Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Dailė, Kita

Gintaras iš vidaus

Palangos gintaro muziejus užima ketvirtąją vietą pasaulyje pagal fonduose saugomų gintaro inkliuzų skaičių (15 000 vnt.). Edukacinis užsiėmimas „Gintaras iš vidaus“ paruoštas
pastebėjus, jog muziejaus inkliuzų ekspozicija sulaukia bene daugiausiai jaunųjų lankytojų dėmesio ir klausimų. Užsiėmimo metu kviečiama pasinerti į du pasaulius – mokslo ir meno. Pradžioje dalyviai kviečiami atrasti vidinę gintaro sandarą, tai atliekama edukacijų klasėje tiriant gintarą specialiai šiam užsiėmimui įsigytu skaitmeniniu mikroskopu, kuris artina vaizdą iki kelių dešimčių kartų. Taip pastebimi patys mažiausi augmenijos ir gyvūnijos fragmentai, užsikonservavę sakuose, neretai galima įžiūrėti visą vabzdžio struktūrą – akis, sparnų raštus, kojas. Ne mažiau įdomi ir gintaro išorinė dalis, ypač, jei ji padengta vėžiagyvių kiautais ar tiesiog korėta žieve. Matomą pasirinktą vaizdą galima užfiksuoti kaip fotografiją ir persikelti į savo laikmeną. Su inkliuzų pasauliu susiję faktai ypatingai veikia vizualinę atmintį ir dėl to svarbi meninė užsiėmimo dalis. Visų pirma akvarele liejamas gintaro gabaliuko vaizdas, tai suteikia geros patirties – išbandomos akvarelės technikos galimybės. Po to piešinys džiovinamas. Tuo metu dalyviams siūloma apsilankyti Gintaro muziejaus inkliuzų ekspozicijoje. Vėliau ant akvarelės pieštuku piešiamas inkliuzas. Kuriant inkliuzo atvaizdą remiamasi išdidintomis fotografijomis, vaizdu ekrane ir per binokuliarą. Jaunesniems mokiniams siūlomi edukatorių paruošti inkliuzų piešinių pavyzdžiai su išryškinta vabzdžio sandara. Remiantis jais, mokiniui drąsiau pradėti savo piešinį, ypač vaizduojant sudėtingas nariuotakojų struktūras. Kad baigtas darbas išryškėtų, siūloma jį iškirpti ir užklijuoti ant spalvoto kartono pagrindo. Galiausiai surengiama darbų parodėlė – dalyviai kviečiami pristatyti ir apibūdinti savo inkliuzą. Sukurti darbeliai parsinešami namo prisiminimui.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kaip gimsta skudutis

Dalyvausite įtraukiančiose susikaupimą, mąstymą, pojūčius ir kūrybiškumą lavinančiose tikrose garsų dirbtuvėse ir sukursite vieną iš tautinės muzikinės raiškos ženklų – skudutį - bei
išmoksite išgauti sudėtingesnę muziką tobulindami pasigamintą skudutį. Išmoksite parinkti įrankius ir geriausią ruošinį skudučio gamybai. Pažinsite muzikavimo priežastis, funkcijas ir naudą. Susipažinsite su lietuviškos kilmės skudučiais, kitų tautų analogais, senaisiais kaimo muzikavimo papročiais ir technika, šiuolaikinėmis tautinės muzikos kryptimis. Klausysitės ir kursite savo muziką. Dėmesio! Užsiėmime galimi nestiprūs susižeidimai (rakštis, odos paviršiaus įbrėžimai). Pageidautini dalyvių įgūdžiai ateinant – mokėjimas padrožti pieštuką peiliu, drožiant „nuo savęs“, o aukštesnis lygmuo - drožiant „į save“. Dirbama be apsauginių pirštinių (vaikai turės galimybę pažinti medžiagą, įrankį, bus mokomas saugiai įvertinti instrumento aštrumą).
Kultūros paveldas

Lietuvos pinigų istorija

Edukacinį užsiėmimą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyje mokiniai sužinos pagrindinius Lietuvos pinigų istorijos fragmentus ir susipažins su taikytais monetų gaminimo
būdais. Pasakojimas siejamas su Medininkų pilies vaizdiniais. Demonstruojami dokumentinio filmo fragmentai apie pilies istoriją ir dabarties ekspozicijas paruošia puikią terpę istorinio laiko, muziejaus paskirties pradinukų suvokimo užuomazgoms atsirasti, sėkmingam pateikiamų žinių apie Lietuvos pinigus supratimui. Edukatoriaus pasakojimą dar labiau pagyvina ir konkretina demonstruojamos lietuviškų pinigų skaidrės. Pasakojimą keičia praktinė dalis, kurioje mokiniai „kuria savo pinigus“. Pradinukams yra išdalijamos šešios skirtingų istorinių laikotarpių monetų (nuo Žygimanto Augusto valdymo iki Lietuvos Respublikos 1918–1940 m.) metalinės klišės. Jomis ir metaliniu presu iš modelino yra spaudžiamos „monetos“. Mokiniams spaudžiant karaliaus Žygimanto Augusto talerio, Lietuvos Pirmosios Respublikos 10 litų kopijas su kunigaikščio Vytauto Didžiojo atvaizdu, kartu pasakojama Žygimanto Augusto, Valdovų rūmų šeimininko, ir Barboros Radvilaitės meilės istorija, primenami Vytauto Didžiojo nuopelnai Lietuvai, valdovų lankymosi Medininkuose faktai. Dažais nuspalvinti jaunųjų monetų kalėjų kūriniai tampa suvenyrais, jų nuosavybe. Užsiėmimo metu perteikti herojiškų istorinių įvykių fragmentai – puikus būdas pažadinti mokinių smalsumą. Edukacija ugdo kūrybiškumą, kruopštumą, estetinį skonį, meninę vaizduotę, bendravimo įgūdžius, tautinę savimonę, pagarbą artimui, pasaulinei kultūrai.
Muzika, Opera

Opera vaikams „Žvaigždžių opera"

„Žvaigždžių opera“ – operų diptiko „Bulvinė pasaka“ (apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“) ir „Makaronų opera“ tęsinys. Čia pagaliau išsipildo pelių troškimas prisikimšti pilvus, kurį
įgyvendina iš dangaus nukritusi žvaigždė. Klasikinė auksinės žuvelės, išpildančios tris norus, istorija perkelia į sausumą. Išbadėjusios pelės pirmo noro dėka pasotina pilvus, o po to Pelių Karalius užsigeidžia tapti scenos žvaigžde, kad galėtų amžinai maudytis šlovės ir garbės spinduliuose. Vyksta muzikinį TV šou primenantis konkursas, kurį laimėjęs Pelių Karalius tampa nauja muzikos žvaigžde. Žvaigždžių pasaulio spindesys išblėsta, kai Pelių Karalius apakintas populiarumo išpuiksta ir atstumia ne tik drauges peles, bet ir prodiuserį. Likusį be prodiuserio jį per akimirksnį nukonkuruoja nauja žvaigždė Lady Kvaka. Teisybės ieškoti pelės išvyksta į kosmosą – pas žvaigždę, pildančią norus. „Žvaigždžių operos“ kūrybinės komandos siekiamybė: personažų neskirstyti į teigiamus ir neigiamus, spektaklio pabaigoje nemoralizuoti, pasitikėti mažaisiais žiūrovais ir leisti jiems patiems mąstyti, suvokti ir pasirinkti labiausiai artimą herojų. Savo žanru ir tematika „Žvaigždžių opera“ – spektaklis visai šeimai. Vystoma draugystės ir meilės istorija suteikia galimybę šią operą aktualiai pateikti skirtingo amžiaus žiūrovų kategorijoms.
Kita

Edukacija „Ankstyvoji robotika“

Edukacijoje „Ankstyvoji robotika“ ugdomas ne tik gebėjimas konstruoti, bet ir menas sugalvoti, planuoti ir projektuoti. Tai ypač aktualu sprendžiant sudėtingą vaikų naudojimosi
technologijomis klausimą – kaip virtualius žaidimus pakeisti naudą teikiančia veikla? Anot mokslininkų, užsiimdami robotika vaikai gali pasisemti efektingų idėjų iš technologijų ir kompiuterių programavimo, tuo pačiu gerinami jų matematinio mąstymo įgūdžiai. Užsiėmimo pradžioje supažindinama su teoriniais robotikos pagrindais, o įsisavinus gautas žinias, mokiniai atlieka praktinę užduotį – konstruoja ir programuoja robotus. Siūlomoje ankstyvosios robotikos edukacijoje vaikai patiria atradimo džiaugsmą – įgytos žinios ir patirtis sužadina kūrybiškumą, kurio rezultatas – idėjos, virtusios veikiančiais mechanizmais. Tad ankstyvosios robotikos edukacija nėra vien tik menas konstruoti – tai kur kas didesnis menas kritiškai mąstyti, originaliai spręsti užduotis dirbant individualiai ar komandoje – ugdyti reikalingiausias XXI-ojo amžiaus kompetencijas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „O tuo metu Klaipėdoje... prasidėjo prekyba“

Edukacinio užsiėmimo „O tuo metu Klaipėdoje ... prasidėjo prekyba“ metu dalyviai gilinsis į XV-XVII a. Klaipėdos miesto, tuo metu jau tampančio uostamiesčiu, gyvenimą. Patyrimo lauku
taps atviri, pažinimo, išbandymo, greitos orientacijos, istorijos išmanymo, kultūrinio suvokimo, loginio mąstymo reikalaujančios temos: 1. Klaipėda – uostamiestis. Jūra atveria horizontus. Kultūra atviresnė - visuomet susipynusi su įvairių pasaulio tautų ir valstybių kultūromis. Uostas atveria naujus kelius. Klaipėdietis – plačių pažiūrų žmogus? 2. Klaipėdoje nematytos prekės. Kas, iš kur, kuo prekiavo pas mus? Kuo prekiavome mes? Ar mes tapom turtingesni? 3. Klaipėda – uostas – prekyba – konkurencija. Kas su kuo konkuravo? Kaip akmuo sustabdė konkurenciją? 4. Kas yra Klaipėda šiandien?
Kita

"Scenos pasakojimai"- kūrybinė edukacija

Scena - tai erdvė, kupina paslapčių ir įvairiausių netikėtumų.Kviečiame visus į Utenos kultūros centro didžiąją sceną, kur jums bus labai įdomu kurti dekoracijas, sėdėti prie garso
pulto, kurti garsų pasaulį ar pasinerti į vizualizacijas. Režisierė, šviesos, garso, video specialistai, dailininkė papasakos, kaip gimsta spektaklis, koncertas, pasaka, atskleis praktinės magijos ir techninių garso, šviesos ir vizualizacijų galimybes.
Šokis

Edukacinė programa „Linijos šokiuose“

Edukacinę programą veda daugiau nei 10 metų patirties turinti Rokiškio kultūros centro mėgėjų meno kolektyvo vadovė Aušra Skruodienė. Programos tikslas - supažindinti programos dalyvius
su linijinių šokių istorija, išskirtinumu, specifika, suteikiant galimybę kūrybinių užduočių metu tobulinti ne tik gebėjimus judėti, bet ir bendrauti bei bendradarbiauti. Dalyviai galės atskleisti šokio judesio, muzikalumo, lankstumo gebėjimus, bei juos lavinti. Programos uždaviniai: 1. Sudominti vaikus linijiniais šokiais bei jų atsiradimo istorija ir specifika; 2. Skatinti mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą siekiant jiems aktualaus bendro tikslo - išmokti šokti; 3. Padėti atsiskleisti vaikų turimiems gabumams; 4. Išmokyti vaikus šokti 2 nesudėtingus linijinius šokius 5. Skatinti visuomenės domėjimąsi linijiniais šokiais; Metodai/priemonės: vizualinis informacijos pateikimas, mokomų žingsnelių analizė, supaprastinto šokio pastatymo proceso pademonstravimas, kūrybinės užduoties refleksija , aptarimas, diskusija. Programa siekiama linijinių šokių pagalba suteikti programos dalyviams laisvę bendrauti ir bendradarbiauti, išreikšti save per judesį, muzikalumą, bei lankstumą. Esant poreikiu programos veiklos gali būti pritaikytos judesio sutrikimų turintiems programos dalyviams.
Lėlių teatras, Literatūra

Kūrybinio skaitymo užsiėmimas ,,Literatūrinės šėlionės"

Užsiėmimą sudarys dvi dalys: skaitymo ir diskusijų bei kūrybinė. Užsiėmimo pradžioje susipažinimui ir kūrybinio skaitymo valandėlei pasitelkiamas knygos personažas – kiškis Morkus,
kuris vaikus ves per visą užsiėmimą. Kartu su knygos personažu literatūrinio žaidimo metu, pasitelkiant informacines technologijas, trumpai pristatoma Kęstučio Kasparavičiaus kūryba. Atsižvelgiant į vaikų poreikius, vaikai patys pasirinks knygą, kurios ištraukas jie skaitys. Perskaitę kūrinio ištrauką, diskusijos metu aptars jo turinį, analizuos personažų savybes, diskutuos apie tai, kokios mintys jiems kyla skaitant, pasidalins savo patirtimis, emocijomis, mokysis modeliuoti (perkurti) kūrinį, keičiant pabaigą ir pradžią, pridedant kitus personažus, užrašys savo pasakojimą ir jį iliustruos. Taip jie sukurs knygelę ,,Kartu su Morkumi...“ Pasiskirstę vaidmenimis pagal savo sukurtą pasakojimą jie sukurs garso įrašą, kuris bus pridėtas prie knygutės. Kūrybinės užsiėmimo dalies metu vaikai susipažins su šešėlių teatro žanru, gamins savo sukurto pasakojimo personažus ir kurs šešėlių teatro pasirodymą, kurį galės parodyti savo tėvams. Tokia žaidybinė teksto perteikimo forma leidžia vaikams atsipalaiduoti, o pokalbiai su lėlėmis – išlaisvinti savo mintis, drąsiai sakyti savo nuomonę ir interpretuoti literatūros tekstą. Tai puiki galimybė ugdyti vaikų vaizduotę, kritinį mąstymą, lavinti vaikų pojūčius, skatinti vaikų bendravimą, domėjimąsi kultūros reiškinių įvairove, mažinti socialinę atskirtį. Siektinas rezultatas – pritraukti kuo daugiau vaikų į biblioteką, kurioje jie atrastų erdves, tenkinančias įvairius jų poreikius, parodyti jiems, kad biblioteka – tai ne tik knygų skaitymas, tai ir edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, inovatyvios mokymo ir informacijos priemonės. Šia paslauga siekiama parodyti, kad knygų skaitymas gali būti žaismingas ir įdomus, o jų įvairovė bibliotekoje gali tenkinti visų poreikius.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Adventas. Atbėga elnias devyniaragis

Autentiškoje Žemaitijos kaimo ekspozicijos aplinkoje mokiniai tarsi laiko mašina nusikelia į XIX a. pabaigą, Advento laikotarpį Žemaitijos kaimo sodyboje. Senoje troboje jaukią šilumą
skleidžia koklinė krosnis, kambario vidury sotvi stalas, egutė. Susėdus aplink stalą diskutuojama apie senąsias Advento tradicijas ir papročius. Įsigilinama į Kūčių vakaro prasmę, patiekalų reikšmę, jų paruošimo būdą. Drauge su edukatoriumi gaminama improvizuota Kūčių vakarienė, vaikai skatinami dalintis mintimis apie tradicijų puoselėjimą jų aplinkoje. Aptariama Advento laikotarpio burtų tradicija ir buriama – vaikai lieja vašką, iš jo figūrų kuria šešėlių teatrą, spėjama ateitis. Iš natūralių medžiagų: eglės ir pušies kankorėžių, linų stiebelių, šiaudų, popieriaus gaminami namų ir kalėdinės eglutės puošybos elementai. Užsiėmimo tikslas - per tradicijų ir gyvenimo būdo pažinimą, skatinti mokinius suvokti savo kultūrinę tapatybę, tradicijų ištakas, ugdyti savivertę ir kurti kokybiškų pramogų poreikį. Uždaviniai: Uždaviniai: ugdyti gebėjimą palyginti, kūrybingą santykį su laisvalaikiu, išmokyti senųjų tradicinių žaidimų; išmokti pagaminti kai kuriuos tik Žemaitijos regionui būdingus Kūčių vakarienės patiekalus; pažinti ir vertinti savo krašto kultūros paveldą ir tradicines vertybes šių dienų kontekste.
Rodomi įrašai: 1731 - 1 7401 755