Atnaujintas Kultūros paso paslaugų teikimas. Paslaugų teikėjai ir mokyklos siūlydami ir užsakydamos paslaugas turi vadovautis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais. VISA info paskelbta DUK ir paslaugos teikėjų, mokyklos koordinatorių paskyrose.
Etninė kultūra

Apie bitučių gyvenimą

Susipažinkite su bitininkystės amatu per bitučių varžytuves, juk taip smagiau! Edukacijos dalyviai susiskirto 3 tris komandas – „bičių šeimas“, kurios vykdo bičių motinėlės-edukatorės
paskirtas užduotis. Su bitininkystės papročiais susipažinsite minant mįsles, šokant bendrą bitučių šokį, piešiant bičių Deivę, sprendžiant dėlionę iš fotografijų, žiūrėdami vaizdo medžiagą apie spiečiaus gaudymą. Laukiamiausia „bičių šeimų“ varžytuvių dalis – bitučių gaminamų produktų degustavimas. Būtent šioje užduotyje pasitelkę visus savo skonio ir uoslės receptorius pabandysite atpažinti kur yra medus, žiedadulkės ar bičių duonelė? Bičių motinėlė-edukatorė už kiekvieną teisingą įvykdytos užduoties atsakymą „bičių šeimoms“ skiria po korio akutę, o laimi komanda „pasiuvusi“ didžiausią korį. Edukacijos tikslas – supažindinti programos dalyvius su senosios bitininkystės tradicijomis ir papročiais, bitučių gyvenimo ypatumais, jų gaminamų produktų nauda ir pritaikymu.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Bitė ir žmogus“

"Bitė ir žmogus" - tai edukacinė programa mokiniams, kurios metu jie supažindinami su bitininkavimo tradicijomis, įvairiomis iki šių dienų naudojamomis priemonėmis, natūralaus
vaško panaudojimo galimybėmis. Programos metu dalyviai išgirs pasakojimą apie žmogaus ir bitės ryšį, sužinos, kad bitės yra unikalus bendruomeninio gyvenimo pavyzdys gamtoje. Taip pat edukacinės programos dalyviai žiūrės filmuotą medžiagą apie bitininkavimo ypatumus. Antroje programos dalyje atliks praktines užduotis ir aplankys Liepų pavėsinę.
Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Užgavėnės: tradicija ir dabartis“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi Užgavėnių šventės papročiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su Užgavėnių šventei būdingomis apeigomis, regioniniais šventės ypatumais. 2.
Suteikti informacijos apie kaukių paskirtį, persirengėlių būrio personažus, jų elgseną. 3. Supažindinti su papjė mašė darbo metodika. Priemonės: mediniai kaukių pagrindai, lipni plėvelė, vyniojamasis popierius, lipalas, laikraščiai, kompiuteris, multimedija. Metodai: žaidimas, minčių lietus, diskusija, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, aiškinimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Užgavėnių tradicijų: pasivažinėjimo, laistymosi vandeniu, supimosi, būrimų ir kt., prasmėmis; akcentuojamas apeiginis pasidalijimas maistu, simbolinė vaišių gausa; pristatomi persirengėlių būrio personažai: zoomorfinės, demonomorfinės, antropomorfinės kaukės; išryškinama savo ir svetimo priešprieša; didesnis dėmesys skiriamas žydui – svarbiausiam persirengėlių būrio personažui; mokomasi Užgavėnių dainų, žaidimų, persirengėlių būrio oracijų; pristatoma papjė mašė technologija. Rezultatai: mokiniai susipažins su viena linksmiausių lietuviškojo kaimo švenčių – Užgavėnėmis, prisimins svarbiausias šventės apeigas; išmoks keletą oracijų, ratelių, dainų; pasigamins Užgavėnių kaukę papjė mašė technika.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Žirgas mitologijoje

Paslauga vyks buvusiose Užpalių dvaro arklidėse. Lankydami tapybos, 100 abrūsų, piliakalnių menes, mergelių kamarą, pokario laikotarpio klasę, buvusį Užpalių viršaičio darbo kabinetą,
per kūrybingumą skatinančias veiklas (žaidimai, piešimas, pamokos rekonstrukcija ir pan.) analizuodami tautosakoje apibūdinamas žirgo savybes vaikai susipažins su mitologiniais elementais sakmėse, pasakose, žaidimuose, poezijoje. Skatinant smalsumą čia ir dabar, aktyvesnieji ar pastabesni dalyviai gaus pasagas iš kurių užsiėmimo pabaigoje sudėlios Pegasą (žvaigždyną). Šiltuoju metu laiku dalis užsiėmimų vyks ne tik patalpose, bet ir buvusių arklidžių kieme. Papildoma informacija: https://youtu.be/4WAJTcWCvpQ
Muzika, Etninė kultūra

Paprasto skudučio nepaprastas pasakojimas

Edukacinės programos „Paprastojo skudučio nepaprastas pasakojimas“ tikslas – sudominti ir populiarinti muzikavimą lietuvių liaudies pučiamuoju muzikos instrumentu – skudučiais, siekiant
išsaugoti lietuvių liaudies etnokultūrą ir svarbiausia - muzikavimo džiaugsmą ir malonumą muzikuojant, bendraujant su kitais. Edukacijos dalyviai susipažins su seniausio lietuvių liaudies muzikos instrumento atsiradimo istorija, skudučiavimo ypatumais, skudučių derinimo būdais. Kiekvienas edukacijos dalyvis galės pasigaminti skudutį iš įvairių gamtinių medžiagų (bambuko, nendrės, plunksnos ir kt.), išmoks juo muzikuoti, patirs kolektyvinio muzikavimo ir saviraiškos džiaugsmus .
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Gyvenimo ratas tradiciniame judaizme

Edukaciniame užsiėmime „Gyvenimo ratas tradiciniame judaizme”, yra pristatomi žmogaus gyvenimo etapai iš Lietuvoje vyravusio tradicinio judaizmo perspektyvos. Tai – žmogaus gimimas,
apipjaustymas (žydų berniukams), pilnametystė, vedybos, nebūtinos, bet galimos skyrybos, laidotuvių ir gedėjimo tradicijos bei pomirtinio gyvenimo vizija. Kiekvieno etapo pradžią lydi tam tikros apeigos ir tradicijos, pristatomos užsiėmimo dalyviams. Aktyvaus ekspozicijos tyrinėjimo metu dalyviai susipažįsta su religinių apeigų objektais, švenčių tradicijomis ir papročiais. Metodai: diskusija, aktyvus ekspozicijos tyrinėjimas, papildoma metodinė ir vaizdinė medžiaga.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Iš auksinio šiaudo: šiaudiniai žaislai eglutei“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi šiaudinių dirbinių pynimo tradicijomis ir šiuolaikinėmis jų interpretacijomis mene bei madoje. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su šiaudinių
dirbinių gamyba tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje; (2) suteikti informacijos apie javus, naudojamus šiaudinių dirbinių gamybai, bei jų paruošimą darbui; (3) supažindinti su tradicinėmis šiaudinių dirbinių rišimo technologijomis. Priemonės: ruginiai šiaudai, lininiai siūlai, ruginės adatos, indeliai karpymui, žirklės, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, argumentai „už“ ir „prieš“, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas, interaktyvus žaidimas-viktorina. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su lietuvių paprotinės dailės kūriniais – šiaudiniais sodais, dekoratyviniais dirbiniais iš šiaudų bei šiuolaikinėmis šiaudinių dirbinių interpretacijomis madoje: kūrybinės grupės A-Twins kolekcija „Archajiški sodai“. Supažindinama su darbui naudojama medžiaga: rugio, kviečio, miežio, avižų šiaudu, aptariamas žaliavos paruošimo laikas bei laikymo sąlygos. Demonstruojami Jonavos rajono tautodailininkų dirbiniai: šiaudiniai sodai bei žaislai eglutei. Aptariamos šiaudinių dirbinių panaudojimo galimybės tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje. Dirbama naudojant tradicinę pynimo technologiją bei kuriamos šiaudinio žaisliuko interpretacijos. Reflektuojama interaktyvaus žaidimo-viktorinos metu. Rezultatai: mokiniai susipažins su lietuvių paprotinės dailės kūriniais, kalėdinės namų puošybos tradiciniais elementais, gebės skirti javų rūšis, sužinos, kaip tinkamai paruošti žaliavą šiaudinių dirbinių gamybai, suriš keletą tradicinių kalėdinės eglutės papuošalų – reketukų bei sukurs savo žaisliuką – savitą kompozicinį erdvinį sprendimą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Darbščios rankelės – margos juostelės“

Tikslas – supažindinti dalyvius su juostų audimo tradicija bei praktika. Uždaviniai: supažindinti su juostų audimo amatu ir tradicija; aptarti juostų panaudojimą tradicinėje kultūroje
ir šiais laikais; išsiaiškinti pagrindines juostų rūšis, jų gamybos būdus ir įrankius; suteikti praktinio audimo galimybes. Edukacinio užsiėmimo metu taikomi metodai: demonstravimas; aktyvus klausymas, klausimai ir atsakymai, pokalbis, praktinė veikla (priklausomai nuo pasirinkimo, individuali arba komandinė). Su grupe dirba 2–3 muziejininkai-edukatoriai. Edukacinį užsiėmimą sudaro pažintinė ir praktinė dalys. Pažintinė dalis vyksta muziejaus etnografinėje ekspozicijoje tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Šioje dalyje aptariame juostų audimo tradicijas, istorinį ir kultūrinį šio amato kontekstą Lietuvoje ir pasaulyje, tyrinėjame juosteles tam, kad sužinotume jų rūšis, audimo būdus ir įrankius. Visą grupę įtraukiančios diskusijos metu aiškinamės amato pažinimo, išsaugojimo svarbą ir galimybes jį kūrybiškai pritaikyti šiais laikais. Po to persikeliame į edukacinę klasę, kur vyksta praktinė audimo dalis. Praktinės dalies metu išmokstama pinti, austi arba vyti juosteles. Priklausomai nuo dalyvių amžiaus galima rinktis vieną šių būdų: virvelių vijimo (komandinė veikla) – 1–4 klasių mokiniams; pintinių juostelių pynimo (individuali veikla) – 3–4 klasių mokiniams; beraščių juostelių audimo skietais (individuali veikla) – 4 klasės mokiniams. Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas dalyvis pasipuošia savo rankų darbo juostele.
Literatūra, Etninė kultūra

Skaitymo skatinimo programa „Kalvio pasaka“

Naudojami kalvystės įrankiai priartinimui prie šio amato garsų, svorio, naudojamų daiktų atmosferos sukūrimui. Nors tai yra skaitymas, trys aktoriai persikūnija į keletą personažų, o
muzikantas viską skaitymą iliustruoja realiais ir intrumentų pagalba išgautais garsais (naudojama virš 10 muzikos instrumentų (kai kurie iš jų etno daudytė, pjūklas ir pan.), taip pat gitaros, barškučiai, gongas, priekalas ir t.t.) , bei vietoje atliekama "gyva" muzika.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kretingos dvaro saldaininė

Kretingos muziejus kviečia į saldžią ir smagią edukacinę programą „Kretingos dvaro saldaininė“. Jos metu mokiniai sužinos paprastą receptą, kaip pasigaminti atlaidus ir miesto šventes
primenančius karamelinius saldainius. Programa prasideda pasakojimu, kad kadaise Kretingos dvaro grafas Aleksandras Tiškevičius prie dvaro buvo įsteigęs medaus, cukraus, sirupo ir saldainių gamybos įmonę „Šatrja“. Čia pagaminta produkcija prekiauta Kretingos mieste įkurtoje parduotuvėje. Yra žinoma, kad grafienė Sofija „Šatrijoje“ pagamintais saldainiais prekiavo ir pati Kretingos miesto aikštėje, o surinktos lėšos būdavo skirtos labdarai. Išlikusią saldainių pakuotę dalyviai patys galės pamatyti. Po supažindinimo su saldainių istorija, prasidės smagioji dalis. Mokiniai stebės karamelinės masė gamybos eigą, kuri yra „magiška“ ir greita, o paskui jau patys mėgausis procesu – raitys savo saldainius. Formų įvairovė priklauso nuo amžiaus ir kūrybingumo, tačiau ši veikla nepalieka nė vieno abejingo. Šis procesas yra gana greitas – vos spėjama išraityti savo kūrinius ir įkišti pagaliuką, jis sutingsta virsdamas tikru ledinuku. Ši programa neturi amžiaus cenzo, nes visi namo iki vieno iškeliauja šypsodamiesi ir nešdamiesi savo rankomis padarytus saldainius.
Rodomi įrašai: 71 - 80498