Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Kita

Mineralas juvelyrikoje ir mano papuošalas

Užsiėmimo tikslas – supažindinti dalyvius su mineralų savybėmis – retumu, skaidrumu, kietumu, tvirtumu, neįprasta išvaizda, blizgesiu, spalva, vaizdžiai supažindinti su falsifikuotais
mineralais ir tikrais, kaip jie atrodo natūralioje uolienoje. Supažindinti su muziejuje saugomais ir eksponuojamais mineralais. Apžvelgti mineralų kaip kristalinių uolienų kilmę, supažindinti su netradiciniu mineralų panaudojimu, praktinė informacija, kaip juos identifikuoti, kaip prižiūrėti, kaip ir kur panaudoti. Pasigaminti sau papuošalą, apyrankę iš natūralių pusbrangių mineralų, paruoštų pusgaminių vėrimui. Pasidarytas papuošalas lieka užsiėmimo dalyviui. Užsiėmime suteikiamos visos darbui reikalingos medžiagos bei priemonės. Dalyviui tereikia ,,atsinešti" truputį kantrybės, lašelį kruopštumo ir spalvingos kūrybinės nuotaikos.
Etninė kultūra

„Tauragės krašto rūbai“

Edukacija skirta 5 – 12 klasių moksleiviams, jaunimui ir suaugusiesiems. Pagal moksleivių amžių, atitinkamai ir pasakojama. Jaunimui ir suaugusiems pasakojama daugiau detalių, rūbų
nešiosenos kitose šalyse pavyzdžių, daugiau istorinių detalių, kaip keitėsi rūbai, bėgant laikui. Etnografijos ekspozicijoje bus įrengta vitrina, kurioje eksponuojamas Tauragės krašto moters etnografinis kostiumas, moters žieminė apranga bei sėjėjas lininiais darbo drabužiais. Pasakojama, kaip atsirado drabužiai, kokios spalvos dominuoja Tauragės krašte, kuo skiriasi žieminė ir vasarinė apranga, iš kokių medžiagų buvo siuvami išeiginiai ir darbo drabužiai. Papildomai naudojami kiti audiniai, pvz. languota medžiaga sijonui, audinys su prijuostės raštais, klumpės.
Dramos teatras

Spektaklis „Antigonė“ – antikinės dramos sceninė interpretacija

Kultūrinis edukacinis renginys "SPEKTAKLIS „ANTIGONĖ“ - ANTIKINĖS DRAMOS SCENINĖ INTERPRETACIJA" - tai savita literatūros ir teatro jungties pamoka, kurios objektas –
Sofoklio tragedija „Antigonė“ bei jos sceninė interpretaciją, kurią sukūrė Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė ir režisierė Birutė Mar. Spektaklis jau buvo pristatytas eilėje tarptautinių teatro festivalių ir pelnė ne vieną apdovanojimą už aktorinį meistriškumą bei interpretacijos originalumą. Spektaklyje Birutė Mar atlieka šešių Sofoklio dramos „Antigonė“ personažų vaidmenis – Antigonės, jos sesers Ismenės, karaliaus Kreonto, jo sūnaus ir Antigonės sužadėtinio Haimono, sargybinio bei žynio Teiresijaus. Svarbus antikinės tragedijos personažas – Choras - šiame spektaklyje įkūnyja beveidės, gebančios prisitaikyti nūdienos visuomenės paveikslą (choras įkūnytas įspūdingoje videoprojekcijoje, autorius Andrius Jakučionis, kompozitorius Antanas Kučinskas). Antroji renginio dalis - moksleivių susitikimas ir pokalbis su režisiere ir aktore, kuriame bus plačiau apžvelgiama antikinės literatūros ir teatro raida: aktorė pasidalins asmeninėmis kelionių po antikinio teatro pasaulį patirtimis, bus diskutuojama apie antikinės literatūros aktualumą nūdienos pasaulyje, šiuolaikinio teatro galimybes savitai ir autentiškai interpretuoti antikinę dramą. Moksleiviams bus siūloma užduotis sukurti savą, nešablonišką klasikinės graikų dramos sceninės interpretacijos sumanymą, taip skatinant juos individualiai mąstyti, suvokti praeities ir dabarties sąsajas. Daugiau informacijos apie projekto autorės Birutės Mar kūrybinę veiklą - svetainėje www.birutemar.lt Renginys išvažiuojamasis, skirtas Lietuvos miestų ir regionų mokykloms. Reikalinga teatrinė erdvė su spektakliui reikalinga garso, video ir šviesų įranga (mokyklos salė, kultūros centras ir pan.)
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Devyni amatai, dešimtas badas“

Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centro viena populiariausių edukacinių programų, kuri vyksta nuo 2008 m. Edukacijos metu lankytojai supažindinami net su trimis
amatais ir jų istorija. Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Programos metu pristatoma trijų amatų edukacija: keramika, vilnos vėlimas, gaminiai iš odos. *Mokiniai supažindinami su skirtingų istorinių laikotarpių keramika, jos tipais ir formomis. Aptariama keramikos gamybos technologija, gilinamasi į senovės žmonių gyvenseną, buitį ir pasaulėžiūrą. Plečiamos pažinimo ribos netradicinėje aplinkoje, skatinama domėtis savo krašto tautos praeitimi, senąja kultūra, siekiama, kad mokiniai gilintųsi į senovės žmonių buitį ir keramikos vaidmenį jų gyvenime. Praktinės veikos metu pirmos ir antros klasės mokiniai lipdo molinius varpelius, ornamentuoja juos naudodami medinius pagaliukus. Trečios klasės mokiniai lipdo virvelinės technikos dubenėlius, lėkštutes, ornamentuoja naudodami medinius pagaliukus. Ketvirtos klasės mokiniai lipdo švilpynes, ornamentuoja jas naudodami medinius pagaliukus. Keramikos gaminiai mokiniams pristatomi (nemokamai) po mėnesio išdegti į jų mokymosi įstaigą. *Vilnos vėlimo edukacinė programa – tai puiki proga išmokti kurti unikalius daiktus iš natūralios vilnos. Programos metu supažindiname su vilna, paaiškiname, kas vyksta su vilna, kaip ir kodėl ji veliasi, paaiškinsime daugelį terminų ir faktų, kuriuos pradedantis velti turi žinoti: ar visi pluoštai veliasi, kokia būna vilna? Kokie yra vėlimo būdai? Kokiais atvejais kuris yra naudojamas? Vėlimo priemonės ir įrankiai. Po tokių pagrindinių dalykų, kuriuos turi žinoti kiekvienas veliantis, pereinama prie praktikos. Rutuliuko vėlimas šlapiuoju būdu.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ekskursija „Legenda, o gal tiesa?"

Vilnius apipintas įdomiausiomis istorijomis, kurių skrynią atversime! Kur slapstosi baisusis baziliskas ir kas gali jį nugalėti? Kokie stebuklai vyko tapant karalaičio Kazimiero
paveikslą? Kokias paslaptis slepia mago Tvardausko knygos puslapiai? Ekskursijos metu klausysimės įvairiausių istorijų ir pasakojimų ir bandysime išsiaiškinti kiek tuose pasakojimuose tiesos. Tyrinėdami miestą ir jo gatveles, ieškosime, kur gyveno legendų veikėjai ir herojai. Ekskursijų tikslas –sudominti vaikus miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijų uždaviniai: - įtraukti vaikus į gyvą miesto erdvių tyrinėjimą; - sudominti vaikus įvairiais miesto architektūros, meno elementais; miesto istorija ir jo legendomis;- ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą orientuotis ir suprasti miestą; - iškelti klausimus ir kviesti vaikus dalintis mintimis, interpretuoti miesto istoriją ir dabartį. Ekskursijose naudojami metodai: - įvairūs teminiai žaidimai, užduotys, padedančios įsisavinti ekskursijos turinį; - įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (istorinės nuotraukos, atvirlaiškiai, žemėlapiai ir kt.); Siekiama, sužadinti vaikų smalsumą atkreipiant dėmėsį į smulkias, kartais sunkiai pastebimas architektūros, meno detales, kuriose slepėsi mūsų miesto istorija. Siekama, kad po ekskursijos vaikai jaustųsi geriau susipažinę su miesto kultūra, istorija, architektūra, literatūra. Suvoktų istorinio bei kultūrinio paveldo vertę ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančią aplinką bei skaityti ir domėtis istorine, mitologine literatūra.
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus“

Spektaklis „Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus“ sukurtas pagal latvių rašytojos Anos Saksės knygą „Pasakos apie gėles“, spektaklio režisierius Aidas Giniotis. Istorijas pasakoja,
žaidžia ir rimtomis temomis apie meilę, nesantaiką ir net priklausomybę nuo maisto su vaikais kalbasi aktoriai Viola Klimčiauskaitė/Birutė Belada Tauterytė, Benita Vasauskaitė bei Jonas Šarkus. Muziką sukūrė Vytautas Leistrumas. Dailininkės Lauros Luišaitytės iniciatyva prisimintas šešėlių teatras. “Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus” pagal Anos Saksės pasakas. Režisierius: Aidas Giniotis. Vaidina: Benita Vasauskaitė, Birutė Belada Tauterytė/Viola Klimčiauskaitė, Jonas Šarkus Muzikos autorius: Vytautas Leistrumas. Scenografė ir kostiumų dailininkė: Laura Luišaitytė
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Paprotiniai amatai

Programa skirta 5 - 12 klasių mokiniams. Kas yra paprotiniai amatai? Kuo Lietuvos paprotiniai amatai panašūs ir kuo skiriasi nuo kitų šalių paprotinių amatų? Kodėl svarbu kiekvienam
lietuviui žinoti ir puoselėti savo tautos paprotinius amatus? Atsakymus į šiuos klausimus išgirsite programos teorinėje dalyje. Praktinėje programos dalyje sukursite vieno pasirinkto paprotinio amato darbelį: margutį, verbą, karpinį, šiaudinuką, kaukę ar vaško žvakelę. Aprūpiname visomis kūrybai reikalingomis medžiagomis ir priemonėmis. Sukurti darbai atiduodami autoriams. Programos trukmė 90 minučių.
Etninė kultūra

„Taip skamba Suvalkija“

Kultūrinės edukacijos užsiėmimas „Taip skamba Suvalkija“ yra skirtas įvairaus amžiaus tarpsnio mokiniams: 1-4 kl., 5-8 kl., 9-12 kl. Trukmė – 90 min. Užsiėmimo metu mokiniai įgis žinių
apie įvairias Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono folkloro rūšis. Klausant, stebint, analizuojant ir atliekant tautosakos kūrinius, mokiniai bus skatinami įsigilinti į žmogaus ir gamtos darnos dėsnius, ugdoma pagarba lietuvių ir kitų tautų tradicijoms, papročiams. Lavinsime dainavimo, grojimo tradiciniais muzikos instrumentais (kanklėmis, armonika, lamzdeliu, basedle) gebėjimus. Ugdysime mokinių kūrybiškumą, vikrumą, ištvermę, žaidžiant etnožaidimus ir šokant tradicinius šokius. Remdamiesi tradicinio folkloro atlikimo principais, skatinsime mokinius ieškoti kūrybiško, savito, šiuolaikiško, netikėto folkloro atlikimo. Mokiniai įgis etninės kultūros žinių, pasitikėjimo savo jėgomis, plės akiratį ir pasaulėžiūrą; lavins muzikinę klausą, atmintį, koordinaciją, sceninės kultūros, solinius ir ansamblinius etnomuzikavimo gebėjimus.
Kita

Kas kap moka, tas tep šneka

Edukacinės programos metu dalyviai pasitikrina ir užtvirtina savo žinias apie tarmes bei šnektas. Ypatingas dėmesys skiriamas Jono Basanavičiaus gimtosiose apylinkėse skambėjusiai ir
vis dar tebeskambančiai suvalkiečių šnektai. Viktorinos dalyviai atlieka įvairias kūrybines užduotis: raiškiai skaito, klauso ir diskutuoja, vaidina, senovinius suvalkietiškus žodžius bei posakius mokosi versti į bendrinę lietuvių kalbą. Mokiniai susiskirsto komandomis ir visą laiką dirba grupėse. Toks programos formatas ne tik gerina darbo komandose įgūdžius, bet ir skatina mėgautis mokymosi bendraujant džiaugsmu. Programa yra linksma ir dinamiška. Kaip sako suvalkiečiai: „Kas kap moka, tas tep šneka...“
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Audinių raštai šiandien"

Užsiėmimo metu demonstruojami lino, vilnos, kanapių, dilgėlių pluoštų pavyzdžiai. Moksleiviai tyrinėja pluoštus, bando įspėti, kuris augalinis pluoštas yra švelniausias, stipriausias,
svarbiausias tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje. Demonstruojami muziejaus fonduose sukaupti tekstilės rinkiniai: rankšluosčiai, lovatiesės, staltiesės, gūnios, apatiniai ir viršutiniai drabužiai, juostos, patalynė. Išryškinama audimo amato svarba tradicinėje kultūroje. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su Lietuvos kaimo audinių raštais, spalviniais deriniais, komponavimo principais. Išryškinamos baltų ir slavų geometrinių raštų pavadinimų ir pavidalų bendrybės: analizuojami augalijos, gyvūnijos pasaulio, kosmoso objektų, geometrinių figūrų įvaizdžiai. Moksleiviai supažindinami su šiuolaikinės Lietuvos tekstilės ir mados kūrėjų darbais, kuriuose gausu autentiškų tradicinės tekstilės detalių, spalvų, raštų, simbolių. Kūrybinių dirbtuvių metu moksleiviai kuria simetrinę arba asimetrinę kompoziciją, improvizuoja kontrastingais spalviniais deriniais. Remdamiesi tradicinės tekstilės pavyzdžiais ir Jonavos krašto audinių raštų simbolika, moksleiviai dekoruoja lininį maišelį šilkografijos dažais.
Rodomi įrašai: 1501 - 1 5101 810