Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Dailė, Kultūros paveldas

Surask lobį

Programa priderinta prie pradinėje mokykloje dėstomo Gamtamokslinio ugdymo ir perteikia moksleiviams esmines aplinkos pažinimo, meno pasaulio suvokimo žinias. Siekiama, kad moksleiviai
galėtų patirti pažinimo džiaugsmą, įgytų gebėjimų ir išsiugdytų vertybines nuostatas. Programa metodiškai pritaikyta smalsiems, judriems, kasdien naują pasaulį atrandantiems vaikams, kurie dar tiki stebuklais, svajoja pasinerti į nuotykius ir atrasti lobį. Laikantis žaidimo taisyklių ir atlikus tam tikras užduotis, reikalaujančias šiek tiek sumanumo ir kantrybės, šis noras visada išsipildo ir lobių skrynia - nuostabiai turtingas meno pasaulis - atsiveria.
Kultūros paveldas, Literatūra

Baziliskas ir kitos Vilniaus paslaptys

Kaip ir iš ko sužinome apie istoriją? Praeitį? Praeityje veikusius ir kūrusius žmones? Užsiėmimo metu bus aptarta nemažai skirtingų istorijos šaltinių ir aptarta ką, juos kritiškai
vertinant, jie mums pasakoja apie praeitį. Didžiausias dėmesys bus telkiamas ties legendomis ir mitais, kurie taip pat mums pasakoja apie praeitį ir aiškina kas ir kodėl ankščiau nutiko. Dalyviai prisimins bei įvairiomis priemonėmis sužinos kelias Vilniuje sklandančias legendas: Geležinio vilko, užkeiktų bastėjos šulinio turtų, Vilniaus bazilisko ir kt. Bus aptarta kaip ir kodėl legendos ir mitai prisideda prie mūsų krašto praeities supratimo, ką iš jų galime sužinoti, kaip kritiškai turime juos vertinti ir ką jie atskleidžia apie praeityje veikusius žmonės, jų gyvenimą ir vertybes. Atsižvelgiant į dalyvių amžių, turinys ir užsiėmimo veiklos bus koreguojamos pagal mokinių turimas žinias ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas. Užsiėmimo metu, mokiniai ne tik susipažins, nagrinės, aptars, analizuos sužinotą informaciją, bet ir patys turės progą grupinio darbo metu, kurti istoriniais įvykiais paremtą legendą. Pagrindinis užsiėmimo tikslas - ugdyti mokinių suvokimą ir gebėjimus suprasti bei analizuoti įvairias skirtingas istorines ir žmonių vaizduotės išraiškas, kurios susijungdamos kuria Vilniaus miesto istorinės ir kultūrinės sąmonės detales ir visumą. Skatinti susidomėjimą savojo krašto, miesto istorija bei kultūra.
Dailė, Literatūra

Medinis knygos skirtukas

Tikslas – supažindinti su knygos skirtuko atsiradimo ir raidos istorija, apžvelgiant skirtingų laikotarpių ir šalių knygos skirtukus. Atlikus knygų skirtukų apžvalgą, dekoruoti medinį
knygos skirtuką pasinaudojant pateiktais pavyzdžiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti su knygos skirtukų raida įvairiais istoriniais laikotarpiais, pateikiant jų pavyzdžius. 2. Pasitelkiant multimediją, parodyti filmuką, pasakojantį knygos gimimo istoriją. 3. Išvystyti diskusiją apie knygos tausojimo įpročių ugdymą nuo mažens. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, dekoruoti medinį knygos skirtuką. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas apžvalgos metodas (apžiūrint skirtingų laikotarpių ir medžiagų knygos skirtukus), išvystomas dialogas su mokiniais apie knygos skirtuko reikalingumą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Pristatant filmuką, pasakojantį knygų gimimo istoriją, pasinaudojama multimedija. Praktinės dalies metu dekoruojamas medinis knygos skirtukas naudojant natūralias medžiagas – medį, lininius siūlus. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu supažindinsime su knygų skirtuko atsiradimo istorija, siekiančia senovės Egipto laikus. Vaikai galės ne tik apžiūrėti skirtingų laikmečių knygų skirtukus, pagamintus iš įvairių medžiagų, bet ir atlikti užduotį – muziejaus angelų kolekcijoje surasti knygos skirtukus su angelo motyvu. Po filmuko, pasakojančio knygos gimimo istoriją, peržiūros surengsime diskusiją apie knygos tausojimo svarbą. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis (apžiūrint skirtukų kolekciją) ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – medinį knygos skirtuką, kurį vėliau panaudos skaitydamas knygas.
Muzika

Muzikinė pasaka „Džiazolendas“

Vientisas, daugiau nei vienos valandos muzikinis koncertas-spektaklis aktoriui ir džiazo orkestrui. Muzikinę pasaką sudaro 16 originalių numerių, scenarijų parengė ir režisavo aktorius,
o taip pat – vienas iš spektaklio veikėjų Andrius Žiurauskas. Muziką, pagal kurią buvo parengti originalūs projekto vizualiniai, šviesų sprendimai, sukomponavo Jievaras Jasinskis. Muzikinės pasakos „Džiazolendas“ projektu Kauno bigbendas ieško naujų formų, originalaus turinio ir temų, kurios atvestų ir sujungtų vaikus ir jų tėvus, formuotų ir plėstų muzikinį skonį bei akiratį. Klasikinėje muzikoje daug vaikams skirtų kūrinių, siejamų su pasakų personažais, vaikiškomis istorijomis (C. Saint Saenso „Žvėrių karnavalas“), tuo tarpu džiazo kūrinių vaikams niša Lietuvoje yra tuščia, todėl šis projektas yra naujas reiškinys.
Kultūros paveldas, Kita

Uždrausta knyga ir daraktorių mokykla

. Edukacinio užsiėmimo „Uždrausta knyga ir daraktorių mokykla“ tikslas - praturtinti mokinių istorinius vaizdinius ir žinias apie asmenybes, kurių dėka buvo išsaugota lietuvių kalba bei
ugdyti pasididžiavimą savo tautos kultūra. Užsiėmimas vyksta LNM ekspozicijoje 19 a. istorijos salėje ir edukacijos klasėje. Mokiniai, apžiūrėję eksponatus, susijusius su 1863 m. sukilimu ir represijomis, sekusiomis po sukilimo, supranta, kad Lietuva patyrė tai, ko nepatyrė kitos Europos tautos – niekur kitur nebuvo draudžiama savo kalba melstis, mokyti vaikus, skaityti laikraščius ir knygas. Su mokiniais diskutuojama apie pavojingą knygnešių ir slaptų lietuviškų mokyklų veiklą, aiškinamasi motyvai, kodėl ir kaip tai veikė: lietuviai nepanoro tapti nei rusais, nei stačiatikiais ir atkakliai stojo ginti savo teisių. Lietuviškas knygas per sieną iš Prūsijos gabenę knygnešiai pasižymėjo drąsa ir išradingumu. Mokiniai skatinami galvoti, kokiu būdu lietuviškos knygos pasiekė savo skaitytojus, kas galėtų būti patikimu platintoju, o gal ir daraktoriumi . Ko galima išmokti slaptoje mokykloje ir kokios buvo tuo metu mokymo priemonės, mokiniai patiria edukacinėje klasėje inscenizuotoje pamokoje, skaitydami iš senų elementorių, rašydami grifeliu ant grifelinių lentelių ir žąsies plunksna vedžiodami stilingas raides. Užsiėmimas skatina pagarbą mokytojui ir lietuvių tautai, pergyvenusiai knygnešių epochą ir, atsiradus galimybei, sukūrusiai savo valstybę.
Architektūra, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas „Vilniaus tautos: istorijos detektyvas"

Kokios tautos gyveno, dirbo ir kūrė Vilniuje? Kur jie meldėsi, kuo prekiavo, ką valgė? Kuo žydų, lekų, vokiečių ar rusų paveldas svarbus mums šiandieną? Kviečiame moksleivius visų
atsakymų ieškoti orientaciniame žaidime ir leistis į gyvą pažintį su daugiakultūrio miesto gyventojais.Orientacinio žaidimo tikslas – per pažintį su skirtingų tautų kultūros paveldu ugdyti mokinių kultūrinį sąmoningumą, toleranciją bei paskatinti vaikus plačiau domėtis ir tyrinėti daugiakultūrį miestą. Pagrindiniai žaidimo uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą skirtingų miesto tautų paveldo tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais skirtingų tautų kultūros paveldo aspektais – religija, architektūra, gastronomija ir kt.; atskleisti skirtingų tautų paveldo svarbą ir reikšmę šiuolaikiniame mieste; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Žaidime naudojami metodai: Mobiliosios aplikacijos pagalba – vaikai turęs surasti kelią iki objektų; atlikti įvairias užduotis (atkurti senas nuotraukas, atrasti paslėptus užrašus, parašyti tekstą jidiš kalba ir kt.) , atskleidžiančias architektūros vertybes bei daugiakultūrio miesto gyventojų istoriją, susipažinti su skirtingų tautybių istorinėmis asmenybėmis jų svarba mūsų miestui. Siekiama, jog po žaidimo mokiniai geriau pažinotų miesto daugiakultūrį paveldą, suvoktų jo svarbą ir reikšmę. Geriau pažintų skirtingų tautinių kultūrų asmenybes, prisidėjusias prie mūsų miesto istorijos. Suvoktų skirtingų tautų indėlį į miesto kultūrą kaip teigiamą reiškinį ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti greta mūsų gyvenusias ir vis dar gyvenančių skirtingų tautų kultūras.
Cirkas

Žonglieriaus pasakaitė

Žongliravimo spektaklis vaikams su prietemoje šviečiančiais žongliravimo įrankiais ‘Žonglieriaus pasakaitė’ - teatralizuotas žongliravimo, šiuolaikinio cirko spektaklis vaikams su
prietemoje šviečiančiais žongliravimo įrankiais. Naujas triukas – žonglieriaus teatriukas! Į du lagaminus telpantis spektaklis atkeliauja į mokyklas!Žiūrovai nusikels į pasaką, į miško aikštelę, kurioje truputuka sutems. Ten išgirdus, dar negirdėtus, žongliravimo garsus, regės mėnulį, naktinį drugelį, žvaigždeles ir svarbiausia, kad visi vaikai dalyvaus pasakoje ir kartu kurs pasakiškus burtus. Laikas prabėgs linksmai ir prasmingai, vaikai pasimokys žongliruoti, lavins kūrybiškumą. Šiem įspūdingiem reginiam reikia tam tikrų sąlygų t.y. pritamsintos patalpos. Spektakliukas gali vykti ir dienos metu, pritamsinus langus ( langus uždengiame prieš renginį, tik reikia atsiųsti langų dydį ir skaičių). Patalpa pasikeičia išjungus įprastą apšvietimą ir įjungus ultravioletinę lempą. Nekreipkit dėmesio į lubų aukštį, per žemos jos nebus. https://www.facebook.com/spektaklisvaikams/ Poetišką, nuotaikingą ‘Žonglieriaus pasakaitę’, mėtydamas ir gaudydamas įvairiausius daiktus, seks šiuolaikinio cirko artistas Mantas Markevičius. žongliravimu susidomėjo 2000m. Penkis metus Mantas mokė vaikus ir paauglius žongliravimo meno. Du jo mokiniai dalyvavo talentų televizijos projektuose. Kūrė programas vaikams, dalyvavo įvairiuose socialiniuose ir edukaciniuose projektuose. Susidomėjo kitokiu, šiuolaikiniu cirku. Subūrė šiuolaikinio cirko trupę „Naujas Vilniaus Cirkas: Antigravitacija“. Sukūrė pirmąjį žongliravimo spektaklį Lietuvoje: „Stebuklingas medis“, skirtą visai šeimai. 2011 metais buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“, už šiuolaikinio cirko, kaip žanro, populiarinimą Lietuvoje. Taip pat sukūrė šiuolaikinio, naujojo cirko spektaklius: „Nėra laiko“, ‘’Kelionė’’, „Žvejas“ ir ‘’Aš esu...“. Šiemet šiuolaikinio cirko artistas skaičiuoja keturioliktus metus scenoje.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

PER ŽVAKĘ Į MITOLOGIJĄ

„Per žvakę į mitologiją“ – tai edukacinė programa mokiniams nuo 1 iki 6 klasės, kurioje jie ne tik pasigamins tradicinę lietinę, vyniotinę, skobtinę arba mirkytinę žvakę, bet ir atras
milžinišką lietuvių mitologijos pasaulį slypintį už mažos žvakės liepsnelės. Liejant žvakę, šokant, dainuojant, žaidžiant, stebint, klausant, klausiant, spėliojant ir protaujant laikas neprailgs. Klausantis sakmių, burtų, prietarų ir tikėjimų atpažinsim senųjų lietuvių ugnies dievybes: Gabiją, Perkūną, Saulę ir jos dukras, bei Gabjaujį, Kalvelį ir Velnią. Sužinosim, kokie jų visų tarpusavio ryšiai ir įtaka žmonių ir pasaulio gyvavimui. Per senuosius šokius ir žaidimus atpažinsim bičių dievybes Austėją ir Bubilią. Suprasim, kaip siejasi ugnis, bitės ir augalai. Per žvakės liepsną pažvelgsim į pagrindinius žmogaus gyvenimo tarpsnius: gimimą, vestuves ir išėjimą. Ypatingos iliustracijos ir trumpi filmukai paįvairins veiklą, o programos pabaigoje kiekvienas dalyvis išsineš bendru darbu nuaustą nepaprastą vaškinę žvakę ir žinias. Edukacinės programos turinys yra pritaikytas prie rudens, žiemos, pavasario ir vasaros sezoninių švenčių, tad ji išlieka aktuali visus metus. Edukacija vyksta bityne, nuostabios laukinės gamtos apsuptyje, specialiai įrengtoje žvaikų liejykloje.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinė pamoka „Knygos istorija"

Tikslas – pasitelkiant muziejaus fonduose ir ekspozicijose esančius eksponatus supažindinti mokinius su rašto atsiradimo istorija, knygos ir spausdinto žodžio raida. Uždaviniai: 1.
Supažindinti mokinius su rašto atsiradimo istorija pasitelkiant muziejaus fonduose saugomus eksponatus. 2. Skatinti ugdymo įstaigas įvairinti ugdymo procesą, siekiant geresnės ugdymo kokybės. 3. Suteikti mokiniams galimybę mokykloje įgytas žinias pritaikyti praktikoje. 4. Supažindinti mokinius su spaustuvininko profesija. Kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė, be kurios negali būti visuomenės, pažangos, kultūros. Kitas galingas žmogaus įrankis, kultūros ir pažangos laidas yra raštas. Kalba yra gamtos dovana žmogui. Ji atsirado kartu su žmogumi. Raštą sukūrė pats žmogus. Buvo laikai, kai žmonės dar nemokėjo rašyti. Kaip jie išmoko rašto? Juk taip tobulai rašyti, kaip mes dabar rašome, žmonės išmoko ne staiga, bet palengva, per ilgą laiką, per ištisus tūkstantmečius. Raštas – didysis žmogaus laimėjimas, kultūros liudytojas, istorinės atminties saugotojas. Juk per raštą, per knygą ateina į mus liudijimai apie kultūrų, tautų, miestų, žmonių likimus. Edukacinė pamoka „Knygos istorija“ rekomenduojama 3–4 klasių mokiniams. Atsižvelgiant į mokyklų ugdymo programas, muziejaus turimus resursus, edukacinė pamoka sudaryta iš dviejų dalių: teorinės ir praktinės. Teorinėje dalyje mokiniai bus supažindinami su rašto atsiradimo istorija, pirmuoju raštu – daiktaraščiu (daiktų raštu), vėliau atsiradusiu mazgaraščiu (mazgų raštu), vaizdaraščiu (vaizdų raštu) ir t. t. Taip pat susipažins su įvairiomis rašymo priemonėmis: papirusu, pergamentu, molinėmis, vaškinėmis, grifelinėmis lentelėmis, popieriaus gamybos procesu. Praktinėje užsiėmimo dalyje mokiniai mokysis mazgaraščio, kurio pagalba sudarys savo šeimos genealogiją, patys gamins vaškines ir molines lenteles, ant kurių galės pabandyti rašyti senosiomis rašymo priemonėmis.
Dailė, Skulptūra

Skulptūros geometrija

Kas nematė Vilniuje, Katedros aikštėje stovinčio paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui, tas gali apžiūrėti paminklo gipsinį modelį Prano Domšaičio galerijoje. O ir
mačiusius kviečiame geriau ir giliau susipažinti su paminklo autoriaus, lietuvių išeivijos skulptoriaus, kūrusio ir Lietuvoje, ir Niujorke, Vytauto Kašubos (1915-1997) kūrybos ekspozicija „Žmogaus misterija". Pasitelkę geometrijos žinias, medinius manekenus, išmaniąsias technologijas ir sumanumą, bandysime išsiaiškinti, kaip atsiranda ir keičiasi judesys sustingusioje formoje, kai medžiaga praranda svorį ir kaip iš statiškų geometrinių dalių sukuriama dinamiška figūra.
Rodomi įrašai: 1471 - 1 4801 808