Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Cirkas

Cirko meno užsiėmimai

Užsiėmimų tikslas – atskleisti ir ugdyti vaikų kūrybinį ir meninį potencialą pasitelkiant cirko meną. Motyvuoti prasmingai ir aktyviai dalyvauti cirko meno tradicijų plėtroje.
Šiandieniniame kultūriniame gyvenime vis labiau populiarėjant cirko menui, tradicinis cirkas peržengia maniežo ribas. Jis tampa šiuolaikiniu menu, kuris jungia ne tik cirko formas, bet ir muziką, šokį, teatrą, režisūrą.Šakių mieste įkurta cirko mokykla turi inventorių ir tam pritaikytą bazę su profesionaliais pedagogais, vaikai galės pajausti cirko meno dvasią, pamatyti cirko „virtuvę", jo užkulisius. Užsiėmimų metu skatinsime vaikų grupių bendradarbiavimą su profesionaliais cirko artistais, režisieriais, choreografais, per veiklas supažindinsime su cirko menu ir istorija, per kūrybines ir praktines paieškas skatinsime vaikų ir jaunimo pažinimo ir lavinimosi poreikius cirko meno srityse. 5--7 klasių mokiniai galės susipažinti su V. Venslovaičio cirko paroda „Viskas dėl šou“, apžiūrėti mini klounų parodą. Vaikai galės stebėti geriausius savo bendraamžių pasirodymus, kurie truks apie 20–30 min. Vaikai bus supažindinti su Lietuvos cirko istorija. Po pasirodymų galės susipažinti su cirko užkulisiais ir artistų rekvizitu – edukacija „Daiktai cirke atgyja“. 5 klasės mokiniams cirko meno užsiėmimus vesime žaidimo forma, įtraukiant „Parašiutą“, lankus, šokdynes ir kt. cirko inventorių. Taip pat 5-7 klasių vaikai turės galimybę susipažinti su grimo paslaptimis – vyks pamokėlės. 6-7 klasių mokiniams treneriai parodys ir suteiks galimybę patiems pasigaminti žongliravimo rekvizitą. Prižiūrimi profesionalaus cirko artisto ir akrobatikos trenerio 7 klasių mokiniai turės galimybę saugiai išbandyti pametamą takelį, batutą, gumas. Po įvykusio užsiėmimo vyks refleksija, kurios metu kiekvienas galės išsakyti, ką jautė, kas patiko, nepatiko. Vaikai dirbdami kartu su profesionalais patirs socialiai ugdantį kultūrinių užsiėmimų poveikį, atskleidžiantį jų asmenybę,sugebėjimus ir pasitikėjimą savimi.
Lėlių teatras

Edukacinė programa ,,Aktorius lėlininkas" ir ,,Lėlės lagamine" (Teatre)

Panevėžio lėlių vežimo teatras vienintelis toks teatras Europoje. Teatro vasaros gastrolių, vežimu po Lietuvą, romantika vis dar stebina ne vieną lietuvį ar Lietuvos svečią. Programos
metu susipažinsite su Panevėžio Lėlių vežimo teatro istorija bei pamatysite filmą apie teatro vasaros gastroles. Norint pamilti lėlių teatrą, reikia jį pažinti. Spektaklis, kuriame atgyja teatrinė lėlė – tai rezultatas. O kaip jis kuriamas? Programos metu susipažinsite su tradicinėmis lėlių (pirštininių, lazdelinių, šešėlinių, mišraus valdymo lėlių, marionečių ir kt.) valdymo technikomis bei jų gamyba. Pamatysite ir patys kursite etiudus naudodami skirtingas lėlių valdymo technikas. Trumpam tapę lėlių teatro aktoriais, pajusite, kad lėlės jausmai, išgyvenimai tampa neatsiejami nuo aktoriaus tuometinių jausmų bei išgyvenimų. Pasidalinsime Panevėžio lėlių vežimo teatro „užkulisių“ įspūdžiais, o žiūrovai pajus teatro dvasią. Edukacinė programa ugdys kultūriškai išsilavinusią asmenybę, skatins mokinių kūrybingumą, saviraišką meno pagalba, skatins smalsumą ir žingeidumą įvairioms kultūros patirtims.
Etninė kultūra

Kūrybinės dirbtuvės „Baltų raštų gelmė“

Norintys susipažinti su senųjų baltiškų ornamentų prasmėmis ir simboliais, atverti jų gilesnę prasmę bei įsitraukti į kūrybinį procesą kviečiami dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse „Baltų
raštų gelmė“. Ką veiksime, patirsime, sužinosime, kursime? Susipažinsite su senovės baltų ir lietuvių ornamentais bei simboliais, jų raida ir prasme. Išgirsite, kurie ženklai simbolizuoja stichijas – ugnį, orą, žemę ir vandenį, sužinosite, kokia yra skaičių, spalvų, garsų simbolika, laiko samprata ir pan. Sužinosite, kokios prasmės slypi už svarbiausių geometrinių pavidalų – taško, rato, tiesės, kryžiaus, svastikos, trikampio, kvadrato, šešiakampio ir kt., kur ir kaip buvo naudojami šie ženklai, kokie jų vaizdavimo ypatumai, kaip raštų simboliuose rasti pagrindinius pasaulio viseto ir išsidėstymo dėsningumus. Galėsite išsirinkti jums patikusį ženklą ar ornamentą ir pasitelkę dailės priemones jį nupiešti ant specialiai paruošto plokščio akmenuko. Šis akmenukas galės pasitarnauti kaip padėkliukas žvakei, puodeliui ar kaip namų puošmena. Taip pat galėsite dekoruoti jums paruoštus knygos skirtukus baltiškais ženklais. Knygos skirtukus galėsite naudoti savo vadovėliuose. Be to, į namus galėsite parsinešti vaizdinę medžiagą, kuri pasitarnaus įvairiems kūrybiniams sumanymams, pavyzdžiui, kuriant mezgimo ar velykinio margučio raštą, tatuiruotės ruošinius, paveikslus, drabužių aplikacijas, karpinius ir pan. Tapk baltiškojo ženklo prasmių tyrinėtoju ir sukurk gražius darbelius sau ir kitiems.
Literatūra, Etninė kultūra

Gyvybės medis lietuvių mitologijoje ir liaudies mene

Didžiausias dėmesys programoje skiriamas Gyvybės medžiui. Koks jo įvaizdis, kokios interpretacijos lietuvių mitologijoje bei mene. Kur galime pamatyti Gyvybės medį? Kokie dar yra
pavadinimai (Pasaulio medis, Visatos medis, Kosminis medis, Aušros medis). Parodoma, kur jį galime atpažinti: gyvenamųjų namų puošyboje, buities rakanduose, audiniuose, drožyboje, kitur. Grupėse mokiniai atlieka užduotis. Žaidimo - dėlionės pagalba mokoma sumodeliuoti tradicinį gyvybės medį, šiuolaikinių technologijų pagalba - komponuoti ir sukurti savo Gyvybės medžio eskizą.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis SIAUBO PASAKOS

Spektaklis „Siaubo pasakos“, pastatytas pagal vieno žymiausių senosios lietuvių kultūros tyrėjų Norberto Vėliaus surinktų lietuvių liaudies sakmių knygą „Sužeistas vėjas“. Kas naktį
prie kapinių vaidenasi, kokios pasiklydę švieselės vienišus keleivius lydi, kaip atrodo vilkolakiai, žiburiniai ir kodėl Perkūnas velnių nemėgsta – daug siaubingai baisių, bet įdomių dalykų šiame spektaklyje galima bus sužinoti, patiems patirti, o patyrus ir kitiems vėlų vakarą papasakoti. Kad baisiau būtų. Nes kuo baisiau – tuo įdomiau! Senosios lietuvių liaudies sakmės spektaklyje „Siaubo pasakos“ pateikiamos labai vizualiai, išradingai, šiuolaikiškai ir palieka nepamirštamą įspūdį. Inscenizacijos autorė ir režisierė – Agnė Sunklodaitė. Kompozitorius – Deividas Gnedinas. Scenografės: Silvija Puodžiūnaitė ir Roberta Poškaitė. Video projekcijų autorius – Kornelijus Jaroševičius.
Kita

„Vėjų uostas“

Edukacinio užsiėmimo „Vėjų uostas“ metu dalyviai pateks į vėjų uostą. Čia švartuosis vėjai iš viso pasaulio. Iš egiptiečių papirusų, iš senovės graikų ir finikiečių patirčių,
tūkstantmečio senumo vėjai atpūs iš Kinijos ir Japonijos. Tyrimo objektu taps dailė ir technologijų pasiekimai. Čia švartuosis badas, sausra, lietus, potvyniai, kirminai, gintarai... – visa, kas pasislėpę vėjų senuosiuose pamario bei pajūrio vėjų varduose. Etninės kultūros kontekste taps mūsų kraštiečių, jų gyvenamosios aplinkos ir buities pažinimo objektu. Čia švartuosis vėjo genami muzikos garsai, kurių įkvėpti patys dalyviai sukurs orkestrą ir pačiais netikėčiausiais instrumentais sugros kūrinį „Audra“ Čia švartuosis dalyvių kuriami permainų vėjai. Arba vėjai jų galvose ar kišenėse...
Šokis, Etninė kultūra

Lietuvių liaudies žaidimų ir ratelių pamokėlė „Jurgeli, meistreli“

Edukacinės programos metu 1 – 4 klasių moksleiviai išmoks įvairių lietuvių liaudies žaidimų ir ratelių, pagilins etnokultūrines žinias, lavins meninius, kūrybinius ir muzikinius
gebėjimus. Lietuvių liaudies žaidimų ir ratelių mokymasis yra viena iš patraukliausių etninės kultūros pažinimo formų. Įsitraukę į smagius ir judrius žaidimus vaikai, patys to nepastebėdami, išmoksta daug naujų dalykų, lavina dėmesį, vaizduotę, mokosi bendrauti, laikytis taisyklių, ugdo valią. Žaidimus ir ratelius lydinčių nesudėtingų dainelių mokymasis lavina atmintį, muzikinius gebėjimus. Vaikai dainuodami daineles mokosi koordinuoti kvėpavimą, dainavimą ir judesį. Žaidimai ir rateliai pratina vaikus pajausti bendrą ritmą ir darnią veiklą pagal dainos melodiją. Išmoktus žaidimus ir ratelius vėliau mielai žaidžia laisvalaikiu.
Dailė, Kita

"Gyvūnai. Būk atsakingas!"

Mokiniai bus supažindinami su atskiromis naminių egzotinių gyvūnų grupėmis: paukščiais, ropliais, graužikais bei vabzdžiais. Edukacijos metu bus parodyti patys gyvūnai bei pristatyti jų
fiziologiniai poreikiai, pateikiant juos kaip gyvūnų teises (teisė nealkti, nekęsti troškulio, teisė jaustis saugiam ir t.t.). Mokiniams bus suteikta galimybė turėti kontaktą su gyvūnais (žalčiu, dekoratyviniu triušiu, barzdotoją agama, gekonais, Madagaskaro šnypščiančiuoju tarakonu ir kt.), juos paliečiant, paglostant, nugalint gyvūnų baimę, jei tokia yra. Mokytoja pristatys gyvūnų gerovės užtikrinimui reikalingas priemones, pašarus, supažindins su gyvūnų priežiūros darbais. Mokiniai savo patirtas emocijas perteiks piešdami gyvūnus, gyvūnų ir žmonių santykį.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Senoviniai vardinių sausainiai“

Žaliūkių malūnininko sodyba – etnokultūros, tradicinių papročių, edukacinės veiklos ir pramogų erdvė, supama šiuolaikinio miesto. Čia stovinčioje malūnininko troboje kepama ne tik duona
kasdieninė, bet ir šventėms skirti tradiciniai kepiniai, kurių receptai iki šių dienų ėjo iš kartos į kartą. Svarbiausios žmogaus gyvenime yra dvi dienos – vardadienis ir gimtadienis. Vardinės ar gimimo diena neįsivaizduojamos be šventinių vaišių. Tokioms progoms skirtų kepinių kvapas sklinda edukacijos „Senoviniai vardinių sausainiai“ metu, ir susirinkę malūnininko sodyboje galite kepti ir ragauti ką tik iš krosnies ištrauktus senoviškus naminius sausainius, kurie dažniausiai būdavo kepami vardinių proga. Šios edukacinės programos metu pasakojama apie asmeninių švenčių papročius, kurie būdingesni Lietuvos gyventojams, taip pat ir apie tradicinių kepinių receptūrą ir paruošimo ypatumus. Edukacinės programos kuratorius pademonstruoja darbo eigą ir organizuoja praktinę veiklą: paruošiama krosnis, iš paruoštos tešlos dalyviai formuoja kepinius, jie dedami į skardas, kepami. Kol sausainiai kepa, organizuojami ir žaidžiami liaudiški anksčiau žmonių mėgti kambario žaidimai („Žiedo dalinimas“, „Naujiena“, „Atspėk“, „Katinas ant pečiaus“, „Žydi radasta“ ir pan.). Vasarą galima žaisti lauke. Kai iš krosnies ištraukti kepiniai šiek tiek pravėsta, siūloma sėsti prie stalo ir ragauti. Prie dar šiltų šventinių senoviškų sausainių labai tinka moliniuose ąsočiuose šviežiai užplikyta žolelių arbata. Apibendrinant dar kartą akcentuojamos svarbiausios vardinių ir gimtadienių tradicijos, kviečiama pasidalinti savo šeimos ir giminės šventimo tradicijomis. Gera ne tik susėsti prie didelio medinio stalo ir vaišintis, bet ir patiems patirti lietuviškas vardinių ar gimimo dienos šventimo tradicijas ir papročius, o taip pat sužinoti ar prisiminti, kaip dalinamas žiedas ir ką veikė tas katinas, ant pečiaus tupėdamas.
Lėlių teatras, Literatūra

Mažeikiškio Kiškio teatras

Programos tikslas – sudominti vaikus lėlių teatru, padėti vaikams įsilieti į magišką teatro pasaulį, lavinti vaizduotę, kūrybiškumą, kalbėjimo ir komandinio darbo įgūdžius. Užsiėmimo
vadovas supažindins vaikus su bibliotekoje veikiančiu lėlių teatru, jo veikla, pristatys pagrindinį personažą Kiškį, o kad smagiau būtų žiūrėti spektaklį, visi vaikai trumpam taps linksmais kiškiais, užsidėję ant galvų ilgas kiškio ausis. Vaikams bus pasiūlyta patiems suvaidinti lėlių spektaklį pagal pasirinktą scenarijų.
Rodomi įrašai: 1481 - 1 4901 810