Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Kultūros paveldas, Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Ateities kapitonai“

Edukacinis užsiėmimas „Ateities kapitonai“ orientuotas į asmeninio santykio su valstybės realijomis paieškas. Pačių atrasti raktiniai žodžiai, tokie kaip teritorija, siena, riba,
laisvė, varikliai, gyventojai, valdžia, įgula, atsakomybė, jūra ir daugelis kitų, padės atpažinti laivą valstybėje, valstybę laive. Padės suvokti jūrinę Lietuvą. Paakins ieškoti savo vietos joje. Pakvies tapti ateities kapitonu?
Dailė

Lipdymo edukacinė programa

Menas, jo svarba ir nauda pedagogikoje vis dažniau minima rengiant mokymosi programas. Todėl siūlomai edukacijos programai pasirinkta taikomoji dailė, lipdymas – formuojant modeliną.
Tai dailės šaka, skirtingai nei kitos, lydima praktiškumo, funkcijos. Lipdymo edukacija – dinamiškas užsisėmimas, skatinantis meninę saviraišką, kritinį mąstymą, taip pat lavinantis smulkiąją motoriką, senso-motoriką, vaizduotę, emocinę išraišką, moksleivių kultūrinį sąmoningumą, puoselėjant jų kūrybiškumą, loginį ir kritinį mąstymą, individualumą. Tokių užsiėmimų svarba ypač reikšminga vaiko pojūčių raidai. Ji prisideda prie aplinkos reiškinių suvokimo- logiško jų vertinimo, numatant įvykių eiliškumą ir galimą, atliktų veiksmų, galutinį rezultatą.
Kultūros paveldas, Kita

Žinomi X nežinomi

Programos tikslas: supažindinti dalyvius su Kauno rotušės aikštėje išsidėsčiusių pastatų istorija bei žymiais Kaunui ir Lietuvai nusipelniusiais asmenimis, kurie juose gyveno arba
dirbo. Programos uždaviniai: 1. Supažindinti programos dalyvius su Kauno senamiestyje rotušės aikštėje esančių pastatų istorija. 2. Atskleisti, kokie žinomi, Kaunui ir Lietuvai nusipelnę žmonės juose gyveno arba dirbo. 3. Teorinėje užsiėmimo dalyje įgytas žinias pritaikyti atliekant komandinę užduotį – atpažįstant svarbius Kauno pastatus. Edukacinėje klasėje dalyviai supažindinami su teorine medžiaga: Kauno miesto istorijai svarbiais pastatais, išsidėsčiusiais Rotušės aikštėje, o taip pat ir žymiais asmenimis, kurie juose gyveno arba dirbo (A. Mickevičius, Antanas Baranauskas, Motiejus Valančius, Saliamonas Banaitis ir kiti ). Pristatydamas objektus edukatorius sąmoningai nemini jų pavadinimų. Po trumpo supažindinimo, dalyviai pasiskirsto į 2–5 komandas ir kartu su edukatore keliauja iki Rotušės aikštės. Edukatorius padalina komandoms užuominas, kurios padės rasti minimus objektus. Iš kiekvienos komandos išrenkamas vadovas – fotografas, kurio tikslas įamžinti kitus komandos narius prie surasto objekto. Komanda nugalėtoja – pirmoji atradusi visus užuominose minimus pastatus ir prie jų nusifotografavusi. Dėmesio! Kadangi užsiėmimo praktinė dalis vyksta lauke, jis yra priklausomas nuo meteorologinių sąlygų. Rekomenduojame užsiėmimą užsakyti šiltuoju metų laikotarpiu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

ŠILUTĖS KRAŠTĄ ATRANDAME INTERAKTYVIAI

Paslaugos dalyviai skatinami domėtis Šilutės krašto istorija ir kultūra žaidžiant interaktyvų žaidimą „Grindopolis“, atliekant parengtas užduotis naudotis šiuolaikinėmis informacijos
technologijomis. Dalyviai patys pasiskirsto komandomis, atlikdami užduotis sprendžia, ar veikti bendrai, ar pasiskirstyti užduotimis ir veikti pavieniui. Komandos nariai komunikuodami tarpusavyje aptaria strategijas, kaip greičiau ir efektyviau atlikti skirtas užduotis.
Dramos teatras

Edukacija „Žaidžiame pasaką“

Pasaka – tai pati įdomiausia, sudėtingiausia, bene daugiausia galvosūkių kelianti liaudies kūrybos dalis, kur išmonė įgauna neišmatuojamą erdvę, kurioje slypi ypatingo patrauklumo ir
įdomumo pasaulis. Geriausias būdas ištirti ir suprasti stebuklingą pasakos pasaulį – žaidimas. O teatras –tikrų tikriausia žaidimų erdvė. Čia kiekvienas gali tapti pasakos herojumi, pakliūti į neįprastas situacijas, susidurti su kliūtimis, jas įveikti ir pasiekti savo tikslą. Ši patirtis padeda suprasti pasaulio sudėtingumą, išmokti kūrybiškai vertinti gyvenimo reiškinius, pastebėti aplinkinius žmones, padėti, spręsti problemas, būti drąsiems, aktyviems. Pabūti kartu ir pažaisti pasaką kviečia Alytaus miesto teatro aktoriai.
Literatūra, Kita

Pasivaikščiojimas su Andersenu

Paslaugos tikslas: Skatinti kultūrinę edukaciją kaip prasmingą veiklą, meninių užsiėmimų, pažintinės medžiagos pagalba ugdyti kūrybingą asmenybę; skatinti skaitymą kaip įdomią,
prasmingą pažintinę ir kultūrinę veiklą, įdomų ir naudingą laisvalaikio užsiėmimą bei norą daugiau sužinoti, patirti teigiamas emocijas; edukacinio pasakojimo ir kūrybinės veiklos (karpinio) metu vedamo pokalbio pagalba skatinti vaikus mąstyti, kurti, reikšti savo mintis ir jausmus, turtinti savo kalbą. Paslaugos uždaviniai: 1. Pasinaudojant įvairiais šaltiniais (skaitmeniniais, rašytiniais, vaizduojamaisiais, esančiais virtualioje erdvėje), supažindinti edukacijos dalyvius su įdomiais, mažiau žinomais danų rašytojo Hanso Kristiano Anderseno gyvenimo ir kūrybos faktais bei jo gyvenimo aplinka, memorialinėmis vietomis Danijoje ir Lietuvoje. Pateikti su šia tema susijusius kokybiškus žodinius ir vaizdinius kūrinius: suskaitmenintus vaizdinius dokumentus iš H. K. Anderseno muziejaus Odensėje, profesionalias knygų iliustracijas, nuotraukas ir kt. 2. Ugdyti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų poreikį skaityti, kalbėti ir reikšti mintis, rišliai pasakoti, plėsti žodyną. Skatinti skaitymą kaip įdomų, kūrybišką, pažintinį ir kultūrinį laisvalaikio užsiėmimą. Paslaugos vykdymo etapai/metodai: 1. Edukacinis pasakojimas – pokalbis „Pasivaikščiojimas su Andersenu“. Tai pasakojimas apie H. K. Anderseną, jo vaikystę, mažo berniuko kelią į pasaulinę šlovę, didesnį dėmesį skiriant mažai žinomiems rašytojo gyvenimo įvykiams, jo charakterio bruožams, išvaizdai, pomėgiams (hobis), vietai, kurioje jis užaugo ir gyveno bei to laikmečio atradimams, kurie įtakojo arba ne tuo metu gyvenusių žmonių buitį, aplinką, veiklą. Dalyviams užduodami klausimai, skatinantys atspėti arba kūrybiškai apgalvoti atsakymą. Virtualiai pasivaikštome po rašytojo gimtąjį miestą – Odensę. Pasakojimas iliustruojamas vaizdine medžiaga iš rašytojo muziejaus suskaitmenintų dokumentų.
Dramos teatras

Spektaklis „Šešėlių šalyje“

„Šešėlių šalyje“ visi gyvena savo gyvenimą – linksmi, laimingi, susirūpinę, užsispyrę, išdykę... Bet jų ramų gyvenimą sudrumsčia Piktaveidis, kuris atima iš kiekvieno jų emocinę būseną
ir visi tampa liūdni beveidžiai. Kad atgautų save, reikia kilnaus ir drąsaus poelgio. Nes blogis ir tamsa visuose pasakojimuose turi atsvarą – tai gėrį ir šviesą. Ar vienas, nors ir drąsus, berniukas sugebės įveikti stiprų ir piktą priešą? Ar vieno gero prisiminimo užteks kovojant su visko, kas gera, neigimu? O gal motinos ir vaiko ryšys nenugalimas net praradus visus prisiminimus? Gal tai jėga, kuri drąsina net pačius bailiausius? Į šiuos bei dar daug kitų klausimų apie mamos ir vaiko ryšį, apie draugystę, vienybę, drąsą, pasitikėjimą ir bandys atsakyti ši nepaprasta, emocijų pilna istorija. Nustebins ne tik stiprūs veikėjų charakteriai, bet ir išmintingos, per vaikų patyrimą ateinančios emocinės pamokos. Kviečiame į drąsos ir atradimų kupiną pasaulį, kuriame kiekviena sužibusi prarasto prisiminimo liepsnelė įžiebia naują tikėjimą savimi ir savo vidinėmis galiomis!
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Mažasis princas“ pagal Antoine de Saint-Exupery knygą „Mažasis princas“

„Mažasis princas“ – tai filosofinė pasaka, švelniai ironizuojanti „rimtą“, tik skaičius ir racionalųjį pradą pripažįstantį suaugusiųjų pasaulį. Čia raginama žvelgti į pasaulį atvira
širdimi, kalbama apie tai, kas iš tiesų svarbu šiame gyvenime – meilę, patirtį, draugystę, atsakomybę. 1943 m. pasirodžiusi nedidelės apimties novelė – alegorinė pasaka „Mažasis princas“ – tapo visų laikų viena geriausiai perkamų knygų pasaulyje. Pagal ją kuriami spektakliai, operos, animaciniai ir vaidybiniai filmai. Savąją inscenizaciją Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pristatantis režisierius Š. Datenis teigia, kad spektaklyje į „Mažojo princo“ pasaulį bus žvelgiama šiuolaikiškai, tačiau esminės knygoje deklaruojamos vertybės išliks tos pačios – tai meilė, draugystė, atsakomybė, bendravimo džiaugsmas. Režisierius įsitikinęs, kad vaikams, o kartu ir suaugusiesiems, vertėtų neužmiršti, kad „tu tampi amžinai atsakingas už tą, ką prisijaukini“. Istorija apie dykumos viduryje priversto nusileisti lėktuvo piloto ir mielo berniuko iš kitos planetos draugystę vienodai žavi tiek vaikus, tiek suaugusiuosius: kaip knygos dedikacijoje rašė Antoine de Saint-Exupery, „visi suaugusieji iš pradžių buvo vaikai“. Kiekvienas, skaitęs šį literatūros klasika tapusį kūrinį, veikiausiai turi susikūręs savąją „Mažojo princo“ viziją. Š. Datenis prisipažįsta, kad šis pasirinkimas stipriai įpareigoja: pasak jo, „Mažasis princas“ yra tapęs tarsi vaikų literatūros „Hamletu“. Spektaklio Šiauliuose kūrėjai „Mažojo princo“ pasaulį bando atverti tarsi žmogiškąjį „kosmosą“, paslaptingą erdvę ir kartu žemišką vietą, kurioje įvyksta svarbiausieji gyvenimo pažinimo momentai. Mažojo princo vaidmuo patikėtas aktoriui Aidui Matučiui. Visus likusius personažus: Pilotą, Garbėtrošką, Girtuoklį, Žibintininką, Rožę, Lapę, Gyvatę, įkūnys du aktoriai – Dalius Jančiauskas ir Monika Šaltytė.
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Blusyno pasakojimai“ pagal Gendručio Morkūno knygą

Vieną dieną, viena šeima – mama, tėtis, dukra ir sūnus – išsiruošė į kelionę automobiliu. Į ilgą kelionę automobiliu. – Ką veikti kelionės metu? – klausia vaikai. Tėvai vaikams pasiūlo
žiūrėti pro langą, nes ten daug įdomių dalykų. Žmonės sako, tų įdomių dalykų krūvos yra miestų parkuose, kaimų keliukuose, gėlių vazonuose ir net taikiai stovinčiuose laikraščių kioskuose. – Bet jeigu greitai nusibosta žiūrėti pro langą ir ieškoti tų įdomių dalykų? Ką tada veikti? – klausia vaikai. – Tada, – atsako tėvai, – žiūrėkite pro automobilio langus ir stebėkite žmones, nes jie patys įdomiausi. Jie būna ir raudoni, ir juodi, ir geltoni, o kartais ilgi, stori, rėksniai, tyleniai, stropūs, išradingi. Jų daug visame pasaulyje. Iš aukštai žmonės atrodo kaip blusos, kurios neranda sau vietos – šokinėja ir laksto iš vienos vietos į kitą. Žodžiu, tikras blusynas. Netikite? Patys pažiūrėkite... Ir tada iš tėvų lūpų pasipila Blusyno pasakojimai apie berniuką ir mergaitę. Viename mieste gyveno mergaitė, kuri linkėjo tik blogus palinkėjimus. Ir jie pildėsi... Tame pačiame mieste gyveno ir vienišas berniukas, kuris turėjo pašėlusiai rūpestingą mamą... Tada tie du vaikai susitiko ir pamilo vienas kitą, o tada tai prasidėjo... Kuo toliau, tuo kelionė darosi įdomesnė, ar ne? Jeigu ir Jūs norite keliauti kartu, ateikite į spektaklį. Prisisekite diržus. Variklis užvestas.
Kultūros paveldas

Archeologiniai papuošalai

Edukacinio užsiėmimo metu pasakojama ir demonstruojama kaip laikui bėgant kito papuošalai. Jų formos darėsi sudėtingesnės ir įvairesnės, dauguma drabužių detalių virto sudėtingais
puošybos elementais (smeigtukai, sagės, galvos apdangalo puošyba, diržo sagtys). Atsirado ir su drabužiu nesusijusių papuošalų, kurie pakeitė amuletus ir buvo nešiojami jau ne kaip tikėjimo dalis, o daugiau dėl grožio (antkaklės, antsmilkiniai, apyrankės, žiedai). Demontruojamos iš žalvario pagamintos geležies amžiaus papuošalų kopijos, kurias mokiniai gali paliesti ir patys pasimatuoti. Praktinės dalies metu mokiniai iš žalvario vielos gamina spiralinį kabutį bei įvijinį žiedą užsuktais galais. Dalyviai, kuriems gerai sekasi minėtos užduotys, turi galimybę pasigaminti ir sudėtingesnės formos žiedų.
Rodomi įrašai: 1791 - 1 8001 800