Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Karinė paslaptis"

Paslapties išsaugojimas – raktas į pergalę. Šį faktą žinojo ir Antikos laikų karvedys Gajus Julijus Cezaris, žino ir dabartiniai generolai. Kada prasidėjo paslapčių kupina šifravimo
istorija ir kaip medinius pagalius, apvyniojamus specialia odos juosta, ilgainiui pakeitė sudėtingos šifravimo mašinos, kurias perprasti įstengdavo tik šviesiausi valstybių protai? Atskleiskite šias paslaptis ir pabandykite iššifruoti Lietuvos karių Jums siunčiamus pranešimus. Paskubėkite – priešas nesnaudžia!
Etninė kultūra

Rankų darbo muilo paslaptys

Užsiėmimo metu išgirsite muilo atsiradimo ir naudojimo istoriją. Kiekvienas edukacijos dalyvis pasigamins muilą, kuris kiekvieno bus skirtingas - patys pasirinks formas, mėgstamus
kvapus, nudažys natūraliais dažais ir dailiai supakuos dovanai.
Kultūros paveldas

Ekskursija „Vilniaus gynybinė siena“

Tikslas: Edukacinių ekskursijų pagalba supažindinti moksleivius su Vilniaus miesto istorinio senamiesčio verte bei istorija, ugdyti jaunimo kultūrinį - paveldosauginį sąmoningumą.
Uždaviniai: - sužinoti daugiau apie Vilniaus miesto gynybinę sieną ir vartus, jų atsiradimo ir nugriovimo istoriją: - aplankyti neišlikusių vartų vietas, ieškoti išlikusių sienos fragmentų, mokintis juos atpažinti: - aplankyti Aušros vartus-vienintelius išlikusius miesto sienos vartus; - ugdyti vaikų pastabumą, norą tyrinėti ir orientuotis senamiestyje; - žadinti vaikų domėjimąsį savo miesto istorija bei kultūra, - skatinti mokinius mylėti, tausoti materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Naudojami metodai: - edukacinių ekskursijų metu pasitelkiama vizualinė medžiaga (senos nuotraukos, atvirukai, piešiniai, žemėlapiai), miesto legendos, papaildančios ekskursijų turinį; - žaidimų bei užduočių pagalba informacija pateikiama linksmai ir žaismingai; - lyginamuoju metodu, pasitelkiant skirtingas priemones, pristatomas ekskursijos turinys. Ekskursija prasideda Trakų gatvės pradžioje, nuo kur aplankysime 4 Vilniaus gynybinės sienos vartus. Eidami ieškosime išlikusių miesto sienų liekanų, kalbėsime apie sienos statybą ir jos reikšmę miesto gyvenimui. Sužinosime, kur buvo iki mūsų dienų neišlikę vartai, kaip jie atrodė ir pasigėrėsime vieninteliais išlikusiais Aušro Vartais. Rezultatai: Edukacijos pagalba moksleiviama suteikiama galimybė giliau pažinti senamiesčio paveldo vertybes, skatinama pagarba ir domėjimasis miestų istorija, kultūra, paveldu ir jo tausojimu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Atrask gyvenimo prie Nemuno ypatumus“

Edukacinė pamoka vyksta Panemunių RP lankytojų centre. PIrmiausia pravedama ekskursija ekspozicijoje „Nemunas ir gyvenimas prie jo“. Joje dalyviai supažindinami su kultūros paveldo
apibrėžimu, jo rūšimis ir objektais. Išgirs Šilinės smuklės istorija, sužinos apie tradicinius panemunės gyventojų amatai, palies eksponuojamus jų įrankius. Baigus ekskursiją dalyviai suskirstomi į grupes – komandas po 3 – 5 žmones. Kiekvienai grupelei pateikiamos užduotys su klausimais apie žmonių gyvenimo prie Nemuno ypatumus. Atsakymų į pateiktus klausimus dalyviai ieško savarankiškai interaktyviuose ekspozicijos stenduose. Atsakymams surasti skiriamos 15-20 minučių. Laikui pasibaigus atiduodami atsakymų lapai ir dalyviai susėda priešais projektoriaus ekraną, per kurį parodomi teisingi atsakymai. Kol sumuojami kiekvienos komandos balai, mokiniai sudalyvauja dar viename trumpame protmūšyje - klausimus matydami ekrane. Paskelbiami rezultatai, laimėtojai apdovanojami Panemunių regioninio parko prizais (lankstinukai ar tušinukai), reflektuoja šį užsiėmimą ir save.
Dailė, Dramos teatras

Spektaklis-žaidimas ,,Pasaka apie karalius“ ir edukacinės emocijų pažinimo dirbtuvės

Spektaklis- žaidimas ,,Pasaka apie karalius'' . Spektaklyje „Pasaka apie Karalius“ pasakojama įtaigi istorija vaikams apie gerąjį ir blogąjį karalius, kurie susidurdami su savo
karalysčių gyventojais užkrečia juos gera ar bloga nuotaika. Čia pyktis virsta blogiu, o supratimas ir atjauta skleidžia puikią nuotaiką ir gėrį. Remdamasis stebuklinėmis Lietuvių pasakomis, Stalo teatras kūrybos procese pasitelkė psichodramos, muzikos terapijos bei dailės terapijos metodus. Spektaklis unikalia teatro kalba padės vaikams suvokti savo emocijas bei nuotaikas, atskirti savo jausmus, juos įvardinti bei valdyti nerimą, pyktį ir baimes. Po spektaklio vyksta edukacinės kūrybinės dirbtuvės skirtos emocijų pažinimui ir valdymui.
Kultūros paveldas

Literatūrinė-edukacinė pamoka „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys“

Literatūrinė-edukacinė pamoka „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys“ Literatūrinės-edukacinės pamokos metu mokiniai interaktyviai supažindinami su nekilnojamuoju kultūros paveldu –
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilimis, esančiomis buvusioje LDK teritorijoje. Pasitelkdami edukacijai skirtas priemones mokiniai patys stato aptvarinio tipo pilį, yra supažindinami su vidiniu pilies gyvenimu, gynyba, prekyba, amatais, gilinasi į Lietuvos istoriją, kultūros paveldo apsaugą. Edukacijos pabaigoje vaikai gauna papildomas priemones, kurių pagalba tęsia pažinimo ir mokymosi procesą namuose ar klasėje. Literatūrinės-edukacinės pamokos tikslas yra pasitelkiant modernias, vaikams priimtinas ir patrauklias priemones supažindinti pradinių klasių vaikus su nekilnojamuoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldu, skatinti juos aktyviai dalyvauti mokymosi procese, gilinti Lietuvos istorijos žinias, suteikti žinių apie kultūros paveldo apsaugą. Literatūrinės-edukacinės pamokos uždaviniai: (1) pasitelkiant profesionalius, patirtį turinčius edukatorius teikti kokybišką kultūrinio ugdymo paslaugą; (2) naudojant teatro dekoracijas, aprangą, literatūrinius intarpus ir videomedžiagą sukurti patrauklią mokymo aplinką; (3) įtraukti mokinius į aktyvią edukacinę veiklą – pilių statybą iš modelino; (4) praplėsti mokinių istorines žinias apie LDK laikotarpį įdomia, reikalinga ir teisinga (profesionalų parengta) informacija; (5) tęsti edukacijos procesą pasibaigus edukacijai: suteikti individualių priemonių kiekvienam vaikui (darbui klasėje ar namuose) bei papildomos edukacinės medžiagos mokytojui; (6) skatinti vaikų kūrybiškumą, suteikti žinių apie kultūros paveldo objektų apsaugą, jos svarbą, priemonės ir kt.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Devyni amatai, dešimtas badas“

Edukacijos metu lankytojai supažindinami net su trimis amatais ir jų istorija. Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio
gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Programos metu pristatoma trijų amatų edukacija: keramika, vilnos vėlimas, gaminiai iš odos. *Mokiniai supažindinami su skirtingų istorinių laikotarpių keramika, jos tipais ir formomis. Aptariama keramikos gamybos technologija, gilinamasi į senovės žmonių gyvenseną, buitį ir pasaulėžiūrą. Praktinės veikos metu mokiniai lipdo molinius varpelius, virvelinės technikos dubenėlius, lėkštutes, pieštukines ornamentuoja juos naudodami medinius pagaliukus. Keramikos gaminiai mokiniams pristatomi (nemokamai) po mėnesio išdegti į jų mokymosi įstaigą. *Vilnos vėlimo edukacinė programa. Programos metu supažindiname su vilna, paaiškiname, kas vyksta su vilna, kaip ir kodėl ji veliasi, paaiškinsime daugelį terminų ir faktų, kuriuos pradedantis velti turi žinoti: ar visi pluoštai veliasi, kokia būna vilna? Kokie yra vėlimo būdai? Kokiais atvejais kuris yra naudojamas? Vėlimo priemonės ir įrankiai. Po tokių pagrindinių dalykų, kuriuos turi žinoti kiekvienas veliantis, pereinama prie praktikos. Veltinio karoliuko darymas šlapiuoju būdu, įvėlimais, spalvų maišymas. Vilnos sudėliojimas, vėlimas, pjaustymas. Užsiėmimo metu nuveltus karoliukus ir suktinukus galėsite naudoti papuošalų gamyboje. Mūsų edukacinėje programoje supažindinama su dviem vilnos vėlimo būdais – sausuoju ir šlapiuoju. Oda – tai nuostabi natūrali medžiaga, kurios savybės leidžia ne tik naudoti ją įvairios paskirties gaminiams, bet ir kurti dekoratyvinius, meniškus, įdomius darbus. Šio edukacinio užsiėmimo metu susipažįstama su: odininko amatu, odos apdirbimo technologija, odos pritaikymu buityje. Moksleiviai pasigamina odinį knygų skirtuką.
Kultūros paveldas, Literatūra

Prisijaukinkime pasaką

Kad prisijaukintumėte pasaką, pirmiausiai turėsite būti labai kantrūs – reikės įsiklausyti ir išgirsti (tiesa, žodžiai tam nereikalingi), kitaip pasaka gali išsigąsti ir pabėgti. Antra,
pasaką reikės iliustruoti. Čia kartu su draugais galėsite pasitelkti visą savo kūrybiškumą. Trečia – galėsite stebėti savo gražius piešinius Kamishibai teatre ir džiaugtis visa širdimi. Susidraugavus su pasaka Jūsų lauks ne mažiau magiška ekskursija po biblioteką. Prisijaukinti galėsite vieną iš šių pasakų: „Kaip vilkas užsimanė duonos išsikepti“, „Debesėlis ieško vardo“ ir „Jaučio trobelė“. Užsiėmimo trukmė iki 1 val.
Kultūros paveldas, Literatūra

Dailyraštis tarpukario mokykloje

Edukacinis užsiėmimas „Dailyraštis tarpukario mokykloje“ pradinių klasių mokiniams – dailaus rašymo pamokėlė naudojant tarpukario Lietuvos pradinės mokyklos mokymo priemones. Užsiėmimu
siekiama neformalioje muziejaus kultūrinėje erdvėje supažindinti mokinius su dailaus rašto tradicijomis tarpukario Lietuvoje, taikant novatoriškus mokymo ir mokymosi metodus. Tuo tikslu užsiėmimo dalyviai supažindinami su dailyraščio atsiradimo istorija, seniausiomis rašymo priemonėmis Lietuvoje (stilius, vaško lentelė, žąsies plunksna, grifelinė lentelė, metalinis plunksnakotis). Kaligrafija – dailyraštis, gražaus ir raiškaus rašymo menas – puošia tekstą, daro jį emocingesnį, vaizdingesnį. Svarbiausias kaligrafijos elementas – ranka rašytas arba pieštas šriftas. Kaligrafinis raštas puošiamas ornamentais, inicialais, spalvinamas. Populiarus rankraštinėse knygose, taikomosios grafikos kūriniuose, laiškuose, senųjų Rytų šalių, islamo mene; ypač buvo paplitęs viduramžiais. Kaligrafijos raida susijusi su šrifto istorija bei stilistine dailės evoliucija. Pagrindas aiškiai rašysenai formuoti – dailaus rašymo nuostata. Kol rašymo įgūdžiai dar nesusiformavę, vaikams yra paaiškinamos rašymo taisyklės, kad jie jas sąmoningai suvoktų ir jų laikytųsi. Rašymo taisyklės formuluojamos trumpai ir paprastai, kad vaikams būtų nesunku jas įsiminti: rašant reikia sėdėti tiesiai; sąsiuvinį laikyti pasvirusį, rašymo priemonė laikoma trimis pirštais, pradedama rašyti eilutės kairėje pusėje, šiek tiek toliau nuo krašto; eilutėje rašoma iki galo; rašoma ant ryškios linijos; raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už jos; kur galima, rašoma nepakeliant rankos; raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios; tarp žodžių turi būti vienodi tarpai; rašyti reikia gražiai. Edukaciniame užsiėmime „Dailyraštis tarpukario mokykloje“ skatinama vaikus vertinti rašto grožį.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Pažintis su Maironio namais ir kūryba“

Edukacinę programą „Pažintis su Maironio namais ir kūryba“ sudaro dvi dalys. Užsiėmimo pradžioje ekskursijų vadovas mokinius supažindina su Maironio butu: trumpai papasakoja apie
kambarių paskirtį, pristato svarbiausius eksponatus. Vėliau kiekvienas dalyvis gauna po keletą kortelių su kambariuose esančių eksponatų nuotraukomis. Vaikščiodami po kambarius, mokiniai mėgina surasti jau matytus, iš vadovo pasakojimo girdėtus ir kortelėse pavaizduotus paveikslus, nuotraukas, baldus, buities daiktus. Suradę eksponatus, vaikai korteles padeda šalia jų. Antroje užsiėmimo dalyje pradinukai dalyvauja kūrybiniame procese. Vaikams yra išdalinamos kortelės su sukarpytais Maironio eilėraščių tekstų žodžiais. Mokiniai dėlionės principu iš turimų žodžių kuria savo eilėraščio posmą. Programos pabaigoje ekskursijų vadovė kartu su mokiniais vėl keliauja po Maironio butą, tikrina korteles ir pasakoja apie kiekvieno kortelėje pavaizduoto eksponato istoriją, paskirtį, siedama juos su Maironio darbu, pomėgiais, asmenybe. Baigus tikrinti korteles, edukacinės programos dalyviai skaito dėlionės principu sukurtą eilėraščio posmą. Vėliau ekskursijų vadovė perskaito, kokį eilėraštį iš tų pačių žodžių yra sukūręs Maironis. Tikslas – susipažinti su Maironio asmenybe, asociatyviai jungiant ekskursijų vadovo pasakojimą ir muziejaus eksponatus. Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejaus ekspozicija. 2. Atlikti kūrybines užduotis. 3. Padėti įsisavinti naujas sąvokas (nematytų baldų, įrankių ir kt. daiktų pavadinimus). 4. Supažindinti su poetu, kunigu Jonu Mačiuliu-Maironiu (ar pagilinti žinias apie jį). Metodai – ekskursija, aktyvus klausymasis, kūrybinės dirbtuvės.
Rodomi įrašai: 1521 - 1 5301 810