Lėlių teatras

Interaktyvus spektaklis „Vilkas ir 7 ožiukai“

Interaktyvus lėlių spektaklis vaikams “Vilkas ir 7 ožiukai”. Kūrėjų komanda pasirinko šią populiarą brolių Grimų pasaką, kuri kalba aktualia socialine tema: daug oželių (daugiavaikė
šeima), apgavysčių (ožkos santykis su vilku ir vilko su oželiais) ir mamos ožkos kova dėl vaikų- oželių pagrobimo. Spektaklio tema melas ir apgavystės todėl naudojant spektaklio menines priemones ir aktorių improvizacijas skirti tai jauniausiajai auditorijai, kuriai dažnai viskas piešiama rožinėmis spalvomis, manant, jog vaikai sunkiai priima realybę. Tačiau susidūrimas su ja tam nepasiruošus gali būti sunkesnis. Tai interaktyvus spektaklis, kuriame žiūrovai atlieka ne pasyvų stebėtojo vaidmenį, o veikia kartu su aktoriais.
Dramos teatras

Spektaklis paaugliams „#Vaižgantas“

„#Vaižgantas“ – Naujojo teatro vienos dalies spektaklis paaugliams pagal Kosto Ostrausko pjesę „Vaižgantas“. JIS turi sekėjų visame pasaulyje, JIS savo asmenybe pralenkė laikmetį, JO
drąsūs pasisakymai sulaukia komentatorių pasipiktinimo, JIS savo rašto darbais ir publicistika jau įsirėžė į literatūros klasiką, JAME sutelpa dvasininko ir pasauliečio idėjos, JIS neabejotinai daro įtaką elitui, JIS nepaklūsta bukoms taisyklėms, JIS gerbia savo šalį ir turi stiprias vertybes, už kurias drįsta kovoti, JIS supranta jaunuomenę ir myli žmones. JIS yra Žmogus. JIS #VAIŽGANTAS Naujasis teatras kviečia žiūrovus iš naujo pažvelgti į puikiai visiems žinomą kunigą, politinį ir visuomenės veikėją, rašytją Juozą Tumą-Vaižgantą ir leistis į susitikimą su šia istorine asmenybe per jauno žmogaus žvilgsnį. Spektakliu siekiama atskleisti Vaižgantą ne kaip tolimą, pasenusį, literatūros vadovėlių puslapiuose tūnantį akiniuotą senelį, o kaip žmogų, kuris taip pat mylėjo, mąstė apie gyvenimą, tikėjimą, kūrybą, tryško ugningu temperamentu, neišvengdavo vienatvės, neretai jautėsi nesuprastas ir suvaržytas. Spektaklis sukurtas pagal ryškiausio XX a. avangardinės dramaturgijos kūrėjo, Kosto Ostrausko pjesės „Vaižgantas“ (1994 m.) ištraukas. Aktoriai prabildami K.Ostrausko surinktais autentiškais Vaižganto tekstais atskleis ir nemažai XX a. pradžios įvykių, politinių aktualijų, kultūros ypatybių ir kalbos subtilumų. Tai pinsis su šių dienų jauno žmogaus aktualijomis: socialiniais tinklais, bendravimu, savęs reprezentavimu paralelioje – virtualioje erdvėje. Kūrybinė komanda siekia rasti ir atskleisti, kas gi bendro tarp šių laikų jauno žmogaus ir tuometinės jaunuomenės taip mylėto Vaižganto. Režisierė – Miglė Remeikaitė, scenografė ir kostiumų dailininkė – Jurgita Jankutė, kompozitorė – Toma Čepaitė, projekcijų dailininkas – Nidas Kaniušas, scenos kalbos dėstytoja – Rita Juodelienė, šviesų dailininkas – Pijus Vasiliauskas, vaidina – Naujojo teatro aktoriai.
Architektūra, Kultūros paveldas

UNESCO Lietuvoje: Vilniaus istorinis centras

Keliausime nuo Aušros vartų Valdovų keliu link Valdovų rūmų, vingiuodami pro buvusius bajorų dvarus, pirklių namus, žydų krautuvėles, vienuolynus ir bažnyčias. Pakeliui apžvelgsime
svarbiausius miesto raidos etapus, aptarsime šiuolaikines realijas, prisiminsime šiuos ir kt. dalykus: - Kurioje bažnyčioje sovietmečiu buvo ateizmo muziejus? - Ar galima šiandien užlipti ant pilies gynybinės sienos? - Kur prasidėjo Baltijos kelias kuris pasauliui parodė, kad mes norime būti laisvi? Nepaisant istorinių permainų, Vilniaus istorinio centro erdvinė struktūra atspindi architektūros stilių kaitą, politinių ir gamtinių įvykių nulemtą raidą. Pažinsime Vilniaus istorinį centrą kaip UNESCO kultūros paveldo objektą. Diskutuosime apie kultūros paveldo vertybių išsaugojimo reikšmę ateities kartoms.
Dramos teatras

Poetinis spektaklis ,,Beauštanti"

Atvykusiems teatro mylėtojams parodysime 45-ių minučių pasisekimo sulaukusį spektaklį „Beauštanti“. Šis spektaklis žiūrovams padės nukeliauti į praeitį, susitapatinti su pačiu Maironiu
ir pajausti tai, ką galbūt per kasdienius darbus jau primiršome. Siūlome kitaip atrasti Maironį. Spektaklio „Beauštanti“ tikslas – atrasti gyvą ir asmenišką santykį su šio žymaus lietuvių poeto kūryba. Spektaklyje naudojama apie 30 įvairių Maironio eilių, iš kurių 3 („Jūratė ir Kastytis“, „Milžinų kapai“, „Trakų pilis“) yra įtraukti į mokyklinę programą. Gyvai akomponuojant kanklėmis skamba Maironio dainos, o muzikiniame takelyje - egzotiškų perkusinių muzikos instrumentų garsai (dambrelis,“Dj duda“, kuriomis groja aktorius M. Zemleckas). Spektaklyje išryškėja du leitmotyvai: 1. Maironio, kaip žmogaus pasirinkimas mylėti (atsisakius kūniškosios meilės, visą save paaukoti kaip aukurą dėl tėvynės, meno. Dievo) 2. Lietuvos išsilaisvinimo kelias. Abu šie leitmotyvai jautriai persipina spektaklyje. Spektaklio režisierė Šviesa Šulc, kostiumų dailininkė Lina Karaliūnaitė. Vaidina jauni aktoriai, todėl moksleiviai susitapatinę su personažais greitai įsijaučia į spektaklį ir išgyvena jį. Groja kanklėmis, gitara bei dainuoja jauna profesionali kompozitorė, etnografė. Spektaklis buvo rodomas gimnazijose, kolegijose, LR Seime, Prezidentūroje, Lukiškių kalėjime, Lietuvos teatrų scenose bei kitose erdvėse. Žiūrovai būna apstulbinti spektaklio įtaigumu. Po spektaklio dainuojant „Lietuva brangi“ visa salė atsistoja ir dainuoja kartu su aktoriais. Kviečiame išgyventi tautos išsilaisvinusios iš „svetimšalių“ ateities viziją, kurią Maironis tikėjosi perduoti ateisiančioms kartoms. Paveikia teatro kalba siūloma pažvelgti į klasiko kūrybą. Spektaklis siekia atgaivinti, kas svarbu mums visiems – vienybė, lietuvybė, laisvės siekis, tėvynės grožis, tautos tapatybė ir istorinė atmintis, gimtoji kalba, didžiavimasis tėvyne. Spektaklis „Beaušanti“ gali būti rodomas jūsų mokymo įstaigų aktų salėje.
Dailė, Dizainas

Kraičio skrynios marginimas

Kraičio skrynios – neatsiejamas tradicinių vestuvių atributais. Senovėje skrynios buvo kiekvienoje kaimo sodyboje. Ant skrynių šonų ir viršaus daugiausia būdavo nupieštos gėlės.
Užsiėmimo metu dalyviai praktiškai ir teoriškai susipažįsta su kraičio skrynios istorija, reikšme, paskirtimi, lavina dėmesį, atmintį, piešimo įgūdžius. Edukacijos metu kiekvienas galėsite nusispalvinti mažą skrynutę ir ją dekoruoti autentiškais raštais. Kraičio skrynutė – puiki dovana draugui, namų dekoras ar mažų paslapčių saugotoja.
Literatūra, Etninė kultūra

Edukacinė paroda "PALIESK LIETUVIŲ KALBĄ RANKOMIS"

Lituanistikos židinys yra vienintelis interaktyvus lietuvių kalbos muziejus Lietuvoje. Lituanistikos židinio uždavinys yra žaismingai pristatyti svarbiausius lituanistikos ir kalbotyros
pasiekimus, supažindinti su lietuvių kalbos istorija, skatinti pasididžiavimą lietuvių kalba, atskleisti jos išskirtinumą ir vietą pasaulio kalbų kontekste. Lituanistikos židinyje eksponuojama daugybė kalbai svarbių dokumentų, knygų ir kalbininkų daiktų, tačiau muziejų iš kitų išskiria unikalūs kalbos žaislai. Šioje ekspozicijoje įsitikinsite, kad kalba – tai ne tik gramatika ir skyryba, tai gyvas, įdomus reiškinys, kuriuo galima žaisti ir kurį net galima paliesti rankomis!
Kita

Skautorama

Skautavimas - visuomeninis savanoriškas vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo judėjimas. Pasaulyje skautų judėjimui priklauso daugiau nei 50 milijonų įvairaus amžiaus skautų ir
skaučių,-Lietuvoje skautų judėjimas 2018m. atšventė veiklos šimtmetį, čia judėjimo dalimi yra virš 3000 asmenų. Tai giliomis tradicijomis ir savita kultūra pagrįstas judėjimas, su kuria ir sieksime supažindinti edukacijos dalyvius. Edukacijos metu sužinosime viską apie skautus. Pirma, išgirsime pradininko Roberto Baden-Powellio istoriją, jo skiepytas ir iš kartos į kartą perduodamas tradicijas; kartu išsiaiškinsime skirtingų skautiškų kaklaraiščių prasmes, uniformos bei atributikos reikšmę. Supažindinsime su skautavimo skirtumais Lietuvoje ir pasaulyje. Papasakosime apie skirtingas skautavimo rūšis - kuo skiriasi sausumos, jūros ir oro skautai. Antra programos dalis - skautorama, t.y. skautiškų užduočių programa, kurios metu mokomasi veikiant, pritaikant jau turimas savo žinias ir mokantis iš šalia esančių. Čia visi kartu mokysimės dalyvauti rikiuotėje, žygiuoti ir žinoma nepamiršime skanduočių bei dainų, kursime skirtingų tipų laužus, teks rišti įvairius mazgus ir mokėti juos tikslingai pritaikyti, kartu išmoksime saugiai naudotis kirviu ir peiliu, susipažinsime su skirtingais medžiais, bendysime indikuoti savo aplinką pagal ten augančius augalus. Skautai siekia ugdyti savo narius dorais, kilnios dvasios, tvirto būdo, sveikais, sąmoningais, mylinčiais gamtą žmonėmis ir naudingais piliečiais savo valstybei. Būtent toks yra ir šios edukacijos vertybinis tikslas.
Kultūros paveldas

Valdovo karūna

Edukacinis užsiėmimas skirtas supažindinti su svarbiausiu aukščiausios valdžios monarchinėje valstybėje simboliu – karūna. Užsiėmimo dalyviai sužinos, ką šis simbolis reiškė, kaip kito
keičiantis istorinėms epochoms, kodėl vienoje epochoje buvo vienos, kitoje kitos formos, iš kokių metalų buvo gaminama, kuo puošiama. Vaikams dažnai kyla ir kiti klausimai, pavyzdžiui: kas karūną valdovui uždėdavo, ar jis ją nešiodavo ant galvos visą dieną, ar visi mūsų valdovai turėjo skirtingas karūnas? Per edukacinį užsiėmimą į visus šiuos klausimus atsakysime. Be to, apžiūrėsime valdovų atvaizdus ir juose ieškosime karūnų. O vėliau iš modelino gaminsime pakabučius su karūnos atvaizdu. Užsiėmimas parengtas atsižvelgiant į pradinio ugdymo pasaulio pažinimo programą, orientuotas į kultūrinio akiračio plėtimą ir kūrybingumo ugdymą.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Vilniaus krašto verbos"

Užsiėmimo dalyviai supažindinami su Verbų sekmadienio ištakomis, žolyninėmis ir Vilniaus krašto verbomis, aptariamos estetinės ir apeiginės jų funkcijos, mokomasi verbavimo formulių.
Gyvai demonstruojamos plokščiosios, figūrinės, apvaliosios, volelinės, rykštelinės verbos, su drožlinėmis ir vainikinėmis verbomis moksleiviai supažindinami virtualiai. Vilniaus verba pristatoma ne tik kaip Verbų sekmadienio atributas, bet ir kaip populiarus suvenyras, interjero puošybos elementas. Vilniaus verba pateikiama kaip ryškus Kaziuko mugės akcentas, išpopuliarėjęs visoje Lietuvoje XX a. antroje pusėje. Moksleiviai supažindinami su Vilniaus verbų rišimui naudojama žaliava: lauko, miško, vandens ir darželio augalais, akcentuojamas tinkamas jų surinkimo laikas ir paruošimas. Kūrybinių dirbtuvių metu rišama figūrinė verba.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinis užsiėmimas "Kaip gimsta popierius"

Edukaciniame užsiėmime "Kaip gimsta popierius" bus pristatytos senosios ir moderniosios popieriaus gamybos ir restauravimo metodikos, supažindinama su popieriaus gamyba ir
trūkstamų fragmentų atkūrimu popieriaus liejimo mašina. Veiklos metu bus naudojami dekoratyvinio, restauravimo, japoniško, lieto popieriaus pavyzdžiai, popieriaus gamybą atspindinčios iliustracijos ir medžiagos: medienos plaušas, vapsvų lizdo fragmentas, celiuliozės plaušas, presas, sėmimo forma, įvairūs restauravimo ir popieriaus sėmimo įrankiai. Dalyviai stebės popieriaus liejimo procesą, lakšto įklijinimą ir paruošimą presavimui. Užsiėmimo dalyviai bus plačiau supažindinti su vienu iš labiausiai žinomu restauravimo procesu –atkurtų fragmentų retušavimu. Moksleiviai turės galimybę sužinoti kokiais atvejais retušavimas reikalingas, o kokiais nebūtinas, kuo galima retušuoti meno kūrinius, kaip maišomos spalvos ir kokia retušavimo technika dažniausiai naudojama restauravime. Dalyviai gaus dovanų popieriaus liejimo mašinoje išlietus ruošinius, kuriuos galės savarankiškai retušuoti, užrašytu palinkėjimu pasveikinti draugą arba panaudoti kaip knygos skirtuką.
Rodomi įrašai: 1471 - 1 4801 760