Architektūra, Kultūros paveldas

UNESCO Lietuvoje: Vilniaus istorinis centras

Keliausime nuo Aušros vartų Valdovų keliu link Valdovų rūmų, vingiuodami pro buvusius bajorų dvarus, pirklių namus, žydų krautuvėles, vienuolynus ir bažnyčias. Pakeliui apžvelgsime
svarbiausius miesto raidos etapus, aptarsime šiuolaikines realijas, prisiminsime šiuos ir kt. dalykus: - Kurioje bažnyčioje sovietmečiu buvo ateizmo muziejus? - Ar galima šiandien užlipti ant pilies gynybinės sienos? - Kur prasidėjo Baltijos kelias kuris pasauliui parodė, kad mes norime būti laisvi? Nepaisant istorinių permainų, Vilniaus istorinio centro erdvinė struktūra atspindi architektūros stilių kaitą, politinių ir gamtinių įvykių nulemtą raidą. Pažinsime Vilniaus istorinį centrą kaip UNESCO kultūros paveldo objektą. Diskutuosime apie kultūros paveldo vertybių išsaugojimo reikšmę ateities kartoms.
Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus įkūrimo legendos“

Paslaugų teikėjo pastaba: Išvažiuojamosios paslaugos organizuojamos tik Vilniaus mieste užsisakius min 2 edukacinius užsiėmimus tai pačiai dienai. Tikslas: padėti moksleiviams
išsiaiškinti, kiek istorinės tiesos yra Vilniaus įkūrimo legendose, per legendų prizmę suvokti istorijos gilumą ir prasmę. Uždaviniai: - supažindinti moksleivius su XVI-XIX a. užrašytomis Vilniaus miesto įkūrimo legendomis; - įrodyti, kad legendos nėra pasakos, o kūriniai, galintys turėti istorinį pagrindą, - legendų bei istorinių šaltinių pagalba stengtis perprasti Vilniaus miesto atsiradimo priežastis ir istoriją; - iškelti klausimus ir kartu su moksleiviais diskutuoti apie Vilniaus miesto istoriją ir dabartį; Naudojami metodai: - skaitomis legendos, kurios užrašytos menininkų ir mokslininkų XVI-XIX a.; - Kiekviena legendos pastraipa yra aiškinama vaizdinių pagalba, lyginami senieji piešiniai, graviūros, žemėlapiai, ištraukos iš istorinių šaltinių; - Žaidimų pagalba yra aiškinamasi tikroji Vilniaus miesto įkūrimo istorija; - Piešinių pagalba mokiniai skatinami atvaizduoti dabartinį Vilniaus miesto simbolį. Edukacinio užsiėmimo metu skaitomos dvi legendos „Geležinis vilkas“ ir „Vilniaus įkūrimas“. Kiekviena kūrinio pastraipa yra išaiškinama moksleiviams, suprantamai modeliuojant tuometę istorinę, globalinę, socialinę Lietuvos istoriją. Moksleiviai paskaitos metu pamato daug vaizdinės medžiagos, paimtos iš įvairių senųjų istorinių šaltinių, noriai diskutuoja ir atsakinėja į užduodamus klausimus, padedančius išsiaišktinti Vilniaus miesto įkūrimo peripetijas. Edukacinio užsiėmimo pabaigoje moksleiviai bus skatinami pavaizduoti Vilniaus miesto simbolį, kuris svarbus šiandieninio jaunimo akimis. Rezultatai: Vaikai vaizdų pagalba pamato sąsajas tarp legendos ir dabar išlikusio Vilniaus senamiesčio objektų, jiems legenda nebeskamba kaip pasaka, o kaip dar vienas šalies istoriją padedantis įsisavinti šaltinis.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Vilniaus tautų žemėlapis“

Kokios tautos gyveno ir kūrė Vilniaus senamiestį? Kur jie meldėsi, kuo prekiavo, ką valgė? Kuo žydų, lekų, vokiečių ar baltarusių paveldas svarbus mums šiandieną? Kviečiame moksleivius
visų atsakymų ieškoti ekskursijoje ir leistis į gyvą pažintį su daugiakultūrio miesto gyventojais. Ekskursijos tikslas – per pažintį su skirtingų tautų kultūros paveldu ugdyti moksleivių kultūrinį sąmoningumą, toleranciją bei paskatinti vaikus plačiau domėtis ir tyrinėti daugiakultūrį miestą. Pagrindiniai ekskursijos uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą skirtingų miesto tautų paveldo tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais skirtingų tautų kultūros paveldo aspektais – religija, architektūra, gastronomija ir kt.; atskleisti skirtingų tautų paveldo svarbą ir reikšmę šiuolaikiniame mieste; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Ekskursijose naudojami metodai: įvairios užduotys/žaidimai, padedantys įsisavinti ekskursijos turinį (architektūros elementų, tautų simbolikos atpažinimas ir įvardijimas; atsakymų į klausimus paieška ir kryžiažodžio sprendimas ir kt.) įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (archyviniai miesto vaizdai fotografijoje ir dailėje, tautų naudoti daiktai, gaminti gaminiai ir kt.); gastronominiai elementai (ragaujama žydų duonelė, vokiški pretzeliai ir kt.) ir kt. Siekiama, jog po ekskursijos moksleiviai geriau pažinotų miesto daugiakultūrį paveldą, suvoktų apie jo svarbą ir reikšmę, skirtingų tautų indėlį į miesto kultūrą suvoktų kaip teigiamą reiškinį ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti greta mūsų gyvenusias ir vis dar gyvenančias skirtingas tautas.
Dailė, Kultūros paveldas

XVIII-XIX a. miestiečių laisvalaikis: siluetinių portretų piešimas

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai supažindinami su XVIII-XIX a. labai populiariu miestiečių laisvalaikio užsiėmimu – siluetinių portretų piešimu. Kažkada žmonėms tai buvo priemonė
fiksuoti su laiku besikeičiančius artimųjų atvaizdus. Tokiu būdu kurdavo šeimyninius portretų albumus arba siluetiniais portretais puošdavo namų interjerą. Rekonstruotu to laiko siluetų aparatu nupiešiami dalyvių siluetiniai portretai, naudojant pantografą, analogišką XVII a. išrastam brėžinių didinimo-mažinimo aparatui, natūralaus mąstelio portretai sumažinami iki reikiamo dydžio, apipavidalinami, įpasportuojami ir gali būti apdailinami įvairiais istoriniams laikotarpiams (Renesansui, Barokui) būdingais ar moderniais raštais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Dilgėlių marškiniai, laumės verpėjos ir kitos tikroviškos pasakos

Kodėl laumės vienoje pasakoje turi keistus vardus? Ar tikrai Elenytė galėjo suverpti dilgėles ir išausti iš jų broliams marškinius? Kada avys laksto nuogos? Smalsučių laukia
intriguojanti kelionė po pasakas ir pluoštus. Jos metu galima ne tik klausyti, bet ir žiūrinėti, čiupinėti, uostinėti, bandyti ir klausinėti. Tikrai bus įdomu sužinoti, kokioje medžio vietoje gyvena karna ir kodėl jos nesimato, kai medis auga, ar dilgėlė visada duria, ir kitas nepaprastas paslaptis. Moksleiviai pačiupinės ir išbandys net penkis mūsų senovėje nuo akmens amžiaus iki XIX a. naudotus pluoštus (linas, vilna, dilgėlė, kanapė, liepos karna), įvairius pluoštų apdorojimo, verpimo ir audimo įrankius, paklausys pasakos (o gal net galės ją ir suvaidinti), galės patirti audimo procesą žaisdami komandinį žaidimą ir patys nusivys lino ar liepos karnos virvelę, kurią galės panaudoti kaip apyrankę, priminsiančią įgytą patirtį ir žinias.
Dailė, Kultūros paveldas

Senoji knygrišystė. Archyvinių rankraštinių knygelių gamyba

Edukacijos metu supažindinama su knygrišystės amato raida, įrankiais, medžiagomis, jų ypatybėmis. Trumpai pasakojama apie Renesanso/Žygimanto Augusto laikų ir kitų laikotarpių
knygrišystės amatą. Mokoma kūrybinės knygrišystės pagrindų, naudojant senąsias istorines technologijas. Užsiėmimo metu mokoma vienos iš seniausių knygrišystės technikų - archyvinio rankraštinio įrišo. Užsiėmimo metu pasiruošite lankus iš popieriaus ir prisiūsite juos prie augalinio išdirbimo odos viršelio, viršelį dekoruosite antspaudais, atkurtais pagal Žygimanto Augusto bibliotekos knygų viršelių ornamentus, arba kitais laikotarpiui būdingais raštais, įspaudais, simboliais.
Dizainas, Etninė kultūra

Senovinis lėlių rišimas: baltiškas kostiumas

Šios edukacijos tikslas – supažindinti mokinius su baltišku istoriniu laikotarpiu bei tuo metu vilkimu kostiumu, jo sudėtinėmis dalimis, papuošalais, taip pat skatinti mokinių
domėjimąsi tautos kultūros paveldu ir per kūrybinę veiklą pažinti kultūrinę aplinką. Užsiėmimas interaktyvus – derinama pasakojimas, diskusija, praktinė veikla. Vaizdinė priemonė - pati užsiėmimo vedėja apsirengusi to laikotarpio kostiumu, pasipuošusi žalvariniais bališkais papuošalais. Kiekvienas mokinys riša lėlytę, naudodamas jau paruoštas atitinkamo dydžio ir spalvos audinių atraižėles. Lėlės gaminamos mazgelių rišimo technika. Užsiėmimo pabaigoje rodomos kitų tautų rištinės lėlytės. Lėles mokiniai pasiima su savimi.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Prieš 500 metų: odinės apyrankės pynimas

Šios edukacijos tikslas yra supažindinti moksleivius su senuoju odininkystės amatu, gaminių iš odos istorija ir technologijomis bei jas pritaikyti praktikoje, gaminant odines apyrankes.
Edukacija puoselėja gamybos rankomis techniką, lavina kūrybiškumą, saviraišką ir supratimą apie odos panaudojimo galimybes. Odinės apyrankės gaminamos pynimo technika pagal Valdovų rūmų teritorijoje archeologinių kasinėjimų metu rastas ir XVI-XVII a. datuojamas odines pintas juosteles. Kiekvienas dalyvis turės galimybę tapti meistru ir pasigaminti apyrankę šia technika. Edukacija apima dvi pagrindines kryptis – senųjų odininkystės technologijų gaivinimą bei tradicinių ir modernių gamybos technologijų derinimą.
Dailė, Kultūros paveldas

Odininkystės amato pristatymas

Edukacija vyksta atviro tipo unikaliose Senųjų amatų dirbtuvėse, įsikūrusiose Vilniaus senamiestyje, kur kasdien vyksta įvairi kultūrinė veikla, dirba meistrai. Edukacijos metu mokiniai
per savo asmeninius pojūčius - liesdami, uostydami, net ragaudami - patiria skirtingas odos rūšis, jų išdirbimo būdus, sužino, kuo skiriasi natūraliai ir cheminiu būdu išdirbta oda. Susipažįsta su lietuviškojo tautinio paveldo odos gaminiais (nuo apavo iki įvairaus dydžio kapšų), juos tyrinėja, pasimatuoja, sužino, kam ir kaip buvo naudojami, kas slėpėsi kapšo viduje, kuo skiriasi naginės nuo vyžų.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Vilniaus krašto verbos"

Užsiėmimo dalyviai supažindinami su Verbų sekmadienio ištakomis, žolyninėmis ir Vilniaus krašto verbomis, aptariamos estetinės ir apeiginės jų funkcijos, mokomasi verbavimo formulių.
Gyvai demonstruojamos plokščiosios, figūrinės, apvaliosios, volelinės, rykštelinės verbos, su drožlinėmis ir vainikinėmis verbomis moksleiviai supažindinami virtualiai. Vilniaus verba pristatoma ne tik kaip Verbų sekmadienio atributas, bet ir kaip populiarus suvenyras, interjero puošybos elementas. Vilniaus verba pateikiama kaip ryškus Kaziuko mugės akcentas, išpopuliarėjęs visoje Lietuvoje XX a. antroje pusėje. Moksleiviai supažindinami su Vilniaus verbų rišimui naudojama žaliava: lauko, miško, vandens ir darželio augalais, akcentuojamas tinkamas jų surinkimo laikas ir paruošimas. Kūrybinių dirbtuvių metu rišama figūrinė verba.
Kultūros paveldas, Kita

Ekskursija „Dingusio Vilniaus beieškant“

Ekskursija padės sužinoti, kurie senieji objektai neišliko, kurie buvo dalinai konservuoti, o kurie skirtingais amžiais buvo atstatyti. Ieškosime „dingusių“ objektų, jų fragmentų: tik
archyvuose ir pasakojimuose išlikusių bažnyčių, rūmų, dvarų, Vilniaus gynybinės sienos likučių. Aiškinsimės, kaip buvo atstatyti Aukštutinės pilies (Gedimino) bokštas ir Žemutinė pilis (Valdovų rūmai), kaip keitėsi pastatų architektūra, jų paskirtis bei miestovaizdis skirtingais amžiais. Svarstysime, kaip galime įprasminti neišlikusius objektus, kaip padaryti juos matomais dabartinei visuomenei.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus gynyba ir ginkluotė

Tikslas – supažindinti edukacijos užsiėmimo dalyvius su Vilniaus gynyba ir ginkluote per aktyvias ir prasmingas veiklas, skatinant suvokimą, pagarbą ir domėjimąsi savojo krašto kultūra
ir praeitimi. Uždaviniai: 1. Skatinti mokinių susivokimą ir supratimą, jog praeities pažinimo formos nėra tik išmokstamos, tačiau ir suvokiamos bei patiriamos, skatinant jų pažinimą ir kritišką vertinimą praeities dienas liudijantiems šaltiniams. 2. Formuoti ir ugdyti dalyvių susidomėjimą ir nuostatas branginti ir vertinti savos vietovės praeitį ir kultūros paveldą. 3. Edukacijos veiklas ir ugdomus gebėjimus derinant su pradinio ugdymo bendrąja programa, sudaryti sąlygas mokinių tęstiniam ugdymui(si) ir pažinimo procesui, prasidėjusiam formalaus švietimo metu. Metodai ir priemonės: Edukacijos metu bus naudojami stendiniai žemėlapiai ir žemėlapių trafaretai vaikų orientavimosi ugdymui bei savų simbolių ir sistemų kūrimo pagrindams. Vaikai bus skatinami aktyviai reikšti mintis, asocijuoti, lyginti ir kritiškai vertinant daryti išvadas. Užsiėmimo metu bus naudojami kario šarvai, kuriuos vaikai galės matuotis. Naudojant interaktyvų terminalą, vaikai galės sužaisti istorinį žaidimą. Bastėjos pastatas bus pasitelktas kaip priemonė vaikų suvokimo apie praeitį ugdymui(si). Žaismingai naudojant istorinius autentiškus šaltinius (žemėlapiai, piešiniai, ginklai, fotografijos, schemos ir kt.) bus formuojamas mokinių suvokimas apie praeities kultūros pažinimo šaltinius, formas. Reflektuojant visą užsiėmimą vaikai bus skatinami reikšti savo mintis, įsimintus dalykus ir patirtus įspūdžius. Veikla: Edukacinis užsiėmimas vyks autentiškame kultūros objekte – bastėjoje. Žaisminga forma bus išsiaiškinta XIII–XVIII a. Vilniaus tarptautinė padėtis, kilusios miesto gynybos problemos. Kartu bus ieškoma galimų problemų sprendimo būdų ir išsiaiškinta, kokius nutarimus priėmė to meto vilniečiai.
Dizainas

Kostiumo dizainas Vilniaus dailės akademijoje

Domitės kostiumo dizainu ir svajojate sužinoti daugiau apie šią specialybę? Apsilankykite Vilniaus dailės akademijoje ir pamatykite viską patys. Kviečiame visus Lietuvos mokinius,
besimokančius pagal bendrojo ugdymo programas susipažinti su Vilniaus dailės akademijos meno ir dizaino laboratorijomis, konkrečiau su Kostiumo dizaino laboratorija. Tai unikali galimybė mokiniams ir jų mokytojams išvysti, kaip dirba kostiumo dizaino specialybės studentai, kokios yra jų auditorijos, priemonės, edukacinė estetinė aplinka. Galbūt tai atlieps mokinių individualius poreikius ir paskatins ateityje rinktis kostiumo dizaino studijas arba tiesiog padrąsins mokytis dailės pagrindų, užsiimti kūryba, plačiau domėtis kultūriniu/ meniniu gyvenimu. Ekskursijos po Vilniaus dailės akademijos rūmus "Titaniką" metu, mokiniai bus supažindinti su kostiumo dizaino specialybe. Galimai bus įkvėpti kūrybinių minčių, darbų atlikimo metodų ir priemonių įvairovės, bus paskatinti patys savarankiškai kurti arba atlikti menines užduotis, gebės atskirti kostiumų atlikimo technikas. Pagal galimybės mokiniai turės šansą pakalbinti kostiumo dizaino studentus ir užduoti jiems rūpimus klausimus. Be to, vyresnių klasių mokiniams bus suteikiama visokeriopa informacija apie Vilniaus dailės akademijos stojamuosius egzaminus į kostiumo dizaino specialybę.
Dramos teatras

Ekskursija po Vilniaus mažąjį teatrą

Edukacinio užsiėmimo „Teatralizuota ekskursija po Vilniaus mažąjį teatrą“ tikslas – skatinti pradinių klasių mokinių kultūrinį sąmoningumą, plėsti kultūros akiratį ir sudominti scenos
menu, žaismingu ir interaktyviu būdu pristatant teatro istoriją, jo veiklos pobūdį ir specifiką. Mokiniai, vedami dviejų išraiškingų teatro personažų, aplankys ne tik scenos užkulisius, bet ir kitas žiūrovams nematomas erdves – grimo kambarius, dekoracijų dirbtuves ir sandėlį, repeticijų salę. Tuo pat metu pabendraus su skirtingų teatre dirbančių profesijų žmonėmis – grimo ir šukuosenų meistrėmis, kostiumininke, rekvizitininku ir kt. Galiausiai teatro veikėjų nuvesti į žiūrovų salę mokiniai taps neįtikėtinų sceninių transformacijų liudininkais: jiems bus atskleista, kaip vienas aktorius gali sukurti tiek daug skirtingų personažų, kaip išgaunamas vienas ar kitas sceninis efektas, iš kur scenoje atsiranda garsas, šviesa ir pan. Vaikai aktyviai įtraukiami į šį žaidimą, pateikiant jiems klausimus bei nedideles užduotis, leidžiant išbandyti kai kurias scenos technologijas. Atsižvelgdamos į žiūrovų grupės amžių, aktorės Ilona Kvietkutė ir Agnė Kiškytė šiek tiek koreguoja bendravimo su vaikais stilių ir žodyną. Tikimasi, kad šis edukacinis užsiėmimas, praplėsiantis vaikų žinias apie teatro veiklą, paskatins jų domėjimąsi scenos menu, ugdys sąmoningą ir pagarbų kultūros vartotoją, galbūt įkvėps rinktis teatro užsiėmimus kaip užklasinės veiklos kryptį.
Dailė, Kultūros paveldas

Vilniaus katedros požemiai ir lobyno istorija

Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika – viena seniausių ir svarbiausių katalikų šventovių Lietuvoje. Nuo pat Lietuvos krikšto 1387 m. iki XX a. vidurio
be pertraukos tikintiesiems tarnavusios ir jiems 1988 m. grąžintos katedros istorinę ir dvasinę svarbą liudija joje išlikusios didikų funduotos koplyčios, įvairių laikotarpių dailės, skulptūros, auksakalystės šedevrai, antkapiniai paminklai. Ekskursijos dalyviai apsilankys katedros požemiuose, apžiūrės juose saugomus archeologinius radinius, senuosius palaidojimus ir karalių mauzoliejų. Susipažinę su nedidelėmis katedros lobių užuominomis požemiuose, visą lobyną pamatys Šv. Mykolo bažnyčioje. Ne kartą lobyno daiktai buvo įkeisti, susidėvėję, perlydyti. Tai, kad vertinga lobyno dalis pasiekė šiuos laikus, prilygsta stebuklui.
Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų“ supažindins mokinius su Gedimino pilies istorija, miesto kūrimosi istorija, bus pristatyti kunigaikščio Gedimino laiškai.
Aptarta kokią įtaką miesto augimui, kultūriniam, socialiniam gyvenimui turėjo šie laiškai. Ekskursijų vadovo pasakojimo metu bus akcentuota daugiakultūriškumo, tolerancijos, religinės laisvės, prekybos, mainų, amatininkų cechų svarba ir įtaka miesto augimui. Mokiniai bus supažindinti su to laikotarpio komunikacijos, laiškų rašymo ypatybėmis. Užsiėmimo turinys bus pritaikomas pagal dalyvių amžių. Praktinėje – kūrybinėje užduotyje mokiniai turės galimybę pasirinkti jiems labiausiai tinkančią veiklą: nusikelti į viduramžius ir pabandyti patiems parašyti laišką užsienio miestams, gyventojams su kvietimu į Vilnių ar jų gimtąjį miestą, arba pabandyti pagalvojus kuo jų miestas ypatingas, kuo pačiam mokiniui jis svarbus, pakviesti atvykti svečius į savo miestą šiandien. Po ekskursijų vadovo pasakojimo, kūrybinėje užsiėmimo dalyje, mokiniams bus išdalintos Gedimino laiško ištraukos. Jas perskaičius mokiniai pasitelkdami išgirstą pasakojimą, matytus eksponatus, panaudodami įgytas žinias bus paprašyti sukurti savo laišką. Pasitelkę savo vaizduotę prisiminę tokių laiškų svarbą anuomet mokiniai galės nusikelti į Gedimino laikus ir pabandyti parašyti laišką su, savo pačių sugalvotu, kvietimu atvykti į Vilnių. Jaunesniųjų klasių mokiniai gavę Gedimino laiško santrauką ir panaudodami įvairias priemones, kaip lipdukus, aplikacijas, žodžių iškarpas sudėlios viduaramžių laikais rašytą laišką. Panaudodami turimas žinias, žinodami šių dienų miesto aktualijas, problemas vyresniųjų klasių mokiniai galės parašyti, nupiešti, įgarsinti, nufilmuoti, suvaidinti laišką savo miestui, pasidžiaugti juo, pasidalinti palinkėjimu, o galbūt pasiūlyti sprendimų kaip miestas galėtų tobulėti ar spręsti jam aktualias problemas.
Dailė, Kultūros paveldas

Senoji knygrišystė. Suvenyrinių knygelių gamyba

Edukacijos metu supažindinama su knygrišystės amato raida, įrankiais, medžiagomis, jų ypatybėmis. Trumpai pasakojama apie Renesanso/Žygimanto Augusto laikų ir kitų laikotarpių
knygrišystės amatą bei knygas. Mokoma kūrybinės knygrišystės pagrindų, naudojant senąsias istorines technologijas. Užsiėmimo metu pasiruošite lanką iš popieriaus ir prisiūsite jį prie augalinio išdirbimo odos viršelio, viršelį galėsite dekoruoti antspaudais, atkurtais pagal Žygimanto Augusto bibliotekos knygų viršelių ornamentus, arba kitais laikotarpiui būdingais raštais, įspaudais, simboliais.
Kita, Etninė kultūra

Negirdėtas gintaro kelias. Amuletų gamyba

Gintaras – tai ne tik gintaro kelias ir Romos imperija, tai ne tik gintaro karoliai ant močiučių kaklų. Edukacinio užsiėmimo metu supažindinama su gintaro sandara, rūšimis, susidarymo
procesu ir panaudojimo galimybėmis. Pristatomi rekonstruoti gintaro gręžimo ir tekinimo įrenginiai bei įvairūs apdirbimo būdai. Edukacijos metu senosiomis technologijomis pasigaminamas gintarinis amuletas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senoji knygrišystė. Archyvinių rankraštinių knygelių gamyba

Edukacijos metu supažindinama su knygrišystės amato raida, įrankiais, medžiagomis, jų ypatybėmis. Trumpai pasakojama apie Renesanso/Žygimanto Augusto laikų ir kitų laikotarpių
knygrišystės amatą. Mokoma kūrybinės knygrišystės pagrindų, naudojant senąsias istorines technologijas. Užsiėmimo metu mokoma vienos iš seniausių knygrišystės technikų - archyvinio rankraštinio įrišo. Užsiėmimo metu pasiruošite lankus iš popieriaus ir prisiūsite juos prie augalinio išdirbimo odos viršelio, viršelį dekoruosite antspaudais, atkurtais pagal Žygimanto Augusto bibliotekos knygų viršelių ornamentus, arba kitais laikotarpiui būdingais raštais, įspaudais, simboliais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Dzūkijos krašto tradicinių amatų programa „Šiaudinių sodų rišimas“

Etninės kultūros programa skirta 1–10 klasių mokiniams. Programos trukmė 90 minučių. Programoje laukiame 10-20 vaikų. Tikslas – supažindinti su tradiciniais Dzūkiškais amatais,
šiaudinių sodų prasme Dzūkijos krašte; ugdant vaikų bendrąsias ir dalykines kompetencijas, sudarant sąlygas kūrybinei veiklai.
Rodomi įrašai: 1 - 2040