Dėmesio! Vadovaujantis Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-1000/V-1055 „Dėl Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 59 punktu Kultūros paso paslaugos gali būti vykdomos iki gruodžio 20 dienos imtinai. Paslaugos, kurių statusas patvirtinta arba laukia patvirtinimo po gruodžio 20 d. bus sistemos atšauktos.
Kultūros paveldas, Kita

Valstybės valdymas

Visi žinome vasario 16-osios dienos akto svarbą. Taip pat daugelis dalyvavo ar iš artimų žmonių žino koks nelengvas kelias buvo iki kovo 11-osios dienos. Ar mes visi suprantame, kad
iškovoti priklausomybės neužtenka? Tai tik ilgo kelio pradžia! Mūsų valstybė net du kartus tapo nepriklausoma. Pirmą kartą 1918 m. išbuvus daugiau nei 100 metų Rusijos imperijos ir 3 metus Vokietijos sudėtyje ir antrą kartą nuo Sovietų socialistinių respublikų sąjungos po 56 metų. Abu kartus jauna nepriklausoma valstybė turėjo iš naujo kurti ar atkurti savo valstybingumo pagrindus. Beveik išeina, kad šimtą metų valstybės vadovas buvo imperijos caras su paskirtu generalgubernatoriumi, paskui 3 metus Vokietijos kaizeris ar SSRS pirmininkas su paskirtu LKP CK pirmuoju sekretorium, o kitą dieną reikėjo turėti savo ne tik vadovą, bet visą Lietuvos Respublikos valdymo sistemą! O juk tai per vieną dieną nepasidaro! Na ir dabar, praėjus šimtui ar beveik 30 metų – kas pasikeitė valstybės valdyme? Taigi kviečiu interaktyvios ekskursijos metu pasivaikščioti, sužinoti ir padiskutuoti: - kas tapo atsakingu už valstybės santvarkos kūrimą? - kas buvo atsakingas, kad užsienio valstybės pripažintų naują valstybę? - kokios ministerijos kūrėsi ir atliko svarbiausią vaidmenį kuriant žmonių gerovę, siekiant užtikrinti apsaugą nuo išorės priešų ir siekiant valstybės pripažinimo tarptautiniuose vandenyse? - Kas rūpinosi tarpukario Lietuvos žmonių sveikata? - ir kt. Interaktyvios ekskursijos metu ne tik sužinosime ką veikia mūsų valstybės gerbūvio kūrėjai, bet ir ieškosime būdų kaip kiekvienas Lietuvos gyventojas gali kurti valstybės gerovę. Nes juk valstybė – tai mes!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kaip Vilnius švenčia Kalėdas

Interaktyvios ekskursijos po Vilniaus senamiestį metu susipažinsime su skirtingų religijų maldos namais ir Kalėdų laikotarpio šventėmis, atliksime užduotis, padedančias geriau pažinti
tautų įvairovę, rinksime gražiausią kalėdinę vitriną, ragausime, spėliosime, žaisime, stebėsimės, juoksimės, pažinsime, fotografuosimės su eglute, tai yra švęsime šventes!
Kultūros paveldas, Kita

Melagienos ir kultūros paveldas

Išmaniaisiais telefonais kursime tiesą apie Lietuvą! Gal ateityje koks užsienietis režisierius iš Holivudo sugalvos kurti filmą apie Vytauto Lietuvą, Miško brolius, Žalgirio mūšį ar
kitą mums svarbų įvykį bei asmenybę. Pasirūpinsime, kad tas režisierius turėtų pakankamai informacijos „youtube“ platformoje papildyti siužetą lietuvių moksleivių akimis. Siužetams naudosime šias ir kitas temas: pasipriešinimas okupacijai, A. Mickevičius gali stiprinti lietuvių, lenkų ir baltarusių draugystę, Lietuvos didžioji kunigaikštystė, kultūros paveldo išsaugojimo reikšmė valstybingumui ir kt. Vilniaus miesto senamiestis taps filmavimo aikštele, kultūros paveldo objektai – dekoracijomis, o visos Lietuvos moksleiviai – aktoriais. Suraskime būdus, kaip tiesa paveikti širdis ir protus!
Kita, Daugiakultūriškumas

Žaidimas gatvės meno galerijoje po atviru dangumi

Netradicinė kultūrinė edukacija netradicinėje galerijoje! Menininkų neblėstantis poreikis išstumti save iš komforto zonos ir stipri vidinė motyvacija urbanistinį pilką miestą prikėlė
naujam gyvenimui. Šioje urbanistinio meno galerijoje moksleiviai susipažins su žirafiuku Nino iš Kauno zoologijos sodo. Atveždamas Nino atvaizdą į kitą miestą, menininkas siekia dienas aptvare leidžiančiam gyvūnui suteikti metaforišką laisvę ir leisti jam pasižvalgyti po naujus horizontus. Taip ir moksleiviai, atvykę iš mokyklos į šią galeriją turės galimybę savarankiškai susipažinti su netradiciniais meno kūriniais, kurie kviečia prabusti ir išlaisvėti, diskutuoti ir interpretuoti! Orientacinio žaidimo metu moksleiviai susipažins su šiais ir kitais meno kūriniais: - „Laisvės statulos“ fragmentas „¼ laisvės“ kviečia apmąstyti laisvės idėją ir problematiką šiuolaikinio politinio ir socialinio gyvenimo kontekste. - Tatuiruotės stiliumi nupiešta plaštaka ant sienos žaismingai kviečia naujai pažvelgti į Lietuvą kadaise valdžiusį valdovą Mindaugą. - Pelėda, kuri pasižymi aukštu intelektu, gina ir saugo teritoriją. Tai tarsi simbolis, saugantis nuo nelaimingų atsitikimų ir lankytojams įkrečiantis proto neprisišaukti nelaimių. - Susipažinsime su 10 reikšmingų Lietuvos meno ir kultūros asmenybių įamžintų ant fasado: Jonas Mekas, Vytautas Kernagis, Jurgis Mačiūnas, Česlovas Milošas, Vydūnas, Clara Rockmore, Mirga Gražinytė-Tyla, Eimuntas Nekrošius, Vitas Luckus ir Arūnas Žebriūnas. - Eisime 70 metrų ilgio taku, kuris atskleidžia folklorą ir tradiciją, kur senoji ikonografija yra naudojama kuriant naujas, bet atpažįstamas reikšmes. - Kalbėsime apie klasikinio meno sušiuolaikinimą ir daug kitų įdomybių! - Geležinis vilkas, sukurtas savanorių rankomis iš metalo laužuose atrinktų antrinių metalo žaliavų Vilniaus būsimo 700 m. jubiliejaus proga. O kokį kūrinį sukursi tu?
Architektūra, Kultūros paveldas

Bernardinai

Bernardinai – tai ir vienuoliai, ir bažnyčia, ir sodas! Nors vaikų akimis, tai dažniausiai vaikų žaidimo aikštelė. Praplėskime vaikų akiratį ir padėkime jiems pažinti visą Bernardinų
ansamblį. Patyrinėkime ir sužinokime naujų žodžių reikšmes: noviciatas, refektorius, Tau, misija, alpinariumas, belvederis ir kt. Kokias naujoves atnešė broliai vienuoliai, kodėl pranciškonų abitas rudas, kokios augalų rūšys buvo auginamos vienuolių soduose bei greta buvusiame Vilniaus universiteto botanikos sode ir kt.
Kultūros paveldas, Skulptūra

Lietuvos kūrėjai: nuo Mindaugo iki Nausėdos

Interaktyvios ekskursijos metu sužinosime kaip Lietuvą kūrė Mindaugas, Gediminas, Basanavičius, Grybauskaitė ir kiti mūsų valstybei svarbūs asmenys. Dainos ir žaidimai padės atskleisti
ką mums davė pagonybė ir krikščionybė. Diskutuosime kokią reikšmę man turi vardas, ar esu kūrybiškas ir kas yra mano lyderio pavyzdys. O svarbiausia – kuo aš galiu įsipareigoti Lietuvai šiais metais?
Kultūros paveldas, Kita

UNESCO gamtoje

Vilniaus kalnai yra istorinė, politinė ir religinė Lietuvos širdis, UNSECO Pasaulio paveldo objekto „Vilniaus senamiestis“ dalis. Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas siekia
išsaugoti Vilniaus pilis, kaip Lietuvos istorinį valstybės ir dvasinės kultūros centrą. Vilniaus istorinio centro istorija prasidėjo ant ledyninės kilmės kalvų, kurios su pertraukomis buvo apgyvendintos nuo pat neolito laikų. Istorinį miesto centrą sudaro trijų pilių (Aukštutinės, Žemutinės ir Kreivosios) teritorijos ir viduramžiais gynybine siena apjuosta zona. Šios sportiškos edukacijos metu kviečiame moksleivius patyrinėti pačią seniausią istorinio centro dalį – Vilniaus piliakalnį su papiliais, kur buvo kreivoji pilis, kūrėsi kreivasis miestas. Nors tai archeologinė vietovė ir visi tyrimų laukiantys objektai dar glūdi po žeme, tai netrukdo kviesti moksleivius diskusijai ir lavinti vaizduotę apie senąjį Vilniaus miestą. Pažintį su rytine rezervato dalimi pradėsime prie Neries ir Vilnelės santakos. Toliau kopsime į Gedimino kapo, Altanos ir Bekešo kalnus. Pakeliui pažinsime dar ledynų suformuoto peizažo raguvas, žygio metu įsivaizduosime kreivąją pilį ir kreivąjį miestą aplink. Susipažinsime su kultūros ir gamtos vertybėmis, legendos ir istorijos padės įsivaizduoti Vilnių ir jos gyventojus nuo pat XIII a. Užduotys, kalbėjimo stilius ir konkretus maršrutas pritaikytas atsižvelgiant į moksleivių amžių (pvz. jaunesniems mažiau ar žemesnės kalvos, vyresniems – statesnės ir pan.). Tikimasi, kad panoraminiai dabartinio miesto vaizdai įkvėps idėjų laboratorijai „Vilnius 700“ artėjančiam jubiliejui.
Kultūros paveldas, Kita

Orientacinis žaidimas: pažink Vilniaus gynybinę sieną pats

Orientacinis žaidimas „Pažink Vilniaus gynybinę sieną pats“ kviečia moksleivius patiems patyrinėti Vilniaus miesto gynybinės sienos perimetrą, maždaug 4 km. Miestą gynybiniai
įtvirtinimai saugojo iš viso apie 300 metų, dabar jau virš 200 metų kaip gynybinės sienos nebėra. Kasmet rugsėjo 6 d. galime pažymėti dieną, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1503 m. privilegija patenkino miestiečių prašymą juos atleisti nuo karo prievolės, kad galėtų miestą aptverti apsaugine siena. Buvusių vartų ir bokštų vietose galėsite įsivaizduoti kokie statiniai čia stovėjo bei prisiminti kokią reikšmę turėjo miestui. Pakeliui lavinsite pastabumą ieškant sankryžų kur stovėjo 9-eri miesto vartai, bokštai, o namų sienose ir kiemuose ieškosite gynybinės sienos autentiškų ar atkurtų fragmentų. Moksleivių lauks informacinės stotelės su interaktyviomis užduotimis buvusių vartų vietose, pakeliui teks ieškoti buvusios sienos fragmentų. Tad šokam į patogius batus, pasiimam telefoną su internetu* ir pirmyn į trasą! (* Užtenka vieno išmanaus telefono su internetu 3-5 asmenų grupei).
Kultūros paveldas, Kita

Galingiausi ir turtingiausi

Kultūrinės edukacijos metu sužinosime, kokių naujovių į Lietuvą atnešė XVI–XVIII a. didikų elitas. Tyrinėdami Radvilų, Pacų, Sapiegų, Chodkevičių ir kitų didikų rūmų fasadus ir kiemelių
užkampius, ieškosime kiekvienos giminės mums paliktų lobių! Jaunesnių klasių mokiniai (1–6 kl.) ekskursijos su gide metu, o vyresnieji (7–12 kl.) savarankiškai orientacinio žaidimo metu.
Architektūra, Kultūros paveldas

UNESCO Lietuvoje: Vilniaus istorinis centras

Keliausime nuo Aušros vartų Valdovų keliu link Valdovų rūmų, vingiuodami pro buvusius bajorų dvarus, pirklių namus, žydų krautuvėles, vienuolynus ir bažnyčias. Pakeliui apžvelgsime
svarbiausius miesto raidos etapus, aptarsime šiuolaikines realijas, prisiminsime šiuos ir kt. dalykus: - Kurioje bažnyčioje sovietmečiu buvo ateizmo muziejus? - Ar galima šiandien užlipti ant pilies gynybinės sienos? - Kur prasidėjo Baltijos kelias kuris pasauliui parodė, kad mes norime būti laisvi? Nepaisant istorinių permainų, Vilniaus istorinio centro erdvinė struktūra atspindi architektūros stilių kaitą, politinių ir gamtinių įvykių nulemtą raidą. Pažinsime Vilniaus istorinį centrą kaip UNESCO kultūros paveldo objektą. Diskutuosime apie kultūros paveldo vertybių išsaugojimo reikšmę ateities kartoms.
Rodomi įrašai: 1 - 1012