Atnaujintas Kultūros paso paslaugų teikimas. Paslaugų teikėjai ir mokyklos siūlydami ir užsakydamos paslaugas turi vadovautis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais. VISA info paskelbta DUK ir paslaugos teikėjų, mokyklos koordinatorių paskyrose.
Dailė, Kultūros paveldas

Stiklas praeityje: baltiško karoliuko gamyba

Šis užsiėmimas - aktyvi integruota dailės, technologijų, istorijos, fizikos ir chemijos pamoka. Mokiniai gaus žinių apie stiklo ir stiklo karolių istoriją, sužinos, už kiek stiklinių
karoliukų prieš 1000 metų buvo galima įsigyti karvę, sužinos stiklo fizikines savybes, susipažins su stiklo chemine formule. Patys išbandys stiklo karolių gamybos tecniką ir pasigamins baltišką IX-XI a. karoliuką. Edukacijos metu mokiniai sužinos atsakymus į šiuos klausimus: - kaip žmonės išrado stiklą; - ar yra gamtos sukurtų stiklų; - iš ko ir kokioje temperatūroje verdamas stiklas; - kas nutinka įdėjus į stiklo masę aukso; - kodėl galime turėti įvairių spalvų stiklo; - kiek karvių senovėje reikėjo užsiauginti, kad galėtum įsigyti stiklo karolių vėrinį; - kodėl stiklas yra skystis. - kaip gaminami stiklo karoliukai.
Dailė, Kultūros paveldas

Senoji knygrišystė. Archyvinių rankraštinių knygelių gamyba

Edukacijos metu supažindinama su knygrišystės amato raida, įrankiais, medžiagomis, jų ypatybėmis. Trumpai pasakojama apie Renesanso/Žygimanto Augusto laikų ir kitų laikotarpių
knygrišystės amatą. Mokoma kūrybinės knygrišystės pagrindų, naudojant senąsias istorines technologijas. Užsiėmimo metu mokoma vienos iš seniausių knygrišystės technikų - archyvinio rankraštinio įrišo. Užsiėmimo metu pasiruošite lankus iš popieriaus ir prisiūsite juos prie augalinio išdirbimo odos viršelio, viršelį dekoruosite antspaudais, atkurtais pagal Žygimanto Augusto bibliotekos knygų viršelių ornamentus, arba kitais laikotarpiui būdingais raštais, įspaudais, simboliais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Prieš 500 metų: odinės apyrankės pynimas

Šios edukacijos tikslas yra supažindinti moksleivius su senuoju odininkystės amatu, gaminių iš odos istorija ir technologijomis bei jas pritaikyti praktikoje, gaminant odines apyrankes.
Edukacija puoselėja gamybos rankomis techniką, lavina kūrybiškumą, saviraišką ir supratimą apie odos panaudojimo galimybes. Odinės apyrankės gaminamos pynimo technika pagal Valdovų rūmų teritorijoje archeologinių kasinėjimų metu rastas ir XVI-XVII a. datuojamas odines pintas juosteles. Kiekvienas dalyvis turės galimybę tapti meistru ir pasigaminti apyrankę šia technika. Edukacija apima dvi pagrindines kryptis – senųjų odininkystės technologijų gaivinimą bei tradicinių ir modernių gamybos technologijų derinimą.
Dailė, Kultūros paveldas

Senoji knygrišystė. Suvenyrinių knygelių gamyba

Edukacijos metu supažindinama su knygrišystės amato raida, įrankiais, medžiagomis, jų ypatybėmis. Trumpai pasakojama apie Renesanso/Žygimanto Augusto laikų ir kitų laikotarpių
knygrišystės amatą bei knygas. Mokoma kūrybinės knygrišystės pagrindų, naudojant senąsias istorines technologijas. Užsiėmimo metu pasiruošite lanką iš popieriaus ir prisiūsite jį prie augalinio išdirbimo odos viršelio, viršelį galėsite dekoruoti antspaudais, atkurtais pagal Žygimanto Augusto bibliotekos knygų viršelių ornamentus, arba kitais laikotarpiui būdingais raštais, įspaudais, simboliais.
Dailė, Kultūros paveldas

XVIII-XIX a. miestiečių laisvalaikis: siluetinių portretų piešimas

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai supažindinami su XVIII-XIX a. labai populiariu miestiečių laisvalaikio užsiėmimu – siluetinių portretų piešimu. Kažkada žmonėms tai buvo priemonė
fiksuoti su laiku besikeičiančius artimųjų atvaizdus. Tokiu būdu kurdavo šeimyninius portretų albumus arba siluetiniais portretais puošdavo namų interjerą. Rekonstruotu to laiko siluetų aparatu nupiešiami dalyvių siluetiniai portretai, naudojant pantografą, analogišką XVII a. išrastam brėžinių didinimo-mažinimo aparatui, natūralaus mąstelio portretai sumažinami iki reikiamo dydžio, apipavidalinami, įpasportuojami ir gali būti apdailinami įvairiais istoriniams laikotarpiams (Renesansui, Barokui) būdingais ar moderniais raštais.
Dizainas, Etninė kultūra

Senovinis lėlių rišimas: tautinis kostiumas

Šios edukacijos tikslas – bendrais bruožais supažindinami mokinius su lietuvišku tautiniu kostiumu, jo sudėtinėmis dalimis, būdingais raštais ir spalvomis, papuošalais. Parodyti, kad
liaudiškame kostiume užkoduotas tautos grožio supratimas, kūrybiškumas, darbštumas. Norima skatinti mokinių domėjimasi tautos kultūros paveldu ir per kūrybinę veiklą pažinti kultūrinę aplinką. Įspūdžiui sustiprinti pasitelkiamos vaizdinės priemonės - pati programos vedėja apsirengusi tautiniu žemaitišku kostiumu, rodomos pagrindinių Lietuvos regionų būdingų tautinių kostiumų nuotraukos. Darbo metu skamba liaudiškos dainos. Kiekvienas mokinys riša lėlytę, naudodamas jau paruoštas atitinkamo dydžio ir spalvos audinių atraižėles. Lėlės gaminamos mazgelių rišimo technika. Užsiėmimo pabaigoje rodomos kitų tautų rištinės lėlytės. Lėles mokiniai pasiima su savimi.
Dailė, Kultūros paveldas

Odininkystės amato pristatymas

Edukacija vyksta atviro tipo unikaliose Senųjų amatų dirbtuvėse, įsikūrusiose Vilniaus senamiestyje, kur kasdien vyksta įvairi kultūrinė veikla, dirba meistrai. Edukacijos metu mokiniai
per savo asmeninius pojūčius - liesdami, uostydami, net ragaudami - patiria skirtingas odos rūšis, jų išdirbimo būdus, sužino, kuo skiriasi natūraliai ir cheminiu būdu išdirbta oda. Susipažįsta su lietuviškojo tautinio paveldo odos gaminiais (nuo apavo iki įvairaus dydžio kapšų), juos tyrinėja, pasimatuoja, sužino, kam ir kaip buvo naudojami, kas slėpėsi kapšo viduje, kuo skiriasi naginės nuo vyžų.
Dizainas, Etninė kultūra

Senovinis lėlių rišimas: baltiškas kostiumas

Šios edukacijos tikslas – supažindinti mokinius su baltišku istoriniu laikotarpiu bei tuo metu vilkimu kostiumu, jo sudėtinėmis dalimis, papuošalais, taip pat skatinti mokinių
domėjimąsi tautos kultūros paveldu ir per kūrybinę veiklą pažinti kultūrinę aplinką. Užsiėmimas interaktyvus – derinama pasakojimas, diskusija, praktinė veikla. Vaizdinė priemonė - pati užsiėmimo vedėja apsirengusi to laikotarpio kostiumu, pasipuošusi žalvariniais bališkais papuošalais. Kiekvienas mokinys riša lėlytę, naudodamas jau paruoštas atitinkamo dydžio ir spalvos audinių atraižėles. Lėlės gaminamos mazgelių rišimo technika. Užsiėmimo pabaigoje rodomos kitų tautų rištinės lėlytės. Lėles mokiniai pasiima su savimi.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Dilgėlių marškiniai, laumės verpėjos ir kitos tikroviškos pasakos

Kodėl laumės vienoje pasakoje turi keistus vardus? Ar tikrai Elenytė galėjo suverpti dilgėles ir išausti iš jų broliams marškinius? Kada avys laksto nuogos? Smalsučių laukia
intriguojanti kelionė po pasakas ir pluoštus. Jos metu galima ne tik klausyti, bet ir žiūrinėti, čiupinėti, uostinėti, bandyti ir klausinėti. Tikrai bus įdomu sužinoti, kokioje medžio vietoje gyvena karna ir kodėl jos nesimato, kai medis auga, ar dilgėlė visada duria, ir kitas nepaprastas paslaptis. Moksleiviai pačiupinės ir išbandys net penkis mūsų senovėje nuo akmens amžiaus iki XIX a. naudotus pluoštus (linas, vilna, dilgėlė, kanapė, liepos karna), įvairius pluoštų apdorojimo, verpimo ir audimo įrankius, paklausys pasakos (o gal net galės ją ir suvaidinti), galės patirti audimo procesą žaisdami komandinį žaidimą ir patys nusivys lino ar liepos karnos virvelę, kurią galės panaudoti kaip apyrankę, priminsiančią įgytą patirtį ir žinias.
Kita, Etninė kultūra

Negirdėtas gintaro kelias. Amuletų gamyba

Gintaras – tai ne tik gintaro kelias ir Romos imperija, tai ne tik gintaro karoliai ant močiučių kaklų. Edukacinio užsiėmimo metu supažindinama su gintaro sandara, rūšimis, susidarymo
procesu ir panaudojimo galimybėmis. Pristatomi rekonstruoti gintaro gręžimo ir tekinimo įrenginiai bei įvairūs apdirbimo būdai. Edukacijos metu senosiomis technologijomis pasigaminamas gintarinis amuletas.
Dailė, Lėlių teatras

Šešėlių teatras: Kaip Ežiukas ir Meškiukas keitė dangų

Pasaka apie du draugus Ežiuką ir Meškiuką gyvenančius miške, ieškančius nuotykių, nebijančius iššūkių. Šiems geriausiems draugams nutinka ir tokie dalykai, kurie vargu ar galėtų nutikti
realiame gyvenime. Vienas iš jų - sumanymas pakeisti dangų. Jei dar niekada neteko aplankyti vietelės, kur yra sudėti įvairūs dangūs, Meškiukas su Ežiuku jums parodys ir, jeigu niekada neteko pakeisti dangaus, Ežiukas su Meškiuku parodys, kaip tai padaryti, tačiau ar pavyks draugams pakeisti dangų? Ir ar išvis įmanoma nuimti dangų ir būti be jo? Kas būna tada? Nuo padūkusio šėlsmo iki melancholiškos rimties Ežiukas su Meškiuku praves kelionę per savąjį mišką, palydėdami galbūt paskutinįsyk pasirodžiūsią saulę, kuri papuošė žemę rudens sutemomis. Spektkalis pastatytas pagal Sergej Kozlov ,,Ežiukas rūke‘‘ - trumpų, švelnių ir pašėlusių pasakų rinktines. Istorija pasakojama šešėlių ekrane įvairiomis tradicinėmis ir netradicinėmis šešėlių tearo priemonėmis bei trumpais muzikiniais intarpais. Po spektaklio žiūrovai galės apžvelgti visą atlikimo virtuvę, iš kur ateina ir pasirodo šešėlis ekrane, taip pat bus vedamos dirbtuvės norintiems pasigaminti savo šešėlinę lėlytę arba sukurti dangų.
Dailė, Fotografija

Fotografijos istorija. Cliché verre atvirukų gamyba

Proceso pavadinimas "Cliché verre" išvertus iš prancūzų kalbos reiškia "stiklo klišė". Tai yra fotografijos, dailės ir grafikos mišinys, menantis laikus, XIX a.
pradžia, prieš tikrosios fotografijos atsiradimą, kuomet fotografija buvo laikoma meniška tada, kai ant jos kažkas pripiešdavo. Edukacijos metu piešiame ant stiklinių, žvakės liepsna aprūkytų negatyvų. Tada ant nespalvoto fotopopieriaus atsispausdiname atspaudą. Nereikia nei ypatingų piešimo, nei nuotraukų spausdinimo įgūdžių. Užsiėmimo metu tiesiogiai prisiliečiama prie fizikos, chemijos mokslų (kalbamai apie degimo procesą, apie susidarančius suodžius, kaip jie padengia stiklą). Apsuodinus stiklą ant jo bambukiniais pagaliukais piešiamas štrichinis piešinys. Šiame etape kalbama apie dailės, grafikos variantus, apie štrichinio piešinio specifiką. Paskutinis etapas - atspaudo spausdinimas klasikiniu fotocheminiu būdu ant juodai balto fotopopieriaus. Šiame etape kalbama tiek apie fotografo, kaip amatininko, veiklą, tiek pasakojama apie fotocheminius procesus, vykstančius fotopopieriuje.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ekskursija po Vilniaus rotušę

Ekskursija skirta supažindinti mokinius su Vilniaus miesto istorija, kuri glaudžiai susijusi su pačiu Rotušės pastatu. Ekskursijos metu nagrinėjama miesto ir pastato raida: kodėl
Vilniaus miestas siekė savarankiškumo?; kada Vilniui buvo suteiktos Magdeburgo teisės?; kokia buvo magistrato paskirtis ir veikla?; kaip keitėsi pastatas ir jo paskirtis bėgant metams?; kodėl Rotušė yra kultūros paveldo objektas? Kartu su gide mokiniai aplankys didžiąją dalį Rotušės pastato ir nusileis į požemius, kuriuose veikė Vilniaus magistrato kalėjimas. Tai edukacinė kelionė po skirtingo laikmečio, įvairių architektūrinių stilių ir funkcijų pastatą, kuria siekiama sužadinti mokinių smalsumą ir norą domėtis ne tik miesto, bet ir Lietuvos istorija.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Vilniaus tautų žemėlapis“

Kokios tautos gyveno ir kūrė Vilniaus senamiestį? Kur jie meldėsi, kuo prekiavo, ką valgė? Kuo žydų, lekų, vokiečių ar baltarusių paveldas svarbus mums šiandieną? Kviečiame moksleivius
visų atsakymų ieškoti ekskursijoje ir leistis į gyvą pažintį su daugiakultūrio miesto gyventojais. Ekskursijos tikslas – per pažintį su skirtingų tautų kultūros paveldu ugdyti moksleivių kultūrinį sąmoningumą, toleranciją bei paskatinti vaikus plačiau domėtis ir tyrinėti daugiakultūrį miestą. Pagrindiniai ekskursijos uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą skirtingų miesto tautų paveldo tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais skirtingų tautų kultūros paveldo aspektais – religija, architektūra, gastronomija ir kt.; atskleisti skirtingų tautų paveldo svarbą ir reikšmę šiuolaikiniame mieste; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Ekskursijose naudojami metodai: įvairios užduotys/žaidimai, padedantys įsisavinti ekskursijos turinį (architektūros elementų, tautų simbolikos atpažinimas ir įvardijimas; atsakymų į klausimus paieška ir kryžiažodžio sprendimas ir kt.) įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (archyviniai miesto vaizdai fotografijoje ir dailėje, tautų naudoti daiktai, gaminti gaminiai ir kt.); gastronominiai elementai (ragaujama žydų duonelė, vokiški pretzeliai ir kt.) ir kt. Siekiama, jog po ekskursijos moksleiviai geriau pažinotų miesto daugiakultūrį paveldą, suvoktų apie jo svarbą ir reikšmę, skirtingų tautų indėlį į miesto kultūrą suvoktų kaip teigiamą reiškinį ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti greta mūsų gyvenusias ir vis dar gyvenančias skirtingas tautas.
Kita

"Vilniaus getas. Icchoko Rudaševskio dienoraštis"

Asmeninė žydų patirtis Holokausto metu pristatoma per edukacinę programą ,,Vilniaus getas. Icchoko Rudaševskio dienoraštis“, kuri orientuota į 9 – 12 klasių moksleivius ir priklausomai
nuo dalyvių aktyvumo trunka 1 – 1.30 val. Užsiėmimo metu iš pradžių susipažįstame su keturiolikmečiu žydų berniuku Icchoku gyvenusiu Vilniuje, per muziejaus ekspozicijos medžiagą aptariame pagrindinius Holokausto Lietuvoje etapus ir aspektus. Tuomet mokinių grupelės skaito autentiškas Icchoko dienoraščio ištraukas, kuriose atsispindi labai konkrečios situacijos iš gyvenimo Vilniaus gete ir atsakinėja į kartu pateiktus klausimus, susietus ne tik su pačiu tekstu, bet ir muziejuje eksponuojama medžiaga. Susirinkę bendrai aptariame rezultatus ir plėtojame diskusiją. Šio užsiėmimo tikslas ne tik geriau pažinti Holokaustą per asmeninę Icchoko patirtį, bet ir skatinti kritinį santykį su istoriniais šaltiniais, apmąstant konkretaus dienoraščio potencialą bei ribas. Užsiėmimo metu dalyviai lanko ir Holokausto ekspozicijoje įrengtą interaktyvią ekspoziciją – slėptuvę ,,Maliną“. Po užsiėmimo dalyviai gebės išskirti pagrindinius Holokausto Lietuvoje etapus, suvokti pagrindinius aspektus, pagilins ir įtvirtins istorines žinias susijusias su šiuo laikotarpiu.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus fortifikacijos ir ginkluotė

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus fortifikacijos ir ginkluotė“ vyksta autentiškame kultūros objekte – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje. Užsiėmimo metu dalyviai per įvairiais aktyvias
veiklas (kurios bus vykdomos atsižvelgus į dalyvių amžių) supažindinami su Vilniaus tarptautine padėtimi XIV-XVII a., gynybos sistemos poreikiu ir istorine jos raida. Dalyviai skatinami ir raginami patys kelti klausimus, reikšti mintis, teikti apibendrinimus ir iškilusius svarstymus Vilniaus gynybos ir ginkluotės tematika. Mokiniai patys pamatys ir galės prisiliesti prie XIV-XVIII a. Vilniaus gynybai naudotų ginklų, sužinos jų veikimo principus. Užsiėmimo metu didelis dėmesys teikiamas tam, jog dalyviai susipažintų su įvairiais istorijos šaltiniais (žemėlapiai, planai, piešiniai, autentiški ginklai, šarvai, pastatai, raštai, archeologiniai radiniai ir kt.) ir suvoktų juos kaip mūsų praeities liudytojus, kuriems padedant mes galime pažinti praeitį. Mokiniai bus supažindinti su šaltinių tyrimų problematika, raginami juos kritiškai vertinti. Vilnius – Lietuvos sostinė jau ne vieną amžių, atspindėjus daugelį Lietuvos istorijos etapų, svarbiausių įvykių. Vilniaus gynybinės sienos bastėjos istorijoje tai taip pat labai atsispindi. Prisimindami svarbiausius savojo krašto įvykius, sužinodami naujus, mokiniai bus skatinami ir raginami gerbti Lietuvos praeitį, ugdytis kultūrinį sąmoningumą Susipažinę su Vilniaus gynybos sistema ir bastėjos istorija, mokiniai patys kurs savo žymėjimo sistemas ir simbolius senajame Vilniaus plane. Taip pat galės matuotis ir apžiūrėti Vilniaus kario šarvų dalis. Užsiėmimo metu jaunuoliai galės pasijusti jaunaisiais istorikais, nagrinėjančiais praeities pažinimo problematiką, mokysis tirti istorinius šaltinius, konstruoti apibendrinimus, reikšti savas idėjas. Susipažinę su XIV – XVIII a. Vilniaus gynybos istorija, galės įsijausti į tuometinio vilniečio realijas, aptarti to meto problemas, ieškoti jų sprendimo būdų ir suvokti tuometinę vilniečio gyvenimo aplinką.
Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Vilniaus tautų mozaika“

Tikslas: Edukacinių ekskursijų pagalba supažindinti moksleivius su Vilniaus miesto istorinio senamiesčio verte bei istoija, ugdyti jaunimo kultūrinį - paveldosauginį sąmoningumą.
Uždaviniai: - gyvai supažindinti su Vilniuje gyvenusias tautas ir jų kitimą: - išskirti religines bendruomenes Vilniuje ir paaiškinti skirtingų religijų ypatumus: - aplankyti skirtingų religijų maldos namus, esančius Vilniaus senmaiestyje; - skiepyti vaikams tautų tolerancijos ir draugystės idėją; - ugdyti vaikų pastabumą, norą tyrinėti ir orientuotis senamiestyje; - žadinti vaikų domėjimąsį savo miesto istorija bei kultūra, - skatinti mokinius mylėti, tausoti materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Naudojami metodai: - edukacinių ekskursijų metu pasitelkiama vizualinė medžiaga (senos nuotraukos, atvirukai, piešiniai, žemėlapiai), miesto legendos, papaildančios ekskursijų turinį; - žaidimų bei užduočių pagalba informacija pateikiama linksmai ir žaismingai; - lyginamuoju metodu, pasitelkiant skirtingas priemones, pristatomas ekskursijos turinys. Edukacinės ekskursijos metu moksleiviai supažindinami su skirtingomis tautomis, įvairiais laikotarpiais apsigyvenę Vilniuje. Lenkai, rusėnai, žydai, vokiečiai, totoriai, karaimai gyveno bendruomenėmis, įkūrę savo gyvenamajame rajone maldos namus. Ir dabar turime išlikusias Rusų, Žydų ar Totorių gatves, menančias nuo seno gyvenusias Vilniaus tautas. Rezultatai: Edukacijos pagalba moksleiviama suteikiama galimybė giliau pažinti senamiesčio paveldo vertybes, skatinama pagarba ir domėjimasis miestų istorija, kultūra, paveldu ir jo tausojimu.
Dizainas

Kostiumo dizainas Vilniaus dailės akademijoje

Domitės kostiumo dizainu ir svajojate sužinoti daugiau apie šią specialybę? Apsilankykite Vilniaus dailės akademijoje ir pamatykite viską patys. Kviečiame visus Lietuvos mokinius,
besimokančius pagal bendrojo ugdymo programas susipažinti su Vilniaus dailės akademijos meno ir dizaino laboratorijomis, konkrečiau su Kostiumo dizaino laboratorija. Tai unikali galimybė mokiniams ir jų mokytojams išvysti, kaip dirba kostiumo dizaino specialybės studentai, kokios yra jų auditorijos, priemonės, edukacinė estetinė aplinka. Galbūt tai atlieps mokinių individualius poreikius ir paskatins ateityje rinktis kostiumo dizaino studijas arba tiesiog padrąsins mokytis dailės pagrindų, užsiimti kūryba, plačiau domėtis kultūriniu/ meniniu gyvenimu. Ekskursijos po Vilniaus dailės akademijos rūmus "Titaniką" metu, mokiniai bus supažindinti su kostiumo dizaino specialybe. Galimai bus įkvėpti kūrybinių minčių, darbų atlikimo metodų ir priemonių įvairovės, bus paskatinti patys savarankiškai kurti arba atlikti menines užduotis, gebės atskirti kostiumų atlikimo technikas. Pagal galimybės mokiniai turės šansą pakalbinti kostiumo dizaino studentus ir užduoti jiems rūpimus klausimus. Be to, vyresnių klasių mokiniams bus suteikiama visokeriopa informacija apie Vilniaus dailės akademijos stojamuosius egzaminus į kostiumo dizaino specialybę.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija Vilniaus senamiestyje

„Gatvės gyvos vaikams“ kuria specialiai mokiniams pritaikytas edukacines ekskursijas: - pasivaikščiojimuose gausu interaktyvių elementų; - informacija parinkta pagal vaikų amžių ir
suvokimą; - ekskursijas veda darbe su vaikais patyrę gidai. Ekskursijų tikslas – sudominti vaikus miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijų uždaviniai: - įtraukti vaikus į gyvą miesto erdvių tyrinėjimą; - sudominti vaikus įvairiais miesto architektūros, meno elementais; - ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą orientuotis ir suprasti miestą; - iškelti klausimus ir kviesti vaikus dalintis mintimis, interpretuoti miesto istoriją ir dabartį; - atkreipti vaikų dėmesį į paveldo išsaugojimo iššūkius. Ekskursijose naudojami metodai: - įvairūs teminiai žaidimai, užduotys, padedančios įsisavinti ekskursijos turinį; - įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (istorinės nuotraukos, atvirlaiškiai, žemėlapiai ir kt.); - skirtingus pojūčius sužadinančios priemonės (degustuojami temą atskleidžiantys maisto produktai, uodžiami kvapai ir kt.); - įvairios priemonės ar objektai, iliustruojantys temą. Siekiama, kad po ekskursijos vaikai jaustųsi geriau pažįstantys istorinę miesto dalį, suvoktų apie joje glūdinčias vertybes ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančią aplinką. Ekskursijų maršrutai „Didieji Lietuvos kūrėjai“: ekskursijos metu sugrįšime į praeitį, dainos ir žaidimai padės atskleisti, ką mums suteikė pagonybė ir krikščionybė, sužinosime, kaip Lietuvą kūrė Mindaugas, Gediminas, ką ypatingo į mūsų šalį atvežė Bona Sforca bei kas gi buvo Nepriklausomybės signatarai. „Senojo Vilniaus paslaptys“: ekskursija supažindina su įdomiausiais istorinio Vilniaus akcentais. Maršrutas driekiasi senamiesčio gatvelėmis aplankant svarbius istorinius pastatus (Katedra, Universitetas, Šv. Onos bažnyčia…) bei užsukant į jaukius senojo Vilniaus kiemelius.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus gynyba ir ginkluotė

Tikslas – supažindinti edukacijos užsiėmimo dalyvius su Vilniaus gynyba ir ginkluote per aktyvias ir prasmingas veiklas, skatinant suvokimą, pagarbą ir domėjimąsi savojo krašto kultūra
ir praeitimi. Uždaviniai: 1. Skatinti mokinių susivokimą ir supratimą, jog praeities pažinimo formos nėra tik išmokstamos, tačiau ir suvokiamos bei patiriamos, skatinant jų pažinimą ir kritišką vertinimą praeities dienas liudijantiems šaltiniams. 2. Formuoti ir ugdyti dalyvių susidomėjimą ir nuostatas branginti ir vertinti savos vietovės praeitį ir kultūros paveldą. 3. Edukacijos veiklas ir ugdomus gebėjimus derinant su pradinio ugdymo bendrąja programa, sudaryti sąlygas mokinių tęstiniam ugdymui(si) ir pažinimo procesui, prasidėjusiam formalaus švietimo metu. Metodai ir priemonės: Edukacijos metu bus naudojami stendiniai žemėlapiai ir žemėlapių trafaretai vaikų orientavimosi ugdymui bei savų simbolių ir sistemų kūrimo pagrindams. Vaikai bus skatinami aktyviai reikšti mintis, asocijuoti, lyginti ir kritiškai vertinant daryti išvadas. Užsiėmimo metu bus naudojami kario šarvai, kuriuos vaikai galės matuotis. Naudojant interaktyvų terminalą, vaikai galės sužaisti istorinį žaidimą. Bastėjos pastatas bus pasitelktas kaip priemonė vaikų suvokimo apie praeitį ugdymui(si). Žaismingai naudojant istorinius autentiškus šaltinius (žemėlapiai, piešiniai, ginklai, fotografijos, schemos ir kt.) bus formuojamas mokinių suvokimas apie praeities kultūros pažinimo šaltinius, formas. Reflektuojant visą užsiėmimą vaikai bus skatinami reikšti savo mintis, įsimintus dalykus ir patirtus įspūdžius. Veikla: Edukacinis užsiėmimas vyks autentiškame kultūros objekte – bastėjoje. Žaisminga forma bus išsiaiškinta XIII–XVIII a. Vilniaus tarptautinė padėtis, kilusios miesto gynybos problemos. Kartu bus ieškoma galimų problemų sprendimo būdų ir išsiaiškinta, kokius nutarimus priėmė to meto vilniečiai.
Rodomi įrašai: 1 - 2043