Dėmesio! Vadovaujantis Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-1000/V-1055 „Dėl Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 59 punktu Kultūros paso paslaugos gali būti vykdomos iki gruodžio 20 dienos imtinai. Paslaugos, kurių statusas patvirtinta arba laukia patvirtinimo po gruodžio 20 d. bus sistemos atšauktos.
Architektūra, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas „Vilniaus kodas - Pasaulio paveldas“

Vilnius – UNESCO Pasaulio paveldo vietovė. Tačiau ar tikrai žinome, kas slepiasi po šiuo pavadinimu, kodėl sostinės senamiestis yra pripažintas viso pasaulio vertybe? Kviečiame
moksleivius leistis į azartišką žaidimą ir iššifruoti Vilniaus kodą! Pagrindiniai orientacinio žaidimo uždaviniai: supažindinti mokinius su svarbiausiomis Vilniaus istorinio centro vertybėmis – architektūros ansambliais ir jų ypatybėmis, skirting tautų ir religijų paveldu; sudominti vaikus įvairiais architektūros, istorinių reliktų, meno elementais mieste ir atskleisti jų sąsajas su skirtingomis epochomis, istorijos įvykiais; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą geriau suprasti ir interpretuoti miesto kultūrinę aplinką; iškelti klausimus apie senamiesčio istorinius gyventojus, atkreipti dėmesį į skirtingų tautų patirtus iššūkius. Žaidime naudojami metodai: navigavimas remiantis žemėlapiais – vaikai turi surasti kelią iki senamiesčio objektų; užduotys, atskleidžiančios architektūros vertybes bei daugiakultūrio miesto gyventojų istoriją– istorinių vietų atpažinimas nuotraukose, kryžiažodžių sprendimas, sąsajų tarp vaizdo, vietos, teksto paieška ir kt.; Siekiama, jog po žaidimo mokiniai būtų įgiję daugiau žinių apie Vilniaus istorinio centro architektūrą, būtų susipažinę su čia gyvenusiomis tautomis, jų paveldu ir istorija, gebėtų miesto erdves susieti su istorijos įvykiais, geriau atpažintų įvairius istorijos ir kultūros ženklus gyvoje miesto aplinkoje ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančios aplinkos istoriją ir paveldą.
Architektūra, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas „Vilniaus tautos: istorijos detektyvas"

Kokios tautos gyveno, dirbo ir kūrė Vilniuje? Kur jie meldėsi, kuo prekiavo, ką valgė? Kuo žydų, lekų, vokiečių ar rusų paveldas svarbus mums šiandieną? Kviečiame moksleivius visų
atsakymų ieškoti orientaciniame žaidime ir leistis į gyvą pažintį su daugiakultūrio miesto gyventojais.Orientacinio žaidimo tikslas – per pažintį su skirtingų tautų kultūros paveldu ugdyti mokinių kultūrinį sąmoningumą, toleranciją bei paskatinti vaikus plačiau domėtis ir tyrinėti daugiakultūrį miestą. Pagrindiniai žaidimo uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą skirtingų miesto tautų paveldo tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais skirtingų tautų kultūros paveldo aspektais – religija, architektūra, gastronomija ir kt.; atskleisti skirtingų tautų paveldo svarbą ir reikšmę šiuolaikiniame mieste; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Žaidime naudojami metodai: Mobiliosios aplikacijos pagalba – vaikai turęs surasti kelią iki objektų; atlikti įvairias užduotis (atkurti senas nuotraukas, atrasti paslėptus užrašus, parašyti tekstą jidiš kalba ir kt.) , atskleidžiančias architektūros vertybes bei daugiakultūrio miesto gyventojų istoriją, susipažinti su skirtingų tautybių istorinėmis asmenybėmis jų svarba mūsų miestui. Siekiama, jog po žaidimo mokiniai geriau pažinotų miesto daugiakultūrį paveldą, suvoktų jo svarbą ir reikšmę. Geriau pažintų skirtingų tautinių kultūrų asmenybes, prisidėjusias prie mūsų miesto istorijos. Suvoktų skirtingų tautų indėlį į miesto kultūrą kaip teigiamą reiškinį ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti greta mūsų gyvenusias ir vis dar gyvenančių skirtingų tautų kultūras.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis žygis Paneriuose: nuo seniausio tunelio iki Napoleono lobių

Tai visapusiškai turiningas maršrutas, nes jame vienas kitą keičia gamtos ir miesto kraštovaizdžiai, o lankomi objektai susiję su technika, karyba, architektūra, fotografija ir
religija. Paneriai – pati didžiausia Vilniaus miesto seniūnija pagal plotą, tačiau mažiausia pagal gyventojų skaičių, todėl čionai slypinčius istorijos turtus yra pažinusi tik labai siaura smalsuolių grupė. Į objektų sąrašą patenka vienas įspūdingiausių Lietuvoje technikos paminklų Panerių geležinkelio tunelis, medinėmis vilomis užstatyta prieškario miesto-sodo tipo gyvenvietė, senasis akmeninis Vilniaus–Kauno kelias, Antrojo pasaulinio karo įvykius menantis Panerių memorialas, 1831 m. sukilimo mūšio vieta ir ne tik. Šis žygis moksleiviams leis subalansuoti šiokį tokį fizinį krūvį (nueisime apie 8–9 km) su įdomia istorine informacija bei išties įspūdingais reginiais.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Kai Kaunas buvo sostinė“

Tarpukario Kaune vyko gausybė įdomių įvykių ir reikšmingų pokyčių – ekskursijoje bandysime juos pamatyti, išgirsti ir net paragauti! Kaip atpažinti tarpukario architektūrą? Kokie
patiekalai puikavosi ant stalo madingiausiame restorane? Kaip gimė Litas? Ekskursijoje laukia tikras istorijos detektyvas! Ekskursijos tikslas – sudominti vaikus tarpukario laikotarpio miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijos uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą tarpukario miesto tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais miesto architektūros, skulptūros, dizaino, transporto elementais; atskleisti reikšmingų tarpukario asmenybių bei daugiakultūrio miesto istorijas; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Ekskursijose naudojami metodai: įvairios užduotys/žaidimai, padedantys įsisavinti ekskursijos turinį (tyrinėjant pastato architektūrą žaidžiama „Tiesa ar melas“; kalbant apie gastronomiją – spėjama, koks produktas juodame maiše ir kt.); įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (prezidentų, transporto, pastatų archyvinės fotografijos, tarpukario monetos ir kt.); garsiniai elementai (išgirstama tarpukario atlikėjų muzika); gastronominiai elementai (ragaujama žydų duonelė) ir kt. Siekiama, jog po ekskursijos moksleiviai jaustųsi geriau pažįstantys tarpukario laikotarpį, suvoktų apie tuo metu mieste vykusius pokyčius, sukurtą vertingą kultūros paveldą bei būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančią aplinką.
Kultūros paveldas, Kita

Ekskursija-edukacija „Bernardinų sode: vienuolių paveldo ir gamtos paslaptys“

Bernardinų sodas –vaikams viena mėgstamiausių žaidimų vietų Vilniuje. Tačiau ar kada teko susipažinti su šio ypatingo parko istorija, architektūra, vienuolių palikimu, augalų
ekspozicija? Ekskusijos-edukacijos tikslas – gyvoje miesto aplinkoje supažindinti vaikus su Bernardinų sodo (ir viso ansamblio) kultūros ir gamtos paveldu, jo vertybėmis. Pagrindiniai edukacijos uždaviniai: supažindinti moksleivius su svarbiausiomis Bernardinų ansamblio architektūrinėmis vertybėmis; sudominti vaikus įvairiais Bernardinų sodo architektūros, gamtinio landšafto elementais ir atskleisti jų istorines, kultūrines prasmes; supažindinti vaikus su parke esančiomis vienuolių atminimui skirtomis augalų ekspozicijomis, pačių maistinių ir vaistinių žolelių panaudojimu ir vertingosiomis savybėmis; įtraukti vaikus į parko augmenijos tyrinėjimą, supažindinti su pagrindinėmis jos rūšimis. Edukacijoje naudojami metodai: vizualinė medžiaga – istorinės nuotraukos, dailės kūriniai; žaidimai/užduotys– tam tikrų parko architektūros ir gamtos elementų suradimas, apibūdinimas; gamtinių ekspozicijų tyrinėjimas – augalų stebėjimas atpažinimas; dirbtuvėlės – priklausomai nuo amžiaus grupės gaminamas su vienuolių veikla, parku susijęs suvenyras. Siekiama, jog po edukacijos moksleiviai būtų giliau susipažinę su Bernardinų sodo istorija, kultūros ir gamtos paveldu, būtų motyvuoti ir toliau tyrinėti šią ir kitas miesto erdves, gebėtų geriau atpažinti įvairius kultūros ir gamtos paveldo elementus mus supančioje urbanistinėje aplinkoje.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ekskursija „Užupio respublikoje“

Už Vilnios upės teka kitoks, meno ir netikėtumų kupinas gyvenimas, juk Užupis – visai kita Respublika! Ekskursijos metu leisimės ją pažinti: įžengę į teritoriją visi gausime antspaudą,
išsiaiškinsime, ką reiškia Užupio herbas, pakalbinsime ant kranto tyliai rymančią undinėlę, patys svajosime Tibeto skvere dėliodami mandalas ir būtinai apsilankysime įvairiausiais kūriniais apraizgytame meno inkubatoriuje! Ekskursijos tikslai – sudominti vaikus Užupio rajono meno, kultūros, architektūros paveldu, atskleisti jo vertybes, ugdyti vaikų pastabumą ir gebėjimą suprasti įvairius kultūros ženklus miesto aplinkoje.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinė ekskursija „Nepriklausomybės pėdsakais“

Sostinės senamiestyje ne vieno pastato sienos tyliai kužda istorijas, kaip kūrėsi nepriklausoma Lietuvos valstybė – tereikia įsiklausti, tyrinėti ir atrasti. Ekskursijoje laukia
pažintis su svarbiausiomis nepriklausomą Lietuvą kūrusiomis asmenybėmis, istorijos apie ano meto įvykius ir iššūkius bei įvairios įtraukiančios užduotys. Ekskursijos tikslas – pasitelkiant gyvą miesto aplinką supažindinti vaikus su Lietuvos kelio į nepriklausomybę istorija. Pagrindiniai ekskursijos uždaviniai: supažindinti moksleivius su svarbiausiomis Vilniaus senamiesčio vietomis, glaudžiai susijusiomis su šalies valstybingumo istorija; sudominti vaikus įvairiais architektūros, istorinių reliktų, meno elementais ir atskleisti jų sąsajas su nepriklausomybės istorija; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą geriau suprasti ir interpretuoti miesto kultūrinę aplinką; iškelti klausimus ir kviesti moksleivius interpretuoti miesto istoriją ir dabartį. Ekskursijose naudojami metodai: užduotys, padedančios įsisavinti ekskursijos turinį – istorinių reliktų/ženklų suradimas pastatų eksterjeruose ir greta, atsakymų į klausimus paieška su pastatais susijusiuose istoriniuose dokumentuose (laikraščių, leidinių, nuotraukų kopijose); vizualinė medžiaga - istorinės miesto nuotraukos, pirmojo lito kopijos ir pan.; garsiniai elementai - klausomasi pirmosios Lietuviškos operos įrašo fragmento.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ekskursija „Pasislėpęs miestas"

Kūrybiška ekskursija atskleis dingusio, o gal kur nors už kampo pasislėpusio senojo miesto istorijas. Kur stovėjo senojo miesto vartai? Kodėl išnyko kai kurios gatvelės ir kaip dabar
jas pastebėti? Kokius atspaudus viduramžių pastatų plytose paliko senieji meistrai? Bandysime įminti istorines miesto paslaptis per aktyvias veiklas ir patirtis. Ekskursijų tikslas – sudominti vaikus miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijų uždaviniai: - įtraukti vaikus į gyvą miesto erdvių tyrinėjimą; - sudominti vaikus įvairiais miesto architektūros, meno elementais; - ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą orientuotis ir suprasti miestą; - iškelti klausimus ir kviesti vaikus dalintis mintimis, interpretuoti miesto istoriją ir dabartį. Ekskursijose naudojami metodai: - įvairūs teminiai žaidimai, užduotys, padedančios įsisavinti ekskursijos turinį; - įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (istorinės nuotraukos, atvirlaiškiai, žemėlapiai ir kt.); Siekiama, sužadinti vaikų smalsumą atkreipiant dėmėsį į smulkias, kartais sunkiai pastebimas architektūros, meno detales, kuriose slepėsi mūsų miesto istorija. Siekama, kad po ekskursijos vaikai jaustųsi geriau susipažinę su miesto kultūra, istorija, architektūra. Suvoktų istorinio bei kultūrinio paveldo vertę ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančią aplinką.
Architektūra, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas „Kauno tautos: istorijos detektyvas"

Kokios tautos gyveno, dirbo ir kūrė Kaune? Kur jie meldėsi, kuo prekiavo, ką valgė? Kuo žydų, lekų, vokiečių ar totorių paveldas svarbus mums šiandieną? Kviečiame moksleivius visų
atsakymų ieškoti orientaciniame žaidime ir leistis į gyvą pažintį su daugiakultūrio miesto gyventojais.Orientacinio žaidimo tikslas – per pažintį su skirtingų tautų kultūros paveldu ugdyti mokinių kultūrinį sąmoningumą, toleranciją bei paskatinti vaikus plačiau domėtis ir tyrinėti daugiakultūrį miestą. Pagrindiniai žaidimo uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą skirtingų miesto tautų paveldo tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais skirtingų tautų kultūros paveldo aspektais – religija, architektūra, gastronomija ir kt.; atskleisti skirtingų tautų paveldo svarbą ir reikšmę šiuolaikiniame mieste; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Žaidime naudojami metodai: navigavimas remiantis žemėlapiais – vaikai turi surasti kelią iki objektų; užduotys, atskleidžiančios architektūros vertybes bei daugiakultūrio miesto gyventojų istoriją– istorinių vietų atpažinimas nuotraukose, kryžiažodžių sprendimas, sąsajų tarp vaizdo, vietos, teksto paieška ir kt.; Siekiama, jog po žaidimo mokiniai geriau pažinotų miesto daugiakultūrį paveldą, suvoktų jo svarbą ir reikšmę, skirtingų tautų indėlį į miesto kultūrą suvoktų kaip teigiamą reiškinį ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti greta mūsų gyvenusias ir vis dar gyvenančias skirtingas tautas.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė paskaita „Įdomioji sostinės istorija: kur, kaip ir kodėl dygo Vilniaus rajonai?“ (Nuotolinė paslauga)

Sužinokite, kaip per amžius augo Vilnius – kas padiktavo tokias jo plėtros kryptis? Kaip buvę kaimai virto naujais miegamaisiais rajonais? Iš kur atsirado jų pavadinimai? Kaip ir kur
buvo gaminamos blokinių namų plokštės? Kas lėmė kiekvieno rajono (ne)išskirtinumą? Paskaitos metu pasakojimas gausiai iliustruojamas archyvinėmis nuotraukomis, iškarpomis iš senosios spaudos, istoriniais žemėlapiais, archyvine video medžiaga. Tai galimybė plačiau pažvelgti ne tik į gilesnę miesto praeitį, tačiau ir į XX a. architektūrą, kurioje daugelis mūsų iki šiol gyvename.
Rodomi įrašai: 1 - 1022