Dailė

Draugiškas šaržas

Programa „Draugiškas šaržas“ skirta vyresnio amžiaus moksleiviams, padės išmokti piešti žmogaus veidą, atskirti jauno ir seno veido proporcijas. Mokiniai bus supažindinti su portreto
piešimo ypatybėmis, kurias būtina žinoti piešiant šaržą. Praktinis užsiėmimas ne tik lavins ranką, bet ir akį, nes nuo kiekvieno atskirai priklauso pasirinkimas, ką pamatyti piešiamajame ir ką akcentuoti. Šaržo žanras atvers galimybes papokštauti, draugiškai pajuokauti. Užsiėmimo metu bus sudarytos sąlygos pabendrauti su profesionaliu dailininku jaukioje aplinkoje bei pabandyti patikrinti savo talentą dailėje. Edukacijas veda tarpdisciplininė menininkė, profesionali dailininkė, jau 20 metų piešianti šaržus, Agnė Dragūnaitė.
Dizainas, Kultūros paveldas

Rištinės lėlės atgyja

Autentiška lėlių rišimo technika apjungia žaislų ir kostiumo istorijos elementus, supažindina pasirinktinai su baltišku arba lietuvišku tautiniu kostiumu, jo sudėtinėmis dalimis,
būdingais raštais ir spalvomis, papuošalais. Savo rankomis surištos lėlės atgyja moksleivių vaizduotėje, skatina atsipalaiduoti, fantazuoti, kurti, vaidinti. Moksleiviams ne tik suteikiama žinių iš etnografijos, o taip pat paskatinami kūrybiniai gebėjimai bei ekologinis mąstymas (lėlėsi gaminamos iš antrinių žaliavų - medžiagų skiaučių). Edukacijos metu vykdoma veikla ne tik ugdo moksleivių kūrybiškumą, suteikia progą išlaisvinti emocijas, bet ir teikia estetinį malonumą. Užsiėmimas interaktyvus – derinama pasakojimas, diskusija, praktinė veikla. Pasakojant ir pristatant pasirinktą kostiumą, vaikai skatinami kelti klausimus, dalintis kilusiomis mintimis ir idėjomis. Įspūdžiui sustiprinti pasitelkiamos vaizdinės priemonės – pati programos vedėja apsirengusi baltišku arba tautiniu žemaitišku kostiumu, rodomos temą informatyviai papildančios nuotraukos. Užsiėmimus veda sertifikuota tradicinių amatų meistrė, dailininkė, tekstilininkė Gražina Kriaunevičienė, turinti profesinio mokymo eksperto vardą , dvidešimt penkis metus vedanti skiautinių kursus, parašiusi ir išleidusi dvi knygas – vadovėlius apie skiautinių siuvimą. Meistrės naudojama lėlių rišimo technologija turi tautinio paveldo produkto sertifikatą.
Kita

Priklausomybės veidai

Priklausomybė daugelio sąmonėje siejasi su asocialiais, žlugusiais ir iš normalaus socialinio ir kultūrinio gyvenimo iškritusiais žmonėmis. Tačiau retas kuris susimąsto apie tai, kad
mūsų garbinama televizijos žvaigždė jau daug metų kovoja su priklausomybe ar nekaltas kompiuterinis žaidimas mobiliajame telefone gali būti puikus pamatas priklausomybės vystymuisi. Laikais, kai piketuoti prie seimo siekiant legalizuoti „žolę“ yra žmogaus laisvės išraiška, o alkoholio vartojimas tiek įaugęs į mūsų sąmonę, kad net žodis „gerti“ įgavo girtavimo reikšmę, sunku susigaudyti net tiems, kurie jau turi savąsias tiesas. Jaunam žmogui gausybėje dviprasmiškų nuomonių, mitų ir begalybėje internetinės informacijos atrasti tiesą dar sunkiau. Tokiame kontekste tampa būtina ugdyti jaunų žmonių sąmoningumą, atsakomybę bei toleranciją, priklausomybes bei psichoaktyvių medžiagų vartojimo sukeliamas problemas pristatant ne tik kaip galimą sveikatos problemą, bet kartu ir kaip kultūrinį bei socialinį reiškinį. Edukacijoje, skatinant bendravimą, siekiama problematiką pamatyti per asmenines patirtis. Vaizdingi pavyzdžiai: nuo moksliniams tyrimams panaudotos sultis pamėgusios bezdžionėlės iki kokanui priklausomybę besigydančio nusikaltėlio, padės suvokti priklausomybės, kaip reiškinio atsiradimo ir vystymosi principus. Žaidimais ir vaizdais susipažinsime su naujausiomis mokslinėmis išvadomis, kad priklausomybė mėgsta draugiją, o nikotinas, dažniausiai tampa „raktu“ atveriančiu duris į priklausomybių pasaulį. Edukacijos forma skatina pačius klausytojus ieškoti atsakymų, išsakyti savo nuomonę, klausti ir prieštarauti. Edukacijos dalyviams nemalonų apsvaigimo pojūtį siūloma pajusti užsidėjus „girtumo akinius“, atliekamos koordinacinės užduotys. Edukaciją parengė daugiau kaip 10 metų su priklausomybėmis dirbanti klinikinės toksikologijos gydytoja Laima Gruzdytė, kuri nuolat tobulinasi Lietuvoje bei užsienyje rengiamuose seminaruose, mokslinėse konferencijose, kvalifikacijos kėlimo kursuose.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Valstybė – tai aš

Dar XVII-ame amžiuje Prancūzijos „karaliaus saulės“ Liudviko XIV ištartą diktatoriškąją frazę „Valstybė – tai aš“, šiandien galime perskaityti iš naujo. Ką mums reiškia valstybė? Kas
yra jos kūrėjai ir valdovai? Prezidentas, Vyriausybė, Seimas, politikai, savivaldybių merai, koncernų ir korporacijų vadovai? Kas yra valstybės pagrindas? Teritorija, bendra kalba, istorija, tradicijos ir papročiai? Visa tai tiesa, tačiau kas valstybė būtų be manęs? Be kiekvieno iš mūsų? Tikroji pilietiškumo branda pasireiškia pirmiausia tada, kai išmokstame teisingai užduoti sau klausimą, ne ką valstybė privalo man duoti, o ką aš galių duoti savo valstybei, kai įsisąmoninus, jog „mano gerovė tai – valstybės gerovė“ ir atvirkščiai, laisvė ir atsakomybė ima žengti koja kojon. Edukacijų metu skirtingo amžiaus moksleiviams pristatoma mokslą, meną ir šiuolaikines technologijas sujungusi Tautiškos giesmės“ instaliacija, susidedanti iš Lietuvos Respublikos himno, išreikšto pirmą kartą pasaulio istorijoje nuausta garso analizės juosta bei lazerio iliuminacija, ir darniai susiliejanti į garso, vaizdo bei judesio sinchroninę sistemą. Moksleivių laukia daugybė klausimų ir žaidimų, aprėpiančių istorijos, muzikos, fizikos, kalbos, etikos, gamtos pažinimo, dailės, informacinių technologijų, meilės savajam kraštui ir savęs pažinimo pasaulius. Edukacijas vedantis poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas, baigęs skulptūros, fizikos, lietuvių filologijos, literatūrologijos, kultūros vadybos ir politikos studijas, taip pat kuriantis, organizuojantis ir kuruojantis įvairius kultūros ir meno bei neformaliojo švietimo projektus, vien su „Tautiškos giesmės“ instaliacijos edukacinėmis programomis supažindinęs daugiau nei 20 tūkstančių vaikų.
Kultūros paveldas, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Bohemiškasis Vilnius

„(...) ir tarp tų tūkstančių, dešimčių tūkstančių miestų yra vienui vienas, vienintelis miestas, kuris yra tavo, kurį susirasti – tai susirasti save.“ Valdas Papievis. Kas bendra tarp
bažnyčios, bravoro ir Dalai Lamos; prezidentūros, beprotnamio ir šunų; pagonių, bordelių ir Puškino senelio? Į šiuos ir panašius klausimus atsakoma „Bohemiškojo Vilniaus“ pasivaikščiojimų metu – miesto paveikslas čia piešiamas neįprastais rakursais – per čia gyvenusių ir veikusių bohemiečių vardus ir istorijas. Maršrutai vinguriuoja nuo siauriausių gatvelių iki giliausių požemių; nuo apgriuvusių celių iki modernių interjerų ir kas kartą būna vis kitokie, keičiami priklausomai nuo susirinkusių moksleivių amžiaus ir spontaniškų improvizacijų. Neturint galimybės gyvai keliauti po Vilnių, organizuojamas ir virtualus-interaktyvus turas su žaidimais ir viktorinomis. Edukacijas veda poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas; baigęs skulptūros, fizikos, lietuvių filologijos, literatūrologijos, kultūros vadybos ir politikos studijas; kuriantis, organizuojantis ir kuruojantis įvairius kultūros ir meno bei neformaliojo švietimo projektus; jau bemaž 20 metų vedžiojantis žmones Vilniaus gatvelėmis ir skiepijantis jiems poetišką miesto dvasią.
Šokis

Flamenko aistros

Flamenkas yra meno išraiška apjungianti dainavimą (cante), gitaros muziką (toque) ir šokį (baile). 2010 metų lapkričio 16 dieną flamenkas buvo pripažintas kaip UNESCO nematerialus
paveldas. Flamenko yra tokių kultūrų, kaip arabų, žydų, indų, afrikos amerikiečių bei pietų amerikiečių maišaties rezultatas. Flamenkas tai priemonė išreikšti romų identitetą, kuris lyg muzikinė knyga įamžintas dainų posmuose ir perteikia amžius represijos, diskriminacijos, bei etninio naikinimo. Flamenko šokis pasižymi itin sudėtinga ritmika ir kūno judesių technika. Vienas iš pagrindinių šio šokio elementų yra pėdų išmušimai. Šokio metu yra pasitelkiami viso kūno motoriniai bei individualūs judesiai (kaip rankų, galvos, juosmens, klubų, kojų bei pėdų darbas). Šis šokis suteikia daug galimybių ugdyti kritinį ir reflektyvų mąstymą, pilietiškumą ir estetinį bei moralinį samprotavimą, gerina taisyklingos laikysenos sąmoningumą. Dirbtuvių metu mokiniai susipažins su flamenko kultūra pasitelkiant video ir audio medžiagas. Kartu nagrinėsime dainų tekstus taip prisiliesdami prie romų tautos istorijos ir susipažinime su ispanų kalbos terminais. Pasitelkdami plojimų technika išmoksime skirtingus flamenko ritmus bei kartu sukursime ritmines melodijų kombinacijas. Įgiję bazines žinias apie flamenko kultūrą jas pritaikysime praktikoje pasitelkdami šokį. Mokiniai išmoks pagrindinių rankų judesių, pėdų išmušimų, kūno perkursijos (pasitelkiant plojimus, pirštų spragsėjimus ir kojų išmušimus), sukursime trumpą choreografiją ir išmoksime ją pritaikyti prie garso įrašo. Edukacinį užsiėmimą ves Kristė Norvaišaitė – pirmoji profesionali flamenko šokėja Lietuvoje. Ji flamenko šokio subtilybių mokosi jau virš 10 metų. Paskutinius 4 metus praleido Andalūzijos sostinėje Sevilijoje, kur kasdien dalyvavo flamenko šokio bei ritmikos pamokose, rengė pasirodymus, vedė pamokas bei gilino žinias apie flamenko kultūra. Ji nuolatos koncertuoja, veda pamokas bei dalyvauja kūrybiniuose projektuose Lietuvoje ir Ispanijoje.
Dramos teatras

Bagatelė Nr. 23. Teatro improvizacijos dirbtuvės

Kiekvienas iš mūsų yra kūrėjas, o ypatingai vaikystėje. Mes kuriame tradicijas, draugystes, žaidimus, atsiminimus, sapnus ir dar daug visko. Teatro improvizacijos dirbtuvės tai smagi ir
be galo įdomi pažintis su savo svajonėmis, intuicija, kūnu ir balsu. Galima išdykauti, juoktis, gudrauti ir mokytis vienu metu: kaip būti spontanišku, nebijoti klysti, išgirsti ir priimti kitų pasiūlymus, spręsti netikėtus iššūkius. Šėlsmas scenoje gali padėti atrasti atsakymus net į pačius sudėtingiausius kasdienybės klausimus!
Performansas (tarpdisciplininis menas), Etninė kultūra

Kas aš esu?

Visuomenėje, kuri vertina kognityvinį pažinimą ir racionalumą, dažniausiai girdime, kad turime daryti tai, „kas turi prasmę“ ir yra „praktiška“. Tačiau toks supratimas sukelia
prieštaringą jauseną, kai tuo pačiu siunčiama žinutė „sek paskui savo širdį“. Jausmai – ne tik sujungia, bet ir griauna, todėl mokėjimas juos suvaldyti ir tinkamai reaguoti, yra vienas svarbiausių kokybiškų santykių aspektų. Emocinis intelektas itin svarbus mokykloje, asmeniniame gyvenime, santykiuose su aplinkiniais. Todėl verta skirti daugiau dėmesio savęs pažinimui ir trokštamų savybių išsiugdymui. Tada tikimybė sulaukti pasisekimo ir įgyvendinti net pačius slapčiausius savo tikslus tikrai padidės. Žmogus gali valdyti savo emocijas ir pasiekti vidinę ramybę, nepaisydamas išorės aplinkybių. Suprasti, kad gali pasiekti tokią būseną, kokią nori pasiekti. Paplitusi nuomonė, kad mūsų gyvenimą iš esmės lemia genetiškai paveldėtas ir nekintantis tam tikro koeficiento intelektas. Tačiau kodėl kartais aukštą intelekto koeficientą turintiems žmonėms nesiseka, o į proto galiūnus nepanašūs asmenys gyvenime puikiai tvarkosi. Emocinis intelektas parodo, jog gyvenime svarbiausius etinius sprendimus lemia jausmų galia ir mastas. Impulso vergai, kuriems stinga savitvardos, nepasižymi ir dorove. Gebėjimas kontroliuoti savo impulsus yra charakterio tvirtumo ir valios pamatas. Kita vertus, nesugebėdami suvokti artimo poreikių ar jo nevilties, negalime būti ir rūpestingi. Šiandien mums labiausiai ir stinga savitvardos ir užuojautos. Pasitelkdami itin turtingą mūsų tautosakos palikimą – pasakas ir pasakojimus, legendas, patarles, pokštus ir anekdotus, tikėjimus, papročius, mįsles ir pan. – siekiame ugdyti moksleivių emocinį intelektą. Situacijų žaidimai, juose atpažįstant save ir kitus, padės formuoti visavertę asmenybę, gebančią pažinti ir atpažinti sudėtingą savo ir kito žmogaus jausmų pasaulį, sugebėti jį valdyti bei kurti darnius ir tvarius tarpusavio santykius.
Dailė, Kultūros paveldas

Mano tattoo

Šiandien piešiniai arba tattoo ant kūno yra populiari saviraiškos forma, kuri atspindi žmogaus pasaulėžiūrą ir mąstymą. Nors seniau lietuviai nepuošė savęs tatuiruotėmis, tačiau
šiandien ši, kitų tautų tradicija, įleidžia šaknis į mūsų jaunų žmonių gyvenimus ir dažnai, turėdami pasirinkimo galimybę, jie savo kūną išmargina bereikšmiais piešiniais. Programos idėja- skatinti jaunus žmones domėtis savo ir kitų tautų tradicijomis, būti sąmoninga ir kritiškai mąstančia asmenybe, o pasirinkta tatuiruotė būtų tik priemonė atskleisti savitą individualumą. Parengta edukacinė programa „Mano tattoo“ leis moksleiviams plačiau ir giliau pažvelgti į šį unikalų pasaulio tautų paveldą ir atrasti sau tinkamą ir priimtiną išraiškos motyvą. Efektyvūs ugdymo metodai, tokie kaip, diskusija, individualus darbas, jauniems žmonėms padės atrasti save, suprasti ženklų pasaulio magiją, leis realizuoti savo asmenines idėjas piešiant augaliniais dažais ant kūno. Edukacijas parengė ilgus metus mokykloje dirbanti dailės ir kompozicijos pagrindų profesijos mokytoja-metodininkė Daiva Stankevičienė. Programos pristatymas bus įvairiapusiškai įdomus, nes kelerius metus tatuiruočių menu susižavėjusi ir įvairiuose renginiuose jas piešianti, mokymus vedanti meninkė, nuolat ieško naujų ir įdomių būdų teorines žinias žaismingai pritaikyti praktikoje.
Fotografija

Cianotipija. Senosios fotografijos dirbtuvės

Mažieji edukacijos dalyviai kviečiami išmėginti vieną seniausių pasaulyje fotografinio vaizdo išgavimo technikų – cianotipiją – ir susikurti nuosavą rankų darbo fotografinį atspaudą.
Procesas nesudėtingas ir įtraukiantis, ypač mėgstamas mažųjų. Jo metu mokiniai iš paruoštų figūrų ant šviesai jautriu tirpalu padengto popieriaus turės galimybę susikomponuoti savo paveiksliuką ir stebėti, kaip veikiamas šviesos gimsta išskirtine mėlyna spalva pasižymintis fotografinis atspaudas. Edukacijų metu skatinamas nevartotojiškas požiūris į fotografinio atvaizdo kūrimą, meilė rankų darbui, autentiškumui, ugdomas mokinio kūrybiškumas, kruopštumas ir dėmesingumas. Edukacijas veda fotografė Justina Tulaitė, kuri daugiau nei ketverius metus bendradarbiauja organizuojant ir įgyvendinant įvairias alternatyviosios fotografijos dirbtuves švietimo įstaigose, kultūriniuose renginiuose, festivaliuose.
Rodomi įrašai: 1 - 1012