Atnaujintas Kultūros paso paslaugų teikimas. Paslaugų teikėjai ir mokyklos siūlydami ir užsakydamos paslaugas turi vadovautis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais. VISA info paskelbta DUK ir paslaugos teikėjų, mokyklos koordinatorių paskyrose.
Dizainas, Kita

Oda ir...? ir Mada... ir Amatas... ir Menas... ir TU!!! Odinės apyrankės gamyba.

Ar norite pabūti kūrėju ir pasigaminti savo išskirtinę odinę apyrankę? O gal norite pabandyti iškalti savo inicialus odoje ir sužinoti kaip įdedama kniedė bei spaudė? Ir dar.. gal
norėtumėte smagiai ir naudingai praleisti laiką, sužinant ką tas odininkas gali pagaminti, ir kaip lengvai pradurti toje storoje odoje skylutę? Jei visi Jūsų atsakymai taip, tuomet kviečiame į Druskininkus, į amatų centro „Menų kalvė“ odininkės dirbtuves. Čia ne tik susipažinsite su odos rūšimis, sužinosite kokia gi veikla užsiima tie odininkai, bet ir galėsite patys paliesti odas, išmušti skylutes, įdėti kniedes ir iškelta galva išeiti su savo gamybos apyranke! Laukiame Jūsų ir pažadame, kad bus ne tik naudinga, bet ir smagu! Iki greito!
Dailė, Etninė kultūra

Močiutės kraitinės skrynios paslaptys

Tikslas ir uždaviniai – ugdyti mokinių tautinę savimonę, pagarbą savo tautos praeičiai. Suteikti vaikams žinių apie liaudies meno ornamentiką. Užsiėmimas vyksta muziejaus valstiečių
buities ekspozicijoje, kurioje pristatomi autentiški liaudies baldai. Praktinė dalis – edukacinėje klasėje. Lietuvių liaudies ornamentinė puošyba turi ilgaamžes tradicijas. Vyrauja geometrinis ir stilizuotas augalinis ornamentai. Išsiaiškiname, kad daugiausia dėmesio buvo skiriama baldų, drabužių bei moterų darbo įrankių puošybai. Išskirtinė vieta priklausė tapytoms skrynioms ir kuporams. Skrynias valstiečiai labai brangino ir tai buvo vienas svarbiausių baldų valstiečio troboje, apdainuotas dainose, susijęs su šeimos tradicijomis ir vestuvių papročiais. Jų puošyba įvairi ir skiriasi regioniniais skirtumais bei variantų gausa. Su mokiniais nagrinėsime ir aptarsime klausimus: kodėl buvo puošiamos skrynios, ką merginos ir moterys laikė šiose skryniose, kokias ornamentais ir simboliais jas margino, kas yra kraitis, pasoga, kodėl neturėti kraičio merginai buvo negarbė. Susipažinę su ornamento sudarymo savitumais, kūrimo tradicijomis, mokiniai gauna skrynių trafaretus ir kuria savo ornamentą pasirinkta technika (piešimas kreidelėmis, akvarele, štampavimas). Meninės veiklos pagalba turtinama mokinių emocinė patirtis, skatinamas asmenybės, individualumo ir savarankiškumo atskleidimas. Kiekvienas pristato savo kūrybinį darbą.
Lėlių teatras

Misija Nr. 1: Žinios

Misija "Lėlė"-tai žaidimo (misijos) principu sukurta išskirtinė edukacinė programa mokiniams, kurios metu siekiama , kad moksleiviai įgytų žinių, įgūdžių ir patirties.
Programos dalyviai gaus misijas (užduotis), kurias jie turi įvykdyti tam tikroje vietoje, tam tikru metu. Programa bus įgyvendinama naudojant lėlių teatro raiškos formas, edukacinius užsiėmimus (etiudai su aktoriais), klausimynai, edukacija po teatro muziejų bei pažintis su spektaklio gamyba. Šios misijos metu moksleiviai susipažins su spektakliu "Doriano Grėjaus Portretas" ( Rež. G. Radvilavičiūtė), o po jo gaus užduotį: užkoduotą klausimyną su spektaklio ištraukomis ir nuorodomis, kurias remiantis dailės, istorijos ir asmenybių žiniomis reikės įminti.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Maironio namų ir sodo labirintuose“

Ši paslauga teikiama tik sezono metu, tai yra gegužės-spalio mėnesiais, nes didžiąją dalį vyksta lauke. Dalyviai lankosi Maironio memorialiniame bute, klausosi edukatorės pasakojimo,
įsimintos žinios ir patirtys ekspozicijoje praverčia tolimesnėje veikloje. Dalyviai suskirstomi komandomis, gauna muziejaus sodo ir rūsių planus, žemėlapius, pagal juos ir pateiktas užuominas ieško vėliavėlių. Laimi tie, kurie pirmi randa visas vėliavėles bei teisingai atsako į daugiausiai klausimų.
Dramos teatras

Salomėjos Nėries kūrybos refleksijos. Spektaklis „Poetė“

Literatūros-teatro pamoka „Salomėjos Nėries kūrybos refleksijos - spektaklis „POETĖ“ skiriama vienai žymiausių XX a. lietuvių poetų Salomėjai Nėriai. S.Nėries gyvenimo ir kūrybos
kelias atspindi skaudžiausius Lietuvos istorijos puslapius – jos netiesioginis prisidėjimas prie Lietuvos okupacijos ir ideologinės poezijos kūrimas karo metais („Poema apie Staliną“, sovietinę santvarką šlovinantys eilėraščiai) – verčia nūdienos žmones dvejopai žvelgti į šią neabejotino talento asmenybę. Pirmoje renginio dalyje Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė ir režisierė Birutė Mar pristatys ir parodys monospektaklį „Poetė“, sukurtą S.Nėries dienoraščių ir kūrybos motyvais (kompozitorius Antanas Kučinskas, dailininkė Jolanta Rimkutė, choreografė Birutė Banevičiūtė). Spektaklis sulaukęs tarptautinio pripažinimo - apkeliavęs eilę tarptautinių teatro festivalių, Birutė Mar už S.Nėries vaidmens sukūrimą apdovanota tarptautiniame teatro festivalyje „Ommadrama“ Estijoje, pelnė geriausios aktorės apdovanojimą tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Vidlunia“ Kijeve. Spektaklio „Poetė“ forma – savitas Poetės teismas, kuriame garso įrašuose skamba jos kaltintojų ir gynėjų balsai, o aktorės perteikiami Salomėjos „atsakymai“ - tai fragmentai iš jos dienoraščio, eilėmis išsakyti išgyvenimai. Menininkas ir jį vertinanti visuomenė – universali šio spektaklio tema, aktuali ir nūdienai. Antrojoje renginio dalyje – režisierės ir aktorės susitikimas/pokalbis su moksleiviais, leidžiantis neformaliai pažvelgti į Salomėjos Nėries gyvenimą, diskutuoti apie menininko ir jį teisiančios, garbinančios ar ignoruojančios visuomenės santykį, istorijos ryšį su šiandiena; apie menininko atsakomybę ir kūrybos prasmę. Diskusijos metu teatrine forma moksleiviams suteikiama galimybė: pateikti poetei kaltinimus bei ją išteisinančius argumentus. Šis edukacinis renginys gali būti pristatomas Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose bei regionuose - mokyklose, bibliotekose etc.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Pažintis su Maironio namais ir kūryba“

Edukacinę programą „Pažintis su Maironio namais ir kūryba“ sudaro dvi dalys. Užsiėmimo pradžioje ekskursijų vadovas mokinius supažindina su Maironio butu: trumpai papasakoja apie
kambarių paskirtį, pristato svarbiausius eksponatus. Vėliau kiekvienas dalyvis gauna po keletą kortelių su kambariuose esančių eksponatų nuotraukomis. Vaikščiodami po kambarius, mokiniai mėgina surasti jau matytus, iš vadovo pasakojimo girdėtus ir kortelėse pavaizduotus paveikslus, nuotraukas, baldus, buities daiktus. Suradę eksponatus, vaikai korteles padeda šalia jų. Antroje užsiėmimo dalyje pradinukai dalyvauja kūrybiniame procese. Vaikams yra išdalinamos kortelės su sukarpytais Maironio eilėraščių tekstų žodžiais. Mokiniai dėlionės principu iš turimų žodžių kuria savo eilėraščio posmą. Programos pabaigoje ekskursijų vadovė kartu su mokiniais vėl keliauja po Maironio butą, tikrina korteles ir pasakoja apie kiekvieno kortelėje pavaizduoto eksponato istoriją, paskirtį, siedama juos su Maironio darbu, pomėgiais, asmenybe. Baigus tikrinti korteles, edukacinės programos dalyviai skaito dėlionės principu sukurtą eilėraščio posmą. Vėliau ekskursijų vadovė perskaito, kokį eilėraštį iš tų pačių žodžių yra sukūręs Maironis. Tikslas – susipažinti su Maironio asmenybe, asociatyviai jungiant ekskursijų vadovo pasakojimą ir muziejaus eksponatus. Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejaus ekspozicija. 2. Atlikti kūrybines užduotis. 3. Padėti įsisavinti naujas sąvokas (nematytų baldų, įrankių ir kt. daiktų pavadinimus). 4. Supažindinti su poetu, kunigu Jonu Mačiuliu-Maironiu (ar pagilinti žinias apie jį). Metodai – ekskursija, aktyvus klausymasis, kūrybinės dirbtuvės.
Dramos teatras

Teatro dirbtuvės: Kūrybiškumas

Nors praktinių užsiėmimų metu nebus orientuojamasi į tradicinį teatro procesą – spektaklio sukūrimą, tačiau susikursime erdvę, kurioje galėsime kartu pajusti ir lavinti aktorinius
instrumentus: balsą ir kūną, vaizduotę ir emocijas, intuiciją ir gebėjimą improvizuoti. Užduočių pagalba mokysimės pažinti save, lavinti dėmesį bei kūrybiškumą – dalykus, kurie teikia didelį džiaugsmą teatre ir kartu gali būti naudingi kasdieniniame gyvenime. Praktinių užsiėmimų metu dirbsime grupėse ir savarankiškai, todėl bus laiko ir pasigilinti į save, ir linksmai bei kūrybiškai praleisti laiką.
Lėlių teatras

J. Radzevičius SKRUZDĖLĖ ATSISKYRĖLĖ (Teatre)

J. Radzevičius „Skruzdėlė Atsiskyrėlė“, rež. A. Markuckis, pamokanti istorija apie pasipūtusią Skruzdėlytę, kuri norėjo ir ieškojo lengvo gyvenimo. Sutikusi Boružę, Lietaus lašelį ar
Jonvabalį, herojė prašė vieno ir to paties – „namo su dešimčia kambarių”. Savo kelionėje Skruzdėlytė ne tik išmoksta naujų dalykų, bet ir susiranda labai gerų draugų. O tada jos norai pasikeičia. Meninės raiškos priemonėmis perduodamos vertybės: draugystė, meilė, pagarba, atsakomybės jausmas. Spektaklis ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, emocinį intelektą ir estetikos pojūtį.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Lietuviška pasaka apie tris seseris

Lėlių spektaklis „Lietuviška pasaka apie tris seseris“ apie besirungiančias ūkininko dukras; kuri sesuo sukaups vertingesnio turto savo kraičių skrynioje. Tik kvailutės skrynia tuščia,
joje kandys neturi ko graužti, o pati kvailutė, protinguolių sesių niekinama, su avinėliais-pievos debesėliais skrajoja dangumi. Pasakoje gvildenama protingumo ir kvailumo dilema. Protingųjų seserų niekinama vadinamoji kvailybė, iš tiesų yra vertybė ir dvasinis grožis, kuris turi būti žmogaus gyvenimo kelionės tikslas. Šis į kraičio skrynią neįdedamas turtas finale iškyla kaip grožio, džiaugsmo, atgailos ir atleidimo pergalė. Spektaklis daugiasluoksnis, talpaus turinio. Jis padės pagal mokymo programą susipažįstantiems su tautosaka penktų ir šeštų klasių mokiniams giliau suprasti, analizuoti pasakas bei sakmes. Jautrus, emociškai įtaigus, vizualiai išraiškingas spektaklis leis patirti, kad tautosaka nėra tolimos praeities reliktas ar folkloro ansamblių „nuosavybė“, kad jos transformacijos šiuolaikiniame mene – įdomios ir netikėtos, o turinys – aktualus. Lėlininkas kviečia apmąstyti proto ir kvailumo, nuoširdaus kuklumo ir pikto pavydo kategorijas, gyvenimo suteikiamą galimybę rinktis ir per kančią, per pasmerkimą gauti atlygį – daug vertingesnį nei materialieji turtai. Sykiu spektaklio režisierius bei aktorius formuluoja ir kitą mintį: kiekvienas mūsų mažumėlę esame trečiasis brolis ar trečioji sesuo, tik savo kitoniškumą kaip įmanydami slepiame. Kodėl?..
Etninė kultūra

Duonos kelias iki stalo

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su lietuviška duonos kepimo tradicija ir papročiais, skatinti jų suvokimą bei ugdyti bendravimo kultūrą, kūrybinę iniciatyvą, savarankiškumą,
meilę ir pagarbą tėvynei. Uždaviniai: (1) supažindinti su XIX a. suvalkietiškos trobos aplinka; (2) parodyti duonos kepimo procesą; (3) supažindinti su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo; (4) skatinti pajausti ir suprasti duonos reikšmę mūsų protėviams ir dabar. Praktinė pažintinė programa vykdoma muziejaus troboje, įrengtoje pagal XIX a. Suvalkijos valstiečio trobą. Užsiėmimus vedančios muziejaus darbuotojos apranga taip pat yra panaši į to meto valstietės apsirengimą. Šio užsiėmimo metu lankytojai ne tik gali stebėti duonos kepimo procesą, bet jame ir patys dalyvauja. Edukacinės programos metu jau būna iškūrenta krosnis, lankytojams išdalijama jau užminkyta duonos tešla. Jie patys susiformuoja duonos kepalėlius, kurie bus iškepti ir atiduoti išsinešti į namus. Prieš duonos pašovimą į krosnį parodoma, kaip pagal valstiečių buityje gyvavusias tradicijas buvo valoma krosnis, papasakojama, kaip buvo formuojama duona ant ližės, parodomi naudojami įrankiai, tada įšaunami į krosnį pačių susiformuoti duonos kepalėliai. Kol duona kepa, lankytojai supažindinami su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Parodomi seniausi žemės įdirbimo padargai, apie juos papasakojama, galima juos paliesti. Toliau supažindinama su sėja, parodomi sėjos metu naudojami įrankiai, galima pabandyti pasėti. Taip pat pasakojama apie rugio augimą, tuo metu gyvavusias tradicijas ir papročius. Apkalbama rugiapjūtė, parodomas pjautuvas, rodoma, kaip pjaudavo, galima pabandyti. Siūloma pamėginti iškulti rugius spragilais etnografiniame kluonelyje, sumalti juos akmeninėmis girnomis. Per tą laiką duonelė iškepa, išimama iš krosnies ir drobiniuose maišeliuose iškilmingai įteikiama ją pasidariusiems lankytojams. Pasakojama apie duonos reikšmę
Rodomi įrašai: 1001 - 1 0101 808