Kita, Etninė kultūra

Protų mūšis „Ką žinau apie Joną Basanavičių?“

Edukacinės programos dalyviams surengiama interaktyvi viktorina, kurios metu užduodami klausimai, susiję su tautosakininku, publicistu, pirmojo lietuviško laikraščio "Aušra"
leidėju, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Jonu Basanavičiumi.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Senojo Vilniaus mūro istorijos“

Edukacinis užsiėmimas „Senojo Vilniaus mūro istorijos“ vyksta viename iš seniausių, XIV a. Vilniaus mūriniame pastate – Mažojoje gildijoje bei gretimame XVIII a. Masalskio name. Unikali
pastato architektūra ir specifinė paskirtis savaime yra puikus architektūros ir miesto istorinės raidos pavyzdys. Per edukaciją supažindinama su miesto kūrimosi istorija ir architektūros raidos etapais, urbanistinės kultūros (pvz., prekybos, apgyvendinimo, maitinimo patalpų) įvairove ir ypatumais. Edukacija skatina domėjimąsi lokaliąja miesto ir viso krašto istorija, ugdo architektūrinio ir kultūrinio paveldo vertės ir apsaugos suvokimą, moko atpažinti, gretinti ir vertinti skirtingus architektūros stilius, suteikia išsamesnių žinių apie socialinius miesto gyventojų etninės sudėties, gyvenimo būdo ir papročių pokyčius nuo XIV a. iki XXI amžiaus.
Dailė

„Spalvoto stiklo žaidimai“

Edukacijos dalyviai susipažins su įdomia stiklo istorija, sužinos apie garsiausius stiklo menininkus, jų kūrinius. Išmoks pažinti stiklo technikas, derinti spalvas ir formas kurdami
savo kūrinius. Susikurti kūriniai džiugins ne tik kuriančiuosius, bet ir jų artimuosius, nes kūrinius vaikai parsiveš į savo namus.
Literatūra, Kita

Nematau, bet nesiskiriu

Edukacija "Nematau, bet nesiskiriu" skirta įvairaus amžiaus mokiniams supažindinti su "kitokiais" žmonėmis - aklaisiais ir silpnaregiais, parodyti, kad jie yra
visaverčiai visuomenės nariai. Vaikai mokomi pagelbėti tokiems žmonėms, informuojami, kokios yra pagalbinės priemonės (baltos lazdelės, kalbantys kompiuteriai, laikrodžiai, spalvos indikatoriai; signaliniai skysčio indikatoriai), padedančios jiems gyventi ir kur jas gauti. Užsiėmimo dalyviai gali pabandyti patys pasijausti neregio kailyje ir užrištomis akimis pabandyti padaryti įvairius dalykus: atpažinti draugą, atskirti įvairius produktus, "apsipirkti parduotuvėje", pasigaminti sumuštinį, pavaikščioti su baltąja lazdele. Edukacijos dalyviai sužinos apie Brailio raštą, jo kūrėją Luji Brailį, apie lietuviams raštą pritaikiusį Praną Daunį, bus supažindinti su Brailio abėcėle ir leidiniais Brailio raštu, galės patys pabandyti rašomąja mašinėle atsispausdinti savo vardą Brailio raštu. Sužinos apie garsiausius Lietuvos ir pasaulio neregius, pasiekusius meno ar mokslo aukštumų, dirbančius atsakingus darbus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Meduolių dirbtuvės

Pačioje Vilniaus širdyje pasislėpusi Meduolių kepyklėlė kviečia vaikus į saldžiąją edukaciją! Užsiėmimo metu galėsite pabandyti atspėti: - Kodėl kareiviai, eidami į karą, su savimi
pasiimdavo meduolį? - Kodėl meduoliais prekiaudavo vaistinėse? - Kodėl į meduolius dedami prieskoniai? - Kodėl glajus ant meduolių vadinamas Karališku? Sužinoję visus atsakymus, prieisite prie svarbiausios užsiėmimo dalies - kūrybos. Minkysite ir kočiosite tešlą, lipdysite širdžiai mielus meduoliukus, puošite ir marginsite juos, kaip tik norėsite! Gražiai įpakuotus savo kūrinius galėsite panaudoti kaip dovanėlę mylimiems tėveliams arba seneliams...
Literatūra, Dramos teatras

„Kaip skaito tėtis“

Edukacinis užsiėmimas „Kaip skaito tėtis“ vyksta ekspozicijoje „Senosios vaizdinės gamtos mokslų priemonės“, kur mažieji muziejaus lankytojai žaidžia teatrą. Jame yra aktoriai ir
žiūrovai, scenarijus ir režisierius. Edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpu įvadu apie teatralizuotą skaitymą. „Aktoriai“ aprengiami, specialiomis priemonėmis nugrimuojami. Vaikams išdalijamos edukacijai išleistos pasakų knygelės su išryškintais skirtingų personažų tekstais. Trumpai paaiškinus vaidmenis, „aktoriai“ skaito tekstą ir atlieka savo personažo vaidmenį. Šiame užsiėmime skaitymas tampa žaidimu. Šio edukacinio užsiėmimo tikslas – skatinti mokinių skaitymo balsu gebėjimą bei gebėjimą sekti kitų skaitomą tekstą, kartu ugdant mokinių kūrybiškumą, gebėjimą koncentruoti dėmesį, pastabumą. Teatralizuoti skaitymai prisideda ugdant mąstančius, emociškai sveikus ir turinčius lakią fantaziją vaikus.
Dramos teatras

Spektaklis „Stebuklų metas"

Režisierė – Šviesa Šulc, scenarijaus autorė – Zita Banelienė. Įtraukianti ir nuotaikinga žiemos pasaka 1-4 klasių mokiniams apie neklaužadą mergaitę, kurią užburia piktoji fėja ir
paverčia meškute. Spektaklio metu ji, padedama mažųjų žiūrovų, keliauja daryti gerų darbelių. Ar jie padės išsivaduoti nuo kerų? „Stebuklų metas“ – tai interaktyvus spektaklis, kuriame kiekvienas geras darbelis yra mažas stebuklas. Spektaklio metu aktoriai bendrauja su mažaisiais žiūrovais, kartu šoka, dainuoja, moko eilėraštukų, vaikai atsakinėja į klausimus, pataria, mokosi skaičiuoti.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Tarpukario Kaune“

Tarpukario Kaune vyko gausybė įdomių įvykių ir reikšmingų pokyčių – ekskursijoje bandysime juos pamatyti, išgirsti ir net paragauti! Kaip atpažinti tarpukario architektūrą? Kokie
patiekalai puikavosi ant stalo madingiausiame restorane? Kaip gimė Litas? Ekskursijoje laukia tikras istorijos detektyvas. Ekskursijos tikslas – sudominti vaikus tarpukario laikotarpio miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijos uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą tarpukario miesto tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais miesto architektūros, skulptūros, dizaino, transporto elementais; atskleisti reikšmingų tarpukario asmenybių bei daugiakultūrio miesto istorijas; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Ekskursijose naudojami metodai: įvairios užduotys/žaidimai, padedantys įsisavinti ekskursijos turinį (tyrinėjant pastato architektūrą žaidžiama „Tiesa ar melas“; kalbant apie gastronomiją – spėjama, koks produktas juodame maiše ir kt.); įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (prezidentų, transporto, pastatų archyvinės fotografijos, tarpukario monetos ir kt.); garsiniai elementai (išgirstama tarpukario atlikėjų muzika); gastronominiai elementai (ragaujama žydų duonelė) ir kt. Siekiama, jog po ekskursijos moksleiviai jaustųsi geriau pažįstantys tarpukario laikotarpį, suvoktų apie tuo metu mieste vykusius pokyčius, sukurtą vertingą kultūros paveldą bei būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančią aplinką.
Dizainas, Etninė kultūra

Svečiuose pas dvaro vėlėją

Dvaro vilnos manufaktūroje, kur karaliauja charizmatiškoji vilnos vėlėja, atsiveria kitas pasaulis. Užsukusius, Jus pasitiks įvairiausi vilnoniai kūriniai – nuo linksmai besišypsančių
veidelių iki gėlėtų skarų ir kitų aprėdų. Mielai priėmusi Jus savo dirbtuvėse, vėlėja papasakos apie vilnos naudą bei pasidalins savo amato paslaptimis. Programos metu vaikai kurs savo ypatingą „vilnonį prisiminimą" – Naminuką. Po programos kiekvienas dalyvis bus apdovanotas Jaunojo dvariškio liudijimu.
Dailė, Kita

Edukacija "Plunksnos galia"

Edukacijos metu dalyviai gaus daug įdomios informacijos apie zoologijos sode bei įvairiose pasaulio vietose gyvenančius paukščius ir jiems būdingas plunksnas. Kodėl rašymui senovėje
buvo pasitelkiama būtent žąsies plunksna? Kodėl paukščių kaulai tuščiaviduriai? Kodėl gresia kai kurių paukščių išnykimas? Kaip padėti paukščiams ir ką daryti su rastomis plunksnomis? Į šiuos, bei kitus, mokinių užduodamus klausimus atsakymus gaus kiekvienas, apsilankęs edukaciniame užsiėmime. Edukacijos pabaigoje dalyviai turės galimybę pamatyti, paliesti, patyrinėti įvairias paukščių plunksnas, jas lyginti tarpusavyje (spalvos, dydžiai, formos), bei diskutuoti, kaip ir kur su plunksnomis susiduriame mes, kaip jas naudojo seneliai, proproseneliai. Siekiant lavinti kūrybinį mąstymą, mokiniai panaudos paukščiams iškritusias ir jau nebereikalingas plunksnas, sukurdami paukščio paveikslą ir taip suteikdami plunksnoms naują "gyvybę".
Rodomi įrašai: 1011 - 1 0201 522