DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Literatūra, Etninė kultūra

ETNO kilimo raštuose gamta, tautosaka, aprėdai

Tikslas – per tautosakos kūrinius supažindinti vaikus su gimtojo krašto tapatumą atspindinčiomis vertybėmis, žadinti susidomėjimą etnine kultūra bei istorija. Tautosaka – neatsiejama
mūsų kultūros, tautinio tapatumo dalis ir jos atspindys. Norint suprasti lietuvių tautosaką, prieš akis reikia turėti senojo kaimo žmogaus gyvenimą: jo darbus, papročius, mąstyseną, aprėdus, nes kaip tik valstietis buvo pagrindinis mūsų tautosakos kūrėjas ir saugotojas. Užsiėmimo metu dalyviai susipažins su karstinio regiono gamtiniais ypatumais ir etnokultūra. Pateiksime įdomios informacijos apie įspūdingą gamtos darinį – karstinę įgriuvą. Naudodamiesi interaktyviuoju „Aukštaitijos ETNO kilimu“ planšečių pagalba mokiniai gebės surasti ir išklausyti legendą apie Karvės olos atsiradimą. Tautosakos pagalba mindami mįsles, išklausydami pamėgdžiojimus, būrimus, žaisdami patarlių dėlionę, skaitydami lietuvių liaudies pasaką „Sigutė“ dalyviai gebės suprasti žmogaus ir naminio gyvulio (karvės) ryšį. Kalbėdami apie Aukštaitijos regiono tautinio kostiumo pagrindinius bruožus, išskirtines detales, užkoduotus raštus juostų ornamentikoje, susipažins su Aukštaitijos regiono moterų ir vyrų aprėdų sąvitumu. Pasinaudodami ornamentų šrifto lentele ant juostos/knygos skirtuko mokiniai gebės užrašyti / užkoduoti savo vardą. Kurdami tautinį kostiumą pasakos personažui Sigutei ugdysime dalyvių tautos kultūrine patirtimi grindžiamą kūrybingumą ir skatinsime kultūrinio paveldo aktualinimą, pagarbą tradicijoms, pilietiškumą.
Kultūros paveldas, Daugiakultūriškumas

Kultūrinės edukacijos programa V - VIII kl. "Istorija per muziką"

Pasitelkę menines - edukacines priemones, papasakosime mokiniams apie Lietuvos istoriją, skatinsime pažinti šalia gyvenantį kaimyną, galbūt kitatautį. Supažindinsime su gausiai mūsų
šalyje gyvenusios žydų - litvakų tautos, kuri garsina Lietuvą visame pasaulyje, istorija ir kultūra. Amžių amžius lietuviai ir kitų tautų žmonės gyveno kartu. Mūsų veiklos tikslas - ne tik supažindinti jaunąją kartą su vietos, kurioje jie gyvena, istorija, nors žinojimas yra neatsiejama kiekvieno save gerbiančio žmogaus pareiga, bet ir skatinti bendrystę, kaimyniškumą, norą mokytis ir šviestis, kuris padeda asmeniniam ir šalies klestėjimui. Skatinsime atsiskleisti mokinių meninius gebėjimus, drąsinsime reikšti savo mintis, dalintis idėjomis, rasti naujų pomėgių. Kitų kultūrų pažinimas padeda suvokti ir savo etninės kultūros ypatumus. Šalia to bus pristatomi žmonės - Pasaulio tautų teisuoliai - vietiniai lietuviai ir ne tik, kurie žmogiškumą vertino labiau už saugų asmeninį gyvenimą. Jų pavyzdžiu bus mokoma tolerancijos šalia esančiam.
Literatūra, Kita

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Apie ką kalba knygos ir lėlės“

Pasakos – labai talpus žanras, atspindintis tikrovę, visais laikais atliekantis patirties saugojimo, tautosakos skleidimo, pamatinių bendražmogiškų vertybių ugdymo, terapines funkcijas.
Pasakos lydi ir moko žmogų visuose jo gyvenimo etapuose, yra tarsi žinynai, universalių taisyklių rinkiniai, mokantys pasitikėti savo jėgomis, susidūrus su sunkumais nepasiduoti, siekti tikslo, elgtis atsakingai, pažinti savo emocijas, įsijausti į kitą ir priimti jo kitoniškumą, skatinantys siekti teisingumo, bendradarbiavimo, draugystės. Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo „Apie ką kalba knygos ir lėlės“ metu bus aptariamos pasakos „Skudurinukė“, „Stebuklingi senelio batai“ ir kt. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos literatūrinių personažų ir teatrinių lėlių kūrimo subtilybės. Dalyviai bus įtraukti į dinamišką, aktyvią veiklą, žaismingas rungtis, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems perprasti ir interpretuoti pasakojimų siužetus, susitapatinus su veikėjais išspręsti sudėtingas situacijas. Dirbtuvių metu visi sukurs po savo tekstilinį/kartoninį žmogelį-teatrinę lėlę, rinks jam vardą, meninėmis priemonėmis perteiks jo išorines ir vidines savybes, sugalvos jo istoriją. Taigi bus mokomasi empatijos, abipusių jausmų ir patirties mainų – iš pradžių įsijaučiant į aprašyto personažo vaidmenį, o vėliau – susikurtai teatrinei lėlei perduodant savo emocijas. Sukurtus personažus vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Užsiėmimus veda rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė, kartu su savo knygų personažais – skudurine lėle Uršule ir teatrine lėle Enriku.
Kita

„Aš – savo šeimos istorijos metraštininkas"

Genealogija – pati seniausia iš pagalbinių istorijos disciplinų. Susidomėjimas savo protėvių ir savo šeimos istorija atsirado kartu su žmogumi. Šeima (giminė) buvo pagrindinis
visuomeninio gyvenimo veiksnys, ir kiekvienas jos narys, galėdavo naudotis tos giminės teisėmis, valdžia, tradicijomis, kartais net turtais. Šiais laikais visuomenės išsivystymas pasiekė tokį lygį, kad pamažu vėl atsigręžiama į savo šaknis. Tai tarsi reakcija į vartotojiško pasaulio bedvasiškumą ir kosmopolitizmą, noras apsibrėžti ir pažinti jame save. Genealogijos specialistai pastebi, kad Lietuvos gyventojų tarpe didėja tarpusavio atskirties tendencija, daugelis giminaičių nepalaiko ar nutraukia ryšius su artimaisiais, todėl giminės medžių informatyvumas menksta. Edukacinio užsiėmimo „Aš – savo šeimos istorijos metraštininkas“ metu bus supažindinta su genealogijos atsiradimo istorija, jos svarba ir įtaka visuomenės, ekonomikos, valstybės aparato istorijai, susidomėjimo savo protėvių ir šeimos istorijos raida. Bus pristatyti genealogijos medžio sudarymo metodai ir formos anksčiau ir dabar. Diskusijų metu bus aptarti ietuvos istorinių asmenybių giminės ištakos ir jų svarba mūsų šalies, visuomenės istorijai, tokiu būdu bus siekiama didinti jaunų žmonių sąmoningumą ir pilietiškumą. Praktinių užduočių metu kiekvienas dalyvis turės galimybę sumodeliuoti savo šeimos genealoginį medį, kurį vėliau galės papildyti bendraudamas su savo šeima ir artimaisiais. Šio užsiėmimu siekiama paskatinti jauno žmogaus tapatumo formavimąsi sudominant savo ištakomis ir padėti pagrindai giminės medžio kūrimui užsiėmimo metu. Tęstinis rezultatas – pradėjus kurti giminės genealoginė medį, jaunuoliai bus paskatinti daugiau bendrauti su šeimos nariais, artimaisiais, nes kils vis naujų ir naujų klausimų apie savo protėvių gyvenimą, kas jie buvo, kur gyveno ir pan. Tai stiprins artimųjų santykius, didės jaunuolių smalsumas, gebėjimas rinkti ir analizuoti informaciją, kritiškai vertinti tam tikrus istorinius faktus ir pan.
Dailė, Etninė kultūra

,,Auksinis šiaudas"

Skatinti mokinių domėjimąsi šiaudinių dirbinių pynimo tradicijomis ir šiuolaikinėmis jų interpretacijomis mene bei madoje. Supažindinti mokinius su šiaudinių dirbinių gamyba tradicinėje
ir šiuolaikinėje kultūroje; suteikti informacijos apie javus, naudojamus šiaudinių dirbinių gamybai, bei jų paruošimą darbui; supažindinti su tradicinėmis šiaudinių dirbinių rišimo technologijomis. Priemonės: ruginiai šiaudai, lininiai siūlai, adatos, indeliai karpymui, žirklės. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su lietuvių paprotinės dailės kūriniais – šiaudiniais sodais, dekoratyviniais dirbiniais iš šiaudų bei šiuolaikinėmis šiaudinių dirbinių interpretacijomis madoje. Supažindinama su darbui naudojama medžiaga: rugio, kviečio, miežio, avižų šiaudu, aptariamas žaliavos paruošimo laikas bei laikymo sąlygos. Demonstruojami Šiaulių krašto tautodailininkų dirbiniai: šiaudiniai sodai bei žaislai eglutei. Aptariamos šiaudinių dirbinių panaudojimo galimybės tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje. Dirbama naudojant tradicinę pynimo technologiją bei kuriamos šiaudinio žaisliuko interpretacijos. Mokiniai susipažins su lietuvių paprotinės dailės kūriniais, kalėdinės namų puošybos tradiciniais elementais, gebės skirti javų rūšis, sužinos, kaip tinkamai paruošti žaliavą šiaudinių dirbinių gamybai, suriš keletą tradicinių kalėdinės eglutės papuošalų – reketukų bei sukurs savo žaisliuką – savitą kompozicinį erdvinį sprendimą. Savo gaminius dalyviai išsineša.
Dramos teatras

Meno ir mokslo spektaklis „ERRORAI“

„Meno ir mokslo laboratorijos“ spektaklyje „ERRORAI“, remiantis mokslo pavyzdžiais, kalbama apie žmonių požiūrio taškus priimant neišvengiamybę klysti. Kas nutinka, kai klaida įvyksta
laiku ir taip, kaip reikalinga? Pasaulį išvysta stulbinantys išradimai, kurių, regis, nė neturėjo būti, o istorija pasuka kitu keliu... Spektaklyje analizuojamas Žano Buridano paradoksas, Tomo Edisono istorija ir išradimai, atrasti per klaidą. Šiuolaikiniam išsilavinusiam mokslo pažangos klausimai yra svarbūs visuomenės funkcionavimo suvokimui, taip pat svarbu ir analizuoti kiek mes esame priimti savas ir visuomenės klaidas. Moksleiviai spektaklyje atpažįsta tai, apie ką mokėsi mokykloje, tikėtina, kad spektaklyje išgirstos idėjos paskatins tam tikromis istorijomis pasidomėti plačiau. Pagal tematiką (sąsajas su mokykline programa) spektaklis yra tinkamas 9-12 klasių moksleiviams. Spektakliu moksleiviai bus supažindinti su mokslo klaidomis, skatinami jų nebijoti ir suvokti jas kaip naudingą pamoką. Moksleiviai suvoks, kad mokslas turi didelės įtakos visuomenės pažangai, bus skatinama domėtis mokslo naujienomis. Taip pat veikla būsimiems kultūros vartotojams bus pristatomi jauni ir pripažinti teatro menininkai. Spektaklį kuria jauni pripažinti menininkai: režisierius Paulius Markevičius (2018 m. apdovanotas LR Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija), dramaturgas Justas Tertelis, aktoriai: Marija Petravičiūtė, Milda Noreikaitė, Simonas Dovidauskas, Laurynas Jurgelis, Gediminas Rimeika.
Muzika

Muzikos paveldas: nuo klasikos iki džiazo

"Muzikos paveldas: nuo klasikos iki džiazo" - tai programa, kuri jaunosios kartos atstovą moko pasirinkti: ir klasika, ir džiazas gali būti neatrasta ir turininga alternatyva
šiuolaikinei muzikai! Tai kultūrinis edukacinis užsiėmimas, kurio turinį sudaro skirtingų meninių epochų bei stilių rimtosios muzikos kūrinių pristatymas ir atlikimas, o taip pat - pokalbiai bei diskusijos apie ką tik skambėjusią muziką. Atliekamos muzikos repertuarą sudaro žymiausių rimtosios muzikos kompozitorių, tokių kaip J.S. Bach, W. A. Mozart, N. Paganini, B. Dvarionas, M. K. Čiurlionis bei kt., sukurtų ar pritaikytų kūrinių smuikui atlikimas. Klausytojams suteikiama galimybė išgirsti ir įvertinti ne tik skirtingų laikmečių ar stiliaus, bet ir skirtingų tautų muziką, o taip - pažvelgti į šios muzikos formavimosi raidą. Kultūrinė edukacinė programa atliekama bendrojo ugdymo įstaigų salėse. Priklausomai nuo amžiaus grupių, programa pateikiama vadovaujantis pedagoginiais ir psichologiniais metodais - siekiama, kad kiekvienas klausytojas gebėtų išgirsti, suprasti ir įvertinti atliekamos muzikos grožį ir patirti emocijas, kurias ši muzika gali suteikti!
Lėlių teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Kontis ir Tvarkius“

„Kontis ir Tvarkius“ – pirmasis lėlių spektaklis vaikams, pasakojantis apie būdus rūpintis mus supančia aplinka: rūšiuoti atliekas ir atsakingiau įsigyti naujus daiktus. Spektaklis
„Kontis ir Tvarkius“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Aldonos Zinkevičiūtės-Jankauskienės knygą. Pagrindiniai pasakos veikėjai konteineris Kontis ir peliukas Tvarkius savo kelyje susiduria su vaikams gerai pažįstamais daiktais – žaislais, baldais – bei per jautrų santykį su jais ir supančia aplinka, padeda vaikams suprasti aplinkosaugos svarbą. Neabejojame, kad vaikai pamils šiuos mielus personažus ir jaunajai kartai šie siesis su aplinkosauga. Vaikai nebus pasyvūs spektaklio stebėtojai bet aktorių padedami bus įtraukti į veiksmą.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Dramos teatras

Meno ir mokslo spektaklis „DALYKAI“

Spektaklyje istoriniai įvykiai ir veikėjai patalpinami į kvantinę erdvę. Persipinančios laiko, dramos, šviesos ir garso analizės bei veikėjų istorijos nukelia stebėtojus į
siurrealistinę tikrovę, kur įprasti dėsniai tampa utopiniais, o kvantinės teorijos - kasdienybe. Spektaklis - tai tyrimas. Aktoriai - kvantai. Žiūrovas - stebėtojas, kuris vien savo buvimu gali pakeisti stebimojo kryptį, greitį, pasirinkimus, poelgius ar įpročius. Kvantinės fizikos dėsniai ir paradoksai, M.Kiuri, A.Einšteino, I.Niutono, N.Teslos ir N.Boro asmenybės tampa menininkų inspiracijos šaltiniu, leidžiančiu kurti neapibrėžtą erdvę, kurioje susitinka šios asmenybės ir kalbasi universaliais visatos dėsniais. Fizika – mokslas apie DALYKUS, spektakliu aiškinamasi kas mes esame, nuo mažiausios dalelės iki visatos visumos, ir kaip fizikos dėsnių suvokimas mums leidžia sužinoti daugiau apie save. Spektkalis inspiruotas kūrybinės komandos išklausyto kvantinės fizikos kurso. Moksleiviai spektaklyje atpažįsta tai, apie ką mokėsi mokykloje, tikėtina, kad spektaklyje išgirstos idėjos paskatins tam tikromis istorijomis pasidomėti plačiau. Pagal tematiką (sąsajas su mokykline programa) spektaklis yra tinkamas 9-12 klasių moksleiviams. Taip pat veikla būsimiems kultūros vartotojams bus pristatomi jauni ir pripažinti teatro menininkai. Spektaklį kuria jauni pripažinti menininkai: režisierius Paulius Markevičius (2018 m. apdovanotas LR Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija), aktoriai Greta Grinevičiūtė, Gediminas Rimeka, Simonas Dovidauskas, Vygandas Vadeiša.
Muzika, Etninė kultūra

Kai instrumentai prabyla...

Etnokultūrinė edukacija vyksta ŠRSKC Bazilionų filialo arba šio filialo Kurtuvėnų salės patalpose (šiltuoju metų laiku gali vykti ir lauko erdvėse). Atvykusius į edukaciją mokinius
pasitinka tautiniais kostiumais pasipuošę koncerto vedėja ir folklorinė kapelija. Skambant muzikai edukacijos dalyvius koncerto vedėja suskirsto į 3 grupes. Kapelijos muzikantai baigia groti ir prie I grupelės prieina kanklėmis grojusi muzikantė, prisistato ir pakviečia dalyvius susipažinti su jos instrumentu bei pabandyti pagroti. Prie kitos grupės prieina basedle grojęs muzikantas, prie trečiosios – armonikierius. Kai dalyviai išbando instrumentus grupelių vadovai pasikeičia. Išbandžius visus instrumentus visos trys grupelės vėl susirenka į vieną erdvę ir sukuriama didžioji kapelija. Muzikantai groja savo instrumentais, o edukacijos dalyviams išdalinami įvairūs perkusiniai instrumentai. Kadangi instrumentų visiems „neužtenka“ – likusieji tampa šokėjais. Mokoma šokti folklorinis šokis „Serbinta“ („Pamuoteli raganeli“ Vilnius 2014, knygą parengė Milda Ričkutė). Po trumpo mokymosi šokti ir groti visi edukacijos dalyviai (kartu su grupelių vadovais) rodo koncertinį numerį. Kad mokiniai ir namuose galėtų muzikuoti, siūloma pasigaminti įvairių perkusinių instrumentų. Juos gamina muzikantai ir 2 vaikų grupės. Perkusiniai instrumentai gaminami iš įvairių dėžučių ir plastikinių buteliukų bei kitokių mažų indų priberiant į juos džiovintų žirnių arba kitokių įvairaus stambumo elementų. Trečiajai mokinių grupei renginio vedėja išdalina popieriaus lapus su nupeštais tautinio kostiumo kontūrais ir spalvotus pieštukus. Mokiniai, pasižiūrėdami į muzikantų ir renginio vedėjos rūbus, nuspalvina savo lape esantį pavyzdį. Mokiniai gali kurti ir naują spalvinį tautinio kostiumo pavyzdį. Pabaigus visus darbus mokiniams siūloma sugrįžus surengti tautinio kostiumo piešinių bei savadarbių muzikos instrumentų parodą. Po šios edukacijos siūlome ekskursiją į vieną iš lankytinų objektų: mokykla, bažnyčia....
Rodomi įrašai: 1 - 102 299