Dėmesio! Vadovaujantis Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-1000/V-1055 „Dėl Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 59 punktu Kultūros paso paslaugos gali būti vykdomos iki gruodžio 20 dienos imtinai. Paslaugos, kurių statusas patvirtinta arba laukia patvirtinimo po gruodžio 20 d. bus sistemos atšauktos.
Etninė kultūra

Šiaudinio reketuko rišimas

Šiaudinių reketukų (eglutės žaisliukų) rišimo užsiėmimo tikslas – supažindinti su šiaudų meno tradicija – istorija, prasme ir padėti išmokti patiems susirišti šiaudinį dirbinį.
Užsiėmimas susideda iš dviejų dalių – pirmoje dalyje yra trumpai pristatoma teorinė informacija apie šiaudinių meno tradiciją, reikiamų medžiagų pasiruošimą ir pan., o antroje – dalyviai mokosi rišti šiaudinį reketuką (žaisliuką). Kiekvienas dalyvis išmoksta pasiruošti šiaudus, juos susikarpyt tinkamo ilgio gabalėliais ir iš jų surišti figūras. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis turėtų gebėti konstruoti šiaudines figūras, suprasti, kaip galima surišti kitokios sandaros šiaudinį dirbinį, interpretuoti.
Etninė kultūra

Etno protmūšis

Norite pasitikrinti savo etnokultūrines žinias, prisiliesti prie tradicinių amatų, o gal atrasti etninės muzikos pasaulį? Jei taip, tuomet kviečiame į Etno protmūšį. Tai linksmas, visus
dalyvius įtraukiantis komandinis žaidimas, leidžiantis patirti pažinimo džiaugsmą. Vilniaus etninės kultūros centro specialistai parengs Jums protmūšio klausimyną, mūsų tradicinės kultūros temomis. Žaidimo dalyviai bus suskirstomi komandomis ir tarpusavyje rungsis, siekdami surinkti kuo daugiau taškų už teisingai atsakytus klausimus ir atliktas praktines užduotis. Nugalėtojų laukia prizai. Užsiėmimo trukmė 1h. Tikime, kad dalyviai išeis gerokai pasipildę savo etnokultūrinių žinių bagažą, sustiprinę komandinio darbo įgūdžius, „pasikrovę“ geros energijos ir kūrybinių atradimų!
Etninė kultūra

Paskaita „Kalendorinių švenčių papročiai ir tautosaka“

Paskaitų ciklas “KALENDORINĖS ŠVENTĖS IR TAUTOSAKA” Paskaitų ciklą pristato Vilniaus etninės kultūros centras. Lektorė Kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė, etnologė Loreta
Stoliarovienė. Vienos kompleksinės paskaitos trukmė: 1,5 val. (90 min.). Šios paskaitos išsamiai supažindins vyresniųjų klasių moksleivius su lietuvių kalendorinėmis šventėmis ir apeigomis. Pasirinkę vieną temą iš ciklo sužinosite: • Kodėl šios šventės vadinamos kalendorinėmis. • Kuo skiriasi senasis Mėnulio kalendorius nuo dabartinio, kuriuo naudojamės šiandien. • Išgirsite išsamų pasirinktos kalendorinės šventės tradicijos pristatymą. Šventės analogijos Europoje. • Skaidrių pristatyme matysite užfiksuotas dabar švenčiamų kalendorinių švenčių akimirkas. • Išmoksite 2-3 tautosakos pavyzdžius (sutartinę, žaidimą, šokį ar dainą, oraciją) iš pasirinktos temos. • Pamatysite Vilniaus etninės kultūros centre sukauptos tradicinių Užgavėnių kaukių, Vilniaus verbų bei Velykų margučių kolekcijas. • Diskusijose galėsite pateikti savo interpretacijas konkrečios kalendorinės šventės taikymui nūdienos žmogui, atitikimą jo kultūros, tolerancijos kitataučiams sampratai ir kitiems šiandienos bendrakultūriniams reiškiniams. Pasirinktinos temos iš paskaitų ciklo “Kalendorinių švenčių papročiai ir tautosaka”: 1) Rudens lygiadienis. Vėlinių papročiai. Praktika: Našlaičių dainos. 2) Žiemos šventės: advento laikotarpis, Kūčios, Kalėdos, Trys Karaliai. Praktika: advento-Kalėdų dainos, žaidimai, Kūčių burtai. 3) Užgavėnės. Karnavalo esminiai bruožai. Praktika: persirengėlių oracijos, dainos, šokiai, sutartinės. 4) Pavasario lygiadienis. Velykos, lalautojų tradicija. Praktika: kiaušiniautojų ir lalauninkų oracijos, lalauninkų ir sūpuoklinės dainos. 5) Jurginės, Sekminės. Praktika: Jurginių dainos, piemenų žaidimai, šokiai. 6) Vasaros saulėgrįža. Rasos. Praktika: Kupolinės dainos, sutartinės, rateliai, burtai iš žolelių (reikšmės). Informacija plačiau mokytojams ir moksleiviams Priede Nr.1
Etninė kultūra

Mano pirmasis sodas

Šis užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su tradiciniu lietuvišku sodu, jiems bus suteikta galimybė išmokti jį susirišti ir turėti savo aplinkoje. Pirmoje dalyje moksleiviams bus
paaiškinta sodų reikšmė, svarba ir panaudojimas liaudies papročiuose ir apeigose: vestuvėse bei krikštynose. Susipažins su sodų pavyzdžiais, esančiais Vilniaus etninės kultūros centre. Antroje dalyje moksleiviai bus supažindinami su galima sodo žaliava: įvairiais javais (rugiais, kviečiais, kvietrugiais), nendrėmis ir smilgomis, aptariamas žaliavos rinkimo laikas bei saugojimo sąlygos. Mokomi paruošti šiaudus ir sukarpyti reikiamais ilgiais. Trečioje daly rišamas tradicinis sodas – dvi lygiakraštės piramidės su bendru pagrindu. Baigus sutvirtinamos ir išlyginamos sodo kraštinės.
Etninė kultūra

Ne vien tik kanklės (Nuotolinė paslauga)

Dažnas moksleivis, paklaustas, kokius žino lietuvių liaudies muzikos instrumentus, dažniausiai pamini kankles arba atneštinius muzikos instrumentus – bandoniją, smuiką, cimbolus.
Edukacinio užsiėmimo metu bus pristatomi autentiški lietuvių liaudies muzikos instrumentai: styginiai (kanklės, pūslinė), pučiamieji (skudučiai, ragai (triūbos, trimitai), daudytės, ožio ragai, lamzdeliai, birbynės, švilpos, molinukai), mušamieji (dzingulis, įvairūs būgneliai, skrabalai). Paaiškinta jų paskirtis, repertuaras, techninės galimybės, kaip jie buvo dirbdinami, derinami. Instrumentai bus pristatomi tradicijų ir papročių kontekste: nedažnas žino, kad, sakykime, buvo kankliuojama laidotuvių metu, skudučiai, lamzdeliai buvo piemenukų, o ragas - kerdžiaus instrumentas. Kai kurie instrumentai bus pristatomi natūroje, kiti – video, skaidrių ar nuotraukų pagalba. Bus klausoma šiais instrumentais atliekamų kūrinių, kuriuos išgirsti šiandien kasdieninėje aplinkoje ne taip dažnai pavyksta. Medžiaga bus perteikta kūrybiškai ir inovatyviai, naudojant aktyvius metodus, įvairias užduotis: „atpažink instrumentus“, „minčių lietus“ ir kt.
Etninė kultūra

Tradicinė žvakė

Žvakių gamyba – nuo seno žinomas amatas. Seniau šiuo amatu užsiimdavo nedaugelis, dažniausiai moterys ir vaikai žvakes gamindavo ilgais žiemos vakarais. Žvakė senovėje buvo
nepakeičiamas šviesos šaltinis. Taip pat žvakę liedavo gimus vaikeliui, kurią vėliau uždegdavo ir per krikštynas. Ta pati žvakė degdavo per tuoktuves, o vėliau ir per laidotuves, kai žmogų į Anapilį palydėdavo grabnyčių žvakių šviesa. Užsiėmimas susideda iš dviejų dalių – teorinės ir praktinės. Užsiėmimo metu lektorius pasakoja ir dalyviai supažindinami su žvakių gamybos amatu, su papročiais bei tradicijomis, susijusiais su žvakėmis. Praktinėje dalyje kiekvienas dalyvis pasigamina po dvi kvapnias, natūralaus bičių vaško žvakes. Vieną senoviniu būdu – mirkant dagtį į karštą vašką ir lėtai „auginant“ žvakę. Kita žvakė susukama iš jau pagamintų vaškuolių. Naudojant šias dvi technikas vaikams parodoma, kaip skiriasi senasis ir naujasis būdai, kuo autentiškas būdas pranašesnis už šiuolaikinį, ir pan.
Etninė kultūra

Kas ten gražiai triūbijo? (Nuotolinė paslauga)

Edukacinio užsiėmimo metu bus pristatoma vieni iš seniausių lietuvių liaudies muzikos instrumentų – pučiamieji. Tai skudučiai, ragai (triūbos, trimitai), daudytės, ožio ragai,
lumzdeliai, birbynės, švilpos, molinukai. Paaiškinta jų paskirtis, pūtimo būdai, repertuaras, kaip jie buvo dirbdinami, derinami. Instrumentai bus pristatomi tradicijų ir papročių kontekste: sakykime, pačios paprasčiausios birbynės buvo gaminamos piemenų iš medžio, žievės, rago, šiaudo, žąsies plunksnos, o ragas naudotas kerdžiaus ir t. t. Bus demonstruojama, kaip pasigaminti šiaudo birbynėlę. Kai kurie instrumentai bus pristatomi natūroje, kiti – video, skaidrių ar nuotraukų pagalba. Bus klausoma šiais instrumentais atliekamų kūrinių. Ši muzika yra labai originali ir pasaulyje mažai kur beaptinkama. Medžiaga bus perteikta kūrybiškai ir inovatyviai, naudojant aktyvius metodus, įvairias užduotis: „atpažink instrumentus“, „minčių lietus“ ir kt.
Rodomi įrašai: 1 - 77