Kultūros paveldas, Kita

„Beveik SUAUGĘS. AUGĘS SU pasaka?“

Pasaka, kaip universali kultūrinio protėvių paveldo išmintį šiandienai nešanti vertybė, mokiniams bus perteikiama tarpdisciplininių požiūrių sugretinimo būdu - vaikai išgirs pasaką ir
joje aktyviai dalyvaus. Programos dalyviai bus įtraukiami į pasakos tėkmę - vertins perteikiamas idėjas ir vertybes, išjaus ir bus skatinami kūrybingai atskleisti jų raidos tarpsniui atpažįstamas pasakos herojų ir savo patirtis bei emocijas. Skirtingos meninės raiškos būdais (improvizuojant, pasitelkiant istorijų pasakojimo metodą, grupinę žaidybinę veiklą bei kūrybingas „pasakiškas užduotis") bus skatinamas mokinių kritinis mąstymas, „teisiant“ ar „teisinant“ pasakos vyksmus, supažindinama su kūrybingais problemų sprendimo, bendrystės mezgimo, palaikymo ir sunkumų išveikimo būdais. Edukacijoje naudojamų inovatyvių priemonių gausa plečiamas bendrasis pasaulio aplink mus ir mūsų vietos po saule supratimas. Be to, kas sumaniau, jei ne pasaka, skatina augančio žmogaus kritinį mąstymą, visu grožiu atverdama takoskyrą tarp gėrio ir blogio, savo ir pavojingo piktadario ir moko veikti ryžtingai, ieškant ir susigrąžinant apgaule išviliotus ar pagrobtus mylimus artimuosius ar šeimą maitinantį stebuklingą stalelį. Kur vaizdingiau, jei ne pasakoje, besivystančiai asmenybei atskleidžiama sąžinės tyrumo, atsakingo veikimo ir širdies skaidrumo vertybės bei puoselėjamas supratimas apie mažo žmogaus dideles galimybes dalyvauti pasaulio bendruomenės sprendimų priėmimo procese, kai visų niekinamas pasakos trečias brolis laimi valdovo karūną.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Pasakų lopšy mane augino“

Seksime pasakas, Kalbėsimės apie tai, kas jose ir kodėl vyksta, Džiaugsimės, jei triumfuos teisingumas ir gėris, Baisėsimės baubais ir pavojais, kurie tykos pasakos herojų! Stebuklingų,
bet apčiuopiamų (visai kaip pasakoje!) daiktų, kuriuos programos dalyviai drąsiai galės paliesti, dėka, vaikai atsakys į svarbius jų emocinei, socialinei bei dvasinei raidai klausimus: kur yra takoskyra tarp gėrio ir blogio, kodėl verta puoselėti amžinąsias tikrąsias vertybes, kaip antai atjauta, pagalba šalia esančiam, dalijimasis, dėkingumas, draugystė, tikėjimas savimi, žmogumi ir kt. O kad šiuolaikinis vaikas, kaip koks pasakų veikėjas, susiduriantis su kasdieniais gyvenimo iššūkiais - savo ar bendraamžių emociniais sunkumais, netinkamo elgesio apraiškomis - lengviau „pasakiškus mokymus“ įsisavintų, įspūdis sutvirtinamas menine saviraiška - žaidimo, improvizacijos, muzikavimo, judesio ir kūrybiškais savo emocijos bei patyrimo atskleidimo akcentais. O kur dar pažintis su įspūdingu elgesiu bei gerais norais „užkrečiančiais“ pasakų herojais, neigiamų jausmų išveikimas teisėtai „atlyginant“ piktadariui, vaikų taip trokštamos atlikti pasakiškos užduotys arba bent trumpa galimybė brūkštelėt pirštuku per užsiėmimo vedėjos kanklių stygas!.. Ir į jaučio odą nesurašysi!
Rodomi įrašai: 1 - 22