Dailė, Etninė kultūra

Gipsas

Pažintis su pagrindine Pasvalio rajono naudingąja iškasena gipsu. Jo pagrindinės radvietės, poveikis ir pritaikymas žmogaus gyvenime. Supažindinama, kada gipsas pradėtas naudoti mene,
interjero puošyboje, statybų pramonėje, medicinoje, žemės ūkyje. Lankytojai apžiūri gipso dirbinius ir patys gamina suvenyrą ar žaisliuką, kurį išsineša į namus. Paslaugos metu rodoma vaizdinė medžiaga, muziejaus fonduose esantys eksponatai, susiję su naudingąja iškasena – gipsu. Tikslas – supažindinti lankytojus su Pasvalio krašto gamtiniu savitumu – gipso karstiniais reiškiniais, jų ypatybėmis. Uždaviniai: pristatyti Pasvalio krašte vyraujančią naudingąją iškaseną – gipsą; aptarti gipso pritaikymą žmogaus gyvenime; pritaikyti įgytas žinias pasigaminant suvenyrą kūrybinėse dirbtuvėse. Metodai: spalvų terapija, aktyvus dalyvavimas (stebėjimas, lytėjimas, praktinė veikla), vaizdinė medžiaga (eksponatai, architektūriniai gipso dirbiniai), kūrybinės dirbtuvės.
Etninė kultūra

Šventų Kalėdų belaukiant

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai supažindinami su Kalėdinio laikotarpio tradicijomis ir papročiais. Pasakojama apie advento tradicijas; supažindinama su tradiciniais šv. Kūčių bei
šv. Kalėdų valgiais, burtais, dainomis; pristatoma Kalėdinės eglutės puošimo istorija; lyginami lietuviškųjų Kalėdų papročiai su kitų šalių tradicijomis. Praktinės užduoties metu gaminami rankų darbo žaisliukai arba dekoracija namams - žvakidė. Užsiėmimo metu moksleiviai pasigamins rankų darbo kalėdinius žaisliukus arba kalėdinę kompoziciją su žvake (pasirinktinai grupei). Užsiėmimams bus naudojami kankorėžiai, gilės, samanos, medžio žievės, įvairūs pagaliukai bei kitos gamtinės medžiagos. Edukacija pažadins bei sukurs kalėdinę nuotaiką kiekvieno vaiko širdyje, o pagamintas žaisliukas ar dekoracija suteiks šventinį jaukumą namams. Sukurtos dekoracijos taps eglutės, namų, stalo papuošimais arba puikiai tiks dovanai.
Dailė, Etninė kultūra

KURŠMARIŲ VĖTRUNGĖS - VĖLIUKAI

Programos tikslas - supažindinti su Mažosios Lietuvos regiono etniniu simboliu - medine Kuršmarių laivų vėtrunge. Edukacija vedama istorinių vėtrungių ekspozicijoje, kurioje galite
pamatyti originalaus dydžio atkurtas istorines vėtrunges. Pamokos metu dalyviai vaizdinėmis priemonėmis supažindinami su vėtrungių atsiradimo istorija ir raida. Kalbėsime apie Kuršių mariose plaukiojusius didžiuosius medinius laivus Kurėnus ir mažesnius Venterius. Sužinosite šių laivų skirtumus ir kodėl jie taip vadinami. Kokia yra vėtrungių atsiradimo legenda, kas ir kodėl jas vadino Vėliukais, ir kurio Kuršių marių kranto vėtrungės buvo puošniausios, ką reiškė išpjaustyta Vėjų rožė, kokios dominavo spalvos ir ką reiškė skirtingi geometriniai ženklai . Atsakymus ir dar daugiau sužinosite dalyvaudami edukacinėje programoje, o pamokos metu gavę paruoštą išpjaustytą vėtrungės – magnetuko šabloną, jį galėsite, kaip tikri pamario meistrai, nusidažyti norimais spalvų deriniais ir parsivežti prisiminimui apie Pamario kraštą.
Kita, Etninė kultūra

,,Auksinis blynas"

Edukacinė programa vyksta nuo 2008 m. Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai
Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Ši edukacinė programa skiriama visoms amžiaus grupėms. Edukacinės programos metu supažindinama su Lietuvių papročiais, tradicijomis, nes su jomis susijusios apeigos susiformavo labai seniai, dar pagonybės laikais. Ilgainiui kito jų prasmė ir forma, tačiau tauta iki šių dienų išsaugojo tas tradicijas ir apeigas, kurios sudaro prasmingiausią jos gyvenimo dalį. Vienos iš tokių yra Užgavėnės. Laukiant Užgavėnių, kviečiame į blynų kepimo edukaciją, kurios metu būsite supažindinti net su keliais blynų receptais. Pasakojama ne tik apie maisto ruošimą, bet ir tradicijas bei papročius, produktų naudojimo galimybes. Programa skirta ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas, atrasti ir suvokti tautos kultūros tradicijas ir vertybes kaip žmogaus veiklos sudėtinę dalį, atskleisti mūsų šalies etinės kultūros išskirtinumą, jos archaiškumą, neišsenkantį kūrybiškumą. Programos metu vaikai susipažįsta su visais blynų kepimui naudojamais produktais. Supažindinami su populiariausiomis Lietuvoje blynų rūšimis: bulviniai, mieliniai, lietiniai, žemaičių blynais. Padedami vadovų, užsiminko blynų tešlą, taip įsitraukdam į gamybos procesą. Išragavus ir įvertinus skonio savybes, išvaizdą, išrenkamas pats pačiausias ir geriausias blynų receptas. Kepant blynams, vaikai susidomėję apžiūrinėja rodomus senovinius eksponatus, kuriuos mūsų senoliai naudojo kepant blynus ir ruošiantis Užgavėnėms. Paragavę gardžių blynų, dalyviai gauna skaniausių blynų receptus ir pradedančio amatininko pažymėjimą.Po edukacijos visi dalyviai ragauja arbata iš įvairių vaistažolių ir aromatinių augalų mišinių (su pienių žiedų medumi).
Kita, Etninė kultūra

Pro vaikystės langą

Edukacinės programos metu dalyviai susipažįsta su muziejuje esančiomis etnografinėmis ekspozicijomis, valstiečių namų apyvokos daiktais ir darbo įrankiais, išklauso pasakojimą apie Jono
Basanavičiaus vaikystę, santykius su šeimos nariais, jam nutikusius nuotykius, linksmas ir įdomias istorijas, kurias jam pasakojo tėvas. Edukacinės programos metu dalyviai susipažįsta su muziejuje esančiomis etnografinėmis ekspozicijomis, valstiečių namų apyvokos daiktais ir darbo įrankiais, išklauso pasakojimą apie Jono Basanavičiaus vaikystę, santykius su šeimos nariais, jam nutikusius nuotykius, linksmas ir įdomias istorijas, kurias jam pasakojo tėvas. Jauniausiems programos dalyviams pateikiama kūrybinė užduotis – nupiešti tai, ką Jonas Basanavičius galėjo matyti pro savo vaikystės namų langą, vyresniesiems – užduočių sąsiuviniai su klausimais, mįslėmis, kryžiažodžiais.
Etninė kultūra

Suprantu šišioniškių kalbą

Šišioniškiai sako: "mes paėmėm žodžių iš žemaičių, anglų, vokiečių ir prilaikėm savo lėžiuviui, o gysmes mums sugalvojo žiuvys". Laivadirbio J. Gižo sodyboje moksleiviai
išgirs trumpą istoriją apie Mažąją Lietuvą ir kodėl vietiniai kalbėjo visiškai kitaip. Interaktyvioje muziejaus ekspozicijoje žiūrės trumpą dokumentinį filmą, kuriame šišioniškių (lietuvininkų) tarme kalba laivadirbio dukra Eva Gižas. Vėliau susiskirstę į dvi komandas moksleiviai "Jenga" žaidimo principu trauks dideles medines kaladėles nenugriaudami kaladėlių bokšto ir bandys atspėti koks šišioniškių vartotas žodis užrašytas ant ištrauktos kaladėlės. Laimėtojų komanda surinkusi daugiau taškų - apdovanojama. Norintys galės pasimatuoti XIXa. kedelius (sijonus), šiuršius (prijuostes) ir vysteles (liemenes) bei pasidaryti asmenukę. O išmokę suprasti ir susikalbėti su šišioniškiais eisite į ovingį (uostą) pažiūrėti šėpukų (laivų) ir užlipsite į Drevernos apžvalgos bokštą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė ekskursija "Lemtinga barono Brendto Kersenbrocko kelionė"

Ar kada nors važiavai žvyruotu keliu, kuriuo 1515 metais iš Vokietijos atvyko Livonijos ordino baronas ir įsikūrė ant kalno prie Ilgio ežero - Ilzenberge? Tai senasis prekybinis kelias
iš Ilzenbergo į Rygą. Kviečiame atvykti į tolimąjį rytų Lietuvos dvarą ir išbandyti išmanųjį istorijos pažinimo būdą! Edukacinė ekskursija „Lemtinga barono Brendto Kersenbrocko kelionė“ prasideda pasivaikščiojimu po 15 ha dvaro parką, kurio metu gidas supažindina su unikalia dvaro valdytojų, parko ir dvaro rūmų istorija, jame vyravusio gyvenimo būdo specifika nuo viduramžių iki naujausiųjų laikų. Parko teritorijoje mokiniai apžiūrės dvaro sodybos svirną, rūkyklą, pirtį, oficiną, patrankų aikštelę, sužinos jų paskirtį ir atsiradimo istoriją. Po apžvalginės ekskursijos mokiniai suskirstomi į grupes. Kiekviena grupė gauna dvaro parko teritorijos žemėlapį bei užduotį, kurią atlikti gali tik suradę ieškomą objektą, pažymėtą konkrečiu užduoties numeriu (pvz. 20). Suradę lentelę pažymėtą numeriu, iššifruoja QR kodų pagalba joje esančią užduotį. Atsakymo ieško šalia esančiuose informaciniuose stenduose, pateiktuose rašytiniuose šaltiniuose arba prisimena pasakojimą. Teisingą atsakymą įrašo į tuo pačiu numeriu pažymėtą užduoties - kryžiažodžio vietą. Naudodamiesi savo mobiliais įrenginiais ir programėlėmis skaitančiomis QR kodus, mokiniai turi nuskenuoti visus kodus, užpildyti užduotį ir perskaityti raktažodį (raktažodžio raidės bus „pasislėpę“ užduoties langeliuose romėniškais skaičiais (pvz. IX )). Atlikę visas užduotis, dalyviai sužino raktinius žodžius. Vadinasi, edukacija jau eina į pabaigą! Gidas užduočių lape patikrins ar raktiniai žodžiai teisingi. Pirmieji, teisingai atlikę užduotį, gauna dvaro prizą! Edukacinė ekskursija užbaigiama įsimintinu dvarišku siurprizu!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Kad tave zuikis subadytų!“

Keiksmažodžiai yra meno kūriniai, žmonių kūrybingumo išraiška. Jie labai įvairūs: Kad tau kelnėse ežys išdygtų! Kad tave šikantį sutrauktų! Kad tu aukštielnikas apsitriestum! Kūtvela
pasipūtęs. Rupūžė. Žaltys. Po ššššimts kalakutų. Žžžžalia rūta. Lysk tu vabalo blauzdon. Ot rūūūūkštele. Ot tu šuns pasturgali. Blet, šūdas, blemba, poxui,... Keiksmažodžiai gali būti vartojami skirtingais tikslais: siekiant įžeisti, pažeminti žmogų; kaip neigiamų emocijų išraiška; kaip neigiamą atspalvį kokiam nors elgesiui suteikiantis žodis; kaip vaizdingo pasakymo dalis nekultūringoje kalboje; kaip stilistinė priemonė grožinėje literatūroje ar meniniuose filmuose, perduodant tam tikrų socialinių sluoksnių ar grupių specifiką. Taigi, keiksmažodis – tarsi kalbos druska. Šiandieninio gyvenimo realija yra tokia, kad necenzūrine kalba kalbantys jaunuoliai jau nieko nestebina. Tai priklauso ir nuo socialinės terpės, ir nuo išsilavinimo lygio, vidinės kultūros. Lietuviškų keiksmų retai beišgirsi, vyrauja „riebūs“ rusiški, dažnai susiję su lytiniais organais, lytiniais santykiais, nepadoriu elgesiu ir pan. Pastaruoju metu itin sparčiai plinta ir necenzūriniai angliški žodžiai. Dažnai nesusimąstoma, kodėl, kokiu tikslu keiksmažodžiai vartojami. Tiesiog vos ne po kiekvieno žodžio įterpiamas keiksmažodis tampa „vaizdingos“ kalbos dalimi ir būtinybe. O kokius keiksmažodžius ir kodėl vartojate jūs?
Kita, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „(Iš)gyventi tremtyje“

Edukacinis užsiėmimas apie priverstinį Lietuvos prijungimą prie Sovietų sąjungos, masinius Lietuvos gyventojų trėmimus ir tremties kasdienybę. Dalyviai supažindinami su pagrindiniais
istorijos faktais – išsiaiškinama kodėl / kada / kur / kas / ką trėmė. Simuliacinio žaidimo – diskusijos metu dalyviai susipažįsta gyvenimo tremtyje sąlygomis. Pagrindinė dalyvių užduotis – sugalvoti, kaip panaudoti turimus daiktus gyvenimui/išgyvenimui tremtyje konkrečiomis sąlygomis. Užsiėmimas skatina istorijos pažinimą, loginį mąstymą ir kūrybiškumą, ugdo bendradarbiavimo grupėje gebėjimus.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Apie medų ir bites

Susipažinsime su avilio šeimininke – bičių motinėle ir mažąja darbininke bitute Gyte. • Ką reiškia posakis „darbšti kaip bitė“ ir kodėl protingi dėdės kalba, kad be bičių nebūtų ir
žmonių? • Bitutė Gytutė papasakos, kaip ji ir kitos bitės surenka nektarą ir kaip iš jo atsiranda medus. • Ką dar bitės gamina? Kokie yra bičių produktai? Kuo bitės maitinasi, kad būtų greitos? Kur bitės laiko medų? „Saldu kaip du medu“ – pavasario (sodų), vasaros (liepų), rudens (miško) medus – nejaugi jie skirtingi? Kodėl uostydami gėles išsitepame nosį? Viską ir dar daugiau papasakos bitutė Gytė. • Pažvelgsite į pasaulį pro bitės akinius. Ar žinojote, kad bitės turi net penkias akis? • Patikrinsime rankų miklumą ir akių žvitrumą – gaminsite tikro vaško žvakutes. • Atliksite pastabumo ir vikrumo reikalaujančią užduotį, jei būsite gudrūs ir vieningi (kaip bitės) – pavaišinsime medumi. DĖMESIO! programos metu bičių produktai nebus degustuojami, tik paliekami vaikams dovanų. Perspėkite apie tai tėvelius, kad informuotų pedagogus apie alergijas. Programa vykdoma gegužės–birželio mėn.
Rodomi įrašai: 71 - 80420