Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl Valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ pakeitimo 3.2.1.4 papunkčiu „2021m. lapkričio 3-9 d. neformalus vaikų švietimas (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą) vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“, mokinių rudens atostogų metu lapkričio 3-9 d. Kultūros paso paslaugos galės būti organizuojamos tik nuotoliniu būdu. Kontaktinės paslaugos šiomis dienomis yra stabdomos.
Kultūros paveldas, Kita

Urbanistins virtualus žygis. Atrask viduramžius miške (Nuotolinė paslauga)

Beveik prieš 700 metų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške pirmą kart buvo paminėtas Vilnius. Tačiau pasakojant Vilniaus istoriją, būtina pradėti nuo XIV amžiaus Kreivojo
miesto ir Kreivosios pilies istorijos, nes būtent čia yra Vilniaus miesto pradžia. Mokiniams pasakosime apie šios teritorijos geomorfologiją, gamtinę, kultūrinę ir istorinę raidą. Taigi, vidury didmiesčio, miške, kuriame galima sutikti ir stirnų, kur auga įvairiausi grybai ir gyvena šimtai paukščių, virtualiai žygiuosime Kreivosios pilies ir Kreivojo miesto perimetru ir mėginsime įminti viduramžių miesto mįslę. Išmoksime suprasti, kokios priežastys lėmė žmonių pasirinkimą – gyventi čia ant kalvų. Kaip kalvos ir slėniai lėmė sudėtingą miesto ir pilies gynybinę sistemą. Ieškosime atsakymų, apie Vilnios ir Neries upių svarbą, kaip žmogus keitė šių upių vagas. Sužinosime, kokia bendruomenė čia gyveno, kokia buvo jų buitis. Suvoksime, kad Kreivoji pilis – viena iš trijų Vilniaus pilių, kuri davė pradžią Lietuvos valdovo rezidencijai ir miestui. Naudosime įvairių laikotarpių žemėlapius. Pažinsime šios vietovės kalvas, kurios turi savo vardus ir istorijas. Sužinosime, kokie paukščiai gyvena pilių miške, kokie grybai ir mikroorganizmai auga buvusioje Kreivosios pilies teritorijoje – dabartiniame Kalnų parke.
Architektūra, Skulptūra

Architektūros paveldas Vilniaus pilių teritorijoje (Nuotolinė paslauga)

Architektūra labiausiai iš kitų meno kūrinių „suauga“ su savo atsiradimo vieta – žemės reljefu, augalija, kitais statiniais aplink. Architektūra susijusi ir su laiku – istorijos
įvykiais, žmonių veiklos bei gyvenimo būdu, jų pasaulėžiūra, techninėmis galimybėmis. Vilniaus pilių teritorijoje esančius architektūros statinius dažniausiai sudaro skirtingų epochų kūriniai – kai vienas pastatas jungia skirtingų amžių architektūros stilius. Tyrinėsime pastatus, kai gotikos, renesanso ar baroko architektūra vyrauja viename pastate. Domėjimasis pilių teritorijoje esančiais pastatais, tai lyg kelionė laiku, kuri atskleis daug informacijos apie čia gyvenusius žmones ir įvykius. Pilių teritorijos architektūra neišvengiamai siejasi ir su čia rezidavusiais valdovais ar su tuo metu iškiliomis asmenybėmis, kurios, kaip rodo istorija, dažnai būdavo architektūros naujovių užsakovai ir iniciatoriai. Tad pasakosime ir apie juos – žmones. Keliaudami virtualiai, pakelsime akis į Vilniaus katedros sienas – nuotolinis edukacijos formatas labai dėkingas iš arčiau apžiūrėti ir susipažinti su šventovės lipdiniais ir skulptūromis. Mokiniai sužinos ir apie neišlikusius Vilniaus pilių teritorijos pastatus. Identifikuosime neišlikusius pilių teritorijos objektus žemėlapiuose ir planuose. Aptarsime dabartinės erdvės Vilniaus pilių teritorijoje privalumus ir trūkumus. Ieškosime geometrinių formų, proporcijų, simetrijos teritorijos pastatų architektūroje. Sužinosime apie įdomią architekto profesiją. Užduočių-mįslių metu, užtvirtinsime girdėtą informaciją. Paslauga pritaikyta ir vaikams su specialiaisiais poreikiais.
Architektūra, Skulptūra

Žemutinės pilies paslaptys

Orientacinis žaidimas vyks saugioje Žemutinės pilies teritorijoje – Vilniaus širdyje. Ką veiksime? Reikės įminti užuominas ir atrasti Vilniaus Žemutinės pilies istorines detales,
ženklus, atsakyti į užduodamus klausimus ir judėti į priekį – žingsnis po žingsnio, kol pažinsite visą teritoriją. Atrasdami žaidimo užduotis, vaikai suvoks kaip keitėsi Vilniaus Žemutinė pilis, Katedra ir kodėl matome skirtingų laikmečių pėdsakus pastatuose. Žaidimas skirtas 1-4 klasių mokiniams ir dar kartą patvirtinantis taisyklę – žinios pateikiamos žaidimo forma yra daug greičiau atsimenamos. Žaidimo metu „smėlio dėže“ taps Vilniaus Katedros, Valdovų rūmų, Mindaugo, Pilių skverai – visa Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Žaidimas Vilniaus istorinėje atviroje erdvėje, turtins vaikų pažintinę patirtį ir plės akiratį. Ši priemonė taip pat skirta gerinti vaikų bendravimo įgūdžius, burti komandiniam darbui. Smalsumas, verčiantis klausinėti ir tyrinėti, dalyvių tarpusavio santykiai, fantastiniai klausimai – bus šioje priemonėje kūrybingumo ugdymo pratimai.
Architektūra, Kultūros paveldas

Išmok statyti pilį!

Kultūrinės edukacijos užsiėmimai vyks Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje šiltuoju laikotarpiu: 45 min. vyks ekskursija po rezervato teritoriją, 45 min. vyks
stalo žaidimai, naudojant LEGO ar Minecraft žaidimų galimybes. Šaltuoju laikotarpiu renginys vyks Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato Direkcijos auditorijoje. Siekiant geresnių darbo rezultatų, grupės bus skaidomos po 10-15 mokinių ( jei grupėje daugiau kaip 20 vaikų). Mokiniams bus papasakota apie kultūros epochų raidą, technologinius pokyčius, skirtingus architektūrinius stilius, kuriuos apsprendžia žmonių įsitikinimai (idėjos,pasaulėvaizdis) ir technologiniai pokyčiai. Vaikai bus supažindinti su Rezervato teritorijoje buvusiomis ir esamomis pilimis ir maldos namais, jų vaidmeniu viduramžiais, renesanso, baroko, klasicizmo ir dabartiniame laikotarpyje. Vaikai sužinos, kaip teritorijos ypatumai nuo XIII a. pab. iki XVIII/XIX a. sandūros tarnavo gynybiniams tikslams. Mokiniai įgys praktinių architektūros stilių atpažinimo įgūdžių, jie įsisavins ir įgys gebėjimų atpažinti įvairius architektūros stilius žaidimų pagalba.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus pilys ir valdovai

Lietuvos valdovai gana ilgai valdė Lietuvą „iš vežimo“. Krėsle sėdinčio ir į šalis pavedimus dalinančio valdovo, matyt, niekas nebuvo linkęs labai klausyti. Tik keliaujantis valdovas
galėjo parodyti savo jėgą. Nuolatinio keliavimo po savo valdas tikslas buvo ne tik jas aplankyti, bet ir pasirodyti, kad toks valdovas egzistuoja, išklausyti savo pavaldinių skundus, gauti jų palankumą ar vykdyti teisingumą. Vilnius sostine, kaip ją suprantame šiandien, t.y. rezidencija, iš kurios dirba šalies valdovas, tapo po 1492 m., kai į didžiojo kunigaikščio sostą įžengė Aleksandras Jogailaitis. Po pusę šimtmečio trukusio jo tėvo Kazimiero, kuris derino Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio pareigas, valdymo, Lietuvoje vėl atsirado atskiras valdovas. Kartu su savo aplinka jis praktiškai nuolat reziduodavo šalies sostine galutinai virtusiame Vilniuje, o jo dvaro personalą galėjo sudaryti apie 1 000 asmenų. Koks buvo valdovo dvaras? Kokios pilys stovėjo Vilniuje? Kokios bažnyčios stuksojo? Kokie valdovai rezidavo Vilniaus pilyse? Orientacinis žaidimas VILNIAUS PILYS IR VALDOVAI apie tai ir pasakos.
Kultūros paveldas, Kita

Urbanistinis žygis. Atrask viduramžius miške.

Beveik prieš 700 metų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške pirmąkart buvo paminėtas Vilnius. Tačiau pasakojant Vilniaus istoriją, būtina pradėti nuo XIV amžiaus Kreivojo
miesto ir Kreivosios pilies istorijos, nes būtent čia yra Vilniaus, kaip sostinės, pradžia, čia Vilniaus miesto branduolys. Šiandien ši vieta apaugusi mišku ir ji žinoma kaip Kalnų parkas. Taigi, vidury didmiesčio, miške, kuriame galima sutikti ir stirnų, žygiuosim Kreivosios pilies ir Kreivojo miesto perimetru ir mėginsime įminti viduramžių miesto mįslę. Išmoksime suprasti, kokios priežastys lėmė žmonių pasirinkimą – gyventi ant kalvų? Kaip kalvos ir slėniai lėmė sudėtingą miesto ir pilies gynybinę sistemą? Ieškosime atsakymų, apie Vilnios ir Neries upių svarbą, kaip žmogus keitė šių upių vagas. Sužinosime, kokia bendruomenė čia gyveno, kokia buvo jų buitis. Sužinosime apie mieste tuo metu gyvenusių vilniečių kultūrinę įvairovę. Suvoksime, kad Kreivoji pilis – viena iš trijų Vilniaus pilių, kuri davė pradžią Lietuvos valdovo rezidencijai ir miestui. Prisimindami senąsias legendas, kursime savas, naudosime įvairių laikotarpių žemėlapius. Atsipūsti sustosime ant vieno iš Kreivojo miesto kalnų – Stalo kalno. Čia be degtukų skelsime ugnį, išmoksime be filtrų išvalyti vandenį, pažinti pasaulio kryptis ir orientuotis miško tankmėje bei sudėtingame reljefe. Visoms veikloms reikia ne tik įgūdžių, bet ir žinoti žmogaus pasaulėžiūrą, kol jis dar negyveno šiuolaikiniame mieste. Taigi, pažinsime ne tik mūsų kultūros paveldą, suprasime savo tapatybę, bet ir išmoksime orientuotis sudėtingose vietovėse, įgysime bazinių išgyvenimo įgūdžių, kurių gali prireikti ir XXI amžiuje. Priemonė pritaikyta ir specialiųjų poreikių turintiems vaikams, nustatant tempo intensyvumą ir atsižvelgiant į individualius mokinio poreikius.
Architektūra, Kultūros paveldas

Išmok statyti pilį! (Nuotolinė paslauga)

Vilniaus pilių tyrinėtojai ir pilių architektų ABC. Vaikai bus supažindinti su Vilniaus pilių teritorijoje buvusiomis ir esamomis pilimis, gynybiniais bokštais, ginklų arsenalu, pilies
maldos namais. Gilinsimės į gamtinę aplinką, kur buvo statomos pilys, į pilių tipus, supažindinsime su vidiniu pilių gyvenimu, gynyba ir karyba. Mokiniai įgys praktinių architektūros stilių, pastatų paskirties atpažinimo įgūdžius. Vilniaus pilyse kiekviename žingsnyje galima sutikti vis kitą architektūros stilių, atpažinti pastato epochą iš išlikusių architektūrinių detalių. Keliausime laiku „Minecraft“ žaidimo pagalba – atgyjęs istorinis Vilnius suteikia galimybę pamatyti, kaip atrodė teritorija aplink Valdovų rūmus netgi 5 skirtingose epochose. 
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus pilys – pažintos ir nepažintos (Nuotolinė paslauga)

Vilniaus pilys – tai vieta, kur šimtmečiais vyko nepaliaujamos kovos ir daugybę įvykių, palaipsniui miestą vedusių nuo Gedimino laikų įkurtos sostinės iki šių dienų. Tai vieta mieste,
kur daugiausiai buvo žvanginta plienu ir uostyta parako – sostapilį, tuo pačiu ir valstybę, privalu buvo ginti visais laikais. Gedimino kalno viršūnėje, galime drąsiai teigti, dunkso Lietuvos ir Vilniaus širdis – Aukštutinė pilis, supama kadaise buvusių kitų Vilniaus pilių – Žemutinės ir Kreivosios. Visos šios trys Vilniaus pilys kartu sudarė vientisą gerai įtvirtintą gynybinį kompleksą. Pasakosime, kaip nuo pat pradžių kūrėsi Vilnius kaip sudėtingas ir gerai apgalvotas urbanistinis bei gynybinis įtvirtinimas ir kas lėmė (tikrai ne vien kunigaikščio sapnas) Gedimino norą čia perkelti sostinę. Mokiniai sužinos, kiek kartų Vilnius buvo puolamas priešų ir kuo baigdavosi šios kovos. Keliausime per šimtmečius, „statysime pilis“ vieną po kitos – sužinosime kaip jos plėtėsi, stiprėjo ir nyko. Supažindinsime ir su Vilniaus pilių šeimininkais – valdovais. Galų gale pasieksime Vilniaus Tvaną, o ir netrukus – Vilniaus tvirtovę.
Kultūros paveldas

Šarvas, ginklas, rožė

Mokiniai bus pakviesti pasiklausyti trumpos paskaitos, diskutuoti, aptarti išgirstą informaciją, paanalizuoti pristatytus riterių kultūros apraiškų atvejus. Mokiniams bus pasakojama
apie Vilniaus pilių rezervato teritorijoje vykusius įvykius, sietinus su riterių kultūra. Jie bus supažindinti su pagrindiniais riterių kultūros bruožais, Europos riterių garsenybėmis, bus pateiktas vaizdinis riterių kultūros kai kurių atributų iliustravimas. Su mokiniais vyks diskusija apie riterių kultūros apraiškas ir LDK valdovų vaidmenį, pristatyti riterių kultūros apraiškų pavyzdžiai. Mokiniai taip pat bus pakviesti pasivaikščioti po Vilniaus pilių kultūrinio rezervato teritoriją. Jiems bus papasakota apie riteriško gyvenimo papročius, riterių kultūros įvykius, vykusius Vilniaus pilių rezervato teritorijoje, susiejant riterių kultūros apraiškas su dabartiniu gyvenimu.
Kultūros paveldas, Daugiakultūriškumas

Šarvas, ginklas, rožė (Nuotolinė paslauga)

Riteriškas gyvenimas. Kas tai? Ar buvo riterių Lietuvoje? Riterystės papročiai ir gyvenimo būdas. Kas buvo tie galingieji – riterių ordinai? Vilniaus pilyse vyko įvykiai, kuriuose
dalyvavo žymūs Europos riteriai. Kokie buvo „riterių turistų“ kelionių tikslai? Kokias naujoves lietuviai perėmė iš svetimšalių riterių? Ar rasdavo riteriai naujų užduočių ir veiklos sričių vėlyvaisiais laikais? Ir ką dabartiniame gyvenime mes galime pritaikyti sau iš riterių kultūros? Pasakosime apie riteriško gyvenimo papročius, riterių kultūros įvykius, vykusius Vilniaus pilių rezervato teritorijoje. O riterio garbės kodeksą įvardinsime kaip nerašytą taisyklių rinkinį, nurodantį pavyzdinį elgesį ir taisykles, kurios tinka ir šių dienų elgesių normoms. Kviečiame pakalbėti apie senovės ir šių dienų riterius.
Rodomi įrašai: 1 - 1010