Dėmesio! Kvietimas teikti paraiškas kultūros paso paslaugų atrankai vyks nuo 2022 06 01 (10 val.) iki 2022 06 14 (17 val.)
Lėlių teatras

Apie orlaivius ir Aleksandrą (Išvažiuojamoji)

Spektaklis pasakoja Lietuvos aviacijos pradininko, konstruktoriaus, filosofo, išradėjo, gyvenusio XIX a. pirmoje pusėje, Aleksandro Griškevičiaus istoriją, kviečiančią siekti dangaus –
nebijoti kurti to, kas šiandien regisi neįmanoma. Bandymai pakelti žmogų į orą jau žinomi IX–XI amžiuose. Skraidymo aparatų brėžiniai rasti Leonardo Da Vinčio raštuose, o XVIII a. pabaigoje broliai Mongolfje Prancūzijoje pakilo į dangų karšto oro balionu. Šis skrydis įkvėpė daugelį to meto svajotojų, konstruktorių, išradėjų ir keistuolių Europoje ir Amerikoje dar aršiau imtis skraidymo aparatų kūrimo. 1905 m. amerikiečiai broliai Raitai pademonstravo valdomą lėktuvo skrydį, nuo kurio prasidėjo proveržis į šiuolaikinė aviaciją. Lietuva taip pat turi savo aviacijos priešaušrio konstruktorių, teoretiką ir bandytoją. Dar 50 metų iki brolių Raitų skrydžio orlaivius konstravo bajoras Aleksandras Griškevičius (1809–1863). Visuomenės, šeimos ir valdžios nepritarimas bei nesėkmingi bandymai neužgesino Aleksandro tikėjimo žmogaus laisva mintimi, valia, talentu ir gebėjimu rasti būdą pakilti į dangų. Žymiausia A. Griškevičiaus konstrukcija – lėktuvo, plasnoklio ir oro baliono hibridas „Žemaičio garlėkis“ (1851 m. A. Griškevičius išleido ir knygą „Žemaičio garlėkis“). Aviacijos istorikas Gytis Ramoška teigia, kad "Aleksandras Griškevičius buvo vienas pirmųjų aviacinių idėjų šauklys Rytų Europoje, o jo projektai mažai skyrėsi nuo po pusės amžiaus užčiuoptų aerodinamikos dėsnių". Spektaklyje pristatome ne vien išradėjo istorija. Jame pristatomas visas aviacijos vystymosi kontekstas – nuo pat priešaušrio iki A. Griškevičiaus sukonstruotos skraidymo priemonės. Vaidinime istorinis pasakojimas virsta alegorija,bandoma suprasti, kas taip traukia žmogų atsiplėšt nuo žemės ir kokius potyrius ir iššūkius turėjo įveikti aviacijos pirmeiviai tol, kol atrado patikimą būdą skraidyti
Lėlių teatras

Vilkas ir ožiukai

Lėlių vaidinimas visai šeimai „Vilkas ir ožiukai“ - gerai žinomos lietuvių liaudies pasakos plastiška, muzikali, etnologiškai argumentuota sceninė versija, atskleidžianti daugiasluoksnę
pasaulio sandarą ir jo tvarką. Šiame sceniniame virsme akcentuojami svarbiausi egzistencijos įvykiai (gimimas ir mirtis), gėrio ir blogio, priežasties ir pasekmės, meilės ir atsakomybės ryšiai, primenama amžinųjų vertybių kaina. Tai nesumeluotas, išjaustas, brandus lėlių vaidinimas, kuriuo teatras tarsi suformulavo savo idėjinę-filosofinę koncepciją, kūrybinę programą: betarpiškas, autentiškas, pokalbis su žiūrovu; originali dramaturgija, atspirties ieškanti lietuvių tautosakoje ir mitologijoje; vaizdo ir minties daugiasluoksniškumas; šeima – ne kaip formali institucija, o kaip pamatinė vertybė; kaip mikrokosmosas, kuriame nuolat vyksta kūrimo ir savikūros, augimo ir auginimo procesai.
Rodomi įrašai: 1 - 22