Literatūra, Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Kaip atsiranda perlas?“

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Kaip atsiranda perlas?“ Istorijos apie perlus yra apaugusios daugybę mitų bei pasakojimų: nuo tokių, kurie teigia, jog pirmieji perlai atsirado iš
Ievos ir Adomo ašarų, iki tokių, kurie teigia, jog perlai - turintys mistinių galių, galinčių net pražudyti. Tikėti ar ne – kiekvieno individualus pasirinkimas.. Edukacinio užsiėmimo „Kaip atsiranda perlas?“ metu dalyviai sužinos ir pačius tikriausius faktus apie neįprastą perlo gimimą, jo augimą, jo namus... Visi dalyviai bus pakviesti į perlo auginimo laboratoriją. Pritaikę įgytas žinias čia galės užsiauginti savąjį perlą! Ar priimsite perlo iššūkį!?
Dailė, Kita

Edukacinė pamoka „Aš – EKOkarys“

Dėmesio! „EKOkariuomenė“ ieško naujų narių – visus jaunuosius III–VI klasių karius ir kares kviečiame jungtis į mūšį. Kovosime už Žemę! Neišsigąskite, ginklais mojuoti nereikės –
pasitelksime savo protą, išradingumą, kūrybiškumą ir drąsą. Pirmyn! Edukacinė pamoka „Aš – EKOkarys“ skirta moksleivių žinioms apie klimato kaitą pagilinti ir jų įpročiams keisti. Vaikai sužinos, kas atsitinka atliekoms, kurios nėra rūšiuojamos, kaip jos gali patekti į mūsų organizmą; kaip gyvena žmonės, kurie beveik nieko neišmeta; kaip panaudotus daiktus prikelti antram gyvenimui; ką gali padaryti kiekvienas vaikas, kad prisidėtų prie Žemės užterštumo mažinimo. Edukacinės pamokos metu naudojami metodai: pasakojimas, vaizdo medžiagos peržiūra, praktinė - kūrybinė užduotis, žaidimas, analizė ir diskusija, aptarimas. Edukacinę pamoką veda edukatorius – „EKOgenerolas“. Vaikai ne tik sužinos įdomios ir naudingos informacijos, bet ir atliks komandinę bei individualią užduotis. Mokysis kūrybiškai spręsti problemas ir dirbti kartu. Panaudodami antrines žaliavas, sukurs naudingą daiktą, kurį parsineš namo. Trukmė – 45 minutės.
Kultūros paveldas

Valstybės teatras. Tautą burianti muzika

Kviečiame prisėsti ant dainuojančio parko suolelio, pasinerti į saldų Miesto sodo liepų aromatą ir leistis į kelionę Valstybės teatro istorijos vingiais. Ekskursijos metu ekspozicijos
erdvėje mokiniai susipažins su Valstybės teatru – itin svarbiu Lietuvos istorijos liudininku, kuriame vyko ne tik spektakliai, bet ir labai svarbūs valstybei reikalai. Papasakosime apie Valstybinę muzikos mokyklą, joje dėsčiusius bei tuo pačiu metu dainavusius valstybės teatre dainininkus, susipažinsime su ryškiausiais to laikmečio dirigentais, solistais, režisieriais ir kitomis teatre dirbusiomis asmenybėmis. Praktinėje dalyje mokiniai galės „pasimatuoti“ sceninius kostiumus ir netgi padainuoti tikroje teatro scenoje.
Kita

„Žuvininkai mes esme“

Edukacinis užsiėmimas „Žuvininkai mes esme“ kviečia į žvejybą Baltijos jūroje! Ne į pramoninę, pramoginę, bet pažintinę žvejybą! Kelionės metu lauks susitikimai su Baltijos jūroje
gyvenančias šunimis, rupūžėmis, kiaulėmis ir kitais dar negirdėtais, galbūt nematytais gyvūnais. Šioje žvejyboje bus proga išgirsti ruonio kalbėjimą, paliesti Baltijos jūroje gyvenančio banginuko keterą, susipažinti su pačiu rūpestingiausiu tėveliu ir pasižadėti jūrai būti jos draugu ir rūpinti ja amžinai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Baltų istorinė virtuvė

Šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimo be parduotuvės, ir joje esančių produktų įvairovės, kurių kilmė siekia pačias tolimiausias pasaulio šalis. O dar prieš kelis šimtus metų tik
nedidelė dalis protėvių turėjo daugeliui mūsų neatskiriamą privilegiją – rinktis, ką valgyti. Tuomet dauguma valgė tai, ką turėjo ir tada, kada turėjo. Edukacinėje degustacijoje „Baltų istorinė virtuvė“, naudojant atkūriamos istorijos metodus, dalyviai tyrinės protėvių archajinės virtuvės pasaulį, pilną šiai dienai neįprastų ir pamirštų skonių, patiekalų. Rekonstrukcinių artefaktų ir patyriamųjų metodų pagalba atkurtoje mobilioje vikinginio laikotarpio virtuvėje, edukacijos dalyviai susipažins su baltų genčių istoriniais patiekalais, maisto produktais ir jų konservavimo metodais. Užsiėmimo metu, edukatoriai siekia dalyvius supažindinti su senaisiais maisto gaminimo indais ir įrankiais, atskleisti senąsias maisto gaminimo technologijas ir valgymo kultūrą. Dalyviai ne tik klausys istorijų, bet ir gamins, degustuos vikinginio laikotarpio virtuvėse vyravusius įvairius grūdų patiekalus: duoną, grūdų spragėsius, blynus, košes ir įvairiausius jų pagardus. O savo žinias jie užtvirtins atsakant į klausimus, menant mįsles ir balsuojant už skaniausią paragautą patiekalą. Edukacijos turinys leis ne tik pažinti istorinius valgius, bet ir atrasti savo šeimose išlikusius senuosius protėvių patiekalus, keliaujančius iš kartos į kartą daugiau kaip kelis šimtus metų.
Etninė kultūra

„Tauragės krašto rūbai“

Edukacija skirta 5 – 12 klasių moksleiviams, jaunimui ir suaugusiesiems. Pagal moksleivių amžių, atitinkamai ir pasakojama. Jaunimui ir suaugusiems pasakojama daugiau detalių, rūbų
nešiosenos kitose šalyse pavyzdžių, daugiau istorinių detalių, kaip keitėsi rūbai, bėgant laikui. Etnografijos ekspozicijoje bus įrengta vitrina, kurioje eksponuojamas Tauragės krašto moters etnografinis kostiumas, moters žieminė apranga bei sėjėjas lininiais darbo drabužiais. Pasakojama, kaip atsirado drabužiai, kokios spalvos dominuoja Tauragės krašte, kuo skiriasi žieminė ir vasarinė apranga, iš kokių medžiagų buvo siuvami išeiginiai ir darbo drabužiai. Papildomai naudojami kiti audiniai, pvz. languota medžiaga sijonui, audinys su prijuostės raštais, klumpės.
Kultūros paveldas

Parko takais su skautais

Klasė, sutartu laiku atėjusi į edukaciją, padalijama į tris–keturias grupes. Jos dalyvauja skautoramoje – eina į nurodytus punktus, kur vedėjai po 10–15 min. veda užsiėmimus (apie
Plungės parką; skautų veiklą, uniformą, rikiuotės komandas; mazgus; žemėlapio ženklus ir pastabumo lavinimą). Vėliau klasė suskirstoma į dvi komandas ir dalyvauja strateginiame žaidime. Po jo vyksta edukacijos ir įgytų žinių aptarimas.
Muzika, Etninė kultūra

Nuo piemenėlio iki muzikontėlio

Lietuvių kalboje žodis „groti“ turi ir žaidimo, ir laimės mėginimo reikšmes. Kad galėtų groti, žmogus kūrė muzikos instrumentus iš paprasčiausio šiaudo, plunksnos, kelmo ar lentos.
Garsais sudėliota melodija žmogaus norėta ne tik pamėgdžioti gamtos garsus, bet ir perduoti žinią, susisiekti su anapusiniu protėvių pasauliu, išreikšti liūdesį, džiaugsmą, linksmintis ir kitus palinksminti. Edukacinėje programoje susipažinsite su lietuvių liaudies instrumentais; patirsite, kaip gimsta garsas; kursite, žaisite, improvizuosite.
Etninė kultūra

Iš žaidimų istorijos: sužinok ir išbandyk

Programos tikslas padėti mokiniams ugdyti tautinį tapatumą ir etnokultūrinį raštingumą, pažinti ir vertinti tradicinę kultūrą, suprasti jos gyvybingumą ir nuolatinį atsinaujinimą,
sąsajas ir skirtumus su kitomis kultūromis, suvokti save kaip tos kultūros puoselėtoją, ugdytis pasididžiavimą ja ir pagarbą kitoms kultūroms. Uždaviniai: 1. Pristatyti tradicinius lietuvių liaudies žaidimus ir jų atsiradimo istoriją. 2. Surengti tradicinių žaidimų rungtis mokinių grupėms. 3. Kiekvienam dalyviui paruošti liaudiško žaidimo ruošinį savarankiškam darbui namuose. Tradiciniai judrieji žaidimai, kurie yra užfiksuoti įvairiuose šaltiniuose, dažniausiai yra susiję su piemenų pramogomis. Tai yra natūralu, nes poreikis žaisti šiuos žaidimus piemenų amžiuje yra labai didelis, piemenavimas reikalavo judrumo ir greitos reakcijos (tekdavo nuolat bėgioti paskui nuklystančius gyvulius, saugoti bandą nuo vilkų), be to, žaidimams, kitaip nei vyresnieji, piemenys turėdavo daugiau laiko. Daugelyje piemenų žaidimų buvo naudojami įvairūs įrankiai ir priemonės: lazdos, akmenys, akmenėliai, medžio stuobriai ir pan. Senovėje piemenų naudotos medžiagos ir priemonės bus panaudotos ir edukacinėje programoje „Iš žaidimų istorijos: sužinok ir išbandyk“
Kultūros paveldas

Kauno pilies lobis

Ar žinote, kad Kauno pilyje yra paslėptas lobis? Iki šiol dar niekam nepavyko jo rasti – galbūt jūs būsite tas laimingasis, kuriam pasiseks? Užsiėmimo metu pasitelkus orientacinį
žaidimą dalyviai susipažindinami su senaisiais LDK kunigaikščiais: atsakinėdami į istorinius klausimus, atlikdami užduotis ir sekdami užuominomis dalyviai turi surasti lobių skrynią bei raktą nuo jos. Edukacinio užsiėmimo „Kauno pilies lobis“ herojai yra šeši Gediminaičiai, kurie Kauno pilyje paslėpė lobį ir norintiems pirmiems jį surasti, reikės atlikti kelias užduotis. Kad gerai jas atliktų, dalyviams teks dėmesingai klausyti, ką pasakoja edukatorius, išgirsti užuominas ir pasitelkti kūrybišką mąstymą ir greitą orientaciją. Užsiėmimo metu daug kartų aptariami tie patys šeši Gediminaičiai, kad vaikai gebėtų atskirti, kuo kiekvienas yra svarbus. Taip mokiniai praplės žinias apie kultūrinį paveldą klausydamiesi edukatoriaus pasakojimų apie Gediminaičių giminę. Moksleiviai išmoksta sudaryti valdovų genealoginį medį ir šią patirtį galės pritaikyti kurdami savo giminės genealoginį medį.
Rodomi įrašai: 1281 - 1 2901 362