Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senovės baltų gyvensena

Senovės baltų gyvensena – tai dviejų valandų patyriminė edukacija gamtoje įkurtame senoviniame kaimelyje, kuri supažindins dalyvius su dviem svarbiausiomis senovinio žmogaus gyvenimo
sritimis – karyba ir virtuve. Visus atvykusius dalyvius aprėdę senoviniais rūbais ir padaliję į dvi grupes, muziejaus edukatoriai vesis ieškoti baltų senosios praeities – protėvių kaimo su gyva 1000 metų senumo istorija. Viena grupė 1val. praleis virtuvėje, o kita grupė tuo metu svečiuosis senovinio kario menėje. Po 1 valandos patirčių, grupės apsikeis. Tad kiekvienas dalyvis išbandys ir susipažins tiek su senovine karyba, tiek su virtuvės subtilybėmis. Po edukacijų, grupė turės galimybę dar 2val. papildomai praleisti gamtoje, išmėginti įvairiausius senovinius žaidimus ir pramogas, užkąsti savo atsivežtų užkandžių įrengtoje pavėsinėje. Plačiau apie senovinę virtuvę: Senovinėje lauko virtuvėje šeimininkai kartu su dalyviais ruošis senovinei puotai, kūrens ugnį, virs arbatą, keps blynus taip, kaip tai darydavo mūsų protėviai. Programos tikslas – supažindinti vaikus su protėvių virtuve ir tuo metu gyvenusių žmonių maisto racionu, patiekalais ir maisto gaminimo būdais, kultūros tradicijomis ir istorija. Edukacijos metu siekiama dalyvius suburti į grupę, komandą, kur kiekvieno mažas darbas lauko virtuvėje kuria vertę galutiniam rezultatui – senovinei puotai autentiškoje aplinkoje su pasakojamomis istorijomis ir dainomis. Plačiau apie senovinę karybą: Edukacijoje mokiniai turės puikią progą pasijusti „senovės kario kalyje“ ir išmėginti jėgas treniruotėse. Dalyviai bus supažindinami su to meto kario apranga ir ginklais. Vyks karių pratybos, mokiniai treniruosis ir mokysis įvairių taktinių manevrų (svaidyti mažąsias ietis – akstis; sudaryti įvairias apsaugines skydų kombinacijas), – bus galima patirti, ką reiškia būti viena kariuomene (komanda).
Kultūros paveldas

„Senoviniai stalo žaidimai“

Ši programa buvo sukurta 2010 m., siekiant populiarinti stalo žaidimų kultūrą Lietuvoje. Stalo žaidimai – puiki metodinė priemonė įvairiausioms mokinių kompetencijoms ugdyti: nuo
bendrųjų – bendravimo, bendradarbiavimo, taisyklių laikymosi, mokėjimo laimėti ir pralaimėti, iki specialiųjų – skaičiavimo, loginio, strateginio mąstymo lavinimo, skaitymo įgūdžių kūrybiškumo lavinimo. 2014 m. ši edukacija Kultūros ministerijos buvo apdovanota kaip viena iš geriausių metų edukacinių programų vaikams ir jaunimui. Programos tikslai: • Praplėsti mokinių žinias ir įgūdžius taikant šiuolaikinius, įdomius ir efektyvius darbo metodus. • Supažindinti mokinius su stalo ir kitais žaidimais, kurie buvo žaidžiami senovėje įvairiausiuose kontinentuose, ypatingą dėmesį skiriant viduramžių Europoje ir, žinoma, Lietuvoje gyvavusiems stalo žaidimams. • Netradiciniu būdu paskatinti vaikus domėtis istorija, kultūra, senovės tradicijomis, skatinti vaikų kūrybiškumą. • Suburti klasės kolektyvą tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą skatinančiai veiklai, suteikti visus reikiamus įrankius žaidimų gamybai ir tolesniam jų panaudojimui mokykloje. Programos įgyvendinimo planas: • Pamoka prasidės nuo trumpų klausimų apie stalo žaidimus: kas kokius mėgsta, spėliosime, kiek metų seniausiam stalo žaidimui, visi bendrai dalinsimės idėjomis, ką galima išmokti žaidžiant stalo žaidimus. • Edukatorius supažindins su senovinių stalo žaidimų atsiradimo istorija nuo senovės Egipto civilizacijos iki vėlyvųjų viduramžių, pristatys populiariausius ir daugiausiai ištyrinėtus stalo žaidimus, jų atsiradimo istoriją, taisykles. • Mokiniai stengsis išmėginti kuo daugiau stalo žaidimų, įvertins jų technikos sudėtingumą, bandys kurti kelis ėjimus į priekį. Žaisdami mokysis ne tik laimėti, bet ir pralaimėti, lavins loginį, strateginį mąstymą bei bendravimo įgūdžius.
Muzika

Muzikinė-edukacinė pasaka „Trimito miestas“

Muzikinė pasaka "Trimito miestas" – teatralizuotas muzikinis koncertas-spektaklis visai šeimai, kuriame žiūrovai ne tik stebės intriguojančią istoriją, bet taip pat susipažins
su pučiamųjų instrumentų orkestru, jo instrumentais, dirigento, kitų atlikėjų vaidmeniu ir pan. Spektaklyje žaisminga patrauklia forma gvildenamois temos – laisvės ir atsakomybės santykis, egoizmo ir altruizmo priešprieša ir kt. – bus aktualūs ne tik vaikams. Pasakoje skamba šiuolaikinė pučiamųjų instrumentų muzika ar aranžuotės. Režisierė ir scenarijaus autorė Birutė Mar Vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis Orkestro „Trimitas“ vadovas – prof. dr. Antanas Kučinskas
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Lietuvos valstybės susidarymas

Ši programa - tai kupina emocijų kelionė laiko mašina į XIIIa. Programos tikslas – gyvai, pristatyti XIII a. istorijos laikotarpį, kuomet Lietuva formavosi kaip valstybė. Šios programos
metu vaikai istoriją išgyvens patys, per aktyvų dalyvavimą: • susipažins su XIII a. gyventojų drabužiais – iš kokių medžiagų buvo siuvami drabužiai, kokie aksesuarai ir kokiu tikslu buvo naudojami, kokiais papuošalais puoštasi ir pan. Kiekvienas programos dalyvis apsirengs senoviniu drabužiu, kelis dalyvius patys vaikai aprengs pilnu XIII a. vyro ir moters kostiumu. Sužinos kokias pareigas ir teises turėjo to meto vyrai ir moterys. • Praktinių užduočių pagalba vaizdžiai susipažins su to meto kario kasdienybe: pajausti tikro kalavijo svorį, išbandyti skydų sienos jėgą, pasimatuoti kario šarvus, šalmą, skydą ir kitus ginklus. Programa užbaigiama teatralizuotu pasakojimu apie Karaliaus Mindaugo nuopelnus suvienijant įvairias baltų žemes ir pradedant Lietuvos kaip stiprios ir galingos valstybės istoriją. Atvykę į Jūsų mokyklą, sukursime autentišką, gausią rekonstruotų, pagal tikrus archeologinius radinius eksponatų aplinką, leidžiančią mokiniams lengvai įsijausti į to meto gyvenimą. Visi programoje naudojami eksponatai (skydai, ginklai, šarvai rūbai) yra naudojami, juos galima liesti, matuotis, įvertinti jų struktūrą, svorį ir kt. Šios programos pagalba siekiame vizualizuoti mokykloje gautas teorines žinias apie Karaliaus Mindaugo laikus, praplėsti mokinių akiratį, leisti susidaryti platesnį to laikotarpio vaizdą, Suteikti kuo daugiau teigiamų emocijų ir pažinimo džiaugsmo prisiliečiant prie to meto ginklų, senovinių rūbų rekonstrukcijų, papuošalų bei skatinti pasididžiavimą ir pagarbą savo protėvių kraštui, istorijai, kultūrai. SVARBU: Mokykloje ši edukacija organizuojama, kai tai pačiai dienai rezervuojamos 5 dalyvių grupės (grupės dydis 15–30 mokinių).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senovinė karyba

Programos santrauka. Edukacijos metu mokiniai per patyrimines veiklas susipažins su senovės baltų karyba. Edukatoriai, visus dalyvius aprėdę senoviniais rūbais, leisis ieškoti baltų
senosios praeities – protėvių kaimo su gyva 1000 metų senumo istorija. Senovėje karyba buvo neatskiriama vyrų gyvenimo dalis, o karybos pagrindų mokėsi vaikai jau nuo penkerių metų. Edukacijoje mokiniai turės puikią progą pasijusti „senovės kario kalyje“ ir išmėginti jėgas treniruotėse. Dalyviai bus supažindinami su to meto kario apranga ir ginklais. Vyks karių pratybos, mokiniai treniruosis ir mokysis įvairių taktinių manevrų (svaidyti mažąsias ietis – akstis; sudaryti įvairias apsaugines skydų kombinacijas), – bus galima patirti, ką reiškia būti viena kariuomene (komanda). Programos tikslas – teoriniu ir patyriminiu būdu supažindinti vaikus su senovine karyba Lietuvoje, kario ginklais ir šarvais, tyrinėti ir lyginti skirtingų Lietuvos teritorijoje buvusių genčių karius pagal atkurtus artefaktus, supažindinti su viduramžių žaidimais ir rungtimis, senoviniais žaidimais, karybos amatais ir kt., per patyrimą mokyti atlikti komandines užduotis, padėti lavinti savo gebėjimus individualiose rungtyse mėtant ietis, akstis ir pan. Programos priemonės: veiklos bus vykdomos muziejuje „Vikingų kaimas“. Edukacinė erdvė yra gyvosios istorijos muziejuje, senoviniame karių name ir rungtims skirtose žaliosiose edukacinėse erdvėse, karių rate. Edukacinės priemonės – Lietuvos teritorijoje buvusių genčių karybos rekvizitai: karių šarvuotė ir ginkluotė, edukaciniai skydai, edukaciniai kalavijai ir ietys, senoviniai drabužiai, priemonės užduotims ir senoviniams žaidimams. Programos įgyvendinimo planas: 1. Pažintis su senovės baltų karyba. Edukatorius pristato Lietuvos teritorijoje buvusių genčių karių ginkluotę ir šarvuotę, lygina ją su Europos karių ginkluote.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Protėvių virtuvė

Edukacijos metu mokiniai per interaktyvų dalyvavimą susipažins su mūsų protėvių baltų virtuve. Pirmiausia atvykusius vaikus pasitiks senovinio kaimo šeimininkai. Visus dalyvius aprėdę
senoviniais rūbais, kartu su vaikais leisis ieškoti baltų senosios praeities – protėvių kaimo su gyva 1000 metų senumo istorija. Senovinėje lauko virtuvėje šeimininkai kartu su dalyviais ruošis senovinei puotai, kūrens ugnį, virs arbatą, keps blynus taip, kaip tai darydavo mūsų protėviai. Programa bus pristatoma patraukliai, aiškiai ir konkrečiai planuojant programos struktūrą (sužaidybinta teorija, praktinė pažintis, praktinis kūrybinis procesas ir aptarimas), ja bus siekiama praplėsti dalyvių kultūrinį akiratį (teorinė dalis), suteikti vaikams erdvę saviraiškai per patyriminę veiklą (kūrybinis procesas). Programos tikslas – supažindinti vaikus su protėvių virtuve ir tuo metu gyvenusių žmonių maisto racionu, patiekalais ir maisto gaminimo būdais, kultūros tradicijomis ir istorija. Edukacijos metu siekiama dalyvius suburti į grupę, komandą, kur kiekvieno mažas darbas lauko virtuvėje kuria vertę galutiniam rezultatui – senovinei puotai autentiškoje aplinkoje su pasakojamomis istorijomis ir dainomis. Programos priemonės. Veiklos bus vykdomos muziejuje „Vikingų kaimas“. Edukacinė erdvė įrengta gamtoje, jaukiuose senoviniuose namukuose ir žaliosiose klasėse. Edukacijos veikloms išnaudojamos visos gamtinės erdvės – šalia tekanti upė, tvenkinys, pievos. Edukacinės priemonės: grūdai, miltai, girnos, lauko virtuvė, senoviniai puodai ir keptuvės, arbatžolės, medus, senoviniai drabužiai, senoviniai moliniai ir mediniai indai ir pan. Programos įgyvendinimo planas. 1. Sužaidybinta pažintis su protėvių maistu. Edukatorius pasakoja interaktyvias istorijas apie to laikotarpio gamintų patiekalų kilmę ir reikšmę, mokiniai sužino, kokį maistą žmonės valgė, kaip jį gamino ir saugojo.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Karaliaus Mindaugo laikų Lietuva

Programos tikslas – gyvai, visų penkių pojūčių pagalba (klausos, regos, lietimo, uoslės, skonio) plačiau pristatyti XIII a. istorijos laikotarpį, kuomet Lietuva formavosi kaip valstybė.
Šios programos metu vaikai istoriją išgyvens patys, per aktyvų dalyvavimą. Programos įgyvendinimo planas • Mokinius supažindinti su XIII a. gyventojų drabužiais – iš kokių medžiagų buvo siuvami drabužiai, kokie aksesuarai ir kokiu tikslu buvo naudojami, kokiais papuošalais puoštasi ir pan. Kiekvienas programos dalyvis apsirengs senoviniu drabužiu, keli dalyviai bus aprengiami pilnu XIII a. gyventojo kostiumu. Mokiniai bandys įvertinti įvairių vėrinių kainas, palyginimo būdu vertins senovinių ir šiuolaikinių drabužių privalumus ir minusus. • Sužaidybinta pažintis su protėvių maistu. Teatralizuoto pasakojimo pagalba edukatorius kvies programos dalyvius į puotą, vaišins ir pasakos apie to meto maisto produktus, patiekalus, naudotus indus, valgymo įpročius ir vyravusias etiketo taisykles. • Praktinių užduočių pagalba mokiniai vaizdžiai susipažins su to meto kario kasdienybe: turės galimybę pajausti tikro kalavijo svorį, išbandyti skydų sienos jėgą, pasimatuoti kario šarvus, šalmą, skydą ir kitus ginklus. Programa užbaigiama teatralizuotu pasakojimu apie Karaliaus Mindaugo nuopelnus suvienijant įvairias baltų žemes ir pradedant Lietuvos kaip stiprios ir galingos valstybės istoriją. Programos priemonės Programos metu sukuriama autentiška, gausi rekonstruotų, pagal tikrus archeologinius radinius sukurtų to meto buities ir karybos eksponatų aplinka, leidžianti mokiniams lengvai įsijausti į to meto gyvenimą. Visi programoje naudojami eksponatai (skydai, ginklai, šarvai rūbai, indai) yra naudojami, juos galima liesti, matuotis, įvertinti jų struktūrą, svorį ir kt. Taikomi metodai Programoje taikomi įvairūs interaktyvūs metodai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Baltų istorinė virtuvė

Šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimo be parduotuvės, ir joje esančių produktų įvairovės, kurių kilmė siekia pačias tolimiausias pasaulio šalis. O dar prieš kelis šimtus metų tik
nedidelė dalis protėvių turėjo daugeliui mūsų neatskiriamą privilegiją – rinktis, ką valgyti. Tuomet dauguma valgė tai, ką turėjo ir tada, kada turėjo. Edukacinėje degustacijoje „Baltų istorinė virtuvė“, naudojant atkūriamos istorijos metodus, dalyviai tyrinės protėvių archajinės virtuvės pasaulį, pilną šiai dienai neįprastų ir pamirštų skonių, patiekalų. Rekonstrukcinių artefaktų ir patyriamųjų metodų pagalba atkurtoje mobilioje vikinginio laikotarpio virtuvėje, edukacijos dalyviai susipažins su baltų genčių istoriniais patiekalais, maisto produktais ir jų konservavimo metodais. Užsiėmimo metu, edukatoriai siekia dalyvius supažindinti su senaisiais maisto gaminimo indais ir įrankiais, atskleisti senąsias maisto gaminimo technologijas ir valgymo kultūrą. Dalyviai ne tik klausys istorijų, bet ir gamins, degustuos vikinginio laikotarpio virtuvėse vyravusius įvairius grūdų patiekalus: duoną, grūdų spragėsius, blynus, košes ir įvairiausius jų pagardus. O savo žinias jie užtvirtins atsakant į klausimus, menant mįsles ir balsuojant už skaniausią paragautą patiekalą. Edukacijos turinys leis ne tik pažinti istorinius valgius, bet ir atrasti savo šeimose išlikusius senuosius protėvių patiekalus, keliaujančius iš kartos į kartą daugiau kaip kelis šimtus metų.
Rodomi įrašai: 1 - 88