Lėlių teatras

Edukacinis užsiėmimas „Liaudies pasakos lėlių teatre“

Mokiniai trumpai supažindinami su lėlių teatro istorija, jų valdymo būdais (marionetės, lazdinės, rankinės). Sekama (skaitoma) pasiūlyta lietuvių liaudies pasaka (pvz., „Jaučio trobelė“
arba pasirinkta pasaka iš Jono Basanavičiaus pasakų lobyno). Vaikai pasiskirsto vaidmenis, gauna lėles – marionetes ir po trumpos repeticijos vaidina. Po to aptariami teigiami ir neigiami personažai, pasakos siužeto moralas. Užsiėmimai vyksta mokomajame teatre-dirbtuvėje. Čia eksponuojamos lėlės iš Lietuvos lėlių teatrų spektaklių.
Dramos teatras

Spektaklis „Rūkas virš slėnių“

Tarpukaris. Iš Amerikos grįžęs viengungis Petrošius viso gyvenimo santaupas aukoja kilniam tikslui – pastatyti Nausodės kaimo mokyklą. Pasamdo du jaunus mokytojus. Persižegnojęs
pirmąsyk skambina varpeliu. Mokinukei Marijai sugiedojus Tautišką giesmę, mecenatas pakiliai pranašauja mergytei Lietuvą garsinančios artistės šlovę. Deja, senojo nepriklausomos Lietuvos kaimo idilę, lyg viesulas rūką, sudarko istorinės pervartos. Vokiečių ir rusų okupacijos savaip režisuoja žmonių likimus, šluoja senąsias vertybes, keičia charakterius. Idealizmas ir tradicijos nyksta kartu su valstybe. Neatpažįstamai keičiasi ir melioruojama, kolektyvizuojama Nausodė. Mokytojų vaikas, žuvusio partizano sūnus Jonas Vyniautas, kurio gyvenimo istoriją matys žiūrovai, – jau kitokių laikų žmogus. Kaip Erla ir Upalis, tekantys per ūkanotus slėnius, plaukia Jono Vyniauto ir tą pačią dieną gimusios Mildos Marijos gyvenimai. Nuo vaikystės iki brandos, nuo nedrąsių pirmosios meilės bučinių iki žiaurių likimo kirčių jie – greta. Bet ar kartu? Dramos veiksmas apima keturių kartų Lietuvos kaimo žmonių likimus maždaug nuo 1940-ųjų iki Nepriklausomybės atgavimo pradžios. Penkių dešimtmečių istoriją atskleidžia su režisieriumi R. Banioniu kartu dirbantys savojo amato meistrai – scenografas Sergejus Bocullo, kompozitorius Faustas Latėnas, kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė. Žmonių likimus jautriai pasakoja keturių kartų Juozo Miltinio dramos teatro aktoriai. Jaunimui spektaklis – vertinga istorijos ir gyvenimo pamoka, pažintis su klasiko, Nacionalinės premijos laureato, skaitomiausio 2014 metų autoriaus R. Granausko (1939-2014) kūryba. Žiūrovo atsiliepimas apie spektaklį: http://teatrasgydosielas.blogspot.lt/2015/10/romualdo-granausko-rukas-virs-sleniu.html
Lėlių teatras

Šešėlių spektaklis - pasaka vaikams „Sniego karalienė”

"Hanso Christiano Anderseno pasaka „Sniego karalienė" - vienas žymiausių danų pasakininko kūrinių, tapęs pasauline vaikų literatūros klasika. Pasaka apie mergaitės Gerdos
kelionę ieškant brolio Kajaus ne kartą statyta įvairiuose teatruose, ekranizuota kine. Nors Vilniaus teatre „Lėlė" H. Ch. Anderseno pasaka „Sniego karalienė" buvo statyta 1993 m. (rež. ir dail. Vitalijus Mazūras), dar kartą grįžti prie minėto kūrinio skatina originalūs spektaklio kūrėjų sumanymai.   Pasak spektaklio režisierės Nijolės Indriūnaitės, Anderseno pasakoje slypi bet kuriai jaunųjų žiūrovų kartai aktualūs klausimai: kas sudaro tarpusavio santykių pagrindą; kaip reikia vertinti Gyvybės ir Mirties sandūrą; kur slypi viltis, tokia reikalinga siekiant sukurti naują bendravimo kokybę? Pagrindinių pasakos veikėjų - sesers Gerdos ir brolio Kajaus - istorijoje minėti klausimai iškyla, kai vaikai netenka gebėjimo nuoširdžiai išklausyti vienas kitą, praranda dėmesingumą artimo abejonėms ir skausmui. Gerdos kelionė į Laplandiją - Sniego karalienės šalį, siekiant rasti ten savo brolį ir sugrąžinti jį namo - tai, anot Nijolės Indriūnaitės, „tikėjimo, meilės puoselėjimo vidiniame vaiko pasaulyje" kelionė."
Šokis

Šokio spektaklis „Aš esu Kovo 11“ ir edukacinis užsiėmimas

„Mano, dabar jau šviesaus atminimo, senelis, matė tiek vieną, tiek kitą karą. Jis pasakojo, kaip skirtingi įsitikinimai padalino to paties kaimo žmones į skirtingas stovyklas, kaip
išsiskyrė kaimynai ir net šeimos: vienas brolis į mišką, kitas - į kitą stovyklą, o sesė - tarp jų. Man pasakojo, kaip brolis sėdėjo pašiūrėje, nusitaikęs šauti į kitą brolį ir nenušovė jo tik todėl, kad jį lydėjo sesė.“ – pasakoja spektaklio idėjos autorius ir choreografas Dariu Berulis. Šio spektaklio formatas neįprastas. Siekdami spektaklį padaryti patraukliu jauniems žiūrovams, nutrynėme liniją tarp žiūrovo ir scenos, todėl stebint spektaklį atrodo, kad pats esi dalyvis. Šį jausmą sustiprina ir neįprasta šokio „danga“, t.y. žemės, kurios kvapas, išvaizda bei atmosferinis apšvietimas panardina į patį veiksmo centrą. Spektaklio siužetas paremtas partizaninėmis dainomis, eilėraščiais, išlikusiais laiškais, dienoraščių nuorašais, partizanų pasakojimais. Sakoma, pats ąžuolas sukuria gilę, iš kurios išauga. O iš ko išaugau aš? Kiek vėliavų spalvų, kiek abėcėlių manyje sutelpa? Sakoma, šviesa - kairioji tamsos ranka, tamsa - dešinioji šviesos. Kuria iš jų aš pasirašysiu savo vardą? Vardan ko pasirašysiu krauju? Aš esu Charlie, - sakė Paryžius. Aš esu Mariupolio vaikų darželis, - sakė Vytautas Landsbergis. Aš esu vardan tos, - sakė mano senelis. O kas esu aš? Trukmė: 40 min spektaklis + 20 min edukacinis užsiėmimas
Dailė, Kultūros paveldas

,,Draugystės apyrankė"

Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio
rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolat veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Užsiėmimo dalyviai supažindinami pintinių, rinktinių, kaišytinių, vytinių juostų paplitimu Lietuvoje, regioniniais skirtumais, jų panaudojimu šiuolaikinėje kultūroje: demonstruojamos susiūtos iš juostų rankinės, diržai, piniginės. Pasakojimai iliustruojami liaudies dainomis, sakmėmis, patarlėmis. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su tradicine tekstile – kaimo audiniais, demonstruojami Radviliškio krašto audėjų dirbiniai. Aptariama juostų paskirtis tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje, išryškinama jos vertė gyvenimo ciklo papročiuose: gimtuvių, vestuvių, laidotuvių apeigose. Moksleiviai supažindinami su šiuolaikinių mados kūrėjų darbais, kuriuose gausu autentiškų tradicinės tekstilės detalių, spalvų, raštų, simbolių. Didžiausias dėmesys skiriamas seniausioms juostoms – vytinėms. Kūrybinių dirbtuvių metu mokiniai mokosi austi juostą vijimo būdu.
Dizainas, Kita

Kalėdiniai žaisliukai

Druskininkų amatų centre „Menų kalvė“ įsikūrusiose dirbtuvėse vyksta tapybos ant šilko edukaciniai užsiėmimai mokiniams. Užsiėmimo metu suteikiama galimybę iš arčiau susipažinti su
šilku ir jo istorija, bei patiems viską išbandyti praktiškai. Pamokoje išmokstama įvairiomis technikomis išmarginti šilką, kuris vėliau panaudojamas dekoruojant Kalėdų eglutės papuošimą. Rezultatas visada būna nenuspėjamas, bet labai įdomus. Po užsiėmimo kiekvienas namo parsineša širdžiai mielą vienetinį darbelį, Kalėdinės eglutės žaisliuką puošta natūraliu šilku, kuris džiugins ne vienas šventes. Dalyvauti gali kiekvienas nuoširdžiai to norintis. Net ir neturint meninių pagrindų, galima sukurti labai gražią puošmeną šventėms. Suteikiamos visos reikalingos priemonės.
Architektūra, Kultūros paveldas

Pažintinė edukacinė programa "Lobio paieškos"

Edukacinė programa „Lobio paieškos“ tai pramoginė – pažintinė kelionė aplankant restauruoto dvaro pastatų kompleksą bei jo prieigas. Kelionė kupina malonių iššūkių, nuotykių bei
paslapčių. Manoma, kad dvare paslėptas ypatingas lobis. Vietiniai sako, kad tai dvaro dvasios jį saugo, o ar tai tiesa įsitikinsite patys. Įmindami užuominas, galvosūkius, kryžiažodžius bei kūrybines užduotis, pažinsite dvarą ne tik architektūriniu, bet ir kultūriniu, pramoginiu aspektu. Komandos stiprybė, žingeidumas ir sužadintas smalsumas gali atverti tikrą dvaro lobių skrynią, tad laukiame jūsų atvykstant.
Literatūra, Dramos teatras

Spektaklis „Kontrabosas“

Programa suteikia galimybę moksleiviams pamatyti Klaipėdos jaunimo teatro spektaklį „Kontrabosas“. Vienas ir pagrindinis personažas kuria susidomėjimą keliantį bei įtraukiantį siužetą.
Po spektaklio vyksta aptarimas - diskusija apie vykusį spektaklį, su mokiniais kalbamasi apie žmonių atskirties bei savęs vertinimo problemas. Tikslas - sudaryti sąlygas mokiniams sukaupti teatro kūrybos suvokimo patirtį. Uždaviniai: Supažindinti mokinius su teatrinio meno raiška; Supažindinti su vienu iš literatūros klasikos kūrinių; Skatinti kūrybišką bei kritinį mąstymą; Puoselėti domėjimąsi kultūriniu gyvenimu; Plėtoti mokinių gebėjimą interpretuoti ir vertinti teatro spektaklius. Spektaklio kūrybinės grupės idėja - sužadinti moksleivių norą savęs ieškoti bei nebijoti būti kitokiais. Dramaturgas: Patrick Süskind Režisierius: Valentinas Masalskis Scenografė: Renata Valčik Vaidina: Donatas Želvys
Lėlių teatras, Literatūra

Edukacinis užsiėmimas „Šešėlių teatras“

Programos tikslas – per skaitymą balsu, vaidybinius žaidimus, šešėlių teatrą parodyti literatūros kūrinio (pasakos) naudą ir svarbą mokinio asmenybinei raidai. Formuoti teigiamą mokinių
požiūrį į skaitymą, įtraukiant juos į kūrybinę veiklą, skatinti vaikų kūrybinę saviraišką. Programos dalyviai supažindinami su trumpa šešėlių teatro atsiradimo istorija, raidos etapais, skirtingomis išraiškos rūšimis, šešėlinių lėlių struktūra, siluetinių lėlių gamybos būdais ir valdymo technika. Sekama (skaitoma) pasiūlyta lietuvių liaudies pasaka. Vaikai pasiskirsto vaidmenis, padedant bibliotekos darbuotojams, iš įvairių medžiagų (kartono, medinių pagaliukų, popieriaus ir pan.) gamina veikėjus kūrybinėse dirbtuvėse, kuria vaidinimą bibliotekos šešėlių teatre ir po trumpos repeticijos vaidina. Jeigu didelė grupė, vaidinama du kartus. Vieni būna žiūrovai, o kiti aktoriai (veikėjai). Sukurtas lėles vaikai galės pasilikti sau atminimui, panaudoti mokykloje. Užsiėmimas puikiai tinka specialiųjų poreikių turintiems mokiniams praverti duris į fantastišką kūrybos pasaulį. Edukacijos metu užmezgamas komunikatyvus ryšys tarp edukatoriaus ir dalyvių (specialiųjų poreikių turintys mokiniai dažnai būna užsisklendę), o vaidinimas už širmos leidžia jiems išreikšti save, ugdyti savivertę.
Dizainas, Kultūros paveldas

Telefonijos istorija. Laiko mašiną atsukus...

Edukacinis užsiėmimas „Telefonijos istorija. Laiko mašiną atsukus...“ Šiais laikais negalime įsivaizduoti gyvenimo be telefono. Jis yra universali bendravimo, informacijos gavimo,
perdavimo, taip pat komunikacijos priemonė. Telefono raidos istorija nėra ilga, tačiau pasižymi ypatingu progresyvumu. Dabartinė karta praktiškai negali įsivaizduoti laikų, kai nebuvo mobiliųjų telefonų. Edukacijos metu mokinius supažindinsime su seniausių laikų lietuvių ir kitų šalių skubių pranešimų perdavimo sistemomis, įdomia telefonijos istorija, telefonų evoliucija, aptarsime filmus „Telefonijos istorija“, „Ar išnyko laidiniai telefonai?“. Vaikai galės apžiūrėti muziejuje esančią telefonų kolekciją, bus sudaryta galimybė ne tik susipažinti su telefonų veikimo principais, bet ir juos išbandyti. Pažintinės veiklos pabaigoje pateiksime interaktyvias kritinio mąstymo užduotis ir klausimus. Persiųsti garso signalus žmonės bandė įvairiais būdais. Pirmasis telefonas, sukurtas prieš daugelį šimtmečių, gali būti laikomas „Virvės telefonu“. Edukacijos metu pasigaminsime „Virvės telefoną“. Sujungę virvę su 2 tuščiomis skardinėmis, gausime iš jo telefono pavyzdį. Kai mokinys pradeda kalbėti viename skardinės gale, garso virpesiai išilgai lyno perduodami kitai skardinei. Priglaudę prie ausies, išgirsime garsiakalbio balsą. „Virvės telefono“ gamybai mokiniai turės galimybę pasirinkti darbui reikalingas priemones, medžiagas ir skardinių dekoravimo būdą.
Rodomi įrašai: 1521 - 1 5302 058