Kultūros paveldas, Etninė kultūra

PER ORNAMENTĄ Į MITOLOGIJĄ

„Per ornamentą į mitologiją“ – tai edukacinė programa mokiniams nuo 7 iki 18 metų amžiaus, kurioje jie ne tik antspaudukų pagalba išmargins drobinį maišelį, bet ir atras milžinišką
lietuvių mitologijos pasaulį slypintį už paprasčiausių audimo raštų. Peržiūrėdami projekcijas išsiaškinsim iš kur anksčiau atsirasdavo rūbai bei kada atsirado ornamentas. Margindami drobę sužinosim kaip vadinasi ornamentų ženklai ir kodėl apskritimas reiškia laimę. Pasišokdami ir žaisdami sužinosim kaip bitė ir linas susijęs su deive Austėja. O dainuodami atrasim deivę Laimą kukuojančią medyje! Edukacijos turinys yra pritaikomas įvairaus amžiaus mokiniams, o programos pabaigoje kiekvienas dalyvis išsineš drobinį maišelį su savo rankom išmargintu ornamentu. Ši edukacija vyksta bityne, nuostabios laukinės gamtos apsuptyje, specialiai įrengtame edukacijų namelyje.
Kultūros paveldas

Velykinių kiaušinių marginimas, raštų reikšmė

Edukacinis užsiėmimas „Velykinių kiaušinių marginimas, raštų reikšmė“ skirtas 1–4 klasių moksleiviams. Užsiemimas vyksta Etnografinėje sodyboje, kurioje gyvena jau 6-toji karta. Yra
įkurtas namas-muziejus, kuriame yra surinkti senoviniai rakandai, pastatytas duonkepis pečius. Muziejuje, prie duonkepio pečiaus, vaikai susipažins su margučių raštais, simboliais, jų reikšme, kiaušinių marginimo būdais, sužinos spalvų reikšmę, kaip galima pačiam pasiruošti ir pagaminti spalvą iš žolelių. Su vaikais aptariama kokią žinutę jie norėtų užkoduoti simboliais bei kam padovanoti kiaušinį. Vaikai turėdami informacijos apie raštus, simbolius, bei spalvas kiekvienas margina savo unikalų kiaušinį vašku. Marginimo metu yra konsultuojama, mokoma kaip elgtis su vašku, kaip juo piešti ant kiaušinio. Vėliau kiaušiniai nudažomi vaikų pasirinkta spalva. Kol kiaušiniai džiūsta, su vaikais žaidžiame senovinius žaidimus, šokame ratelius, mokoma ridenti kiaušinius. Po programos aptariama kas labiausiai įsiminė, kokius dažymo metodus išbandys namuose.
Kultūros paveldas

Viduramžių karyba

Užsiėmimai vyksta Trakų Salos pilies gynybinėje vartų bokšto pastogėje. Jau pirmosios apsilankymo akimirkos nuteikia neįprastai patirčiai. Į pastogę veda sraigtiniai laiptai, užėjus į
klasę dėmesį patraukia netradicinė erdvė – mūro sienos, šaudymo angos vietoj įprastinių langų. Įspūdį sustiprina įspūdinga ginklų ir šarvų ekspozicija. Užsiėmimo metu pristatoma vizualinė medžiaga apie XII–XV a. Lietuvos bei Vakarų Europos karių šarvus, ginkluotę. Užsiėmimo dalyviai sužino, kodėl Viduramžiais pilis statė sunkiai pasiekiamose vietose – ant kalvų ar salose, kas yra riteris, kokie buvo šarvai bei ginklai, kokios buvo karo mašinos, kuo kardas skiriasi nuo kalavijo, arbaletas nuo lanko, kiek, kokių paukščio plunksnų tinka strėlių gamybai, kada atsirado ir kokios buvo patrankos bei kuo jos šaudė. Rodomas specialiai sukurtas edukacinis filmukas apie arbaletus ir lankus, jų gamybą bei galimybes (jaunesnieji dalyviai žiūri filmuko ištraukas). Užsiėmimo metu naudojama gausi vaizdinė medžiaga, istorinių ginklų bei šarvų analogai. Iliustratyviai pristatant informaciją, dalyviai įtraukiami į diskusiją, vėliau matuojasi šarvus, apžiūri, kiloja ginklus (kelių tipų kalavijus: vienarankį dviašmenį, pusantros rankos ir dvirankį, arbaletą), akmeninį patrankos sviedinį, skydus, susipažįsta su kelių tipų lankų strėlėmis, palygina jas su arbaleto strėle, fotografuojasi.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kalėdinės dzūkiškos patrovos

Edukacinis užsiėmimas „Kalėdinės dzūkiškos patrovos“ skirtas 1–4 klasių moksleiviams. Užsiėmimas vyksta etnografinėje sodyboje, kurioje gyvena jau 6-toji karta. Yra įkurtas
namas-muziejus, kuriame yra surinkti senoviniai rakandai, pastatytas duonkepis pečius. Muziejuje, prie duonkepio pečiaus, vaikai, savo rankelėmis, gamins dzūkišas "auseles", pyragėlius su įvairiais įdarais, formuos kūčiukus. Pagaminti valgiai bus pašauti į pečių kepti. Kol keps pečiuje, vaikai sužinos ką reiškė žiemos šventės mūsų proseneliams, ką jie veikė, kokios buvo tradicijos, tikėjimai, papročiai. Aptarsime su vaikais kaip jie dabar švenčia šventes su savo artimaisiais, aptarsime kokias tradicijas ir papročius galima pritaikyti naujoviškai, įdomiai ir patraukliai šiuolaikinėse šventėse. Kaip prasmingai praleisti laiką su artimaisiais. Kokia tradicijų ir papročių prasmė, ką jie reiškė mūsų senoliams. Aptarsime kokius paročius esame išsaugoje ir kaip juos galima perduoti ateities kartoms, kodėl tai yra svarbu. Vaikai sužinos kaip Lietuvos kaimuose atsirado eglutė, kokie buvo puošybos papročiai, kokius puošybos elementus galima pritaikyti šiuolaikinėms šventėms. Klausysimės senovinių garso įrašų, šoksime ratelius, žaisime žaidimus. Vėliau, kai patrovos iškeps, sėsime prie stalo, šalia duonkepio pečiaus ir prie žolelių arbatos ragausime savo pasigamintų vaišių. Aptarsime kokia informacija labaiausiai įstrigo, kokius papročius ir kaip vaikai pritaikys namuose.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Piemenavimo tradicijos

Edukacinis užsiėmimas „Piemenavimo tradicijos“ skirtas 1–4 klasių moksleiviams. Užsiemimas vyksta Etnografinėje sodyboje, kurioje gyvena jau 6-toji karta. Yra įkurtas namas-muziejus,
kuriame yra surinkti senoviniai rakandai, pastatytas duonkepis pečius. Muziejuje, prie duonkepio pečiaus, vaikai, savo rankelėmis, formuos ruginius sausainius. Kol sausainiai keps pečiuje, su vaikais nagrinėsime piemenėlių gyvenimą, ganymo ypatumus. Išsiaiškinsime kas yra piemenėlis, kokius darbus dirbdavo, kokia jo buitis, ką valgydavo, kaip išgyvendavo šaltą pavasarį ir karščiausią vasarą, kokias šventes ir kaip jas švesdavo. Mokinsimės kaip išgyventi gamtoje. Klausysimės ir žiūrėsime vaizdo bei garso įrašus, dainuosime. Lyginsime dabartinį vaikų gyvenimą ir vaikų gyvenimą pries 100-ą metų. Susipažinsime su senoviniais rakandais.
Kultūros paveldas

Pasaka Trakų pilyje

Užsiėmimo metu dalyviai sužino pagrindines Trakų miesto ir ežerų legendas, pasakas ir tai, kaip jos kuriamos. Vienoje Trakų salos pilies menių edukatorius dalyviams pasakoja legendas
apie Trakų miesto įkūrimą, Galvės ežero pavadinimo kilmę, apie Pilies salą, apie Trakų salos pilies vaiduoklį. Kalba apie tai, kaip atsiranda legendos. Praktinėje užsiėmimo dalyje, suskirstyti į grupes, 3–4 klasių mokiniai kuria legendas apie stebuklingą kunigaikščio Vytauto Didžiojo žirgą, paskandintą kunigaikščio Kęstučio lobį, Skaisčio ežero atsiradimą. Tam pateikiami legendų pavadinimai (kiekviena grupė išsitraukia vieną iš jų). Iš atskirų sakinių, paruoštų ant laminuoto popieriaus juostelių, sudėlioja logišką pasakojimą. Kiekviena grupė perskaito savo sukurtą legendą, edukatorius komentuoja. Už darbą dalyviai gauna prizus – atvirukus su Trakų pilių vaizdais. 1–2 klasių mokiniai praktinėje dalyje piešia išgirstų legendų iliustracijas. Užsiėmimo metu atskleidžiami istorinių asmenybių, tautos didvyrių idealizuojami charakterio bruožai. Tai ugdo, formuoja jauno žmogaus charakterio ypatybes: drąsą, ryžtą, sąžiningumą, kilnumą, ištikimybę. Ugdoma meninė vaizduotė, kūrybingumas, komandinio darbo įgūdžiai. Skiepijama meilė gamtai ir žmogui, gimtajam kraštui.
Muzika

Muzikos paveldas: baroko melodijos

Kas yra barokas?.. Kaip "Metų laikuose" audrą bei pūgą pavaizdavo A. Vivaldi? Kodėl senųjų laikų kompozitoriai rašė tiek daug preliudijų ir fugų? Kaip baroko epochos
amžininkai suprato koncertą? Ir kokius gi šokius XVII-XVIII a. šoko didikai ir valstiečiai? Pasibaigus edukacinei programai "Muzikos paveldas: baroko melodijos" į šiuos klausimus gebės atsakyti kiekvienas atkaklus koncerto klausytojas! Ši programa - tai kultūrinis edukacinis užsiėmimas, kurio turinį sudaro didingiausių baroko laikotarpio kompozitorių kūriniai, o taip pat ir pokalbiai bei diskusijos apie ką tik skambėjusią muziką! Programos metu skambės A. Vivaldi "Metų laikų" ištraukos, J. S. Bach, G. Tartini, J.P. Rameau bei kitų kompozitorių kūryba.
Muzika

Muzikos paveldas: nuo klasikos iki džiazo

"Muzikos paveldas: nuo klasikos iki džiazo" - tai programa, kuri jaunosios kartos atstovą moko pasirinkti: ir klasika, ir džiazas gali būti neatrasta ir turininga alternatyva
šiuolaikinei muzikai! Tai kultūrinis edukacinis užsiėmimas, kurio turinį sudaro skirtingų meninių epochų bei stilių rimtosios muzikos kūrinių pristatymas ir atlikimas, o taip pat - pokalbiai bei diskusijos apie ką tik skambėjusią muziką. Atliekamos muzikos repertuarą sudaro žymiausių rimtosios muzikos kompozitorių, tokių kaip J.S. Bach, W. A. Mozart, N. Paganini, B. Dvarionas, M. K. Čiurlionis bei kt., sukurtų ar pritaikytų kūrinių smuikui atlikimas. Klausytojams suteikiama galimybė išgirsti ir įvertinti ne tik skirtingų laikmečių ar stiliaus, bet ir skirtingų tautų muziką, o taip - pažvelgti į šios muzikos formavimosi raidą. Kultūrinė edukacinė programa atliekama bendrojo ugdymo įstaigų salėse. Priklausomai nuo amžiaus grupių, programa pateikiama vadovaujantis pedagoginiais ir psichologiniais metodais - siekiama, kad kiekvienas klausytojas gebėtų išgirsti, suprasti ir įvertinti atliekamos muzikos grožį ir patirti emocijas, kurias ši muzika gali suteikti!
Kultūros paveldas, Šokis

Istorinio šokio dirbtuvės

Istorinio šokio dirbtuvės - tai aktyvi ir kartu prasminga veikla moskleiviams, ieškantiems naujų žinių kultūros istorijos srityje. Kultūros istorija - tai ne nuobodus mokslas, bet
įtraukiantis pasakojimas, padedantis suvokti, kodėl šiandien mes esam tokie, kokie esam. Edukacijos metu taikomas istorinės rekonstrukcijos metodas - tai pasaulyje jau išpopuliarėjęs būdas suteikti moksleiviams ilgai išliekančias žinias per potyrius. Bandymas patiems atkurti kokias nors kultūros kategorijas (šiuo atveju istorinį šokį) skatina didesnį moksleivių domėjimąsi tomis kategorijomis, kadangi jie gali patys analizuoti ir logiškai išmąstyti istorinio - kultūrinio reiškinio prežastis, raidą ir pasėkmes. Edukacija susideda iš trijų dalių. Pirmojoje moksleiviams trumpai, bet aiškiai bus pristatyta istorinio šokio raida nuo viduramžių iki baroko. Tam bus reikalinga multimedija, kadangi bus leidžiami video įrašai. Antrosios dalies metu moksleiviai išmoks šokti 3 viduramžiškus šokius. Šokius moksleiviai rinksis traukdami burtus arba, esant būtinybei, šokiai bus parenkami edukatorės atsižvelgiant į vaikų poreikius ir/ ar amžių. Trečiosios dalies metu moksleiviai grupėse turės pastatyti savo istorinį šokį, remiantis anksčiau išmoktais žingsneliais. Šiomis dirbtuvėmis siekiama sužadinti mokslievių domėjimąsi kultūros istorija ir supažindinti juos su jiems galbūt nauju laisvalaikio praleidimo būdu - istorine rekonstrukcija.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

PER ORNAMENTĄ Į MITOLOGIJĄ

„Per ornamentą į mitologiją“ – tai edukacinė programa mokiniams nuo 7 iki 18 metų amžiaus, kurioje jie ne tik antspaudukų pagalba išmargins drobinį maišelį, bet ir atras milžinišką
lietuvių mitologijos pasaulį slypintį už paprasčiausių audimo raštų. Peržiūrėdami projekcijas išsiaškinsim iš kur anksčiau atsirasdavo rūbai bei kada atsirado ornamentas. Margindami drobę sužinosim kaip vadinasi ornamentų ženklai ir kodėl apskritimas reiškia laimę. Pasišokdami ir žaisdami sužinosim kaip bitė ir linas susijęs su deive Austėja. O dainuodami atrasim deivę Laimą kukuojančią medyje! Edukacijos turinys yra pritaikomas įvairaus amžiaus mokiniams, o programos pabaigoje kiekvienas dalyvis išsineš drobinį maišelį su savo rankom išmargintu ornamentu.
Rodomi įrašai: 1 - 1018