Dailė, Kita

Menas atrakina žmogų

Moksleiviai susiduria su įvairiomis socialinėmis problemomis – tokia yra dabartinė mūsų aplinka. Kalbėti šiomis nepatogiomis temomis visada svarbu ir būtina. Menas yra vienas iš būdų
paskatinti atsiverti, susimąstyti, reflektuoti, dalintis savo potyriais ir emocijomis. Pasinaudodami Meno bibliotekos lobynu, edukacijos dalyviai atranda meną kaip priemonę perteikti socialinę tikrovę ir laikmečio atspindį, kas padėtų suvokti savo vaidmenį socialiniame kontekste. Atrinkti meno kūriniai tampa priemone nagrinėti aktualias socialines temas, tokias kaip: vaikų vienatvė, depresija, vaikų išnaudojimas, korupcijos apraiškos, moters vaidmuo šeimoje ir visuomenėje, sovietmečio ydos, tarpusios žmonių santykiuose ir besitęsiančios dabartiniame laikmetyje. Šių nepatogių temų ieškosime menininkų: R.Katiliūtės, A. Puipos, S. Sližio, Š.Šimulyno, S. Eidrigevičiaus, kūriniuose. Temų gausa leidžia edukacijos dalyviams pamatyti meną kaip problemų išraišką ir jų sprendimo galimybę. Kuo daugiau temų edukacijos dalyviai atrastų meno kūriniuose, tuo aiškesnis taptų suvokimas, kad menas gali būti socialiai paveikus ir jame galima ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus. Per meno kūrinio pažinimą yra plečiamas ne tik dalyvių kultūrinis laukas, ugdoma kultūrinė patirtis, bet pasiekiamas ir psichologinis efektas: dalyviai yra skatinami formuluoti ir reikšti savo nuomonę, išsakyti mintis, reflektuoti savo potyrius, emocijas. Meno kūrinys šioje edukacijoje yra tik priemonė arba forma savirefleksijai: kalbėdamas apie meno kūrinį, dalyvis iš esmės kalba apie save.
Kultūros paveldas

Pamario legendos atgyja (Nuotolinė paslauga)

Nuotolinė edukacija „Pamario legendos atgyja“, skirta pradinių klasių vaikams, norintiems įdomiai pažinti Klaipėdos krašto praeitį, tautosakoje sukauptą protėvių išmintį, išgirsti
bauginančias ir šmaikščias istorijas. Virtualaus susitikimo metu programos dalyvius pasitiks iš praeities (500 metų atgal) atkeliavusi Pamario ragana Smailianosė. Teatralizuoto vaidinimo metu, ragana atskleis įdomiausias praeities legendas, mitinių būtybių (milžinų, undinių, velnių, aitvarų...) paslaptis, kvies vaikus domėtis protėvių papročiais, tautosaka (įminti mįsles, ką senovėje reiškė atitinkami gamtos reiškiniai), dalinsis prisiminimais ir vizualiai pademonstruos, kaip Klaipėdos pilis apsigynė nuo priešų. Susitikimo metu dalyviai stebės iš Smailianosės pasakojimų atgyjančias Lego kaladėlių konstrukcijas (esančias bibliotekoje): įspūdingo dydžio Klaipėdos pilį, veikiančią katapultą, vandens malūną, labirintą, milžinę Neringą. Edukacinio užsiėmimo metu vaikai galės drąsiai užduoti klausimus, diskutuoti su Pamario ragana apie gyvenimą ir papročius senovės Klaipėdoje. Edukacijos metu dalyviai savo žinias pasitikrins bei atmintyje įtvirtins išgirstas įdomybes spręsdami virtualias užduotis bei dalyvaudami viktorinoje. Kviečiame keliauti laiku ir prisidėti prie Pamario legendų išsaugojimo!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kaip gyvenome?

„Kaip gyvenome?“ – tai edukacija, kurios metu, 1-4 klasių moksleiviai, susipažins su lietuvių gyvenimo būdu nuo senovės iki šių dienų. Kokiuose būstuose žmonės gyveno senovėje? Ką valgė
viduramžiais? Kuo puošėsi bajorai, o kuo rengėsi valstiečiai? Ką apie sovietmetį mes žinome iš savo senelių? Pažinę būdingiausius skirtingo laikotarpio kultūros bruožus, tradicijas, vaikai išmoks vertinti kultūros paveldą. Siekdami smagiai praleisti laiką, šoksime bajorišką šokį, spėliosime senovinius žodžius, žaisime su skirtingais laikotarpiais susijusius žaidimus ir statysime „senovinę palapinę“! Visa tai ir dar daugiau vaikai galės sužinoti edukacijos metu atlikdami komandines užduotis, žaisdami žaidimus, dėliodami vaizdines priemones, stebėdami aplinką.
Literatūra, Kita

Atsimerkti neleidžiama smerkti

Vaidybinis žaidimas kviečia 8-12 kl. moksleivius žengti į erdvę, kur kiekvienas iš jų įgyja rolę ir naštą, kabančią po ja. Prieš juos atsiveria bendruomenė, perskirta nematomos
nelygybės; vieniems sparčiai skurstant, kiti — turtėja. Bendruomenės viduryje sėdi GALVA rašanti taisykles, kurios ne visuomet teisingos. Ją supa melas, korupcija ir apatija kitam. Tirpstant laikui ir jo vietą užimant įtampai, dalyviai provokuojami priimti rizikingus sprendimus ir susidurti su jų pasekmėmis: skurdu, kalte, beviltiškumo jausmu. Maišatyje jie skatinami ieškoti empatijos ir bendruomeniškumo jausmo, pereiti iš pasyvaus stebėtojo į aktyvaus veikėjo vaidmenį. Žaidimas baigiamas, kai priimamas galutinis sprendimas: kur dėti kablelį ir ką daryti su GALVA? Baigus žaidimą, skatinama atvira diskusija apie sukilusias emocijas, socialiai aktyvių rašytojų kūrinius, jų svarbą ir įtaką visuomenėje.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kaip gyvenome? (Nuotolinė paslauga)

„Kaip gyvenome?“ yra kūrybinis edukacinis užsiėmimas, kurio metu 1-4 klasių moksleiviai, susipažins su lietuvių tautos gyvenimo būdu nuo senovės iki šių dienų. Veikdami žaidybinėse
situacijose užsiėmimo dalyviai ieškos ir ras atsakymus į klausimus: kokiuose būstuose žmonės gyveno senovėje, kuo puošėsi Lietuvos bajorai, o kuo rengėsi krašto valstiečiai, ką apie sovietmetį mes žinome iš savo senelių. Pažinę būdingiausius skirtingo laikotarpio lietuvių tautos kultūros bruožus, tradicijas, papročius, vaikai išmoks vertinti tiek savo šalies, tiek kitų tautų kultūros paveldą. Siekdami smagiai, o kartu ir labai naudingai praleisti laiką, spėliosime senovinius žodžius, žaisime su skirtingais laikotarpiais susijusius žaidimus. Visa tai ir dar daugiau vaikai galės sužinoti šios žaidybinės edukacijos metu.
Kultūros paveldas, Literatūra

Linksmai apie rimtus lietuviškų personažų reikaliukus

Literatūrinio – edukacinio užsiėmimo „Linksmai apie rimtus lietuviškų personažų reikaliukus“ dalyviai supažindinami su lietuviškų personažų istorija, kokie jie buvo, kaip jie keitėsi ir
įgavo vardus, o galiausiai atrado savo individualią knygą ar istoriją. Išskirsime ir sugrupuosime teigiamas ir neigiamas personažų savybes, aspektus ir bruožus. Diskutuosime kokios savybės yra tapatinamos su personažais ir kurios atitiktų ir tiktų kiekvienam vaikui individualiai. Protinių loginių žaidimų metu ugdysime vaikų mąstymą, lavinsime vaikų regimąjį suvokimą bei atmintį. Atsižvelgiant į išdiskutuotas personažų savybes skatinsime vaikus pasukti istoriją kita linkme, t.y. aiškinsimės kaip atsispiriant neigiamai įtakai bei laikantis duoto žodžio gali pasisukti istorija, sukursime kitokią pabaigą. Kartu su visais dalyviais įminsime pasimetusių personažų paslaptis bei plėsime vaikų pažinimo kompetencijas. Literatūrinis – edukacinis užsiėmimas sudarytas iš naudingos informacijos perdavimo metodikų, pripildytas žaidybinių, aktyvaus dalyvių įsitraukimo į programą elementų. Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijų dėka vaikai įsikūnija į personažus ir pagrįstai rizikuoja bei mokosi iš nesėkmių. Šios programos metu siekiama dalyvius sudominti knygų pasauliu bei parodyti, kad jis gali būti labai įdomus ne tik skaitymo, bet ir kitokioje veikloje (papildytos realybės knygų naudojimas tam, kad parodyti informacinių technologijų naudą, taip pat išnarplioti sukurtą „Knygų domino“ žaidimą arba pasitikrinti savo pastabumą ir atmintį „Lietuviškų personažų memo“ žaidime). Siekiama parodyti biblioteką kaip erdvę skirtą kitokiam personažų pažinimui, o taip pat ir kūrybinių patirčių ugdymui. Programa adaptuota pagal rekomenduojamų skaityti knygų 1-2 klasei ir 3-4 klasei sąrašus.
Literatūra, Kita

Mąstau, jaučiu ir kuriu: pakeliaukim TARP pasakos eilučių

Ieškoma detektyvų komanda! Trumpa nusikaltimo istorija: „Trijų paršiukų” pasakos gyventojų kasdienybę sudrebino baisus įvykis – paslapčia iškirstas visas miškas! Kas galėjo pasiryžti
tokiai klastai? Vilkas – juk jie visada pasalūniški nenaudėliai, o gal šį kartą pasidarbavo mažiausiai įtarimų keliantis darbštuolis paršelis, o gal nameliui tik šiaudų radusį paršelį užvaldo pavydas? Reikalavimai: tiriant šią byla svarbu pasitelkti kūrybiškumą bei kritinį mąstymą, pabandyti atsiriboti nuo išankstinių nusistatymų, taikliai išreikšti savo nuomonę ir pasiremti turimomis žiniomis bei patirtimis. Kokie gebėjimai ugdomi: dirbti komandoje, gebėti tinkamai perteikti ir priimti informaciją, kartu ieškoti daugiau nei vieno sprendimo būdo, atpažinti ir įvardyti nesusipratimų metu kylančius savo ir kitų jausmus, tinkamai reaguoti. Rezultatai: pastebėta, kad emocinė būsena turi įtakos mūsų veiksmams, kaip svarbu kritiškai įvertinti kylančias problemas, iš įvairių pusių pažvelgti į susidariusias situacijas ir atpažinti nusikaltimo – kyšininkavimo atvejus realiame pasaulyje. Mąstykim, jauskim, kurkim keliaudami TARP pasakos eilučių ir į literatūrą pažvelkim kaip į priemonę ir galimybę kūrybiškai ugdyti svarbiausius augančio žmogaus gebėjimus.
Literatūra, Kita

Skaitymai teatro šviesoje (Nuotolinė paslauga)

Nuotolinė edukacija „Skaitymai teatro šviesoje“ yra skirta 1-4 klasių moksleiviams, norintiems tapti „išmaniais“ skaitytojais , t.y. mokančiais sieti skaitomą tekstą su kitomis meno
šakomis, šiuo atveju šešėlių teatru. Virtualaus edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai, stebėdami šešėlių teatro vaidinimą dalyvaus literatūriniuose protų mūšiuose, garsiniuose skaitymuose (siūlomi kūriniai „Triušis Ralfis – knygų vagis“, „Vilkas, kuris iškrito iš knygos“ arba bet koks pasirinktas kūrinys). Susipažinę su tekstu užsiėmimo dalyviai virtualiai keliaus į kūrybines dirbtuvėles, kuriose išlaisvinę mintyse sukurtus personažus juos pavers realybe. Moksleivių sukurti knygų veikėjai atgis šešėlių teatro veikėjų pavidalu ir kvies susidraugauti su teatru, bei kitaip, netradiciškai, įdomiai pažvelgti į literatūrinį tekstą. Moksleiviai taip pat turės galimybę artimiau susipažinti su biblioteka, bei atrasti jos turimą knygų įvairovę.
Kita, Daugiakultūriškumas

(Ne)kitokie: per pažinimą į toleranciją

Kviečiame peržengti įsisenėjusius įsitikinimus ir... Save. Atverti duris į visiškai kitokią nei Lietuvos, Kinijos kultūrą, kur žmonių išgyvenimai ir emocijos tokie pat kaip jų pačių.
Diskusijos ir žaidimo pagalba susipažinsime su grožio standartais vyraujančiais abiejose šalyse, išsilavinimo ir pasirinkimo laisve. Moksleiviai turės galimybę pasidaryti skirtuką su jiems labiausiai patikusiu kinišku hieroglifu ir susipažinti su tuo metu per Europos solidarumo korpusą bibliotekoje esančiu savanoriu. Susidūrę su įsišaknijusiais stereotipais moksleiviai išvys jų lūžį edukatorės, dvejus metus praleidusios mitais apipintoje Kinijoje, pasakojimuose. Suprasdami ir pažindami kitą kultūrą tampame atviresni vieni kitiems ir pasauliui.
Kultūros paveldas, Literatūra

Knygnešio dalia: daug kelių – vienas tikslas

Edukacija-patirtinis vaidmenų žaidimas, kurio metu vaikai turės galimybę pabūti XIX amžiaus Lietuvos gyventojais, susiduriančiais su spaudos draudimo metu apribotomis teisėmis į
informaciją, knygnešiais – jų gelbėtojais ir netgi juos persekiojančiais žandarais. Vaidmenų žaidimo metu vaikai galės netiesiogiai „išgyventi“ priespaudoje esančių žmonių gyvenimo aspektus nuo spaudos uždraudimo, knygnešystės tinklo įkūrimo iki knygnešių veiklos. Kad geriau įsijaustų į knygnešių ir žmonių, kurių teisės gauti informaciją pažeistos, kovą, vaikai užsiims aktyvia veikla: bandys šifruoti kirilica parašytą sakinį, svers knygnešio kuprinę, bandys slapta pernešti knygas per imituojamą sieną ir likti nesugauti žandarų, ieškos knygnešių paslėptų knygų. Ši edukacija skirta 2-5 klasių moksleiviams. Atsižvelgiant į vaikų amžių veikla bus šiek tiek diferencijuojama, skirsis pateikiamų užduočių lygis. 2-3 klasių moksleiviams bus taikomos lengvesnės užduotys, mažiau pasakojama, daugiau laiko užims žaidimai.
Rodomi įrašai: 1 - 1012