Kultūros paveldas, Kita

Žinomi X nežinomi

Programos tikslas: supažindinti dalyvius su Kauno rotušės aikštėje išsidėsčiusių pastatų istorija bei žymiais Kaunui ir Lietuvai nusipelniusiais asmenimis, kurie juose lankėsi, gyveno
ar dirbo. Programos uždaviniai: 1. Supažindinti programos dalyvius su Kauno senamiestyje rotušės aikštėje esančių pastatų istorija. 2. Atskleisti kokie žinomi, Kaunui ir Lietuvai nusipelnę žmonės juose lankėsi, gyveno ar dirbo. 3. Teorinėje užsiėmimo dalyje įgytas žinias pritaikyti atliekant komandinę užduotį - atpažįstant svarbius Kauno pastatus . Edukacinėje klasėje dalyviai supažindinami su teorine medžiaga: Kauno miesto istorijai svarbiais pastatais išsidėsčiusiais Rotušės aikštėje, o taip pat ir žymiais asmenimis, kurie juose gyveno ar dirbo (A. Mickevičius, Antanas Baranauskas, Motiejus Valančius, Saliamonas Banaitis ir kiti ). Pristatydamas objektus edukatorius sąmoningai nemini jų pavadinimų. Po trumpo supažindinimo, dalyviai pasiskirsto į 2-5 komandas ir kartu su edukatore keliauja iki Rotušės aikštės. Edukatorius padalina komandoms užuominas, kurios padės rasti minimus objektus. Iš kiekvienos komandos išrenkamas vadovas - fotografas, kurio tikslas įamžinti kitus komandos narius prie surasto objekto. Komanda nugalėtoja – pirmoji atradusi visus užuominose minimus pastatus, prie jų nusifotografavusi bei atsakiusi į užduotyje pateiktus klausimus. Dėmesio! Užsiėmimo praktinė dalis vyksta lauke, todėl rekomenduojame užsiėmimą užsisakyti šiltuoju laikotarpiu. Jei į užsiėmimą planuoja atvykti grupė, turinti specialiųjų ugdymo poreikių, prašome apie tai informuoti užsakymo metu.
Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Žuvininkai mes esme“

Edukacinis užsiėmimas „Žuvininkai mes esme“ kviečia į žvejybą Baltijos jūroje! Ne į pramoninę, pramoginę, bet pažintinę žvejybą! Kelionės metu lauks susitikimai su Baltijos jūroje
gyvenančias šunimis, rupūžėmis, kiaulėmis ir kitais dar negirdėtais, galbūt nematytais gyvūnais. Šioje žvejyboje bus proga išgirsti ruonio kalbėjimą, paliesti Baltijos jūroje gyvenančio banginuko keterą, susipažinti su pačiu rūpestingiausiu tėveliu ir pasižadėti jūrai būti jos draugu ir rūpinti ja amžinai.
Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Vėjų uostas“

Edukacinio užsiėmimo „Vėjų uostas“ metu dalyviai pateks į vėjų uostą. Čia švartuosis vėjai iš viso pasaulio. Iš egiptiečių papirusų, iš senovės graikų ir finikiečių patirčių,
tūkstantmečio senumo vėjai atpūs iš Kinijos ir Japonijos. Tyrimo objektu taps dailė ir technologijų pasiekimai. Čia švartuosis badas, sausra, lietus, potvyniai, kirminai, gintarai... – visa, kas pasislėpę vėjų senuosiuose pamario bei pajūrio vėjų varduose. Etninės kultūros kontekste taps mūsų kraštiečių, jų gyvenamosios aplinkos ir buities pažinimo objektu. Čia švartuosis vėjo genami muzikos garsai, kurių įkvėpti patys dalyviai sukurs orkestrą ir pačiais netikėčiausiais instrumentais sugros kūrinį „Audra“ Čia švartuosis dalyvių kuriami permainų vėjai. Arba vėjai jų galvose ar kišenėse...
Dailė, Kita

ISTORINIO LAIKOTARPIO PAŽINIMAS REMIANTIS VINCO KISARAUSKO PAVEIKSLAIS

Integruotos pamokos metu, moksleiviai savarankiškai (pagal pateiktus klausimus) aprašo V.Kisarausko paveikslus “Krentantis sulaužytas žmogus” ir “Išsigandęs miestas”, tuomet pagal
pateiktą tekstą “įvertina” paveikslus sovietinės cenzūros požiūriu. Su(si)skirsčius vaidmenimis, vyksta simuliacinis Dailės Tarybos posėdis, kuriame turi būti nuspręsta, ar aptarti darbai gali būti viešai eksponuojami parodoje. Pasisakyti turi visi, paga tai, kokią rolę gavo ar pasirinko (autorius, jo bičiuliai, prisitaikėliai, kritikai). Pabaigoje trumpa diskusija apie valdžios ir meninko santykius sovietiniu laikotarpiu.
Lėlių teatras

Brolių Grimų pasakos motyvais MEDUOLIŲ TROBELĖ (Teatre)

Brolių Grimų pasakos motyvais „MEDUOLIŲ TROBELĖ“, rež. J. Borisova, energingas spektaklis, charakteringi personažai naujai papasakoja visiems žinomą istoriją apie Joniuką ir Grytutę.
Instrumento pagalba kompozitoriai kuria muziką, o svajotojai, pasakų mėgėjai kuria pasakas apie sunkius išbandymus, viltį ir gėrio pergalę. Pasakų klasika, gerai žinomas Brolių Grimų pasakojimas apie Joniuką ir Grytutę, atgyja naujomis spalvomis. Pasaka – sudėtingas mechanizmas, nevalia jos keisti, tačiau atsakingai – kartais galima. Brolis ir sesuo patenka į raganos, kurios namelis pastatytas iš meduolių ir kepinių, spąstus. Tačiau žmogiški personažai pasaką pakeičia taip, kaip turbūt kiekvienas skaitydamas paslapčia norėjome. Broliai Grimai – vokiečių tautybės tautosakininkai, pasakininkai ir kalbininkai. Jau Grimų gyvenimo laikais jų pasakų rinkiniai buvo labai populiarūs, tačiau ir po jų mirties ši šlovė neišblėso. Daug kartų užaugo su jų pasakomis „Bremeno muzikantai“ , „Raudonkepurė“ ar „Snieguolė ir 7 nykštukai“ .Visų laikų ir tautų bestselerių sąrašuose kai kas „Brolių Grimų pasakas“ mini trečioje vietoje – po Šekspyro darbų ir Biblijos. Meninės raiškos priemonėmis perduodamos vertybės: teisybė, viltis, pasaka, kūrybiškumas. Spektaklis ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, emocinį intelektą ir estetikos pojūtį.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinis užsiėmimas „Aš – Baltijos kelyje!“

2019 m. bus švenčiamas trisdešimtasis Baltijos kelio jubiliejus. Ši akcija – vienas įspūdingiausių nesmurtinio pasipriešinimo pavyzdžių pasaulio istorijoje. Edukacinio užsiėmimo metu
mokiniai susipažins su Baltijos kelio istoriniu kontekstu, aiškinsis, kas yra okupacija ir pilietinis judėjimas, stebės archyvinius kadrus iš Sąjūdžio laikotarpio, skaitys Baltijos kelyje dalyvavusių žmonių prisiminimus. Sutelkę vaizduotę, užsiėmimo dalyviai drauge kurs pasakojimą apie savo dalyvavimą Baltijos kelyje.
Lėlių teatras

H. K. Anderseno pasakos motyvais SNIEGO KARALIENĖ (Teatre)

Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklis H. K. Anderseno pasakos motyvais „SNIEGO KARALIENĖ“, rež. V. Mazūras. Tai Visiems žinoma pasaka, praturtinta meile bei gyvenimo išmintimi. Mažų
vaikų draugystė, padėjusi nugalėti sunkumus, išauga į meilę. Spektaklyje aukštinamas tarpusavio ryšys, tačiau režisierius – teatro scenos maestro Vitalijus Mazūras nesileidžia į sentimentalumus, akcentuoja, jog ryšys tvirtėja kartu išgyvenus sunkumų. H. K. Andersenas, vertinęs gyvenimą vaiko, poeto, filosofo žvilgsniu, kūrė pasakas, kuriose atsispindi daugybę vaiko psichologijos dėsningumų. Jo kūryboje daiktai, gyvūnai, augalai yra sužmoginti, o už jų visai nevaikiškų ydų slypi gyvenimo ir žmonių santykių esmė, gailestingumas ir liūdesys dėl gyvenimo netobulumo. Režisierius ir dailininkas: Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas - Vitalijus Mazūras; Vaidina teatro aktoriai: Rima Lapinskienė, Danutė Rukšienė, Margarita Kisiliova, Marija Patokova, Igoris Ignatenko, Aleksandras Železnovas, Stanislavas Alochinas; Muzika: Faustas Latėnas; Garso inžinierius: Andrius Gaigalas; Šviesos inžinierė: Ina Jackūnienė; Spektaklį kūriant dalyvavo: Vida Auksutytė, Lina Jakubonytė, Vidmantas Kevinas, Jolanta Liaudginienė, Reda Matuzevičienė; Teatro direktorius – meno vadovas Antanas Markuckis.
Kultūros paveldas

Trakų šventenybės ir legendos

Užsiėmimo metu dalyviai sužinos apie Trakų paveldo objektus - Šv. Mykolo Arkangelo koplyčią, koplytstulpį su Šv. Jono Nepomuko skulptūra, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo
baziliką bei stebuklingą Trakų Dievo Motinos paveikslą. Pristatant, analizuojant šiuos objektus, išsiaiškins kuo skiriasi sakraliniai statiniai: bažnyčia, koplyčia ir koplytstulpis, kokią bažnyčią vadiname bazilika. Užsiėmimas vyksta buvusio dominikonų vienuolyno koplyčioje, dabartinėje Sakralinio meno interaktyvioje ekspozicijoje. Pasakojamos šių šventųjų istorijos, legendos. Praktinėje dalyje dalyviai gamina atvirukus – pasinaudodami ruošiniais specialiu antspaudu atspaudžia Trakų Dievo motinos atvaizdą. Grupei pageidaujant, antspaudą galima spausti ant greitai stingstančio modelino, tokiu būdu gaunamas stačiakampis Trakų Dievo Motinos atvaizdas, čia galimas lydintis pasakojimas apie kelioninius altorėlius. Kita grupės dalis daro knygų skirtukus. Dalyviai gali pasidaryti abu darbelius. Pagal užsakovų pageidavimą, tema gali būti praplėsta pristatant dar du Trakuose esančius sakralinius pastatus - cerkvę ir kenesą. Užsiėmimo veiklos ir metodai, turinio apimtis koreguojami pritaikant amžiaus tarpsniui
Muzika

Edukacinių koncertų ciklas „Muzikos enciklopedija gyvai“

Lietuvos nacionalinė filharmonija ir projektas „Muzikos enciklopedija gyvai“ kviečia susipažinti su naujais, žaismingais ir netikėtais projektais! „Muzikos enciklopedija gyvai“
(MEG) – skirtingų edukacinių koncertų ciklas, skirtas visų amžiaus grupių klausytojams. Tai pažintiniai koncertai-paskaitos-pamokos, kurių metu, tiek pačiu muzikantų, tiek muzikologų iniciatyva auditorija supažindinama su muzikos menu, klasikinės muzikos epochomis, muzikos žanrais, stiliais, išraiškos priemonėmis, instrumentais bei atlikėjais. Kiekvienas atlikėjų, aktorių, režisierių, šokėjų ir kitų meno puoselėtojų bendras renginys yra unikalu, kadangi edukacijų metu ne tik pristatomos įvairios temos, bet ir publika įtraukiama į interaktyvią veiklą. Edukacinių koncertų tikslas – supažindinti mokinius su įvairiausiais instrumentais bei kolektyvais, pavaizduoti profesionalų atlikimą, pristatyti pagrindines ir svarbias muzikos išraiškos priemones, pateikti skirtingų instrumentų repertuarą bei jiems skirtų kūrinių subtilybes. Tai pavaizduoti, pasitelkiamos įvairios tematikos, padėsiančios pabrėžti ir analizuoti mus supančią aplinką, socialines problemas, emocijas bei kitus aktualius dalykus. Manoma, jog kiekvienas mokinys edukacijos metu ras mėgiamą aspektą bei patrauklų kūrinį. Šalia profesionaliai muziką atliekančių atlikėjų ir kolektyvų, pavyzdžiui, Čiurlionio kvarteto, Valstybinio Vilniaus kvarteto, ansamblio „Regnum Musicale“, Kristupo medinių pučiamųjų kvinteto ir kt., pagrindines muzikos komponavimo priemones, kūrybos principus, instrumentus bei kitas įžvalgas pristatys edukacijų autorė-pianistė Simona Zajančauskaitė, muzikologas Viktoras Gerulaitis, muzikologė Lina Navickaitė-Martinelli ir kt. muzikos ekspertai.
Dailė, Etninė kultūra

Zanavykų tautinis kostiumas

Muziejaus ekspozicijoje mokiniai apžiūri zanavykų tautinį kostiumą. Atskleidžiama tautinio kostiumo reikšmė, susiformavimo aplinkybės, svarbiausi bruožai, kostiumo puošyboje naudoti
raštai ir simboliai bei tautinio kostiumo skirtumai atskiruose etnografiniuose regionuose. Edukacinėje klasėje mokiniai yra kviečiami aprengti lėlės šabloną savitu tautinio kostiumo variantu, naudodamiesi pateiktais tautinio kostiumo pavyzdžiais. Pabaigę aprengti lėles, mokiniai kviečiami padiskutuoti ir išsakyti savo nuomonę dėl tautinio kostiumo svarbos šiandieninei visuomenei, bei jo išsaugojimo ir populiarinimo galimybių. Praktinės užduoties metu papuoštas lėlytes mokiniai išsineša su savimi.
Rodomi įrašai: 1491 - 1 5001 525