Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas kultūros paso paslaugų, skirtų visų klasių mokiniams, atrankai. Paraiškų teikimo terminas 2020 06 15 – 2020 06 29 (iki 18:00 val.). Paslaugų teikėjai, kurie jau yra paraiškas teikę, naujas paraiškas turi teikti tik per savo paskyras.
Lėlių teatras

H. K. Anderseno pasakos motyvais MERGAITĖ SU DEGTUKAIS (Teatre)

Skaudi pasaka apie iš namų Kūčių dieną išvarytą našlaitę, kuri gatvėje mėgina praeiviams įsiūlyti degtukų. Jei neparduos ir neuždirbs pinigų, mergaitei įsakyta negrįžti į namus.
Nepaisant tragiškos istorijos, spektaklis išlaiko vilties ir teisingos pabaigos natą. H. K. Andersenas, vertinęs gyvenimą vaiko, poeto, filosofo žvilgsniu, kūrė pasakas, kuriose atsispindi daugybę vaiko psichologijos dėsningumų. Jo kūryboje daiktai, gyvūnai, augalai yra sužmoginti, o už jų visai nevaikiškų ydų slypi gyvenimo ir žmonių santykių esmė, gailestingumas ir liūdesys dėl gyvenimo netobulumo. Meninės raiškos priemonėmis perduodamos vertybės: teisybė, viltis, dora, pasaka, kūrybiškumas. Spektaklis mokiniams padės gilintis į H. K. Anderseno kūrybą, ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, emocinį intelektą ir estetikos pojūtį.
Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Vėjų uostas“

Edukacinio užsiėmimo „Vėjų uostas“ metu dalyviai pateks į vėjų uostą. Čia švartuosis vėjai iš viso pasaulio. Iš egiptiečių papirusų, iš senovės graikų ir finikiečių patirčių,
tūkstantmečio senumo vėjai atpūs iš Kinijos ir Japonijos. Tyrimo objektu taps dailė ir technologijų pasiekimai. Čia švartuosis badas, sausra, lietus, potvyniai, kirminai, gintarai... – visa, kas pasislėpę vėjų senuosiuose pamario bei pajūrio vėjų varduose. Etninės kultūros kontekste taps mūsų kraštiečių, jų gyvenamosios aplinkos ir buities pažinimo objektu. Čia švartuosis vėjo genami muzikos garsai, kurių įkvėpti patys dalyviai sukurs orkestrą ir pačiais netikėčiausiais instrumentais sugros kūrinį „Audra“ Čia švartuosis dalyvių kuriami permainų vėjai. Arba vėjai jų galvose ar kišenėse...
Literatūra, Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Pingvinai. Kuo mes panašūs?“

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Pingvinai. Kuo mes panašūs?“ Edukacijos metu dalyviai sužinos koks gyvūnas yra pingvinas. Išgirs ar pingvinai gyvena tik Antarktidoje? Ar gali
pingvinai susidraugauti su baltosiomis meškomis? Dažnai girdime lankytojus sakant: – jie visi vienodi! Ar tai tiesa? Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai išmoks nustatyti pingvino rūšį, sužinos kuo minta šie neskraidantys paukščiai, su kokiomis grėsmėmis susiduria gamtoje ir kaip mes, žmonės, jiems galime padėti.
Dailė, Kita

PRISITAIKYMS IŠGYVENTI. Integruota biologijos ir dailės pamoka

Mokiniai ieškodami konkrečių gyvūnų atvaizdų skirtinga technika atliktuose meno darbuose reflektuoja, kokio detalumo turi būti gyvūno piešinys, kad gyvūnas būtų identifikuojamas iki
rūšies ar iki būrio. Turtina dailės terminologiją įvardindami atvaizdą ir ieško požymių, kurie rodo, jog žmogus kultūrinėje aplinkoje naudoja įgūdžius, atsiradusius laukinėje gamtoje. Analizuodami ir aptarinėdami dailės kūrinius, mokiniai gilina žinias apie gamtinės atrankos teoriją.
Dailė, Etninė kultūra

Molio kalba protėvių rankose

Kūrybinis-praktinis užsiėmimas „Molio kalba protėvių rankose“ – puiki galimybė išmokti lipdyti praktiškus indus. Kad ir kur bebūsi, radęs molio – nepražūsi... Susipažinsime su pačia
seniausia lipdymo technika Lietuvoje – virveline, kuria mūsų protėviai lipdė visus buityje naudojamus indus. Šia technika nusilipdysim dubenėlį, vyresni moksleiviai – gal ir visą dubenį. Mokysimės technikos subtilybių, kad indas išeitų tvirtas, gražus ir, žinoma, funkcionalus. Retušuosim jį, padabinsim baltiškais raštais, suteikdami puošnumo. Gautus lipdinius aptarsime, pasigrožėsime jų individualumu ir paliksime džiūti bei degti. Išdegti darbai bus atiduoti jų autoriams. Patikėkite – pamatę išdegtus dubenėlius, paklausite: ar tikrai tai mano širdies ir rankų darbas!
Dailė, Kultūros paveldas

Ką slepia ikonos

Nuo pat Krikščionybės pradžios ikonos ir šventieji atvaizdai yra gerbiamos ir pripažįstamos tiek Rytų, tiek Vakarų tradicijose. Ikonografinį kanoną, ikonų meistrystės tradiciją iki šių
laikų išlaikė Stačiatikių, Ortodoksų Bažnyčia. Paprastai ikonos buvo tapomos tik vienuolynuose. Pasauliečiai perpaišydami ikonas nežinojo simbolių prasmės todėl daug simbolių buvo prarasta. Ši edukacinė programa supažindins moksleivius su senųjų ikonų atsiradimo istorija ir tapybos paslaptimis. Vaikai išsiaiškins kas yra ikona ir kuo ji skiriasi nuo šventųjų portretų; susipažins su pagrindiniais ikonografijos simboliais; pagal supaprastintą schemą senųjų ikonų pavyzdžius nupieš ikoną ir ją nuspalvins paties pasigamintais dažais iš naturalių pigmentų. Sužinos kas yra ikona, kuo ji skiriasi nuo religinių paveikslų, kokie pagrindiniai reikalavimai keliami ikonų tapytojams ir pačioms ikonoms. Šių dienų žmogui, nesuprantančiam simbolių kalbos, ikonos atrodo gana keistai. Sužinojus ikonų simbolių reikšmę moksleiviams atsivers ikonų grožis ir prasmė. Atidus ikonų stebėjimas padės vaikams atkreipti dėmesį į ikonų estetinius subtilumus. Žiūrint iš realistinio vaizdavimo taško ikonos atrodo gana keistai: neteisingos figūrų proporcijos, iškreiptas medžiagos faktūros perteikimas, negaliojantys linijinės perspektyvos principai. Ar senieji ikonografai turėjo elementarių piešimo įgūdžių ir žinių? Ar būtina laikytis kanoninių vaizdavimo būdų? Iš edukacinės programos vaikai išsineš savo pačių nupieštą ikoną, sužinos, kad ikona tikinčiajam tarnauja kaip tarpininkė tarp pasaulio apčiuopiamo jutimais ir pasaulio neprieinamo paprastam suvokimui, to, kurį pažįstame tik tikėjimu.
Kultūros paveldas, Kita

Žinomi X nežinomi

Programos tikslas: supažindinti dalyvius su Kauno rotušės aikštėje išsidėsčiusių pastatų istorija bei žymiais Kaunui ir Lietuvai nusipelniusiais asmenimis, kurie juose gyveno arba
dirbo. Programos uždaviniai: 1. Supažindinti programos dalyvius su Kauno senamiestyje rotušės aikštėje esančių pastatų istorija. 2. Atskleisti, kokie žinomi, Kaunui ir Lietuvai nusipelnę žmonės juose gyveno arba dirbo. 3. Teorinėje užsiėmimo dalyje įgytas žinias pritaikyti atliekant komandinę užduotį – atpažįstant svarbius Kauno pastatus. Edukacinėje klasėje dalyviai supažindinami su teorine medžiaga: Kauno miesto istorijai svarbiais pastatais, išsidėsčiusiais Rotušės aikštėje, o taip pat ir žymiais asmenimis, kurie juose gyveno arba dirbo (A. Mickevičius, Antanas Baranauskas, Motiejus Valančius, Saliamonas Banaitis ir kiti ). Pristatydamas objektus edukatorius sąmoningai nemini jų pavadinimų. Po trumpo supažindinimo, dalyviai pasiskirsto į 2–5 komandas ir kartu su edukatore keliauja iki Rotušės aikštės. Edukatorius padalina komandoms užuominas, kurios padės rasti minimus objektus. Iš kiekvienos komandos išrenkamas vadovas – fotografas, kurio tikslas įamžinti kitus komandos narius prie surasto objekto. Komanda nugalėtoja – pirmoji atradusi visus užuominose minimus pastatus ir prie jų nusifotografavusi. Dėmesio! Kadangi užsiėmimo praktinė dalis vyksta lauke, jis yra priklausomas nuo meteorologinių sąlygų. Rekomenduojame užsiėmimą užsakyti šiltuoju metų laikotarpiu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Dr. Jonas Šliūpas aušrininkas ir Palangos burmistras

Pirmoje užsiėmimo dalyje, taikant minčių lietaus bei klausimų - atsakymų metodus supažindinama su dr. J. Šliūpo asmenybe, jo visuomenine veikla bei darbu Palangos miesto kurorto
burmistro pareigose. Antroje dalyje analizuojamas spaudos draudimo laikotarpis nuo 1864 iki 1904 metų. Moksleiviai skaito "Aušrą" bei nagrinėja pirmojo lietuviško spektaklio "Amerika pirtyje" afišą, tai puiki vaizdinė medžiaga lietuvių kalbos gyvumui, pokyčiams akcentuoti. Pažinties su dr. J. Šliūpu užtvirtinimui moksleiviai žiūri filmą apie visuomenės veikėją, pirmąjį Palangos burmistrą ir lietuvių kalbos bei valstybės puoselėtoją Joną Šliūpą, tada individualiai ekspozicijoje ieško J. Šliūpo veiklą patvirtinančių faktų.
Rodomi įrašai: 1771 - 1 7781 778