Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Velykų džiaugsmas

Edukacinė programa vyksta gavėnios laikotarpiu. Gaspadorius su gaspadine savo „gryčioje“ lankytojams pasakoja apie Verbų sekmadienio, Didžiosios savaitės ir šv. Velykų papročius.
Pagrindinis pamokos akcentas – kiaušinių marginimas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

PER ŽVAKĘ Į MITOLOGIJĄ

„Per žvakę į mitologiją“ – tai edukacinė programa mokiniams nuo 1 iki 6 klasės, kurioje jie ne tik pasigamins tradicinę lietinę, vyniotinę, skobtinę arba mirkytinę žvakę, bet ir atras
milžinišką lietuvių mitologijos pasaulį slypintį už mažos žvakės liepsnelės. Liejant žvakę, šokant, dainuojant, žaidžiant, stebint, klausant, klausiant, spėliojant ir protaujant laikas neprailgs. Klausantis sakmių, burtų, prietarų ir tikėjimų atpažinsim senųjų lietuvių ugnies dievybes: Gabiją, Perkūną, Saulę ir jos dukras, bei Gabjaujį, Kalvelį ir Velnią. Sužinosim, kokie jų visų tarpusavio ryšiai ir įtaka žmonių ir pasaulio gyvavimui. Per senuosius šokius ir žaidimus atpažinsim bičių dievybes Austėją ir Bubilią. Suprasim, kaip siejasi ugnis, bitės ir augalai. Per žvakės liepsną pažvelgsim į pagrindinius žmogaus gyvenimo tarpsnius: gimimą, vestuves ir išėjimą. Ypatingos iliustracijos ir trumpi filmukai paįvairins veiklą, o programos pabaigoje kiekvienas dalyvis išsineš bendru darbu nuaustą nepaprastą vaškinę žvakę ir žinias. Edukacinės programos turinys yra pritaikytas prie rudens, žiemos, pavasario ir vasaros sezoninių švenčių, tad ji išlieka aktuali visus metus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Tradiciniai žaislai

Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai supažindami su Zanavykų muziejaus ekpozicijoje esančiais eksponatais, kurie yra susije su vaikų gyvenimu, taip pat pasakojimo metu mokiniai
supažindinami su senovėje gyvenusių vaikų buities sąlygomis, jų žaidimais, bei kitomis veiklomis. Mokiniai sužino kokie buvo mergaičių ir berniukų auklėjimo skirtumai, ir jų žaidimai bei žaislai. Taip pat papasakojama iš kokių medžiagų ir kaip buvo gaminami žaislai vaikams, kuo skyrėsi paprastų valstiečių ir turtingųjų vaikų žaislai bei veikla. Mokiniai užsiėmimo metu skatimami diskutuoti apie dabartinių ir senovėje gyvenusių vaikų gyvenimo sąlygas, pareigas ir raidos galimybes. Pamąstyti, ar yra pasaulyje vaikų, kurie dar ir dabar taip žaidžia, kaip žaisdavo mūsų protėviai. Kas lėmė, kad taip pasikeitė gyvenimo sąlygos. Taip pat, kodėl yra svarbu išsaugoti žinias apie praeitį. Praktinio užsiėmimo metu, kuris vyksta edukacijų klasėje, mokiniai iš medienos ruošinių pasigamina žaisliuką ir jį dekoruoja pasirinktomis spalvomis. Šios veiklos metu mokiniai taip pat supažindinami su lietuvių liaudies spalvų simbolinėmis reikšmėmis. Pagamintą žaisliuką mokiniai po edukacijos išsineša su savimi.
Architektūra, Kultūros paveldas

„Atrask Kauno istorijos įdomybes“

Kultūrinės edukacijos užsiėmimo „Atrask Kauno istorijos įdomybes“ metu susipažinsite su elektroniniais žinynais „Kaunas: datos ir faktai“ (https://datos.kvb.lt/), „Žymūs Kauno žmonės:
atminimo įamžinimas“ (http://atminimas.kvb.lt/) bei virtualiu edukaciniu žaidimu „Išnykusios praeities ženklai“ (https://praeitieszenklai.kvb.lt/). Lietuvos istorijos žinias papildysite Kauno miesto ir apylinkių istorijos žiniomis ir mokysitės jas kūrybiškai pritaikyti. Susipažinsite su įvairių tautų kultūros paveldo objektais Kaune. Lavinsite informacijos paieškos įgūdžius, atliksite kritinį informacijos vertinimą skatinančias užduotis (ieškosite informacijos, kuri patvirtintų arba paneigtų tikro/tariamo istorinio fakto teisingumą/ klaidingumą). Edukacijos pabaigoje kursite ir pristatysite Kauno viziją („Kaunas 2050 metais“), kuria atskleisite savo kūrybingumą. „Atrask Kauno istorijos įdomybes“ – edukacija žingeidžiai ir kūrybingai klasei!
Dramos teatras

Spektaklis „Būtybės“

Ar kąsdami raugintą agurką kada pagalvojote, jog tai rauginimo dievo Rūgučio darbas? Ar žinot, kad ežerą, kuriame vasarą maudotės, aštriu kirvuku išskaptavo Perkūnas? O virtuvėje,
patogiai įsitaisiusi šalia dujinės viryklės, ugnies deivė Gabija saugo mus nuo gaisro? Pasikedenę vešlius ūsus, keturi vėjai – Rytys, Vakaris, Vasaris ir Žiemys jus supažindins su senosiomis lietuvių mitologijos būtybėmis. Iš pirmo žvilgsnio būtybių pasaulis gali pasirodyti baugus. Bet tik tol, kol jo nepažįsti.
Dramos teatras

Spektaklis „Antigonė" – antikinės dramos sceninė interpretacija

Tai savita literatūros ir teatro jungties pamoka, kurios objektas – Sofoklio tragedija „Antigonė“ bei jos sceninė interpretaciją, kurią sukūrė Lietuvos nacionalinio dramos teatro
aktorė ir režisierė Birutė Mar. Spektaklis jau buvo pristatytas eilėje tarptautinių teatro festivalių ir pelnė ne vieną apdovanojimą už aktorinį meistriškumą bei interpretacijos originalumą. Spektaklyje Birutė Mar atlieka šešių Sofoklio dramos „Antigonė“ personažų vaidmenis – Antigonės, jos sesers Ismenės, karaliaus Kreonto, jo sūnaus ir Antigonės sužadėtinio Haimono, sargybinio bei žynio Teiresijaus. Svarbus antikinės tragedijos personažas – Choras - šiame spektaklyje įkūnyja beveidės, gebančios prisitaikyti nūdienos visuomenės paveikslą (choras įkūnytas įspūdingoje videoprojekcijoje, autorius Andrius Jakučionis, kompozitorius Antanas Kučinskas). Antroji renginio dalis - moksleivių susitikimas ir pokalbis su režisiere, kuriame bus plačiau apžvelgiama antikinės literatūros ir teatro raida - aktorė pasidalins asmeninėmis kelionių po antikinio teatro pasaulį patirtimis, bus diskutuojama apie antikinės literatūros aktualumą nūdienos pasaulyje, šiuolaikinio teatro galimybes savitai ir autentiškai interpretuoti antikinę dramą. Moksleiviams bus siūloma užduotis sukurti savą, nešablonišką klasikinės graikų dramos sceninės interpretacijos sumanymą, taip skatinant juos individualiai mąstyti, suvokti praeities ir dabarties sąsajas, kurias atspindi klasikinė literatūra. Renginys Vilniuje vyks teatrinėse erdvėse, senamiestyje - Teatro "Meno fortas" scenoje (talpinančioje 60 žiūrovų) arba Pranciškonų rūmų teatro studijos MI salėje (talpinančioje iki 90 žiūrovų), į kurį kviečiami atvykti moksleiviai ir mokytojai.
Etninė kultūra

Natūralaus muilo gamyba

Edukacinis užsiėmimas skirtas 1-12 klasių moksleiviams, jo turinys adaptuojamas atsižvelgiant į pradinio ugdymo pasaulio pažinimo programą bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo etninės
kultūros bendrąsias programas. Programa „Natūralaus muilo gamyba“ vyksta Kretingos muziejaus tradicinių amatų centre. Ji susideda iš trijų paprogramių: „Muilo gamyba iš muilo bazės“, skirta pradinių klasių mokiniams, „Muilo gamyba iš gyvulinių riebalų“ ir „Muilo gamyba iš augalinių riebalų“, skirta 5-12 klasių mokiniams. Kiekvienoje paprogramėje muilo gamybai yra naudojamos skirtingos sudedamosios dalys ir priedai. Teorinėje dalyje apžvelgiama muilo atsiradimo ir naudojimo istorija, mokiniai sužino, ką mūsų protėviai vadino „žaliuoju akmenėliu“ ar „muilo akmeniu“. Rodomi, kokie indai naudojami muilo gamybai, leidžiama paliesti, pauostyti muilo sudedamąsias dalis ir papildomus priedus, kurie naudojami muilui „pagerinti“, t. y. gėlių žiedus, augalų sėklas, spalvotus augalinės kilmės miltelius ir kt. priemones, demonstruojami pagal senovines tradicijas pagamintų muilų pavyzdžius. Praktinėje dalyje vyksta muilo gamybos procesas: gaminama muilo masė pasirinktinai iš gyvulinių, augalinių riebalų arba muilo bazės, naudojant vandenį, šarmą, kiaulės taukus, įvairius aliejus ir kt. Pasirinkę patinkančius priedus muilui „paskaninti“ ir „pagražinti“ (žoleles, natūralius dažiklius, įvairius prieskonius), patys savarankiškai pasigamina natūralius, sveikus higienos produktus.
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Kiškis pabėgėlis“

„Kiškis pabėgėlis“ – tai muzikinis spektaklis vaikams nuo 2 metų. Linksmas ir žaismingas spektaklis apie rimtą dalyką – emigraciją ir meilę gimtiesiems namams. Spektaklio herojus
kiškis, kaip sakydavo mūsų senoliai, išėjo laimės ieškoti. Nesvarbu – kur. Svarbu – kodėl? Kodėl svetur laimės dažnai ieškome? Kodėl gimti namai atrodo nemieli? Kodėl neįvertiname savo gimto miesto, kaimo ir pan.? Smulkusis miško verslininkas kiškis Bernardetas nusprendė emigruoti iš gimtojo miško į Vilnių. Pakeliui sutiko ir likimo draugų – emigrantų iš Petruškos ūkio: kiaulę Kleopatrą, šunį Cezarį ir ožį Makedoną. Kaip jiems sekėsi, ar svetingas pasirodė svajonių miestas? Visa tai žiūrovai sužinos atėję į spektaklį. Spektaklis gali būti suprantamas ir kaip žaisminga bei linksma pasaka vaikams, ir kaip šių dienų realybės groteskiška parabolė. Todėl jis tiks bet kokiai publikai. Juolab kad aktoriai čia ne šiaip sau vaidina – jie bendrauja su žiūrovais, su jais žaidžia, čia pat scenoje virsta skirtingais personažais ir visi dainuoja. Jokios sumaišties, bėgiojimo ir perdėtų emocijų, kurių neretai pasitaiko spektakliuose vaikams. Sudėtinga, tačiau lengva. Tiesa, mažiesiems žiūrovams tai nerūpi, nes A. Sunklodaitė žino, kad su jais reikia žaisti. Ir žaisti labai rimtai. O šį kartą puikus dialogas mezgamas ir su vaikų tėveliais, nes tos detalės, kurių nesugaudo mažųjų galvelės, kaip tikras teatrinis desertas atitenka vyresniesiems.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Karaliaus Mindaugo laikų Lietuva

Programos tikslas – gyvai, visų penkių pojūčių pagalba (klausos, regos, lietimo, uoslės, skonio) plačiau pristatyti XIII a. istorijos laikotarpį, kuomet Lietuva formavosi kaip valstybė.
Šios programos metu vaikai istoriją išgyvens patys, per aktyvų dalyvavimą. Programos įgyvendinimo planas • Mokinius supažindinti su XIII a. gyventojų drabužiais – iš kokių medžiagų buvo siuvami drabužiai, kokie aksesuarai ir kokiu tikslu buvo naudojami, kokiais papuošalais puoštasi ir pan. Kiekvienas programos dalyvis apsirengs senoviniu drabužiu, keli dalyviai bus aprengiami pilnu XIII a. gyventojo kostiumu. Mokiniai bandys įvertinti įvairių vėrinių kainas, palyginimo būdu vertins senovinių ir šiuolaikinių drabužių privalumus ir minusus. • Sužaidybinta pažintis su protėvių maistu. Teatralizuoto pasakojimo pagalba edukatorius kvies programos dalyvius į puotą, vaišins ir pasakos apie to meto maisto produktus, patiekalus, naudotus indus, valgymo įpročius ir vyravusias etiketo taisykles. • Praktinių užduočių pagalba mokiniai vaizdžiai susipažins su to meto kario kasdienybe: turės galimybę pajausti tikro kalavijo svorį, išbandyti skydų sienos jėgą, pasimatuoti kario šarvus, šalmą, skydą ir kitus ginklus. Programa užbaigiama teatralizuotu pasakojimu apie Karaliaus Mindaugo nuopelnus suvienijant įvairias baltų žemes ir pradedant Lietuvos kaip stiprios ir galingos valstybės istoriją. Programos priemonės Programos metu sukuriama autentiška, gausi rekonstruotų, pagal tikrus archeologinius radinius sukurtų to meto buities ir karybos eksponatų aplinka, leidžianti mokiniams lengvai įsijausti į to meto gyvenimą. Visi programoje naudojami eksponatai (skydai, ginklai, šarvai rūbai, indai) yra naudojami, juos galima liesti, matuotis, įvertinti jų struktūrą, svorį ir kt. Taikomi metodai Programoje taikomi įvairūs interaktyvūs metodai.
Dailė, Etninė kultūra

Vytinės juostos

Edukacinio užsiėmimo metu išskirtinėse muziejaus erdvėse, Kelmės dvaro rūsiuose, vaikai išgirs pasakojimą apie vieną seniausių liaudies amatų – audimą, bei vieną iš svarbiausių liaudies
audinių rūšį – juostas, susipažins su jų raštais bei spalvomis, jų simbolika. Juostos žmogų lydėdavo nuo gimimo iki mirties. Gimusį kūdikį suvystydavo į juostą. Juostos buvo būtina moterų ir vyrų aprangos dalis. Taip pat jas dovanodavo įvairiomis progomis. Be juostų neapsieidavo ir atsisveikinant su mirusiuoju. Žemaičiai daugiausia naudojo vytines juostas. Kadangi jų audimui nereikėjo ypatingų įrankių, šias juostas nusivydavo bandą ar žąsis ganydavusios piemenaitės. Edukacinio užsiėmimo metu vaikai žaisdami, mindami mįsles pasirinks norimų spalvų siūlus, išmoks juos susiverti į lenteles, nusivys nesudėtingą juostelę – skirtuką knygai ar draugystės apyrankę. Tikslas – supažindinant su žemaičiams būdingomis vytinėmis juostomis, atskleisti vaikams savo krašto ir lietuvių tautos savitumą, skatinti jaunąją kartą puoselėti bei tęsti tradicijas. Uždaviniai: pasitelkiant vaizdines bei interaktyvias priemones pristatyti vytinių juostų vijimą; supažindinti su juostų vijimo priemonėmis. Metodai: informacijos pateikimas naudojant vaizdines priemones; vaikų įtraukimas į aktyvią veiklą per žaidimus; individualus praktinis darbas. Rezultatai: vaikai, dalyvavę šioje veikloje: bus įgiję žinių apie vieną seniausių lietuvių juostų vijimo būdų; įgis praktinių įgūdžių, mokės kūrybiškai pritaikyti savo nuvytas juostas šiuolaikinėms reikmėms; bus puoselėjami bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai; išplės savo kultūrinį mentalitetą; bus paskatinti saugoti bei tęsti tradicijas.
Rodomi įrašai: 1511 - 1 5201 745