Dailė, Kita

Gyvūnai mieste

Užsiėmimo pradžioje edukatorius per žaidimą paaiškina statistinį duomenų rinkimo būdą, kuriuo mokiniai naudosis tolimesnėje veikloje. Mokiniai supažindinami su 5 stuburinių gyvūnų
grupėmis, kurių trumpais aprašymais gali naudotis. Žiūrėdami jiems rodomus kūrinius iš MO muziejaus kolekcijos vaizduojančius gyvūnus. Iš jų atsirenka gyvūnus vaizduojamus miesto aplinkoje. Tada darbuose mokiniai ieško stuburinių gyvūnų ir juos registruoja lentelėse. Apžvelgdami, kuri gyvūnų grupė meno darbuose pasirodė dažniausiai, suformuluoja išvadą apie gyvūnų pasiskirstymą mieste.
Muzika, Opera

Opera vaikams „Žvaigždžių opera"

„Žvaigždžių opera“ – operų diptiko „Bulvinė pasaka“ (apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“) ir „Makaronų opera“ tęsinys. Čia pagaliau išsipildo pelių troškimas prisikimšti pilvus, kurį
įgyvendina iš dangaus nukritusi žvaigždė. Klasikinė auksinės žuvelės, išpildančios tris norus, istorija perkelia į sausumą. Išbadėjusios pelės pirmo noro dėka pasotina pilvus, o po to Pelių Karalius užsigeidžia tapti scenos žvaigžde, kad galėtų amžinai maudytis šlovės ir garbės spinduliuose. Vyksta muzikinį TV šou primenantis konkursas, kurį laimėjęs Pelių Karalius tampa nauja muzikos žvaigžde. Žvaigždžių pasaulio spindesys išblėsta, kai Pelių Karalius apakintas populiarumo išpuiksta ir atstumia ne tik drauges peles, bet ir prodiuserį. Likusį be prodiuserio jį per akimirksnį nukonkuruoja nauja žvaigždė Lady Kvaka. Teisybės ieškoti pelės išvyksta į kosmosą – pas žvaigždę, pildančią norus. „Žvaigždžių operos“ kūrybinės komandos siekiamybė: personažų neskirstyti į teigiamus ir neigiamus, spektaklio pabaigoje nemoralizuoti, pasitikėti mažaisiais žiūrovais ir leisti jiems patiems mąstyti, suvokti ir pasirinkti labiausiai artimą herojų. Savo žanru ir tematika „Žvaigždžių opera“ – spektaklis visai šeimai. Vystoma draugystės ir meilės istorija suteikia galimybę šią operą aktualiai pateikti skirtingo amžiaus žiūrovų kategorijoms.
Kultūros paveldas

Ką byloja herbai

Užsiėmimai vyksta Trakų Salos pilies gynybinėje vartų bokšto pastogėje įrengtoje edukacinėje klasėje. Pasitelkiant tikslingai atrinktą, informatyvią vaizdinę medžiagą, užsiėmimo
dalyviai supažindinami su heraldikos pagrindais. Mokiniai sužino, kada ir kodėl atsirado herbai, kas yra herbas, kokios pagrindinės spalvos ir metalai naudojami jį sudarant, kaip dalinamas herbo skydas ir ką reiškia įvairios jame pavaizduotos figūros. Pagal herbo skydo formą išmokstama atpažinti herbo sudarymo laikotarpį. Pristatomi LDK heraldiniai simboliai, Vytis. Vėliau, pasinaudodami įgytomis žiniomis ir jas įtvirtindami, patys sudaro savo asmeninį, giminės ar klasės herbą (galimi variantai), gali trumpai jį pristatyti.
Dramos teatras

Spektaklis „Nebylys“ pagal Juozo Tumo-Vaižganto apysaką

Spektaklis „Nebylys“, pelnęs daugybę reikšmingų teatro apdovanojimų, siūlo vyresniųjų klasių moksleiviams vieną įdomiausių ir originaliausių J. Tumo –Vaižganto kūrybos interpretacijų
profesionalaus teatro scenoje. Inscenizacijos autorius ir sumanytojas yra vienas ryškiausių teatro kūrėjų – režisierius Jonas Vaitkus. Jis, kartu su garsių scenos meistrų komanda pateikė savitą „Nebylio“ versiją, kurioje, pasitelkiant šiuolaikines teatro raiškos priemones, plėtojami pagrindiniai J. Tumo- Vaižganto apysakos motyvai. „Nebylys“ – tai daugiasluoksnis pasakojimas, kurio pagrindas –neleistina meilė ir ribos, kurias peržengęs žmogus sugriauna savo gyvenimą. „Nebylio“ siužetą vienu sakiniu galima būtų nusakyti kaip tragiškai susiklosčiusią draugystės ir meilės istoriją apie du draugus, pamilusius vieną moterį. Ši apysaka pasižymi psichologine gelme, moraliniu turiniu, kurie spektaklyje perteikiami ne tik žodžiu, bet įspūdinga scenografija, video projekcijomis, judesiu, išraiškinga vaidyba. Spektaklis užduoda daug klausimų, verčia susimąstyti apie meilės jėgą ir žmogiškąją prigimtį. Po spektaklio vyks susitikimas su aktoriais, kurio metu bus diskutuojama, atsakoma į moksleivių klausimus, supažindinama su kūrybiniu procesu.
Kultūros paveldas

Vilties balsai

Užsiėmimas „Vilties balsai“, skirtas prisiminti žydų muzikus, kūrusius Kaune. Lankytojai ekspozicijose „Valstybės teatras. Tautą burianti muzika“ ir „Kipro Petrausko memorialinis butas“
supažindinami su žydų muzikų veikla Kaune, istorinėmis aplinkybėmis iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, Kauno geto įsteigimu, gyvenimu jame, muzikavimu Kauno gete, žydų gelbėjimo istorijomis. Valstybės teatre ir Valstybinėje muzikos mokykloje nuo pat jo veiklos pradžios darbavosi daug žydų muzikų. Tai - Hofmeklerių, Stupelių šeimos, smuikininkai Ruvimas Stenderis, Laszlo Hajos, Izaokas Vildmanas-Zaidmanas, violončelininkas Povilas Berkavičius, dainininkas Chanonas Šulginas ir daugelis kitų. Daug žydų tautybės muzikų grojo Mažojoje scenoje. Jų veiklą įamžino įrašai, koncertų programos, mokiniai. Sukrečia žuvusiųjų skaičius ir dvasinė stiprybė muzikuoti mirties akivaizdoje. O viltį suteikia išgelbėjimo istorijos, viena jų – smuikininko Danieliaus Pomeranco dukters Danutės išgelbėjimas Kipro ir Elenos Petrauskų šeimoje ir išsigelbėjusios šeimos susijungimas. Užsiėmime taip pat pristatoma Lietuvos, Kauno istorija, muzikos istorija bendrai, Lietuvos muzikos istorija. Skirtas vyresnių klasių moksleiviams.
Dramos teatras

Interaktyvus žaidimas-spektaklis „Sveikatos mugė“

„Sveikatos mugė“ - interaktyvus edukacinis sveiką gyvenseną ir mitybą skatinantis spektaklis apie tris vaikus, kurie visiškai nesirūpina savimi. Neklausydami tėvų per ilgai žaidžia
kompiuterinius žaidimus, valgo vien tik saldumynus, nesveika maistą ir žinoma - nesivalo dantukų. Vieną rytą juos užpuola baisiausios ligos... Vienas iš vaikų pajaučia didelį danties skausmą, kitas pradeda prastai matyti ir sloguoti, o trečiajį užpuola pilvuko skausmai. Tada jie pradeda ieškoti pagalbos „Sveikatos mugėje“. Nors mugėje ir netrūksta blogų personažų norinčių vaikams pakenkti, tačiau ten jie sutinka ir brolius vitaminus A&C, princesę Dantiją, daktarą „ Ai, nebeskauda“ ir kitus draugus, kurie stengiasi iš visų jėgų įrodyti vitaminų svarbą, sveikos gyvensenos reikšmę ir žinoma padeda atsikratyti ligų. Žiūrovai atlieka taip pat svarbų vaidmenį spektaklyje. Jie padeda atlikti užduotis, atsakinėti į klausimus, žaidžia žaidimus, ar net pasakoja savo istorijas, kurios nutiko vien dėl to, kad blogai maitinosi, ar laiku nepasirūpino savimi. Neklaužados grįžta iš mugės sveiki ir laimingi. Jie pasižada klausyti tėvelių, rūpinitis savimi, saikingai valgyti saldumynus. Interaktyvus edukacinis sveiką mitybą, valgymo kultūrą ir sveiką gyvenimo būdą skatinantis spektaklis-žaidimas. Mokiniai, įsitraukdami į žaidimą ir patirdami sėkmę, galės formuoti sveikos gyvensenos įpročius Edukacijos metu klausysimės pasakojimo, žaisime žaidimus, nepamiršime ir diplomų bei dovanėlių! Susipažinsime su sveikatos pasauliu linksmai ir išradingai!
Kultūros paveldas

Žemaitijos piliakalnių slėpiniai

Pirmoji užsiėmimo dalis vyksta archeologijos ekspozicijoje, kurioje sukurtos puikios galimybės analizuoti piliakalnių tinklą Žemaitijoje, pamatyti unikalius eksponatus – archeologinius
radinius. Dalyviai susipažįsta su archeologijos kompleksų (gyvenvietės, piliakalnio arba kapinyno): Medvėgalio, Šatrijos, Paplienijos, Gandingos - archeologiniais radiniais. Klausimų - atsakymų ir diskusijos metodu akcentuojama piliakalnių reikšmė ir unikalumas. Diskutuojama apie darbo įrankius, papuošalus ir ginklus. Ypatingas ir retas radinys senovės gyvenvietėse, darbo įrankis – molinis arba akmeninis verpstukas. Antroje, praktinėje užsiėmimo dalyje, kuri vyksta edukacijų klasėje, dalyviai pasigamina iš molio verpstuko smagratį ir jį ornamentuoja baltiškų ženklų motyvais. Užsiėmimo tikslas - per Žemaitijos piliakalnių tinklo ir radinių pažinimą padėti mokiniams pažinti savo krašto išskirtinumą, gyvenimo įgūdžius, ugdyti kūrybines kompetencijas. Užsiėmimo metu mokiniai diskutuoja apie senovės baltų pasaulio suvokimą, skatinami ieškoti skirtumų ir panašumų su šiuolaikinio žmogaus žiniomis ir suvokimu, tuo ugdoma savistaba, gebėjimas kritiškai mastyti.
Etninė kultūra

Velykų margučiai

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai bus supažindinami su Šventų Velykų reikšme, tradicijomis ir papročiais. Pasakojama apie Gavėnios laikotarpio prasmę; Verbų sekmadienį ir verbų
rišimą; demonstruojami verbų pavyzdžiai; pristatomi velykinio kiaušinio marginimo būdai bei raštų simbolika; žaidžiami velykiniai žaidimai (margučių ridenimas); supažindinama su atvelykio tradicijomis. Praktinės užduoties metu, skambant Velykų muzikai, mokiniai išmoks marginti kiaušinius karštu vašku. Edukacinė programa sukurs šventišką nuotaiką mokinių širdyse, padės suvokti Šventų Velykų prasmę žmonių gyvenime.
Muzika

Svečiuose pas muzikos instrumentus

Tikslas – paprastai ir suprantamai supažindinti vaikus su simfoninio orkestro instrumentais, susiejant jų pavadinimus su išvaizda ir skambesiu. Uždaviniai: 1. Supažindinti su
instrumentais ir jų grupėmis (styginiai, mediniai pučiamieji ir kt.). 2. Papasakoti jų atsiradimo ir vystymosi istoriją. 3. Supažindinti su pagrindinėmis sąvokomis, susijusiomis su simfoniniu orkestru. 4. Parodyti grojimo instrumentais pagrindinius principus ir suteikti vaikams galimybę patiems pabandyti groti. Siekiami rezultatai: 1. Užsiėmimo dalyviai išmoks atpažinti instrumentus ir juos priskirti atitinkamoms grupėms (styginiai, mediniai pučiamieji ir kt.). 2. Užsiėmimo dalyviai įgis muzikos istorijos žinių. 3. Užsiėmimo dalyviai išmoks penkias naujas sąvokas, susijusias su simfoniniu orkestru. 4. Užsiėmimo dalyviai susipažins su grojimo instrumentais pagrindais ir patys pamėgins groti. Priemonės: muzikos instrumentai, muzikos įrašai. Užsiėmimo pradžioje edukatorė trumpai papasakoja apie simfoninį orkestrą, jo sudedamąsias dalis, pristato pagrindines sąvokas (simfoninis orkestras, dirigentas, partija, partitūra, batuta), taip pat supažindina su instrumentų grupėmis. Vėliau edukatorė pristato po keletą instrumentų iš kiekvienos grupės (atsiradimo istorija, raida), parodo, kaip jie surenkami, laikomi, kaip jais grojama, ir perduoda užsiėmimo dalyviams, kad kiekvienas pabandytų jais groti.
Literatūra, Kita

Kodėl varnėnai grįžta?

„Po svečias šalis / Vargau... / Lis! Lis! Lis / Nesušukau.“ Atspėkite, apie kokį paukštelį čia rašė poetas Anzelmas Matutis? Taip, teisingai! Tai lietų pranašaujanti volungė! Ar tikrai
pažįstate Lietuvoje gyvenančius paukščius? Gandrą esame matę tikrai visi, o štai kiek paukščių girdime, tik nesame su jais susitikę. Šis užsiėmimas – puiki galimybė pažinti paukščius, apie kuriuos vaikų poetas sukūrė eiles. Skaitysime, klausysime, žiūrėsime, galvosime, atsiminsime ir vaikštinėdami tikrai atskirsime, kuris giesmininkas gieda.
Rodomi įrašai: 1501 - 1 5101 525