Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Kita, Etninė kultūra

Tradicijos ir inovacijos: kaip robotai padeda švęsti šventes

kaip mūsų tradicinės šventės susiję su robotais? Ar kiekvienai šventei galime sumodeliuoti jos simbolį? Visa tai sužinosite edukacijos metu. Pasidalinę į komandas ir pasitelkę „Kahoot“
viktorinas, vaikai pasikartos tradicinių švenčių papročius, sužinos įdomių faktų. Susipažinę su lego robotais mokysis ankstyvojo programavimo, iš lego detalių sukurs tam laiko metui aktualios šventės simbolį ar atributą. Už įvykdytas užduotis, vaikai gaus atvirojo kodo skaitmeninius ženkliukus. Užsiėmimų metu ugdomos šios bendrosios kompetencijos: mokymasis, kūrybiškumas, pažinimas, komunikavimas, iniciatyvumas, kultūrinis sąmoningumas.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Laiko mašina šimtmečiu atgal“

Užsiėmimas vyksta Kretingos muziejaus tradicinių amatų centre. Vaikai apsirengia lininiais rūbais ir sukdami „Laiko mašinos“ ratą nusikelia į praeitį šimtmečiu atgal. Muziejaus
etnografės padedami išsiaiškina, kokiais įrankiais proseneliai skalbė ir lygino audinius, iš kokių indų valgė, kokias mokyklines priemones vaikai nešėsi į mokyklą, kokius „batus“ avėjo ir iš kokio audinio buvo siuvami rūbai. Diskutuojant mokiniai analizuoja, kaip žmonės gyveno seniau ir gyvena dabar, kaip daiktai per šimtą metų patobulėjo. Iš stebuklingos skrynios traukdami senovėje naudotus daiktus, mindami mįsles sužino jų paskirtį ir kaip šie daiktai skamba žemaitiškai, pvz.: abrūsas (rankšluostis), zelkuorios (veidrodis), žekė (kojinė), dzieguorios (laikrodis), pruosos (lygintuvas), ledžingas (pačiūžos), zabuova (žaislas), skleininčė (stiklinė). Užsiėmimo metu mokiniai turi galimybę daiktus liesti ir kai kuriuos pabandyti naudoti, žiūri filmuką apie klumpių gamybą, žaidžia žaidimą „Auskim, sesės abrūsus“. Praktinėje dalyje mokosi pašyti vilną, plėšyti plunksnas ir jomis prikimšti pagalvę, rašyti žąsies plunksna, vaikščioti medinėmis klumpėmis. Užsiėmimas apibendrinimas žaidžiant žaidimą „Kas tai yra?“: pabaigdami žemaitiškus liaudies posakius, prisimena senovinių daiktų pavadinimus ir jų paskirtį. Šis edukacinis užsiėmimas vaizdžiai praplečia mokykloje įgytas pasaulio pažinimo žinias, suteikia naujos patirties ir puikių įspūdžių.
Etninė kultūra

Edukacinė programa "Velykų rytą lelija pražydo"

Edukacinio užsiėmimo metu mažieji programos dalyviai (1–4 klasių mokiniai) žiūri filmuką „Margučių rytas“, vyresnieji (5–8 klasių mokiniai) – edukacinį filmą apie Velykų tradicijas ir
papročius „Margučių marginimo tradicija Lazdijų krašte“. Tuomet apžiūri muziejuje saugomus margučius, numargintus Lazdijų krašto tautodailininkų, palygina, kuo skiriasi skirtingais būdais numarginti margučiai, susipažįsta su seniausiais margučių marginimo būdais, simboliais, ornamentika bei išbando tradicinį margučių marginimo būdą natūraliu vašku.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis „Eglė žalčių karalienė“

Nuo jūros pakrančių iki didžiųjų miestų plačiai pagarsėjusi istorija apie Eglę ir medžiais paverstus jos vaikus atkeliavo ir į Keistuolių teatro sceną. Režisierė Eglė Kižaitė praveria
vartus į jūros karalystę - teatre atgimsta jautri, šilta ir trupinėlį liūdesio slepianti puikiai pažįstama lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė“. Vandenų valdovo sūnų žaltį Žilviną pamilusios ir į jūrų karalystę iškeliavusios jauniausios sesers Eglės sugrįžimas į gimtuosius namus tampa didžiausiu ištikimybės šeimai, draugystės ir tarpusavio supratimo išbandymu, nuspalvintu šviesiomis meilės spalvomis ir apkartintu išdavystės. Nuotaikingą, vietomis pratrūkti juokais, o vietomis - nubraukti ašarą kviečiantį spektaklį skambėti dainomis priverčia šeši jauni Keistuolių teatro aktoriai, atveriantys kelią dar kitaip pažvelgti į Eglės ir Žilvino istoriją ir įtraukiantys į veiksmą pačius žiūrovus. Tarp pajūrio pušynų ir vandenų karalystės nusidriekusi pasaka, sekama aktorių lūpomis, ne tik užkrečia didele ir plačia šypsena, bet ir primena apie gražiausius kasdienybės stebuklus - meilę, draugystę bei ištikimybę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Šešias dienas žąseles ganiau, septintą į bažnyčią ėjau“

XIX a. liaudiškos piemenėlių aprangos pristatymas pradinių klasių mokiniams. Pristatomi ir žaidžiami senieji ir jau visiškai pamiršti vaikiški žaidimai, piemenėlių pasierzinimai.
Mokomasi piemenėlių repertuarui būdingų paukščių balsų pamėgdžiojimų, įvairių gyvulių šaukinių bei susipažįstama su piemenėlių naudotais muzikos instrumentais – mokomasi pūsti skudučius, groti žole. Praktinėje dalyje mokiniai pabando gaminti augalų antspaudus ant medžiagos.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

KŪČIUKAI IR AGUONPIENIS

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai supažindinami su Kalėdinio laikotarpio tradicijomis ir papročiais. Pasakojama apie šv. Kūčių pagrindinius valgius ir tos dienos atliekamus namų
ūkio darbus, pristatoma Kalėdinės eglutės atsiradimo namuose ir puošimo istorija. Praktinės užduoties metu kepami kūčiukai-prieskučiai. Užsiėmimo metu moksleiviai sužinos kokių ingridientų reikia kūčiukų-prieskučių tešlos paruošimui, patys kočios tešlą, mokysis pjaustyti prieskučius, paruošti kepimui skardą ir į ją sudėti paruoštus kūčiukus-prieskučius. Sužinos kas yra aguonpienis ir kaip jis gaminamas. Patys trins ir suks aguonų grūdelius iki baltumo. Kol keps kūčiukai susiskirstę į komandas dėlios Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdžio dėliones, kurių dydis yra 1x1,5 m. Iškepus kūčiukams pasiruoš stalą ir visi drauge ragaus savo iškeptus kūčiukus su pagamintu aguonpieniu. Edukacija sukurs kalėdinę nuotaiką kiekvieno vaiko širdelėje, o bendras susėdimas prie stalo primins apie artėjančias gražiausias metų šventes.
Etninė kultūra

Rištinių lėlių dirbtuvės

Ar gali vaikui būti kas nors mielesnio ir šiltesnio už paties pasigamintą žaislą? Edukacijos "Rištinių lėlių dirbtuvės" metu dalyviai bus supažindinami su rištinių lėlių
istorija bei gamybos būdais. Vaikai ne tik pamatys skirtingų tematikų lėles, bet ir patys savo rankomis, naudodami tiek naujas medžiagas, tiek antrines žaliavas, seniausiu ir lengviausiu - rišimo būdu pasigamins po lėlę. Pagal poreikį vaikai turės galimybę susipažinti su smulkiąja lietuvių tautosaka - mįslėmis, pasakojimais ar pasižaisti Taujėnų kultūros namuose. Edukacija siekiama suteikti moksleiviams žinių ir įgūdžių patiems išmokti pasigaminti žaislą, pažadinti domėjimąsi senaisiais amatais ir taip turiningai bei prasmingai išnaudoti savo laisvalaikį, ugdytis saviraišką ir kūrybiškumą bei didžiuotis Lietuvos etnine kultūra.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senovės baltų gyvensena

Senovės baltų gyvensena – tai dviejų valandų patyriminė edukacija gamtoje įkurtame senoviniame kaimelyje, kuri supažindins dalyvius su dviem svarbiausiomis senovinio žmogaus gyvenimo
sritimis – karyba ir virtuve. Visus atvykusius dalyvius aprėdę senoviniais rūbais ir padaliję į dvi grupes, muziejaus edukatoriai vesis ieškoti baltų senosios praeities – protėvių kaimo su gyva 1000 metų senumo istorija. Viena grupė 1val. praleis virtuvėje, o kita grupė tuo metu svečiuosis senovinio kario menėje. Po 1 valandos patirčių, grupės apsikeis. Tad kiekvienas dalyvis išbandys ir susipažins tiek su senovine karyba, tiek su virtuvės subtilybėmis. Po edukacijų, grupė turės galimybę dar 2val. papildomai praleisti gamtoje, išmėginti įvairiausius senovinius žaidimus ir pramogas, užkąsti savo atsivežtų užkandžių įrengtoje pavėsinėje. Plačiau apie senovinę virtuvę: Senovinėje lauko virtuvėje šeimininkai kartu su dalyviais ruošis senovinei puotai, kūrens ugnį, virs arbatą, keps blynus taip, kaip tai darydavo mūsų protėviai. Programos tikslas – supažindinti vaikus su protėvių virtuve ir tuo metu gyvenusių žmonių maisto racionu, patiekalais ir maisto gaminimo būdais, kultūros tradicijomis ir istorija. Edukacijos metu siekiama dalyvius suburti į grupę, komandą, kur kiekvieno mažas darbas lauko virtuvėje kuria vertę galutiniam rezultatui – senovinei puotai autentiškoje aplinkoje su pasakojamomis istorijomis ir dainomis. Plačiau apie senovinę karybą: Edukacijoje mokiniai turės puikią progą pasijusti „senovės kario kalyje“ ir išmėginti jėgas treniruotėse. Dalyviai bus supažindinami su to meto kario apranga ir ginklais. Vyks karių pratybos, mokiniai treniruosis ir mokysis įvairių taktinių manevrų (svaidyti mažąsias ietis – akstis; sudaryti įvairias apsaugines skydų kombinacijas), – bus galima patirti, ką reiškia būti viena kariuomene (komanda).
Etninė kultūra

Šventų Kalėdų belaukiant

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai supažindinami su Kalėdinio laikotarpio tradicijomis ir papročiais. Pasakojama apie advento tradicijas; supažindinama su tradiciniais šv. Kūčių bei
šv. Kalėdų valgiais, burtais, dainomis; pristatoma Kalėdinės eglutės puošimo istorija; lyginami lietuviškųjų Kalėdų papročiai su kitų šalių tradicijomis. Praktinės užduoties metu gaminami rankų darbo žaisliukai arba dekoracija namams - žvakidė. Užsiėmimo metu moksleiviai pasigamins rankų darbo kalėdinius žaisliukus arba kalėdinę kompoziciją su žvake (pasirinktinai grupei). Užsiėmimams bus naudojami kankorėžiai, gilės, samanos, medžio žievės, įvairūs pagaliukai bei kitos gamtinės medžiagos. Edukacija pažadins bei sukurs kalėdinę nuotaiką kiekvieno vaiko širdyje, o pagamintas žaisliukas ar dekoracija suteiks šventinį jaukumą namams. Sukurtos dekoracijos taps eglutės, namų, stalo papuošimais arba puikiai tiks dovanai.
Etninė kultūra

Duonos kelias iki stalo

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su lietuviška duonos kepimo tradicija ir papročiais, skatinti jų suvokimą bei ugdyti bendravimo kultūrą, kūrybinę iniciatyvą, savarankiškumą,
meilę ir pagarbą tėvynei. Uždaviniai: (1) supažindinti su XIX a. suvalkietiškos trobos aplinka; (2) parodyti duonos kepimo procesą; (3) supažindinti su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo; (4) skatinti pajausti ir suprasti duonos reikšmę mūsų protėviams ir dabar. Praktinė pažintinė programa vykdoma muziejaus troboje, įrengtoje pagal XIX a. Suvalkijos valstiečio trobą. Užsiėmimus vedančios muziejaus darbuotojos apranga taip pat yra panaši į to meto valstietės apsirengimą. Šio užsiėmimo metu lankytojai ne tik gali stebėti duonos kepimo procesą, bet jame ir patys dalyvauja. Edukacinės programos metu jau būna iškūrenta krosnis, lankytojams išdalijama jau užminkyta duonos tešla. Jie patys susiformuoja duonos kepalėlius, kurie bus iškepti ir atiduoti išsinešti į namus. Prieš duonos pašovimą į krosnį parodoma, kaip pagal valstiečių buityje gyvavusias tradicijas buvo valoma krosnis, papasakojama, kaip buvo formuojama duona ant ližės, parodomi naudojami įrankiai, tada įšaunami į krosnį pačių susiformuoti duonos kepalėliai. Kol duona kepa, lankytojai supažindinami su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Parodomi seniausi žemės įdirbimo padargai, apie juos papasakojama, galima juos paliesti. Toliau supažindinama su sėja, parodomi sėjos metu naudojami įrankiai, galima pabandyti pasėti. Taip pat pasakojama apie rugio augimą, tuo metu gyvavusias tradicijas ir papročius. Apkalbama rugiapjūtė, parodomas pjautuvas, rodoma, kaip pjaudavo, galima pabandyti. Siūloma pamėginti iškulti rugius spragilais etnografiniame kluonelyje, sumalti juos akmeninėmis girnomis. Per tą laiką duonelė iškepa, išimama iš krosnies ir drobiniuose maišeliuose iškilmingai įteikiama ją pasidariusiems lankytojams.
Rodomi įrašai: 81 - 90496