Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Šokis

Šokio spektaklis „Pamirštos princesės“ vaikams nuo 7 m. ir kūrybinės dirbtuvės

Tikslas – supažindinti vaikus su šiuolaikinio šokio raiška ir scenos menu, skatinti individualumą, savęs pažinimą ir atkreipti dėmesį į patyčių žalą, suprasti priežastis. Uždaviniai:
parodyti šiuolaikinio šokio spektaklį, pravesti edukacinį užsiėmimą po spektaklio, kuriame vaikai skatinami interpretuoti, analizuoti spektaklį, užduoti klausimus, atlikti kūrybines – judesio užduotis ir taip asmeniškai susipažinti su šokiu. Priemonės, metodai ir planuojama veikla: šokio spektaklis, judesio, šokio ir kūrybinės užduotys, moderuojama diskusija – spektaklio aptarimas. Siektini rezultatai: vaikai susipažįsta su šiuolaikinio šokio raiška ir scenos meno principais, geba atskirti šiuolaikinį šokį nuo kitų šokio stilių, suprasti spektaklio temą, paprastai papasakoti siužetą, nupasakoti veikėjų charakterius, interpretuoti elgesio priežastis, gebėti išsakyti argumentuotą nuomonę. Spektaklio aprašymas 7–12 m. amžiaus vaikams skirtame spektaklyje ieškoma būdų, kaip kiekvienam vaikui atrasti savo išskirtinius bruožus, juos mylėti, puoselėti bei kurti vertingus ir pagarbius santykius su kitais žmonėmis. Perkeldamos realias gyvenimiškas situacijas į princesių pasaulį, šokėjos pasakoja apie kiekvienoje iš mūsų glūdinčią vienintelę ir nepakartojamą asmenybę. Spektaklyje gilinamasi į aktualias vaikų tarpusavio santykių, asmenybės brendimo, patyčių temas, tad „Pamirštos princesės“ sudomins ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius, pedagogus. Po spektaklio vyks kūrybinės dirbtuvės. Užsiėmimų metu vaikai kartu su spektaklio veikėjais aptars matytą spektaklį, atliks įvairias kūrybines užduotis, improvizaciją, dirbs grupėse ir porose. Tai kūno ir proto kelionė į kiekvieno neišsemiamą kūrybinį pasaulį!
Dizainas, Etninė kultūra

,,Adventinis vainikas"

Ši edukacinė programa skiriama visoms amžiaus grupėms. Dalyviai prisimins svarbiausius aspektus, susijusius su Kristaus atėjimo šventės laukimo laikotarpiu, advento reikšme, Adventinio
vainiko pynimo samprata, paklausys ir patys susipažins su Adventinėmis giesmėmis. Edukacijos metu dalyviai išmoks pasigaminti Advento vainiką naudodami gamtinę medžiagą. Susipažins su vainiko atsiradimo istorija. Sužinos ką reiškia žodis Adventas, adventinio vainiko reikšmę (keturios žvakės – keturios savaitės), kad Adventinis vainikas – tai apskritimas, simbolizuojantis mūsų gyvenimo begalinį ratą, nėra pradžios, nėra ir galo, kad tai amžinybės simbolika. Susipažins su Advento laikotarpio papročiais, tradicijomis. Sužinos ką mūsų seneliai veikdavo, kokius darbus dirbdavo, o kokių nebuvo galima dirbti. Išgirs apie senuosius orų spėjimus. Pasakojimo metu dalyviai bus pakviesti kurti stebuklingą švenčių laukimą ir pasigaminti Adventinį vainiką – mielą ir prasmingą namų aksesuarą, kuris džiugins šiuo tamsiuoju metų laiku. Edukacijos vadovas parodys kelis vainiko karkaso darymo metodus naudojant įvairias gamtines medžiagas. Dalyviai išmoks skoningai naudoti floristikoje naudojamus puošybos elementus, juk Advento vainiko puošyboje gali atsispindėti visi įspūdžiai ir malonūs prisiminimai, ką mes patyrėme per praėjusius metus. Į namus sugrįš nešini ne tik advento vainiku, bet ir Adventine nuotaika.
Kultūros paveldas, Kita

Pažink Mūšos tyrelio pažintinį taką kitaip

Veikla skirta 9-12 klasių mokiniams, siekiant įveiklinti jų žinias, gaunamas bendrojo ugdymo mokykloje, ir orientuota į etnokultūros pažinimo kompetencijų ugdymąsi. Programos dalyviai,
naudodami orientacinių varžymų metodą, turėdami vietovės žemėlapius ir specialiai parengtas užduotis, ieškos Mūšos tyrelio pažintiniame take esančių istorinių, kultūrinių, mitologinių objektų ir atliks įvairias kūrybines užduotis, susijusias su šiais objektais. Veikla grindžiama komandinio darbo principu: kiekviena komanda, sudaryta iš 3-5 asmenų, ieškos paslėptų kultūrinių, istorinių ir kt. objektų, studijuos istorijas, padavimus, mitus apie šiuos objektus, atliks objektų vizualizacijos užduotis. Komandos varžysis dėl nugalėtojo titulo (nugalėjusi komanda apdovanojama specialiu prizu), atlikę užduotis reflektuos ir analizuos pridėtinę veiklos vertę.
Lėlių teatras

,,Nykštuko" lėlių teatro spektaklis ,,Kiaus, miaus ir tetulė"

Spektaklis „Kiaus, Miaus ir tetulė“- „Nykštuko“ teatro „aukso klasika“, tai pirštininių, mimuojančių lėlių monospektaklis J. Čepoveckio pjesės motyvais. Vaikai noriai stebi tetulės ir
gyvunėlių linksmus nuotykius, mielai narplioja šios neįprastos šeimynėlės gyvenimo potekstes. Spektaklyje veikia keistuolė teta, jos katinas ir peliukas. Prieš spektaklį vyksta pokalbis su žiūrovais, mokomasi, kaip reikia žiūrėti spektaklį. Po spektaklio vyksta edukacinė priemonė, kurios metu žiūrovai supažindinami su aktoriaus lėlininko profesija, atskleidžiamos lėlių konstrukcijos ir valdymo paslaptys, atsakinėjama į klausimus.
Kita

Edukacinis užsiėmimas „Aš – Lietuvos pilietis: atviras, kūrybingas, atsakingas žmogus“

„Aš – Lietuvos pilietis: atviras, kūrybingas, atsakingas žmogus“– tai netradicinė pamoka, kurios tikslas - stiprinti jaunimo pilietinę brandą ir ugdyti pilietinį sąmoningumą, padidinti
jaunimo nepakantumą korupcijai bei dalyvavimo galimybes viešojo valdymo procesuose. Pagrindinis uždavinys - ugdant esmines (asmenines, iniciatyvumo ir kūrybiškumo, komunikavimo, socialines, pažinimo, mokėjimo mokytis) ir dalykines (žinių ir supratimo, gebėjimų ir vertybinių nuostatų) kompetencijas, didinti jaunų žmonių sąmoningumą ir pilietiškumą, suteikiant žinių apie bendruomenės pažinimą ir tyrinėjimą; dalyvavimą ir pokyčių inicijavimą bendruomenėje; socialinių ryšių kūrimą ir palaikymą bei skatinti jaunuolių nepakantumą korupcijai visose srityse. Netradicinės pamokos „Aš – Lietuvos pilietis: atviras, kūrybingas, atsakingas žmogus“ metu informacija pateikiama interaktyviai, pasitelkiant medijas, kad klausytojai aktyviai dalyvautų sprendžiant/atliekant įvairias užduotis, skatinančias vaikus suvokti, svarstyti, analizuoti, kritiškai vertinti ir atsirinkti, priimti ar atmesti tam tikrų, su tema susijusių, teiginių, kūrybinių idėjų esmę, nuspręsti, kuo vadovaujantis formuos savo požiūrį į įvairius dalykus. Kūrybinių užduočių temos: "Biurokratijos baubas. Aš galiu jį nugalėti!", "Nelik abejingas, matydamas neveiklumą!", "Aš jaunas ir galiu daug ką pakeisti!", „Pamatei – pranešk“, „Mano miestas toks, kokį sukursiu aš" ir pan. Šios temos apima bendrą renginio idėją - geresnius jaunimo gebėjimus ir galimybes dalyvauti viešojo valdymo procesuose, formuoti suvokimą, kad aš galiu keisti aplinką, kurioje gyvenu, kad esu netolerantiškas biurokratijai, neveiklumui. Šiuolaikinį jaunimą yra svarbiausia įtikinti kad jis gali ir padrąsinti veikti pilietiškai.
Dailė, Skulptūra

„Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių iš „Papjė mašė“ masės kūrimas“

„Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių kūrimas“ tikslas – per kūrybos procesą supažindinti 5–8 klasių mokinius su „Papjė mašė“ technika ir sukurti pasirinktą,
stilizuotą vieną iš Panemunių pilių. Numatoma veikla ir siektini rezultatai: I dalis - edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpa apžvalga po meninkės S. Mielkaitytės personalinę parodą „Rėmai svajonėms“, sukurta iš „Papjė mašė“ masės, laimėjusios profesionalų grupėje I vietą „Kita Forma“ surengtame konkurse. Supažindinama su dešiniajame Nemuno Jurbarko rajone esančiomis rezidencinėmis Raudonės ir Panemunės pilimis. Susipažįstama su „Papjė mašė“ masės gamyba. Trukmė – 15 min. II dalis - praktinėje dalyje dalyviai kurs pasirinktą Panemunių stilizuotą pilį (iki 20cm) iš „Papjė mašė“ masės. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Trukmė – 75 min. Edukacijos rezultatas – praplečiamas dalyvių kultūrinis akiratis. Dirbdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią įvairovę galima gauti dirbant ta pačia technika. Kiekvieno dalyvio sukurtas darbelis - tai meninių bei vizualinės teorijos žinių įgijimas, praktinis jų panaudojimas užsiėmimo metu. Socialinių, pažinimo bei iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijų lavinimas, puoselės bendravimo bei bendradarbiavimo, smulkios motorikos įgūdžius, įgytą patirtį gebės kūrybiškai pritaikyti. Užtikrinamas ir specialiųjų ugdymo poreikių mokinių įtraukimas į bendrą veiklą. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsineš savo darbelį – iš „Papjė mašė“ masės pagamintą Panemunės pilį. „Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių kūrimas“- tai įkvepianti socialinė misija ir žaidimas kartu: • Atrask ir pamatyk tai, kas aplink tave nauja! • Kurk - išlaisvink savo vaizduotę! • Žaisk - įkvėpk savo kūriniui gyvybę! • Dalinkis savo idėjomis su kitais! • Įkvėpk aplinkinius ir pats semkis įkvėpimo iš kitų! Šioje idėjoje svarbiausia ne tikslas, o pati kelionė!
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Pagrindinis programos tikslas – siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo, ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą, atskleisti, o vėliau tobulinti vaikų meninius gebėjimus.
Uždaviniai: 1. Pristatyti tradicinius lietuvių liaudies žaidimus, jų įvairovę, regioninius ypatumus. 2. Suorganizuoti individualias tradicinių žaidimų rungtis. 3. Suorganizuoti komandines tradicinių žaidimų rungtis. 4. Mokyti gaminti muzikos žaislus-instrumentus. 5. Mokyti groti muzikos žaislais-instrumentais (individualiai ir ansambliškai). Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Klaipėdos krašte per įvairias šeimos šventes pagrindinė linksminimosi forma buvo žaidimai. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas kambario žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Žaidimai naudojant įrankius atsirado tikriausiai įmituojant pirmykščio žmogaus darbo įrankius, medžioklės bei kovos ginklus. Pagrindinis lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Žaidimuose ne visi vaidmenys yra malonūs – niekas žaidimo pradžioje nenori ieškoti, gaudyti besislapstančių žaidėjų ar pan. Gerai, jeigu žaidėjai pradžioje sutinka imtis tų vaidmenų, bet jeigu ne – ginčą reikia spręsti burtų būdu. Labiausiai paplitę ir paprasčiausi būrimai yra išsiskaičiavimas. Galima išsiburti ir su lazda. Vienas žaidėjas meta kitam lazdą. Šis pagauna ir laiko saujoje. Po to visi kiti žaidėjai iš eilės deda savo saujas viršum viena kitos, kol pasiekiamas lazdos galas. Paskutiniajam ir tenka nedėkingiausias vaidmuo pradedant žaidimą. Neatsitiktinai ir užsiėmimų metu yra nemažai žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt.
Lėlių teatras

Origami lėlių spektaklis "Arklio Dominyko meilė"

Meilė ir draugystė svarbi tema vaikų pasaulyje. Ji padeda augti, pažinti pasaulį, atskleisti save, įsitraukti į įdomias veiklas .Tačiau ne visiems vaikams pavyksta greitai susirasti
draugą, jie bendraudami tarpusavyje patiria sunkumų, nes nemoka įvardinti, išreikšti jausmus. Popierinių (origami) lėlių vaidinimas pagal Vytauto V. Landsbergio pasaką “ Arklio Dominyko meilė” šiuolaikiškai, subtiliai ir kūrybingai pateikia jaunajam žiūrovui meilės temą . Žiūrėdami vaidinimą dalyviai nejučia sutapatina save su veikėjais ir stebėdami jų išgyvenimus labiau pažįsta ir supranta save bei aplinką. Pasakos siužetas stebinantis, paradoksalus. Laukinis arklys Dominykas pamilsta gražią ir truputį aikštingą rugiagėlę. Artėjant žiemai, arklys nuskina rugiagėlę ir paslepia, nes šalna kėsinasi ją sušaldyti, o pats iškeliauja į Afriką. Jo kelionė įdomi ir sudėtinga. Dominykas susitinka baltąją mešką, krokodilą, kupranugarių ir kitokių veikėjų. Pagaliau Dominykas patenka į rugiagėlių pievą, iš kurios kilusi jo mylimoji. Artėjant pavasariui Dominykas grįžta į Lietuvą, nes vėl turi išdygti jo rugiagėlė. Sceninio veiksmo metu du aktoriai ( Kamilė Kondrotaitė ir Liudas Vyšniauskas) pasakodami šią istoriją naudoja įvairių dydžių, formų popierinius lankstinius. Scenografijoje matome įvairius pasaulio žemėlapių vaizdavimo būdus , kurie kelionės metu kinta, keičiasi. Visa tai apjungia subtilūs akvarelės piešiniai ( dailininkė Liuda Liaudanskaitė) ir fortepijono garsai (kompozitorė Aušra Vaštakaitė). Stebėdami lėlių ir objektų judėjimą žiūrovai nejučia įsitraukia į žaidimą, lavina savo fantaziją, kūrybingumą. Spektaklyje yra interaktyvių momementų, kurie įtraukia žiūrovą ir skatina kūrybingai mąstyti kartu ieškant sprendimų. Šis meilės ir kelionių vaidinimas moko meilės ir kūrybos. Spektaklis 2015 metais nominuotas klaipėdietiškam teatralų apdovanojimui "Padėkos kaukė" už geriausią metų spektaklį.
Literatūra, Kita

„Eglės žalčių karalienės takais...“

Literatūrinė-pažintinė pamoka prasideda susitikus su mokiniais Vilkaviškyje, parke prie Kultūros centro. Čia įrengtas ekspozicinis medinių drožinių takas „Eglės žalčių karalienės“
pasakos motyvais. Tai viena populiariausių pasakų-poemų Lietuvoje. Šį literatūros kūrinį parašė poetė Salomėja Nėris, gimusi ir augusi Vilkaviškio rajone, Kiršuose. Pradėsime kelionę po paslaptingiausią lietuvių pasaką. Trumpai dalyvius supažindinsime su poetės biografija, apžvelgsime jos vaikystę, sužinosime, kad ji mokėsi Vilkaviškyje, kur dabar yra Salomėjos Nėries vardu pavadinta gimnazija. Literatūros skaitytojams kartais užtenka tik pasivaikščioti iškilių asmenybių pramintais takais, prisiliesti prie tos žemės kojomis, pajusti tą aurą, kuri įkvėpė iškilią Sūduvos krašto poetę kurti. Šios literatūrinės pamokos metu kartu pasivaikščiosime „Eglės žalčių karalienės“ pasakos personažų takais. Su mažesnių klasių mokiniais susitikimo metų skaitysime eiliuotos pasakos ištraukas. Būtų puiku, jeigu vyresnių klasių mokiniai į susitikimą ateitų perskaitę šią pačią gražiausią pasaką. Tuomet su mokiniais galėtume diskutuoti, atsakinėti į klausimus, skulptūrose surasti tekste pavaizduotas pasakos epizodus. Užsiėmimo metu žaisime judrius, edukacinius žaidimus, susietus su pasaka. Dėliosime dėliones jūros, medžių ir kt. motyvais. Turėsime įminti ir mįslių. Literatūrinės pamokos pabaigoje vaišinsimės „Eglės iškeptu“ ragaišiu ir ragausime Salomėjos Nėries tėviškėje kopinėtą medų. Tikslas – supažindinti su viena gražiausių ir populiariausių pasakų Lietuvoje„Eglė žalčių karalienė“. Uždaviniai: (1) praplėsti žinias (ar suteikti naujų žinių) apie poetę Salomėją Nėrį; (2) supažindinti su vienu iš populiariausių poetės kūrinių; (3) kartu su vadovu skaityti pasaką, o su jau perskaičiusiais ją mokiniais aptarti kūrinio temą, personažus. (4) per žaidimą įtraukti į aktyvią veiklą; (5) diskutuoti, aptarti įdomiausias pasakos vietas, išrinkti labiausiai patikusį personažą.
Muzika

Pažintinis koncertas – susipažinimas su vario dūdomis „Zooparadas"

Tai kultūros ir meno renginys, papildytas kultūrine edukacija. Užsiėmimo trukmė 45 minutės. Veiklos tikslas – vaikus supažindinti su variniais pučiamaisiais instrumentais ir jų muzika.
Koncertas vyks žaidimo forma. „Zooparado“ autorius K. Strachan. Kūriniai imituoja gyvūnus Pavyzdžiui: liūtų paradas; kengūrų šokis, panterų tango, dramblių maršas, begemotų valsas, gyvačių rokenrolas, bulių bliuzas, beždžionių svingas. Vaikai turės spėlioti, kokie tai gali būti gyvūnai, pažins skirtingus muzikos stilius: polką, valsą, svingą, bliuzą, sambą, maršą ir kt. Koncerto metu bus demonstruojama vaizdinė medžiaga tiek apie instrumentus, tiek apie gyvūnus. Programos dalyviai bus skatinami diskutuoti, gyvai reaguoti, imituoti gyvūnus, šokti, pažinti muzikos tempus ir charakterį.
Rodomi įrašai: 1 - 101 764