Kinas, Lėlių teatras

Sušalę sapnai

Praeitis svarbi indentiteto kūrimo procese. Ji padeda susivokti iš kur atėjome, kokie atėjome, padeda įvertinti tai, ką turime, kokie esame šiandien ir kokiais turėtume subręsti. 1941
metų birželio 14 dieną Lietuvoje pradėti masiniai trėmimai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro tyrimo duomenimis 1941 – 1953 m. laikotarpiu is Lietuvos deportuotų asmenų skaičius siekė beveik 300 tūkstančių. Bendras mirusiųjų ir žuvusiųjų skaičius viršijo 50 tūkstančių žmonių. Šis renginys – tai objektų teatro ir animacinio lėlių filmo priemonėmis papasakota istorija apie Sibiro gulaguose amžinai užmigusius žmones, apie jų kančias ir mažus džiaugsmus, apie jų pastangas sugrįžti į tėvynę, apie jų tikėjimą, viltį ir tvirtybę tame kelyje į Lietuvą. Šį renginį sudaro trys dalys: edukacinis pokalbis su objektų teatro elementais, lėlių animacinio filmo „Sušalę sapnai“ peržiūra ir refleksija. Renginys bus naudingas ypač tiems, kurie istorijos pamokose gilinasi į Lietuvos pokario įvykius.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Lietuviška pasaka apie tris seseris

Lėlių spektaklis „Lietuviška pasaka apie tris seseris“ apie besirungiančias ūkininko dukras; kuri sesuo sukaups vertingesnio turto savo kraičių skrynioje. Tik kvailutės skrynia tuščia,
joje kandys neturi ko graužti, o pati kvailutė, protinguolių sesių niekinama, su avinėliais-pievos debesėliais skrajoja dangumi. Pasakoje gvildenama protingumo ir kvailumo dilema. Protingųjų seserų niekinama vadinamoji kvailybė, iš tiesų yra kvailutės dvasinis grožis, kuris turėtų būti žmogaus gyvenimo kelionės tikslu. Šis į kraičio skrynią neįdedamas turtas finale iškyla kaip grožio džiaugsmo, atgailos ir atleidimo pergalė. Spektaklis daugiasluoksnis, talpaus turinio. Jis padės pagal mokymo programą susipažįstantiems su tautosaka penktų ir šeštų klasių mokiniams giliau suprasti, analizuoti pasakas bei sakmes. Jautrus, emociškai įtaigus, vizualiai išraiškingas spektaklis moksleiviams leis patirti, kad tautosaka nėra tolimos praeities reliktas ar folkloro ansamblių „nuosavybė“, kad jos transformacijos šiuolaikiniame mene – įdomios ir netikėtos, o turinys – aktualus. Lėlininkas kviečia apmąstyti proto ir kvailumo, nuoširdaus kuklumo ir pikto pavydo kategorijas, gyvenimo suteikiamą galimybę rinktis ir per kančią, per pasmerkimą gauti atlygį – daug vertingesnį nei materialieji turtai. Sykiu spektaklio režisierius bei aktorius formuluoja ir kitą mintį: kiekviename mūsų gyvena trečiasis brolis ar trečioji sesuo, tik dažai mes neturime drąsos tą kitoniškumą puoselėti, jį slepiame ir prisitaikome. Kodėl?.. Paslauga gali papildyti penktokų ir šeštokų pamokas, pagal mokymo programą studijuojantiems lietuvių pasakas bei sakmes.
Lėlių teatras

Vilkas ir ožiukai

Lėlių vaidinimas visai šeimai „Vilkas ir ožiukai“ - gerai žinomos lietuvių liaudies pasakos plastiška, muzikali, etnologiškai argumentuota sceninė versija, atskleidžianti daugiasluoksnę
pasaulio sandarą ir jo tvarką. Šiame sceniniame virsme akcentuojami svarbiausi egzistencijos įvykiai (gimimas ir mirtis), gėrio ir blogio, priežasties ir pasekmės, meilės ir atsakomybės ryšiai, primenama amžinųjų vertybių kaina. Tai nesumeluotas, išjaustas, brandus lėlių vaidinimas, kuriuo teatras tarsi suformulavo savo idėjinę-filosofinę koncepciją, kūrybinę programą: betarpiškas, autentiškas, pokalbis su žiūrovu; originali dramaturgija, atspirties ieškanti lietuvių tautosakoje ir mitologijoje; vaizdo ir minties daugiasluoksniškumas; šeima – ne kaip formali institucija, o kaip pamatinė vertybė; kaip mikrokosmosas, kuriame nuolat vyksta kūrimo ir savikūros, augimo ir auginimo procesai.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Lietuviška pasaka apie tris seseris

Lėlių spektaklis „Lietuviška pasaka apie tris seseris“ apie besirungiančias ūkininko dukras; kuri sesuo sukaups vertingesnio turto savo kraičių skrynioje. Tik kvailutės skrynia tuščia,
joje kandys neturi ko graužti, o pati kvailutė, protinguolių sesių niekinama, su avinėliais-pievos debesėliais skrajoja dangumi. Pasakoje gvildenama protingumo ir kvailumo dilema. Protingųjų seserų niekinama vadinamoji kvailybė, iš tiesų yra vertybė ir dvasinis grožis, kuris turi būti žmogaus gyvenimo kelionės tikslas. Šis į kraičio skrynią neįdedamas turtas finale iškyla kaip grožio, džiaugsmo, atgailos ir atleidimo pergalė. Spektaklis daugiasluoksnis, talpaus turinio. Jis padės pagal mokymo programą susipažįstantiems su tautosaka penktų ir šeštų klasių mokiniams giliau suprasti, analizuoti pasakas bei sakmes. Jautrus, emociškai įtaigus, vizualiai išraiškingas spektaklis leis patirti, kad tautosaka nėra tolimos praeities reliktas ar folkloro ansamblių „nuosavybė“, kad jos transformacijos šiuolaikiniame mene – įdomios ir netikėtos, o turinys – aktualus. Lėlininkas kviečia apmąstyti proto ir kvailumo, nuoširdaus kuklumo ir pikto pavydo kategorijas, gyvenimo suteikiamą galimybę rinktis ir per kančią, per pasmerkimą gauti atlygį – daug vertingesnį nei materialieji turtai. Sykiu spektaklio režisierius bei aktorius formuluoja ir kitą mintį: kiekvienas mūsų mažumėlę esame trečiasis brolis ar trečioji sesuo, tik savo kitoniškumą kaip įmanydami slepiame. Kodėl?..
Lėlių teatras

Apie orlaivius ir Aleksandrą (Išvažiuojamoji)

Spektaklis pasakoja Lietuvos aviacijos pradininko, konstruktoriaus, filosofo, išradėjo, gyvenusio XIX a. pirmoje pusėje, Aleksandro Griškevičiaus istoriją, kviečiančią siekti dangaus –
nebijoti kurti to, kas šiandien regisi neįmanoma. Bandymai pakelti žmogų į orą jau žinomi IX–XI amžiuose. Skraidymo aparatų brėžiniai rasti Leonardo Da Vinčio raštuose, o XVIII a. pabaigoje broliai Mongolfje Prancūzijoje pakilo į dangų karšto oro balionu. Šis skrydis įkvėpė daugelį to meto svajotojų, konstruktorių, išradėjų ir keistuolių Europoje ir Amerikoje dar aršiau imtis skraidymo aparatų kūrimo. 1905 m. amerikiečiai broliai Raitai pademonstravo valdomą lėktuvo skrydį, nuo kurio prasidėjo proveržis į šiuolaikinė aviaciją. Lietuva taip pat turi savo aviacijos priešaušrio konstruktorių, teoretiką ir bandytoją. Dar 50 metų iki brolių Raitų skrydžio orlaivius konstravo bajoras Aleksandras Griškevičius (1809–1863). Visuomenės, šeimos ir valdžios nepritarimas bei nesėkmingi bandymai neužgesino Aleksandro tikėjimo žmogaus laisva mintimi, valia, talentu ir gebėjimu rasti būdą pakilti į dangų. Žymiausia A. Griškevičiaus konstrukcija – lėktuvo, plasnoklio ir oro baliono hibridas „Žemaičio garlėkis“ (1851 m. A. Griškevičius išleido ir knygą „Žemaičio garlėkis“). Aviacijos istorikas Gytis Ramoška teigia, kad "Aleksandras Griškevičius buvo vienas pirmųjų aviacinių idėjų šauklys Rytų Europoje, o jo projektai mažai skyrėsi nuo po pusės amžiaus užčiuoptų aerodinamikos dėsnių". Spektaklyje pristatome ne vien išradėjo istorija. Jame pristatomas visas aviacijos vystymosi kontekstas – nuo pat priešaušrio iki A. Griškevičiaus sukonstruotos skraidymo priemonės. Vaidinime istorinis pasakojimas virsta alegorija,bandoma suprasti, kas taip traukia žmogų atsiplėšt nuo žemės ir kokius potyrius ir iššūkius turėjo įveikti aviacijos pirmeiviai tol, kol atrado patikimą būdą skraidyti
Rodomi įrašai: 1 - 55