Dėmesio! Kvietimas teikti paraiškas kultūros paso paslaugų atrankai vyks nuo 2022 06 01 (10 val.) iki 2022 06 14 (17 val.)
Etninė kultūra

Tradicinė žvakė

Žvakių gamyba – nuo seno žinomas amatas. Seniau šiuo amatu užsiimdavo nedaugelis, dažniausiai moterys ir vaikai žvakes gamindavo ilgais žiemos vakarais. Žvakė senovėje buvo
nepakeičiamas šviesos šaltinis. Taip pat žvakę liedavo gimus vaikeliui, kurią vėliau uždegdavo ir per krikštynas. Ta pati žvakė degdavo per tuoktuves, o vėliau ir per laidotuves, kai žmogų į Anapilį palydėdavo grabnyčių žvakių šviesa. Užsiėmimas susideda iš dviejų dalių – teorinės ir praktinės. Užsiėmimo metu lektorius pasakoja ir dalyviai supažindinami su žvakių gamybos amatu, su papročiais bei tradicijomis, susijusiais su žvakėmis. Praktinėje dalyje kiekvienas dalyvis pasigamina po dvi kvapnias, natūralaus bičių vaško žvakes. Vieną senoviniu būdu – mirkant dagtį į karštą vašką ir lėtai „auginant“ žvakę. Kita žvakė susukama iš jau pagamintų vaškuolių. Naudojant šias dvi technikas vaikams parodoma, kaip skiriasi senasis ir naujasis būdai, kuo autentiškas būdas pranašesnis už šiuolaikinį, ir pan.
Etninė kultūra

Etno protmūšis

Norite pasitikrinti savo etnokultūrines žinias, prisiliesti prie tradicinių amatų, o gal atrasti etninės muzikos pasaulį? Jei taip, tuomet kviečiame į Etno protmūšį. Tai linksmas, visus
dalyvius įtraukiantis komandinis žaidimas, leidžiantis patirti pažinimo džiaugsmą. Vilniaus etninės kultūros centro specialistai parengs Jums protmūšio klausimyną, mūsų tradicinės kultūros temomis. Žaidimo dalyviai bus suskirstomi komandomis ir tarpusavyje rungsis, siekdami surinkti kuo daugiau taškų už teisingai atsakytus klausimus ir atliktas praktines užduotis. Nugalėtojų laukia prizai. Užsiėmimo trukmė 1h. Tikime, kad dalyviai išeis gerokai pasipildę savo etnokultūrinių žinių bagažą, sustiprinę komandinio darbo įgūdžius, „pasikrovę“ geros energijos ir kūrybinių atradimų!
Etninė kultūra

Paskaitų ciklas „Kalendorinių švenčių papročiai ir tautosaka“

Paskaitų ciklą pristato Vilniaus etninės kultūros centras. Vienos kompleksinės paskaitos trukmė: 45 min. Šios paskaitos išsamiai supažindins vyresniųjų klasių moksleivius su lietuvių
kalendorinėmis šventėmis ir apeigomis. Pasirinkę vieną temą iš ciklo sužinosite: • Kodėl šios šventės vadinamos kalendorinėmis. • Kuo skiriasi senasis Mėnulio kalendorius nuo dabartinio, kuriuo naudojamės šiandien. • Išgirsite išsamų pasirinktos kalendorinės šventės tradicijos pristatymą. Šventės analogijos Europoje. • Išmoksite 2-3 tautosakos pavyzdžius (sutartinę, žaidimą, šokį ar dainą, oraciją) iš pasirinktos temos. • Skaidrių pristatyme matysite Vilniaus etninės kultūros centre sukauptos tradicinių Užgavėnių kaukių, Vilniaus verbų bei Velykų margučių kolekcijas. • Diskusijose galėsite pateikti savo interpretacijas konkrečios kalendorinės šventės taikymui nūdienos žmogui, atitikimą jo kultūros, tolerancijos kitataučiams sampratai ir kitiems šiandienos bendrakultūriniams reiškiniams. Pasirinktinos temos iš paskaitų ciklo “Kalendorinių švenčių papročiai ir tautosaka”: 1) Rudens lygiadienis. Vėlinių papročiai. Praktika: Našlaičių dainos. 2) Žiemos šventės: advento laikotarpis, Kūčios, Kalėdos, Trys Karaliai. Praktika: advento-Kalėdų dainos, žaidimai, Kūčių burtai. 3) Užgavėnės. Karnavalo esminiai bruožai. Praktika: persirengėlių oracijos, dainos, šokiai, sutartinės. 4) Pavasario lygiadienis. Velykos, lalautojų tradicija. Praktika: kiaušiniautojų ir lalauninkų oracijos, lalauninkų ir sūpuoklinės dainos. 5) Jurginės, Sekminės. Praktika: Jurginių dainos, piemenų žaidimai, šokiai. 6) Vasaros saulėgrįža. Rasos. Praktika: Kupolinės dainos, sutartinės, rateliai, burtai iš žolelių (reikšmės).
Etninė kultūra

Ne vien tik kanklės (Nuotolinė paslauga)

Dažnas moksleivis, paklaustas, kokius žino lietuvių liaudies muzikos instrumentus, dažniausiai pamini kankles arba atneštinius muzikos instrumentus – bandoniją, smuiką, cimbolus.
Edukacinio užsiėmimo metu bus pristatomi autentiški lietuvių liaudies muzikos instrumentai: styginiai (kanklės, pūslinė), pučiamieji (skudučiai, ragai (triūbos, trimitai), daudytės, ožio ragai, lamzdeliai, birbynės, švilpos, molinukai), mušamieji (dzingulis, įvairūs būgneliai, skrabalai). Paaiškinta jų paskirtis, repertuaras, techninės galimybės, kaip jie buvo dirbdinami, derinami. Instrumentai bus pristatomi tradicijų ir papročių kontekste: nedažnas žino, kad, sakykime, buvo kankliuojama laidotuvių metu, skudučiai, lamzdeliai buvo piemenukų, o ragas - kerdžiaus instrumentas. Kai kurie instrumentai bus pristatomi natūroje, kiti – video, skaidrių ar nuotraukų pagalba. Bus klausoma šiais instrumentais atliekamų kūrinių, kuriuos išgirsti šiandien kasdieninėje aplinkoje ne taip dažnai pavyksta. Medžiaga bus perteikta kūrybiškai ir inovatyviai, naudojant aktyvius metodus, įvairias užduotis: „atpažink instrumentus“, „minčių lietus“ ir kt.
Dailė, Etninė kultūra

Keramika „Lipdau pasaką“

Paslauga skirta pradinių klasių mokiniams. Edukacijoje apjungtos dvi sritys: PASAKOS, kurios vaikui suprantama kalba perteikia mūsų kultūros vertybes, praplečia pasaulio suvokimą,
kitaip tariant suteikia taip reikalingų šio amžiaus vaikams žinių, patirčių apie pasaulį ir KERAMIKA, kurios pagalba vaikas gali išreikšti savo suvokimą. Lipdymas iš molio leidžia sukurti kažką iš nieko, transformuoti, keisti, kurti. Tai yra didžiulė erdvė vaiko vaizduotei, jausmams ir kūrybiškumui skleistis. Lipdant molį taip pat lavėja ir konstravimo įgūdžiai, erdvinis mąstymas. Pats molio minkymas atpalaiduoja, lavina sensorinį mąstymą, skatina vizualinių vaizdinių kūrimą, aktyvina abu smegenų pusrutulius. Edukacijos metu vaikai klausysis įvairių lietuvių liaudies pasakų, jas aptars, o labiausiai patikusius siužetus, veikėjus perkels į molio dirbinį, kurį galės pasiimti su savimi po edukacijos arba palikti išdegimui ir atsiimti vėliau.
Etninė kultūra

Šiaudinio reketuko rišimas

Šiaudinių reketukų (eglutės žaisliukų) rišimo užsiėmimo tikslas – supažindinti su šiaudų meno tradicija – istorija, prasme ir padėti išmokti patiems susirišti šiaudinį dirbinį.
Užsiėmimas susideda iš dviejų dalių – pirmoje dalyje yra trumpai pristatoma teorinė informacija apie šiaudinių meno tradiciją, reikiamų medžiagų pasiruošimą ir pan., o antroje – dalyviai mokosi rišti šiaudinį reketuką (žaisliuką). Kiekvienas dalyvis išmoksta pasiruošti šiaudus, juos susikarpyt tinkamo ilgio gabalėliais ir iš jų surišti figūras. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis turėtų gebėti konstruoti šiaudines figūras, suprasti, kaip galima surišti kitokios sandaros šiaudinį dirbinį, interpretuoti.
Šokis, Etninė kultūra

Lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Edukacija skirta 2 skirtingoms amžiaus grupėms: 1-4 ir 5-8 klasių mokiniams. Užsiėmimas organizuojamas apjungiant teorinę ir praktinę dalis: pristatomas vaikų ir jaunuolių gyvenimas
prieš kelis šimtus metų, jų darbai ir atsakomybės, supažindinama su tradiciniuose žaidimuose ir kitose pramogose atsispindinčiu tradicinio žmogaus pasaulėvaizdžiu, kalbama apie jų siužetus ir metaforas. Šios teorinės žinios vėliau pristatomos mokantis lietuvių liaudies žaidimų, ratelių, fizinių užduočių. Ir teorinė, ir praktinė dalys pritaikomos pagal grupės amžių: atsižvelgiant į tai parenkama, kokios sudėtingumo bus žaidimai ir kitos pramogos, kokios temos apie senovės vaikų gyvenimą aptariamos. Temos taip pat pritaikomos pagal metų laikus ir šventes: advento-Kalėdų, pavasario švenčių, Sekminių-Joninių ir pan. laikotarpius. Lietuvių liaudies žaidimai, rateliai, fizinės užduotys - tai daug improvizacinės laisvės turintis folkloro žanras, skatinantis vaikus ieškoti kūrybinių išeičių, inicijuojantis problemų sprendimo paieškas, žaidybine forma kalbantis apie žmonių tarpusavio santykius, taip pat - plečiantis suvokimą apie tradicinę kultūrą. Žaidimo forma priartina etninę kultūrą prie jaunuolių kasdienybės, skatina pritaikyti ją ir šiandien. Šie žaidimai - tai ne tik visapusiškai lavinanti fizinė veikla, bet ir bendravimo įgūdžius ugdanti meno forma.
Etninė kultūra

Kas ten gražiai triūbijo? (Nuotolinė paslauga)

Edukacinio užsiėmimo metu bus pristatoma vieni iš seniausių lietuvių liaudies muzikos instrumentų – pučiamieji. Tai skudučiai, ragai (triūbos, trimitai), daudytės, ožio ragai,
lumzdeliai, birbynės, švilpos, molinukai. Paaiškinta jų paskirtis, pūtimo būdai, repertuaras, kaip jie buvo dirbdinami, derinami. Instrumentai bus pristatomi tradicijų ir papročių kontekste: sakykime, pačios paprasčiausios birbynės buvo gaminamos piemenų iš medžio, žievės, rago, šiaudo, žąsies plunksnos, o ragas naudotas kerdžiaus ir t. t. Bus demonstruojama, kaip pasigaminti šiaudo birbynėlę. Kai kurie instrumentai bus pristatomi natūroje, kiti – video, skaidrių ar nuotraukų pagalba. Bus klausoma šiais instrumentais atliekamų kūrinių. Ši muzika yra labai originali ir pasaulyje mažai kur beaptinkama. Medžiaga bus perteikta kūrybiškai ir inovatyviai, naudojant aktyvius metodus, įvairias užduotis: „atpažink instrumentus“, „minčių lietus“ ir kt.
Rodomi įrašai: 1 - 88