Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Mažas piemenėlis turi botagėlį

Autentiškoje aplinkoje – Žemaitijos kaimo ekspozicijos neturtingo valstiečio sodyboje, moksleiviai susipažįsta su XIX a. pab. gyvenimo būdu, darbais, tradicijomis. Diskutuojama apie
vaikų gyvenimą anuomet ir dabar, aptariama socialinė piemenuko padėtis, pareigos, gyvenimo sąlygos, apranga. Aptariamas drauge su metų laikais kintantis gyvenimo ir darbų ritmas. Dalyviai apsirengia naminės drobės marškiniais, prijuostėmis, vaikšto avėdami klumpes, naščiais neša kibirus. Kuriamas laužas ir kepamas ir skanaujamas „piemenuko kugelis“ – bulvės. Žaidžiami senieji kaimo vaikų žaidimai. Užsiėmimo tikslas - per tradicijų ir gyvenimo būdo pažinimą, skatinti mokinius suvokti savo kultūrinę tapatybę, tradicijų ištakas, ugdyti savivertę. Uždaviniai: ugdyti gebėjimą palyginti, kūrybingą santykį su laisvalaikiu, išmokyti senųjų tradicinių žaidimų; pažinti ir vertinti savo krašto kultūros paveldą ir tradicines vertybes šių dienų kontekste.
Muzika, Etninė kultūra

Liaudies muzikos instrumentų šalyje

Edukacinis užsiėmimas „Liaudies muzikos instrumentų šalyje“ – tai įdomi ir nuotaikinga kelionė po muzikos instrumentų šalį, supažindinanti su įvairiais lietuvių liaudies instrumentais,
sutartinių giedojimo tradicija, šiuolaikine folklorinės muzikos kryptimi – postfolkloru. Užsiėmimo dalyviai klausosi muzikos įrašų, dalyvauja interaktyviose pramogose: sutartinių karaokė, „grojantys“ laiptai, muzikinė dėžė. Muzikuojama įvairiais tautiniais instrumentais – žoliniais skudučiais, mediniais trimitais, daudyte, būgnu, tabalais, švilpynėmis, terkšlėmis. Edukacinio užsiėmimo tikslas: 1. Populiarinti muzikavimą tautiniais muzikos instrumentais. 2. Ugdyti muzikavimo įgūdžius. 3. Ugdyti kūrybiškumą. 4. Skatinti pažinti tautos muzikinį folklorą. Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. Supažindinti su piemenavimo kultūra, įvairiais pučiamaisiais liaudies muzikos instrumentais, jų gamybos technologija ir ypatingu dainuojamosios tautosakos žanru – sutartinėmis. 2. Supažindinti su kankliavimo ypatumais Lietuvos etnografiniuose regionuose ir nauja muzikos kryptimi – postfolkloru. 3. Pamokyti groti įvairiais liaudies muzikos instrumentais. Edukaciniame užsiėmime naudojamos priemonės: sutartinių karaokė, muzikinės viktorinos infoterminalas, liaudies muzikos instrumentai, buitiniai daiktai, garsiniai žaislai, garso įrašai. Siekiami rezultatai: 1. Edukacinio užsiėmimo dalyviai įgis žinių apie muzikinį folklorą. 2. Išmoks sutartinų giedojimo principus. 3. Įgis pradines grojimo liaudies instrumentais žinias.
Cirkas

Cirko edukacija su kultūrine programa

Cirko edukacija - įvairaus amžiaus žmones praturtinanti veikla. Įvairių klasių mokiniams siūloma trijų dalių edukacija: Pirmoji dalis: trumpa paskaita apie lietuviškojo cirko didingą
istoriją bei iškilius Lietuvos cirko artistus - praeities grandus bei šiuolaikinio cirko žvaigždes. Cirkas kaip pasaulinio žmonijos kultūros ir meno paveldo dalis. Antroji edukacijos dalis - Kauno cirko meno akademijos auklėtinių pasirodymas, pristatant cirko žanrų įvairovę - žongliravimą, ekvilibristiką, gimnastiką, magiją ir klounadą, ekscentrika. Ir trečioji - moksleivių interaktyvi edukacija scenoje su cirko įranga ir rekvizitu, prižiūrint edukatoriams, pasakojant, kaip koks triukas atliekamas ir leidžiant pasibandyti patiems, kurti bei improvizuoti savarankiškai. Kaip smagi paskutinė nata - balionų lankstymo pamokėlė, išsinešant sulankstytus balionus su savimi. Vyresnių klasių moksleiviams siūloma pasibandyti grimo magiją, pasakojamos grimo kaukių (personažų) reikšmės. Edukacijos metu diskutuojama ir pasakojama plačiau, jei tik vaikai domisi ir nori žinot.
Lėlių teatras

Brolių Grimų pasakos motyvais MEDUOLIŲ TROBELĖ (Teatre)

Brolių Grimų pasakos motyvais „MEDUOLIŲ TROBELĖ“, rež. J. Borisova, energingas spektaklis, charakteringi personažai naujai papasakoja visiems žinomą istoriją apie Joniuką ir Grytutę.
Instrumento pagalba kompozitoriai kuria muziką, o svajotojai, pasakų mėgėjai kuria pasakas apie sunkius išbandymus, viltį ir gėrio pergalę. Pasakų klasika, gerai žinomas Brolių Grimų pasakojimas apie Joniuką ir Grytutę, atgyja naujomis spalvomis. Pasaka – sudėtingas mechanizmas, nevalia jos keisti, tačiau atsakingai – kartais galima. Brolis ir sesuo patenka į raganos, kurios namelis pastatytas iš meduolių ir kepinių, spąstus. Tačiau žmogiški personažai pasaką pakeičia taip, kaip turbūt kiekvienas skaitydamas paslapčia norėjome. Broliai Grimai – vokiečių tautybės tautosakininkai, pasakininkai ir kalbininkai. Jau Grimų gyvenimo laikais jų pasakų rinkiniai buvo labai populiarūs, tačiau ir po jų mirties ši šlovė neišblėso. Daug kartų užaugo su jų pasakomis „Bremeno muzikantai“ , „Raudonkepurė“ ar „Snieguolė ir 7 nykštukai“ .Visų laikų ir tautų bestselerių sąrašuose kai kas „Brolių Grimų pasakas“ mini trečioje vietoje – po Šekspyro darbų ir Biblijos. Meninės raiškos priemonėmis perduodamos vertybės: teisybė, viltis, pasaka, kūrybiškumas. Spektaklis ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, emocinį intelektą ir estetikos pojūtį.
Kultūros paveldas

Pasivaikščiojimas su Vytautu Didžiuoju

Edukacinis užsiėmimas vyksta Trakų Salos pilies ekspozicijoje. Trakai – Vytauto Didžiojo mylimiausia rezidencija. Čia buvo aptarinėjamas Žalgirio mūšio planas, čia Vytautas laukė
karūnos ir priėmė svarbius Lietuvai sprendimus. Užsiėmimo pradžioje Kunigaikščio menėje pristatoma Vytauto Didžiojo asmenybė, pateikiami įdomiausi faktai. Toliau dirbama grupėmis. Užsiėmimo dalyviai gauna užduotį ekspozicijų salėse savarankiškai surasti eksponatus su valdovo atvaizdais bei parengti jų trumpą pristatymą. Edukacinio užsiėmimo eigoje mokiniai susipažįsta su menininkų, vaizduojančių kunigaikštį Vytautą, darbais, paties valdovo asmenybe, muziejaus ekspozicija; sužino, kokiu pagrindu kuriami Vytauto Didžiojo portretai, įsivaizduojamojo (imaginacinio) portreto sąvoką. Praktinėje užsiėmimo dalyje savarankiškai pasigamina Vytauto Didžiojo majestotinio (didžiojo) antspaudo, kuriame pavaizduotas kunigaikštis, kopiją.
Kultūros paveldas

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Trispalvė jūroje saugo“

Edukacinis užsiėmimas „Trispalvė jūroje saugo“ orientuotas į asmeninę, kultūrinę ir istorinę atmintį, pilietinį ugdymą. Praktinės veiklos kvies susimąstyti apie namus, jausmus, tikėjimą
ir pasitikėjimą, apie laisvę ir atsakomybę, apie garbę ir pareigą. Apie viltį būti tokiais, kurie su tikėjimu ir viltim, su malda kėlė Trispalvę jūroje, kuriuos saugojo Trispalvė, kurie išsaugojo Trispalvę. Naujam gyvenimui bus prikelta istorija apie muziejuje saugomą autentišką, iki mūsų dienų išsaugotą, istorinę Lietuvos Karinio Jūrų laivyno vėliavą, puošusią pirmąjį karinio laivyno flagmaną – laivą "Prezidentas Smetona", vėliau II pasaulinio karo metu dingusią ir tik 2018 metais vėl sugrįžusią į laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Užsiėmimo metu dalyvių išjausta specialiai tam kompozitorės Ritos Mačiliūnaitės-Dočkuvienės sukurta meninė garso instaliacija bei žinomo popieriaus architekto Miko Malkovo sukurta šiuolaikinė erdvinė pop-up minties apie trispalvę jūroje interpretacija padės naujai atrasti jūrinę Lietuvą.
Lėlių teatras

H. K. Anderseno pasakos motyvais SNIEGO KARALIENĖ (Teatre)

Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklis H. K. Anderseno pasakos motyvais „SNIEGO KARALIENĖ“, rež. V. Mazūras. Tai Visiems žinoma pasaka, praturtinta meile bei gyvenimo išmintimi. Mažų
vaikų draugystė, padėjusi nugalėti sunkumus, išauga į meilę. Spektaklyje aukštinamas tarpusavio ryšys, tačiau režisierius – teatro scenos maestro Vitalijus Mazūras nesileidžia į sentimentalumus, akcentuoja, jog ryšys tvirtėja kartu išgyvenus sunkumų. H. K. Andersenas, vertinęs gyvenimą vaiko, poeto, filosofo žvilgsniu, kūrė pasakas, kuriose atsispindi daugybę vaiko psichologijos dėsningumų. Jo kūryboje daiktai, gyvūnai, augalai yra sužmoginti, o už jų visai nevaikiškų ydų slypi gyvenimo ir žmonių santykių esmė, gailestingumas ir liūdesys dėl gyvenimo netobulumo. Režisierius ir dailininkas: Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas - Vitalijus Mazūras; Vaidina teatro aktoriai: Rima Lapinskienė, Danutė Rukšienė, Margarita Kisiliova, Marija Patokova, Igoris Ignatenko, Aleksandras Železnovas, Stanislavas Alochinas; Muzika: Faustas Latėnas; Garso inžinierius: Andrius Gaigalas; Šviesos inžinierė: Ina Jackūnienė; Spektaklį kūriant dalyvavo: Vida Auksutytė, Lina Jakubonytė, Vidmantas Kevinas, Jolanta Liaudginienė, Reda Matuzevičienė; Teatro direktorius – meno vadovas Antanas Markuckis.
Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Kas Baltijoje gyvena?“

Edukacinis užsiėmimas „Kas Baltijoje gyvena“ yra skirtas pažinti Baltijos jūrą. Dalyviai tyrinėdami Baltijos jūros vystymosi periodus, ieškodami faktų apie jūroje esančią gyvybę,
domėdamiesi Baltijos jūros geografine padėtimi, tyrinėdami ekologinius pokyčius ieškos asmeninio santykio su Baltijos jūra. Tačiau Baltijos jūra – tai tik priemonė ugdyti vaikuose sąmoningumą ir atsakomybę už juos supančią aplinką. Baltijos jūros kontekste dalyviai nagrinėja savo asmeninį santykį su juos supančia aplinka, lygindami save kitų valstybių kontekste, bei ieškodami būdų kaip asmeniškai prisidėti prie Baltijos jūros išsaugojimo ir ekologinės žinutės skleidimo.
Fotografija, Kita

Fotografija ir kraštotyra – kaip pagauti istoriją?

Kelionė per istorinę fotografiją, pokalbis ir užduotys. Šios edukacijos tikslas – padaryti įspūdį apie fotografijos kultūros platumą, bei teigiamas galimybes užfiksuojant savo krašto
gyvenimą. Pagrindinės šios edukacijos dalis vyks skaidrių peržiūros būdų. 1. Vieta ir laikas. Žiūrėsime istorines Ukmergės krašto nuotraukas ir bandysime atspėti laikmetį bei vaizduojamą vietą. 2. Technologijos. Pažinsime platų fotografijos aparatų bei fotoprocesų technologijų pasaulį. Galėsime gyvai paliesti senovinę techniką bei pavartysi pavyzdines nuotraukas darytas senoviniais metodais. 3. Paskirtis ir poveikis. Aptarsime nuotraukų poveikio ir panaudojimo kraštotyrai, istorijai bei žmogaus gyvenimui galimybes. 4. Kūrybinė fotografija. Pažvelgsime į žaismingą ir netikėta kūrybinės fotografijos pasaulį. 5. Veikėjai ir veiksmas. Žiūrėsime pavyzdžius, kurie iliustruoja kaip stipriai fotografija gali perteikti žmonių gyvenimą, jų profesiją, veiką.
Kinas

Edukacinis užsiėmimas „Triukšmų įgarsinimas kino filmuose“

Triukšmą dauguma mūsų supranta kaip nemalonų reiškinį, kurio norisi atsikratyti. Kine gi tai terminas reiškiantis visus garsus, išskyrus kalbą ir muziką. Filmuojant profesionalų kiną,
vaizdas fiksuojamas kino juostoje, o garsas įrašomas atskirai. Ant nufilmuoto vaizdo garsas "uždedamas ", t. y. - garsas pritaikomas tam vaizdui. Foninis triukšmas - tai, kas mus supa. Tokius triukšmus uždaroje, tylioje studijoje garsina "triukšmadarių" komanda. Tai - aktoriai, sugebantys sinchroniškai atkartoti nufilmuoto herojaus veiksmus ir judesius. Jie stovi priešais ekraną ir mėgdžioja aktorių žingsnius, griuvimus, krebždenimus. Kai kuriems garsams tenka pasitelkti įvairias pagalbines priemones. Sniego girgždėjimą, spynų rakinimą, klampojimą per pelkę ir kitus garsus mokiniai galės pabandyti išgauti patys, netikėčiausiomis priemonėmis, edukacinio užsiėmimo metu.
Rodomi įrašai: 1471 - 1 4801 522