Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Darbščios rankelės – margos juostelės“

Tikslas – supažindinti dalyvius su juostų audimo tradicija bei praktika. Uždaviniai: supažindinti su juostų audimo amatu ir tradicija; aptarti juostų panaudojimą tradicinėje kultūroje
ir šiais laikais; išsiaiškinti pagrindines juostų rūšis, jų gamybos būdus ir įrankius; suteikti praktinio audimo galimybes. Edukacinio užsiėmimo metu taikomi metodai: demonstravimas; aktyvus klausymas, klausimai ir atsakymai, pokalbis, praktinė veikla (priklausomai nuo pasirinkimo, individuali arba komandinė). Su grupe dirba 2–3 muziejininkai-edukatoriai. Edukacinį užsiėmimą sudaro pažintinė ir praktinė dalys. Pažintinė dalis vyksta muziejaus etnografinėje ekspozicijoje tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Šioje dalyje aptariame juostų audimo tradicijas, istorinį ir kultūrinį šio amato kontekstą Lietuvoje ir pasaulyje, tyrinėjame juosteles tam, kad sužinotume jų rūšis, audimo būdus ir įrankius. Visą grupę įtraukiančios diskusijos metu aiškinamės amato pažinimo, išsaugojimo svarbą ir galimybes jį kūrybiškai pritaikyti šiais laikais. Po to persikeliame į edukacinę klasę, kur vyksta praktinė audimo dalis. Praktinės dalies metu išmokstama pinti, austi arba vyti juosteles. Priklausomai nuo dalyvių amžiaus galima rinktis vieną šių būdų: virvelių vijimo (komandinė veikla) – 1–4 klasių mokiniams; pintinių juostelių pynimo (individuali veikla) – 3–4 klasių mokiniams; beraščių juostelių audimo skietais (individuali veikla) – 4 klasės mokiniams. Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas dalyvis pasipuošia savo rankų darbo juostele.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ar lengva tapti pameistriu?

Ar norėtumėte save išbandyti pameistrio vaidmenyje? Kaip Jums atrodo, ar puodžius-meistras, žiedžiantis daugybę puodynių, dubenų, ąsočių per dieną dar turėdavo laiko juos ir papuošti,
kad jie atrodytų išskirtiniai? Žinoma, kad ne. Tai atlikdavo jo artimiausios aplinkos, šeimos nariai – žmona ir vaikai. Jų išmonės ir kūrybiškumo dėka puodžiaus dirbiniai įgaudavo kitą vertę. Ir Jūs, apsilankę pas mus įsikūnysite į pameistrio vaidmenį. Susipažinsite su unikalia puodžiaus Vytauto Valiušio surinkta keramikos darbų kolekcija muziejuje, išskirsite indus pagal jų hierarchiją, įvertindami jų formas, tūrius, dekorą, degimo būdus ir nuspręsite, kuris gi indas užima aukščiausią postą. Diskutuosite apie funkcijos, formos ir dekoro dermę, o savo potyrius perkelsite spalvų ir linijų pagalba ant molinės puodynėlės figūrėlės-magneto. Tokiu būdu nors trumpam persikelsite į puodžiaus šeimą, pasijusite jos dalimi. Juk mūsų tikslas ir yra prisiliesti prie meistro darbo ir pasitelkiant savo vaizduotę ir kūrybiškumą, paversti jį unikaliu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pažintis su Voruta – pažintis su praeitimi

Edukacinės programos tikslas – skatinti susidomėjimą Lietuvos istorija bei pristatyti XIII–XV a. Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istorinį kompleksą. Naudojant netradicinį metodą –
interaktyvų žaidimą, kurio metu, pasitelkus filmuotą medžiagą, senovinių buities reikmenų, ginklų, drabužių pavyzdžius, dalyviai ves paraleles tarp praeities ir dabarties. Priemonės – interaktyvaus žaidimo metu naudojamos techninės priemonės – nešiojamas kompiuteris, projektorius. Taip pat senovinių buities reikmenų, ginklų, drabužių, papuošalų pavyzdžiai. Filmuota medžiaga. Numatoma veikla – interaktyvus žaidimas, kurio metu naudojant šiuolaikines technikos priemones edukatorius visus dalyvius įtraukia į mįslingą praeities gyvenimą. Filmuota medžiaga ir naudojamų vaizdinių priemonių pagalba kuriamas mūsų protėvių kasdienybės paveikslas. Pateikiamos situacijos ir keliami klausimai, į kuriuos atsakymų ieškoma kolektyviai, susiskirsčius į komandas. Siektini rezultatai – savo krašto istorijos populiarinimas ir tautinės tapatybės formavimas, patriotiškumo ugdymas. Istorijos, geografijos, literatūros, technologijų pamokų metu įgytų teorinių žinių papildymas. Kritinio mąstymo ugdymas, sugretinant ir palyginant, kaip mūsų protėvių kasdieninis gyvenimas skyrėsi nuo dabarties. Bendradarbiavimo skatinimas, atliekant komandines užduotis.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Velykų rytą lelija pražydo"

Užsiėmimo dalyviai supažindinami su Velykų šventės kilme ir ritualais: supimosi, laistymosi ir plakimo, kiaušiniavimo, lalavimo, mirusiųjų pagerbimo, vaišinimosi tradicijomis.
Pristatomos trys tradicinės margučių ornamentų komponavimo schemos, pasitelkus video medžiagą, aptariama margučių konservavimo technologija. Moksleiviai supažindinami su virtualiomis margučių kolekcijomis Lietuvos muziejuose. Demonstruojami Jonavos rajono tautodailininkų marginti bei skutinėti margučiai. Moksleiviai mokosi tradicinių žaidimų su margučiais. Reflektuojama naudojant interaktyvias korteles. Demonstruojamas animacinis filmas „Margučių rytas“. Moksleiviai mokosi marginti margučius tradicine marginimo technika – išrašant margučius vašku; eina velykinius ratelius „Oi ant kalnelio“, „Grūšelė“, žaidžia žaidimus „Nešu nešu puodą“, „Gegutė“, dainuoja sūpuoklines dainas „Kas pakorė sūpuoklėkes“, „Supkit mane supėjėliai“ ir kt. Kūrybinių dirbtuvių metu moksleiviai mokosi marginti margučius tradicine marginimo technika – išrašant margučius vašku.
Etninė kultūra

Lino kelias iki staklių

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su ilgu lino virsmo iš augalo į audinį keliu. Uždaviniai: (1) papasakoti apie linininkystės tradicijas Lietuvoje; (2) supažindinti su linų
auginimo ir apdirbimo darbais, žaliavomis ir jų panaudojimu. Programos vadovė pasakoja apie linų sėjimą, linų auginimą, jų priežiūrą, panaudoja su linų darbais susijusius terminus, įterpia tautosakinių dalykų: pasakų, posakių, patarlių, mįslių apie liną. Klausydamiesi dainų apie liną vaikai imituoja lino darbų judesius ir įsimena darbų ciklą. Pasiklausę ir pasimokę žaisdami vaikai bando apdoroti linus tradiciniais įrankiais ir technika. Parodžius, kaip buvo linai kuliami, duodama pabandyti kulti su kultuvėmis. Rodomas linų mynimas. Vaikai su mintuvais išsimina linų saują: stengiasi gerai išminti, kad linai liktų be spalių, švelnūs. Po mynimo linus pabando išbraukti. Kai linai išbraukti, jie šukuojami. Mokiniai pabando išmokti linus ir iššukuoti. Kai šukuojant linus iškrinta pakulos, iš jų mokiniai pabando nuvyti virvę. Taip pat mokosi verpti rateliu, austi. Sužinodami apie tokį lino – augalo kelią, nejučia suvokia ir lino reikšmę protėvių buityje ir kultūroje. Papildoma metodinė ir vaizdinė medžiaga: panaudojami dainų apie liną įrašai, panaudojami tikri linų apdorojimo įrankiai ir technika, krašto audėjų darbai: prijuostės, juostos, rankšluosčiai, staltiesės ir kt., A. Razmislavičienės knygelė „Dienos darbeliai – plonos drobelės“ („Lututė“, 2005 m.).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Meduolių dirbtuvės

Pačioje Vilniaus širdyje pasislėpusi Meduolių kepyklėlė kviečia vaikus į saldžiąją edukaciją! Užsiėmimo metu galėsite pabandyti atspėti: - Kodėl kareiviai, eidami į karą, su savimi
pasiimdavo meduolį? - Kodėl meduoliais prekiaudavo vaistinėse? - Kodėl į meduolius dedami prieskoniai? - Kodėl glajus ant meduolių vadinamas Karališku? Sužinoję visus atsakymus, prieisite prie svarbiausios užsiėmimo dalies - kūrybos. Minkysite ir kočiosite tešlą, lipdysite širdžiai mielus meduoliukus, puošite ir marginsite juos, kaip tik norėsite! Gražiai įpakuotus savo kūrinius galėsite panaudoti kaip dovanėlę mylimiems tėveliams arba seneliams...
Etninė kultūra

„Senieji matų vienetai“

Paslaugos „Senieji matų vienetai“ tikslas – papildyti matematikos žinias istoriniu, etnografiniu, kalbiniu aspektais, suteikti praktinių įgūdžių taikant senuosius matus mūsų buityje. Ši
paslauga gali būti teikiama ir muziejaus erdvėse, ir ugdymo įstaigoje. Muziejaus etnografijos rinkinyje saugomi senieji matai yra pristatomi edukacijos dalyviams. Vienas iš programos uždavinių – trumpai pristatyti matų raidą, kitimą, įvairovę. Pažintį su matų istorija pradedame nuo archajiškiausių antropologinių vienetų, įtraukiant kiekvieną dalyvį parodyti colį, plaštaką, žiupsnelį, žiupsnį, rieškučias, uolektį, pėdą, sieksnį. Trečias uždavinys – pažintis su muziejaus eksponatais, kurie yra tam tikri matai. Pristatomi gorčiai, pinti iš šiaudų, gaminti iš tošies, žalvario. Dalyviai sužino, kad tai tūrio matas, lygus 3 litrams. Dalyviai apžiūri saiką (12–14 litrų), pūrą (78 l), svarus (400 g), sužino jų mato vertę. Parodomas sieksnis, pagamintas prieš 100 metų. Muziejus turi unikalų eksponatą arklio ūgiui matuoti, naudotą Pirmojo pasaulinio karo metais. Taip pat paminimi ir kiti mato vienetai: pūdas (16 kg), mylia (6,8 km). Naudojantis įvairiais matų vienetais galima pasiūlyti mokiniams sukurti žaismingą prisistatymą. Tai būtų kūrybingumo ugdymas, pavyzdžiui, „Mano ūgis mažesnis už sieksnį, sveriu tris pūdus.“ Tiksliukams verta pasiūlyti muziejuje saugomų aritmetikos uždavinynų, išleistų 1921 m. bei A. Busilo sudaryto 1922 m., užduočių. Tai puiki galimybė mokiniams palyginti ir kritiškai įvertinti šių dienų matematikos vadovėlius ir tarpukario mokymo priemones. Taikomi metodai: edukatorės pasakojimas, aktyvus dalyvių įtraukimas, apžiūrėjimas, kūrybinė veikla, darbas su 1921 m. ir 1922 m. aritmetikos uždavinynais.
Kita, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „(Iš)gyventi tremtyje“

Edukacinis užsiėmimas apie priverstinį Lietuvos prijungimą prie Sovietų sąjungos, masinius Lietuvos gyventojų trėmimus ir tremties kasdienybę. Dalyviai supažindinami su pagrindiniais
istorijos faktais – išsiaiškinama kodėl / kada / kur / kas / ką trėmė. Simuliacinio žaidimo – diskusijos metu dalyviai susipažįsta gyvenimo tremtyje sąlygomis. Pagrindinė dalyvių užduotis – sugalvoti, kaip panaudoti turimus daiktus gyvenimui/išgyvenimui tremtyje konkrečiomis sąlygomis. Užsiėmimas skatina istorijos pažinimą, loginį mąstymą ir kūrybiškumą, ugdo bendradarbiavimo grupėje gebėjimus.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis „Eglė žalčių karalienė“

Nuo jūros pakrančių iki didžiųjų miestų plačiai pagarsėjusi istorija apie Eglę ir medžiais paverstus jos vaikus atkeliavo ir į Keistuolių teatro sceną. Režisierė Eglė Kižaitė praveria
vartus į jūros karalystę - teatre atgimsta jautri, šilta ir trupinėlį liūdesio slepianti puikiai pažįstama lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė“. Vandenų valdovo sūnų žaltį Žilviną pamilusios ir į jūrų karalystę iškeliavusios jauniausios sesers Eglės sugrįžimas į gimtuosius namus tampa didžiausiu ištikimybės šeimai, draugystės ir tarpusavio supratimo išbandymu, nuspalvintu šviesiomis meilės spalvomis ir apkartintu išdavystės. Nuotaikingą, vietomis pratrūkti juokais, o vietomis - nubraukti ašarą kviečiantį spektaklį skambėti dainomis priverčia šeši jauni Keistuolių teatro aktoriai, atveriantys kelią dar kitaip pažvelgti į Eglės ir Žilvino istoriją ir įtraukiantys į veiksmą pačius žiūrovus. Tarp pajūrio pušynų ir vandenų karalystės nusidriekusi pasaka, sekama aktorių lūpomis, ne tik užkrečia didele ir plačia šypsena, bet ir primena apie gražiausius kasdienybės stebuklus - meilę, draugystę bei ištikimybę.
Etninė kultūra

Duonelė kasdieninė

Edukacinis užsiėmimas „Duonelė kasdieninė“ skirtas 1–12 klasių moksleiviams. Šio užsiėmimo tikslas – supažindinti moksleivius su ruginės duonos kepimo tradicija Lietuvoje. Arklio
muziejuje aukštaitiškoje sodyboje pasitikusi šeimininkė pristato XIX a. valstiečio buitį, supažindina su sodybos aplinka, būdingais pastatais. Susirinkę į trobą programos dalyviai supažindinami su duonos kepimo, jos vartojimo tradicijomis įvairių bendruomenės ir šeimos švenčių, apeigų metu. Aptariami pagrindiniai žemės ūkio darbai (sėja, pjovimas, kūlimas ir malimas), juos lydėjusios tradicijos. Šeimininkė pasakoja apie krosnį ir įrankius, duonos kepimo papročius, jos ruošimą, sudėtines dalis. Mokiniai stebi duonos kepimo eigą. Vėliau ir savo rankomis kiekvienas formuoja mažus kepaliukus – pagrandukus, kuriuos šeimininkė pašaus į pečių. Duonai iškepus dalyviams šeimininkė primena senolių minkles ir jų aktualumą šiandien. Iš krosnies traukiama duona. Baigus darbus, vyksta užsiėmimo, naujų patirčių aptarimas, trumpai įtvirtinamos įgytos žinios.
Rodomi įrašai: 81 - 90499