DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Dailė, Etninė kultūra

Gyvybės medis Žemaitijos kaimo ekspozicijoje

Kultūrinė edukacija vyksta autentiškoje Žemaitijos kaimo ekspozicijos aplinkoje. Tarsi laiko mašina nusikėlę į XIX a. pab.–XX a. pr. kaimą mokiniai teoriškai ir praktiškai pažįsta kaimo
buitį, gyvenimą, darbo ir namų apyvokos įrankius, reikmenis, suvokia jų reikšmę ir vertę tuometinio žmogaus gyvenime. Taip pat stebi autentišką skrynių, baldų, darbo įrankių dekorą, aiškinasi jo simbolių reikšmes ir paskirtį. Teorinė dalis. Dalyviai apžiūri ir aptaria įvairias medienos panaudojimo galimybes: - architektūroje (gyvenamųjų pastatų sienų, stogų, langinių konstrukcija, mažosios architektūros paminklai, tvoros, šuliniai); - trobos interjere (baldai, jų puošyba, indai); - darbo įrankių gamyboje (tekstilės, maisto ruošimo, žemės apdirbimo). Praktinė dalis. Dalyviai: - atpažįsta medienos rūšis; - stebi skiedrų pjovimo procesą, aiškinasi jų panaudojimą; - ant skiedros tapo gyvybės medžio motyvą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Negirdėtas gintaro kelias. Amuletų gamyba (išvažiuojamoji)

Gintaras – tai ne tik gintaro kelias ir Romos imperija, tai ne tik gintaro karoliai ant močiučių kaklų. Edukacinio užsiėmimo metu supažindinama su gintaro sandara, rūšimis, susidarymo
procesu ir panaudojimo galimybėmis. Pristatomi rekonstruoti gintaro gręžimo ir tekinimo įrenginiai bei įvairūs apdirbimo būdai. Edukacijos metu senosiomis technologijomis pasigaminamas gintarinis amuletas.
Kita, Etninė kultūra

Pro vaikystės langą

Edukacinės programos metu dalyviai susipažįsta su muziejuje esančiomis etnografinėmis ekspozicijomis, valstiečių namų apyvokos daiktais ir darbo įrankiais, išklauso pasakojimą apie Jono
Basanavičiaus vaikystę, santykius su šeimos nariais, jam nutikusius nuotykius, linksmas ir įdomias istorijas, kurias jam pasakojo tėvas. Edukacinės programos metu dalyviai susipažįsta su muziejuje esančiomis etnografinėmis ekspozicijomis, valstiečių namų apyvokos daiktais ir darbo įrankiais, išklauso pasakojimą apie Jono Basanavičiaus vaikystę, santykius su šeimos nariais, jam nutikusius nuotykius, linksmas ir įdomias istorijas, kurias jam pasakojo tėvas. Jauniausiems programos dalyviams pateikiama kūrybinė užduotis – nupiešti tai, ką Jonas Basanavičius galėjo matyti pro savo vaikystės namų langą, vyresniesiems – užduočių sąsiuviniai su klausimais, mįslėmis, kryžiažodžiais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Lietuvos valstybės susidarymas

Ši programa - tai kupina emocijų kelionė laiko mašina į XIIIa. Programos tikslas – gyvai, pristatyti XIII a. istorijos laikotarpį, kuomet Lietuva formavosi kaip valstybė. Šios programos
metu vaikai istoriją išgyvens patys, per aktyvų dalyvavimą: • susipažins su XIII a. gyventojų drabužiais – iš kokių medžiagų buvo siuvami drabužiai, kokie aksesuarai ir kokiu tikslu buvo naudojami, kokiais papuošalais puoštasi ir pan. Kiekvienas programos dalyvis apsirengs senoviniu drabužiu, kelis dalyvius patys vaikai aprengs pilnu XIII a. vyro ir moters kostiumu. Sužinos kokias pareigas ir teises turėjo to meto vyrai ir moterys. • Praktinių užduočių pagalba vaizdžiai susipažins su to meto kario kasdienybe: pajausti tikro kalavijo svorį, išbandyti skydų sienos jėgą, pasimatuoti kario šarvus, šalmą, skydą ir kitus ginklus. Programa užbaigiama teatralizuotu pasakojimu apie Karaliaus Mindaugo nuopelnus suvienijant įvairias baltų žemes ir pradedant Lietuvos kaip stiprios ir galingos valstybės istoriją. Atvykę į Jūsų mokyklą, sukursime autentišką, gausią rekonstruotų, pagal tikrus archeologinius radinius eksponatų aplinką, leidžiančią mokiniams lengvai įsijausti į to meto gyvenimą. Visi programoje naudojami eksponatai (skydai, ginklai, šarvai rūbai) yra naudojami, juos galima liesti, matuotis, įvertinti jų struktūrą, svorį ir kt. Šios programos pagalba siekiame vizualizuoti mokykloje gautas teorines žinias apie Karaliaus Mindaugo laikus, praplėsti mokinių akiratį, leisti susidaryti platesnį to laikotarpio vaizdą, Suteikti kuo daugiau teigiamų emocijų ir pažinimo džiaugsmo prisiliečiant prie to meto ginklų, senovinių rūbų rekonstrukcijų, papuošalų bei skatinti pasididžiavimą ir pagarbą savo protėvių kraštui, istorijai, kultūrai. SVARBU: Mokykloje ši edukacija organizuojama, kai tai pačiai dienai rezervuojamos 5 dalyvių grupės (grupės dydis 15–30 mokinių).
Etninė kultūra

Aktyvūs lietuvių liaudies žaidimai

Tikslas – kelti iš užmaršties bei populiarinti aktyvius tradicinius lietuvių liaudies žaidimus. Uždaviniai: 1. Ugdyti vaikų teigiamą požiūrį į savo tautos etninę kultūrą, jos
puoselėjimą ir išsaugojimą ateinančioms kartoms. 2. Supažindinti vaikus su lietuvių liaudies aktyviais žaidimais, jų įvairove. 3. Suorganizuoti tradicines jėgos ir kitas individualias rungtis. 4. Suorganizuoti tradicines estafetes bei kitus lietuvių liaudies komandinius žaidimus. Užsiėmimo metu kalbėsimės apie lietuvių liaudies žaidimus, jų reikšmę mūsų tautai. Aptarsime su kuo siejamas žaidimų atsiradimas, kokia yra žaidimų prasmė, kokios vaikų savybės yra ugdomos žaidžiant, kodėl liaudies žaidimai buvo svarbus kaimo kultūros elementas ir pan. Taip pat mokysimės dirbti komandoje, bendradarbiauti. Programos metu žaisime daug aktyvių lietuvių liaudies žaidimų: ,,Lapių lenktynės”, ,,Pirtis”, ,,Oželis”, ,,Kumeliukų girdymas”, ,,Trečias gaudo”, ,,Žiogai”, ,,Karveliai”, ,,Pelė ir katinas” , ,,Icki picki”, ,,Pilkė”, ,,Lazdos traukynės” ir kt. Užsiėmimo metu neapsieisime be fantų išpirkimo ir išskaičiavimų, tradicinių estafečių suorganizavimo bei kitų aktyvių lietuvių liaudies komandinių žaidimų . Naudojamos priemonės: lazdos, lentos, pagaliukai, kepurė, akmenukai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Tradiciniai žaislai

Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai supažindami su Zanavykų muziejaus ekpozicijoje esančiais eksponatais, kurie yra susije su vaikų gyvenimu, taip pat pasakojimo metu mokiniai
supažindinami su senovėje gyvenusių vaikų buities sąlygomis, jų žaidimais, bei kitomis veiklomis. Mokiniai sužino kokie buvo mergaičių ir berniukų auklėjimo skirtumai, ir jų žaidimai bei žaislai. Taip pat papasakojama iš kokių medžiagų ir kaip buvo gaminami žaislai vaikams, kuo skyrėsi paprastų valstiečių ir turtingųjų vaikų žaislai bei veikla. Mokiniai užsiėmimo metu skatimami diskutuoti apie dabartinių ir senovėje gyvenusių vaikų gyvenimo sąlygas, pareigas ir raidos galimybes. Pamąstyti, ar yra pasaulyje vaikų, kurie dar ir dabar taip žaidžia, kaip žaisdavo mūsų protėviai. Kas lėmė, kad taip pasikeitė gyvenimo sąlygos. Taip pat, kodėl yra svarbu išsaugoti žinias apie praeitį. Praktinio užsiėmimo metu, kuris vyksta edukacijų klasėje, mokiniai iš medienos ruošinių pasigamina žaisliuką ir jį dekoruoja pasirinktomis spalvomis. Šios veiklos metu mokiniai taip pat supažindinami su lietuvių liaudies spalvų simbolinėmis reikšmėmis. Pagamintą žaisliuką mokiniai po edukacijos išsineša su savimi.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa - "Kaip Kaukas žvejo name slėpėsi"

Edukacinė programa "Kaip Kaukas žvejo name slėpėsi" skirta moksleiviams, norintiems sužinoti apie Kuršių nerijos formavimosį istoriją, etninę kultūrą ir žvejo kultūros
tradicinę architektūrą. Informacija perteikiama mitologinio veikėjo - Kauko- pasakojimo pagrindu, sudominant apie istorinius dalykus, įpinant į juos šmaikščių Kauko prisiminimų apie jo iškrėstas išdaigas, žvejų buities papročius, Kuršių nerijos formavimos periodus ir istoriškai susiformavusios kultūros įtaką dabartiniam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui ir vystymuisi. Edukacinės programos metu dalyviai bus supažindinami su tradicinės žvejo kultrūros bruožais, perteikiant jos kitimą per architektūrines sodybų detales, sodybų formavimos ir statybos ypatumus, kurie būdingi tik šiam kraštui. Dalyviai turės galimybę aktyviai įsitraukti į Kauko vedamą programą atlikdami užduotis grupėse ir individualiai, galės ugdyti bendradarbiavimo ir konkurencingumo įgūdžius. Edukacijos veiklos skatins atrasti Kuršių nerijos autentiškumo simbolius, suvokti šio krašto paveldosauginę svarbą ir perteiks žinias, kodėl šis regionas yra UNESCO saugoma teritorija dėl žmogaus ir gamtos bendrai suformuoto kraštovaizdžio ir kultūrinio savitumo.
Etninė kultūra

Etnodūzgės

Etnodūzgės - pažintinė etnokultūrinė programa - kelionė po Lietuvos etnografinius regionus, tiesioginis prisilietimas prie lietuvių tautinių kostiumų ir šokių. Programos metu bus šokami
XIX amžiaus pab.- XX amžiaus pradžios tradiciniai lietuvių liaudies šokiai. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su nesudėtingais tradicinių šokių - valso, polkos žingsneliais. Edukacinio užsiėmimo dalyviai taip pat sužinos, kokiais rūbais vilkėjo mūsų senoliai. Jiems bus pristatyta tautinio kostiumo istorija, vaikai gyvai apžiūrės visų penkių Lietuvos etnografinių regionų tautinius drabužius. Programos pabaigoje žinias įtvirtins atlikdami kūrybines užduotis.
Etninė kultūra

Edukacinė programa ,,Ožakmenis —Rokiškio ,,puntukas"

Programos metu vyksta interaktyvaus Aukštaitijos žemėlapio – ,,kilimo“ su naujais 7 šiame etnografiniame regione esančiais istorijos ir gamtos paminklais pristatymas. Demonstruojamos
interaktyvaus ,,kilimo“ galimybės, dalyviai mokosi skenuoti planšete, telefonu ir atlikti užduotis. Vėliau pasakojama akmens atsiradimo istorija, jo kelią iki šių dienų, didžiausius Lietuvos riedulius. Skaidrėse demonstruojami kokie akmeniniai turtai, garsėjantys keistomis istorijomis ir neįtikėtinomis legendomis, slypi Rokiškio rajone, pristatomas stambiausias rajono riedulys Ožakmenis, jo geografiniai duomenys, padavimas. 1 - 4 klasių mokiniams kūrybinis užsiėmimas „Rieduliai iš modelino“. Jo pradžioje supažindinama su smulkiąja tautosaka (mįslės, posakiai ir kt.), vaikų literatūra (garsiai skaitoma A. Jurašiaus pasakos ištrauka iš knygos ,,Akmenukų pasakos“). Vėliau dalyviai savo rankomis iš modelino formuoja akmenukus, juos apipavidalina ir pagal gautą akmenuko atvaizdą kuria savo pasaką, kurią paseka kitiems dalyviams. 5 – 8 klasių mokiniams kūrybinis užsiėmimas ,,Baltiški ženklai ant akmens“. Pagal pateiktus ir pristatytus baltų raštų, simbolių ir ženklų pavyzdžius, ant akmens kuria unikalų meno kūrinį savomis rankomis. Numatytos pertraukėlės. Žaidžiami judrūs piemenukų pamėgti žaidimai ,,Oželis“, ,,Vilkas“ arba dalyvauti žaidime eksperimente ,,Akmenukų piramidė”.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Gardi duonelė savo darbu uždirbta

Programa susideda iš spektaklio ir duonos kelio edukacijos. Rodomas spektaklis lietuvių liaudies pasakų motyvais. Pasakų personažai kalba kapsų šnekta. Spektaklyje veikia tinginys
Jonas, kuris eina dykos duonos ieškot. Sutinka vorą, kuris renka duonos trupinius ir duonelę brangina. Jonas sutinka velnią, nieką ir jie keliauja kartu. Dykaduoniai laukuose suranda besidarbuojantį ūkininką. Jie plušo pas ūkininką: žemę arė, rugius sėjo, pjovė, kūlė, malė. Vaikai dalyvauja edukacijoje: supažindinami su įrankiais: rėčiu, pjautuvu, spragilu, duonkubiliu, liže, spėlioja mįsles, žaidžia liaudies žaidimus ir dainuoja, ragauja iškeptą naminę duoną. Programos pabaigoje aptariami spektaklio personažai ir duonos kelio eiga.
Rodomi įrašai: 71 - 80575