Dizainas, Literatūra

Edukacinė pamoka ,,Knygos anatomija“

Ar norėtum bent kartą apsilankyti tikroje spaustuvėje? O sužinoti, kokią kūno dalį turi ne tik žmogus, bet ir knyga? O pasigalynėti proto mūšyje su draugais ar pabūti knygos gydytoju?
Jei taip, jūsų laukia edukacinė pamoka ,,Knygos anatomija“ bei jos vedėja – Filomena Knygmanytė, Tai ką išmoksite ar sužinosite edukacijos metu, tikrai nerasite savo vadovėliuose! Kultūrinės edukacija ,,Knygos anatomija“ edukacija yra skiriama 2-8 klasės mokiniams: 2-5 klasėms ir 6-8 klasėms. Priklausomai nuo mokinių amžiaus skiriasi žaidimui skirtos priemonės bei informacijos pateikimo metodai. Edukacijos metu mokiniai žaidimo ar protmūšio metodu supažindinami su pagrindiniais knygos elementais, pildydami paciento korteles susipažįsta su svarbiausiais bibliografiniais knygos duomenimis, žiūri 2 pažintinius filmus, ,,gydo“ knygą (2-5 klasės), diskutuoja apie knygos viršelį, susipažįsta su interaktyviomis knygomis, aptaria savo įgytas žinias. Kultūros edukacijos dalyviai gaus nemokamą metodinę užklasinio skaitymo priemonę – ,,Mano skaitymo dienoraštis“, kurią specialiai šiai edukacijai sukūrė rašytoja ir leidėja Danguolė Kandrotienė. Priemonė yra skirta naudoti klasėje arba individuliai, ją naudojant mokiniai įtvirtina edukacijos metu įgytas žinias, taip pasiekiamas kultūros paslaugos tęstinumas bei sprendžiama užklasinio skaitymo užrašų problema. Atsiliepimai apie edukacinę pamoką „Knygos anatomija“: Edukacinė pamoka „Knygos anatomija“ yra netradicinė ir inovatyvi. Įdomus sudominimas, nuteikimas, parengimas mokinių savarankiškam darbui. Edukacinės pamokos metu mokiniai turėjo galimybę nekasdieniškai ir kitokiu formatu sužinoti apie knygos anatomiją. Įgijo teorinių ir praktinių žinių, kurias pritaikys gyvenime. Kazė Startienė, Vilniaus Gabijos gimnazijos pradinių klasių mokytoja ekspertė Ši edukacinė pamoka buvo geriausia kokią tik buvau patyrusi. Rekomenduoju šią edukacinę pamoką, kadangi ji buvo labai įdomi, daug sužinojau apie knygas. Vilniaus Gabijos gimnazijos 4 klasės
Etninė kultūra, Daugiakultūriškumas

Edukacija ,,Kitas veidas“

Edukacija ,,Kitas veidas“ Medicininė kaukė – šių dienų kūrinys? Nieko panašaus, – apsaugą nuo viruso žmonės ėmė nešioti prieš 400 metų. O apsauga nuo dvasių dar seniau – prieš daugiau
nei 9000 metų. Senąja ispanų kalba kaukė reiškia kitą veidą, todėl žmonės kaukę dėvėjo norėdami pasislėpti. Tačiau ne tik, ar žinai, kad senovėje mokiniai už prastą mokymąsi galėjo būti nubausti priverčiant juos nešioti ,,gėdos“ kaukę su asilo ausimis? Afrikos genčių kariai baisiomis kaukėmis stengėsi išgąsdinti savo priešus, senovės inkai – prisikviesti mirusiųjų dvasias, o lietuviai – išvaryti visus negerumus iš savo kiemo. Kaukės gali būti naudojamos ritualuose, ceremonijose, medžioklėje, šventėse, karuose, spektakliuose, teatruose, madoje, sporte, filmuose, taip pat medicinos, apsaugos ar profesiniais tikslais. Pasaulyje veikia net keletas muziejų, skirtų įvairių rūšių kaukėms. Edukacijos metu susipažinsite su įdomiausiomis pasaulio kaukėmis, senovės graikų, japonų teatrais, sužinosite apie kam kaukės reikalingosVenecijos karnavalo dalyviams, o kam – numirėliams. Edukacija skirta 2-4 ir 5-8 klasių mokiniams. Priklausomai nuo mokinių amžiaus, jų gebėjimų taikomi skirtingi mokymo metodai: 2-4 klasių mokiniai atlieka kūrybinę užduotį ir iš pateiktų medžiagų kuria teatro kaukę, 5-8 klasių mokiniai žiūri video medžiagą apie pomirtinių kaukių gamybą, susipažįsta su žinomiausiais kino filmais, kurių herojų įvaizdis kuriamas naudojant kaukę.
Kultūros paveldas

Literatūrinė-edukacinė pamoka „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys“

Literatūrinė-edukacinė pamoka „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys“ Literatūrinės-edukacinės pamokos metu mokiniai interaktyviai supažindinami su nekilnojamuoju kultūros paveldu –
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilimis, esančiomis buvusioje LDK teritorijoje. Pasitelkdami edukacijai skirtas priemones mokiniai patys stato aptvarinio tipo pilį, yra supažindinami su vidiniu pilies gyvenimu, gynyba, prekyba, amatais, gilinasi į Lietuvos istoriją, kultūros paveldo apsaugą. Edukacijos pabaigoje vaikai gauna papildomas priemones, kurių pagalba tęsia pažinimo ir mokymosi procesą namuose ar klasėje. Literatūrinės-edukacinės pamokos tikslas yra pasitelkiant modernias, vaikams priimtinas ir patrauklias priemones supažindinti pradinių klasių vaikus su nekilnojamuoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldu, skatinti juos aktyviai dalyvauti mokymosi procese, gilinti Lietuvos istorijos žinias, suteikti žinių apie kultūros paveldo apsaugą. Literatūrinės-edukacinės pamokos uždaviniai: (1) pasitelkiant profesionalius, patirtį turinčius edukatorius teikti kokybišką kultūrinio ugdymo paslaugą; (2) naudojant teatro dekoracijas, aprangą, literatūrinius intarpus ir videomedžiagą sukurti patrauklią mokymo aplinką; (3) įtraukti mokinius į aktyvią edukacinę veiklą – pilių statybą iš modelino; (4) praplėsti mokinių istorines žinias apie LDK laikotarpį įdomia, reikalinga ir teisinga (profesionalų parengta) informacija; (5) tęsti edukacijos procesą pasibaigus edukacijai: suteikti individualių priemonių kiekvienam vaikui (darbui klasėje ar namuose) bei papildomos edukacinės medžiagos mokytojui; (6) skatinti vaikų kūrybiškumą, suteikti žinių apie kultūros paveldo objektų apsaugą, jos svarbą, priemonės ir kt.
Kita

Edukacinė pamoka ,,Žaidžiame valstybę“

Žaidimas – pats smagiausias mokymo ir ugdymo metodas, ypač kai mokome tokio rimto (ir atrodytų – sudėtingo) dalyko kaip pilietiškumas. Kodėl klasėje nesusikūrus mažos veikiančios
valstybės su veikiančiomis valdžios institucijomis: Prezidentu, Seimu ir Vyriausybe? Ir netgi jei tas prezidentas – ne žmogus, o gyvūnas, vis tiek reikia tikrų tikriausių rinkimų su balsavimo biuleteniais, balsadėže ir netgi rinkimine kalba. O kokia valstybė be įstatymų? Ir kas juos turėtų priimti? Edukacinė pamoka ,,Žaidžiame valstybę“ yra kultūrinė pilietiškumo ugdymo programa, parengta remiantis Kanados, JAV ir Suomijos gerąja vaikų ir jaunimo pilietiškumo ugdymo praktika ir pritaikyta III-VI klasių Lietuvos vaikams. Pamokos metu vaikai susipažįsta su Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis – Seimu, Vyriausybe ir Prezidentu, jų veiklos sritimis, sužino, kas yra partijos, kaip vyksta rinkimai. Taip pat patys klasėje imituoja rinkimus: balsuoja, renka prezidentą, teikia svarstymui ir priima įstatymus. Edukacijos metu naudojami metodai: diskusija, pasakojimas, vaizdo medžiagos peržiūra, situacijų žaidimas, aptarimas. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019 m. gegužės 12 d. vykusiuose LR Prezidento rinkimuose ir referendumuose balsavo 46% jaunų žmonių, turinčių balsavimo teisę, tačiau nepaisant to, Lietuvos vardas vis tiek išlieka tarp turinčių mažiausią rinkėjų aktyvumą Europos Sąjungoje. Politikos mokslų specialistai tai visų pirma aiškina nepakankamu vaikų pilietiniu ugdymu mokyklose ir šeimoje. Tačiau, kaip parodė 2016 m. Didžiosios Britanijos referendumas (dėl ,,Brexit“), spragos vaikų ir jaunimo pilietiniame ugdyme gali tapti rimtu išbandymu visuomenei. Lietuva – maža šalis šalia didelių kaimynių, todėl kiekvieno sąmoningo ar aktyvaus piliečio balsas mums gali būti lemtingas. Edukacinės pamokos trukmė – 45 minutės.
Dizainas, Kita

Edukacinė pamoka „Spintos istorijos“

Nors drabužiai atrodo tušti niekniekiai, tačiau jie turi svarbesnę paskirtį nei vien apsaugoti mus nuo šalčio. Jie gali pakeisti mūsų požiūrį į pasaulį ir pasaulio požiūrį į mus. –
rašytoja Virginia Woolf. Mados istorija – mūsų kultūros paveldo dalis. Žinios apie ją praturtina mūsų išsilavinimą ir išlaisvina nuo socialinių stereotipų bei nesąmoningo vartojimui. Jei vos pažvengę į paveikslą, galime nuspėti, kokiu laikotarpiu gyveno ten pavaizduotas asmuo vien iš jo aprangos, kodėl mums nepanaudojus šių žinių sąmoningai ­– norimo įvaizdžio formavimui? Gyvenime bus daug situacijų, kai įvaizdis gali nulemti ateitį: susirasti naujų draugų, gauti pirmąjį darbą, laimėti konkursą, saugiai keliauti po pasaulį, puikiai išlaikyti egzaminą. Edukacinė pamoka „Spintos istorijos“ – skirta 8–12 klasių mokiniams. Tai mados istorijos ir asmens įvaizdžio formavimo (tarpdisciplininė) edukacija, kurio metu dalyviai skatinami diskutuoti apie etikos normas, greitąją madą, bandys surasti savo santykį su mada, diskutuos apie asmens įvaizdžio galią ir visuomenės stereotipus. Edukacinės pamokos planas: 1. Edukacinės pamokos vedėjo prisistatymas, edukacijos eigos aptarimas. 2. Įvaizdžio galia – detektyvinė videomįslė ,,Kas yra plėšikas?“ Mokiniai sprendžia detektyvinę mįslę, susipažįsta su įvaizdžio svarba ir susiduria su įvaizdžio stereotipais. 3. Mados istorija. Edukatorius, pasitelkdamas skaidres bei kitas priemones, mokinius supažindina su mada, svarbiausios mados istorijos lūžiais. 4. Greitoji mada: tikroji jos kaina. Filmuotos medžiagos peržiūra ir diskusija apie greitosios mados industrijos sukeltas ekologines bei socialines problemas. 5. Klasinis kostiumas – įvaizdžio dalis (kostiumo istorija, elementai ir kt.), trumpas žaidimas, pažintis su su kostiumo detalėmis pasitelkiant klasikinį vyrišką kostiumą. 6. Įgytų žinių, patirčių aptarimas.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinė pamoka „Pirk dramblį“

Finansinio raštingumo pamoka „Pirk dramblį“ Daugelis yra girdėję smagų vaikišką juokelį, siūlantį pirkti dramblį. Bet kiek iš tiesų kainuoja dramblys? Ir ar kiekvienas to panorėjęs
galėtų jį nusipirkti? Posakis „Laimingi pinigų neskaičiuoja“ tikslus tik iš dalies: laimingi jų neskaičiuoja, nes moka su jais elgtis, todėl tikrai žino, kiek jų turi ir ką daryti, jei jų trūksta. „Kuo daugiau mokaisi, tuo daugiau uždirbi“, – sako žymus investuotojas Warrenas Buffettas. Finansinio raštingumo pamoka „Pirk dramblį“ – kaip tik ir yra puiki proga įgyti naujų žinių apie taupymą, skolas, protingo pirkėjo įpročius. 2015 metais pirmą kartą Lietuvoje tarp kitų raštingumo dalykų (skaitymo, matematikos, gamtos mokslų ir problemų sprendimo) buvo vertinamas mokinių finansinis raštingumas. Tyrimą vykdė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), tyrime dalyvavo penkiolikmečiai Lietuvos moksleiviai. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos mokinių finansinio raštingumo žinios yra nepakankamos – gerokai žemiau pasaulio šalių vidurkio, o iš visų tyrimo metu vertintų europiečių lietuviai atsidūrė priešpaskutinėje vietoje. Tyrimo metu nustatyta, kad egzistuoja statistiškai žymūs mokinių gebėjimų skirtumai tarp regionų ir didmiesčių, socialinių grupių, mergaičių ir berniukų (mergaičių gebėjimai geresni). Todėl finansinio raštingumo pamoka „Pirk dramblį“ gali tapti ne tik malonia kultūrine edukacine programa, bet ir suteikti finansinių žinių, padėsiančių realizuoti mokinių svajones ateityje. Kultūrinės edukacinės pamokos „Pirk dramblį“ tikslas yra supažindinti vaikus ir jaunimą su pinigų istorija, didinti jų finansinį raštingumą, gerinti sprendimų priėmimo įgūdžius, ugdyti sėkmingą, kritiškai mąstančią asmenybę.
Kultūros paveldas, Kita

Šaukšto šmaukšto stalo akademija DIDELIEMS

Kaip gražiai padengti stalą namuose? O kaip taisyklingai laikyti šakutę ir peilį? Kaip elgtis kavinėje, jei jūsų lėkštėje – mėsainis, sušiai, spagečiai ar pica? Ne bėda! Į pagalbą skuba
Šaukšto Šmaukšto stalo akademija. Tik čia sužinosite naudingų dalykų, kuriuos turėtų išmanyti kiekvienas šių laikų ponaitis ar panelė ar tiesiog kultūringas žmogus. Visiems, norintiems išmokti gražių manierų prie stalo, pristatome edukaciją „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija DIDELIEMS“. Tai – edukacinė pamoka, parengta remiantis rašytojos, Prano Mašioto premijos laureatės Danguolės Kandrotienės knyga „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“ ir pritaikyta 5-12 klasių mokiniams. Pritaikyti edukacinę pamoką vyresniesiems padėjo jaunas virtuvės šefas Paulius Strasevičius – 4 kulinarinių knygų, tinklaraščio, edukacinių programų suaugusiems autorius. Edukacinės pamokos planas: 1. Edukacinės pamokos vedėjo prisistatymas, trumpa eiliuota įžanga į mokymus. 2.Tinkamas/netinkamas elgesys prie stalo: filmuotos medžiagos peržiūra ir diskusijos. 3. Stalo įrankių atsiradimo istorija (pateikiama informacija apie pirmuosius stalo įrankius, jų atsiradimo priežastis, rodomi įrankių pavyzdžiai, skaidrės). 4. Pagrindinės stalo įrankių naudojimo taisyklės (rodoma, kaip naudotis pagrindiniais stalo įrankiais, kam jie reikalingi, kurioje vietoje turėtų stovėti kiekvienas iš jų, taisyklės kairiarankiams). 5. Kaip ir ką valgyti? – filmuotos medžiagos peržiūra. 6. Praktinė užduotis – stalo dengimas, darbas grupėse. 7. Veiklos aptarimas Edukacinė pamoka skirta 5–12 klasių mokiniams, ją veda personažu persirengęs edukatorius. Priklausomai nuo mokinių amžiaus, pamokos vedėjas parenka metodus ir pažintinės informacijos kiekį. Kiekvienas dalyvis dovanų gauna stalo padėklą. 5–8 klasių vaikai papildomai gauna Garbingo valgytojo diplomą.
Dailė, Kita

Edukacinė pamoka „Kaip veikia reklama?“

Edukacinė pamoka „Kaip veikia reklama?“ Pasaulis perpildytas reklamos, ji – visur: telefone, televizijoje, internete, spaudoje, gatvėje, kirpykloje, parduotuvėje... Kiekvienas ne kartą
esame girdėję kad ,,tai tik reklama, neužkibk ant kabliuko“. Tačiau visgi kokiomis priemonėmis ji mus veikia, kad kartais kaip žuvis užkimbame ant paruošto jauko? O tas jaukas atrodo labai patrauklus: gražių formų, nuostabaus kvapo, tobulos spalvos ir skanus, kaip cukraus vatos debesėlis... Edukacinėje pamokoje ,,Kaip veikia reklama?“ kaip tik ir išsiaiškinsime visus reklamos profesionalų triukus, kuriuos jie taiko pirkėjams vilioti. Ir dar daugiau – pamatysite žymiausias visų laikų reklamas, kurios darė įtaką to meto reklamos industrijai, kėlė visuomenės diskusijas, keitė reklaminio plakatą sampratą. Nors reklama veikia visų amžiaus grupių žmones, tačiau jautriausia tikslinė vartotojų grupė yra paaugliai ir vaikai. Jų kūnas greitai keičiasi, todėl galima paveikti jų pasąmonę ir suformuoti tobulo kūno vaizdą. Jų asmenybės – tik formuojasi, jie dar neturi pirkimo įpročių, nėra atradę tinkamiausių jiems prekės ženklų, yra linkę išbandyti naujoves ir eksperimentuoti. Tačiau šių dienų paauglius rinkodara pasiekia labai lengvai – dabar kiekvienas jų kišenėje nešiojasi po e-parduotuvę mobiliojo telefono pavidalu, nekalbant jau apie socialinius tinklus. Edukacinė pamoka ,,Kaip veikia reklama“ yra skirta dviem mokinių kategorijoms: 5-8 ir 9-12 klasių mokiniams. Kiekvienai mokinių grupei yra paruošta atskira vaizdo medžiaga pagal jų vartojamus produktus, gebėjimus ir brandą: skirtinga vaizdo medžiaga (reklaminiai plakatai ir klipai), socialinės reklamos plakatui formuluojama skirtinga teminė užduotis, pateikiamos skirtingos priemonės (karpiniai, užrašai, paveikslai) taip pat pagal mokinių amžių ir jų gebėjimus
Kinas, Kita

Edukacinė pamoka „Planas „B“

Mokslininkai sako, kad turime 11 metų klimato kaitos sukeltai krizei išspręsti. Kitaip mūsų tiesiog neliks, nes kitos strategijos – plano „B“ – tiesiog nėra. Tad nesnauskime ir imkimės
veiksmų jau dabar! Edukacinė pamoka „Planas „B“ kviečia prisijungti prie kylančios jaunųjų aktyvistų už planetos išsaugojimą bangos ir mokytis naujų gamtai palankių įpročių. Ar žinojote, kad kiekvienais metais išmetame tiek plastiko, kad užtektų apvynioti Žemę keturis kartus? Kad reikia daugiau nei 2000 litrų vandens, kad būtų pagaminta pakankamai medvilnės vieniems marškinėliams? Kad pusė miestų gatvėse esančių šiukšlių yra greitojo maisto vartojimo rezultatas? Edukacinės pamokos metu aiškinsimės, kokia žmogaus veikla labiausiai kenkia gamtai, kaip su tuo kovoja jaunoji karta visame pasaulyje, ką mokiniai gali padaryti čia – Lietuvoje. Laukia ir kūrybinė-praktinė užduotis – mokiniai bandys apsipirkti pagal „zero waste“ filosofijos principus, nenaudodami taršių vienkartinių pakuočių. „Planas „B“ – tai aktuali, šiuolaikinio žmogaus realybę atitinkanti edukacinė pamoka, kuri įkvėps keisti požiūrį į besaikį vartojimą ir mūsų visų namus – Žemės planetą. Mokiniai turės galimybę į įprastus vartojimo įpročius pažvelgti kitu kampu, sužinos, kas atsitinka atliekoms, kurios nėra rūšiuojamos, kaip jos gali patekti į mūsų organizmą; kaip gyvena žmonės, kurie beveik nieko neišmeta; kaip panaudotus daiktus prikelti antram gyvenimui ir kt. Edukacinės pamokos metu naudojami metodai: pasakojimas, vaizdo medžiagos peržiūra, praktinė-kūrybinė užduotis, minčių lietus, diskusija.
Literatūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Edukacinė pamoka ,,Žodžių sąrašas“

Kiekvienoje organizacijoje būna nesusikalbėjimų, tai vadinama vidinės komunikacijos trūkumais. Klasė – taip pat maža bendruomenė, natūralu, kad komunikacinių trukdžių būna ir tarp
mokinių, ypač, jei tai naujai suformuota klasė. Jums atrodo, kad puikiai tarpusavyje susikalbate? Puiku! Užduotį pasunkinsime atimdami dalį žodžių. O kaip dabar? Edukacinės pamokos ,,Žodžių sąrašas“ tikslas parodyti, kiek daug gali žodis, kokia svarbi yra išorinė ir vidinė komunikacija organizacijoje, kaip svarbu tiksliai reikšti mintis, tinkamai pasirinkti ir vartoti žodžius, kad pasiektume norimo tikslo. Edukacija parengta literatūrinio kūrinio pagrindu – Airijos Metų knyga vaikams ir paaugliams – ,,Žodžių sąrašas“ (autorė – Patricija Forde, 2015 m.). Edukacija skirta 8-12 klasių mokiniams, jų kalbiniams ir komunikaciniams įgūdžiams stiprinti.
Rodomi įrašai: 1 - 1016