Kultūros paveldas

Pažintis su Kidulių dvaru

Užsiėmimų tikslas – supažindinti jaunimą su dvaro kultūra, istorija, gydymo metodais, pasitelkiant kultūros paveldą bei teatro elementus. Dvaras visuomet buvo kultūros židinys, kuris
žmones traukė ir turėjo tam tikrą paslapties šydą. Šiomis dienomis Kidulių dvaras yra kultūros paveldo objektas, puiki erdvė kultūriniam ir tautiniam sąmoningumui ugdyti. Siekiant įgalinti dvariškas veiklas yra atkuriamos arba iš naujo formuojamos istorinės erdvės. Viena iš tokių erdvių yra vaistinėlė, dar vadinama „aptieka“, kurioje dvarų klestėjimo laikotarpiu buvo laikomi vaistai, desertai, egzotiški delikatesai ir kt. Taigi ši patalpa buvo naudojama ne vieni gydymo funkcijai atlikti. Edukacijos metu vaikai galės pajausti 19 a. dvaro gyvenimo dvasia, pabendrauti su dvariškiais bei pasiklausyti pasakojimų apie dvaro gyvenimo ypatumus. Užsiėmimo pradžioje svečiai bus vedami į patį paslaptingiausią dvaro kambarėlį, kur dvaro ponia su liokajumi kvies garbius svečius išgerti arbatos, kurią kiekvienas asmeniškai išsirinks tam tikru specifiniu metodu. Pakalbėsime apie šalimais Nemuno pievose augančias žoleles ir jų gydymo galias. Ponia pristatys senąją vaistininkystę bei kokie gydymo metodus, kurie buvo taikomi „jos laikais“. Ši etninės kultūros raiška padės skatinti domėjimąsi krašto istorija bei papročiais. Praktinėje dalyje vaikai bus suskirstyti į komandas ir atliks pojūčių žaidimą/edukaciją, kurios metu bus naudojami uoslės, skonio bei lytėjimo pojūčiai. Užsiėmimo metu bus skatinamas vaikų kūrybiškumas bei tarpusavio grupinis bendradarbiavimas, nes komandos kartu turės įveikti ne vieną dvariška užduotį. Užsiėmimo pabaigoje dama įvertintinus visų „pacientų“ žinias bei sveikatos būklę, įteiks jaunųjų vaistininkų pažymėjimus bei išrašys šmaikščių receptų, skirtų tiek kūno tiek ir dvasinės būklės gerinimui. Po edukacijos vyks refleksija, susipažinimas su likusiomis dvaro erdvėmis. Metodai: teatralizuotas dvaro pristatymas, diskusija, praktinės užduotys.
Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Napoleono lobio paieškos“

Karališkasis Kidulių dvaras ištuštėjo – šeimininkai išvyko į kurortus…. Pasiliko tik bambeklė tarnaitė. Bet neapsigaukite! Tik ji ir žino, kur yra paslėptas Napoleono lobis! Dalyviai
gauna žemėlapį ir nuorodas kaip surasti lobį. Paprasta? Ir vėl neapsigaukite! Dalyvius pasitinka paslaptingi ponai ir ponios, kurie nuotaikingomis užduotimis ir žaidimais vis bando atitolinti lobio radybas: vyksta medžioklė ir laimikio dalybos, linksmos šokio pamokos, mados ir etiketo pramogos damos garderobinėje, ieškotojai klaidinami dvaro rūsiuose ir parko takeliais. Viską atlikus teisingai lobio ieškotojams galų gale įteikiama užšifruota knyga. Teisingai perskaičius ir įminus pateiktą užuominą randamas Napoleono kadaise pamirštas lobis. Programos dalyviai visas „kliūtis“ gali įveikti tik bendradarbiaudami ir komunikuodami tarpusavyje, reikalingas greitas ir kritiškas mąstymas, kūrybiškumas. Programa vedama ir anglų kalba. Edukacija vyksta Kidulių dvaro ansamblyje – dalis programos užduočių atliekamos patalpose, dalis dvaro teritorijoje. Dalyviai patenka į XIX amžių, kur svarbu etiketas, geros manieros, vertinami meniniai sugebėjimai, t.y. šokti, groti, dainuoti. Programos edukatoriai kvalifikuoti ir pedagoginę patirtį turintys specialistai.
Dailė, Etninė kultūra

Kraitinės skrynios ir suvenyrinės skrynutės

Muziejaus ekspozicijoje mokiniai supažindinami su kraitinėmis skryniomis, jų raida ir reikšme lietuvių liaudies gyvenime. Tuomet mokiniai, dirbdami grupėse, išsiaiškins, kokie
būdingiausi kraitinių skrynių puošybos bruožai. Edukacinėje klasėje mokiniai bus kviečiami sukurti savitą dekoravimo ornamentą, pasinaudodami pateiktais kraitinių skrynių dekoravimo pavyzdžiais. Savo sukurtą raštą mokiniai nutapys ant medinės suvenyrinės skrynutės, kurią po užsiėmimo išsineš su savimi.
Dailė, Etninė kultūra

Užgavėnių šėlsmas

Tikslas – skatinti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęstinumą bei parodyti Užgavėnių kaukių personažų įvairovę. Uždaviniai: (1) skatinti mokinių
domėjimąsi etnine kultūra; (2) supažindinti su svarbiausiais Užgavėnių papročiais ir pagrindiniais personažais; (3) pasigaminti kaukę iš popieriaus papjė mašė technika; (4) skatinti mokinių smalsumą, vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: aiškinimas, pasakojimas, demonstravimas ir iliustravimas, animacinio filmo peržiūra, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: indai, klijai, laikraščiai, popierius, dažai, vilna, siūlai, audinio skiautės ir kitos priemonės kaukės dekoravimui, siekiamo personažo gamybai, projektorius, DVD kompaktinė plokštelė „Lietuvių animacija šventės ir sakmės“. Veiklos aprašymas: ekspozicijoje dalyviai supažindinami su kaukių paroda, peržiūrimas 11 min. trukmės animacinis filmas, pristatantis Užgavėnių tradicijas ir papročius. Dalyviai susipažįsta su persirengėlių vaikštynėmis, dainomis. Užsiėmimo metu jie sužino, kas yra Užgavėnės, kodėl per šią šventę vejama iš kiemo žiema ir kviečiamas pavasaris, kodėl per Užgavėnes reikėjo daug riebiai valgyti – dažniausiai 7, 9, 12 kartų. Per Užgavėnes rengiamas karnavalas – žmonės persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Ypač populiarios ožio, gervės, meškos, giltinės, elgetų ir žydų kaukės. Praktinio užsiėmimo metu dalyviai mokomi pasigaminti charakteringą kaukę papjė mašė technika.
Šokis

Šokio spektaklis „Maži stebuklai“ ir kūrybinio šokio užsiėmimas

Šokio spektaklio „Maži stebuklai“ ir kūrybinio šokio užsiėmimo tikslas – suteikti galimybę 6–7 metų vaikams suvokti ir pažinti aplinkinį pasaulį ypatingu būdu, t. y. per judesį. Todėl
siūlome vaikams stebėti šokio spektaklį „Maži stebuklai“, kuriame šiuolaikinio šokio ir šiuolaikinės, specialiai spektakliui sukurtos muzikos raiškos priemonėmis atskleidžiamos gamtoje vykstančių virsmų (sėkla– gėlė, kiaušinis–paukštis, vikšras–lėliukė–drugelis, ikras–varlė ir kt.) idėjos. Po spektaklio vykstančio kūrybinio šokio užsiėmimo metu kviečiame vaikus interpretuoti ir pateikti savas matytų idėjų judesio versijas. Tokiu būdu paskatinamas vaikų kūrybinis mąstymas, taip pat mokomasi įgytas gamtos pažinimo žinias sieti su menine šokio raiška.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Žvakių liejimo edukacija

Tikslas – supažindinti su žvakės simbolika, reikšme ir tradiciniais vaškinių žvakių gaminimo būdais. Uždaviniai: (1) supažindinti su bičių vaško savybėmis, jo gavyba, nauda žmogaus
sveikatai ir buičiai; (2) supažindinti su žvakių liejimo amatu; (3) supažindinti su Zanavykų krašto patalpų apšvietimo istorija ir būdais; (5) nusilieti natūraliu bičių vašku kvepiančią žvakę. Metodai: aiškinamasis, pasakojamasis, autentiškų daiktų demonstavimas, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: Kompiuteris, multimedija, vaizdinė dalomoji medžiaga, kaitlentė, natūralus bičių vaškas, lininis siūlas (knatas), formelė žvakei lieti. Priemonės, kurias gaus kiekvienas mokinys: dalomoji medžiaga, vaško gabalėlis, lininis siūlas, formelė. Veiklos aprašymas: edukacinio užsiėmimo metu vaikai supažindinami su senoviniu žvakių liejimo amatu, žvakės reikšme dvasinei kultūrai. Aptariama žvakės reikšmė ir simbolika žmogaus gyvenime (krikšto žvakė, žvakės per vestuves ir kitas šventes). Muziejaus etnografinėje ekspozicijoje mokiniai supažindinami su tradiciniais Zanavykų krašto apšvietimo prietaisais (liktarna, žibaline lempa, spingsule ir kt.) bei bitininko darbo įrankiais. Aptariami bičių vaško gavimo būdai, vaško ir medaus savybės, jų nauda žmogui. Praktinėje dalyje mokiniai stebi, kaip išlydomas vaškas, ir patys specialioje formelėje nusilieja natūralaus vaško žvakę su lininiu dagčiu. Pasigamintą darbelį užsiėmimo dalyviai išsineša namo.
Dailė, Etninė kultūra

Baltų raštai ir ženklai

Edukacinio užsiėmimo suteiks daugiau žinių apie senuosius zanavykų krašto buities puošybos elementus, senuosius baltų simbolius ir ženklus. Edukacijos dalyviai apžiūrės muziejaus
ekspoziciją ypač konkrečius etnografinius eksponatus: tapytas kraitines skrynias, medžio dirbinius (verpstes ir prieverpstes), audinius, zanavykų tautinį kostiumą. Pasakojimo metu akcentuojami zanavykų kraštui būdingi puošybos – geometriniai, augaliniai, gyvūniniai – elementai, spalvinė gama, simbolika. Aptariama gyvybės medžio reikšmė ant kraitinių skrynių. Vėliau dalyviai palydimi į kūrybines dirbtuves, kur kiekvienas savo rankomis iš polimerinio molio nusilipdo ir suformuoja norimą papuošalą, dekoruodamas jį etniniais ornamentais, simboliais ir ženklais. Kūrybinio proceso metu mokiniai susipažįsta su polimerinio molio savybėmis, jį minko, kočioja, formuoja,jį dekoruoja įvairiomis pasirinktomis faktūromis ir kepa krosnelėje. Atvėsusius darbelius mokiniai šlifuoja ir spalvina vandeniniais dažais. Savo rankomis susikurtą papuošalą pasiima su savimi.
Kultūros paveldas, Kita

Naumiestis - knygnešystės centras Suvalkijoje

Dalyvaudami edukacinėje programoje „Naumiestis – knygnešystės centras Suvalkijoje“, 5 – 6 klasių mokiniai, naudodamiesi muziejaus ištekliais, vaizdžiai susipažins su slapta Vinco
Kudirkos, knygnešių, daraktorių veikla mūsų krašte, jų kova už lietuvių tautos išlikimą. Programos pradžioje kviesime į pažintinę ekskursiją muziejuje, kurioje apžiūrės Vinco Kudirkos, knygnešių, daraktorių veiklą, laikmetį iliustruojančius eksponatus, aiškinsis jų ypatumus, paprastų daiktų nepaprastą paskirtį, atliks edukacinę įgytų žinių pasitikrinimo, įtvirtinimo užduotį. Po to susipažins su išskirtinėmis Vinco Kudirkos, keleto žymesnių mūsų krašto knygnešių, daraktorių biografijų detalėmis, kurios atskleidžia jų darbo sudėtingumą, pavojingumą ir išskirtines asmenines savybes. Pažintį su istorinėmis asmenybėmis paįvairins kelionė knygnešių veiklą menančiomis vietomis mieste arba multimedijos pagalba: pasienio tiltas per Širvintos upę, brasta, bažnyčios šventorius, knygnešio Antano Baltrušaičio kanceliarijos prekių parduotuvėlės pastatas, knygnešių skverelis, vietos, kur gyveno V. Kudirka, kur redagavo „Varpą“, sukūrė „Tautišką giesmę“: Vinco Kudirkos muziejus, paminklinis akmuo prie gimnazijos. Programos pabaigoje pakviesime į improvizuotą daraktorinę mokyklą, kur vyks slapta lietuviško rašto pamoka: skaitymas iš senos maldaknygės, rašymas žąsies plunksnomis.
Dailė, Etninė kultūra

Margas margutis

Tikslas – ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas per tradicinį margučių marginimo būdą natūraliu vašku. Uždaviniai: (1) supažindinti su margučių marginimo senaisiais raštais, dažymo
bei marginimo būdais; (2) populiarinti vieną seniausių margučių marginimo techniką – marginimą vašku; (3) skatinti mokinių vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: pasakojimas, diskusija, minčių lietus, demonstravimas ir iliustravimas, animacinio filmuko peržiūra, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: virti kiaušiniai, dažai, vaškas, kaitlentė, metalinis indas, mediniai pagaliukai arba pieštukai, metaliniai smeigtukai plokščia galvute (lyg vinutė), projektorius, DVD kompaktinė plokštelė „Lietuvių animacija šventės ir sakmės“, dalomoji medžiaga. Veiklos aprašymas: Demonstruojamas trumpas animacinis filmukas „Margučio rytas“. Mokiniai sužino apie senovinių margučių marginimo raštų atsiradimą, jų simboliką ir reikšmę, spalvas. Sužino apie paprotį marginti margučius, kada jis pirmąkart užfiksuotas, kada pradėta dekoruoti margučius ir kokią maginę reikšmę turėjo jų simboliai. Sužino, kodėl reikia dovanoti ir mušinėti margučius. Supažindinama su senųjų margučių raštų vardais (pvz., žiedeliai, žalčiukai, saulutės, „paukščio pėdutės"), aptariama, iš ko susideda raštas, ką jis simbolizuoja. Mokiniams išdalinami lapai su senųjų raštų pavyzdžiais ir jie gauna užduotį – sukurti naują raštą. Savo sukurtą raštą mokiniai perkelia ant virto kiaušinio margindami jį vašku. Praktinės užduoties metu vašku numargintus margučius mokiniai išsineša su savimi.
Dailė, Etninė kultūra

Zanavykiška sagė

Edukacinio užsiėmimo pagrindinis tikslas – suteikti daugiau žinių apie zanavykų krašto buities puošybos elementus, simbolius, spalvas. Uždaviniai: 1) skatinti mokinių domėjimąsi etnine
kultūra; 2) suteikti žinių apie tradicinius zanavykų buities puošybos elementus, simbolius, spalvas; 2) supažindinti mokinius su ornamentiniu dekoravimu – vienu iš seniausių būdų, naudojamų žmogaus buičiai papuošti; 3) skatinti mokinių vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: pasakojimas, diskusija, demonstravimas ir iliustravimas, varžytuvės, individualus kūrybinis darbas. Priemonės, kurias gaus kiekvienas mokinys: polimerinis molis, vandeniniai pieštukai, vandens indai, sviestinis popierius, įvairūs antspaudai ornamentams, metalinės formelės, kita dalomoji medžiaga. Numatoma veikla ir siektini rezultatai: edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpa apžvalgine ekskursija po muziejų. Jos metu apžiūrimi konkretūs etnografiniai eksponatai: tapytos kraitinės skrynios, medžio dirbiniai (verpstės ir prieverpstės), audiniai, zanavykų tautinis kostiumas. Pasakojimo metu akcentuojami zanavykų kraštui būdingi puošybos – geometriniai, augaliniai, gyvūniniai – elementai, spalvinė gama, simbolika. Aptariama gyvybės medžio reikšmė ant kraitinių skrynių. Po trumpos apžvalgos užsiėmimo dalyviai varžosi tarpusavyje atsakinėdami į klausimus, susijusius su prieš tai išgirstu pasakojimu ir matytais daiktais. Vėliau dalyviai palydimi į kūrybines dirbtuves, kur kiekvienas gauna reikalingas priemones ir savo rankomis iš polimerinio molio nusilipdo po tulpės-lelijos žiedo arba paukščiuko formos sagę. Kūrybinio proceso metu mokiniai susipažįsta su polimerinio molio savybėmis, jį minko, kočioja, formuoja metalinių formelių pagalba tulpės-lelijos žiedą arba paukštuką, jį dekoruoja įvairiomis pasirinktomis faktūromis ir išdega krosnelėje. Atvėsusius darbelius mokiniai šlifuoja ir spalvina vandeniniais dažais. Savo rankomis susikurtą zanavykišką sagę pasiima į namus.
Rodomi įrašai: 1 - 1024