Kultūros paveldas

Pažintis su Kidulių dvaru

Užsiėmimų tikslas – supažindinti jaunimą su dvaro kultūra, istorija, gydymo metodais, pasitelkiant kultūros paveldą bei teatro elementus. Dvaras visuomet buvo kultūros židinys, kuris
žmones traukė ir turėjo tam tikrą paslapties šydą. Šiomis dienomis Kidulių dvaras yra kultūros paveldo objektas, puiki erdvė kultūriniam ir tautiniam sąmoningumui ugdyti. Siekiant įgalinti dvariškas veiklas yra atkuriamos arba iš naujo formuojamos istorinės erdvės. Viena iš tokių erdvių yra vaistinėlė, dar vadinama „aptieka“, kurioje dvarų klestėjimo laikotarpiu buvo laikomi vaistai, desertai, egzotiški delikatesai ir kt. Taigi ši patalpa buvo naudojama ne vieni gydymo funkcijai atlikti. Edukacijos metu vaikai galės pajausti 19 a. dvaro gyvenimo dvasia, pabendrauti su dvariškiais bei pasiklausyti pasakojimų apie dvaro gyvenimo ypatumus. Užsiėmimo pradžioje svečiai bus vedami į patį paslaptingiausią dvaro kambarėlį, kur dvaro ponia su liokajumi kvies garbius svečius išgerti arbatos, kurią kiekvienas asmeniškai išsirinks tam tikru specifiniu metodu. Pakalbėsime apie šalimais Nemuno pievose augančias žoleles ir jų gydymo galias. Ponia pristatys senąją vaistininkystę bei kokie gydymo metodus, kurie buvo taikomi „jos laikais“. Ši etninės kultūros raiška padės skatinti domėjimąsi krašto istorija bei papročiais. Praktinėje dalyje vaikai bus suskirstyti į komandas ir atliks pojūčių žaidimą/edukaciją, kurios metu bus naudojami uoslės, skonio bei lytėjimo pojūčiai. Užsiėmimo metu bus skatinamas vaikų kūrybiškumas bei tarpusavio grupinis bendradarbiavimas, nes komandos kartu turės įveikti ne vieną dvariška užduotį. Užsiėmimo pabaigoje dama įvertintinus visų „pacientų“ žinias bei sveikatos būklę, įteiks jaunųjų vaistininkų pažymėjimus bei išrašys šmaikščių receptų, skirtų tiek kūno tiek ir dvasinės būklės gerinimui. Po edukacijos vyks refleksija, susipažinimas su likusiomis dvaro erdvėmis. Metodai: teatralizuotas dvaro pristatymas, diskusija, praktinės užduotys.
Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Napoleono lobio paieškos“

Karališkasis Kidulių dvaras ištuštėjo – šeimininkai išvyko į kurortus…. Pasiliko tik bambeklė tarnaitė. Bet neapsigaukite! Tik ji ir žino, kur yra paslėptas Napoleono lobis! Dalyviai
gauna žemėlapį ir nuorodas kaip surasti lobį. Paprasta? Ir vėl neapsigaukite! Dalyvius pasitinka paslaptingi ponai ir ponios, kurie nuotaikingomis užduotimis ir žaidimais vis bando atitolinti lobio radybas: vyksta medžioklė ir laimikio dalybos, linksmos šokio pamokos, mados ir etiketo pramogos damos garderobinėje, ieškotojai klaidinami dvaro rūsiuose ir parko takeliais. Viską atlikus teisingai lobio ieškotojams galų gale įteikiama užšifruota knyga. Teisingai perskaičius ir įminus pateiktą užuominą randamas Napoleono kadaise pamirštas lobis. Programos dalyviai visas „kliūtis“ gali įveikti tik bendradarbiaudami ir komunikuodami tarpusavyje, reikalingas greitas ir kritiškas mąstymas, kūrybiškumas. Programa vedama ir anglų kalba. Edukacija vyksta Kidulių dvaro ansamblyje – dalis programos užduočių atliekamos patalpose, dalis dvaro teritorijoje. Dalyviai patenka į XIX amžių, kur svarbu etiketas, geros manieros, vertinami meniniai sugebėjimai, t.y. šokti, groti, dainuoti. Programos edukatoriai kvalifikuoti ir pedagoginę patirtį turintys specialistai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Tradiciniai žaislai

Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai supažindami su Zanavykų muziejaus ekpozicijoje esančiais eksponatais, kurie yra susije su vaikų gyvenimu, taip pat pasakojimo metu mokiniai
supažindinami su senovėje gyvenusių vaikų buities sąlygomis, jų žaidimais, bei kitomis veiklomis. Mokiniai sužino kokie buvo mergaičių ir berniukų auklėjimo skirtumai, ir jų žaidimai bei žaislai. Taip pat papasakojama iš kokių medžiagų ir kaip buvo gaminami žaislai vaikams, kuo skyrėsi paprastų valstiečių ir turtingųjų vaikų žaislai bei veikla. Mokiniai užsiėmimo metu skatimami diskutuoti apie dabartinių ir senovėje gyvenusių vaikų gyvenimo sąlygas, pareigas ir raidos galimybes. Pamąstyti, ar yra pasaulyje vaikų, kurie dar ir dabar taip žaidžia, kaip žaisdavo mūsų protėviai. Kas lėmė, kad taip pasikeitė gyvenimo sąlygos. Taip pat, kodėl yra svarbu išsaugoti žinias apie praeitį. Praktinio užsiėmimo metu, kuris vyksta edukacijų klasėje, mokiniai iš medienos ruošinių pasigamina žaisliuką ir jį dekoruoja pasirinktomis spalvomis. Šios veiklos metu mokiniai taip pat supažindinami su lietuvių liaudies spalvų simbolinėmis reikšmėmis. Pagamintą žaisliuką mokiniai po edukacijos išsineša su savimi.
Dailė, Etninė kultūra

Margas margutis

Tikslas – ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas per tradicinį margučių marginimo būdą natūraliu vašku. Uždaviniai: (1) supažindinti su margučių marginimo senaisiais raštais, dažymo
bei marginimo būdais; (2) populiarinti vieną seniausių margučių marginimo techniką – marginimą vašku; (3) skatinti mokinių vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: pasakojimas, diskusija, minčių lietus, demonstravimas ir iliustravimas, animacinio filmuko peržiūra, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: virti kiaušiniai, dažai, vaškas, kaitlentė, metalinis indas, mediniai pagaliukai arba pieštukai, metaliniai smeigtukai plokščia galvute (lyg vinutė), projektorius, DVD kompaktinė plokštelė „Lietuvių animacija šventės ir sakmės“, dalomoji medžiaga. Veiklos aprašymas: Demonstruojamas trumpas animacinis filmukas „Margučio rytas“. Mokiniai sužino apie senovinių margučių marginimo raštų atsiradimą, jų simboliką ir reikšmę, spalvas. Sužino apie paprotį marginti margučius, kada jis pirmąkart užfiksuotas, kada pradėta dekoruoti margučius ir kokią maginę reikšmę turėjo jų simboliai. Sužino, kodėl reikia dovanoti ir mušinėti margučius. Supažindinama su senųjų margučių raštų vardais (pvz., žiedeliai, žalčiukai, saulutės, „paukščio pėdutės"), aptariama, iš ko susideda raštas, ką jis simbolizuoja. Mokiniams išdalinami lapai su senųjų raštų pavyzdžiais ir jie gauna užduotį – sukurti naują raštą. Savo sukurtą raštą mokiniai perkelia ant virto kiaušinio margindami jį vašku. Praktinės užduoties metu vašku numargintus margučius mokiniai išsineša su savimi.
Kita

Istorinė laiko juosta

Mokiniai muziejaus ekspozicijų ir edukacijų erdvėse susipažins su pagal 5 – 8 klasių istorijos programą atrinktomis knygomis, rankraščiais, dokumentine medžiaga, informacija
interaktyviuose terminaluose, istorinių dokumentų tekstų ištraukų kopijomis – pirminiais informacijos šaltiniais. Remiantis turima ir muziejuje gauta informacija, darbo su dokumentais patirtimi mokiniai atliks praktines tiriamąsias užduotis. Skaitys, analizuos grupėms paruoštas informatyvias istorinių dokumentų tekstų ištraukas, identifikuos laikmetį, istorinius įvykius, asmenybes. Lygindami dokumentų ištraukų informaciją su dokumentų kopijomis ras muziejuje pirminius informacijos šaltinius, iš kurių paimtos citatos, užrašys jų metrikas. Praktinę tiriamąją veiklą apibendrins chronologine tvarka sudėliodami dokumentų ištraukas, metrikas į laiko juostą. Kiekviena grupė pristatys analizuotą ir identifikuotą dokumentą, istorinį įvykį, aplinkybes, reikšmę, dokumentuose minimų įvykių sąsajas su istorinėmis asmenybėmis. Minčių lietaus metodu siūlysime sudaryti savybių, kuriomis pasižymi istorinės asmenybės rinkinį, jame pažymėti, mokinio nuomone, būdingiausias istorinėms asmenybėms savybes, lėmusias aktyvią pilietinę poziciją ir įgalinusias drąsioms iniciatyvoms, sprendimams; bei tas, kurias turi ar siekia išsiugdyti mokinys – praeities paveldo perėmėjas, šiandienos istorinių įvykių liudininkas, aktyvus pilietis ir ateities kūrėjas. Edukacinės veiklos skirtos istorinio mąstymo ugdymui, darbo su dokumentine medžiaga įgūdžių lavinimui naudojantis muziejaus ištekliais.
Literatūra, Kita

Vincas Kudirka ir jo bendražygiai varpininkai

Edukacinėje programoje 9 – 12 (I – IV) klasių mokiniams siūlomis šios veiklos: pažintinė ekskursija susipažinti su muziejaus informaciniais ištekliais apie sapudos draudimo laikotarpį
ir iškiliausias jo asmenybes, pasirinkti asmeniškai patrauklią asmenybę ir, parengtuose informacijos rinkimo lapuose, pasižymėti informaciją, būsimam istorijos ar literatūros pamokos rašto darbui apie pasirinktą asmenybę (referatui, literatūriniam rašiniui, ese). Informacijos šaltiniai: muziejaus eksponatai, dokumentiniai filmai, jų itraukos (8 – 10 min trukmės), nuotraukos ekspozicijų monitoriuose, konferencijų salėje, suskaitmeninti periodiniai leidiniai muziejaus interaktyviuose teminaluose, knygos ir periodiniai leidiniai, jų kopijos iš fondų. Frontaliai ir individualiai susipažinę su informaciniais šaltiniais mokiniai turės galimybę pasirengti rašyti apie juos sudominusią spaudos draudimo laikotarpio istorinę asmenybę. Užduotis skatins būti dėmesingais klausytojais, stebėtojais ir vertintojais atsirenkant informaciją. Refleksija vyks konferencijų salėje, kur, naudodamiesi multimedija, mokiniai, pasiskirstę į grupes pasirinktos asmenybės pagrindu, pristatys informaciją apie asmenybes. Inicijuosime diskusiją, kaip šios asmenybės paveiktų mus, jei gyventų XXI amžiuje.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Žvakių liejimo edukacija

Tikslas – supažindinti su žvakės simbolika, reikšme ir tradiciniais vaškinių žvakių gaminimo būdais. Uždaviniai: (1) supažindinti su bičių vaško savybėmis, jo gavyba, nauda žmogaus
sveikatai ir buičiai; (2) supažindinti su žvakių liejimo amatu; (3) supažindinti su Zanavykų krašto patalpų apšvietimo istorija ir būdais; (5) nusilieti natūraliu bičių vašku kvepiančią žvakę. Metodai: aiškinamasis, pasakojamasis, autentiškų daiktų demonstavimas, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: Kompiuteris, multimedija, vaizdinė dalomoji medžiaga, kaitlentė, natūralus bičių vaškas, lininis siūlas (knatas), formelė žvakei lieti. Priemonės, kurias gaus kiekvienas mokinys: dalomoji medžiaga, vaško gabalėlis, lininis siūlas, formelė. Veiklos aprašymas: edukacinio užsiėmimo metu vaikai supažindinami su senoviniu žvakių liejimo amatu, žvakės reikšme dvasinei kultūrai. Aptariama žvakės reikšmė ir simbolika žmogaus gyvenime (krikšto žvakė, žvakės per vestuves ir kitas šventes). Muziejaus etnografinėje ekspozicijoje mokiniai supažindinami su tradiciniais Zanavykų krašto apšvietimo prietaisais (liktarna, žibaline lempa, spingsule ir kt.) bei bitininko darbo įrankiais. Aptariami bičių vaško gavimo būdai, vaško ir medaus savybės, jų nauda žmogui. Praktinėje dalyje mokiniai stebi, kaip išlydomas vaškas, ir patys specialioje formelėje nusilieja natūralaus vaško žvakę su lininiu dagčiu. Pasigamintą darbelį užsiėmimo dalyviai išsineša namo.
Dailė, Etninė kultūra

Užgavėnių šėlsmas

Tikslas – skatinti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęstinumą bei parodyti Užgavėnių kaukių personažų įvairovę. Uždaviniai: (1) skatinti mokinių
domėjimąsi etnine kultūra; (2) supažindinti su svarbiausiais Užgavėnių papročiais ir pagrindiniais personažais; (3) pasigaminti kaukę iš popieriaus papjė mašė technika; (4) skatinti mokinių smalsumą, vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: aiškinimas, pasakojimas, demonstravimas ir iliustravimas, animacinio filmo peržiūra, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: indai, klijai, laikraščiai, popierius, dažai, vilna, siūlai, audinio skiautės ir kitos priemonės kaukės dekoravimui, siekiamo personažo gamybai, projektorius, DVD kompaktinė plokštelė „Lietuvių animacija šventės ir sakmės“. Veiklos aprašymas: ekspozicijoje dalyviai supažindinami su kaukių paroda, peržiūrimas 11 min. trukmės animacinis filmas, pristatantis Užgavėnių tradicijas ir papročius. Dalyviai susipažįsta su persirengėlių vaikštynėmis, dainomis. Užsiėmimo metu jie sužino, kas yra Užgavėnės, kodėl per šią šventę vejama iš kiemo žiema ir kviečiamas pavasaris, kodėl per Užgavėnes reikėjo daug riebiai valgyti – dažniausiai 7, 9, 12 kartų. Per Užgavėnes rengiamas karnavalas – žmonės persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Ypač populiarios ožio, gervės, meškos, giltinės, elgetų ir žydų kaukės. Praktinio užsiėmimo metu dalyviai mokomi pasigaminti charakteringą kaukę papjė mašė technika.
Dailė, Etninė kultūra

Kraitinės skrynios ir suvenyrinės skrynutės

Muziejaus ekspozicijoje mokiniai supažindinami su kraitinėmis skryniomis, jų raida ir reikšme lietuvių liaudies gyvenime. Tuomet mokiniai, dirbdami grupėse, išsiaiškins, kokie
būdingiausi kraitinių skrynių puošybos bruožai. Edukacinėje klasėje mokiniai bus kviečiami sukurti savitą dekoravimo ornamentą, pasinaudodami pateiktais kraitinių skrynių dekoravimo pavyzdžiais. Savo sukurtą raštą mokiniai nutapys ant medinės suvenyrinės skrynutės, kurią po užsiėmimo išsineš su savimi.
Dailė, Etninė kultūra

Zanavykiška sagė

Edukacinio užsiėmimo pagrindinis tikslas – suteikti daugiau žinių apie zanavykų krašto buities puošybos elementus, simbolius, spalvas. Uždaviniai: 1) skatinti mokinių domėjimąsi etnine
kultūra; 2) suteikti žinių apie tradicinius zanavykų buities puošybos elementus, simbolius, spalvas; 2) supažindinti mokinius su ornamentiniu dekoravimu – vienu iš seniausių būdų, naudojamų žmogaus buičiai papuošti; 3) skatinti mokinių vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: pasakojimas, diskusija, demonstravimas ir iliustravimas, varžytuvės, individualus kūrybinis darbas. Priemonės, kurias gaus kiekvienas mokinys: polimerinis molis, vandeniniai pieštukai, vandens indai, sviestinis popierius, įvairūs antspaudai ornamentams, metalinės formelės, kita dalomoji medžiaga. Numatoma veikla ir siektini rezultatai: edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpa apžvalgine ekskursija po muziejų. Jos metu apžiūrimi konkretūs etnografiniai eksponatai: tapytos kraitinės skrynios, medžio dirbiniai (verpstės ir prieverpstės), audiniai, zanavykų tautinis kostiumas. Pasakojimo metu akcentuojami zanavykų kraštui būdingi puošybos – geometriniai, augaliniai, gyvūniniai – elementai, spalvinė gama, simbolika. Aptariama gyvybės medžio reikšmė ant kraitinių skrynių. Po trumpos apžvalgos užsiėmimo dalyviai varžosi tarpusavyje atsakinėdami į klausimus, susijusius su prieš tai išgirstu pasakojimu ir matytais daiktais. Vėliau dalyviai palydimi į kūrybines dirbtuves, kur kiekvienas gauna reikalingas priemones ir savo rankomis iš polimerinio molio nusilipdo po tulpės-lelijos žiedo arba paukščiuko formos sagę. Kūrybinio proceso metu mokiniai susipažįsta su polimerinio molio savybėmis, jį minko, kočioja, formuoja metalinių formelių pagalba tulpės-lelijos žiedą arba paukštuką, jį dekoruoja įvairiomis pasirinktomis faktūromis ir išdega krosnelėje. Atvėsusius darbelius mokiniai šlifuoja ir spalvina vandeniniais dažais. Savo rankomis susikurtą zanavykišką sagę pasiima į namus.
Rodomi įrašai: 1 - 1023