DĖMESIO! Sausio mėnesį vyks sistemos atnaujinimo darbai. Vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“, neformalaus vaikų švietimo renginiai stabdomi.
Etninė kultūra

Duonos kelias

Lankytojai supažindinami su sėjos, arimo, derliaus nuėmimo papročiais, ekspozicijoje esančiais daiktais ir padargais, kurie naudojami javų auginimui ir apdirbimui. Po apžvalginės
ekskursijos vaikai suskirstomi į „rugių“, „miežių“, „kviečių“ komandas ir tarpusavyje rungtyniauja viktorinose, praktinėse užduotyse. Nugalėtojų laukia išskirtinis prizas – grūdų malimas rankinėmis pastatomomis ir akmeninėmis trinamosiomis girnomis.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Saulėgrįžos belaukiant: tamsiausių naktų paslaptys“

Užsiėmimo dalyviai supažindinami su saulės laukimo laiku, kurį krikščionybė sutapatino su adventu, aptariama ciklinė ir tiesinė laiko samprata. Nuosekliai pereinant prie
krikščioniškosios pasaulėžiūros, moksleiviai supažindinami su Advento papročiais bei darbais, pristatomos Kūčių dienos ir vakarienės, Kalėdų tradicijos. Akcentuojamas Kūčių stalo paruošimas, valgių simbolika, Kalėdų eglutės puošimo tradicija. Aptariami likimą lemiantys, su poros paieškomis susiję tikėjimai ir burtai, dalis jų išbandoma (su kūčiukais, pavožtais po dubenimis duona, pinigais ir knyga). Moksleiviai mokomi Advento-Kalėdų dainų ir ratelių: „Tu lapela lengvapėde“,“Aš pasikėliau anksti rytelio“, „Voverėlė“, „Aina žiedas par runkytes“ ir kt. Moksleiviai mokomi įvairių Kalėdinio laikotarpio patarlių, posakių, mįslių. Pagal pateiktą pasakojimo schemą, kuriama kalėdinė pasaka, kuri įrašoma į diktofoną. Kūrybinių dirbtuvių metu mokiniai lieja žvakę su forma.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Devyni amatai, dešimtas badas“

Edukacijos metu lankytojai supažindinami net su trimis amatais ir jų istorija. Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio
gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Programos metu pristatoma trijų amatų edukacija: keramika, vilnos vėlimas, gaminiai iš odos. *Mokiniai supažindinami su skirtingų istorinių laikotarpių keramika, jos tipais ir formomis. Aptariama keramikos gamybos technologija, gilinamasi į senovės žmonių gyvenseną, buitį ir pasaulėžiūrą. Praktinės veikos metu mokiniai lipdo molinius varpelius, virvelinės technikos dubenėlius, lėkštutes, pieštukines ornamentuoja juos naudodami medinius pagaliukus. Keramikos gaminiai mokiniams pristatomi (nemokamai) po mėnesio išdegti į jų mokymosi įstaigą. *Vilnos vėlimo edukacinė programa. Programos metu supažindiname su vilna, paaiškiname, kas vyksta su vilna, kaip ir kodėl ji veliasi, paaiškinsime daugelį terminų ir faktų, kuriuos pradedantis velti turi žinoti: ar visi pluoštai veliasi, kokia būna vilna? Kokie yra vėlimo būdai? Kokiais atvejais kuris yra naudojamas? Vėlimo priemonės ir įrankiai. Po tokių pagrindinių dalykų, kuriuos turi žinoti kiekvienas veliantis, pereinama prie praktikos. Veltinio karoliuko darymas šlapiuoju būdu, įvėlimais, spalvų maišymas. Vilnos sudėliojimas, vėlimas, pjaustymas. Užsiėmimo metu nuveltus karoliukus ir suktinukus galėsite naudoti papuošalų gamyboje. Mūsų edukacinėje programoje supažindinama su dviem vilnos vėlimo būdais – sausuoju ir šlapiuoju. Oda – tai nuostabi natūrali medžiaga, kurios savybės leidžia ne tik naudoti ją įvairios paskirties gaminiams, bet ir kurti dekoratyvinius, meniškus, įdomius darbus. Šio edukacinio užsiėmimo metu susipažįstama su: odininko amatu, odos apdirbimo technologija, odos pritaikymu buityje. Moksleiviai pasigamina odinį knygų skirtuką.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kas skaito, rašo...

Kaip manote, kūrybingu gimstama? O gal kūrybiškai mąstyti ir veikti išmokstama? Kokių paskatų veikiami įjungiame kritinį mąstymą ir nusiteikiame kūrybai? Ar patogus gyvenimas
kūrybiškumui palankus? O gal tavo galvą ir pasaulį užgriūvantys sunkumai primena nepamiršti kūrybingai spręsti kylančius keblumus, imtis gyvenimą ir bendrą žmonių gerovę į savo rankas, veikti atsakingai, ryžtingai ir sumaniai? Kaip tik taip, kaip tas nedidukas pasakos vaikelis, piktų jėgų atskirtas nuo motinos ir tėvo, pademonstravęs netikėtą išmonę ir kūrybingumą, kaip ir drąsą būti savimi, suvienija išskirstytą šeimą ir susigrąžina prarastą laimingą gyvenimą. Tik įdomu, kur jis to išmoksta, pamestas vidury jūrų marių nuskęsti... arba išplaukti?.. O ką reiškia būti mokytu? Ar knygelių skaitymas prisideda prie to?.. Krutinsim judinsim minteles ir visus rūpimus atsakymus pasakoje žaismingai ir kūrybingai pasislėpusius surasim. Jokių išankstinių priemonių turėti nereikia, tik gerą nusiteikimą šalia pasisodinti. Užsiėmimo dalyviai gerai susipažins ne tik su dar vienu nuostabiu žodinio kultūros paveldo pavyzdžiu – tinkamai parinkta lietuvių liaudies pasaka, bet ir su savita scenos meno rūšimi – istorijų pasakojimu. Dar daugiau, vaikų kultūrinis sąmoningumas augs suteikus jiems galimybę dalyvauti pasakoje – prisiimant asmeninę atsakomybę už jos vyksmą, perkėlus pasakos siužetą į „čia ir dabar“, išsakant savo nuomonę, dalijantis patyrimais ar įvardijant pačius įvairiausius jausmus, iškeltus pasakos veikėjų į dienos šviesą, kurioje visos nuomonės yra svarbios, o kūrybingumas – pageidaujamas. Patirti pasaką padės ir vaizduotę kurstančios meninės užduotys bei paslaptingas įpareigojimas kuo daugiau skaityti – įteikta pasakos vaikelio dovana ir užduotis klasei pakartoti jo, mažo žmogelio dideliu padarymo, „žygdarbį".
Kita, Etninė kultūra

Mano kepaliukas

Programos trukmė – apie 45 min. Programos vykdomos: I – 9.00–9.45; II – 9.45–10.30; III – 10.30–11.15; IV – 11.15–12.00. Jei užsakomos 2 programos, jos prasideda 10.30 val. Programa
vykdoma darbo dienomis. Programos turinys: 1. Programos pristatymas, įvadas apie duoną. Susipažįstama su kepyklos vadove, kuri yra griežta, bet teisinga, vadovaujasi sena patarle: kas nedirba, tas nevalgo. 2. Įdomybės ir netikėtumai duonos gamyboje. Kodėl kepėjai ryši prijuostes ir dėvi kepuraites? Kodėl rėtis kiauras? Ar viską, kas skylėta, reikia išmesti? Kokio skonio miltai? Kaip kvepia rauginta tešla? Kodėl duona tokia gardi? 3. Tešlos minkymas, kepaliuko formavimas. Kodėl duona – kasdieninė, o tortas – tik šventinis? Gaminame svajonių kepaliuką arba nenuoramą, išdykusį pagranduką. Kol duona keps, atsižvelgiant į dalyvių amžiaus grupę, bus pasakojamos įtraukiančios istorijos. Ir pagaliau – atlyginimas: kas dirbo, netingėjo, tam laikas valgyti atėjo. O kas svajojo, pro langą žiopsojo, dabar pavydės ir jam seilė varvės. Prieš užsiėmimą rekomenduojame pasigaminti krepšelių ar maišelių duonutei įsidėti, kad vaikams nebūtų karšta ją parsinešti, o ir švariai išsaugotų iki sulauks tėvelių. Kitu atveju bus padalinti jau pagaminti, standartiniai maišeliai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Velykų belaukiant

Tikslas - Skatinti giliau suvokti praeities kultūrinį palikimą margučių marginimo tradicijoje. Pasinaudojant tradiciniais margučių marginimo raštų pavyzdžiais, vašku dekoruoti margutį.
Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejuje esančia Velykinių margučių paroda apžvelgiant įvairiomis tradicinėmis technikomis margintus margučius (skutinėtais, margintais vašku, natūraliais žolynais) bei pažiūrint trumpą filmuką. 2. Pagal tradicinių raštų simboliką bei jos reikšmes, pateiktas pasinaudojant multimedija, inicijuoti diskusiją, kuri padėtų kiekvienam moksleiviui atsirinkti sau tinkančius simbolius pagal jų prasmę. 3. Pasirinktais raštais vašku marginti margutį. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją, pasitelkiamos pateiktys(multimedija), rodomas filmukas apie margučių marginimą, moksleiviai vašku margina margutį (naudojamas bičių vaškas, natūralūs dažai, vaško lydymo įrenginys). Moksleiviai į edukacinį užsiėmimą atsineša 1-2 kietai virtus kiaušinius. Numatoma veikla: Edukacinio užsiėmimo metu supažindinama su Velykų tradicijomis ir papročiais, aiškinama margučių spalvų ir raštų simbolika, pasitelkiant pateiktis (multimedija) ir trumpą filmuką. Vaikai turės galimybę apžiūrėti ir susipažinti su įvairių laikotarpių, įvairia technika tradiciniais raštais margintais ekspozicijos margučiais. Praktinės dalies metu kiekvienas, atsineštus kiaušinius, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, juos margins vašku pasirinktais raštais iš pateiktų tradicinės ornamentikos raštų. Edukacinio užsiėmimo pabaigoje kiekvienas moksleivis turės vašku margintą margutį.
Etninė kultūra

Aktyvūs lietuvių liaudies žaidimai ir mįslės

Užsiėmimo metu kalbėsimės apie lietuvių liaudies žaidimus. Aptarsime su kuo siejamas žaidimų atsiradimas, kokia yra žaidimų prasmė, kokios vaikų savybės yra ugdomos žaidžiant, kodėl
liaudies žaidimai buvo svarbus kaimo kultūros elementas ir pan. Taip pat mokysimės dirbti komandoje, bendradarbiauti. Programos metu žaisime daug aktyvių lietuvių liaudies žaidimų: ,,Lapių lenktynės”, ,,Pirtis”, ,,Oželis”, ,,Kumeliukų girdymas”, ,,Trečias gaudo”, ,,Žiogai”, ,,Karveliai”, ,,Pelė ir katinas” , ,,Icki picki”, ,,Pilkė”, ,,Lazdos traukynės” ir kt. Užsiėmimo metu neapsieisime be fantų išpirkimo ir išskaičiavimų, tradicinių estafečių suorganizavimo. Suorganizuoto mįslių turnyro metu, vaikams reikės komandose įminti mįsles, sugrupuoti mįsles pagal tam tikrus kriterijus, sukurti savo mįslę ir atlikti dar daug kitų užduočių. Vėliau jėgas išmėginsime spręsdami šiuolaikines mįsles ir galvosūkius. Šį galvosūkių ir mįslių rinkinį sukūrė SVEIKI SVEIKI komanda. Vaikai, norėdami išspręsti galvosūkius ir įminti visas mįsles turės dirbti komandoje, panaudoti visus savo kūno pojūčius bei loginį mąstymą (trumpą filmuką apie edukaciją galite pamatyti norodoje: http://tiny.lt/rskgffh).
Literatūra, Etninė kultūra

Lietuvio namai

Tikslas ir uždaviniai - plėsti ir gilinti mokinių žinias apie tautos papročius, tradicijas, protėvių gyvenamą aplinką ir kt. Siekti, kad mokiniai jaustų atsakomybę už kultūros paveldo
puoselėjimą bei išsaugojimą. Ekspozicinė aplinka su autentiškomis vaizdinėmis priemonėmis - eksponatais, tai unikali vieta suteikianti galimybę mokiniams geriau suvokti senojo Lietuvos kaimo žmonių gyvenamą aplinką, jų buitį, darbus bei papročius. Su mokiniais analizuosime ką mūsų protėviams reiškė namai, diskutuosime apie sodybos trobesius, jų paskirtį, ypatingą dėmesį sutelkiant į gyvenamojo namo vidų, į tai, kas buvo tiesiogiai susiję su žmogumi, šeima, jos buitimi. Lietuviai namus kūrė perimdami tėvų ir senelių patirtį, paskirdavo specialią erdvę sutuoktiniams, vaikams, karšinčiams. Statė taip, kad namai padėtų ir būtų patogūs, todėl gerai apmąstydavo ir suplanuodavo kiekvieną erdvę: kur bus namas, gėlių darželis, šulinys, pirtis, tvartas, sodas, daržas. Tai nebus vien buities daiktų pristatymas. Pasitelkiant paprotinę medžiagą: mįsles, patarles, dainas, tyrinėsime ir atskleisime namų, kuriuose gimė, gyveno, dirbo, kūrė ištisos kartos, suvokimą. Paprasti buities daiktai sakralizuoti ir padėdavo užmegzti ryšį tarp žmonių ir dvasių, tarp gyvųjų ir išėjusiųjų. Todėl kiekvienas daiktas buvo gražinamas, marginamas, o kiekvienas ornamentas, ženklas bei raštas turėjo ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Per šimtmečius naudotos medžiagos, gamybos ir puošybos būdai suformavo lietuvių valstiečių buities tautinį savitumą, atspindintį poreikį kurti ne tik patogius, bet ir gražius daiktus. Žmonės žinojo daugybę papročių, apeigų ir tikėjimų, kurie buvo laikomi magiškais, šventais ir pagelbėdavo įvairiais gyvenimo atvejais, teikdavo saugumo, ramybės jausmą. Aptarsime ir tautinio kostiumo savitumą, regioninius nešiosenos skirtumus ir kt. Praktinė veikla pasirinktinai: mokiniai galės pasimatuoti tautinį kostiumą arba atskiras jo detales; nusipinti juostą; atliks kūrybines užduotis.
Etninė kultūra

Juostų pynimo edukacija

Turėsite puikią progą susipažinti su vienu iš autentiškų amatu – juostų pynimo (pintinės, vytinės, rištinės, rinktinės juostos) papročiais, susijusiais su tautinėmis juostomis Lietuvos
kultūroje, jų spalvomis, raštais, simbolika, pritaikymu kasdieniniame gyvenime. Edukacinės programos metu pasitelkiami vaizdiniai edukacijos metodai bus jungiami su praktiniais, kūrybingumui ugdyti taikomais metodais. Užsiėmimo dalyviai galės nusipinti tradicinę pintinę/vytinę juostelę. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Loreta Steponavičienė.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa "Duonelė kasdieninė"

Duonelės kepimo edukacinę programą veda tradicinių amatų meistrė Miglė Dalgedaitė. Dalyviai iš pateiktos tešlos suformuoja duonos kepaliukus ir juos pašauna į krosnį. Kol duona kepa,
dalyviai supažindinami su duonelės keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo, su senolių duonos kepimo papročiais ir pagerbimo ritualais, šeimos tradicijomis, su senoviniais buities rakandais. Iškepti duonos kepalėliai ištraukiami iš krosnies, supakuojami ir išdalinami vaikams.
Rodomi įrašai: 71 - 80538