Architektūra, Kultūros paveldas

UNESCO Lietuvoje: Vilniaus istorinis centras

Keliausime nuo Aušros vartų Valdovų keliu link Valdovų rūmų, vingiuodami pro buvusius bajorų dvarus, pirklių namus, žydų krautuvėles, vienuolynus ir bažnyčias. Pakeliui apžvelgsime
svarbiausius miesto raidos etapus, aptarsime šiuolaikines realijas, prisiminsime šiuos ir kt. dalykus: - Kurioje bažnyčioje sovietmečiu buvo ateizmo muziejus? - Ar galima šiandien užlipti ant pilies gynybinės sienos? - Kur prasidėjo Baltijos kelias kuris pasauliui parodė, kad mes norime būti laisvi? Nepaisant istorinių permainų, Vilniaus istorinio centro erdvinė struktūra atspindi architektūros stilių kaitą, politinių ir gamtinių įvykių nulemtą raidą. Pažinsime Vilniaus istorinį centrą kaip UNESCO kultūros paveldo objektą. Diskutuosime apie kultūros paveldo vertybių išsaugojimo reikšmę ateities kartoms.
Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus bastėjos baziliskas ir kitos legendos

Tikslas – ugdyti mokinių suvokimą ir gebėjimus suprasti bei analizuoti įvairias skirtingas istorines ir žmonių vaizduotės išraiškas, kurios susijungdamos kuria Vilniaus miesto istorinės
ir kultūrinės sąmonės detales ir visumą. Skatinti susidomėjimą savojo krašto, miesto istorija bei kultūra. Uždaviniai: (1) skatinti mokinių susivokimą ir gebėjimus skirti, kas pasakojimuose tikra, išgalvota ir kas juose mums vertinga bei liudija apie įvykusią istoriją; (2) formuoti gebėjimą suvokti simbolius, perkeltines prasmes ir jų sąsajas su realiais, istorinių įvykių aspektais; (3) ugdyti mokinių supratimą, jog žmogus veikla ir jų krašto, vietovės istorija sparčiai keičiasi, pažindinant juos su dabartinių ir senovinių pastatų pavyzdžiais ir funkcijomis; (4) skatinti supratimą, kad praeitis, jos reiškiniai turi įtakos šiandienai ir suvokimui, kas mes esame; (5) ugdyti meilę ir pagarbą savajam kraštui ir jame veikusiems žmonėms. Metodai ir priemonės Kaip pagrindiniai užsiėmimo šaltiniai (priemonės) naudojamos trys Vilniaus legendos: Geležinio vilko, Vilniaus bazilisko ir užkeiktų turtų bastėjos šulinyje. Informacinio terminalo pagalba mokiniams bus pateiktos ir pademonstruotos vaizdinės priemonės. Užsiėmimo pabaigoje naudodami įvairias išraiškos priemones (modeliną, plastiliną, spalvotą popierių, dažus ir kt.) mokiniai patys kurs ir konstruos savąjį legendinį baziliską. Programai dėstyti bus naudojama: pasakojimas, skaitymas, lyginimas, informacijos siejimas, analizavimas, diskutavimas, vaizdinės medžiagos demonstravimas, savo minčių reiškimas, realaus daikto darymas, autentiškos aplinkos patyrimas, spalvų terapijos metodas. Edukacinis užsiėmimas vyks autentiškame kultūros bei istorijos objekte – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje. Žaismingomis formomis, naudojant įvairius metodus bei žiūrint į realią Vilniaus panoramą bus prisiminta (arba naujai išgirsta) Vilniaus įkūrimo – Geležinio vilko legenda.
Dizainas

Kostiumo dizainas Vilniaus dailės akademijoje

Domitės kostiumo dizainu ir svajojate sužinoti daugiau apie šią specialybę? Apsilankykite Vilniaus dailės akademijoje ir pamatykite viską patys. Kviečiame visus Lietuvos mokinius,
besimokančius pagal bendrojo ugdymo programas susipažinti su Vilniaus dailės akademijos meno ir dizaino laboratorijomis, konkrečiau su Kostiumo dizaino laboratorija. Tai unikali galimybė mokiniams ir jų mokytojams išvysti, kaip dirba kostiumo dizaino specialybės studentai, kokios yra jų auditorijos, priemonės, edukacinė estetinė aplinka. Galbūt tai atlieps mokinių individualius poreikius ir paskatins ateityje rinktis kostiumo dizaino studijas arba tiesiog padrąsins mokytis dailės pagrindų, užsiimti kūryba, plačiau domėtis kultūriniu/ meniniu gyvenimu. Ekskursijos po Vilniaus dailės akademijos rūmus "Titaniką" metu, mokiniai bus supažindinti su kostiumo dizaino specialybe. Galimai bus įkvėpti kūrybinių minčių, darbų atlikimo metodų ir priemonių įvairovės, bus paskatinti patys savarankiškai kurti arba atlikti menines užduotis, gebės atskirti kostiumų atlikimo technikas. Pagal galimybės mokiniai turės šansą pakalbinti kostiumo dizaino studentus ir užduoti jiems rūpimus klausimus. Be to, vyresnių klasių mokiniams bus suteikiama visokeriopa informacija apie Vilniaus dailės akademijos stojamuosius egzaminus į kostiumo dizaino specialybę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senoji knygrišystė. Suvenyrinių knygelių gamyba

Edukacijos metu supažindinama su knygrišystės amato raida, įrankiais, medžiagomis, jų ypatybėmis. Trumpai pasakojama apie Renesanso/Žygimanto Augusto laikų ir kitų laikotarpių
knygrišystės amatą bei knygas. Mokoma kūrybinės knygrišystės pagrindų, naudojant senąsias istorines technologijas. Užsiėmimo metu pasiruošite lanką iš popieriaus ir prisiūsite jį prie augalinio išdirbimo odos viršelio, viršelį galėsite dekoruoti antspaudais, atkurtais pagal Žygimanto Augusto bibliotekos knygų viršelių ornamentus, arba kitais laikotarpiui būdingais raštais, įspaudais, simboliais.
Kultūros paveldas

Ekskursija „Vilniaus gynybinė siena“

Tikslas: Edukacinių ekskursijų pagalba supažindinti moksleivius su Vilniaus miesto istorinio senamiesčio verte bei istorija, ugdyti jaunimo kultūrinį - paveldosauginį sąmoningumą.
Uždaviniai: - sužinoti daugiau apie Vilniaus miesto gynybinę sieną ir vartus, jų atsiradimo ir nugriovimo istoriją: - aplankyti neišlikusių vartų vietas, ieškoti išlikusių sienos fragmentų, mokintis juos atpažinti: - aplankyti Aušros vartus-vienintelius išlikusius miesto sienos vartus; - ugdyti vaikų pastabumą, norą tyrinėti ir orientuotis senamiestyje; - žadinti vaikų domėjimąsį savo miesto istorija bei kultūra, - skatinti mokinius mylėti, tausoti materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Naudojami metodai: - edukacinių ekskursijų metu pasitelkiama vizualinė medžiaga (senos nuotraukos, atvirukai, piešiniai, žemėlapiai), miesto legendos, papaildančios ekskursijų turinį; - žaidimų bei užduočių pagalba informacija pateikiama linksmai ir žaismingai; - lyginamuoju metodu, pasitelkiant skirtingas priemones, pristatomas ekskursijos turinys. Ekskursija prasideda Trakų gatvės pradžioje, nuo kur aplankysime 4 Vilniaus gynybinės sienos vartus. Eidami ieškosime išlikusių miesto sienų liekanų, kalbėsime apie sienos statybą ir jos reikšmę miesto gyvenimui. Sužinosime, kur buvo iki mūsų dienų neišlikę vartai, kaip jie atrodė ir pasigėrėsime vieninteliais išlikusiais Aušro Vartais. Rezultatai: Edukacijos pagalba moksleiviama suteikiama galimybė giliau pažinti senamiesčio paveldo vertybes, skatinama pagarba ir domėjimasis miestų istorija, kultūra, paveldu ir jo tausojimu.
Dailė

Kaip atsiranda menas? Arba pažintis su Vilniaus dailės akademija

Ar žinai, kokios yra meno rūšys? Kuo skiriasi skulptūra nuo keramikos, tekstilė nuo kostiumo dizaino, freska nuo mozaikos? Kas yra šiuolaikinis daikto dizainas, architektūra, interjero
dizainas? Kuo skiriasi grafika nuo grafinio dizaino? Kaip tampama meno specialybės studentu? Kokios yra priemonės ir galimybės juo tapti? Tad, ar nori sužinoti, kaip atsiranda menas? Tuomet apsilankyk pas mus Vilniaus dailės akademijoje ir turėsi progą ne tik viską išvysti savo akimis, bet net ir pats atlikti mažą meno kūrinį! Tai galimybė kiekvienam Lietuvos mokiniui, besimokančiajam pagal bendrojo ugdymo programas susipažinti su Vilniaus dailės akademija, su specialybių gausa ir jų specifika. Tai unikali galimybė mokiniams išvysti, kaip dirba meno studentai, kokios yra jų auditorijos, priemonės, edukacinė estetinė aplinka. Galbūt tai atlieps jų individualius poreikius ir paskatins ateityje rinktis meno studijas arba padrąsins mokytis dailės pagrindų, užsiimti kūryba. Ekskursijos po Vilniaus dailės akademijos Senuosius, Naujuosius rūmus arba "Titaniką" metu, mokiniai bus supažindinti su meno specialybių gausa. Galimai bus įkvėpti kūrybinių minčių, darbų atlikimo metodų ir priemonių įvairovės, bus paskatinti patys savarankiškai kurti arba atlikti menines užduotis, gebės atskirti meno kūrinių atlikimo technikas. Vyresnių klasių mokiniams bus suteikiama visokeriopa informacija apie Vilniaus dailės akademijos stojamuosius egzaminus.
Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Vilniaus tautų mozaika“

Tikslas: Edukacinių ekskursijų pagalba supažindinti moksleivius su Vilniaus miesto istorinio senamiesčio verte bei istoija, ugdyti jaunimo kultūrinį - paveldosauginį sąmoningumą.
Uždaviniai: - gyvai supažindinti su Vilniuje gyvenusias tautas ir jų kitimą: - išskirti religines bendruomenes Vilniuje ir paaiškinti skirtingų religijų ypatumus: - aplankyti skirtingų religijų maldos namus, esančius Vilniaus senmaiestyje; - skiepyti vaikams tautų tolerancijos ir draugystės idėją; - ugdyti vaikų pastabumą, norą tyrinėti ir orientuotis senamiestyje; - žadinti vaikų domėjimąsį savo miesto istorija bei kultūra, - skatinti mokinius mylėti, tausoti materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Naudojami metodai: - edukacinių ekskursijų metu pasitelkiama vizualinė medžiaga (senos nuotraukos, atvirukai, piešiniai, žemėlapiai), miesto legendos, papaildančios ekskursijų turinį; - žaidimų bei užduočių pagalba informacija pateikiama linksmai ir žaismingai; - lyginamuoju metodu, pasitelkiant skirtingas priemones, pristatomas ekskursijos turinys. Edukacinės ekskursijos metu moksleiviai supažindinami su skirtingomis tautomis, įvairiais laikotarpiais apsigyvenę Vilniuje. Lenkai, rusėnai, žydai, vokiečiai, totoriai, karaimai gyveno bendruomenėmis, įkūrę savo gyvenamajame rajone maldos namus. Ir dabar turime išlikusias Rusų, Žydų ar Totorių gatves, menančias nuo seno gyvenusias Vilniaus tautas. Rezultatai: Edukacijos pagalba moksleiviama suteikiama galimybė giliau pažinti senamiesčio paveldo vertybes, skatinama pagarba ir domėjimasis miestų istorija, kultūra, paveldu ir jo tausojimu.
Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus įkūrimo legendos“

Paslaugų teikėjo pastaba: Išvažiuojamosios paslaugos organizuojamos tik Vilniaus mieste užsisakius min 2 edukacinius užsiėmimus tai pačiai dienai. Tikslas: padėti moksleiviams
išsiaiškinti, kiek istorinės tiesos yra Vilniaus įkūrimo legendose, per legendų prizmę suvokti istorijos gilumą ir prasmę. Uždaviniai: - supažindinti moksleivius su XVI-XIX a. užrašytomis Vilniaus miesto įkūrimo legendomis; - įrodyti, kad legendos nėra pasakos, o kūriniai, galintys turėti istorinį pagrindą, - legendų bei istorinių šaltinių pagalba stengtis perprasti Vilniaus miesto atsiradimo priežastis ir istoriją; - iškelti klausimus ir kartu su moksleiviais diskutuoti apie Vilniaus miesto istoriją ir dabartį; Naudojami metodai: - skaitomis legendos, kurios užrašytos menininkų ir mokslininkų XVI-XIX a.; - Kiekviena legendos pastraipa yra aiškinama vaizdinių pagalba, lyginami senieji piešiniai, graviūros, žemėlapiai, ištraukos iš istorinių šaltinių; - Žaidimų pagalba yra aiškinamasi tikroji Vilniaus miesto įkūrimo istorija; - Piešinių pagalba mokiniai skatinami atvaizduoti dabartinį Vilniaus miesto simbolį. Edukacinio užsiėmimo metu skaitomos dvi legendos „Geležinis vilkas“ ir „Vilniaus įkūrimas“. Kiekviena kūrinio pastraipa yra išaiškinama moksleiviams, suprantamai modeliuojant tuometę istorinę, globalinę, socialinę Lietuvos istoriją. Moksleiviai paskaitos metu pamato daug vaizdinės medžiagos, paimtos iš įvairių senųjų istorinių šaltinių, noriai diskutuoja ir atsakinėja į užduodamus klausimus, padedančius išsiaišktinti Vilniaus miesto įkūrimo peripetijas. Edukacinio užsiėmimo pabaigoje moksleiviai bus skatinami pavaizduoti Vilniaus miesto simbolį, kuris svarbus šiandieninio jaunimo akimis. Rezultatai: Vaikai vaizdų pagalba pamato sąsajas tarp legendos ir dabar išlikusio Vilniaus senamiesčio objektų, jiems legenda nebeskamba kaip pasaka, o kaip dar vienas šalies istoriją padedantis įsisavinti šaltinis.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ekskursija po Vilniaus rotušę

Ekskursija skirta supažindinti mokinius su Vilniaus miesto istorija, kuri glaudžiai susijusi su pačiu Rotušės pastatu. Ekskursijos metu nagrinėjama miesto ir pastato raida: kodėl
Vilniaus miestas siekė savarankiškumo?; kada Vilniui buvo suteiktos Magdeburgo teisės?; kokia buvo magistrato paskirtis ir veikla?; kaip keitėsi pastatas ir jo paskirtis bėgant metams?; kodėl Rotušė yra kultūros paveldo objektas? Kartu su gide mokiniai aplankys didžiąją dalį Rotušės pastato ir nusileis į požemius, kuriuose veikė Vilniaus magistrato kalėjimas. Tai edukacinė kelionė po skirtingo laikmečio, įvairių architektūrinių stilių ir funkcijų pastatą, kuria siekiama sužadinti mokinių smalsumą ir norą domėtis ne tik miesto, bet ir Lietuvos istorija.
Dailė, Fotografija

Fotografijos istorija. Cliché verre atvirukų gamyba

Proceso pavadinimas "Cliché verre" išvertus iš prancūzų kalbos reiškia "stiklo klišė". Tai yra fotografijos, dailės ir grafikos mišinys, menantis laikus, XIX a.
pradžia, prieš tikrosios fotografijos atsiradimą, kuomet fotografija buvo laikoma meniška tada, kai ant jos kažkas pripiešdavo. Edukacijos metu piešiame ant stiklinių, žvakės liepsna aprūkytų negatyvų. Tada ant nespalvoto fotopopieriaus atsispausdiname atspaudą. Nereikia nei ypatingų piešimo, nei nuotraukų spausdinimo įgūdžių. Užsiėmimo metu tiesiogiai prisiliečiama prie fizikos, chemijos mokslų (kalbamai apie degimo procesą, apie susidarančius suodžius, kaip jie padengia stiklą). Apsuodinus stiklą ant jo bambukiniais pagaliukais piešiamas štrichinis piešinys. Šiame etape kalbama apie dailės, grafikos variantus, apie štrichinio piešinio specifiką. Paskutinis etapas - atspaudo spausdinimas klasikiniu fotocheminiu būdu ant juodai balto fotopopieriaus. Šiame etape kalbama tiek apie fotografo, kaip amatininko, veiklą, tiek pasakojama apie fotocheminius procesus, vykstančius fotopopieriuje.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Senojo Vilniaus mūro istorijos“

Edukacinis užsiėmimas „Senojo Vilniaus mūro istorijos“ vyksta viename iš seniausių, XIV a. Vilniaus mūriniame pastate – Mažojoje gildijoje bei gretimame XVIII a. Masalskio name. Unikali
pastato architektūra ir specifinė paskirtis savaime yra puikus architektūros ir miesto istorinės raidos pavyzdys. Per edukaciją supažindinama su miesto kūrimosi istorija ir architektūros raidos etapais, urbanistinės kultūros (pvz., prekybos, apgyvendinimo, maitinimo patalpų) įvairove ir ypatumais. Edukacija skatina domėjimąsi lokaliąja miesto ir viso krašto istorija, ugdo architektūrinio ir kultūrinio paveldo vertės ir apsaugos suvokimą, moko atpažinti, gretinti ir vertinti skirtingus architektūros stilius, suteikia išsamesnių žinių apie socialinius miesto gyventojų etninės sudėties, gyvenimo būdo ir papročių pokyčius nuo XIV a. iki XXI amžiaus.
Dailė, Kultūros paveldas

Vilniaus katedros požemiai ir lobyno istorija

Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika – viena seniausių ir svarbiausių katalikų šventovių Lietuvoje. Nuo pat Lietuvos krikšto 1387 m. iki XX a. vidurio
be pertraukos tikintiesiems tarnavusios ir jiems 1988 m. grąžintos katedros istorinę ir dvasinę svarbą liudija joje išlikusios didikų funduotos koplyčios, įvairių laikotarpių dailės, skulptūros, auksakalystės šedevrai, antkapiniai paminklai. Ekskursijos dalyviai apsilankys katedros požemiuose, apžiūrės juose saugomus archeologinius radinius, senuosius palaidojimus ir karalių mauzoliejų. Susipažinę su nedidelėmis katedros lobių užuominomis požemiuose, visą lobyną pamatys Šv. Mykolo bažnyčioje. Ne kartą lobyno daiktai buvo įkeisti, susidėvėję, perlydyti. Tai, kad vertinga lobyno dalis pasiekė šiuos laikus, prilygsta stebuklui.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija Vilniaus senamiestyje

„Gatvės gyvos vaikams“ kuria specialiai mokiniams pritaikytas edukacines ekskursijas: - pasivaikščiojimuose gausu interaktyvių elementų; - informacija parinkta pagal vaikų amžių ir
suvokimą; - ekskursijas veda darbe su vaikais patyrę gidai. Ekskursijų tikslas – sudominti vaikus miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijų uždaviniai: - įtraukti vaikus į gyvą miesto erdvių tyrinėjimą; - sudominti vaikus įvairiais miesto architektūros, meno elementais; - ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą orientuotis ir suprasti miestą; - iškelti klausimus ir kviesti vaikus dalintis mintimis, interpretuoti miesto istoriją ir dabartį; - atkreipti vaikų dėmesį į paveldo išsaugojimo iššūkius. Ekskursijose naudojami metodai: - įvairūs teminiai žaidimai, užduotys, padedančios įsisavinti ekskursijos turinį; - įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (istorinės nuotraukos, atvirlaiškiai, žemėlapiai ir kt.); - skirtingus pojūčius sužadinančios priemonės (degustuojami temą atskleidžiantys maisto produktai, uodžiami kvapai ir kt.); - įvairios priemonės ar objektai, iliustruojantys temą. Siekiama, kad po ekskursijos vaikai jaustųsi geriau pažįstantys istorinę miesto dalį, suvoktų apie joje glūdinčias vertybes ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančią aplinką. Ekskursijų maršrutai „Didieji Lietuvos kūrėjai“: ekskursijos metu sugrįšime į praeitį, dainos ir žaidimai padės atskleisti, ką mums suteikė pagonybė ir krikščionybė, sužinosime, kaip Lietuvą kūrė Mindaugas, Gediminas, ką ypatingo į mūsų šalį atvežė Bona Sforca bei kas gi buvo Nepriklausomybės signatarai. „Senojo Vilniaus paslaptys“: ekskursija supažindina su įdomiausiais istorinio Vilniaus akcentais. Maršrutas driekiasi senamiesčio gatvelėmis aplankant svarbius istorinius pastatus (Katedra, Universitetas, Šv. Onos bažnyčia…) bei užsukant į jaukius senojo Vilniaus kiemelius.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ką pasakoja Vilniaus gynybinės sienos bastėja?

Ką apie mūsų praeitį ir vilniečių gyvenimą, sostinės istoriją liudiją Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir joje esantys istoriniai šaltiniai? Dalyviai bus supažindinti su bastėjos
istorija, atsiradimo aplinkybėmis, ginkluotės subtilybėmis ir gynybine Vilniaus istorija nuo XIV iki XVIII a. Naudojant vaizdinę medžiagą, mokiniai sužinos apie Vilniaus gynybinės sienos ir jos vartų istoriją, išgirs Vilniaus bastėjoje sklandančią Bazilisko legendą. Vėliau, suskirstyti į komandas atliks užduotis, kurių metu nagrinėjant ir randant bastėjoje esančius pirminius ir antrinius istorinius šaltinius, turės atsakyti į pateiktus klausimus. Mokiniai turės galimybę apžiūrėti ir nagrinėti: autentiškus ginklus, Vilniaus miesto planus, istorinius bastėjos raidos aprašymus, XV – XVIII a. mūšių braižinius, bastioninių pastatų piešinius, ir kt. Edukacijos metu ugdomas dalyvių istorinės erdvės ir laiko suvokimas, lyginant ir pažindinant su konkrečiais, skirtingų laikotarpių pavyzdžiais. Skatinamas mokinių įvairus ir efektyvus darbas su istoriniais šaltiniais, turint juos atpažinti, nagrinėti, rasti reikiamą informaciją, lyginti, analizuoti, daryti apibendrinimus ir kt. Ugdomas mokinių gebėjimas dirbti grupėje ir atlikti komandines užduotis siekiant bendro visiems tikslo. Užsiėmimo metu puoselėjamas mokinių suvokimas, kad istorija ir jos šaltiniai, kurių gausybe esame apsupti kasdieną, padeda pažinti ir suprasti praeitį, taip labiau suvokiant save esamame laike. Jog mūsų krašto, tautos, gimtinės istorija yra vertinga ir brangi kiekvienam, kuris su ja susijęs šiandien.
Kultūros paveldas, Literatūra

Baziliskas ir kitos Vilniaus paslaptys

Kaip ir iš ko sužinome apie istoriją? Praeitį? Praeityje veikusius ir kūrusius žmones? Užsiėmimo metu bus aptarta nemažai skirtingų istorijos šaltinių ir aptarta ką, juos kritiškai
vertinant, jie mums pasakoja apie praeitį. Didžiausias dėmesys bus telkiamas ties legendomis ir mitais, kurie taip pat mums pasakoja apie praeitį ir aiškina kas ir kodėl ankščiau nutiko. Dalyviai prisimins bei įvairiomis priemonėmis sužinos kelias Vilniuje sklandančias legendas: Geležinio vilko, užkeiktų bastėjos šulinio turtų, Vilniaus bazilisko ir kt. Bus aptarta kaip ir kodėl legendos ir mitai prisideda prie mūsų krašto praeities supratimo, ką iš jų galime sužinoti, kaip kritiškai turime juos vertinti ir ką jie atskleidžia apie praeityje veikusius žmonės, jų gyvenimą ir vertybes. Atsižvelgiant į dalyvių amžių, turinys ir užsiėmimo veiklos bus koreguojamos pagal mokinių turimas žinias ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas. Užsiėmimo metu, mokiniai ne tik susipažins, nagrinės, aptars, analizuos sužinotą informaciją, bet ir patys turės progą grupinio darbo metu, kurti istoriniais įvykiais paremtą legendą. Pagrindinis užsiėmimo tikslas - ugdyti mokinių suvokimą ir gebėjimus suprasti bei analizuoti įvairias skirtingas istorines ir žmonių vaizduotės išraiškas, kurios susijungdamos kuria Vilniaus miesto istorinės ir kultūrinės sąmonės detales ir visumą. Skatinti susidomėjimą savojo krašto, miesto istorija bei kultūra.
Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų“ supažindins mokinius su Gedimino pilies istorija, miesto kūrimosi istorija, bus pristatyti kunigaikščio Gedimino laiškai.
Aptarta kokią įtaką miesto augimui, kultūriniam, socialiniam gyvenimui turėjo šie laiškai. Ekskursijų vadovo pasakojimo metu bus akcentuota daugiakultūriškumo, tolerancijos, religinės laisvės, prekybos, mainų, amatininkų cechų svarba ir įtaka miesto augimui. Mokiniai bus supažindinti su to laikotarpio komunikacijos, laiškų rašymo ypatybėmis. Užsiėmimo turinys bus pritaikomas pagal dalyvių amžių. Praktinėje – kūrybinėje užduotyje mokiniai turės galimybę pasirinkti jiems labiausiai tinkančią veiklą: nusikelti į viduramžius ir pabandyti patiems parašyti laišką užsienio miestams, gyventojams su kvietimu į Vilnių ar jų gimtąjį miestą, arba pabandyti pagalvojus kuo jų miestas ypatingas, kuo pačiam mokiniui jis svarbus, pakviesti atvykti svečius į savo miestą šiandien. Po ekskursijų vadovo pasakojimo, kūrybinėje užsiėmimo dalyje, mokiniams bus išdalintos Gedimino laiško ištraukos. Jas perskaičius mokiniai pasitelkdami išgirstą pasakojimą, matytus eksponatus, panaudodami įgytas žinias bus paprašyti sukurti savo laišką. Pasitelkę savo vaizduotę prisiminę tokių laiškų svarbą anuomet mokiniai galės nusikelti į Gedimino laikus ir pabandyti parašyti laišką su, savo pačių sugalvotu, kvietimu atvykti į Vilnių. Jaunesniųjų klasių mokiniai gavę Gedimino laiško santrauką ir panaudodami įvairias priemones, kaip lipdukus, aplikacijas, žodžių iškarpas sudėlios viduaramžių laikais rašytą laišką. Panaudodami turimas žinias, žinodami šių dienų miesto aktualijas, problemas vyresniųjų klasių mokiniai galės parašyti, nupiešti, įgarsinti, nufilmuoti, suvaidinti laišką savo miestui, pasidžiaugti juo, pasidalinti palinkėjimu, o galbūt pasiūlyti sprendimų kaip miestas galėtų tobulėti ar spręsti jam aktualias problemas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senoji knygrišystė. Archyvinių rankraštinių knygelių gamyba

Edukacijos metu supažindinama su knygrišystės amato raida, įrankiais, medžiagomis, jų ypatybėmis. Trumpai pasakojama apie Renesanso/Žygimanto Augusto laikų ir kitų laikotarpių
knygrišystės amatą. Mokoma kūrybinės knygrišystės pagrindų, naudojant senąsias istorines technologijas. Užsiėmimo metu mokoma vienos iš seniausių knygrišystės technikų - archyvinio rankraštinio įrišo. Užsiėmimo metu pasiruošite lankus iš popieriaus ir prisiūsite juos prie augalinio išdirbimo odos viršelio, viršelį dekoruosite antspaudais, atkurtais pagal Žygimanto Augusto bibliotekos knygų viršelių ornamentus, arba kitais laikotarpiui būdingais raštais, įspaudais, simboliais.
Dailė, Lėlių teatras

Šešėlių teatras: Kaip Ežiukas ir Meškiukas keitė dangų

Pasaka apie du draugus Ežiuką ir Meškiuką gyvenančius miške, ieškančius nuotykių, nebijančius iššūkių. Šiems geriausiems draugams nutinka ir tokie dalykai, kurie vargu ar galėtų nutikti
realiame gyvenime. Vienas iš jų - sumanymas pakeisti dangų. Jei dar niekada neteko aplankyti vietelės, kur yra sudėti įvairūs dangūs, Meškiukas su Ežiuku jums parodys ir, jeigu niekada neteko pakeisti dangaus, Ežiukas su Meškiuku parodys, kaip tai padaryti, tačiau ar pavyks draugams pakeisti dangų? Ir ar išvis įmanoma nuimti dangų ir būti be jo? Kas būna tada? Nuo padūkusio šėlsmo iki melancholiškos rimties Ežiukas su Meškiuku praves kelionę per savąjį mišką, palydėdami galbūt paskutinįsyk pasirodžiūsią saulę, kuri papuošė žemę rudens sutemomis. Spektkalis pastatytas pagal Sergej Kozlov ,,Ežiukas rūke‘‘ - trumpų, švelnių ir pašėlusių pasakų rinktines. Istorija pasakojama šešėlių ekrane įvairiomis tradicinėmis ir netradicinėmis šešėlių tearo priemonėmis bei trumpais muzikiniais intarpais. Po spektaklio žiūrovai galės apžvelgti visą atlikimo virtuvę, iš kur ateina ir pasirodo šešėlis ekrane, taip pat bus vedamos dirbtuvės norintiems pasigaminti savo šešėlinę lėlytę arba sukurti dangų.
Dizainas, Etninė kultūra

Senovinis lėlių rišimas: baltiškas kostiumas

Šios edukacijos tikslas – supažindinti mokinius su baltišku istoriniu laikotarpiu bei tuo metu vilkimu kostiumu, jo sudėtinėmis dalimis, papuošalais, taip pat skatinti mokinių
domėjimąsi tautos kultūros paveldu ir per kūrybinę veiklą pažinti kultūrinę aplinką. Užsiėmimas interaktyvus – derinama pasakojimas, diskusija, praktinė veikla. Vaizdinė priemonė - pati užsiėmimo vedėja apsirengusi to laikotarpio kostiumu, pasipuošusi žalvariniais bališkais papuošalais. Kiekvienas mokinys riša lėlytę, naudodamas jau paruoštas atitinkamo dydžio ir spalvos audinių atraižėles. Lėlės gaminamos mazgelių rišimo technika. Užsiėmimo pabaigoje rodomos kitų tautų rištinės lėlytės. Lėles mokiniai pasiima su savimi.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Dzūkijos krašto tradicinių amatų programa „Šiaudinių sodų rišimas“

Etninės kultūros programa skirta 1–10 klasių mokiniams. Programos trukmė 90 minučių. Programoje laukiame 10-20 vaikų. Tikslas – supažindinti su tradiciniais Dzūkiškais amatais,
šiaudinių sodų prasme Dzūkijos krašte; ugdant vaikų bendrąsias ir dalykines kompetencijas, sudarant sąlygas kūrybinei veiklai.
Rodomi įrašai: 1 - 2039