Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Tas sijonų margumas ir blynų gardumas!

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su tautinio kostiumo raidos istorija. Skatinti jų suvokimą bei ugdyti bendravimo kultūrą, kūrybinę iniciatyvą, savarankiškumą, meilę ir pagarbą
Tėvynei, tautiniam kostiumui, papročiams, kulinariniam paveldui. Uždaviniai: 1. Išaiškinti tautinio kostiumo kilmės istoriją. 2. Supažindinti su visų Lietuvos regionų tautiniais kostiumais (filmo peržiūra). 3. Išmokyti atskirti skirtingų regionų kostiumus. Naudojami interaktyvūs kubai. 4. Išaiškinti tautinio kostiumo dėvėjimo kultūrą, primenant, kad tautiniai rūbai – šventiniai. 5. Išmokyti užsirišti aukštaitišką nuometą. Metodai: žaidimas, diskusija, aktyvus ekspozicijos tyrinėjimas, papildoma metodinė ir vaizdinė medžiaga. Programos dalyviai muziejaus ekspozicijos salėje susitinka su jų pasitikti ateinančia aukštaite Onute, kuri visus ir pakviečia susipažinti ne tik su jos aukštaitišku kostiumu, bet ir su žemaitiškais, dzūkiškais, suvalkietiškais, Pamario krašto rūbais. Rodomas filmas, po kurio peržiūros dalyviai žaidimo pagalba patys bando atskirti skirtingų regionų kostiumus. Komandos gauna užduotį iš interaktyvių kubų surinkti jiems paskirto regiono kostiumus. Aukštaitė Onutė visus išmoko užsirišti aukštaitišką nuometą. Kadangi tautinis kostiumas yra šventinis rūbas, dalyviai pakviečiami paragauti šventinių aukštaitiškų čirvinių blynų.
Etninė kultūra

Ėd‘ralio

Tikslas – supažindinti ugdytinius su gyvulių ganymo ir išginimo į lauką (Jurginių, Jorės) papročiais bei tradicijomis, piemenukų muzikos instrumentais, ugdyti kalbinį, emocinį
potencialą, populiarinti žodinę lietuvių liaudies kultūrą – paukščių garsų pamėgdžiojimus, piemenukų užkalbėjimus, daineles. Uždaviniai: atskleisti Jurginių (Jorės) šventės archajiškumą ir kaitą; apeigų ir papročių semantiką; paaiškinti augalų ir simbolinių veiksmų paskirties papročiuose sinkretiškumą. Metodai, priemonės: Pasakojimas. Programa įgyvendinama programos vedėjai pasakojant. Demonstravimas ir susipažinimas. Rodomi mediniai savaskambiai lietuvių liaudies muzikos instrumentai, klausomasi jų skambesio, aptariamas garso intensyvumas ir tembras. Vaikui duodama pačiam išgauti garsą. Rodomi pučiamieji lietuvių liaudies instrumentai – lumzdelis ir kerdžiaus ragas. Vedėja jais groja. Meninis-žaidybinis. Vaikai mokosi lietuvių liaudies piemenukų dainų, eina ratelius. Aprašymas: Programa, esant geram orui, vyksta etnografinės sodybos parke, šalia kluono. Vaikams papasakojama apie Jurginių ir ganiavos tradicijas. Aiškinama, kodėl po slenksčiu dedami margučiai (joručiai, jurgučiai) ir užrakinta senovinė spyna. Pasakojama, kodėl gyvuliai prieš išgenant aprūkomi Verba (rodoma Verba) ir kodėl Verbą sudaro būtent tokie augalai. Toliau vaikai aktyvinami: žaidžiami žaidimai, einami rateliai. Parodomi muzikos instrumentai: vienais muzikuojama, kitų – siūloma pasiklausyti. Dainuojamos piemenų dainelės, mokomasi paukščių garsų pamėgdžiojimo, gyvulių erzinimo formulių. Remiantis etnologų atliktais tyrimais ir pateiktomis išvadomis, jau 4–5 metų amžiaus vaikai eidavo piemenauti. Piemenavimas – kaip socialinio statuso apibūdinimas. Šiandieną mes vaikų socialinį statusą įvardijame žodžiais „darželinukas“, „pradinukas“, o anuo metu buvo piemenukas.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Programa „Linas rengia ir maitina“

Anot senų žmonių, „nei vienas augalas pasaulyje neiškenčia tiek daug kančių kaip linas, tačiau ir ne vienas augalas neatneša žmonėms tiek naudos, grožio ir laimės“. Patarlė sako, kad
linas – dengia, linas – rengia, linas – perša ir vestuves rengia. Senolių įsitikinimu, linas turi ypatingų galių kovojant su piktosiomis dvasiomis. Apie tai ir dar daugiau vaikučiai sužinos mūsų parengtoje programoje „Linas rengia ir maitina“. Tikslai ir uždaviniai: (1) supažindinti su lino istorija nuo sėmenų iki drabužių; (2) suteikti žinių, kada vartoti linų produktus – sėmenis ir linų sėmenų aliejų; (3) paaiškinti, kaip iš kieto stiebelio atsiranda švelnus lino pluoštas; (4) išmokyti pasigaminti lininių servetėlių. Programos metu dalyviai: pamatys trumpą spektakliuką „iš lagamino“, kurio metu sužinos apie lino vargus; susipažins su linu dainose, eilėraščiuose, patarlėse, minklėse; apžiūrės, kaipgi atrodo mūsų senelių taip vertintas linas kaip augalas, kaip pluoštas ir kaip maisto produktas; paragaus linų sėmenų, iš lino stiebelio pagamins lino siūlą; išbaidę piktą velnią, ragaus duonelės su linų sėmenų aliejumi, sužinos apie naudingąsias jo savybes; pasistiprinę kibs į darbus ir ilgam prisiminimui kiekvienas programos dalyvis pasigamins nepakartojamą lininę servetėlę. Pasiekimų aprašas: po veiklos dalyviai sugebės: pažinti linų sėmenis, nusakyti, kam jie vartojami ir kuo naudingi. Žinos, kad linas – augalas, iš kurio gaminami siūlai ir audžiamos medžiagos. Išmoks naujų žodžių ir įtvirtins girdėtus: sėmenys, stiebelis, lino galvelė, aliejus, spaliai, pluoštas, siūlai, medžiaga, audeklas. Gebės iš audinio skiautelės pešiojimo būdu pasidaryti rankdarbį. Mokės paniūniuoti aukštaitišką linų rovimo dainą. Dalyviai nesidrovės pasiūlyti savo pagalbos tam, kuriam nesiseka. Grupė taps draugiškesnė.
Dailė, Etninė kultūra

Užsiėmimas „Lipdytinė keramika“

Užsiėmimo pradžioje vaikai klausosi pasakojimo apie keramikos kilmę, puodininkystės tradicijas, molio savybes, gaminių degimo būdus, supažindinami su muziejuje saugomais archeologinės
keramikos pavyzdžiais, Žemaitijos krašto keramikos ypatumais. Menamos mįslės apie molį. Vaikai įtraukiami į aktyvią diskusiją apie molio panaudojimo galimybes. Vaikai užsiėmimo metu nusilipdo pasirinktos paskirties indelį (dubenėlį savo mielam augintiniui, pieštukinę...) ir papuošia jį seniausiais dekoravimo būdais. Šio edukacinio užsiėmimo tikslas – skatinti vaikus domėtis liaudies keramika, padėti geriau pažinti keramikos raidą, taip geriau suvokiant tautos kultūros istoriją, pažįstant jos kaitą bei skirtingus bruožus atskirais laikotarpiais. Uždaviniai: pasitelkiant vaizdines priemones pristatyti vieną seniausių lietuvių liaudies amatų – keramiką, molio rūšis ir savybes; pasitelkiant muziejaus eksponatus supažindinti su žemaičių regiono keramikos ypatumais; įtraukti vaikus į diskusiją apie molio panaudojimą ir pritaikymą buityje, architektūroje, medicinoje, mene; sudaryti sąlygas patiems pajausti ir išbandyti molio plastiškumą. Metodai: pasakojimas; muziejaus eksponatų demonstravimas; diskusija; analizavimas; patirties pritaikymas; individualaus darbo metodas. Rezultatai: vaikai ugdysis socialinę, pažinimo bei kūrybingumo kompetencijas; puoselės bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžius; įgis lipdymo, dekoravimo ir kt. lipdytinei keramikai būdingų kompetencijų; įgis kūrybinės patirties; bus mokomi domėtis bei puoselėti senąsias kultūros tradicijas; įgytą patirtį gebės kūrybiškai pritaikyti.
Muzika, Etninė kultūra

Liaudies muzikos instrumentai ir muzikavimas

Tai linksma muzikinė edukacinė programa, kurios metu dalyviai išgirsta įvairių instrumentų atliekamas melodijas, susipažįsta su senąja Lietuvos kaimo muzikavimo tradicija, pamato
Lietuvoje prigijusius bendratautinius instrumentus. Užsiėmimo metu akivaizdžiai supažindinama su švilpynėmis, tošelėmis, domreliu, daudyte, lumzdeliais, kanklėmis, armonika, bandonija, bei muzikavimo šiais instrumentais pagrindais. Patys moksleiviai gali pabandyti išgauti garsą kai kuriais instrumentais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Oi ir pakrito kibirkštėlė (ugnies žiebimo istorija)

Tam, kad turėtų šilumos, žmonės turėjo įdėti nemažai pastangų įžiebti ugnį. Senovėje skiltuvai buvo reikalingi užkurti ugniai. Nuo pat geležies amžiaus iki degtuko išradimo buvo įprasta
naudoti skiltuvą su titnagu, kurių pagalba galima sukelti aukštos temperatūros kibirkštį ir nuo jos įsiplieskiančią ugnį. Edukacijos metu mokiniai išmoks šio senojo būdo paslapčių. Išmoks iš natūralių medžiagų pasiruošti paruošą ugnies uždegimui. Patys savarankiškai praktikuosis uždegti ugnį su skiltuvu. Edukaciją veda kalvis, senosios gyvensenos ir karybos rekonstruktorius.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Medinių pilių Lietuva

Edukacinio užsiėmimo tikslas – skatinti susidomėjimą Lietuvos istorija bei istorinės rekonstrukcijos būdu pristatyti XIII–XV a. Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istorinį kompleksą –
vieną didžiausių gynybinių įtvirtinimų Rytų Lietuvoje. Kritinio požiūrio formavimas analizuojant Vakarų Europos mokslo, technologijų ir pasaulėžiūros pokyčių įtaką mūsų protėvių gyvensenai ir kultūrai. Supažindinimas su pilėnų gyvenimo kasdienybe ir karyba. Priemonės – autentiška piliakalnio aplinka ir šalia jo esantis atkurtas papilio kiemas, apjuostas gynybiniais įtvirtinimais. Remiantis istoriniais artefaktais atkurti: sienų apgulties technika, viduramžių drabužiai, papuošalai, kasdieniai buities reikmenys, kario ginkluotė, šarvai. Archeologinė perkasa su radinių kopijomis, pilies maketai ir kt. Numatoma veikla – edukatorių pasakojimai, įtraukiantys dalyvius į minėtą istorinį laikmetį, susipažinimas su piliakalnio infrastruktūra – apsauginiais pylimais, papiliu, papėdės gyvenviete. Edukacijos dalyviai mėgins atlikti pilies gyventojų kasdienius darbus: bandys titnago pagalba užkurti židinį, trinamosiomis girnomis mals grūdus, išbandys žemės apdirbimo įrankius. Tokiu būdu suvoks, kokia buvo pilies gyventojų kasdienybė. Susipažins su kario ginkluote ir išmėgins, kaip buvo naudojama sienų apgulties technika (apgulties bokštas, taranas, katapulta). Edukatoriaus padedami, dalyvaus diskusijoje ir aiškinsis, kokios technikos naujovės, atėjusios iš vakarų, sumenkino strateginę medinių pilių ir piliakalnių reikšmę šalies gynybai. Siektini rezultatai – savo krašto istorijos populiarinimas ir tautinės tapatybės formavimas, patriotiškumo ugdymas. Istorijos, geografijos, literatūros, technologijų pamokų metu įgytų teorinių žinių papildymas praktine veikla. Kritinio mąstymo ugdymas, sugretinant ir palyginant, kaip mūsų protėvių kasdienis gyvenimas skyrėsi nuo dabarties, ir kaip jį veikė Vakarų Europoje vykusi mokslo, technologijų ir pasaulėžiūros pažanga. Bendradarbiavimo skatinimas.
Literatūra, Etninė kultūra

Prisijaukink pasaką

Edukacinio užsiėmimo metu klojimo teatro patalpoje, prie žibalinės lempos šviesos pradedama sekti lietuvių stebuklinė pasaka, sutinkamus pasakoje išbandymus pasiūloma dalyviams patirti
patiems: moksleiviai pasijunta pasakos veikėjais, jie turi pasidaryti talismaną, ragauti stiprybės gėrimo, minti mįsles, išbūti tamsioje patalpoje, eiti basakojų taku, atlikti judriąsias dėmesingumo ir ritmo užduotis, nepasiduoti velniukų trukdymui ir neatsitraukti nuo užduoties, nesijuokti. Pasakos sekimą lydi daina, žaidimai, piemenų eilėraščiai, mįslės, užduotis ,,Pajusk, paragauk, užuosk", priemonės iš natūralių medžiagų. Vaikai darydamiesi talismaną susipažįsta su baltų simbolika, reikšmėmis. Pasakos sėkmingą pabaigą galės pajusti kiekvienas dalyvis sudalyvaudamas simbolinėse vestuvėse ir paragaudamas vaišių. Pabaigoje vyksta pasakos aptarimas-diskusija. Kiekvienas, edukaciniame užsiėmime, sudalyvavęs moksleivis su savimi pasiima ne tik paties pasigamintą talismaną, bet ir daug emocijų, sustiprėjęs išbandymų kelyje. Pradinėse klasėse bei 5-oje klasėje pagal bendrąją programą aktualus stebuklinių pasakų vaizduojamasis pasaulis, pasakų sekimas, kūrinio analizė, žaidimas patarlėmis ir priežodžiais,- tad ši edukacija praturtina žinias įgytas pagal lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa "Žuvies kelias"

Edukacinė pramoginė programa „Žuvies kelias“ kviečia į unikalią Lietuvos pamario gyvenvietę Dreverną, kur gamta sukūrė palankias sąlygas gyvenimui ir žvejybos verslui. Čia susipažinsite
su žvejybos Kuršių mariose istorija, tradicijomis, žvejų gyvenimo būdu ir laivadirbyste. • Linksminsitės, mokinsitės lietuvininkų tarmės žodžių krašto folkloro pristatymo programoje „Į žvejus eisiu“. • Susipažinsite su laivadirbio J. Gižo (1867-07-05 – 1940-01-31) asmenybe ir Kuršių marių burvalčių statyba, istorija, tradicijomis. • Sužinosite, kokios buvo senosios žvejybos taisyklės, įminsite vėtrungių paslaptį. • Ragausite Mažosios Lietuvos desertą - „kafiją“ (cikorijos gėrimą) ir „gliumzinį“ (varškės) pyragą arba unikalią dreverniškių žuvienę. • Iš apžvalgos bokšto (15 m) apžvelgsite Drevernos apylinkes, Naglių gamtinį rezervatą taip, kaip kadais, anot legendos, čia žvelgė milžinai. • Iškelsite bures ir į Kuršių marias plauksite senoviniu buriniu kuršių laivu – reisine „Dreverna“. Edukacinė programa vykdoma šiltuoju metų laiku (gegužės, birželio, rugsėjo mėnesiais).
Muzika, Etninė kultūra

Edukacinis koncertas „Senieji Lietuvos instrumentai“

Kompozitoriaus multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio edukacinis koncertas „Senieji Lietuvos instrumentai“ – tai gyva ir nuoširdi pažintis su unikaliu Lietuvos muzikinį paveldu,
turtinga instrumentine baze bei spalvingu jos skambesiu. Mūsų muzika Pasaulyje išsiskiria savitu atlikimu, kompozicijomis ir kūriniais, žavinčiais Pasaulio ("world") muzikos mylėtojus. Koncertuose S. Petreikis rengia teatralizuotus muzikinius pasirodymus, kuriuose apjungia interaktyvius pasakojimus, tradicinį muzikos skambesį ir šiuolaikines improvizacijas, bei pristato šiuolaikinę senųjų Lietuvos instrumentų istoriją. Jaunieji klausytojai juose gali gyvai pamatyti, išbandyti ir išgirsti daugiau nei 30 instrumentų unikalia kolekciją, kurią kompozitorius kaupia visą savo gyvenimą.
Rodomi įrašai: 71 - 80560