Kultūros paveldas

Pažintis su Kidulių dvaru

Užsiėmimų tikslas – supažindinti jaunimą su dvaro kultūra, istorija, gydymo metodais, pasitelkiant kultūros paveldą bei teatro elementus. Dvaras visuomet buvo kultūros židinys, kuris
žmones traukė ir turėjo tam tikrą paslapties šydą. Šiomis dienomis Kidulių dvaras yra kultūros paveldo objektas, puiki erdvė kultūriniam ir tautiniam sąmoningumui ugdyti. Siekiant įgalinti dvariškas veiklas yra atkuriamos arba iš naujo formuojamos istorinės erdvės. Viena iš tokių erdvių yra vaistinėlė, dar vadinama „aptieka“, kurioje dvarų klestėjimo laikotarpiu buvo laikomi vaistai, desertai, egzotiški delikatesai ir kt. Taigi ši patalpa buvo naudojama ne vieni gydymo funkcijai atlikti. Edukacijos metu vaikai galės pajausti 19 a. dvaro gyvenimo dvasia, pabendrauti su dvariškiais bei pasiklausyti pasakojimų apie dvaro gyvenimo ypatumus. Užsiėmimo pradžioje svečiai bus vedami į patį paslaptingiausią dvaro kambarėlį, kur dvaro ponia su liokajumi kvies garbius svečius išgerti arbatos, kurią kiekvienas asmeniškai išsirinks tam tikru specifiniu metodu. Pakalbėsime apie šalimais Nemuno pievose augančias žoleles ir jų gydymo galias. Ponia pristatys senąją vaistininkystę bei kokie gydymo metodus, kurie buvo taikomi „jos laikais“. Ši etninės kultūros raiška padės skatinti domėjimąsi krašto istorija bei papročiais. Praktinėje dalyje vaikai bus suskirstyti į komandas ir atliks pojūčių žaidimą/edukaciją, kurios metu bus naudojami uoslės, skonio bei lytėjimo pojūčiai. Užsiėmimo metu bus skatinamas vaikų kūrybiškumas bei tarpusavio grupinis bendradarbiavimas, nes komandos kartu turės įveikti ne vieną dvariška užduotį. Užsiėmimo pabaigoje dama įvertintinus visų „pacientų“ žinias bei sveikatos būklę, įteiks jaunųjų vaistininkų pažymėjimus bei išrašys šmaikščių receptų, skirtų tiek kūno tiek ir dvasinės būklės gerinimui. Po edukacijos vyks refleksija, susipažinimas su likusiomis dvaro erdvėmis. Metodai: teatralizuotas dvaro pristatymas, diskusija, praktinės užduotys.
Dailė, Etninė kultūra

Užgavėnių šėlsmas

Tikslas – skatinti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęstinumą bei parodyti Užgavėnių kaukių personažų įvairovę. Uždaviniai: (1) skatinti mokinių
domėjimąsi etnine kultūra; (2) supažindinti su svarbiausiais Užgavėnių papročiais ir pagrindiniais personažais; (3) pasigaminti kaukę iš popieriaus papjė mašė technika; (4) skatinti mokinių smalsumą, vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: aiškinimas, pasakojimas, demonstravimas ir iliustravimas, animacinio filmo peržiūra, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: indai, klijai, laikraščiai, popierius, dažai, vilna, siūlai, audinio skiautės ir kitos priemonės kaukės dekoravimui, siekiamo personažo gamybai, projektorius, DVD kompaktinė plokštelė „Lietuvių animacija šventės ir sakmės“. Veiklos aprašymas: ekspozicijoje dalyviai supažindinami su kaukių paroda, peržiūrimas 11 min. trukmės animacinis filmas, pristatantis Užgavėnių tradicijas ir papročius. Dalyviai susipažįsta su persirengėlių vaikštynėmis, dainomis. Užsiėmimo metu jie sužino, kas yra Užgavėnės, kodėl per šią šventę vejama iš kiemo žiema ir kviečiamas pavasaris, kodėl per Užgavėnes reikėjo daug riebiai valgyti – dažniausiai 7, 9, 12 kartų. Per Užgavėnes rengiamas karnavalas – žmonės persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Ypač populiarios ožio, gervės, meškos, giltinės, elgetų ir žydų kaukės. Praktinio užsiėmimo metu dalyviai mokomi pasigaminti charakteringą kaukę papjė mašė technika.
Cirkas

Cirko meno užsiėmimai

Užsiėmimų tikslas – atskleisti ir ugdyti vaikų kūrybinį ir meninį potencialą pasitelkiant cirko meną. Motyvuoti prasmingai ir aktyviai dalyvauti cirko meno tradicijų plėtroje.
Šiandieniniame kultūriniame gyvenime vis labiau populiarėjant cirko menui, tradicinis cirkas peržengia maniežo ribas. Jis tampa šiuolaikiniu menu, kuris jungia ne tik cirko formas, bet ir muziką, šokį, teatrą, režisūrą.Šakių mieste įkurta cirko mokykla turi inventorių ir tam pritaikytą bazę su profesionaliais pedagogais, vaikai galės pajausti cirko meno dvasią, pamatyti cirko „virtuvę", jo užkulisius. Užsiėmimų metu skatinsime vaikų grupių bendradarbiavimą su profesionaliais cirko artistais, režisieriais, choreografais, per veiklas supažindinsime su cirko menu ir istorija, per kūrybines ir praktines paieškas skatinsime vaikų ir jaunimo pažinimo ir lavinimosi poreikius cirko meno srityse. 5--7 klasių mokiniai galės susipažinti su V. Venslovaičio cirko paroda „Viskas dėl šou“, apžiūrėti mini klounų parodą. Vaikai galės stebėti geriausius savo bendraamžių pasirodymus, kurie truks apie 20–30 min. Vaikai bus supažindinti su Lietuvos cirko istorija. Po pasirodymų galės susipažinti su cirko užkulisiais ir artistų rekvizitu – edukacija „Daiktai cirke atgyja“. 5 klasės mokiniams cirko meno užsiėmimus vesime žaidimo forma, įtraukiant „Parašiutą“, lankus, šokdynes ir kt. cirko inventorių. Taip pat 5-7 klasių vaikai turės galimybę susipažinti su grimo paslaptimis – vyks pamokėlės. 6-7 klasių mokiniams treneriai parodys ir suteiks galimybę patiems pasigaminti žongliravimo rekvizitą. Prižiūrimi profesionalaus cirko artisto ir akrobatikos trenerio 7 klasių mokiniai turės galimybę saugiai išbandyti pametamą takelį, batutą, gumas. Po įvykusio užsiėmimo vyks refleksija, kurios metu kiekvienas galės išsakyti, ką jautė, kas patiko, nepatiko. Vaikai dirbdami kartu su profesionalais patirs socialiai ugdantį kultūrinių užsiėmimų poveikį, atskleidžiantį jų asmenybę,sugebėjimus ir pasitikėjimą savimi.
Dailė, Etninė kultūra

Baltų raštai ir ženklai

Edukacinio užsiėmimo suteiks daugiau žinių apie senuosius zanavykų krašto buities puošybos elementus, senuosius baltų simbolius ir ženklus. Edukacijos dalyviai apžiūrės muziejaus
ekspoziciją ypač konkrečius etnografinius eksponatus: tapytas kraitines skrynias, medžio dirbinius (verpstes ir prieverpstes), audinius, zanavykų tautinį kostiumą. Pasakojimo metu akcentuojami zanavykų kraštui būdingi puošybos – geometriniai, augaliniai, gyvūniniai – elementai, spalvinė gama, simbolika. Aptariama gyvybės medžio reikšmė ant kraitinių skrynių. Vėliau dalyviai palydimi į kūrybines dirbtuves, kur kiekvienas savo rankomis iš polimerinio molio nusilipdo ir suformuoja norimą papuošalą, dekoruodamas jį etniniais ornamentais, simboliais ir ženklais. Kūrybinio proceso metu mokiniai susipažįsta su polimerinio molio savybėmis, jį minko, kočioja, formuoja,jį dekoruoja įvairiomis pasirinktomis faktūromis ir kepa krosnelėje. Atvėsusius darbelius mokiniai šlifuoja ir spalvina vandeniniais dažais. Savo rankomis susikurtą papuošalą pasiima su savimi.
Dailė, Kita

Kūrybinės keramikos ir dailės edukacijos

Užsiemimo metu vaikai bus supažindinami molio savybėmis. Kiekvieno užsiemimo metu taikant konkrečius pvz. ar užduotis, vyks kūrybinis ir praktinis užsiemimas, kurio metu kiekvienas
individualiai kurs savo keramikinį gaminį. Bus ne tik lipdoma, modeliuojama, bet ir jungiama kita meno šaka - tapyba / grafika. Taip mokinys galės daug plačiau eksperimentuoti ir išbandyti apjungti šias kelias meno šakas.
Dailė, Etninė kultūra

Margas margutis

Tikslas – ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas per tradicinį margučių marginimo būdą natūraliu vašku. Uždaviniai: (1) supažindinti su margučių marginimo senaisiais raštais, dažymo
bei marginimo būdais; (2) populiarinti vieną seniausių margučių marginimo techniką – marginimą vašku; (3) skatinti mokinių vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: pasakojimas, diskusija, minčių lietus, demonstravimas ir iliustravimas, animacinio filmuko peržiūra, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: virti kiaušiniai, dažai, vaškas, kaitlentė, metalinis indas, mediniai pagaliukai arba pieštukai, metaliniai smeigtukai plokščia galvute (lyg vinutė), projektorius, DVD kompaktinė plokštelė „Lietuvių animacija šventės ir sakmės“, dalomoji medžiaga. Veiklos aprašymas: Demonstruojamas trumpas animacinis filmukas „Margučio rytas“. Mokiniai sužino apie senovinių margučių marginimo raštų atsiradimą, jų simboliką ir reikšmę, spalvas. Sužino apie paprotį marginti margučius, kada jis pirmąkart užfiksuotas, kada pradėta dekoruoti margučius ir kokią maginę reikšmę turėjo jų simboliai. Sužino, kodėl reikia dovanoti ir mušinėti margučius. Supažindinama su senųjų margučių raštų vardais (pvz., žiedeliai, žalčiukai, saulutės, „paukščio pėdutės"), aptariama, iš ko susideda raštas, ką jis simbolizuoja. Mokiniams išdalinami lapai su senųjų raštų pavyzdžiais ir jie gauna užduotį – sukurti naują raštą. Savo sukurtą raštą mokiniai perkelia ant virto kiaušinio margindami jį vašku. Praktinės užduoties metu vašku numargintus margučius mokiniai išsineša su savimi.
Dailė, Etninė kultūra

Zanavykiška sagė

Edukacinio užsiėmimo pagrindinis tikslas – suteikti daugiau žinių apie zanavykų krašto buities puošybos elementus, simbolius, spalvas. Uždaviniai: 1) skatinti mokinių domėjimąsi etnine
kultūra; 2) suteikti žinių apie tradicinius zanavykų buities puošybos elementus, simbolius, spalvas; 2) supažindinti mokinius su ornamentiniu dekoravimu – vienu iš seniausių būdų, naudojamų žmogaus buičiai papuošti; 3) skatinti mokinių vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: pasakojimas, diskusija, demonstravimas ir iliustravimas, varžytuvės, individualus kūrybinis darbas. Priemonės, kurias gaus kiekvienas mokinys: polimerinis molis, vandeniniai pieštukai, vandens indai, sviestinis popierius, įvairūs antspaudai ornamentams, metalinės formelės, kita dalomoji medžiaga. Numatoma veikla ir siektini rezultatai: edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpa apžvalgine ekskursija po muziejų. Jos metu apžiūrimi konkretūs etnografiniai eksponatai: tapytos kraitinės skrynios, medžio dirbiniai (verpstės ir prieverpstės), audiniai, zanavykų tautinis kostiumas. Pasakojimo metu akcentuojami zanavykų kraštui būdingi puošybos – geometriniai, augaliniai, gyvūniniai – elementai, spalvinė gama, simbolika. Aptariama gyvybės medžio reikšmė ant kraitinių skrynių. Po trumpos apžvalgos užsiėmimo dalyviai varžosi tarpusavyje atsakinėdami į klausimus, susijusius su prieš tai išgirstu pasakojimu ir matytais daiktais. Vėliau dalyviai palydimi į kūrybines dirbtuves, kur kiekvienas gauna reikalingas priemones ir savo rankomis iš polimerinio molio nusilipdo po tulpės-lelijos žiedo arba paukščiuko formos sagę. Kūrybinio proceso metu mokiniai susipažįsta su polimerinio molio savybėmis, jį minko, kočioja, formuoja metalinių formelių pagalba tulpės-lelijos žiedą arba paukštuką, jį dekoruoja įvairiomis pasirinktomis faktūromis ir išdega krosnelėje. Atvėsusius darbelius mokiniai šlifuoja ir spalvina vandeniniais dažais. Savo rankomis susikurtą zanavykišką sagę pasiima į namus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Žvakių liejimo edukacija

Tikslas – supažindinti su žvakės simbolika, reikšme ir tradiciniais vaškinių žvakių gaminimo būdais. Uždaviniai: (1) supažindinti su bičių vaško savybėmis, jo gavyba, nauda žmogaus
sveikatai ir buičiai; (2) supažindinti su žvakių liejimo amatu; (3) supažindinti su Zanavykų krašto patalpų apšvietimo istorija ir būdais; (5) nusilieti natūraliu bičių vašku kvepiančią žvakę. Metodai: aiškinamasis, pasakojamasis, autentiškų daiktų demonstavimas, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: Kompiuteris, multimedija, vaizdinė dalomoji medžiaga, kaitlentė, natūralus bičių vaškas, lininis siūlas (knatas), formelė žvakei lieti. Priemonės, kurias gaus kiekvienas mokinys: dalomoji medžiaga, vaško gabalėlis, lininis siūlas, formelė. Veiklos aprašymas: edukacinio užsiėmimo metu vaikai supažindinami su senoviniu žvakių liejimo amatu, žvakės reikšme dvasinei kultūrai. Aptariama žvakės reikšmė ir simbolika žmogaus gyvenime (krikšto žvakė, žvakės per vestuves ir kitas šventes). Muziejaus etnografinėje ekspozicijoje mokiniai supažindinami su tradiciniais Zanavykų krašto apšvietimo prietaisais (liktarna, žibaline lempa, spingsule ir kt.) bei bitininko darbo įrankiais. Aptariami bičių vaško gavimo būdai, vaško ir medaus savybės, jų nauda žmogui. Praktinėje dalyje mokiniai stebi, kaip išlydomas vaškas, ir patys specialioje formelėje nusilieja natūralaus vaško žvakę su lininiu dagčiu. Pasigamintą darbelį užsiėmimo dalyviai išsineša namo.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Sūduvos krašto signatarų keliais

Zanavykų muziejus kviečia į interaktyvią edukaciją „Sūduvos krašto signatarų keliais“, kurios metu dalyviai susipažins su šešiomis Lietuvai svarbiomis asmenybėmis – Lietuvos
Nepriklausomybės Akto signatarais Pranu Dovydaičiu, Petru Klimu, Justinu Staugaičiu, Jonu Vailokaičiu, Saliamonu Banaičiu ir Jonu Basanavičiu. Kiekvienas edukacijos dalyvis kviečiamas virtualiai pakeliauti po Suvalkiją ir aplankyti šešių Suvalkijos (Sūduvos) krašto signatarų tėviškes, sužinoti įdomių faktų apie jų vaikystę, įdomiausius gyvenimo faktus, svarbiausius nuopelnus Lietuvai, o interaktyvios kelionės metu įveikti kliūtis ir pasiekti ir surasti Nepriklausomybės aktą.
Kita

Istorinė laiko juosta

Mokiniai muziejaus ekspozicijų ir edukacijų erdvėse susipažins su pagal 5 – 8 klasių istorijos programą atrinktomis knygomis, rankraščiais, dokumentine medžiaga, informacija
interaktyviuose terminaluose, istorinių dokumentų tekstų ištraukų kopijomis – pirminiais informacijos šaltiniais. Remiantis turima ir muziejuje gauta informacija, darbo su dokumentais patirtimi mokiniai atliks praktines tiriamąsias užduotis. Skaitys, analizuos grupėms paruoštas informatyvias istorinių dokumentų tekstų ištraukas, identifikuos laikmetį, istorinius įvykius, asmenybes. Lygindami dokumentų ištraukų informaciją su dokumentų kopijomis ras muziejuje pirminius informacijos šaltinius, iš kurių paimtos citatos, užrašys jų metrikas. Praktinę tiriamąją veiklą apibendrins chronologine tvarka sudėliodami dokumentų ištraukas, metrikas į laiko juostą. Kiekviena grupė pristatys analizuotą ir identifikuotą dokumentą, istorinį įvykį, aplinkybes, reikšmę, dokumentuose minimų įvykių sąsajas su istorinėmis asmenybėmis. Minčių lietaus metodu siūlysime sudaryti savybių, kuriomis pasižymi istorinės asmenybės rinkinį, jame pažymėti, mokinio nuomone, būdingiausias istorinėms asmenybėms savybes, lėmusias aktyvią pilietinę poziciją ir įgalinusias drąsioms iniciatyvoms, sprendimams; bei tas, kurias turi ar siekia išsiugdyti mokinys – praeities paveldo perėmėjas, šiandienos istorinių įvykių liudininkas, aktyvus pilietis ir ateities kūrėjas. Edukacinės veiklos skirtos istorinio mąstymo ugdymui, darbo su dokumentine medžiaga įgūdžių lavinimui naudojantis muziejaus ištekliais.
Rodomi įrašai: 1 - 1018