Dailė, Kita

PRISITAIKYMS IŠGYVENTI. Integruota biologijos ir dailės pamoka

Mokiniai ieškodami konkrečių gyvūnų atvaizdų skirtinga technika atliktuose meno darbuose reflektuoja, kokio detalumo turi būti gyvūno piešinys, kad gyvūnas būtų identifikuojamas iki
rūšies ar iki būrio. Turtina dailės terminologiją įvardindami atvaizdą ir ieško požymių, kurie rodo, jog žmogus kultūrinėje aplinkoje naudoja įgūdžius, atsiradusius laukinėje gamtoje. Analizuodami ir aptarinėdami dailės kūrinius, mokiniai gilina žinias apie gamtinės atrankos teoriją.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Mažoji žemaičių architektūra ir šventųjų skulptūros

Žemaičių muziejaus „Alka“ medinės skulptūros rinkinyje saugoma netoli tūkstančio eksponatų: skulptūros, bareljefai, pastatomi kryžiai, altorėliai. Žemaitijos kaimo ekspozicijoje į
autentišką aplinką įsilieja mažoji sakralinė architektūra: kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės. Ekspozicijoje apžiūrimos medinės šventųjų skulptūrėlės, kaltiniai ir mediniai kryžiai, koplytėlės. Sužinomos šventųjų istorijos, populiariausia simbolika, mokoma atskirti šventųjų įvaizdžius pagal unikalias detales. Susipažįstama su kryždirbystės tradicijomis, garsiausiais Žemaitijos dievdirbiais. Žaidžiamas žaidimas „Atpažink šventąjį“, kurio metu mokiniai įtvirtina gautas žinias.
Dramos teatras

Teatro laboratorija 1-4 kl.

Teatro laboratorija – tai interaktyvi pažintinė programa apie teatrą, jo sudėtines dalis, profesijas, susitikimai su JMDT aktoriais, technikais, grimo specialistais, šviesos ir garso
technikais, vadybininkais, o taip pat galimybė patiems bent trumpam pabūti aktoriais ar režisieriais, kartu su bendraamžiais kuriant etiudus bei juos vaidinant. Edukacija susideda iš trijų dalių: teorinės dalies(pasakojimai apie JMDT, aktorystę, grimą, judesio meną, kaip kuriamas spektaklis, kokių profesijų atstovai dalyvauja spektaklio kūrime, koks jų darbas); praktinės dalies (vaikai matuojasi kostiumus, perukus, kuria etiudus, atlieka užduotis, kelia klausimus) ir svečio bei jo srities ir rekvizito pristatymo. Trečioje dalyje platesniam interaktyviam susipažinimui bus galima pasirinkti vieną iš trijų sričių: 1) šviesos, garso ir video laboratorija, 2) Grimo, šukuosenų kūrimo laboratorija, 3) Judesio meno laboratorija. Edukacijos pabaigoje visiems dalyviams bus įteikta „Teatro eksperto“ atributika. Tikslas – aiškiai ir įdomiai vaikams pateikti informaciją apie šiuolaikinį teatrą, supažindinti su JMDT specialistais, leisti patiems pajusti aktorius ar režisieriaus amplua. Uždaviniai:skatinti mokyklas kultūriškai šviesti savo mokinius; plėsti mokinių meninę saviraišką; sudaryti sąlygas visapusiškai susipažinti su profesionaliu teatru. Profesionalų komanda: Kostiumai, šviesa, garsas, teatrinė pamoka, ir improvizacija – Vita Šiaučiūnaitė, Laimutis Sėdžius; Aktoriai – Gintautas Žiogas, Jolita Skukauskaitė, Jonas Čepulis ir kt. Teatro pagrindai – Julius Tamošiūnas; Judesio menas – Ieva Savickaitė; Grimas ir sceninisįvaizdis – Miglė Jasiūnaitė Petrakovė; Scenografija – Algimantas Galinis; Vadyba – Justina Indulytė (JMDT reklamos vadybininkė)
Kultūros paveldas

Riterystė viduramžių laikotarpyje

Tema supažindina su riteriais ir jų luomo atsiradimu Europoje. Supažindinama su riterijos ugdymo ir tapimo riteriu eiga, reikalingomis savybėmis norint tapti riteriu. Pristatomi ir
aptariami žymiausi viduramžių laikotarpio riterių ordinai, jų susikūrimo ir išnykimo aplinkybės. Užsiėmimo metu dalyviai supažindinami su klajojančio riterio simbolika, sužino kaip jį vaizdavo viduramžių laikotarpio literatūroje. Pristatomos svarbiausios riterio garbės kodekso nuostatos, taipogi sužinoma kodėl ir kuo riteriui buvo svarbus kalavijas, bei kas grėsdavo riteriui netekusiam šio ginklo. Dalyviai taip pat sužino, kokia buvo simbolinė kalavijo evoliucija, sužino ir kuo šis ginklas būdavo svarbus kiekvienam kariui. Pabaigoje aptariamos riterystės apraiškos Lietuvoje. Dalyviai sužino kur Lietuvoje buvo riterystės židinys, kur vykdavo riterių turnyrai. Užsiėmimo eigoje atkuriamas įšventinimo į riterius ritualas, fotografuojamasi apsisiautus heraldiniais ženklais puoštas tunikas, šarvų dalis.
Kultūros paveldas

Pasivaikščiojimas su Vytautu Didžiuoju

Edukacinis užsiėmimas vyksta Trakų Salos pilies ekspozicijoje. Trakai – Vytauto Didžiojo mylimiausia rezidencija. Čia buvo aptarinėjamas Žalgirio mūšio planas, čia Vytautas laukė
karūnos ir priėmė svarbius Lietuvai sprendimus. Užsiėmimo pradžioje Kunigaikščio menėje pristatoma Vytauto Didžiojo asmenybė, pateikiami įdomiausi faktai. Toliau dirbama grupėmis. Užsiėmimo dalyviai gauna užduotį ekspozicijų salėse savarankiškai surasti eksponatus su valdovo atvaizdais bei parengti jų trumpą pristatymą. Edukacinio užsiėmimo eigoje mokiniai susipažįsta su menininkų, vaizduojančių kunigaikštį Vytautą, darbais, paties valdovo asmenybe, muziejaus ekspozicija; sužino, kokiu pagrindu kuriami Vytauto Didžiojo portretai, įsivaizduojamojo (imaginacinio) portreto sąvoką. Praktinėje užsiėmimo dalyje savarankiškai pasigamina Vytauto Didžiojo majestotinio (didžiojo) antspaudo, kuriame pavaizduotas kunigaikštis, kopiją.
Dailė, Etninė kultūra

Gyvybės medis Žemaitijos kaimo ekspozicijoje

Kultūrinė edukacija vyksta autentiškoje Žemaitijos kaimo ekspozicijos aplinkoje. Tarsi laiko mašina nusikėlę į XIX a. pab.–XX a. pr. kaimą mokiniai teoriškai ir praktiškai pažįsta kaimo
buitį, gyvenimą, darbo ir namų apyvokos įrankius, reikmenis, suvokia jų reikšmę ir vertę tuometinio žmogaus gyvenime. Taip pat stebi autentišką skrynių, baldų, darbo įrankių dekorą, aiškinasi jo simbolių reikšmes ir paskirtį. Teorinė dalis. Dalyviai apžiūri ir aptaria įvairias medienos panaudojimo galimybes: - architektūroje (gyvenamųjų pastatų sienų, stogų, langinių konstrukcija, mažosios architektūros paminklai, tvoros, šuliniai); - trobos interjere (baldai, jų puošyba, indai); - darbo įrankių gamyboje (tekstilės, maisto ruošimo, žemės apdirbimo). Praktinė dalis. Dalyviai: - atpažįsta medienos rūšis; - stebi skiedrų pjovimo procesą, aiškinasi jų panaudojimą; - ant skiedros tapo gyvybės medžio motyvą.
Literatūra, Kita

EGODOKUMENTAI: lobių skrynia, kuri pradeda atsiverti

EGODOKUMENTAI: lobių skrynia, kuri pradeda atsiverti Egodokumentai suprantami kaip autobiografinė raštija pirmuoju asmeniu. Jos ryškiausi žanrai yra dienoraščiai, atsiminimai, laiškai,
atminimų albumai, o senojoje Lietuvoje – dar ir silva rerum tipo knygos. Renginio metu bus aptariama, kas yra egodokumentai, bus rodomi asmeninių raštų pavyzdžiai, pateikiamos interneto svetainių, kuriose galima jų pamatyti ir juos paskelbti, nuorodos. Su mokiniais diskutuosime apie asmeninių raštų svarbą ne tik jų artimiesiems, bet ir apie dokumentų istorinę išliekamąją vertę: jie yra svarbūs šalies, giminės ir šeimos istorijos liudijimai. Edukacijos dalyviai galės patys sukurti savo egodokumentą: apie savo interesus, asmenines patirtis ir visa, kas jiems tuo metu rūpi, neatmetant ir savo džiaugsmų, rūpesčių, net tą akimirką užvaldžiusių emocijų. Renginio trukmė – 45 min Rekomenduojama 10, 11, 12 klasių mokiniams.
Kultūros paveldas

Kauno pilies lobis

Ar žinote, kad Kauno pilyje yra paslėptas lobis? Iki šiol dar niekam nepavyko jo rasti – galbūt jūs būsite tas laimingasis, kuriam pasiseks? Užsiėmimo metu pasitelkus orientacinį
žaidimą dalyviai susipažindinami su senaisiais LDK kunigaikščiais: atsakinėdami į istorinius klausimus, atlikdami užduotis ir sekdami užuominomis dalyviai turi surasti lobių skrynią bei raktą nuo jos. Edukacinio užsiėmimo „Kauno pilies lobis“ herojai yra šeši Gediminaičiai, kurie Kauno pilyje paslėpė lobį ir norintiems pirmiems jį surasti, reikės atlikti kelias užduotis. Kad gerai jas atliktų, dalyviams teks dėmesingai klausyti, ką pasakoja edukatorius, išgirsti užuominas ir pasitelkti kūrybišką mąstymą ir greitą orientaciją. Užsiėmimo metu daug kartų aptariami tie patys šeši Gediminaičiai, kad vaikai gebėtų atskirti, kuo kiekvienas yra svarbus. Taip mokiniai praplės žinias apie kultūrinį paveldą klausydamiesi edukatoriaus pasakojimų apie Gediminaičių giminę. Moksleiviai išmoksta sudaryti valdovų genealoginį medį ir šią patirtį galės pritaikyti kurdami savo giminės genealoginį medį.
Dailė, Etninė kultūra

Veltinukai

Edukacijos metu kviečiame pasimėgauti ir išbandyti vieną seniausių neaustinių medžiagų gamybos procesą. Čia susipažinsime, kaip avelės garbanos tampa šildančiu ar puošiančiu žmogaus
kūną pluoštu. Užsėmimo metu išmėginsite tradicinį, šlapiąjį vilnos vėlimą karštu vandeniu ir muilu. Pažadame, kad namo grįšite nusivėlę kamuoliuką-veltinuką.
Fotografija, Kita

Mobiliojo ryšio kelias į gamtą

Pagrindinis šios edukacijos tikslas - padidinti „gamtinį raštingumą“, t.y. išmokti ne tik stebėti, bet ir pažinti mus supančią aplinką. Edukacijos pradžioje lektoriai supažindins vaikus
ir mokytojus su pagrindinėmis "digiskopingo" galimybėmis ir principais, papasakos apie etiką gamtoje ir kodėl tai yra svarbu visiems žemės gyventojams. Pasirinksime edukacijos kryptį - ar fotografuosime per monoklį, ar per mikroskopą ir susipažinsime su optikos principais. Šios kultūrinės edukacijos užsiėmimo metu mokiniai ne tik išmoks tinkamai naudotis mobiliąjame telefone esančios kameros galimybėmis,bet ir gebės pastebėti paprastus dalykus esančius mūsų aplinkoje.. Kadangi vaikai gamta domisi natūraliai, tai tikėtina, kad tokios programos išliekamoji vertė bus didelė. Taigi programa ugdys gamtosaugai neabejingą asmenybę, padės pažinti šalies gamtos vertybes, skatins ekologinę savimonę. Lektoriai: gamtininkai, ornitologai Boris Belchev ir Ingrida Meškinytė.
Rodomi įrašai: 1451 - 1 4601 525