Etninė kultūra

Edukacinė programa „Žemaitiška vakaruški“

Edukacinės programos „Žemaitiška vakaruški“ metu dalyviams pristatoma Žemaitijos regiono bei Kražių krašto tautosaka, istorija, tradicijos, kultūrinis ir kulinarinis paveldas.
Edukacijos dalyviai ne tik supažindinami su žemaitiškais šokiais, dainomis, žaidimais, bet ir aktyviai dalyvaudami veiklose išmoksta juos šokti, dainuoti, žaisti, groti liaudies instrumentais žemaitiškus kūrinius, ragauja žemaitiško kastinio. Edukacinė programa ženkliai prisideda prie etnokultūros puoselėjimo bei Žemaitijos etnografinio regiono istorijos, tradicijų autentiškumo, pažinimo, išsaugojimo ir perdavimo vaikams ir jaunimui, kad vėliau būtų išprusę ir užaugtų aktyviomis sąmoningomis asmenybėmis. Edukacinės programos pradžioje vedama ekskursija, kurios metu dalyviai supažindinami su Žemaitijos regione esančio Kražių krašto didinga istorija, iškiliomis asmenybėmis, kultūros paveldu ir miestelyje esančiais kultūros paveldo objektais. Vėliau, pasitelkus muziką, literatūrą, scenos meną, kulinarinį paveldą bei informaciją pritaikius pagal vaikų ir jaunimo amžiaus grupes pristatomas Žemaitijos regiono tautinis kostiumas, žemaitiška muzika bei Žemaitijos kulinarinis paveldas. Edukacinėje programoje dalyvavusiems mokiniams skiepijamas noras pažinti savo šalies istoriją, kultūrą ir paveldą, plečiamas jų kultūrinis akiratis, ugdomas kūrybiškumas ir saviraiška. Tikime, kad „Žemaitiškos vakaruškės“ dalyviai ne tik susipažins, bet ir pamils Žemaitijos etnografinio regiono kultūrą ir muziką bei sugrįš į mūsų kraštą dar gausesnėmis pajėgomis.
Kultūros paveldas, Muzika

Kaip Natukas Pauzės ieškojo

Tikslas – netradiciškai, įdomiai pristatyti lietuviškos operos raidą Kaune nuo 1921 m. iki šių dienų. Uždaviniai: 1. Žaidžiant žaidimą, pažinti lietuviškas operas bei jų kūrėjus. 2.
Atliekant užduotis atkreipti dėmesį į operų pastatymus, scenografiją, kostiumus. 3. Pristatyti pagrindines su opera susijusias sąvokas. Siekiami rezultatai: 1. Mokiniai pažins lietuviškas operas bei jų kūrėjus. 2. Mokiniai susipažins su autentiškais operų rekvizitais. 3. Mokiniai išmoks pagrindines su operomis susijusias sąvokas. Priemonės: parodos erdvė, kėgliukai, kauliukas ridenimui, dėlionės, klausimų kortelės, komandų pavadinimų kortelės. Užsiėmimo eiga: 1. Lankytojai supažindinami su parodos erdve bei ten esančia informacija. Parodos „Nuo „Birutės“ iki „Dryžuotos operos“ erdvėje eksponuojamos įvairių operos spektaklių programos, fotografijos, scenografijų eskizai, autentiški kostiumai. Vaizdinė informacija praturtinta atsiliepimais iš spaudos, teatralų prisiminimais bei įdomiais faktais apie operas. 2. Pasiskirstome komandomis. 3. Žaidžiame žaidimą – ieškome pauzės. Žaidėjai traukia burtus ir pagal juos paskirstomi į komandas. Komanda išsirenka norimos spalvos kėgliuką, su kuriuo keliaus per žaidimą. Ridenamas kauliukas. Žaidimas sudarytas iš 32 antžeminių plokštelių, sujungtų rodyklėmis. Kiekviena plokštelė turi savo simbolį. Atsistojus ant simboliu pažymėtos plokštelės reikia atlikti duotą užduotį. Simbolių reikšmės: 1. Dėlionės detalė – sudėlioti dėlionę. 2. Žiūronai – ištraukus kortelę su kostiumo ar scenografijos fragmentu, surasti ir pasakyti iš kokios operos ir kokia tai dalis. 3. Klaustukas – atsakyti į klausimą. 4. Akiniai – iš kelių variantų išrinkti teisingą atsakymą. 5. Užlipus ant juodos plokštelės – ėjimą praleisti. Laimi greičiausiai užduotis įveikusi komanda.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Paprotiniai amatai (išvažiuojamoji programa)

Programa skirta 5 - 12 klasių mokiniams. Kas yra paprotiniai amatai? Kuo Lietuvos paprotiniai amatai panašūs ir kuo skiriasi nuo kitų šalių paprotinių amatų?Kodėl svarbu kiekvienam
lietuviui žinoti ir puoselėti savo tautos paprotinius amatus? Atsakymus į šiuos klausimus išgirsite programos teorinėje dalyje. Praktinėje programos dalyje sukursite vieno pasirinkto paprotinio amato darbelį: margutį, verbą, karpinį, šiaudinuką, kaukę ar vaško žvakelę. Aprūpiname visomis kūrybai reikalingomis medžiagomis ir priemonėmis. Sukurti darbai atiduodami autoriams. Programos trukmė 90 minučių.
Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Vėjų uostas“

Edukacinio užsiėmimo „Vėjų uostas“ metu dalyviai pateks į vėjų uostą. Čia švartuosis vėjai iš viso pasaulio. Iš egiptiečių papirusų, iš senovės graikų ir finikiečių patirčių,
tūkstantmečio senumo vėjai atpūs iš Kinijos ir Japonijos. Tyrimo objektu taps dailė ir technologijų pasiekimai. Čia švartuosis badas, sausra, lietus, potvyniai, kirminai, gintarai... – visa, kas pasislėpę vėjų senuosiuose pamario bei pajūrio vėjų varduose. Etninės kultūros kontekste taps mūsų kraštiečių, jų gyvenamosios aplinkos ir buities pažinimo objektu. Čia švartuosis vėjo genami muzikos garsai, kurių įkvėpti patys dalyviai sukurs orkestrą ir pačiais netikėčiausiais instrumentais sugros kūrinį „Audra“ Čia švartuosis dalyvių kuriami permainų vėjai. Arba vėjai jų galvose ar kišenėse...
Dramos teatras

Spektaklis-pamoka „Žinomi tekstai / nauji kontekstai“

Edukacinė programa „Žinomi tekstai / nauji kontekstai“ siūlo netradicinę pamoką teatre. Jos metu moksleiviams parodomas 45 minučių spektaklis pagal mokyklų programinius lietuvių
literatūros tekstus. Šiuo metu siūloma pasirinkti vieną iš trijų parengtų spektaklių: 1) „Mindaugas“ pagal Justino Marcinkevičiaus dramą (rež. Paulius Ignatavičius). Eskizo kūrėjai žvelgia į „Mindaugą“ iš nūdienos jauno žmogaus perspektyvos. Režisierius dramos įvykius perkelia į dabartį. Mindaugas vaizduojamas ne tik kaip istorinis herojus, bet kartu ir kaip gana narciziška asmenybė. Režisieriaus įsitikinimu toks dramos traktavimas yra aktualus mūsų laikmečiui, kuriame vis labiau įsigali egoistinės apraiškos. 2) „Buvo tylu“ pagal Jurgio Savickio noveles (rež. Kotryna Siaurusaitytė). Eskizas sukurtas pagal dviejų novelių „Ad astra“ ir „Fleita“ motyvus. Eskizas atskleidžia vertybių pasirinkimo galimybes, kelia kūrybos ir destrukcijos dilemą. J. Savickis yra vienas įdomiausių lietuvių autorių, moderniojo ekspresionizmo atstovų. 3) „Erlickas“ pagal Juozo Erlicko kūrybą (rež. Marijus Česnulaitis). Daugiaprasmė J. Erlicko kūryba siūlo aštrų kritišką žvilgsnį į kasdienybę ir negatyvius reiškinius. Jaunimui J. Erlicko kūryba imponuoja savo juodu humoru, didaktikos atsisakymu. Spektaklis pagal J. Erlicko kūrybą žaidžia kultūriniais kontekstais ir jaunimui patraukliomis formomis ugdo kritišką santykį į mus supančią tikrovę. Po kiekvieno spektaklio parodymo vyksta diskusija, kurioje dalyvauja kūrėjai, mokytojai, moksleiviai ir diskusijos moderatorius – artimai su spektaklio medžiaga/tema/ problematika susijęs specialistas. Moksleiviai supažindinami ne tik su literatūriniu spektaklio pagrindu, bet ir suteikiama žinių apie spektaklio analizę, kritiką ir vertinimo kriterijus.
Muzika, Etninė kultūra

Mes mažieji piemenukai

Edukacinis užsiėmimas „Mes mažieji piemenukai“ supažindina su piemenavimo tradicijomis Lietuvoje. Užsiėmimo dalyviai sužino, kokius darbus dirbo piemenukai, kaip linksminosi, ką valgė,
kaip šventė didžiąją piemenų šventę – Sekmines. Vaikai mokosi šokti ratelius, dainuojamos piemenėlių dainos, minamos mįslės, grojama skudučiais ir mediniais ragais. Edukacinio užsiėmimo tikslas – supažindinti mokinius su piemenavimo tradicijomis Lietuvoje ir didžiąja piemenų švente – Sekminėmis; populiarinti tautinės muzikos paveldą. Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. Pristatyti piemenavimo Lietuvoje istoriją ir papročius. 2. Supažindinti su Sekminių šventės prasme, papročiais, apeigomis, burtais, žaidimais ir piemenų „kulinariniu paveldu“. 3. Įtraukti vaikus į praktinę-kūrybinę veiklą: pasimokinti groti skudučiais, mediniais ragais, šokti ratelius-žaidimus, dainuoti piemenėlių dainelę, oliuoti. Siekiami rezultatai: 1. Įgytos žinios apie piemenavimo tradiciją. 2. Išmoktas bent 1 ratelis-žaidimas. 3. Susipažinta su muzikavimo tautiniais instrumentais pradmenimis. Edukaciniame užsiėmime naudojamos priemonės: skudučiai, mediniai ragai, vaizdo reportažo „Sekminės Palūšėje“ fragmentas, piemenėlių apsiaustai.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Lietuvių kalbos pamoka tarpukario pradžios mokykloje“

Edukaciniu užsiėmimu „Lietuvių kalbos pamoka“ siekiama supažindinti mokinius su iškiliomis Lietuvos istorijos asmenybės ir įvykiais bei reikšmingu tarpukario Lietuvos literatūros
kūriniu – B. Sruogos „Giesme apie Gediminą“. Edukacinio užsiėmimo metu edukatorius supažindina mokinius su būsima veikla, „pamokos“ tema, trumpai papasakoja apie tarpukario Lietuvos mokyklų specifiką. Edukacinės programos metu atliekamas anksčiau minėto kūrinio skaitymas bei perskaityto teksto analizė. Mokiniai skaito paeiliui, tad į edukacinę veiklą įtraukiami visi. Susipažinus su kūriniu, jo personažais ir atlikus kūrinio analizę, pereinama prie praktinio užsiėmimo – tarpukariui būdingo reiškinio – gyvojo paveikslo – kūrimo. Mokiniai persirengia specialiais, kunigaikščių laikus vaizduojančiais, rūbais, susipažįsta su ant jų esančiais simboliais, pasiskirsto vaidmenimis ir drauge perskaito dar vieną B. Sruogos poemos „Giesmė apie Gediminą“ posmelį. Galiausiai visi sustoja bendrai fotografijai. Edukacinė veikla užbaigiama refleksija.
Kultūros paveldas

Grožio paslaptys pagal Kiprą Petrauską

Ar žinote, kaip tarpukario Lietuvoje moterys puoselėdavo grožį? Ogi – muilu. Gamindami kvapnų muilą, sužinosite ne tik tarpukario moterų grožio paslaptis, bet ir susipažinsite su Kipro
Petrausko asmenybe, jo kūrybine veikla ir pomėgiais, išgirsite, kokiomis aplinkybėmis atsirado ir išpopuliarėjo Kipro Petrausko vardinis muilas.
Kita

„Žuvininkai mes esme“

Edukacinis užsiėmimas „Žuvininkai mes esme“ kviečia į žvejybą Baltijos jūroje! Ne į pramoninę, pramoginę, bet pažintinę žvejybą! Kelionės metu lauks susitikimai su Baltijos jūroje
gyvenančias šunimis, rupūžėmis, kiaulėmis ir kitais dar negirdėtais, galbūt nematytais gyvūnais. Šioje žvejyboje bus proga išgirsti ruonio kalbėjimą, paliesti Baltijos jūroje gyvenančio banginuko keterą, susipažinti su pačiu rūpestingiausiu tėveliu ir pasižadėti jūrai būti jos draugu ir rūpinti ja amžinai.
Dailė, Etninė kultūra

Gyvybės medis Žemaitijos kaimo ekspozicijoje

Kultūrinė edukacija vyksta autentiškoje Žemaitijos kaimo ekspozicijos aplinkoje. Tarsi laiko mašina nusikėlę į XIX a. pab.–XX a. pr. kaimą mokiniai teoriškai ir praktiškai pažįsta kaimo
buitį, gyvenimą, darbo ir namų apyvokos įrankius, reikmenis, suvokia jų reikšmę ir vertę tuometinio žmogaus gyvenime. Taip pat stebi autentišką skrynių, baldų, darbo įrankių dekorą, aiškinasi jo simbolių reikšmes ir paskirtį. Teorinė dalis. Dalyviai apžiūri ir aptaria įvairias medienos panaudojimo galimybes: - architektūroje (gyvenamųjų pastatų sienų, stogų, langinių konstrukcija, mažosios architektūros paminklai, tvoros, šuliniai); - trobos interjere (baldai, jų puošyba, indai); - darbo įrankių gamyboje (tekstilės, maisto ruošimo, žemės apdirbimo). Praktinė dalis. Dalyviai: - atpažįsta medienos rūšis; - stebi skiedrų pjovimo procesą, aiškinasi jų panaudojimą; - ant skiedros tapo gyvybės medžio motyvą.
Rodomi įrašai: 1001 - 1 0101 015