Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas kultūros paso paslaugų, skirtų visų klasių mokiniams, atrankai. Paraiškų teikimo terminas 2020 06 15 – 2020 06 29 (iki 18:00 val.). Paslaugų teikėjai, kurie jau yra paraiškas teikę, naujas paraiškas turi teikti tik per savo paskyras.
Architektūra, Dailė

Iliuzijos mene

Paslaugos tikslas – supažindinti vaikus su iliuzijų menu, pateikiant skirtingų menininkų darbus ir iliuzijų meną išreikštą skirtingomis formomis. Edukacijos pabaigoje mokiniai atliks
meninę užduotį. Panaudodami teorines žinias, gautas edukacijos metu, jie bandys individualiai kurti. Analizuodami pavyzdžius, vaikai sukurs anamorfinę iliuziją. Per praktinę veiklą vaikai suvoks, kad jie patys gali būti kūrėjai ir pasidaryti iškreipto vaizdo iliuziją. Jūsų laukia smagi ir spalvota edukacija, kurios metu neteks nuobodžiauti – kursime, galvosime, spėliosime ir diskutuosime!
Dailė, Etninė kultūra

Molinė Kalėdų pasaka

Kūrybinių dirbtuvėlių tikslas – per kūrybos procesą supažindinti su plokštumine lipdymo technika, kartu kuriant „Molinę Kalėdų pasaką“. Uždaviniai: (1) žaismingai pristatyti „Molinę
Kalėdų pasaką“; (2) skatinti individualumą ir meninę raišką, kuriant nedidelius, plokščius kalėdinius žaisliukus, kabinamus ant eglutės ar pateikiamus kaip dovanėlės; (3) aptarti sukurtos „Molinės Kalėdų pasakos“ stebuklą. Mokymosi žingsniai – molio pasiruošimas, plokštumos formavimas, silueto kūrimas, dekoravimas, retušavimas. Šio užsiėmimo atitiktis bendrojo lavinimo programai – meninio ugdymo edukacinės programos (dailė, muzika, teatras). Socialinės edukacinės programos (pasaulio pažinimas, istorija, geografija, pilietiškumo pagrindai). Integruojamosios programos (mokymosi mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi, sveikatos ir gyvenimo įgūdžių, kultūrinio sąmoningumo, prevencinės programos) Technologijos edukacinės programos. Kūrybinių dirbtuvėlių vieta – edukacinė klasė Utenos meno centre. Naudojamos priemonės – molis, stekai, specialūs peiliukai, kočėlai, lentelės, spalvoti angobai. Jaunieji kūrėjai kartu su mokytoja Ramūne žaismingai aptaria Kalėdinės pasakos motyvus, personažus, atributus. Siūloma pažintis su moliu, jo sąvybėmis, plačiu panaudojimu. Kiekvienas, gavęs molio gabaliuką, išminkys jį ir paruoš darbui. Iškočios storas molines plokštumas, iš jų formuos norimų kalėdinių žaisliukų siluetus ir juos išpjaus. Mokysis jungti turimą siluetą su dekoru. Spalvins angobais ir, raižydami piešinius, padarys skylutę pakabinimui. Baigus darbą, dirbiniai bus padėti džiūti, tuo pačiu surengiant mini parodą, kuri vaizdžiai pademonstruos, kad „Molinės Kalėdų pasakos“ įvairovė ir yra mažas kūrybos stebuklas. Dirdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią formų įvairovę galima gauti lipdant ta pačia technika. Kiekvieno autoriaus kalėdinis žaisliukas skirsis ir forma, ir storiu, ir dekoruojamu piešiniu. Tai skatins mąstymą, individualumą, kūrybiškumą.
Muzika

Muzikinė pasaka „Pasaka be pavadinimo“

Režisierė Eglė Miškinytė Dailininkė Jūratė Pancerova Šviesos dailininkas Donatas Šimonis Grimo dailininkė Aira Braždienė Vaizdo projekcijų dailininkas Jonas Raudonius Garso ir vaizdo
režisierius Aivaras Bočarnikovas Koncertmeisterė Aurelija Dovydaitienė Koncertmeisterė Narine Stepanyan Judesio konsultantė Aušra Krasauskaitė „Pasaka be pavadinimo“ – tai originalus kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės, režisierės Eglės Miškinytės ir libreto autoriaus Virgio Pupšio kūrybinis darbas, muzikinis spektaklis vaikams apie vienybę ir tikrą draugystę. Viskas prasideda nuo to, kad susiklosčius nepalankioms aplinkybėms penki labai skirtingi draugai netenka namų. Vienintelė galimybė juos atgauti – pasekti pasaką. Kiekvienas iš penkių draugų bando sekti pasaką. Sakome, kad „bando“, nes net librete jo autorius Virginijus Pupšys pažymėjo, jog pasakos yra nevykusios. Nevykusios, nes, kaip ir kiekvienas iš mūsų, draugai turi ydų bei kaprizų, įsiveliančių į sekamas pasakas ir jas sugadinančių. Šioje istorijoje susipažinsite su penketuku, kurį su savimi nešiojasi kiekvienas iš jūsų… Penki draugai kaip įmanydami stengsis įvykdyti jiems paskirtą užduotį – pasekti pasaką. Kokia tai pasaka? Kas tie penki draugai? Ar jiems pavyks? Visa tai sužinosite atėję į „Pasaką be pavadinimo“. Spektaklyje susipina įvairiausi muzikiniai stiliai, kažkur nugirstų ir niekur negirdėtų pasakų užuominos, personažai, priversiantys nusišypsoti, pyktelti, atjausti, nusijuokti ir galiausiai – pamilti…
Muzika, Etninė kultūra

Mes mažieji piemenukai

Edukacinis užsiėmimas „Mes mažieji piemenukai“ supažindina su piemenavimo tradicijomis Lietuvoje. Užsiėmimo dalyviai sužino, kokius darbus dirbo piemenukai, kaip linksminosi, ką valgė,
kaip šventė didžiąją piemenų šventę – Sekmines. Vaikai mokosi šokti ratelius, dainuojamos piemenėlių dainos, minamos mįslės, grojama skudučiais ir mediniais ragais. Edukacinio užsiėmimo tikslas – supažindinti mokinius su piemenavimo tradicijomis Lietuvoje ir didžiąja piemenų švente – Sekminėmis; populiarinti tautinės muzikos paveldą. Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. Pristatyti piemenavimo Lietuvoje istoriją ir papročius. 2. Supažindinti su Sekminių šventės prasme, papročiais, apeigomis, burtais, žaidimais ir piemenų „kulinariniu paveldu“. 3. Įtraukti vaikus į praktinę-kūrybinę veiklą: pasimokinti groti skudučiais, mediniais ragais, šokti ratelius-žaidimus, dainuoti piemenėlių dainelę, oliuoti. Siekiami rezultatai: 1. Įgytos žinios apie piemenavimo tradiciją. 2. Išmoktas bent 1 ratelis-žaidimas. 3. Susipažinta su muzikavimo tautiniais instrumentais pradmenimis. Edukaciniame užsiėmime naudojamos priemonės: skudučiai, mediniai ragai, vaizdo reportažo „Sekminės Palūšėje“ fragmentas, piemenėlių apsiaustai.
Kita

Edukacinė programa "Knygnešiai ir žandarai"

Interaktyvios programos metu moksleiviai yra supažindinami su knygnešių gyvenimu, jų įtaka Lietuvos kultūros vystymuisi ir vėliau iškovotai nepriklausomybei. Užsiėmimo metu, moksleiviai
turi galimybę atsidurti knygnešių kailyje, vykdyti specialias misijas lazerių erdvėje, mokytis savo krašto istorijos labiausiai įtraukiančiu būdu - per žaidimą. Kita programos dalis vyksta mokyklos klasėje įrengtame pabėgimo kambaryje, kur moksleiviai turi išeiti iš užrakintos patalpos pasitelkdami tik aštrų protą ir loginį mąstymą. Čia jie taip pat pildo savo žinių bagažą, kuris įvelkamas į žaidimo popierėlį.
Literatūra, Kita

EGODOKUMENTAI: lobių skrynia, kuri pradeda atsiverti

EGODOKUMENTAI: lobių skrynia, kuri pradeda atsiverti Egodokumentai suprantami kaip autobiografinė raštija pirmuoju asmeniu. Jos ryškiausi žanrai yra dienoraščiai, atsiminimai, laiškai,
atminimų albumai, o senojoje Lietuvoje – dar ir silva rerum tipo knygos. Renginio metu bus aptariama, kas yra egodokumentai, bus rodomi asmeninių raštų pavyzdžiai, pateikiamos interneto svetainių, kuriose galima jų pamatyti ir juos paskelbti, nuorodos. Su mokiniais diskutuosime apie asmeninių raštų svarbą ne tik jų artimiesiems, bet ir apie dokumentų istorinę išliekamąją vertę: jie yra svarbūs šalies, giminės ir šeimos istorijos liudijimai. Edukacijos dalyviai galės patys sukurti savo egodokumentą: apie savo interesus, asmenines patirtis ir visa, kas jiems tuo metu rūpi, neatmetant ir savo džiaugsmų, rūpesčių, net tą akimirką užvaldžiusių emocijų. Renginio trukmė – 45 min Rekomenduojama 10, 11, 12 klasių mokiniams.
Kita, Etninė kultūra

Senovinių saldainių gamyba

Programos dalyviai bus supažindinti su saldainių senosiomis gaminimo tradicijomis, lietuvių kultūros paveldo saldumynais ir jų gaminimo ypatumais, pamatys visą saldainių gamybos procesą
ir patys savo rankomis juos gamins bei išmoks gražiai įpakuoti. Tikslas- susipažinti su senąja saldainių gaminimo technologija ir praktiškai ją išbandyti. Metodai: pasakojimas, vaizdinė medžiaga, praktinis darbas.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Globalaus pilietiškumo ugdymas kultūra

Ši programa skirta skatinti kūrybiškumą taikant pakartotinį daiktų panaudojimą, stiprinti praktinius gebėjimus, taip pat sudaryti galimybes daugiau sužinoti apie darnų vartojimą.
Programos metu diskutuosime apie globalias problemas pasaulyje skirdami didesnį dėmesį vartotojiškumui. Programa bus įgyvendinama specialioje erdvėje, kurioje gausu nereikalingų, metamų daiktų. Kviesime susipažinti su vartotojiškumo problema ir pamėginti kūrybiškai pritaikyti antrines žaliavas sukuriant sau mielą daiktą. Po dirbtuvių, užsiėmimo dalyviai gauna Viešosios bibliotekos sukurtą Atsakingo vartotojo pažymėjimą. Visi programos dalyviai sukurs savo individualų ir išskirtinį darbelį. Turinys: 1. Globalios problemos pasaulyje 2. Vartotojiškumo pavyzdžiai 3. Atsakingas vartojimas 4. Susipažinimas su turimomis antrinėmis žaliavomis 5. Kūrybinės dirbtuvėlės naudojant antrines žaliavas
Kultūros paveldas

Laiško istorija

Tikslas – skatinti laiškus rašyti ranka ir suteikti istorinių žinių apie laišką ir laiškų gabenimo būdus. Uždaviniai: (1) suteikti žinių apie laiško atsiradimą, rašymo priemones; (2)
supažindinti su korespondencijos pristatymo būdais; (3) praktinio užsiėmimo metu išmokyti teisingai rašyti laišką ir užrašyti adresą; (4) lavinti vaizduotę puošiant laišką. Siekiami rezultatai: edukacinio užsiėmimo dalyviai sužinos laiško istoriją ir korespondencijos pristatymo būdus; išmoks parašyti laišką pagal visus reikalavimus; ranka parašys laišką ir paruoš jį išsiuntimui. Edukaciniame užsiėmime naudojamos priemonės: vaizdinės priemonės – skaidrių prezentacija, laiškų popierius, plunksnos, rašalas, šiuolaikinės rašymo priemonės, dekoravimo priemonės (klijai, lipdukai, spalvoti pieštukai ir rašikliai). Užsiėmimo metu, pasitelkiant vaizdinę medžiagą, pristatoma laiško istorija – edukatorius papasakoja apie būdus, kuriais buvo užrašoma ir perduodama žinutė skirtingais istoriniais laikotarpiais. Vėliau supažindinama su laiškų rašymo etiketu. Praktinėje užsiėmimo dalyje vaikai parašo visus reikalavimus atitinkantį laišką, dekoruoja ir paruošia išsiuntimui.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Bičių vaško stebuklai

Edukacinio užsiėmimo metu vaikai praktiškai ir teoriškai susipažįsta tradiciniu bitininkystės amatu,vaško bei žvakės svarba lietuvių liaudies gyvenime, lavina dėmesį, atmintį, kritinį
mąstymą, kūrybiškumą bei meninio skonio įgūdžius. Užsiėmimą sudaro trys dalys. Pirmiausia vyksta bitininkystės įrankių (medsukio, dūminės ir kt.) apžiūrėjimas, atskleidžiama bitininkystės raida, vaško ir žvakės panaudojimas ir svarba praeityje. Antroje užsiėmimo dalyje, mokiniai gaus užduotį- argumentuotai patvirtinti arba paneigti edukatoriaus pateikiamus faktus, susijusius su bitininkystės amatu. Trečioje dalyje, mokiniai bus kviečiami pasigaminti žvakę, pasirinktinai mokiniai galės ją susisukti iš vaškuolės( vaško plokštelės), nusilieti į formeles arba nusilieti tradicinę žvakę. Ją pasipuošti šiaudeliais, kaspinėliais, džiovintais augalais. Praktinio užsiėmimo metu pagamintą žvakę mokiniai išsineša su savimi.
Rodomi įrašai: 1751 - 1 7601 778