Kultūros paveldas

Su Sąjūdžiu į Nepriklausomą Lietuvą

Edukacinio užsiėmimo tikslas ir uždaviniai – ugdyti mokinių istorinį mąstymą, gilinti ir sisteminti žinias bei supratimą apie Nepriklausomybės atkūrimą Lietuvoje. Skatinti pilietiškumą
ir domėjimąsi valstybės formavimųsi. Edukacinis užsiėmimas vyksta autentiškoje, iki šių dienų mažai pakitusioje Sąjūdžio būstinėje, kurioje gausu eksponatų, nuotraukų ir kitų daiktų leidžiančių geriau suprasti to meto laikmetį. Aiškinsimės kodėl iš tokios uždaros ir griežtos Sąjungos lietuviams pavyko ištrūkti pirmiesiems, kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, pasinaudojęs formaliąja SSRS demokratija, pertvarkos skelbiamu viešumu ir demokratizacija, sugebėjo taikiai atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Mokiniai bus skatinami diskutuoti, ieškoti atsakymų į sudėtingus istorijos klausimus, konstruoti galimus sprendimų variantus, mokytis iš istorijos pritaikant įvairius iššūkius ateities sprendimuose.
Kita, Etninė kultūra

„Perku, parduodu, dykai atiduodu“

Edukacinė programa skirta susipažinimui su metrologijos – matavimo mokslo – pagrindais. Beveik iki XX a. vidurio ir valstietis, ir miestelėnas, kasdien seikėdamas ir sverdamas grūdus,
miltus, vilną ar linus, naudojo senuosius saiko metus. Su ilgio, tūrio, ploto matavimo vienetais susipažinsite edukacinėje programoje. Matuodami, sverdami, seikėdami suprasite, kas yra sprindis, sieksnis, uolektis, pėda, žingsnis, sauja, gorčius ar bezmėnas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Vėtrungių keliais aplink marias“

Edukacinio užsiėmimo „Vėtrungių keliais aplink marias” metu dalyviai pasiners autentika bei simboliais paženklintą Lietuvos pamario kraštą. Vėtrungių atsiradimo priežastis, gamybos
subtilybės, spalvų ir raštų įvairovė praturtins ne vieno dalyvio kelionę į Laivybos istorijos pasaulį. Ar kada pagalvojote, kad vėtrungę galimą skaityti kaip knygą? Kiekvienoje vėtrungėje „aprašytas“ žvejo gyvenimas, viltys, krantas, kuriame jis įsikūrė, gamta... Priimkite vėtrungės skaitymo iššūkį!
Lėlių teatras

J. Kazakaitis TRYS LOKIAI (Teatre)

J. Kazakaitis ,,Trys lokiai", rež. A. Markuckis spektaklio personažai Lokys, Lokienė ir Lokiukas, o taip pat mergaitė Smalsutė. Smalsutė, būdama labai smalsi mergaitė, Išėjusi į
mišką grybauti, nuklysta miško tankmėn ir randa lokių trobelę. Ją apžiūrėjusi ir suvalgiusi Rudnosiuko košę, užmiega. Netrukus grįžta lokiai... Meninės raiškos priemonėmis perduodamos vertybės: šeima, atvirumas, individualumas. Spektaklis ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, emocinį intelektą ir estetikos pojūtį.
Kinas, Kita

Gyveno senelis ir bobutė: vaikams apie tremtį

Šios programos pagrindas – garsios lietuvių režisierės Giedrės Beinoriūtės ir animatorės Gabrielės Baltrušaitytės sukurtas dokumentinis animacinis filmas „Gyveno senelis ir bobutė“. Tai
pasakojimas apie tremtį per vienos šeimos – G. Beinoriūtės senelių – gyvenimo istoriją. Ji pasakojama mažos mergaitės – anūkės balsu, labai asmeniškai, pasitelkiant pasakos žanrą. Filmas sukurtas naudojant fotografijas iš asmeninio archyvo, animacinius ir kino kronikų intarpus. Filmas pelnė ne vieną tarptautinį apdovanojimą, o kino kritikas S. Macaitis apie jį rašė: per maždaug 20 pastarųjų metų ne vien Lietuvių kine atsirado galybė dokumentinių juostų apie stalininius lagerius. Bet – drįstu manyti – G. Beinoriūtės filmas unikalus. Ką reiškė tremtyje gyvenantiems vaikams rasti siuntiniuose lietuvišką obuolį? Ką ir kiek apskritai gaudavo valgyti tremtiniai, kokia buvo jų buitis, ar galėjo mokykloje mokytis lietuviškai? Kokius darbus dirbdavo tremtiniai, ar švęsdavo šventes? Ir kodėl net gi vaikai buvo išvežti į Sibirą? Pažiūrėję filmą, gausite daugelį atsakymų, sudalyvausite mini viktorinoje ir veikiausiai pasidomėsite savo pačių šeimos, giminės istorija: galbūt dar turite gyvą tremties metų liudininką, galintį papasakoti apie savo išgyvenimus tremtyje ar tai iš pirmų lūpų girdėjo jūsų tėvai. Gal namuose yra fotografijų, laiškų iš tremties, daiktų, menančių jūsų artimųjų gyvenimą tremtyje. Tai gali būti ir puiki namų užduotis edukacijos dalyviams, ir istorijos, pilietiškumo, patriotiškumo pamokos tęsinys. Jeigu šią namų užduotį atliksite prieš edukaciją, galite atsinešti fotografijas, laiškus ar kokį nors daiktą į edukacinį užsiėmimą ir papasakoti apie juos savo draugams.
Literatūra

Išėjęs sugrįžti: rašytojas Marius Katiliškis

Edukacinė programa „Išėjęs sugrįžti: rašytojas Marius Katiliškis“ leis jums sužinoti apie rašytoją tai, ko nerasite vadovėliuose. O tai, kas yra vadovėliuose, atrasite iš naujo.
Virtuliai keliausite kartu su Mariumi per jo gyvenimo ir klajonių vietas, nuo gimtųjų Gruzdžių, Katiliškių, iš kurių pasiskolino sau vardą iki Pasvalio, kur dirbo bibliotekos vedėju, nuo pabėgėlių stovyklų Vokietijoje iki paties pastatyto šeimos namo Lemonte Jungtinėse Valstijose. Kitaip pažvelgsite į mokykloje skaitytus tekstus ir girdėtus faktus. Vartysite knygas – nuo pirmųjų eilėraščių iki paskutinio romano, rankraščius, karo metų dienoraštį, matysite fotografijas, video įrašus, išgirsite rašytojo balsą... ir galėsite pasėdėti už jo stalo, žvilgtelėti į rankinį laikrodį ar pypkių kolekciją, spustelėti rašomosios mašinėlės klavišus. O kad įspūdžiai ilgam išliktų, dalyvausite informacinio-edukacinio terminalo žaidimuose, dėliodami interaktyvią dėlionę ar susirungę protų mūšyje. Laukia smagūs prizai su M. Katiliškio atminimo kambario simbolika.
Muzika

Edukacinė ekskursija Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje „Pažinkime muzikinį pasaulį“

Lietuvos muzikos ir teatro akademija – Lietuvos muzikos lopšys – kviečia moksleivius ir jų mokytojus apsilankyti ekskursijoje, kurios metu pažinsite muzikos pasaulį. Ekskursijos metu
dalyviams bus pristatyti trys muzikos žanrai – klasikinis, džiazinis ir elektroninis. Profesionalus muzikantas – gidas, papasakos apie kiekvieną žanrą ir pakvies tapti stebėtojais, kaip kuriama konkretaus žanro muzika, kokios priemonės yra naudojamos ir ko reikia muzikantui, kad taptų tikru savo srities meistru! Užsiėmimo eiga: 1. Moksleiviams pristatoma klasikinė muzika ir pateikiamas pavyzdys – stebimi studentų užsiėmimai LMTA Operos studijoje (scenos judesys/fechtavimas/operos pastatymo procesas). 2. Moksleiviams pristatoma džiazinė muzika ir pateikiamas pavyzdys – klausomasi džiazinės muzikos atlikimo, stebimas improvizacijos kūrybinis procesas. 3. Moksleiviams pristatoma elektroninė muzika ir kompozicija – pravedama ekskursija po LMTA Muzikos inovacijų studijų centrą, vieną šiuolaikiškiausių skaitmeninių muzikos technologijų inovacijos centrų Baltijos šalyse, pristatomas elektroninės muzikos kūrimo procesas ir priemonės, klausomasi elektroninės muzikos. Siekiami rezultatai: • Mokiniai išgirs skirtingus muzikinius žanrus ir gebės juos skirti/įvardinti. • Mokiniai susipažins su kūrybiniam procesui naudojamomis priemonėmis, kuriomis siekiama aukščiausio meistriškumo. • Mokiniai aktyviau dalyvaus kultūriniame gyvenime. Naudojamos priemonės: kompiuteriai, multimedija, įvairūs muzikiniai instrumentai.
Dailė, Kultūros paveldas

Ką slepia ikonos

Nuo pat Krikščionybės pradžios ikonos ir šventieji atvaizdai yra gerbiamos ir pripažįstamos tiek Rytų, tiek Vakarų tradicijose. Ikonografinį kanoną, ikonų meistrystės tradiciją iki šių
laikų išlaikė Stačiatikių, Ortodoksų Bažnyčia. Paprastai ikonos buvo tapomos tik vienuolynuose. Pasauliečiai perpaišydami ikonas nežinojo simbolių prasmės todėl daug simbolių buvo prarasta. Ši edukacinė programa supažindins moksleivius su senųjų ikonų atsiradimo istorija ir tapybos paslaptimis. Vaikai išsiaiškins kas yra ikona ir kuo ji skiriasi nuo šventųjų portretų; susipažins su pagrindiniais ikonografijos simboliais; pagal supaprastintą schemą senųjų ikonų pavyzdžius nupieš ikoną ir ją nuspalvins paties pasigamintais dažais iš naturalių pigmentų. Sužinos kas yra ikona, kuo ji skiriasi nuo religinių paveikslų, kokie pagrindiniai reikalavimai keliami ikonų tapytojams ir pačioms ikonoms. Šių dienų žmogui, nesuprantančiam simbolių kalbos, ikonos atrodo gana keistai. Sužinojus ikonų simbolių reikšmę moksleiviams atsivers ikonų grožis ir prasmė. Atidus ikonų stebėjimas padės vaikams atkreipti dėmesį į ikonų estetinius subtilumus. Žiūrint iš realistinio vaizdavimo taško ikonos atrodo gana keistai: neteisingos figūrų proporcijos, iškreiptas medžiagos faktūros perteikimas, negaliojantys linijinės perspektyvos principai. Ar senieji ikonografai turėjo elementarių piešimo įgūdžių ir žinių? Ar būtina laikytis kanoninių vaizdavimo būdų? Iš edukacinės programos vaikai išsineš savo pačių nupieštą ikoną, sužinos, kad ikona tikinčiajam tarnauja kaip tarpininkė tarp pasaulio apčiuopiamo jutimais ir pasaulio neprieinamo paprastam suvokimui, to, kurį pažįstame tik tikėjimu.
Lėlių teatras

ANDERSENO SAPNAS (Alavinis kareivėlis) (Teatre)

“Anderseno sapnas“. Tai legendinio Danų pasakų kūrėjo H. K. Anderseno istorija apie dvidešimt penkis alavinius kareivėlius, kuriuos nulipdė iš alavinio šaukšto. Alavo užteko tik
dvidešimt keturiems tvirtiems kareiviams, paskutinysis iš jų turėjo tik vieną koją, tačiau tai jam nesutrukdė būti ne mažiau narsesniu, kitokiu nei jo ginklo broliai. Istorija apie kareivėlį - kupiną tikėjimo savimi, drąsos bei ryžto. Apie tai, kaip įsimylėjęs įstabaus grožio, į save panašią, ant vienos kojos šokančią baleriną, jie kartu ištveria daugybę negandų ir kliūčių. H. K. Andersenas, vertinęs gyvenimą vaiko, poeto, filosofo žvilgsniu, kūrė pasakas, kuriose atsispindi daugybė vaiko psichologijos dėsningumų. Jo kūryboje daiktai, gyvūnai, augalai yra sužmoginti, o už jų visai nevaikiškų ydų slypi gyvenimo ir žmonių santykių esmė, gailestingumas ir liūdesys dėl gyvenimo netobulumo. Spektaklio „Anderseno sapnas“ režisierė Oksana Dmitrijeva – žymi Ukrainos kultūros veikėja, Charkovo miesto Valstybinio akademinio lėlių teatro vyriausia režisierė, docentė, kuri pastatė 45 spektaklius. Spektaklio „Anderseno sapnas“ dailininkė Natalija Denisova – Charkovo miesto Valstybinio akademinio lėlių teatro vyriausia dailininkė, dėstytoja, puikiai žinoma ne tik Ukrainoje, bet ir už jos ribų. Spektaklis skatins mokinių kritinį mąstymas, ugdys kūrybiškumą, dvasingumą. Skatins iš naujo pažinti ir įvertinti meilės jausmo prasmę.
Kultūros paveldas

Trakų šventenybės ir legendos

Užsiėmimo metu dalyviai sužinos apie Trakų paveldo objektus - Šv. Mykolo Arkangelo koplyčią, koplytstulpį su Šv. Jono Nepomuko skulptūra, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo
baziliką bei stebuklingą Trakų Dievo Motinos paveikslą. Pristatant, analizuojant šiuos objektus, išsiaiškins kuo skiriasi sakraliniai statiniai: bažnyčia, koplyčia ir koplytstulpis, kokią bažnyčią vadiname bazilika. Užsiėmimas vyksta buvusio dominikonų vienuolyno koplyčioje, dabartinėje Sakralinio meno interaktyvioje ekspozicijoje. Naudojant blyksnio metodą, išsiaiškinama, kaip vaikai supranta sąvokas bažnyčia, koplyčia, koplytstulpis. Išsiaiškiname, kad esame Šv. Mykolo Arkangelo koplyčioje, ką apibūdina žodis koplyčia. Rodomi koplyčios languose esantys vitražai su Šv. Mykolo Arkangelo ir Šv. Jono Nepomuko atvaizdais, pasakojama šventųjų istorijos, legendos apie juos. Vėliau rodomas Trakų koplytstulpio su Šv. Jonu Nepomuku atvaizdas. Pasakojama koplytstulpio pastatymo legenda, kodėl ten yra Šventojo skulptūra. Diskutuojant išsiaiškinama, kur ir kodėl statydavo koplytstulpius. Paskutinis teorinės dalies etapas – rodomas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos atvaizdas bei Trakų Dievo Motinos paveikslas. Pasakojama apie šiuos paveldo objektus, legenda apie paveikslo dovanojimą Vytautui Didžiajam, aktualiausius ekspozicijos eksponatus. Praktinėje dalyje dalyviai gamina atvirukus – pasinaudodami ruošiniais specialiu antspaudu atspaudžia Trakų Dievo motinos atvaizdą. Grupei pageidaujant, antspaudą galima spausti ant greitai stingstančio modelino, tokiu būdu gaunamas stačiakampis Trakų Dievo Motinos atvaizdas, čia galimas lydintis pasakojimas apie kelioninius altorėlius. Kita grupės dalis ant perlenkto spalvoto popieriaus apipiešia Trakų koplytstulpio trafaretą, iškerpa formą ir ant jos, toje vietoje kur natūroje stovi šventojo skulptūra, atspaudžia antspaudą su Šv. Jono Nepomuko atvaizdu. Gaunasi dvipusis atvirukas. Dalyviai gali pasidaryti abu darbelius.
Rodomi įrašai: 1471 - 1 4801 525