DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. 9 val. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Architektūra, Kultūros paveldas

Smiltynės vilos - saugančios istorijos grožį

Edukacijos metu apžiūrėsime Smiltynės gatvę, kuri yra Klaipėdos miesto dalis. Skirtingi architektūros laikmečiai paliko savo žymę, ir mes atidžiai išanalizuosime kiekvieną iš jų.
Edukacijos metu turėsime laiko ištirti Smiltynės istorijas, susijusias su architektūros stiliais: Smiltynė / Sandkrug Pradžia iki 1600-ųjų metų: kur gyveno pirmieji 5 žmonės? Smuklė – pašto stotis. Kelto įtaka sodybų atsiradimui. Pustomo smėlio įtaka architektūrai. XIX a. vid. - poilsis Smiltynėje. Vilų kolonijos. Stiliai: šveicariškasis, jugendo, Secesinė architektūra. Vikingų piešiniai. Ką galima pamatyti: kaip pastatai konkuruoja dėl patrauklumo tarpusavyje ir su Klaipėda, suprasime, kodėl naujieji pastatai stengiasi atrodyti kaip seni.
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Gerumo pasaka"

J. Vaičiūnaitės pjesės „Skersgatvio pasaka” motyvais Scenarijaus autorė ir režisierė: Svetlana (Šviesa) Šulc Kostiumų dailininkė: Jurgita Jankutė Muzika: MicroAnsamblis, Juozas
Širvinskas Truputį keistokas katinas Markizas paseks jums pasaką. Jis gyvena laikrodžių taisymo ir veidrodžių atnaujinimo dirbtuvėlėje pas Meistrą ir jo sesutę Danutę, kurią užburia Senoji Dama. Kas padės išsklaidyti kerus? „Gerumo pasaka” tai interaktyvus spektaklis, kuriame gerumas ir draugystė ištirpdo ledą ir nugali blogį. Spektaklio metu vaikai mokysis pažinti laiką (mėnesius, savaitės dienas, valandas, minutes), vyresnieji vaikai mokysis ir angliškų pavadinimų. Žiūrovus džiugins įspūdingi kostiumai ir nuotaikinga muzika
Dailė, Etninė kultūra

Vytinės juostos

Edukacinio užsiėmimo metu išskirtinėse muziejaus erdvėse, Kelmės dvaro rūsiuose, vaikai išgirs pasakojimą apie vieną seniausių liaudies amatų – audimą, bei vieną iš svarbiausių liaudies
audinių rūšį – juostas, susipažins su jų raštais bei spalvomis, jų simbolika. Juostos žmogų lydėdavo nuo gimimo iki mirties. Gimusį kūdikį suvystydavo į juostą. Juostos buvo būtina moterų ir vyrų aprangos dalis. Taip pat jas dovanodavo įvairiomis progomis. Be juostų neapsieidavo ir atsisveikinant su mirusiuoju. Žemaičiai daugiausia naudojo vytines juostas. Kadangi jų audimui nereikėjo ypatingų įrankių, šias juostas nusivydavo bandą ar žąsis ganydavusios piemenaitės. Edukacinio užsiėmimo metu vaikai žaisdami, mindami mįsles pasirinks norimų spalvų siūlus, išmoks juos susiverti į lenteles, nusivys nesudėtingą juostelę – skirtuką knygai ar draugystės apyrankę. Tikslas – supažindinant su žemaičiams būdingomis vytinėmis juostomis, atskleisti vaikams savo krašto ir lietuvių tautos savitumą, skatinti jaunąją kartą puoselėti bei tęsti tradicijas. Uždaviniai: pasitelkiant vaizdines bei interaktyvias priemones pristatyti vytinių juostų vijimą; supažindinti su juostų vijimo priemonėmis. Metodai: informacijos pateikimas naudojant vaizdines priemones; vaikų įtraukimas į aktyvią veiklą per žaidimus; individualus praktinis darbas. Rezultatai: vaikai, dalyvavę šioje veikloje: bus įgiję žinių apie vieną seniausių lietuvių juostų vijimo būdų; įgis praktinių įgūdžių, mokės kūrybiškai pritaikyti savo nuvytas juostas šiuolaikinėms reikmėms; bus puoselėjami bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai; išplės savo kultūrinį mentalitetą; bus paskatinti saugoti bei tęsti tradicijas.
Kita, Etninė kultūra

Japonų kultūros pažinimas

Japonija - tolima, su savita kultūra ir papročiais valstybė. Ją pažinti nėra taip paprasta. Mūsų tikslas sudominti vaikus tolimos šalies žmonių gyvenimu ir jų puoselėjimomis vertybėmis
per senąjį kovos meną Aikido. Aikido reiškia kelią į harmoniją, balansą, meilę ir suderinamumą ( do - kelias; Aiki - harmonija, meilė, suderinamumas, balansas). Dažnai žmonės renkasi Aikido, nes tai yra puikus būdas išvalyti savo mintis ir visiškai susitelkti į tai, ką darome šią akimirką. Tai yra būdas pasiekti harmoniją su pačiu savimi, su savo kūnu, su savo mintimis. Aiki yra vienas pagrindinių Aikido elementų. Šį principą treniruojame, atlikdami individualius judesius, apšilimą, įvairias veiksmų sekas, kurių metu suvienijame rankų, kojų ir galvos judesius su kūno centru, tam, kad kūnas taptų vientisas ir visos jo dalys judėtų harmonijoje. Kai mūsų kūnas tampa pakankamai koordinuotas, galima praktikuoti aikido poroje, kuomet siekiama susiderinti su treniruotės partnerio judesiais. Aikido praktikanto užduotis yra nukreipti partnerio ataką, jo nesužeidžiant. Tokiu būdu žmogus, besitreniruojantis Aikido, siekia harmonijos ne tik su savimi pačiu, bet kartu ir su savo partneriu. Treniruodamiesi Aikido mes ugdome savo asmenybę ir laviname kūną, siekdami visiško suderinamumo ir koordinacijos. Harmonijos galima siekti visą gyvenimą ir tai yra įdomus kelias...
Etninė kultūra

„Vaško kumelaitė, lino uodegaitė“

Edukacinė programa "Vaško kumelaitė, lino uodegaitė"(žvakės atsiradimo istorija ir kitos apšvietimo priemonės iki XX a. vidurio) vyksta Rokiškio krašto muziejaus Etnografijos
skyriuje(Kriaunų k.). Kriaunose lankytojų laukia pažintis su senaisiais amatais, amatininkų įrankiais, kaimo išradėjų pagamintais prietaisais ūkio darbams ir buičiai. Erdviose muziejaus patalpose įrengtas XX a. pradžios kaimo trobos interjeras. Mokiniai susipažins su apšvietimo priemonėmis naudotomis iki XX a. vidurio(lajine, aliejine lempelėmis, deglais, žibinčiais su balanomis, spingsulėmis, žibalinėmis lempomis, liktarnomis), jų veikimo principais, kokios apšvietimo priemonės buvo savame krašte ir pasaulyje, kaip jos tobulėjo ir vystėsi. Sužinos populiariausios apšvietimo priemonės -žvakės-atsiradimo istoriją, jos reikšmę krikščionių tikėjime, sakralinėse apeigose. Gaus patarimų, kokių spalvų ir formų žvakes pasirinkti, kokios sveikesnės ir kaip taisyklingai jas deginti. Vyresniųjų klasių mokiniai sužinos kaip seniau buvo daromas degutas, kas pirmieji išgavo žibalą, kaip jis gaminamas. Programos metu dalyviai iš lininio siūlo pasidarys dagtį ir iš vaško lakšto patinkančios formos žvakę.
Kultūros paveldas

Architektūros paveldas Vilniaus pilių teritorijoje

Paslaugos tikslas - suteikti vaikams jų amžių atitinkančių žinių apie architektūros paveldą, esantį Lietuvos valstybingumo ištakas menančioje Vilniaus pilių teritorijoje, siekiant
ugdyti vaikų supraytimą apie žmonijos idėjas, jų sklaidą ir pokyčius, atsispindinčius architektūųroje, fiksuojančioje civilizacijos raidą. Uždaviniai: - pristatyti idėjų raidą, žmonijos kūryboje išryškėjusius atskirų epochų bruožus, jų išraišką architektūroje, pagrindinius architektūros stilius, jų idėjinį turinį; - supažindinti su Vilniaus pilių teritorijos architektūra bei jos raida; - ugdyti vaikų domėjimąsi kultūros paveldu, puoselėti paveldo saugojimo ateinančioms kartoms supratimą. Vaikai bus supažindinami su žmonijos idėjų įkūnijimu architektūroje: 1) Vilniaus pilių teritorijoje, natūralioje erdvėje: a) vaikams bus papasakota apie idėjų kaitą žmonijos raidoje, jų atspindžius mene, architektūroje. Kiekvienam vaikui individualiai bus pateikta informacinė medžiaga, pristatanti žmonijos įdėjų raidą, architektūros stilių raidą, pagrindinius architektūros stilių bruožus; b) vaikai Vilniaus pilių teritorijos erdvėje akivaizdžiai susipažins su architektūros paveldu, jo raida; c) su vaikais bus diskutuojama, kodėl reikia saugoti ir puoselėti kultūros paveldą. 2.) Vaikų ugdymo įstaigoje: a) vaikai bus supažindinti su žmonijos idėjų raida, atskirų civilizacijos epochų bruožais, jų išraišką architektūroje pasakojant bei demonstruojant skaidres bei patekiant individualią informacinę medžiagą; b)vaikams bus pristatyti Vilniaus pilių teritorijoje esančių pastatų architektūra bei jos ypatumai; c) vyks diskusija apie tai, kodėl reikia saugoti ir puoselėti kultūros paveldą.
Kultūros paveldas, Daugiakultūriškumas

„Icchoko Rudaševskio dienoraštis Vilniaus gete“ (Nuotolinė paslauga)

Kviečiame susipažinti su keturiolikmečiu žydų berniuku Icchoku gyvenusiu Vilniuje prieš aštuoniasdešimt metų. Jo paauglystę negailestingai nutraukė Antrasis pasaulinis karas ir nacių
okupacija. Pasaulyje gerai žinomas jo parašytas „Vilniaus geto dienoraštis“ – svarbus autentiškas Holokausto ir Vilniaus geto istorijos dokumentas. Literatūrai ir istorijai gabus Icchokas rašė pastabiai, o dėl kvapą gniaužiančio gebėjimo suvokti savo ir kitų emocijas Vilniaus geto gyvenimą perteikė ypač jautriai ir įtaigiai – pradėjus skaityti dienoraštį, sunku nuo jo atsitraukti. Virtualaus užsiėmimo metu Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Holokausto ekspozicijos edukatorė ir istorikė supažindins su dienoraščio autoriumi, kartu klausysimės aktorių įgarsintos keturių minučių ištraukos iš šio unikalaus dokumento. Suvokimui patikrinti ir įtvirtinti kiekvienas dalyvis gaus elektroninį užduočių lapą su klausimais iš girdėto įrašo, kurį galės įvertinti mokytojas. Kviečiame dalyvauti 9 – 12 klasių moksleivius jau turinčius bazines žinias apie Holokaustą Lietuvoje.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Senojo Vilniaus mūro istorijos“

Edukacinis užsiėmimas „Senojo Vilniaus mūro istorijos“ vyksta viename iš seniausių, XIV a. Vilniaus mūriniame pastate – Mažojoje gildijoje bei gretimame XVIII a. Masalskio name. Unikali
pastato architektūra ir specifinė paskirtis savaime yra puikus architektūros ir miesto istorinės raidos pavyzdys. Per edukaciją supažindinama su miesto kūrimosi istorija ir architektūros raidos etapais, urbanistinės kultūros (pvz., prekybos, apgyvendinimo, maitinimo patalpų) įvairove ir ypatumais. Edukacija skatina domėjimąsi lokaliąja miesto ir viso krašto istorija, ugdo architektūrinio ir kultūrinio paveldo vertės ir apsaugos suvokimą, moko atpažinti, gretinti ir vertinti skirtingus architektūros stilius, suteikia išsamesnių žinių apie socialinius miesto gyventojų etninės sudėties, gyvenimo būdo ir papročių pokyčius nuo XIV a. iki XXI amžiaus.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Gotikinis nuotykis – architektūrinė edukacija

Edukacinės programos tikslas supažindinti vaikus su esminiais gotikinės architektūros bruožais ir atrasti ryšius, siejančius gotikinę architektūrą su inžinerija, matematika ir menu.
Gotikinė architektūra pasirinkta neatsitiktinai. Gotika, gyvavusi Europoje iki 16 a., plėtojosi veikiamas prieštaringų veiksnių: katalikybės, bažnyčios autoriteto, tvirtėjančios pasaulietinės valdžios, augančios miestų kultūros, tobulėjančių amatų, gausėjančių technikos išradimų. Pasakodami moksleiviams intriguojančias pirmųjų gotikinių bažnyčių atsiradimo istorijas paskatinsime vaikus suprasti idėją, kad mus supanti aplinka nepriklauso tik nuo architektų sprendimų, bet yra įtakojama kompleksinių veiksnių. Naudodami palyginimo bei kontrastų metodą ir vizualią pagalbinę medžiagą padėsime vaikams patiems atrasti gotikos skiriamuosius bruožus – simbolizmą, natūralistines vaizdines detales, dvasingumą, misticizmą ir tikslingą, logišką plastinę sąrangą. Tuometinė architektūra telkė savyje vaizduojamąją ir taikomąją dailę. Analizuojant gotikinę architektūrą atsiskleidžia skirtingų meno ir mokslo šakų sąsajos. Edukacinei programai „Gotikinis nuotykis“ iškelti sekantys uždaviniai: 1. Išmokti nustatyti gotikinei architektūrai būdingus bruožus ir formas; 2. Išsiaiškinti, kaip visos naudojamos priemonės kartu architektūroje sukuria siekiamą efektą; 3. Atrasti, kaip matematikos, inžinerijos ir meno pasiekimai įtakojo tuometinę architektūrą. 4. Panaudojant gautas žinias ir pagalbinę medžiagą nupiešti gotikinės bažnyčios fasadą. Edukacinėje programoje bus naudojami praktinės veiklos, palyginimų ir kontrastų, vizualios prezentacijos (skaitmeninė multimedija) bei istorijų pasakojimo metodai. Edukacinė programa prasideda pateikiant moksleiviams dviejų bažnyčių vaizdus – romaninės ir gotikinės. Vaikai gana greitai pastebės jų skirtumus. Vaizdinėje prezentacijoje parodysime gotikai būdingas architektūros detales: langus, duris, rozetes, bokštus, skulptūras ir kitas groteskiškas figūras.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Štai atvažiuoja Kalėda“

Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio
rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Programa susideda iš trijų dalių: burtai; natūralios žvakės ir rankų darbo kūčiukai. Programos metu supažindinama su kalendorinės šventės – Kalėdų - šventimo senovėje papročiais ir tradicijomis. Edukacinės programos dalyviams pasakojama apie kalėdinius būrimus. Paskui vyksta Kalėdinių burtų praktinis organizavimas, kur visi mokomi tradicinių kalėdinių burtų. Dalyviai išbando spėjimus: iš žirnių skaičiavimo, šiaudų traukimo, iš pėdavimo, batų metimo, kt. Vėliau visus susirinkusius kviečiame pasigaminti kūčiukų. Kūčiukai, prėskučiai arba šližikai – tradicinis lietuvių Kūčių vakarienės patiekalas. Edukacinėje programoje vaikai prisiliečia prie šios tradicijos ir išmoksta išsikepti kūčiukus, kuriuos vėliau, kartu su receptu parsiveža lauktuvių į namus. Pašovus kūčiukus į krosnį, vaikai supažindinami su natūralaus bičių vaško žvakelėmis. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužino žvakės atsiradimo istoriją, su žvakėmis susijusius papročius, žvakių liejimo technologijas ir būdus. Taip pat demonstruojamos senosios apšvietimo priemonės: žibinčiai, žibalinės lempos, žibintai. Vienas iš žvakių liejimo būdų, kai karštas vaškas yra pilamas ant dagties, moksleiviams demonstruojamas užsiėmimo metu. Taip pat moksleiviai mokomi iš lininio siūlo nusivyti dagtį, ir žvakelę susisukti iš natūralaus bičių vaško plokštelės.
Rodomi įrašai: 1521 - 1 5302 183