Literatūra, Kita

Edukacinė pamoka „Personažų įdarbinimo agentūra“

Dėmesio, dingo pagrindinis knygos personažas! Rašytojas – pasimetęs, jis nežino, ką daryti, o dailininkas netgi gali likti be darbo! Gelbėkite, padėkite surasti dingusį personažą!
Personažų įdarbinimo agentūra – tai literatūrinė kūrybinio rašymo edukacija, skirta 2-6 klasių mokiniams. Jos autorės – rašytoja Danguolė Kandrotienė ir dailininkė Jurgita Rancevienė. Edukacijos metu žaismingai aiškinsimės, kaip gimsta knygos personažai, ar jie turi gimimo dieną, ar rašytojai ir dailininkai yra stebukladariai, kad gali atgaivinti negyvus daiktus? Edukacijos metu vaikai susipažins su realiu literatūriniu personažu – Pasaiba, sužinos, kaip jis buvo kuriamas ir piešiamas. Kartu su edukacinės pamokos vedėju, naudodamiesi technologijomis mokiniai sukurs savo personažą bei ,,įdarbins“ jį trumpoje istorijoje. Edukacija skirta vaikų kūrybiškumui skatinti, skaitymo įgūdžiams, teksto suvokimui gerinti.
Dizainas, Literatūra

Edukacinė pamoka "Knygos anatomija"

Ar norėtum bent kartą apsilankyti tikroje spaustuvėje? O sužinoti, kokią kūno dalį turi ne tik žmogus, bet ir knyga? O pasigalynėti proto mūšyje su draugais ar pabūti knygos gydytoju?
Jei taip, jūsų laukia edukacija ,,Knygos anatomija“ bei jos vedėja – Filomena Knygmanytė, Tai ką išmoksite ar sužinosite edukacijos metu, tikrai nerasite savo vadovėliuose! Kultūrinės edukacija ,,Knygos anatomija“ edukacija yra skirta 2-6 klasių mokiniams: 2-4 klasėms ir 5-6 klasėms. Priklausomai nuo mokinių amžiaus skiriasi žaidimui skirtos priemonės bei informacijos pateikimo metodai. Edukacijos metu mokiniai žaidimo ar protmūšio metodu supažindinami su pagrindiniais knygos elementais, pildydami paciento korteles susipažįsta su svarbiausiais bibliografiniais knygos duomenimis, žiūri 2 pažintinius filmus, ,,gydo“ knygą (2-4 klasės), diskutuoja apie knygos viršelį, susipažįsta su interaktyviomis knygomis, aptaria savo įgytas žinias. Kultūros edukacijos dalyviai gaus nemokamą metodinę užklasinio skaitymo priemonę – ,,Mano skaitymo dienoraštį“, kurį specialiai šiai edukacijai sukūrė rašytoja ir leidėja Danguolė Kandrotienė. Priemonė yra skirta naudoti klasėje arba individuliai. Pildydami šį dienoraštį mokiniai įtvirtina edukacijos metu įgytas žinias. Tokiu būdu pasiekiamas kultūrinės paslaugos tęstinumas bei sprendžiama užklasinio skaitymo užrašų problema.
Kultūros paveldas, Kita

Šaukšto šmaukšto stalo akademija DIDELIEMS

Kaip gražiai padengti stalą namuose? O kaip taisyklingai laikyti šakutę ir peilį? Kaip elgtis kavinėje, jei jūsų lėkštėje – mėsainis, sušiai, spagečiai ar pica? Ne bėda! Į pagalbą skuba
Šaukšto Šmaukšto stalo akademija. Tik čia sužinosite naudingų dalykų, kuriuos turėtų išmanyti kiekvienas šių laikų ponaitis ar panelė ar tiesiog kultūringas žmogus. Visiems, norintiems išmokti gražių manierų prie stalo, pristatome edukaciją „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija DIDELIEMS“. Tai – edukacija, parengta remiantis rašytojos, Prano Mašioto premijos laureatės Danguolės Kandrotienės knyga „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“ ir pritaikyta 5-12 klasių mokiniams. Pritaikyti edukacinę pamoką vyresniesiems padėjo jaunas virtuvės šefas Paulius Strasevičius – 4 kulinarinių knygų, tinklaraščio, edukacinių programų suaugusiems autorius. Edukacinės pamokos planas: 1. Edukacinės pamokos vedėjo prisistatymas, trumpa eiliuota įžanga į mokymus. 2.Tinkamas/netinkamas elgesys prie stalo: filmuotos medžiagos peržiūra ir diskusijos. 3. Stalo įrankių atsiradimo istorija (pateikiama informacija apie pirmuosius stalo įrankius, jų atsiradimo priežastis, rodomi įrankių pavyzdžiai, skaidrės). 4. Pagrindinės stalo įrankių naudojimo taisyklės (rodoma, kaip naudotis pagrindiniais stalo įrankiais, kam jie reikalingi, kurioje vietoje turėtų stovėti kiekvienas iš jų, taisyklės kairiarankiams). 5. Kaip ir ką valgyti? – filmuotos medžiagos peržiūra. 6. Praktinė užduotis – stalo dengimas, darbas grupėse. 7. Veiklos aptarimas. Edukacinė pamoka skirta 5–12 klasių mokiniams, ją veda personažu persirengęs edukatorius. Priklausomai nuo mokinių amžiaus, pamokos vedėjas parenka metodus ir pažintinės informacijos kiekį. Kiekvienas dalyvis dovanų gauna stalo padėklą. 5–8 klasių vaikai papildomai gauna Garbingo valgytojo diplomą.
Dizainas, Kita

Edukacija „Spintos istorijos“

„Nors drabužiai atrodo tušti niekniekiai, tačiau jie turi svarbesnę paskirtį nei vien apsaugoti mus nuo šalčio. Jie gali pakeisti mūsų požiūrį į pasaulį ir pasaulio požiūrį į mus“ –
rašytoja Virginia Woolf. Mados istorija – mūsų kultūros paveldo dalis. Žinios apie ją praturtina mūsų išsilavinimą ir išlaisvina nuo socialinių stereotipų bei nesąmoningo vartojimo. Jei vos pažvengę į paveikslą, galime nuspėti, kokiu laikotarpiu gyveno ten pavaizduotas asmuo vien iš jo aprangos, kodėl mums nepanaudojus šių žinių sąmoningai – norimo įvaizdžio formavimui? Gyvenime bus daug situacijų, kai įvaizdis gali nulemti ateitį: susirasti naujų draugų, gauti pirmąjį darbą, laimėti konkursą, saugiai keliauti po pasaulį, puikiai išlaikyti egzaminą. Edukacinė pamoka „Spintos istorijos“ - skirta 8–12 klasių mokiniams. Tai mados istorijos ir asmens įvaizdžio formavimo (tarpdisciplininė) edukacija, kurios metu dalyviai skatinami diskutuoti apie etikos normas, greitąją madą, bandyti surasti savo santykį su mada, diskutuoti apie asmens įvaizdžio galią ir visuomenės stereotipus. Edukacinės pamokos planas: 1. Edukacijos vedėjo prisistatymas, edukacijos eigos aptarimas; 2. Įvaizdžio galia – detektyvinė videomįslė ,,Atspėk profesiją“. Mokiniai sprendžia detektyvinę mįslę, susipažįsta su įvaizdžio svarba, susiduria su įvaizdžio stereotipais; 3. Mados istorija. Edukatorius, pasitelkdamas skaidres bei kitas priemones, mokinius supažindina su mada, svarbiausiais mados istorijos lūžiais; 4. Greitoji mada: tikroji jos kaina. Filmuotos medžiagos peržiūra ir diskusija apie greitosios mados industrijos sukeltas ekologines bei socialines problemas; 5. Klasinis kostiumas – įvaizdžio dalis (kostiumo istorija, elementai ir kt.), trumpas žaidimas, pažintis su kostiumo detalėmis pasitelkiant klasikinį vyrišką kostiumą; 6. Įgytų žinių, patirčių aptarimas.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinė pamoka „Slaptas pinigų gyvenimas“

Pinigai ant medžių neauga, sako žmonės. Bet jie nėra visiškai tiesūs, mat senovės actekai vietoje pinigų naudojo kakavos pupelės, o jos kaip tik ir auga ant medžių! Kartais pinigų
galima rasti žemėje, bet kur jų ieškoti – paslaptis. Būsimiems ateities lyderiams, visiems smalsučiams ir gudručiams – edukacija „Slaptas pinigų gyvenimas“. Edukacijos metu vaikai susipažins su pinigų istorija nuo seniausių laikų iki kriptovaliutų, sužinos kiek kartų keitėsi pinigai Lietuvoje per šimtą metų, mokysis pažvelgti į Euro monetas, ne tik kaip į atsiskaitymo priemonę, bet ir kaip į meno kūrinį ar informacijos šaltinį. Edukacijos metu vaikai ne tik įgis pagrindinių teorinių žinių apie pinigus, bet ir leisis į kelionę po pasaulį. Žaisdami šiai edukacijai sukurtą žaidimą, vaikai susipažins su skirtingų šalių papročiais, išmoks savarankiškai priimti sprendimus, kritiškai vertinti bankininko pasiūlymus, dirbti komandoje. Edukacija moksleiviams suteiks pamatinių finansinio raštingumo žinių, padėsiančių suvokti pinigų vertę ir jų racionalaus panaudojimo svarbą. Kiekvienas edukacijos dalyvis gaus taupyklę ir finansų eksperto diplomą. Edukacija skirta 2–6 klasių vaikams, ją veda personažas – bankininkas. Priklausomai nuo mokinių amžiaus, vedėjas parenka metodus ir perduodamos informacijos kiekį: 5-6 klasių mokiniai papildomai žiūrės filmuotą medžiagą apie pinigų raidą per 100 metų. Edukacija sukurta 2018 m. pabaigoje. Jos tikslas plėsti vaikų kultūrinį akiratį, finansinį raštingumą, mažinti finansinio raštingumo skirtumus tarp atskirų regionų, socialinių grupių.
Kita

Edukacinė pamoka ,,Žaidžiame valstybę“

Žaidimas – pats smagiausias mokymo ir ugdymo metodas, ypač kai mokome tokio rimto (ir atrodytų – sudėtingo) dalyko kaip pilietiškumas. Kodėl klasėje nesusikūrus mažos veikiančios
valstybės su veikiančiomis valdžios institucijomis: Prezidentu, Seimu ir Vyriausybe? Ir netgi jei tas prezidentas – ne žmogus, o gyvūnas, vis tiek reikia tikrų tikriausių rinkimų su balsavimo biuleteniais, balsadėže ir netgi rinkimine kalba. O kokia valstybė be įstatymų? Ir kas juos turėtų priimti? Edukacinė pamoka ,,Žaidžiame valstybę“ yra kultūrinė pilietiškumo ugdymo programa, parengta remiantis Kanados, JAV ir Suomijos gerąja vaikų ir jaunimo pilietiškumo ugdymo praktika ir pritaikyta III-VI klasių Lietuvos vaikams. Pamokos metu vaikai susipažįsta su Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis – Seimu, Vyriausybe ir Prezidentu, jų veiklos sritimis, sužino, kas yra partijos, kaip vyksta rinkimai. Taip pat patys klasėje imituoja rinkimus: balsuoja, renka prezidentą, teikia svarstymui ir priima įstatymus. Edukacijos metu naudojami metodai: diskusija, pasakojimas, vaizdo medžiagos peržiūra, situacijų žaidimas, aptarimas. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019 m. gegužės 12 d. vykusiuose LR Prezidento rinkimuose ir referendumuose balsavo 46% jaunų žmonių, turinčių balsavimo teisę, tačiau nepaisant to, Lietuvos vardas vis tiek išlieka tarp turinčių mažiausią rinkėjų aktyvumą Europos Sąjungoje. Politikos mokslų specialistai tai visų pirma aiškina nepakankamu vaikų pilietiniu ugdymu mokyklose ir šeimoje. Tačiau, kaip parodė 2016 m. Didžiosios Britanijos referendumas (dėl ,,Brexit“), spragos vaikų ir jaunimo pilietiniame ugdyme gali tapti rimtu išbandymu visuomenei. Lietuva – maža šalis šalia didelių kaimynių, todėl kiekvieno sąmoningo ar aktyvaus piliečio balsas mums gali būti lemtingas. Edukacinės pamokos trukmė – 45 minutės.
Kultūros paveldas

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilys

Lietuvos Didžiosios kunigaikšystės pilys – Lietuvos valstybingumo ženklai, mūsų tautos istorijos liudytojos. Kiek daug jos papasakotų, jei tik prabiltų! Tiesa, prakalbinti storas
mūrines sienas (anot Maironio, griūvančias ir apleistas) nėra paprasta. Tam reikia išmonės ir modernių mokymo metodų. Kultūrinės edukacijos metu mokiniai supažindinami su buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje esančiomis pilimis. Apie pilių statybą ir gynybą sužinos interaktyviai dirbdami grupėse – iš modelino statys aptvarinės pilies kompleksą ir susipažins su vidiniu pilies gyvenimu, gynyba, prekyba, amatais, gilinsis į Lietuvos istoriją. Edukaciją veda personažas – pilies metraštininkas. O jos pabaigoje vaikai įvertinami pilių ekspertų diplomais ir naudodami likusias priemones gali tobulinti savo pilis klasėje ar namuose.
Literatūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Edukacinė pamoka ,,Žodžių sąrašas“

Kiekvienoje organizacijoje būna nesusikalbėjimų, tai vadinama vidinės komunikacijos trūkumais. Klasė – taip pat maža bendruomenė, natūralu, kad komunikacinių trukdžių būna ir tarp
mokinių, ypač, jei tai naujai suformuota klasė. Jums atrodo, kad puikiai tarpusavyje susikalbate? Puiku! Užduotį pasunkinsime atimdami dalį žodžių. O kaip dabar? Edukacinės pamokos ,,Žodžių sąrašas“ tikslas parodyti, kiek daug gali žodis, kokia svarbi yra išorinė ir vidinė komunikacija organizacijoje, kaip svarbu tiksliai reikšti mintis, tinkamai pasirinkti ir vartoti žodžius, kad pasiektume norimo tikslo. Edukacija parengta literatūrinio kūrinio pagrindu – Airijos Metų knyga vaikams ir paaugliams – ,,Žodžių sąrašas“ (autorė – Patricija Forde, 2015 m.). Edukacija skirta 8-12 klasių mokiniams, jų kalbiniams ir komunikaciniams įgūdžiams stiprinti.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinė pamoka „Pirk dramblį“

Finansinio raštingumo pamoka „Pirk dramblį“ Daugelis yra girdėję smagų vaikišką juokelį, siūlantį pirkti dramblį. Bet kiek iš tiesų kainuoja dramblys? Ir ar kiekvienas to panorėjęs
galėtų jį nusipirkti? Posakis „Laimingi pinigų neskaičiuoja“ tikslus tik iš dalies: laimingi jų neskaičiuoja, nes moka su jais elgtis, todėl tikrai žino, kiek jų turi ir ką daryti, jei jų trūksta. „Kuo daugiau mokaisi, tuo daugiau uždirbi“, – sako žymus investuotojas Warrenas Buffettas. Finansinio raštingumo pamoka „Pirk dramblį“ – kaip tik ir yra puiki proga įgyti naujų žinių apie taupymą, skolas, protingo pirkėjo įpročius. 2015 metais pirmą kartą Lietuvoje tarp kitų raštingumo dalykų (skaitymo, matematikos, gamtos mokslų ir problemų sprendimo) buvo vertinamas mokinių finansinis raštingumas. Tyrimą vykdė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), tyrime dalyvavo penkiolikmečiai Lietuvos moksleiviai. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos mokinių finansinio raštingumo žinios yra nepakankamos – gerokai žemiau pasaulio šalių vidurkio, o iš visų tyrimo metu vertintų europiečių lietuviai atsidūrė priešpaskutinėje vietoje. Tyrimo metu nustatyta, kad egzistuoja statistiškai žymūs mokinių gebėjimų skirtumai tarp regionų ir didmiesčių, socialinių grupių, mergaičių ir berniukų (mergaičių gebėjimai geresni). Todėl finansinio raštingumo pamoka „Pirk dramblį“ gali tapti ne tik malonia kultūrine edukacine programa, bet ir suteikti finansinių žinių, padėsiančių realizuoti mokinių svajones ateityje. Kultūrinės edukacinės pamokos „Pirk dramblį“ tikslas yra supažindinti vaikus ir jaunimą su pinigų istorija, didinti jų finansinį raštingumą, gerinti sprendimų priėmimo įgūdžius, ugdyti sėkmingą, kritiškai mąstančią asmenybę.
Etninė kultūra, Daugiakultūriškumas

Edukacija ,,Kitas veidas“

Edukacija ,,Kitas veidas“ Medicininė kaukė – šių dienų kūrinys? Nieko panašaus, – apsaugą nuo viruso žmonės ėmė nešioti prieš 400 metų. O apsauga nuo dvasių dar seniau – prieš daugiau
nei 9000 metų. Senąja ispanų kalba kaukė reiškia kitą veidą, todėl žmonės kaukę dėvėjo norėdami pasislėpti. Tačiau ne tik, ar žinai, kad senovėje mokiniai už prastą mokymąsi galėjo būti nubausti priverčiant juos nešioti ,,gėdos“ kaukę su asilo ausimis? Afrikos genčių kariai baisiomis kaukėmis stengėsi išgąsdinti savo priešus, senovės inkai – prisikviesti mirusiųjų dvasias, o lietuviai – išvaryti visus negerumus iš savo kiemo. Kaukės gali būti naudojamos ritualuose, ceremonijose, medžioklėje, šventėse, karuose, spektakliuose, teatruose, madoje, sporte, filmuose, taip pat medicinos, apsaugos ar profesiniais tikslais. Pasaulyje veikia net keletas muziejų, skirtų įvairių rūšių kaukėms. Edukacijos metu susipažinsite su įdomiausiomis pasaulio kaukėmis, senovės graikų, japonų teatrais, sužinosite apie kam kaukės reikalingosVenecijos karnavalo dalyviams, o kam – numirėliams. Edukacija skirta 2-4 ir 5-8 klasių mokiniams. Priklausomai nuo mokinių amžiaus, jų gebėjimų taikomi skirtingi mokymo metodai: 2-4 klasių mokiniai atlieka kūrybinę užduotį ir iš pateiktų medžiagų kuria teatro kaukę, 5-8 klasių mokiniai žiūri video medžiagą apie pomirtinių kaukių gamybą, susipažįsta su žinomiausiais kino filmais, kurių herojų įvaizdis kuriamas naudojant kaukę.
Rodomi įrašai: 1 - 1011