Dėmesio! Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. ĮV-1000/V-1055, 24 punktu: Kultūros paso paslaugos gali būti vykdomos nuo sausio 1 d. iki gruodžio 20 d. imtinai. Nuo 2022 m. sausio 1 iki 17 d. vyks sistemos atnaujinimo darbai ir renginių užsakymai negalės būti vykdomi.
Dailė, Kita

Koevoliucija

Integruota pamoka apie rūšių radimąsi ir koevoliuciją. Apžvelgsime, kaip randasi, sąveikauja ir viena kitos raidą veikia įvairios gyvybės formos. Kalbėsime ne tik apie pavienių rūšių
radimąsi ir kaitą, bet ir apie koevoliuciją. Susipažinsime su „Raudonosios karalienės“ hipoteze, kuria teigiama, kad viena kitai kenkiančios rūšys iš tikrųjų padeda viena kitai intensyviai tobulėti. Ieškosime, kur šioje sistemoje yra šiuolaikinis žmogus, prieš tūkstančius metų prisijaukinęs ir savo malonumui ar naudai veisiantis tokius gyvūnus ir augalus, kokių pati gamta nekūrė. Žmogus, dėl kurio veiklos prasidėjo negrįžtami Antropoceno epocha vadinami pokyčiai visoje planetoje. Klausime, kokia kiekvieno mūsų vieta šiame žmogaus ir jį supančios aplinkos santykyje. Integruotos pamokos dalyviai atliks kūrybines užduotis, kuriose pritaikys įgytas žinias.
Dailė, Kita

Grafiti piešiniai: meninė raiška ar miestą teršianti keverzonė?

Skirtingų meno išraiškų ir savo miesto pažinimas per gatvės meno grafiti tyrinėjimą. Edukacija ugdo pastabumą ir atidumą, moko argumentuotai diskutuoti grupėse ir kritiškai mąstyti bei
pasirinkti. Stebėdami grafiti gatvėje, mokiniai išplečia meno suvokimą už muziejaus ribų, tačiau kartu kelia atsakomybės bei meno vertės klausimus. Šioje edukacijoje Vilniaus miesto viešosiose erdvėse esančius grafiti kūrinius naudojame kaip objektą diskusijai ir vaizdinę priemonę, kelti klausimus, diskutuoti ir argumentuotai reikšti savo nuomonę, mokytis diskutuoti ir rasti bendrą kūrybišką sprendimą dirbant grupėse.
Dailė

INTEGRUOTA PAMOKA. Istorinio laikotarpio pažinimas meno parodoje (Nuotolinė paslauga)

Edukacija „Istorinio laikotarpio pažinimas meno parodoje“ padės mokiniams suvokti, kaip dailės kūriniai tampa istorijos šaltiniu. Mokant(is) istorijos siekiama, kad mokiniai, pažindami
praeitį, įgytų gebėjimų aiškintis dabartį, suvokti savąją tapatybę, naudotis įvairiapuse istorine informacija, kritiškai vertinti nagrinėjamą laikotarpį. Istorijos mokyma(si)s neįsivaizduojamas be įvairiausių šaltinių panaudojimo. Muziejuje tam pasitelkiame meno kūrinius. Istorijos šaltiniai padeda suprasti, kad istorija – „gyvas“ mokslas, pajusti atradimo džiaugsmą, atlikti tinkamą pagal amžiaus ypatybes praeities tyrimą. Šio užsiėmimo metu kryptingai bus siekiama ugdyti pažinimo, komunikavimo kompetencijas, ugdyti kritinio mąstymo gebėjimą, kaip vieną pagrindinių istorijos žinių mokymosi gebėjimų. Moksleiviai susipažindinami su istoriniu kontekstu, aptaria sąvokas, kurios naudojamos kalbant apie konkretaus laikotarpio meną Aptaria ką galima sužinoti žvelgiant į meno kūrinius ir menininko vaidmenį to meto visuomenėje kaip į istorijos šaltinį. Mokiniai supažindinami su eksponuojama paroda 3D formatu virtualiai, pristatatomas kiekvienas skyrius (tiek meno kūriniai, tiek istorinis kontekstas). Virtualios edukacijos metu mokiniai dirbs interaktyviai mokydamiesi jungti istorinius bei meno faktus, išmoks lyginti, įžvelgti istorinius atspindžius meno kūriniuose. Edukacijos metu: dirbsime Zoom platformoje, keliausime virtualiame 3D parodos ture, susipažinsime su parodos idėja, jungsime istorinius faktus su meno kūriniais, dirbsime grupėse atlikdami interaktyvias užduotis jamboard programoje, diskutuosime prie meno kūrinių, reflektuosime edukacijos rezultatus. Edukacijos metu ypatingai skatinamas interaktyvumas, savarankiškas komandinis darbas, diskusija grupėje, žadinamassmalsumas, pažinimas, gebėjimas analizuoti.
Dailė, Kita

Integruota pamoka. Istorinio laikotarpio pažinimas meno parodoje

Edukacija „Istorinio laikotarpio pažinimas meno parodoje“ padės mokiniams suvokti, kaip dailės kūriniai tampa istorijos šaltiniu. Mokant(is) istorijos siekiama, kad mokiniai, pažindami
praeitį, įgytų gebėjimų aiškintis dabartį, suvokti savąją tapatybę, naudotis įvairiapuse istorine informacija, kritiškai vertinti nagrinėjamą laikotarpį. Istorijos mokyma(si)s neįsivaizduojamas be įvairiausių šaltinių panaudojimo. Muziejuje tam pasitelkiame meno kūrinius. Istorijos šaltiniai padeda suprasti, kad istorija – „gyvas“ mokslas, pajusti atradimo džiaugsmą, atlikti tinkamą pagal amžiaus ypatybes praeities tyrimą. Šio užsiėmimo metu kryptingai bus siekiama ugdyti pažinimo, komunikavimo kompetencijas, ugdyti kritinio mąstymo gebėjimą, kaip vieną pagrindinių istorijos žinių mokymosi gebėjimų. Moksleiviai susipažindinami su istoriniu kontekstu, aptaria sąvokas, kurios naudojamos kalbant apie konkretaus laikotarpio meną Aptaria ką galima sužinoti žvelgiant į meno kūrinius ir menininko vaidmenį to meto visuomenėje kaip į istorijos šaltinį. Mokiniai supažindinami su paroda, pristatant kiekvieną skyrių (tiek meno kūrinius, tiek istorinį kontekstą). Edukacijos metu jungdami istorinius bei meno faktus mokiniai ne tik plės savo kultūrinį akiratį, bet išmoks lyginti, įžvelgti istorinius atspindžius meno kūriniuose, gebės įvardinti kodėl meno kūriniai yra neatsiejama kultūros dalis, ką jie mums pasakoja apie istorinius įvykius, kurie yra svarbi mūsų gyvenimo dalis. Kokias diskusijas kelia, kokia mintį neša ir kaip menininkai iš savo perspektyvos perteikia istorinius elementus kūriniuose. Edukacija tai interaktyvus patyrimas parodoje, sprendžiant istorijos užduotis siejant jas su meno kūriniais. Edukacijos metu ypatingai skatinamas interaktyvumas, savarankiškas komandinis darbas, diskusija grupėje, žadinamas smalsumas, pažinimas, gebėjimas analizuoti.
Dailė, Skulptūra

KAS VYKSTA ŠIAME PAVEIKSLE? Vizualinio mąstymo metodu paremtas užsiėmimas

„Pažvelk, o tada pažvelk dar kartą“, – sako Philipas Yenawine’as (MoMa muziejus, Niujorkas), vizualiojo mąstymo strategijos (VMS) pradininkas. Kviečiame moksleivius į meno kūrinius
pažvelgti be išankstinių įsitikinimų ir nusistatymų. Užsiėmimas pagrįstas aktyviu jo vedėjo ir dalyvių dialogu. Pokalbio vedėjas remiasi universalia klausimų sistema, sukurta psichologės Abigailės Housen ir edukatorius Philipo Yenawine’o. Kadangi kiekvienas dalyvis paveikslus mato skirtingai, užsiėmimo pradžioje dėmesys sutelkiamas į objektyvius meno kūrinį apibūdinančius faktus: formą, kompoziciją, spalvą, medžiagas. Vėliau aptariamos subjektyvios moksleivių siūlomos kūrinio interpretacijos. MO muziejaus edukatoriai praleido daug valandų dirbdami drauge su psichologais ir iš jų mokydamiesi aktyvaus pokalbio subtilybių. Kartais priimti skirtingus užsiėmimo dalyvių požiūrius gali būti nemenkas iššūkis – tai ir yra vienas iš svarbių šio užsiėmimo uždavinių. Edukatoriai padeda užsiėmimo dalyviams sukurti savo pačių „tiesą“, apibūdinančią meno kūrinį, kartu jautriai įpindami į sukuriamą pasakojimą ir informaciją apie autorius bei meno kūrinius. Grupės indėlis skatina mūsų edukatorius kaskart naujai pažvelgti į meno istorijos interpretacijas. Toks apmąstymo procesas suteikia naujos patirties visiems, dalyvaujantiems edukaciniame užsiėmime. Edukatoriai, atsižvelgę į dalyvių amžių, grupės dinamiką, parenka vieną iš kelių galimų užsiėmimo scenarijų ir prie jo priderina žaidimus įvairiems žiūrėjimo ir koncentravimosi tikslams pasiekti. Užsiėmimo metu aptariama nuo 3 iki 6 skirtingų menininkų darbų. Vizualiojo mąstymo užsiėmimas gali vykti ir anglų, rusų bei olandų kalbomis.
Dailė, Literatūra

KODĖL BAISIOS PABAISOS ?

Integruota lietuvių kalbos, dailės, pasaulio pažinimo ir vizualinio mąstymo pamoka. Prie Valentino Antanavičiaus paveikslo „Vabalas ir saulė“ diskusijai sužadinti pateikiama
informacija apie tai, kad senovėje žmonės, žiūrėdami į dangų ir nežinodami, kodėl vyksta vienas ar kitas reiškinys, nuogąstaudavo, jog saulę nori praryti kokia nors pabaisa. Koks gamtos reiškinys taip gąsdino senolius? Išsiaiškinus toliau apie šį paveikslą diskutuojama remiantis vizualinio mąstymo klausimais. Po diskusijos sekama sakmė apie Saulę, Mėnulį ir Žemę, ji trumpai aptariama. Vaikams primenama: kas yra sakmė, kaip ji kuriama ir kas būtinai joje turi būti. Tuomet mokiniai pakviečiami išsirinkti paveikslus ir pabandyti pagal juos sukurti sakmę. Kiekviena grupė pristato savo sakmę, o kitos grupės spėja, kuriam paveikslui ji kurta. Temos tolimesniam pokalbiui: Kada pabaisos baisios? Ar tikrai pabaisa baisi, kai žinai, kas tai yra? Kiek svarbus pirmas įspūdis? Ar jis visada teisingas? Edukacija vyksta edukacinėje erdvėje, o ne parodoje. naudojamos MO muziejaus kūrinių reprodukcijos ir projekcijos. Jeigu klasė turi daugiau laiko pasiūloma sukurti unikalų savo sugalvotos fantastinės būtybės grafikos atspaudą.
Dailė, Literatūra

KAIP KURIAMAS CHARAKTERIS TEKSTE IR PAVEIKSLE. Integruojamos literatūros ir dailės temos

Kaip kuriamas charakteris tekste ir paveiksle. Integruota literatūros ir dailės pamoka, kūrybinis rašymas. Mokiniams pristatoma parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ koncepcija,
apžiūrint eksponatus trumpai aptariami praktinio ir kultūros gyvenimo pokyčiai, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Literatūroje klesti poezija ir eseistika, didesnės apimties prozos kūrinių apie dešimtąjį dešimtmetį ima rastis tik pastaraisiais metais. Mokiniai, analizuodami kelių šiuolaikinių romanų ištraukas, stebi, kokiais būdais kuriami veikėjų charakteriai. Vienas iš tokių būdų – dialogas, kai veikėją apibūdina jo kalba. Susiskirstę grupėmis moksleiviai gauna užduotį atkurti parodoje vaizduojamo laikmečio veikėjų pokalbį. Grupės pristato savo darbus. Pamoka baigiama refleksija.
Dailė, Kita

GYVŪNAS IR ROBOTAS MANYJE: TARPASMENINIAI SANTYKIAI IR KŪRYBIŠKI KONFLIKTŲ SPRENDIMO BŪDAI

Vienas pagrindinių paauglystės iššūkių yra geriau suprasti save, naujai atrasti savo tapatumą ir vietą pasaulyje. Šis edukacinis užsiėmimas skirtas patyrinėti gyvūno ir roboto
vaidmenis savyje: kuo mes panašūs ir skirtingi, kaip vidinis žvėris veikia mūsų elgesį ir santykius, kokiomis robotiškomis savybėmis pasižymime, kaip jos padeda ar kelia iššūkių. Užsiėmimo metu paaugliai, remiantis meno kūriniais, mokosi reflektuoti savo emocines būsenas ir įsijausti į kito žmogaus poziciją, aptaria tipines žmogaus reakcijas į stresą ir mokosi pasirinkti veiksmingiausią strategiją, įsisąmonina, kokias vidines schemas naudojame bendraudami vieni su kitais ir kaip geriau jas įvaldyti. Rezultatai: Paaugliai išmoksta reflektuoti savo emocines būsenas, jas verbalizuoti ir pasidalinti jomis su kitais. Mokosi meno kūriniuose atpažinti ir analizuoti tokius jausmus kaip viltis, pyktis, pavydas, liūdesys, nuoskauda, meilė, ir sieti juos su savo asmeniniu patyrimu. Taip pat sužino apie įvairias pykčio ir streso valdymo strategijas.
Dailė

GYVŪNAS IR ROBOTAS MANYJE: Kaip menas padeda bendrauti ir kūrybiškai spręsti konfliktus (Nuotolinė paslauga)

Prasidedant paauglystei atsiranda iššūkis geriau suprasti save, naujai atrasti savo tapatumą ir vietą pasaulyje. Gebėjimas reikšti save, bendrauti bei mokytis spręsti konfliktus yra
vienas svarbesnių užduočių. Šis edukacinis užsiėmimas kviečia patyrinėti atsiradusius skirtingus roboto ir gyvūno vaidmenis savyje bei kituose ir dažnai iš to kylančius konfliktus, nes santykiai su aplinkiniais (draugais, mokytojais, tėvais ir pan.) neretai kelia iššūkių ir sunkumų. Užsiėmimo metu mokiniai 3D virtualioje parodoje, remiantis edukatoriaus – psichologo parinktais meno kūriniais, tyrinėja bendravimo, santykių bei konfiktų temas. Mokosi suprasti savo ketinimus bei emocines būsenas, jas išreikšti, o taip pat įsijausti į kito žmogaus poziciją. Taip pat mokosi atpažinti kylančią konfliktinę situaciją, kada ir kaip ją spręsti. Mokiniai mokinasi efektyvaus bendravimo principų skirtinguose santykiuose. Taip pat meno kūriniuose atpažinti ir suprasti jausmus (viltis, pyktis, pavydas, liūdesys, nuoskauda, meilė ir pan), bei gvildena įvairių santykių, konfliktų bei socialinių ryšių temas. Rekomenduojame klasės valandėlių metu
Dailė, Literatūra

POEZIJA IR DAILĖ: IEŠKOME LYRINIO SUBJEKTO. Integruojamos literatūros ir dailės temos

Ar teksto interpretacijos principai gali padėti suvokti dailės kūrinį? Šio užsiėmimo kūrėjai mano, kad taip! Juk vaizdą kuria ir eilėraštis, o paveikslo esmę galima nusakyti žodžiais.
Eilėraštis ir paveikslas yra skirtingų rūšių meno kūriniai, besiskiriantys raiškos priemonėmis: eilėraštis yra verbalinis (žodžio) menas, paveikslas – vizualinis (vaizdo). Analizuodami abiejų meno rūšių kūrinius (šiuolaikinės poezijos ir moderniosios tapybos), mokiniai įvardija meninės raiškos priemones ir vartoja abiem meno sritims bendrus terminus (subjektas, metafora, spalva, forma, kompozicija, kontrastas, erdvė, laikas ir kt.). Dirbdami nedidelėse grupėse, pratybų lapuose mokiniai iš pradžių raštu apibūdina lyrinio subjekto būseną, o vėliau tarp dailės kūrinių ekspozicijoje ieško eilėraščio vizualinio atitikmens. Suradę tariasi tarpusavyje, argumentuoja savo pasirinkimą. Mokiniai greta pasirinkto dailės kūrinio kitiems užsiėmimo dalyviams surengia trumpą pristatymą, siejantį meno kūrinį ir eilėraštį, kalbėdami pagrindžia savo nuomonę ir vartoja išmoktas literatūros ir dailės sąvokas. Ar vertinamos muziejuje atliktos užduotys, sprendžia mokytojas. Jis gali surinkti pratybų lapus ir eilėraščio analizės pastraipą įvertinti kaupiamuoju balu ar pažymiu.
Rodomi įrašai: 1 - 10523