Muzika, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Vidury dvaro meška karo“

Vaikus pasitinka gaspadorius Petras. Žibalinės lempos šviesoje jis aprodo ūkį, papasakoja apie rudens darbus. Paskui visus gryčion pakviečia gaspadinė Agota ir moko smulkių buities
darbelių: plėšyti plunksnas, vyti siūlus, pešioti vilnas. Dengdama Kūčių stalą, Agota pasakoja apie Kūčių vakarienę ir papročius, moko būrimų. Galop ateina Senis Kalėda ir atsiveda meškutę. Visi kartu žaidžia ir dainuoja, Senis Kalėda atriša maišą ir linksmai su meškute dalina dovanas. Tikslas – skleisti etnokultūros tradicijas. Uždaviniai: sudaryti ugdymo sąlygas, palankias tautinėms vertybėms ir kompetencijoms plėtoti; suteikti mokiniams žinių apie Advento, Kūčių ir Kalėdų papročius, tradicijas. Metodai: 1. Ugdymo procese, naudojant muziejuje sukauptus etnografinius eksponatus, atlikti įvairius senuosius buities darbus. 2. Dengti Kūčių stalą, pagal senąsias šios dienos tradicijas. 3. Sutikti Senį Kalėdą, ateinantį su oracijomis, kalėdiniais sveikinimais, dovanėlėmis 4. Dalyvių ir Senio Kalėdos Kalėdų žaidimai, dainos, burtai.
Etninė kultūra

Lino kelias iki staklių

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su ilgu lino virsmo iš augalo į audinį keliu. Uždaviniai: (1) papasakoti apie linininkystės tradicijas Lietuvoje; (2) supažindinti su linų
auginimo ir apdirbimo darbais, žaliavomis ir jų panaudojimu. Programos vadovė pasakoja apie linų sėjimą, linų auginimą, jų priežiūrą, panaudoja su linų darbais susijusius terminus, įterpia tautosakinių dalykų: pasakų, posakių, patarlių, mįslių apie liną. Klausydamiesi dainų apie liną vaikai imituoja lino darbų judesius ir įsimena darbų ciklą. Pasiklausę ir pasimokę žaisdami vaikai bando apdoroti linus tradiciniais įrankiais ir technika. Parodžius, kaip buvo linai kuliami, duodama pabandyti kulti su kultuvėmis. Rodomas linų mynimas. Vaikai su mintuvais išsimina linų saują: stengiasi gerai išminti, kad linai liktų be spalių, švelnūs. Po mynimo linus pabando išbraukti. Kai linai išbraukti, jie šukuojami. Mokiniai pabando išmokti linus ir iššukuoti. Kai šukuojant linus iškrinta pakulos, iš jų mokiniai pabando nuvyti virvę. Taip pat mokosi verpti rateliu, austi. Sužinodami apie tokį lino – augalo kelią, nejučia suvokia ir lino reikšmę protėvių buityje ir kultūroje. Papildoma metodinė ir vaizdinė medžiaga: panaudojami dainų apie liną įrašai, panaudojami tikri linų apdorojimo įrankiai ir technika, krašto audėjų darbai: prijuostės, juostos, rankšluosčiai, staltiesės ir kt., A. Razmislavičienės knygelė „Dienosdarbeliai – plonos drobelės“ („Lututė“, 2005 m.).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Keramikos ABC

Kultūrinės edukacijos užsiėmimas „Keramikos ABC“ skirtas III–IV klasių mokiniams. Užsiėmimo metu teorinės ir praktinės užduotys pritaikomos pagal mokinių amžių, specialiuosius
poreikius. Mokiniai susipažins su unikalia keramikos dirbinių kolekcija V. Valiušio keramikos muziejuje, keramiko darbo įrankiais ir dirbtuvėmis. Stebės Lietuvos puodžių karaliaus penkių keramikos dirbinių – virimo puodo, ąsočio, puodynės, dubens, butelio – žiedimo procesą. Gautas teorines žinias apie keramikos dirbinių gamybą, puošybą mokiniai turės galimybę pritaikyti praktinių užsiėmimų metu – patys žiesdami, lipdydami, dekoruodami. Mokiniai patirs prasmingą kūrybinį džiaugsmą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Piemenėlių vargai ir pramogos"

Edukacinė programa „Piemenėlių vargai ir pramogos“ vyksta nuo Jurginių (balandžio 23 d.) iki pat vėlyvo rudens. Kerdžiaus ragas kviečia mažuosius tapti piemenėliais ir sužinoti įvairių
dalykų apie ganiavą senajame kaime. Kerdžius parodo, kaip buvo daromi piemenų muzikos instrumentai: iš medžio žievės ir mediniai lumzdeliai, skudučiai, švilpynės, šiaudo birbynės; visi dalyviai gali jais paraliuoti. Taip pat dalyviai išmoksta nusivyti virvutę ar virvę, padaryti pantį, žaidžiami tradiciniai piemenėlių žaidimai, ieškoma paslėptų daiktų. Galiausiai ragaujama lauže keptų bulvių su lupenomis. Šioje edukacijoje piemenėlių vargai nedideli, o pramogos – smagios.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis „Pati labiausia pasaka“

Kiekvienas iš mūsų yra girdėjęs bent vieną lietuvių liaudies pasaką. Vieniems jas vaikystėje sekdavo seneliai ar tėveliai, kiti jų klausydavosi iš plokštelių ar per radiją, treti anksti
išmoko skaityti ir perskaitydavo jas patys. O yra ir tokių, kurie susipažino su pasakomis jau užaugę, kai reikėjo pasekti jas savo vaikams. Iš daugybės pasakų, kurias yra girdėjęs, kiekvienas turi savo pačią gražiausią, baisiausią, liūdniausią, linksmiausią, kvailiausią, trumpiausią, dainingiausią ar kokią kitą „labiausią" pasaką. Bet ar jums niekada nekilo klausimas, kuri gi lietuvių liaudies pasaka yra PATI LABIAUSIA iš visų. Nekilo? O štai „keistuoliams" Eimantui, Vaidotui, Daliui, Benitai ir Juditai netikėtai šis klausimas labai parūpo. Iš pradžių jie visi susimąstė, o paskui pradėjo ginčytis. Žinoma, ne piktai ir ne visai rimtai, o išdykaudami, pokštaudami, kvailiodami ir dainuodami.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„O tuo metu Klaipėdoje... prasidėjo prekyba“

Edukacinio užsiėmimo „O tuo metu Klaipėdoje ... prasidėjo prekyba“ metu dalyviai gilinsis į XV-XVII a. Klaipėdos miesto, tuo metu jau tampančio uostamiesčiu, gyvenimą. Patyrimo lauku
taps atviri, pažinimo, išbandymo, greitos orientacijos, istorijos išmanymo, kultūrinio suvokimo, loginio mąstymo reikalaujančios temos: 1. Klaipėda – uostamiestis. Jūra atveria horizontus. Kultūra atviresnė - visuomet susipynusi su įvairių pasaulio tautų ir valstybių kultūromis. Uostas atveria naujus kelius. Klaipėdietis – plačių pažiūrų žmogus? 2. Klaipėdoje nematytos prekės. Kas, iš kur, kuo prekiavo pas mus? Kuo prekiavome mes? Ar mes tapom turtingesni? 3. Klaipėda – uostas – prekyba – konkurencija. Kas su kuo konkuravo? Kaip akmuo sustabdė konkurenciją? 4. Kas yra Klaipėda šiandien?
Dramos teatras, Etninė kultūra

Slaptoji lietuviška mokykla

Mokinius pasitinka šeimininkė ir pakviečia į savo dūminę gryčią, kur laukia pasamdytas daraktorius. Vaikai tampa XIX a. slaptosios mokyklos mokytiniais: skaito iš senovinės knygos, rašo
žąsies plunksnomis ant medinių lentelių, patys pasisiuva sąsiuvinius ir juose rašo metalinėmis plunksnomis. Mokslus nutraukia į gryčią įsiveržęs žandaras, tuomet vaikai puola dirbti įvairiausių ūkio darbų... Tikslas – programos dalyvius supažindinti su spaudos draudimo laikotarpiu, perteikti lietuvių kalbos svarbą ir reikšmę, ugdyti patriotiškumą. Uždaviniai: 1. Pristatyti edukacinės programos eigą. 2. Išaiškinti, kaip lietuviška spauda pasiekdavo Lietuvą. 3. Supažindinti, kaip vyko slaptosios mokyklos veikla, „lekcijos“, surengti panašią pamoką. 4. Susieti įgytas žinias. Skaitoma „Graždanka“, rašoma žąsų plunksnomis ant „doskelių“, „černylomis“ ant „tetradkų“. 5. Perteikti, kokie pavojai ir bausmės tekdavo išdrįsusiems skleisti lietuvišką žodį. 6. Žaidimo forma lavinti atmintį, žinių įsisavinimą ir gebėjimą jas pritaikyti praktinėse, kūrybinėse užduotyse. Metodai: teatralizuotas žaidimas, diskusija, praktinės užduotys.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Gyvenimo ratas tradiciniame judaizme

Edukaciniame užsiėmime „Gyvenimo ratas tradiciniame judaizme”, yra pristatomi žmogaus gyvenimo etapai iš Lietuvoje vyravusio tradicinio judaizmo perspektyvos. Tai – žmogaus gimimas,
apipjaustymas (žydų berniukams), pilnametystė, vedybos, nebūtinos, bet galimos skyrybos, laidotuvių ir gedėjimo tradicijos bei pomirtinio gyvenimo vizija. Kiekvieno etapo pradžią lydi tam tikros apeigos ir tradicijos, pristatomos užsiėmimo dalyviams. Aktyvaus ekspozicijos tyrinėjimo metu dalyviai susipažįsta su religinių apeigų objektais, švenčių tradicijomis ir papročiais. Metodai: diskusija, aktyvus ekspozicijos tyrinėjimas, papildoma metodinė ir vaizdinė medžiaga.
Kita, Etninė kultūra

Edukacija „Draugystė“

Užsiėmimo metu kviečiame pabendrauti draugystės tema. Aptarsime: kas yra draugas, kam reikalingi draugai, kaip susirasti ir išsaugoti draugą ir dar daugelį kitų klausimų. Taip pat
mokysimės išgirsti ir pajausti vienas kitą, ugdysime komandinio darbo gebėjimus. Programa susideda iš 4 dalių: 1. Žaidimai (skirti skatinti vaikų aktyvų įsitraukimą). 2. Muzikinė improvizacija (tikslas – ugdyti vaikų gebėjimą matyti, klausyti ir girdėti kitus bei dirbti komandoje). 3. Juostų pynimo reikšmė anksčiau ir dabar (diskusija apie mūsų tautos papročius – tautinės juostos simbolika bei ženklai, pynimo reikšmė). 4. Kūrybinės dirbtuvės - Draugystės apyrankių gamyba (gaminant apyrankes atskleidžiama užsiėmimo tema, perduodamos socialinės ir visuomeninės vertybės).
Dailė, Etninė kultūra

Vytinės juostos

Edukacinio užsiėmimo metu išskirtinėse muziejaus erdvėse, Kelmės dvaro rūsiuose, vaikai išgirs pasakojimą apie vieną seniausių liaudies amatų – audimą, bei vieną iš svarbiausių liaudies
audinių rūšį – juostas, susipažins su jų raštais bei spalvomis, jų simbolika. Juostos žmogų lydėdavo nuo gimimo iki mirties. Gimusį kūdikį suvystydavo į juostą. Juostos buvo būtina moterų ir vyrų aprangos dalis. Taip pat jas dovanodavo įvairiomis progomis. Be juostų neapsieidavo ir atsisveikinant su mirusiuoju. Žemaičiai daugiausia naudojo vytines juostas. Kadangi jų audimui nereikėjo ypatingų įrankių, šias juostas nusivydavo bandą ar žąsis ganydavusios piemenaitės. Edukacinio užsiėmimo metu vaikai žaisdami, mindami mįsles pasirinks norimų spalvų siūlus, išmoks juos susiverti į lenteles, nusivys nesudėtingą juostelę – skirtuką knygai ar draugystės apyrankę. Tikslas – supažindinant su žemaičiams būdingomis vytinėmis juostomis, atskleisti vaikams savo krašto ir lietuvių tautos savitumą, skatinti jaunąją kartą puoselėti bei tęsti tradicijas. Uždaviniai: pasitelkiant vaizdines bei interaktyvias priemones pristatyti vytinių juostų vijimą; supažindinti su juostų vijimo priemonėmis. Metodai: informacijos pateikimas naudojant vaizdines priemones; vaikų įtraukimas į aktyvią veiklą per žaidimus; individualus praktinis darbas. Rezultatai: vaikai, dalyvavę šioje veikloje: bus įgiję žinių apie vieną seniausių lietuvių juostų vijimo būdų; įgis praktinių įgūdžių, mokės kūrybiškai pritaikyti savo nuvytas juostas šiuolaikinėms reikmėms; bus puoselėjami bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai; išplės savo kultūrinį mentalitetą; bus paskatinti saugoti bei tęsti tradicijas.
Rodomi įrašai: 81 - 90414