Literatūra

PAŽINKIME NEREGIMĄ PASAULĮ

Programa skirta suartinti skirtingus vaikus bei ugdyti gebėjimą suprasti ką jaučia kitas žmogus, o susitikimas su neregiu padės pažinti kitaip pasaulį matančius žmones. Šia programa
padedame vaikams pažinti akimis nematomą pasaulį ir neregių gyvenimą. Vaikai susipažins su unikaliomis knygomis, kurios skaitomos skirtingais pojūčiais: rega, lytėjimu, klausa ir net uosle. Pasitelkdami skirtingus pojūčius mokiniai atliks interaktyvias užduotis, susipažins su Brailio raštu ir ir mėgins suvokti iškiliąsias iliustracijas taip, kaip tai daro neregiai. O pažintis su neregiu suteiks bendravimo patirties ir paliks nepamirštamą įspūdį. Ši edukacinė programa ugdo vaiko socialines vertybes ir gebėjimą priimti skirtingus – „kitokius“ žmones. Edukacinę programą išklausė daugiau nei 3000 Lietuvos vaikų. Tyrimas parodė, kad po šios iniciatyvos vaikams sužadinamas empatiškumo, atjautos jausmas ir noras padėti kitiems bei prisidėti prie gerų darbų.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija Vilniaus senamiestyje

„Gatvės gyvos vaikams“ kuria specialiai mokiniams pritaikytas edukacines ekskursijas: - pasivaikščiojimuose gausu interaktyvių elementų; - informacija parinkta pagal vaikų amžių ir
suvokimą; - ekskursijas veda darbe su vaikais patyrę gidai. Ekskursijų tikslas – sudominti vaikus miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijų uždaviniai: - įtraukti vaikus į gyvą miesto erdvių tyrinėjimą; - sudominti vaikus įvairiais miesto architektūros, meno elementais; - ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą orientuotis ir suprasti miestą; - iškelti klausimus ir kviesti vaikus dalintis mintimis, interpretuoti miesto istoriją ir dabartį; - atkreipti vaikų dėmesį į paveldo išsaugojimo iššūkius. Ekskursijose naudojami metodai: - įvairūs teminiai žaidimai, užduotys, padedančios įsisavinti ekskursijos turinį; - įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (istorinės nuotraukos, atvirlaiškiai, žemėlapiai ir kt.); - skirtingus pojūčius sužadinančios priemonės (degustuojami temą atskleidžiantys maisto produktai, uodžiami kvapai ir kt.); - įvairios priemonės ar objektai, iliustruojantys temą. Siekiama, kad po ekskursijos vaikai jaustųsi geriau pažįstantys istorinę miesto dalį, suvoktų apie joje glūdinčias vertybes ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančią aplinką. Ekskursijų maršrutai „Didieji Lietuvos kūrėjai“: ekskursijos metu sugrįšime į praeitį, dainos ir žaidimai padės atskleisti, ką mums suteikė pagonybė ir krikščionybė, sužinosime, kaip Lietuvą kūrė Mindaugas, Gediminas, ką ypatingo į mūsų šalį atvežė Bona Sforca bei kas gi buvo Nepriklausomybės signatarai. „Senojo Vilniaus paslaptys“: ekskursija supažindina su įdomiausiais istorinio Vilniaus akcentais. Maršrutas driekiasi senamiesčio gatvelėmis aplankant svarbius istorinius pastatus (Katedra, Universitetas, Šv. Onos bažnyčia…) bei užsukant į jaukius senojo Vilniaus kiemelius.
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos Edukacinės programos metu dalyviai susipažins su tradiciniais (judriaisiais) lietuvių liaudies žaidimais ir pramogomis, jų
įvairove, regioniniais ypatumais. Dalyvaus individualiose ir komandinėse žaidimų rungtyse, mokysis pasidaryti priemones žaidimams, pasigaminti ir muzikuoti šiaudo, žąsies plunksnos arba nendrės birbynėmis. Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Pagrindinis Lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Neatsitiktinai ir edukacinėje programoje gausu žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt. Kiti populiarūs žaidimai: „Vilkeliai“, „Meškeriotojas“, „Žvejyba“, „Meškos šovimas“, „Paukščio plunksnos metimas“, „Lindimas per lanką“, „Kojūkai“, „Švytuoklė“, „Avinėlių grumtynės“, „Katinai“, „Imtynės kojomis“, „Raitelių imtynės“, „Pokštai užrištomis akims“, „Lankų varymas“ ir kt. Pagrindinis programos tikslas- siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo , ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą.
Etninė kultūra

„Mergvakario godos“

Programa sezono metu ( gegužės antra pusė- rugsėjis) vyksta dūminėje pirkioje. Kitu metu- edukacinėje klasėje. Vyksta keliais etapais: pradžia: apeigų inicijavimas rūtų darželyje ( kai
sezonas), kai ne sezonas, rodomos darželio ir atsisveikinimo su juo skaidrės; antras etapas-dūminės pirkios priemenė: grūdų malimas sukamosiomis girnomis, grūdų grūdimas piestoje, pažintis su kitais namų apyvokos rykais (kai sezonas) ne sezono metu- grūdų trynimas trinamosiomis girnomis, grūdų grūdimas edukacinėj klasėj. Paskutinis etapas- užu stalo dūminėje pirkioje ( sezono metu) arba edukacinėje klasėje ne sezono metu. Namų ruošos darbai: verpimas, drobių kočiojimas, nuometo rišimas, burtai.
Kita

„Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“

Šio užsiėmimo tikslas – supažindinti su II pasaulinio karo metu Lietuvoje vykusiais įvykiais, Holokausto bruožais šiame regione pasitelkiant autentiškus dokumentus, liudijimus,
persekiotų ir stebuklingą išsigelbėjimą patyrusių vaikų pasakojimus. Dalyviai apsilanko ekspozicijoje „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“, supažįsta su istoriniu kontekstu ir kolegialiai dirba su unikalia medžiaga – autentiškais dokumentais ir pasakojimais. Šį užsiėmimą mielai renkasi lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai tuo metu, kai moksleiviai pagal programą skaito Anos Frank dienoraštį. Esant poreikiui užsiėmimą papildome rašytojo Icchoko Mero istorija.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Spektaklis-etnologinis muzikinis veiksmas ,,Gandro dovana"

,,Gandro dovana'' - muzikinis etnologinis veiksmas visai šeimai. Kūrybinė grupė Algirdas Mikutis, Saulė Degutytė, Snieguolė Dikčiūtė, Darius Rakauskas, Valdas Narkevičius. Vaidina
aktoriai S.Degutytė ir Saulius Čėpla, o muziką šiame spektaklyje dabar atlieka Gediminas Žilys, grupės „Skylė“narys, folkloro, roko ir worldmusic grupės „Atalyja“ įkūrėjas, dainininkas, puikiai grojantis bosine gitara, kanklėmis ir kitais instrumentais , menininkas, vertinantis ir puoselėjantis senąją baltų kultūrą bei folklorą. Visus, laukiančius parskrendančių gandrų su dovanomis, kviečiame pamatyti muzikinį etnologinį veiksmą „Gandro dovana“. 2010 m. šis spektaklis buvo įvertintas aukščiausiu Lietuvoje teatro apdovanojimu – „Auksiniu scenos kryžiumi“ lėlių ir objektų teatro srityje.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Švento Jono vakarėlį“

Moksleiviai analizuoja paparčio žiedo prasmes, Joninių šventės pavadinimų ištakas (Rasos, Kupolės, Joninės). Užsiėmimo dalyviai aiškinasi Joninių simbolių reikšmes: ugnies, vandens,
vainiko, saulės, vartų prasmes Joninių apeigose. Aptariamos XIX a. pab. – XX a. pirmosios pusės Joninių šventės metu vyravusios jaunimo apeigos ir pramogos: kupoliavimas, saulės palydėjimas, javų, medžių lankymas, vainikų plukdymas, saulės sutikimas, prisimenamos ir ryškios to laikmečio varduvių šventimo tradicijos. Išryškinama Joninių žolynų svarba, aptariamos jų gydomosios bei apsauginės savybės, spėjami jų pavadinimai. Didesnis dėmesys akcentuojamas į Joninių naktį apsaugančius žolynus (dilgėlė, kietis, dagilis, usnis, pelynas), mokomasi juos atpažinti, įvardinti. Išryškinamas raganavimo fenomenas, aiškinamos Joninių burtų prasmės. Užsiėmimo metu klausomasi etnografinės ekspedicijos pateikėjų audio įrašų; demonstruojamas animacinis filmas „Paparčio žiedas“. Užsiėmime Joninės pateikiamos kaip jaunimo šventė: akcentuojamos jaunimo apeigos, pramogos, vaišės. Didesnis dėmesys skiriamas meilės būrimams. Mokomasi Joninių sutartinių bei ratelių: „Pijolka rūta, čiūta“, „Kupole rože“, „Vaikščio povas“; demonstruojamas 1992 m. Joninių šventės Jonavoje video įrašas. Moksleiviai vaišinami Jono pyragu.
Etninė kultūra

„Lino kelias“

Edukacijos tikslas – supažindinti mokinius su linų svarba lietuvių gyvenime, su linų auginimo ir apdirbimo papročiais. Pirmiausia mokiniams pasakojama lino istorija – legenda apie tai,
kaip merginą nuo velnio išgelbėjo. Dalyviai supažindami su smulkiąja lietuvių tautosaka, kurioje minimas linas. Vėliau pristatomas „lino kelias” – nuo sėklos iki audinio – nuo sėjos, ravėjimo, rovimo, atsiklojėjimo, vežimo į kluoną, džiovinimo, mynimo, brukimo, šukavimo, verpimo, audimo iki apdailos, skalbimo, balinimo, dažymo, lyginimo. Mokiniams suteikiama galimybė ir patiems išbandyti linų apdirbimo darbus, verpimo, audimo amatus. Skyriuje įrengti stendai, vaizdžiai iliustruojantys pasakojimus, sukaupta linų apdirbimo įrankių kolekcija, galima praktiškai juos išbandyti, pademonstruoti. Taip pat yra verpimo rateliai, audimo staklės, pasakojimo metu tiesiogiai demonstruojamas veiksmas, austiniai drabužiai, rankšluosčiai, staltiesės. Edukacijos metu dalyviai vaišinami juoda duona su sviestu ir kepintais sėmenimis. Siekiama, kad vaikai susipažintų su senosiomis lietuvių tradicijomis, susidomėtų tradiciniais amatais ir etnokultūra, juos puoselėtų.
Kita, Etninė kultūra

Ekskursija laivu po Nemuno deltą

Paslaugos tikslas – prisidėti prie pradinių klasių mokinių ugdymo per vertybių sistemą, pagrįstą skautų ideologija; ugdyti pradinių klasių mokinius, siekiant jų, kaip individų, kaip
atsakingų piliečių, visapusiškos fizinio, intelektualinio, socialinio ir dvasinio potencialo išraiškos. Uždaviniai: (1) perteikti skautų ideologiją, supažindinant per patriotizmo prizmę, tarnyste Dievui, Tėvynei, artimui; (2) supažindinti su laivybos vidaus vandenimis ypatumais, laivų ir jachtų skirtumais, jūrų skautais, laivavedžių profesija; (3) supažindinti su etnine Minijos kaimo architektūra. Metodai ir priemonės: (1) įžodžiai ir priesakai (jūrų skautų istorija); (2) mokymasis veikiant (jūrinių mazgų rišimas); (3) mažų grupių narystės, padedant suaugusiesiems (jūrinių mazgų rišimas ir jų panaudojimas); (4) įvairių veiklos sričių patyrimo pažinimas, pagrįstas dalyvių interesais (žaidimai, viktorina, pažintis su laivavedžių profesija); (5) Nemuno deltos augmenijos ir gyvūnijos pažinimas ir stebėjimas ekskursijos laivu metu. Numatoma veikla: pasakojimas, viktorina, jūrinių mazgų rišimas, ekskursija laivu. Siektini rezultatai: mokiniai žinos jūrų skautų istoriją, laivybos vidaus vandenimis, laivavedžių profesijos ypatumus, laivų ir jachtų skirtumus. Rišant jūrinius mazgus ir supažindinant su jų paskirtimi ir panaudojimu gamtoje, bus skatinami mokinių progresyvūs atradimai ir atsakomybė, mokoma vadovauti sau ir kitiems, bendradarbiauti, ugdomas charakteris ir kompetencija, įgyjama pasitikėjimo savimi, atrandami gabumai. Ugdoma atsakomybė saugojant unikalią Nemuno deltos gamtą ir jos gyvūniją.
Lėlių teatras

Spektaklis „Žirafa su kojinėmis“

Spektaklis „Žirafa su kojinėmis“ yra edukacinio pobūdžio, skirtas pradinių klasių mokiniams. Jo tikslas – meno pagalba skatinti pradinių klasių mokinių sąmoningumą kilus bendravimo
sunkumams. Edukacijos uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su teatro meno galimybėmis. 2. Skatinti mokinius aktyviai reikšti savo nuomonę, diskutuoti įtraukiant juos į situacijų analizę. 3. Skatinti mokinių kūrybiškumą ieškant situacijų sprendimų. 4. Ugdyti mokinių gebėjimą numatyti elgesio pasekmes. 5. Skatinti mokinių tolerantiškumą, konstruktyvų bendravimą. 6. Skatinti spektaklyje matytas situacijas atpažinti ir realiame gyvenime. Metodai: vaidinimo stebėjimas, diskusija ir analizė su teatro pedagogu. Aktualumas: Spektaklis ,,Žirafa su kojinėmis“ yra aktualus kiekvienam mokiniui, nes edukacijos turinys pateikiamas vaiko gyvenimo patirties kontekste, atpažįstamos kasdienės situacijos ir tarpusavio santykiai realiame gyvenime. Įtaigių išraiškos priemonių pagalba ugdomos vaiko meninės, estetinės kompetencijos, dėmesys ir pagarba kitam. Spektaklio ,,Žirafa su kojinėmis“ aprašymas: Autorė mažuosius personažus apgyvendina egzotiškose džiunglėse, į kurias atsitiktinai patenka Žirafa Gabrielė ir ima ieškoti draugų. Augusi mieste, apauta spalvotomis kojinėmis, ji niekaip negali pritapti naujoje, priešiškoje jai aplinkoje. Žirafa pasirenka kovą už draugystę ir ją laimi. Nesvarbu, kas tu: žirafa, papūga ar arklys, su kojinėmis ar be jų. Svarbu, kad esi tikras draugas! Klaidžiodama po džiungles Žirafa sutinka įvairiausių džiunglių gyventojų, kurie jau turi savo nustatytą tvarką ir gyvena pagal jėgos ir baimės įstatymus. Žirafa Gabrielė, to nežinodama, susidraugauja su begemotuku Albertinuku ir net išgelbsti jį iš liūto nasrų. Deja, Žirafa Gabrielė ne tokia kaip visos žirafos. Ji ypatinga – su spalvotomis kojinėmis. Bet tokia neįprasta jos išvaizda netenkina džiunglių žvėrių, nes „tokių žirafų su kojinėmis NEBŪNA“. O jeigu nebūna, tai galima iš to pasijuokti, pasišaipyti, net apstumdyti...
Rodomi įrašai: 1 - 101 354