamentu.
Etninė kultūra

Per Velykas bus margučių

Mokiniai supažindinami su Velykų tradicijomis ir pagrindiniu jų simboliu – margučiais, jų raštais, tradiciniais marginimo būdais, natūraliais dažais. Atkreipiamas dėmesys į lietuviškų
margučių ypatingumus: neperkrauta ornamentika, subtiliai išryškinti saikingi archajiški raštai (ritmiškai pasikartojantys žalčiukai, ragai, skiltuvėliai, svastikėlės), darnos pajautimas. Aptariama raštų ir spalvų simbolika. Demonstruojama Vilniaus etninės kultūros centre sukaupta įvairių laikotarpių įvairia technika tradiciniais raštais margintų margučių kolekcija, pristatomos šiuolaikinės garsiausios Vilniaus ir Lietuvos margintojos. Praktinėje dalyje padalinamos priemonės: vaško lydymo įrenginiai su išlydytu vašku, mediniai pagaliukai su metaliniais smeigtukais, po du virtus kiaušinius baltu lukštu. Padalinami lapai su tradicinių raštų pavyzdžiais. Duodama saviraiškos laisvė, iš pateiktų raštų pasirenkant sau tinkamus. Mokiniai mokosi užnešti tradicinį ornamentą natūraliu vašku, po to dažoma viena arba keliomis spalvomis. Kelių spalvų dažai yra paruošti iš anksto. Kai dažai nudžiūsta, mokoma nuimti vašką. Praktinės užduoties metu vašku numargintus margučius ir ornamentų schemas mokiniai išsineš su savimi.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Laiko mašina šimtmečiu atgal“

Užsiėmimas vyksta Kretingos muziejaus tradicinių amatų centre. Vaikai apsirengia lininiais rūbais ir sukdami „Laiko mašinos“ ratą nusikelia į praeitį šimtmečiu atgal. Muziejaus
etnografės padedami išsiaiškina, kokiais įrankiais proseneliai skalbė ir lygino audinius, iš kokių indų valgė, kokias mokyklines priemones vaikai nešėsi į mokyklą, kokius „batus“ avėjo ir iš kokio audinio buvo siuvami rūbai. Diskutuojant mokiniai analizuoja, kaip žmonės gyveno seniau ir gyvena dabar, kaip daiktai per šimtą metų patobulėjo. Iš stebuklingos skrynios traukdami senovėje naudotus daiktus, mindami mįsles sužino jų paskirtį ir kaip šie daiktai skamba žemaitiškai, pvz.: abrūsas (rankšluostis), zelkuorios (veidrodis), žekė (kojinė), dzieguorios (laikrodis), pruosos (lygintuvas), ledžingas (pačiūžos), zabuova (žaislas), skleininčė (stiklinė). Užsiėmimo metu mokiniai turi galimybę daiktus liesti ir kai kuriuos pabandyti naudoti, žiūri filmuką apie klumpių gamybą, žaidžia žaidimą „Auskim, sesės abrūsus“. Praktinėje dalyje mokosi pašyti vilną, plėšyti plunksnas ir jomis prikimšti pagalvę, rašyti žąsies plunksna, vaikščioti medinėmis klumpėmis. Užsiėmimas apibendrinimas žaidžiant žaidimą „Kas tai yra?“: pabaigdami žemaitiškus liaudies posakius, prisimena senovinių daiktų pavadinimus ir jų paskirtį. Šis edukacinis užsiėmimas vaizdžiai praplečia mokykloje įgytas pasaulio pažinimo žinias, suteikia naujos patirties ir puikių įspūdžių.
Dailė, Etninė kultūra

Žuvininkai ir žuvys

Edukacija susideda iš dviejų dalių - teorinės ir praktinės. Atvykusius į kultūros centrą programos dalyvius pasitinka žvejo žmona, kuri prisistato, kas tokia ir iš kur esanti. Vėliau,
pakviečia, prie kieme esančios venterinės valties. Mokiniams rodomos valties detalės, pasakomi jų pavadinimai žvejų kalba bei kokį vaidmenį jos atlieka plaukiant. Programos dalyviai sužinos, kaip reikia paruošti valtį ir kokius įrankius su savimi privalo turėti žvejas, plaukdamas į žvejybą ir kiek laiko jis praleisdavo mariose, ką valgė ir kur miegojo bei kaip privalėjo pasielgti užkluptas audros. Kokie prietarai būdavo ir kas atsitikdavo jei jų nepaisydavo. Kokius reginius ar nutikimus vieni kitiems pasakojo žvejai ir kas dabar žino, ar žvejo vaizduotė gera, ar tai tikras nutikimas. Kieme ištiestas venterinis tinklas, pilnas žuvų (paruošti ruošiniai ) tarmiškais pavadinimais leis mokiniams pažinti, kokios žuvys įplaukia į žvejo tinklus Kuršių mariose ir kaip jos buvo vadinamos. Praktinė dalis. Žvejo žmona iš valties iškelia pilną tinklą marių laimikio (suvenyrinis ruošinys magnetukas -žuvelė), kurį išsiima kiekvienas, kaip ir žvejas iš tinklo. Po to keliauja į paruoštą klasę, kuri tęsia temą apie Kuršių marių žvejybinius laivus (stendai, nuotraukos , žvejo ir žvejės stovai) ir tokioje aplinkoje spalviname akriliniais dažais pasirinkę savo mėgiamas spalvas. Savo nuspalvintą žuvelę mokiniai išsineša, kaip prisiminimą apie šio krašto žvejo laimikį ištrauktą iš tinklo.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kalėdinės dzūkiškos patrovos

Edukacinis užsiėmimas „Kalėdinės dzūkiškos patrovos“ skirtas 1–4 klasių moksleiviams. Užsiėmimas vyksta etnografinėje sodyboje, kurioje gyvena jau 6-toji karta. Yra įkurtas
namas-muziejus, kuriame yra surinkti senoviniai rakandai, pastatytas duonkepis pečius. Muziejuje, prie duonkepio pečiaus, vaikai, savo rankelėmis, gamins dzūkišas "auseles", pyragėlius su įvairiais įdarais, formuos kūčiukus. Pagaminti valgiai bus pašauti į pečių kepti. Kol keps pečiuje, vaikai sužinos ką reiškė žiemos šventės mūsų proseneliams, ką jie veikė, kokios buvo tradicijos, tikėjimai, papročiai. Aptarsime su vaikais kaip jie dabar švenčia šventes su savo artimaisiais, aptarsime kokias tradicijas ir papročius galima pritaikyti naujoviškai, įdomiai ir patraukliai šiuolaikinėse šventėse. Kaip prasmingai praleisti laiką su artimaisiais. Kokia tradicijų ir papročių prasmė, ką jie reiškė mūsų senoliams. Aptarsime kokius paročius esame išsaugoje ir kaip juos galima perduoti ateities kartoms, kodėl tai yra svarbu. Vaikai sužinos kaip Lietuvos kaimuose atsirado eglutė, kokie buvo puošybos papročiai, kokius puošybos elementus galima pritaikyti šiuolaikinėms šventėms. Klausysimės senovinių garso įrašų, šoksime ratelius, žaisime žaidimus. Vėliau, kai patrovos iškeps, sėsime prie stalo, šalia duonkepio pečiaus ir prie žolelių arbatos ragausime savo pasigamintų vaišių. Aptarsime kokia informacija labaiausiai įstrigo, kokius papročius ir kaip vaikai pritaikys namuose.
Rodomi įrašai: 71 - 80493