Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Etninė kultūra

Šiaudiniai dirbiniai. Rugelio kelias

Tikslas – skatinti vaiko susidomėjimą lietuvių papročiais, tautodaile, sudaryti vaikui sąlygas įgyti svarbiausių etninės kultūros reiškinių bei vertybių pažinimo ir suvokimo pradmenis,
tapti tradicijų perėmėju, plėtojant vaikų etnokultūrinės raiškos įgūdžius ir tautinio paveldo pažinimą. Uždaviniai: (1) pateikiant tautosakos kūrinius parodyti javų svarbą žmogaus gyvenime; (2) supažindinti su javais: rugiais, kviečiais, avižomis ir kt.; (3) atlikti praktinę užduotį. Priemonės: kompiuteris, multimedija, sudžiovinti šiaudai, grūdai, dubenėlis, javų apdorojimo įrankiai: spragilas, pjautuvas, šiaudeliai (lazdelės, lygintos), adatos, siūlai, žirklės, klijai, popierius. Turinys. Įžanga. Klausimas vaikams: ar žinote, iš ko kepama duona, verdama košė. Vaikai atsako. Toliau sekame pasaką: „Kaip vilkas mokinosi kept duoną“. Supažindinama su javais, parodoma rugių, kviečių, avižų grūdai, varpos ir pan. Primenamos patarlės, priežodžiai apie rugius, kviečius, avižas, duoną ir pan. Menamos mįslės apie javus, duoną. Praktinė veikla. Kūrybinis darbelis iš lygintų šiaudų (atvirukas „Gėlytė“) arba reketuko vėrimas. Vaikų darbelių parodėlė. Rezultatas. Šioje veikloje integruotai ugdomos mokinių bendrosios kompetencijos: pažinimo (susipažino su tradiciniais darbais, senoviniais javų apdorojimo įrankiais), socialumo (mokėsi klausyti kitų ir kalbėti po vieną aiškiai ir raiškiai), kūrybiškumo ir iniciatyvumo (gamino kūrybinį darbelį).
Kita, Etninė kultūra

Protų mūšis „Ką žinau apie Joną Basanavičių?“

Edukacinės programos dalyviams surengiama interaktyvi viktorina, kurios metu užduodami klausimai, susiję su tautosakininku, publicistu, pirmojo lietuviško laikraščio "Aušra"
leidėju, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Jonu Basanavičiumi.
Literatūra, Etninė kultūra

Slaptoji mokykla

Edukacinė programa „Slaptoji mokykla“ šiltuoju metų laiku vedama dūminėje pirkioje, šaltuoju metų laiku – edukacinėje klasėje ir dvaro parke. Autentiškas dūminės pirkios interjeras
leidžia improvizuoti slaptosios lietuviškos mokyklos aplinką, pažinti to laikotarpio (1864–1904) leidinius, jų autorius (Žemaitę, M. Valančių ir kt.). Dalyviai, susėdę aplink stalą, klausosi daraktorės pasakojimo apie spaudos draudimo laikotarpį. Vyksta abipusis bendravimas su programos dalyviais, pasitelkiant jų turimas žinias. To laikotarpio aplinką kuria prietemoje skaitomos 1898–1903 m. Bitėnuose, Tilžėje, Karaliaučiuje išleistos lietuviškos knygelės. Pažintinę paslaugos veiklą papildo kūrybinė meninius sugebėjimus atskleidžianti veikla– dailyraščio rašymas žąsies plunksna. Šią veiklą dauguma dalyvių atlieka susikaupę. Netikėtas carinės Rusijos žandaro beldimas į pirkios duris nutraukia mokymąsi ir tenka imtis kitų darbų (plėšyti plunksnas III–V kl. mokiniams, o VI –IX kl. dalyviams skaityti kirilica išspausdintus tekstus (tiems, kurie kaip užsienio kalbą yra pasirinkę rusų). Kita šios programos dalis vyksta dvaro parko teritorijoje. Dalyviams pagal duotą parko planą reikia surasti punktus su „paslėptomis lietuviškomis knygomis“. Didesnė dalyvių grupė dalijama į dvi komandas. Šios užduoties esmė – gebėjimas dirbti komandoje, greitas orientavimasis vietovėje ir plane. Laimi ta komanda, kuri per trumpiausią laiką suranda plane pažymėtus punktus. Dalyviai , turintys fizinę negalią ar kt.
Kita, Etninė kultūra

Ir tada buvo Žalgiris

Edukacinis užsiėmimas „Ir tada buvo Žalgiris“ skirtas 5–10 klasių moksleiviams supažindinti su pokario Lietuvos laisvės kovų judėjimu. Užsiėmimo metu dalyvis pateks į XIX a. pabaigos
aukštaitišką gryčią, kurioje susipažins su pokario ūkininko šeimos aplinka. Būdami lietuviško sodžiaus sodyboje ir pokario gyvenimo kaime patirs to meto nežinios ir nesaugumo atmosferą. Programos dalyvio lauks susitikimas su netikėtai atklydusiais partizanais. Klausomasi jų istorijų, dalinamasi autentiška Anykščių krašto pokario rezistencijos medžiaga, aptariama pokario laikotarpio sudėtingą politinė situacija, kasdieninis partizanų gyvenimas. Sodybos šeimininkai partizanus ir užsiėmimo dalyvius vaišins sodietišku užkandžiu. Deja, toks pasisėdėjimas ilgai trukti negali, laikas neramus, tenka ieškoti partizanų slėptuvės. Kartu su dalyviais greitai išsiruošiama laukan, aptariami įvairūs slapstymosi būdai, slėptuvės. Programos pabaigoje aplankomos Niūronių kaimo kapinaitės, kuriose buvo palaidoti Jono Biliūno-Žolyno būrio partizanai. Žuvusiųjų pagerbimas ir tautinis pažadas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa "Žuvies kelias" (be kulinarinio paveldo pristatymo)

Edukacinė programa „Žuvies kelias“ kviečia į unikalią Lietuvos pamario gyvenvietę Dreverną, kur gamta sukūrė palankias sąlygas gyvenimui ir žvejybos verslui. Čia susipažinsite su
žvejybos Kuršių mariose istorija, tradicijomis, žvejų gyvenimo būdu ir laivadirbyste. • Linksminsitės, mokinsitės lietuvininkų tarmės žodžių krašto folkloro pristatymo programoje „Į žvejus eisiu“. • Susipažinsite su laivadirbio J. Gižo (1867-07-05 – 1940-01-31) asmenybe ir Kuršių marių burvalčių statyba, istorija, tradicijomis. • Sužinosite, kokios buvo senosios žvejybos taisyklės, įminsite vėtrungių paslaptį. • Iš Drevernos apžvalgos bokšto (15 m) apžvelgsite Drevernos apylinkes, Naglių gamtinį rezervatą taip, kaip kadais, anot legendos, čia žvelgė milžinai. • Iškelsite bures ir į Kuršių marias plauksite senoviniu buriniu kuršių laivu – reisine „Dreverna“. Programa vykdoma šiltuoju metu laiku (gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesiais).
Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Etninio tapatumo ženklai kasdienybėje: lininio maišelio dekoravimas“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi tradicine ir šiuolaikine tekstile. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su linų, vilnų, kanapių, dilgėlių pluoštais ir jų naudojimu tradicinėje
kultūroje. 2. Suteikti informacijos apie audinių rūšis, spalvinius Aukštaitijos regiono audinių derinius, tradicinio meno komponavimo principus. 3. Supažindinti su audinių raštų simbolika: augalijos pasaulio, gyvūnijos pasaulio, kosminio pasaulio, geometrinių figūrų įvaizdžiais. Priemonės: štampai, lininiai pirkinių maišeliai, šilkografijos dažai, segtukai, kempinėlės, teptukai, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, aiškinimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Lietuvos kaimo audinių raštais, spalviniais deriniais, komponavimo principais; tyrinėjami linų, vilnų, kanapių, dilgėlių pluoštai; demonstruojami muziejiniai eksponatai – lovatiesės, paklodės, rankšluosčiai, juostos, tautinio kostiumo dalys ir kt.; didžiausias dėmesys skiriamas linų ir vilnos pluoštams bei jų panaudojimui tradicinėje kultūroje; pasitelkus štampavimo metodą, šilkografijos dažais dekoruojamas lininis pirkinių maišelis. Rezultatai: mokiniai susipažins su audinių raštų simbolika, audinių rūšimis, tradicinės tekstilės pluoštais, gebės juos skirti, išmoks derinti spalvas kontrasto principu, gebės sukurti tradiciniam menui būdingą kompoziciją ir perkelti ją ant lininio maišelio.
Kita, Etninė kultūra

Negirdėtas gintaro kelias. Amuletų gamyba

Gintaras – tai ne tik gintaro kelias ir Romos imperija, tai ne tik gintaro karoliai ant močiučių kaklų. Edukacinio užsiėmimo metu supažindinama su gintaro sandara, rūšimis, susidarymo
procesu ir panaudojimo galimybėmis. Pristatomi rekonstruoti gintaro gręžimo ir tekinimo įrenginiai bei įvairūs apdirbimo būdai. Edukacijos metu senosiomis technologijomis pasigaminamas gintarinis amuletas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Šventinių meduoliukų dekoravimas“

Edukacinio užsiėmimo „Šventinių meduoliukų dekoravimas“ tikslas - supažindinti programos dalyvius su kvapnia ir turtinga meduolių kepimo istorija, kuri yra ir Lietuvos kulinarijos
paveldo dalis. Edukacinė klasė gundys dalyvius cinamono, kardamono, medaus, imbiero ir gvaizdikėlių kvapais. Taip pat lauks ir įdomiai karčios kūrybinės užduotys su žiupsneliu taip mėgstamų šiuolaikinių išmaniųjų technologijų ir karštas garuojantis šokoladas su sočiu, gausiai apibarstytais spalvotais pabarstukais, gabalėliu refeksijos. Edukacijos metu dalyviai pirmiausia gaus užduotį - sukurti savo šventinio meduolio receptą. Taip bus įtraukiamos jau turimos žinios, komandinis darbas, darbo etika ir savo ,,kepinio įpakavimas" šventiškai nusiteikusiems draugams. Ši užduotis vyks dėlionės principu ir taip mokiniai nuosekliai, ko trūksta jų šventiniam meduolio receptui bus supažindinti su pirmuoju konditeriniu gaminiu, kuris taip plačiai paplito ir išpopuliarėjo visoje Europoje. Kartu su dalyviais išmaniųjų technologijų pagalba išbandysime seniąsias meduolių kepimo tradicijas gyvuojančias nuo viduramžių iki šių dienų. Išskirsime lietuvių meduolių kepimo tradicijas ir kuo ypatingi Šv. Mikalojaus meduoliai. Dalyviai susipažins ir interpretuos savo komandose kalėdinių meduolių simboliką ir dekoravimo tradicijas, metodus. Dalyviai patys kurs savo raštus, simbolius ir pristatys jų reikšmą savo šventinių meduoliukų gamybai. Dekoruotus meduoliukus ragaus su karštu šokoladu, o refleksijos - diskusijos metu ruoš saldžias dovanėles artimiesiems. Ir paskutinis Šventinių meduoliukų dekoravimo edukacijos momentas fotografija ir ,,karštos, šviežios" fotografijos talpinimas mūsų muziejaus feisbuko sukurtoje ,,Meduolių" paskyroje - kurią ,,ragauti ir skanauti" galės visi, neabejingi šiam konditerijos gaminiui. O kas norės pasigamins ir magnetuką su meduoliuko receptu ar dekoruotu šiuo skanėstu veidrodėlį, ženkliuką - edukacijos techninės inovacijos tai leidžia.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Tautosakos ir tradicijų teatro „Antis" interaktyvus spektaklis „Vilko ir Lapės draugystė“ V.Pietario pasakos motyvais

„Vilkas ir lapė“ – tai ir spektaklis, ir žaidimas viename. Pasirodymo metu V. Pietario pasaka atgimsta ir kiekvieną žiūrovą kviečia tapti aktyviu nuotykio dalyviu. Spektaklis skirtas
1-2 klasių mokiniams, padėsiantis giliau suprasti kūrinio reikšmę ir svarbą, tai bus pagalbinė priemonė vaikų ugdymui vykdant numatytą ugdymo programą. Spalvingais kostiumais bei nuotaikingu grimu pasipuošę vaikai žengs į sceną ir virs herojais, kuriančiais nepamirštamą pasakojimą, žiūrovai salėje prisijungs prie pasakos kūrimo savo balsais, taip pat jie bus kviečiami kartu pritaikyti šiuolaikinę instrumentuotę senoviniais instrumentais dainoms, sukurtoms specialiai pasakai "Vilko ir Lapės draugystė", be to žiūrovai muzikinių intarpų metu judės pagal muziką kartu su aktoriais naudodami skirtingus šokio elementus. Tai sena pasaka pateikiama interaktyvia forma. Spektaklis kviečiantis kurti pasaką bei ją pasekti kartu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Minkysim, puodynėlę lipdysim“

Užsiėmimo tikslas – supažindinti su liaudies keramikos tradicija ir puodynių lipdybos pagrindais. Uždaviniai: Supažindinti su puodininkystės amatu ir tradicijomis; aptarti senųjų puodų
rūšių įvairovę ir jų paskirtį; suteikti praktinius lipdybos ir dekoravimo pagrindus. Edukacinį užsiėmimą sudaro pažintinė ir praktinė dalys. Pažintinė dalis vyksta muziejaus archeologinėje ir etnografinėje ekspozicijose, tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Šioje dalyje tyrinėjame vienas didžiausių Lietuvoje laidojimo urnas, atkreipiame dėmesį į indo formas ir sužinome pagrindines juos sudarančias dalis. Toliau persikeliame laiku į tradicinį Lietuvos kaimą, kur tyrinėjame muziejaus molinių puodų rinkinį, susipažįstame su didžiule puodų, puodynių ir kitų indų įvairove. Čia ir sužinome „kur laikomas pienas?“ bei kitas įdomybes. Dalyviai analizuoja indų paskirtį, lipdybos būdą, dekorą. Praktinėje užsiėmimo dalyje kiekvienas dalyvis iš molio lipdo ir dekoruoja puodynėlę tūkstantmečius gyvuojančiu lipdymo būdu. Edukacinio užsiėmimo metu taikomi metodai: demonstravimas; aktyvus klausymas, klausimai ir atsakymai, pokalbis, individuali praktinė kūrybinė veikla.
Rodomi įrašai: 71 - 80496