Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Nuo piktogramos iki permutacijos

Edukacinis užsiėmimas „Nuo piktogramos iki permutacijos” vyksta pramoginėje-patirtinėje veiksmo ekspozicijoje „Pasakyta – parašyta“. Tai erdvė pritaikyta gyvai edukacinei veiklai,
kurioje netradiciškai integruoti įdomiausi ir vertingiausi muziejaus eksponatai, įvairios komunikacijos priemonės, įdiegtos inovatyvios, šiuolaikiškos kūrybinės eksponavimo idėjos, virtualūs žaidimai. Čia edukatorius pristato keletą komunikacinių ryšių tarp žmonių, bendruomenių, sociumų rūšių (viena jų - raštas). Čia moksleiviai supažindinami su senaisiais bendravimo būdais ir priemonėmis; tebevartojamomis komunikacijomis; sužino kaip mūsų pasaulį pakeitė piktograma, fonetinis raštas; kompiuterizacija. Aštuonios interaktyvaus veikimo zonos (pvz., „Sekretorės era“,„Morzės kodo paslaptys“, „Paliesk raidę“, „Gestų kalba“ , „Kodai“, „Ženklai, simboliai, piktogramos“) šioje erdvėje intriguoja moksleivį pasaulio civilizacijų, rašto, kodavimo istorija. Atlikdami edukatoriaus pateiktas užduotis moksleiviai supras, kad kalba ir raštas taip pat yra kodai, susipažins su žmogaus sukurtų kodų įvairove: piktogramomis ir hieroglifais bei bandys iššifruoti jų reikšmę, rašys Brailio rašomąja mašinėle bei bandys skaityti liesdami – taip, kaip tai daro neregintis žmogus, koduos informaciją „Enigma“ kodavimo mašinos principu, perduos informaciją naudodami Morzės abėcėlės kodą, mokysis gestų kalbos ženklų, išmėgins senąsias rašymo priemones, „pasimatuos” sekretorės profesiją. Įdomi žmonijos komunikacijos istorija bei išbandytos komunikacijos priemonės suintriguos moksleivį pasaulio civilizacijų, rašto istorija, paskatins nugalėti laiko užtvaras, domėtis pasaulio slėpiniais; leis suprasti kokius kodus ir komunikacijos priemones reikėtų naudoti norint užmegzti ryšius su skirtingų kultūrų atstovais. Taip pat leis susimąstyti, bandyti suprasti bei pajusti, kaip bendrauja specialių poreikių turinčios bendruomenės (pvz., aklieji ir silpnaregiai, kurtieji).
Kultūros paveldas, Kita

Rašto kelias

Pirmosiose senosiose mokyklose rašymui naudotos medžiagos – popierius ir pergamentas – buvo brangūs, todėl rašyti mokytasi vaškinėse lentelėse, rašymui naudojant smailintą pagaliuką,
vadinamą stiliumi. Mokantys rašyti, rašymui naudodavo žąsies plunksnas, jas nusmailinę peiliuku ir pamirkę į rašalines, pripildytas rašalo. Kadangi rašalas ilgai džiūdavo, jam džiovinti buvo barstomi valyti pelenai. XIX a. rašymo pradžiamoksliui naudotos grifelinės lentelės ir grifeliukai. Atsiradus pramonei, parduotuvėse galima buvo nusipirkti metalines, fabrikuose gamintas plunksnas, o nagingi meistrai ilgalaikes plunksnas pasidirbdavo iš buitinio ar militaristinio metalo laužo. XX a. tarpukario laikotarpiu, mokyklose masiškai naudoti „koteliai“ – metalinės plunksnos, įstatytos į medinį kotelį. Retais atvejais, turtingų tėvų vaikai turėjo pusiau automatinius parkerius, kurie buvo pripildomi rašalu, naudojant pipetės tipo kojelę . Edukacinis užsiėmimas „Rašto kelias“ vyksta specialiai pritaikytoje edukacinėje erdvėje „Pasakyta – parašyta“, leidžiančioje patraukliai supažindinti moksleivius su įdomia ir sudėtinga rašto istorija bei atlikti edukatoriaus pateiktas užduotis naudojant skirtingas anksčiau paminėtų rašymo priemonių kopijas: stilių, vaško lenteles, metalinius plunksnakočius, kreidinius pieštukus, grifelines lenteles, žąsies plunksnas. Galimybė išbandyti senąsias rašymo priemones leis moksleiviams pajusti ir suprasti kaip mokėsi jų seneliai ir proseneliai, susimąstyti ir bandyti įsivaizduoti koks kruopštus ir kantrybės bei laiko reikalaujantis buvo viduramžių vienuolių darbas, kurie knygas perrašinėjo naudodami žąsies plunksną. Atlikus užduotis moksleiviai bus įtraukti į diskusiją ir skatinami aptarti jiems iškilusius pastebėjimus išbandžius senąsias rašymo priemones, sužinojus ilgą rašto kelio istoriją bei palyginti praeitį su šiandiena, kai vis mažiau informacijos tenka užrašyti ranka.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Mokykla vakar ir šiandien

Edukacija „Mokykla vakar ir šiandien“ kviečia moksleivius į teatralizuotą užsiėmimą, kurio metu žingsnis po žingsnio tarsi keliaujama laiku: nuo pirmųjų mokyklų iki dabartinio mokyklos
suolo. Ne paslaptis, kad pirmasis mokymasis šalyje prasidėjo nuo giesmių ir maldų mokymosi, švietimo raidą stipriai įtakojo reformacijos ir jėzuitų ordino švietimo ir ugdymo sistemos. Vėliau mūsų mokyklos raidą ir ugdymo procesą veikė carinės Rusijos įtaka, o tapę nepriklausomi sparčiai ėmėme kurti savo tautinę mokyklą. Įvykęs Antrasis pasaulinis karas ilgam pakeitė situaciją Lietuvos mokyklose, tačiau tai nesukliudė mums išsaugoti lietuviškumo dvasios. Užsiėmimo metu interaktyviai atsleidžiama, koks sunkus buvo nueitas kelias iki dabartinės mokyklos, kokias unikalias priemones ir mokymo metodus taikė to meto mokytojai, kaip vieną mokymo ir bausmės priemonę keitė kitos. Visi edukacijos dalyviai galės pasėdėti tikrame tarpukario mokyklos suole, pajausti, ką reiškia rašyti žąsies plunksna, ir atrasti, kaip mokėsi mūsų pačių tėvai ar seneliai.
Literatūra, Dramos teatras

Knygnešio kelias

Edukacinis užsiėmimas „Knygnešio kelias“ – tai vaikų atliekama inscenizacija atkurtoje XIX a. slaptojoje (daraktorinėje) mokykloje. XIX a. antrojoje pusėje carinė Rusija vykdydama
šalies gyventojų rusifikaciją, įveda draudimą spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Šį draudimą seka įsakymas uždaryti visas nevalstybines (kartu ir parapijines) mokyklas bei uždraustas mokymas lietuvių kalba. Į kovą už lietuvių tautos gyvybingumą stojo nemažai dvasininkų, inteligentų, paprastų kaimo ir miesto žmonių. Spaudos draudimo laikotarpiu knygos, periodinė spauda į Lietuvą buvo gabenama slapčia. Tuo rūpinosi knygnešiai. Knygnešių tykodavo Rusijos pasienio pareigūnai (žandarai). Ne vienas knygnešys pateko į jiems paspęstas pinkles. Edukacinio užsiėmimo „Knygnešio kelias“ metu moksleiviai supažindinami su XIX a. spaudos draudimo laikotarpiu ir valdžios siekiu pažaboti lietuvių tautą bei lietuvių tautos siekį išlikti ir išsaugoti savo kalbą ir istoriją. Edukacijos metu vaikai inscenizuoja sunkų ir varginantį knygnešio kelią iš Mažosios Lietuvos (Prūsijos) per sieną iki slaptosios mokyklos, bando išvengti žandarų paspęstų spąstų ir kuria variantus, kur ir kaip knygnešys galėtų pernešti didžiausią to meto turtą – lietuviškas knygas – ir nepakliūti į žandarų pinkles. Tam pasitelkiami aptariamam laikotarpiui būdingi leidiniai, apranga, kiti rekvizitai.
Kultūros paveldas, Kita

Padėk man padaryti pačiam

Užsiėmimo „Padėk man padaryti pačiam“ metodiniu pagrindu pasirinkta technologiška, apgalvota ir tikslinga M.Montessori ugdymo sistema. Šiai edukacijai skirta erdvė, kurioje vaikai kuria
save per tikslingai nukreiptą veiklą. Viskas pagrindžiama ne prievarta, paliepimais, o moksleivio susidomėjimą sukeliančiais pratimais ar užduotimis. Kiekviena užduotis motyvuoja kūrybišką moksleivių elgesį ir skatina savarankišką mąstymą. Užsiėmime moksleiviai dirba individualiai, jų neriboja laikas ir nesikiša suaugusieji. Edukacijos metu moksleiviai gauna kūrybinių užduočių, kurios siejasi su mokykloje mokomais dalykais. Visos edukacijos metu naudojamos priemonės yra tikslingai parinktos ir paruoštos kūrybiniam procesui skatinti. Edukatoriai vaikus supažindina su užduotimi, tačiau paliekama visiška veiksmų laisvė užduočiai atlikti. Visos užduotys tradicinius dalykus pateikia netradiciniais būdais. Pavyzdžiui, spalvotų kvadratėlių pagalba vaikai išmoksta traukti šaknį, spręsti dvinario arba trinario kubo lygtį dėlionės pagalba, sudėlioti Europos žemėlapio dėlionę, nupiešti piešinį naudojant tik geometrines figūras, kūrybiškai naudoti skaitliukus, asmenuoti arba linksniuoti specialiai paruoštoje lentoje ant sienos, dauginti dviženklius ar didesnius skaičius specialioje lentoje karoliukų pagalba, atlikti užduotis su trupmenomis naudojant pagalbines priemones ir kitos. Atlikęs vieną užduotį moksleivis imasi kitos. Šios edukacinės programos metodika yra išskirtinė tuo, kad suteikia vaikams visišką laisvę veikti ir gauti visada gerą rezultatą, ji eliminuoja konkurenciją, mokymas pagrįstas stebėjimu ir fantazijos lavinimu. Naudojamos priemonės leidžia kūrybiškai pažiūrėti į įprastus mokyklinius dalykus ir dar labiau jais susidomėti, radus visai netikėtą užduoties sprendimą. Moksleivams paliekama visiška laisvė savirealizacijai. Jie nevertinami ir nelyginami tarpusavyje.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Viena diena tarpukario mokykloje

„Viena diena tarpukario mokykloje“ ? interaktyvus edukacinis užsiėmimas, kuris atskleidžia autentišką tarpukario mokyklos vaizdą, mokymosi atmosferą, mokyklos tradicijas, supažindina su
dėstomais dalykais ir priemonėmis. Minėto laikmečio dokumentinės medžiagos, fotonuotraukų, vadovėlių, mokymo priemonių pagrindu buvo paruošta reikalinga istorinė medžiaga ir sukurtas edukacinis užsiėmimas. Edukacinio užsiėmimo tikslas ? improvizuotų pamokų, pertraukų, istorijų pagalba sukurti senosios tarpukario mokyklos nuotaiką, sužadinti vaikų fantaziją ir susidomėjimą istorija, paskatinti analizuoti istorinius įvykius. Edukacinį užsiėmimą sudaro: teatralizuotas įvadas į tarpukario mokymo sistemą, trumpos improvizuotos lietuvių kalbos, dailyraščio, istorijos, skaičiavimo, geografijos pamokėlės ir pertrauka su žaidimais, kuriuos žaidė mūsų seneliai, taip pat bausmės bei paskatinimai. Pamokoje dalyvaujantys moksleiviai supažindinami su tuometinėmis pamokos etikos taisyklėmis ir tvarka. Atlikus visus edukacinio užsiėmimo uždavinius visi programoje dalyvavę moksleiviai gauna mokyklos baigimo pažymėjimus. Naudojant tarpukario vadovėlius paruoštas ir išleistas vadovėlis, kuriame yra lietuvių kalbos, dailyraščio, skaičiavimo, geografijos ir istorijos pamokų tekstai bei moksleiviams paruoštos įvairaus sunkumo užduotys. Edukaciniam užsiėmimui reikalingos mokymo priemonės ? portfeliai, skaičiavimo priemonės, plunksnakočiai, penalai, liniuotės, sąsiuviniai, mokslo baigimo pažymėjimai ? sukurtos pagal fonduose turimus autentiškus eksponatus. Edukatorius improvizuotose pamokose naudojasi senosiomis mokymo priemonėmis: raidynu, žemėlapiu, mokytojo lazdele. Tai puiki pramoga ir proga moksleiviams pažvelgti į kitokią mokyklą, palyginti ją su mūsų šiandienos mokykla.
Kultūros paveldas, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Pasiklydusio Pelėdžiuko kelionė: iš praeities į dabartį

Detektyvinis – orientacinis žaidimas „Pasiklydusio Pelėdžiuko kelionė: iš praeities į dabartį“ skirtas 5–9 klasių mokiniams. Edukacinio užsiėmimo tikslas – skatinti jaunimo
bendruomeniškumą, aktyvinti veiklą kultūrinėje-istorinėje terpėje. Edukacijos dalyviai supažindinami su Lietuvos švietimo istorijos muziejaus ekspozicijomis ir išgirsta legendą apie muziejuje gyvenusį Pelėdžiuką, kuris pasiklydo laike. Remdamiesi muziejuje esančia informacija (fotografijomis, vadovėliais ir kitais eksponatais) moksleiviai, susiskirstę į komandas ir išsirinkę komandos lyderį, naudodami paruoštus žemėlapius, keliauja po muziejaus ekspozicijas, ieško užuominų, sprendžia matematines, gamtos pažinimo ir istorijos užduotis ir bando sugrąžinti Pelėdžiuką į namus. Laimi komanda, greičiausiai atlikusi visas užduotis, iššifravusi rastas užuominas, įrašiusi teisingus atsakymus į kryžiažodį bei suradusi pasiklydusį muziejaus gyventoją. Šiame edukaciniame užsiėmime taikomi istoriniai ir žaidybiniai metodai leidžia mokiniams geriau suprasti įvairius Lietuvos istorijos laikotarpius.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Bausti negalima pasigailėti: pažink ir patirk

Dar Aristotelis yra pastebėjęs, kad mokslo šaknys karčios, o vaisiai – saldūs. Dalijimasis žiniomis ir būrimąsis į bendras mokymosi erdves (mokyklas, universitetus, neformalius
susibūrimus) lėmė spartų visuomenės išprusimą. Keičiantis istorinėms aplinkybėms bei santvarkoms keitėsi ir situacija mokyklose. Šalia ugdymo priemonių taikytos ir auklėjamosios bei drausminamosios priemonės (bausmės). Iš pradžių drausmės mokyta naudojant rykštes, vėliau paklusnumo siekta klupdant mokinius ant žirnių ar imantis psichologinį poveikį darančių priemonių. Edukacinis užsiėmimas „Bausti negalima pasigailėti: pažink ir patirk“ kviečia moksleivius į istorinę-žaidybinę kelionę po lietuvišką mokyklą ir joje taikytas bausmes. Užsiėmimo metu išgirsite ne tik istorinių faktų, bet ir pamatysite autentiškas auklėjimo priemones.
Kita

Vaikų darbeliai vaikų nameliuose

Lietuvos Švietimo istorijos muziejaus fonduose saugoma gausi Varnų nuveiktus darbus atspindinti dokumentinė medžiaga, fotografijos, įvairios meninio ir kūrybinio lavinimo priemonės. Kad
Marijos ir Adomo Varnų darbai nenukeliautų užmarštin, o Jų sukaupta patirtis būtų panaudota ugdant laisvą ir kūrybišką jaunąją kartą, muziejuje yra įrengta jiems skirta ekspozicinė erdvė, kurioje vykdomas edukacinis užsiėmimas „Vaikų darbeliai vaikų nameliuose“. Edukacinis užsiėmimas yra skirtas pradinių klasių mokiniams. Edukacinio užsiėmimo metodiniu pagrindu pasirinkta M. Montessori mokymo sistema, kuri yra nuostabiai technologiška, apgalvota, tikslinga ir apima ne tik intelektualių, bet ir dvasinių sugebėjimų vystymą. Pagrindinis šio edukacinio užsiėmimo tikslas – kūrybingos ir laisvos asmenybės ugdymas. Įrodyta, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp kūrybiškumo ir gebėjimo spręsti problemas bei mąstyti už dėžės ribų. Todėl šis edukacinis užsiėmimas yra parengtas taip, kad kiekviena užduotis motyvuotų kūrybišką vaikų elgesį ir skatintų savarankišką mąstymą. Kuriant šį užsiėmimą buvo remtasi humanistinės pedagogikos idėjomis. Specialiai šiam edukaciniam užsiėmimui pagamintos muziejaus rinkiniuose saugomų XX a. pr. Adomo ir Marijos Varnų naudotų Montessori mokymo priemonių kopijos. Taip populiariai mokiniai supažindinami su istoriniu Lietuvos paveldu – mokymo priemonėmis. Edukacinis užsiėmimas vyksta specialiai vaikų darbui paruoštoje mokymo erdvėje. Vaikai dirba individualiai, jų neriboja laikas ir nesikiša suaugusieji. Edukacijos metu vaikai gauna nuo 7 iki 10 kūrybinių užduočių, kurios siejasi su mokykloje mokomais dalykais: matematika, geometrija, lietuvių kalba, geografija, piešimu, muzika, skaitymu, rašyba. Visos priemonės yra tikslingai parinktos ir paruoštos kūrybiniam procesui skatinti. Edukatoriai vaikus supažindina su užduotimi, tačiau paliekama visiška veiksmų laisvė užduočiai atlikti. Visos užduotys tradicinius dalykus pateikia netradiciniais būdais.
Skulptūra, Etninė kultūra

Aš = simbolis

Nuo seno žmonės tikėjo, kad esama daiktų, nešančių sėkmę – amuletų. Seniau jie buvo gaminami iš gintaro, molio ar kaulo ir puošiami įvairiais simboliais bei ženklais. Kiekvienas
simbolis turėjo savo reikšmę – vieni reiškė karą, mirtį, kiti – taiką, gyvybę ir t.t. Ateikite, susipažinkite su senųjų kultūrų simboliais, sužinokite jų reikšmes ir susikurkite sėkmę nešantį amuletą!
Rodomi įrašai: 1 - 1090