Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas kultūros paso paslaugų, skirtų visų klasių mokiniams, atrankai. Paraiškų teikimo terminas 2020 06 15 – 2020 06 29 (iki 18:00 val.). Paslaugų teikėjai, kurie jau yra paraiškas teikę, naujas paraiškas turi teikti tik per savo paskyras.
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Blusyno pasakojimai“ pagal Gendručio Morkūno knygą

Vieną dieną, viena šeima – mama, tėtis, dukra ir sūnus – išsiruošė į kelionę automobiliu. Į ilgą kelionę automobiliu. – Ką veikti kelionės metu? – klausia vaikai. Tėvai vaikams pasiūlo
žiūrėti pro langą, nes ten daug įdomių dalykų. Žmonės sako, tų įdomių dalykų krūvos yra miestų parkuose, kaimų keliukuose, gėlių vazonuose ir net taikiai stovinčiuose laikraščių kioskuose. – Bet jeigu greitai nusibosta žiūrėti pro langą ir ieškoti tų įdomių dalykų? Ką tada veikti? – klausia vaikai. – Tada, – atsako tėvai, – žiūrėkite pro automobilio langus ir stebėkite žmones, nes jie patys įdomiausi. Jie būna ir raudoni, ir juodi, ir geltoni, o kartais ilgi, stori, rėksniai, tyleniai, stropūs, išradingi. Jų daug visame pasaulyje. Iš aukštai žmonės atrodo kaip blusos, kurios neranda sau vietos – šokinėja ir laksto iš vienos vietos į kitą. Žodžiu, tikras blusynas. Netikite? Patys pažiūrėkite... Ir tada iš tėvų lūpų pasipila Blusyno pasakojimai apie berniuką ir mergaitę. Viename mieste gyveno mergaitė, kuri linkėjo tik blogus palinkėjimus. Ir jie pildėsi... Tame pačiame mieste gyveno ir vienišas berniukas, kuris turėjo pašėlusiai rūpestingą mamą... Tada tie du vaikai susitiko ir pamilo vienas kitą, o tada tai prasidėjo... Kuo toliau, tuo kelionė darosi įdomesnė, ar ne? Jeigu ir Jūs norite keliauti kartu, ateikite į spektaklį. Prisisekite diržus. Variklis užvestas.
Dramos teatras

Spektaklis „Šešėlių šalyje“

„Šešėlių šalyje“ visi gyvena savo gyvenimą – linksmi, laimingi, susirūpinę, užsispyrę, išdykę... Bet jų ramų gyvenimą sudrumsčia Piktaveidis, kuris atima iš kiekvieno jų emocinę būseną
ir visi tampa liūdni beveidžiai. Kad atgautų save, reikia kilnaus ir drąsaus poelgio. Nes blogis ir tamsa visuose pasakojimuose turi atsvarą – tai gėrį ir šviesą. Ar vienas, nors ir drąsus, berniukas sugebės įveikti stiprų ir piktą priešą? Ar vieno gero prisiminimo užteks kovojant su visko, kas gera, neigimu? O gal motinos ir vaiko ryšys nenugalimas net praradus visus prisiminimus? Gal tai jėga, kuri drąsina net pačius bailiausius? Į šiuos bei dar daug kitų klausimų apie mamos ir vaiko ryšį, apie draugystę, vienybę, drąsą, pasitikėjimą ir bandys atsakyti ši nepaprasta, emocijų pilna istorija. Nustebins ne tik stiprūs veikėjų charakteriai, bet ir išmintingos, per vaikų patyrimą ateinančios emocinės pamokos. Kviečiame į drąsos ir atradimų kupiną pasaulį, kuriame kiekviena sužibusi prarasto prisiminimo liepsnelė įžiebia naują tikėjimą savimi ir savo vidinėmis galiomis!
Etninė kultūra

Taip gyveno piemenėliai

Edukacinė programa vykdoma gamtoje, kalvio sodybos kieme ir sode. Etnografinė sodyba, seni pastatai, sodas su senomis obelimis sukuria jaukumo įspūdį . Visų pirma vaikai supažindinami
su ,,Senovinių žemės ūkio padargų“ ir autentiškos ,,Parubežio kalvės“ ekspozicijomis. Žemės ūkio padargų ekspozicija įrengta senovinėje daržinėje, o kalvė autentiškame pastate veikė jau nuo XIX amžiaus vidurio. Papasakojama apie žemės ūkio padargų paskirtį ir jų gaminimą. Duosime pabandyti vaikams ,,pasukti“ spragilą, paminti kalvio dumples, ,,paskambinti" plaktuku į didžiulį 150 kg. kalvio priekalą. Kalvėje dar pamatysite įvairių kalvio įrankių ir dirbinių, sužinosite apie jų paskirtį, išgirsite pasakojimų apie stebūklingus arklio batus- pasagas. Vėliau dalyviai mokomi senovinių vaikų ir piemenų žaidimų, ratelių bei dainelių. Piemenaudavo vaikai nuo 7 iki 13, 14 metų, priklausomai nuo fizinio pajėgumo. Vėliau tapdavo pusberniais ar pusmergėm. Ištisas dienas nuo pavasario iki vėlyvo rudens piemenukai praleisdavo prie bandos. Todėl susibūrę prasimanydavo visokiausių žaidimų, išdaigų, dainuodavo iš kitų išmoktas ir savo sukurtas daineles ir talaluškas, kurių ir jus pamokysim. Programa bus vykdoma šiltuoju metų laiku. Priklausomai nuo metų laiko (kokie augalai tuo metu tinkami) išmokysime pasidaryti švilpynę iš žilvičio (pavasarį, kai lengvai atsilupa žievė), ,,plerpynę“ iš pienės žiedo kotelio, lumzdelį ar skudutį iš skėtinių augalų žiedstiebių. Yra daugybė mums žinomų žaidimų ir dainelių, kuriuos ir mes patys dar žaidėme vaikystėje, o dabar jie jau primiršti. Ir dar viena maloni atrakcija- piemenukų ,,kugelio" kepimas laužo žarijose. Tai pačiai vaikų grupei, apsilankančiai antrą ar trečia kartą, parinksime kitokią žaidimų ir dainelių programą. Edukacinės programos turinį, atsižvelgiant į užsakovų pageidavimus bus galima koreguoti atsižvelgiant į metų laiką ir tuo metu aktualias kalendorines šventes- Velykos, Atvelykis, Žolinės, Mykolinės (derliaus nuėmimo pabaiga), Jurginės ir t.t.
Dailė

Fizika dailėje

Pastaruoju metu vis aktualesnis tampa gamtamokslinis ugdymas, kuris skatina kūrybiškumą. Menas, ypač šiuolaikinis, yra neatsiejamas nuo įvairių eksperimentų, paremtų gamtos mokslų
žiniomis bei naujųjų technologijų išmanymu, ir kalba apie socialines, ekologines, etines ir kitas dabarties pasaulio problemas. Edukacinio užsiėmimo metu, remiantis meno kūriniais, netradiciškai ir suprantamai bus pristatyti fizikos mokslo reiškiniai, ugdomas mokinių kūrybiškumas ir gebėjimas praktiškai taikyti teorines žinias. Bus atliekami eksperimentai su šviesa: moksleiviai susipažins su šviesos ir jos sklidimo dėsniais, kurs grafinius vaizdus ir kompozicijas ant stiklo, ryškins ir fiksuos nespalvotas fotogramas. Tokiu būdu jie ne tik pažins tradicinės fotografijos veikimo principus, bet ir ugdys savo manualinius įgūdžius bei išmoks konkrečiai sieti tokias skirtingas sritis, kaip dailė ir fizika, kas įgalins juos mąstyti netradiciškai, tarsi pažvelgiant į įprastus tikrovės reiškinius iš šalies.
Literatūra, Kita

Lietuviškosios tapatybės problema

Tapatybė nėra paveldima. Ji yra sąmoninga veikla ir identifikavimasis su tuo, kas mums egzistenciškai svarbiausia. Kas gi svarbiausia šių dienų lietuviui? Atsakymo galime ieškoti
lietuvių poezijoje. Ar kas nors pasikeitė nuo Maironio laikų, kai jo eilėraščių žmogus taip gražiai identifikavosi su Lietuva? Siūlome įdomią kelionę po lietuvių poezijos tekstus. Nuo 5 iki 10 stotelių. Trumpų stabtelėjimų. Nuo Maironio „Graži tu mano brangi tėvyne“ iki Aido Marčėno lyrinio herojaus, kalbančio Mėnulio Dievulio vardu: „Kur ta jūsų Tėvynė? Dykynė, / dykuma... Lietuva – pavogta“. Jei jau Lietuva pavogta, tai kelkime klausimą: ką išgyvena mūsų lietuviškoji tapatybė, XXI amžiuje tampanti problema? Žmogus dabar yra kaip niekada laisvas. Vieni dar gali išsaugoti savo tautinę tapatybę, kiti gali ją ir prarasti, tapdami pasaulio piliečiais. Ar saugus būtų žmogus, netekęs tautinės tapatybės? Mūsų parinkti tekstai turėtų įrodyti, jog nesaugus. Turėtume visi kartu nutarti, jog mūsų Lietuva, sauganti savo tautą ir lietuvius, turi galimybių būti, nes vis dar joje gimsta ir auga kūrybingi, valingi, protingi, bendrąjį interesą ir tautos garbę branginantys ir lietuviškai kalbantys žmonės. Mūsų tauta, vis labiau pasaulyje išsisklaidanti, tapatybę prarandanti, nesunyks, nieks nepavogs mūsų šalies. Tai didžioji mūsų viltis.
Kultūros paveldas

Linksmosios Cypruko istorijos

Tikslas – parodyti, kad kiekvienas padykęs vaikas gali tapti gerbiamu ir mylimu Lietuvos piliečiu. Uždaviniai: 1. Papasakoti apie K. Petrausko tėvus. 2. Pristatyti Cypruko vaikystės
nuotykius. 3. Aptarti, kaip Cyprukas tapo Kiprijanu Ivanovičium. Siekiami rezultatai: 1. Mokiniai susipažins su memorialine K. ir M. Petrauskų skyriaus ekspozicija. 2. Mokiniai susipažins su K. Petrausko asmenybe. 3. Mokiniai atliks pasirinktąją praktinę užduotį ir įtvirtins žinias. Ekskursijos metu mažiesiems lankytojams pristatomas žymių Lietuvos menininkų Miko ir Kipro Petrauskų namas, kurio memorialiniame bute yra išsaugota autentiška XX a. pradžios istorinė aplinka: baldai, dalis namų apyvokos daiktų, paveikslų kolekcija. Edukatorė, pasakodama atsiminimus, trumpas istorijas iš Kipro Petrausko vaikystės, jaunystės, atskleis pagrindinius šio žymaus žmogaus būdo bruožus, asmenybės ypatumus, atkreips dėmesį į tai, kad kiekvienas išdykėlis gali tapti rimtu vyru. Praktinėje ekskursijos dalyje galimi du variantai: • Žaidimas „Linksmieji klausimai“. • Knygelės „Svečiuose pas Kiprą Petrauską“ pildymas ir teorinės medžiagos aptarimas. Priemonės: žaidimas „Linksmieji klausimai“, knygelė „Svečiuose pas Kiprą Petrauską“.
Kultūros paveldas

Edukacinė pamoka „Klaipėdos krašto mokyklos“

Klaipėdos krašto lietuviai su žemaitišku atkaklumu visą laiką kovojo prieš vokiečių vykdomą nutautinimo politiką. Tam jie sumaniai panaudojo plačią ir įvairiapusę švietėjišką veiklą,
mokyklas, kultūros įstaigas, įvairias sąjungas bei organizacijas, parodydami daug sumanumo ir išradingumo, tautinį sąmoningumą, atkakliai gynė savo tėvų ir protėvių gimtą kalbą, papročius ir tradicijas. Pravartu bent trumpam žvilgtelėti į šio krašto praeitį, nes visą laiką vyko kova ne tik už savų teritorijų išsaugojimą, bet ir už ten gyvenančių žmonių likimą. Prūsijoje, kurios dalimi buvo ir Mažoji Lietuva, švietimui buvo skiriama ypatingai daug dėmesio. Šilokarčemos, Žibų ir Verdainės gyvenvietėse per visą jų gyvavimo laikotarpį buvo įkurta ne viena mokykla. Iš šaltinių žinomas mokyklas susieti su konkrečiais miesto pastatais lengviau nuo XX a. pr. Šiuo metu Šilutėje galima apžiūrėti keturis istorinius pastatus, kuriuose yra veikusios mokyklos: nuo XIX a. II p. žinoma Liaudies mokykla, ūkio mokykla, atidaryta 1897 m., 1864 m. įkurta Berniukų mokykla, vėliau virtusi Herderio aukštesniąja mokykla, 1927 m. pradėjusi veikti Vydūno lietuviška mokykla iki šiol veikia pastate, esančiame adresu Atgimimo al. 3. Šią dieną tik viename pastate nėra mokyklos, o kai kurios išlaikė savo senuosius pavadinimus. Tuo Šilutė ir įdomi – praeitis čia matoma ir šiandien... Edukacinės pamokos „Klaipėdos krašto mokyklos“ metu moksleiviai bus supažindinami su Mažosios Lietuvos mokyklos raida, buvusiu mokykliniu inventoriumi ir mokyklose naudotomis mokymo priemonėmis. Kiekvienas dalyvis turės galimybę pasėdėti senoviškame mokykliniame suole, pasijusti moksleiviu, susipažinti su senuoju mokyklos inventoriumi, rašyti ant paruoštų grifelinių lentelių, prisiminti dailyraštį.
Kultūros paveldas

Riedėjo dardėjo diližanai

Ar norėtumėte pakeliauti laiku? Utenos kraštotyros muziejus siūlo galimybę nusikelti…., ne, ne į viduramžius (nors gal ir visai smagu būtų), bet į 19 a. Paklausite, kodėl? Juk senesni
laikai būtų įdomiau! Todėl, kad Utena turi traktą Sankt Peterburgas–Varšuva, kad mieste baltuoja gražuoliai pašto pastatai, kad palei traktą dar išlikusios „kašarkos“ ir „stražarkos“. Įlipkim į diližaną Utenos pašto stotyje ir gal mums maloniai linktelės galva garsusis prancūzas Onorė de Balzakas… O gal teks laimė atsisėsti šalia būsimo poeto ir vyskupo Antano Baranausko, ir jis papasakos apie savo kelionę „Petaburkan“… Su Rusijos carais, kurie Utenoje lankėsi bene tris kartus, gal ir nepavyks pasilabinti, bet akies krašteliu kurį nors pamatyti tikrai bus galima! Telegramą draugams galėsite perduoti 1839 m. pašto kelyje nutiesta ilgiausia pasaulyje optinio telegrafo linija. Telegramos tekstą visai nesudėtinga parašyti – įsivaizduokit, kad rašot SMS. Persikėlę į savo laikmetį galėsime palyginti ir įvertinti technologijas, ryšius tarp šalių, galimybes keliauti ir pažinti. Traktas, jo pastatai stovi daugiau kaip 180 metų, dabar juos vertiname kaip kultūros paveldą. Pasidalinsime įžvalgomis ir supratimu apie kultūros paveldą, jo reikšmę ir kaip jis perduodamas iš kartos į kartą. Laukiame Jūsų kelionėje laiku su smagiu sustojimu Utenoje ir tikimės, kad patirsite netikėtumų, atradimų, nuotykių! Juk mūsų kelionės tikslas – vertinti krašto ekonominius, visuomeninius, kultūrinius pokyčius.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

ŠILUTĖS KRAŠTĄ ATRANDAME INTERAKTYVIAI

Paslaugos dalyviai skatinami domėtis Šilutės krašto istorija ir kultūra žaidžiant interaktyvų žaidimą „Grindopolis“, atliekant parengtas užduotis naudotis šiuolaikinėmis informacijos
technologijomis. Dalyviai patys pasiskirsto komandomis, atlikdami užduotis sprendžia, ar veikti bendrai, ar pasiskirstyti užduotimis ir veikti pavieniui. Komandos nariai komunikuodami tarpusavyje aptaria strategijas, kaip greičiau ir efektyviau atlikti skirtas užduotis.
Kultūros paveldas

Edukacinė pamoka "Orientacinis žaidimas "Pažink senojo Šilutės dvaro istoriją".

Edukacijos metu dalyviai susipažins su senojo Šilutės dvaro istorija, kuri yra unikali ir specifinė, reprezentuojanti Rytų Prūsijos dvarų kultūrą. Numatyti du edukacinio užsiėmimo
variantai: esant geram orui žaidimas vyks lauke, dvaro komplekso teritorijoje, esant prastoms oro sąlygoms – muziejaus ekspozicijose. Užsiėmimo dalyvių lauks ne nuobodus teorijos dėstymas, bet aktyvus istorinių faktų pažinimas, atliekant įvairių formų užduotis komandose. Antroje užsiėmimo dalyje dalyviai gamins dvaro maketą - magnetą. Šios edukacijos metu dalyviai ne tik įgis naujų žinių, bet ir pritaikys įgytąsias mokykloje.
Rodomi įrašai: 1761 - 1 7701 778