Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Literatūra

„Raudonės rezidencinė pilis“. Viktorina

Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Raudonės filialo Kultūros paso programa Literatūrinė-istorinė viktorina „Raudonės rezidencinės pilies paslaptys“ skatins naujai
pažvelgti į Raudonės rezidencinės pilies ir jos apylinkių spalvingą ir paslaptingą praeitį. Skirtingose Raudonės miestelio erdvėse ir Raudonės rezidencinėje pilyje veiks kūrybiniai, praktiniai užsiėmimai, įdomios veiklos, kurias ves bibliotekos, bendruomenės atstovai. Kultūros veiklų poreikis padidėjo uždarius Raudonės pagrindinę mokyklą, biblioteka perima švietėjišką-kultūrinę misiją ir ji bus skirta 5-7 klasių moksleiviams, kurie turės galimybę įdomiai veiklai, kūrybiškai leisti laiką. Šia programa bus siekiama naujai pažvelgti į Raudonės rezidencinės pilies praeitį, skatinti bendradarbiavimą tarp panašaus amžiaus jaunimo. Vykdoma programa bus įdomi augančiai kartai, kuri vėliau galės kūrybiškai pažiūrėti į praeitų amžių pasaulį. Programoje dalyvausiantis vaikai ir jaunimas siūlys savo idėjas. Ši kūrybinė viktorina suteiks galimybę vaikams ir jaunimui kokybiškai ir įdomiai praleisti laiką Raudonės rezidencinėje pilyje.
Kultūros paveldas, Kita

Žinomi X nežinomi

Programos tikslas: supažindinti dalyvius su Kauno rotušės aikštėje išsidėsčiusių pastatų istorija bei žymiais Kaunui ir Lietuvai nusipelniusiais asmenimis, kurie juose gyveno arba
dirbo. Programos uždaviniai: 1. Supažindinti programos dalyvius su Kauno senamiestyje rotušės aikštėje esančių pastatų istorija. 2. Atskleisti, kokie žinomi, Kaunui ir Lietuvai nusipelnę žmonės juose gyveno arba dirbo. 3. Teorinėje užsiėmimo dalyje įgytas žinias pritaikyti atliekant komandinę užduotį – atpažįstant svarbius Kauno pastatus. Edukacinėje klasėje dalyviai supažindinami su teorine medžiaga: Kauno miesto istorijai svarbiais pastatais, išsidėsčiusiais Rotušės aikštėje, o taip pat ir žymiais asmenimis, kurie juose gyveno arba dirbo (A. Mickevičius, Antanas Baranauskas, Motiejus Valančius, Saliamonas Banaitis ir kiti ). Pristatydamas objektus edukatorius sąmoningai nemini jų pavadinimų. Po trumpo supažindinimo, dalyviai pasiskirsto į 2–5 komandas ir kartu su edukatore keliauja iki Rotušės aikštės. Edukatorius padalina komandoms užuominas, kurios padės rasti minimus objektus. Iš kiekvienos komandos išrenkamas vadovas – fotografas, kurio tikslas įamžinti kitus komandos narius prie surasto objekto. Komanda nugalėtoja – pirmoji atradusi visus užuominose minimus pastatus ir prie jų nusifotografavusi. Dėmesio! Kadangi užsiėmimo praktinė dalis vyksta lauke, jis yra priklausomas nuo meteorologinių sąlygų. Rekomenduojame užsiėmimą užsakyti šiltuoju metų laikotarpiu.
Kinas

Kino pamoka

Kino pamoka – tai netradicinė pamoka, kurios metu vaikai mokysis į kiną žiūrėti ne tik kaip į pramogą, bet ir atrasti filme užkoduotas režisieriaus žinutes, aptars filmavimo stilių bei
filme atskleistas temas. Prieš kino seansą pasiūloma tema, į kurią reikėtų atkreipti dėmesį žiūrint filmą, užduodami su ja susiję klausimai, skatinant moksleivių atidumą bei kritinį mąstymą. Po filmo moksleiviai kviečiami į interaktyvią diskusiją. Diskusijų temos inovatyvios, nes jos atliepia į Jungtinių Tautų iškeltus tikslus. Mokiniai kviečiami aptarti iškeltas problemas, sprendimų, pasirinkimų galimybes, bei filmavimo stilių, kūrybiškai atsakinėti į klausimus, diskutuoti, argumentuoti savo nuomonę. Skirtingi filmai rodomi skirtingoms amžiaus grupėms. Filmų sąrašas nuolatos pildomas ir atnaujinamas (jį galima rasti https://www.garsas.lt/vaikams-ir-jaunimui/kino-pamokos/ bei http://www.mokausiiskino.lt/puslapiai/7/filmu-programa internetinėse svetainėse). Su 5-8 klasių moksleiviais aptariamos patyčios ir jų priežastys, vaikų tarpusavio bendravimas, santykiai su suaugusiais, smurtas prieš vaikus, proto ir emocijų darna, šeimos samprata ir šeiminės problemos, savęs pažinimo svarba, kultūrinis identitetas, patriotiškumas ir pilietiškumas, valstybės tarnautojų sąžiningumas, kultūriniai skirtumai. 9-12 klasių moksleiviai diskusijoje nagrinės savojo tapatumo paieškas, kultūrinį identitetą, aptars emocines žaizdas, psichologinius kompleksus, kaip jie veikia asmenybę bei kaip iš jų išsilaisvinti, lytinio tapatumo suvokimą, atsakingą lytinį elgesį, gyvybės sampratą, atsakomybę už kitą asmenį, visuomenės įtaką paauglių sprendimams, neteisėtą žmonių išnaudojimą, nusikalstamumą, nelegalų įdarbinimą, žmonių santykius su valstybe ir pagarbą jai, kovą dėl teisingumo, institucijų skaidrumą, netikrų žinių fenomeną bei sąmoningą vartojimą.
Dailė, Kultūros paveldas

Knygos kelias

Muziejaus ekspozicijoje dalyviai supažindinami su spaudos draudimo laikotarpiu Sūduvos krašte; veikiančiomis slaptosiomis mokyklomis, knygnešių biografijomis ir jų darbo specifika,
leidžiama spauda. Gautai informacijai užtvirtinti dalyviai žaidžia komandinį žaidimą, spęndžia kryžiažodį, atlieka užduotį su grifeline lentele, susipažysta su spaudos draudimo laikotarpio leistais spaudos leidiniais bei juos tyrinėja. . Antroje edukacijos dalyje dalyviai gamina rankų darbo knygutę, ją dekoruoja zanavykų kraštui budingu ornamentu, bei susipažysta su knygos atsiradino istorija. Pagamintą knygutę mokiniai pasiima su savimi namo.
Kita

„Žuvininkai mes esme“

Edukacinis užsiėmimas „Žuvininkai mes esme“ kviečia į žvejybą Baltijos jūroje! Ne į pramoninę, pramoginę, bet pažintinę žvejybą! Kelionės metu lauks susitikimai su Baltijos jūroje
gyvenančias šunimis, rupūžėmis, kiaulėmis ir kitais dar negirdėtais, galbūt nematytais gyvūnais. Šioje žvejyboje bus proga išgirsti ruonio kalbėjimą, paliesti Baltijos jūroje gyvenančio banginuko keterą, susipažinti su pačiu rūpestingiausiu tėveliu ir pasižadėti jūrai būti jos draugu ir rūpinti ja amžinai.
Dailė

Kaleidoskopas

Pagrindinis paslaugos tikslas – ugdyti dalyvių meninę ir pažinimo kompetencijas, kuriant kaleidoskopus. Uždaviniai: 1. Susipažinti ir išbandyti iliuzijų kambarius. 2. Sužinoti kas yra
iliuzija, kaip ji veikia. 3. Skatinti dalyvių vaizduotę, norą kurti. 4. Išmokti patiems pasigaminti iliuziją. Dalyviai, edukacinio užsiėmimo metu, sužinos kas yra iliuzija, pamatys ir išbandys iliuzijų kambarius bei lavins vaizduotę, kūrybinius gebėjimus, kūrybinį mąstymą, pasitelkdami saviraiškos laisvę, dekoruojant savo sukonstruotą kaleidoskopą.
Literatūra, Kita

Vincas Kudirka ir jo bendražygiai varpininkai

Edukacinėje programoje 9 – 12 (I – IV) klasių mokiniams siūlomis šios veiklos: pažintinė ekskursija susipažinti su muziejaus informaciniais ištekliais apie sapudos draudimo laikotarpį
ir iškiliausias jo asmenybes, pasirinkti asmeniškai patrauklią asmenybę ir, parengtuose informacijos rinkimo lapuose, pasižymėti informaciją, būsimam istorijos ar literatūros pamokos rašto darbui apie pasirinktą asmenybę (referatui, literatūriniam rašiniui, ese). Informacijos šaltiniai: muziejaus eksponatai, dokumentiniai filmai, jų itraukos (8 – 10 min trukmės), nuotraukos ekspozicijų monitoriuose, konferencijų salėje, suskaitmeninti periodiniai leidiniai muziejaus interaktyviuose teminaluose, knygos ir periodiniai leidiniai, jų kopijos iš fondų. Frontaliai ir individualiai susipažinę su informaciniais šaltiniais mokiniai turės galimybę pasirengti rašyti apie juos sudominusią spaudos draudimo laikotarpio istorinę asmenybę. Užduotis skatins būti dėmesingais klausytojais, stebėtojais ir vertintojais atsirenkant informaciją. Refleksija vyks konferencijų salėje, kur, naudodamiesi multimedija, mokiniai, pasiskirstę į grupes pasirinktos asmenybės pagrindu, pristatys informaciją apie asmenybes. Inicijuosime diskusiją, kaip šios asmenybės paveiktų mus, jei gyventų XXI amžiuje.
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Ežiukas rūke“ pagal S. Kozlovo knygos „Ežiukas rūke“ pasakas

Režisierius Paulius Ignatavičius šiauliečiams paruošė sceninę interpretaciją pagal S. Kozlovo knygos „Ežiukas rūke“ pasakas. Tai trumpos, keistos ir neretai komiškos istorijos, savo
paprastumu ir literatūrine verte prilygstančios A. A. Milno „Mikei Pūkuotukui“, A. de Sent-Egziuperi „Mažajam princui“. Daugelis mūsų su malonumu prisimena Jurijaus Noršteino sukurtą animacinį filmuką „Ežiukas rūke“, kuris 2003 m. buvo išrinktas geriausiu visų laikų ir tautų animaciniu filmu. S. Kozlovo pasakos yra kitokios: jose nėra didaktikos, tiesmukų pamokymų ar naivaus infantilumo. Spektaklio režisierius, kaip ir knygos autorius, pasitiki vaikų intelektu ir nuovoka suprasti net keisčiausius dalykus. Pagrindiniai veikėjai (Ežiukas, Meškiukas, Kiškis) keliauja iš vienos pasakos į kitą ir nuolat patenka į keistas situacijas, kurios išprovokuoja ir tokius pat keistus veikėjų apmąstymus įvairiausiomis temomis. Ežiukas, Meškiukas ir jų draugai didžiąją savo laiko dalį tiesiog mėgaujasi paprastais gyvenimo malonumais: žaidžia miške, bendrauja, džiaugiasi vienas kito draugija, geria arbatą, stebi saulėlydžius... Neretai veiksmas gimsta apmąstymo metu: įlipus į vamzdį, galima nukakti į mėnulį; liūdesį nubaidytų jūra namuose... „Stebuklas šiose pasakose neatrodo stebuklingas – jis toks paprastas, lyg tas kasdienis arbatos puodelis. Veikėjų nevaržo jokie moksliniai realybės dėsniai. Imdamiesi kokios nors iš pažiūros absurdiškos veiklos – kad ir jūros kūrimo namuose – veikėjai nenustemba, kai ji iš tiesų atsiranda. Čia viskas yra įmanoma ir tam nereikia magiškų pagalbininkų ar priemonių”.
Dailė, Etninė kultūra

Molio kalba protėvių rankose

Kūrybinis-praktinis užsiėmimas „Molio kalba protėvių rankose“ – puiki galimybė išmokti lipdyti praktiškus indus. Kad ir kur bebūsi, radęs molio – nepražūsi... Susipažinsime su pačia
seniausia lipdymo technika Lietuvoje – virveline, kuria mūsų protėviai lipdė visus buityje naudojamus indus. Šia technika nusilipdysim dubenėlį, vyresni moksleiviai – gal ir visą dubenį. Mokysimės technikos subtilybių, kad indas išeitų tvirtas, gražus ir, žinoma, funkcionalus. Retušuosim jį, padabinsim baltiškais raštais, suteikdami puošnumo. Gautus lipdinius aptarsime, pasigrožėsime jų individualumu ir paliksime džiūti bei degti. Išdegti darbai bus atiduoti jų autoriams. Patikėkite – pamatę išdegtus dubenėlius, paklausite: ar tikrai tai mano širdies ir rankų darbas!
Kultūros paveldas

Žemaitijos piliakalnių slėpiniai

Pirmoji užsiėmimo dalis vyksta archeologijos ekspozicijoje, kurioje sukurtos puikios galimybės analizuoti piliakalnių tinklą Žemaitijoje, pamatyti unikalius eksponatus – archeologinius
radinius. Dalyviai susipažįsta su archeologijos kompleksų (gyvenvietės, piliakalnio arba kapinyno): Medvėgalio, Šatrijos, Paplienijos, Gandingos - archeologiniais radiniais. Klausimų - atsakymų ir diskusijos metodu akcentuojama piliakalnių reikšmė ir unikalumas. Diskutuojama apie darbo įrankius, papuošalus ir ginklus. Ypatingas ir retas radinys senovės gyvenvietėse, darbo įrankis – molinis arba akmeninis verpstukas. Antroje, praktinėje užsiėmimo dalyje, kuri vyksta edukacijų klasėje, dalyviai pasigamina iš molio verpstuko smagratį ir jį ornamentuoja baltiškų ženklų motyvais. Užsiėmimo tikslas - per Žemaitijos piliakalnių tinklo ir radinių pažinimą padėti mokiniams pažinti savo krašto išskirtinumą, gyvenimo įgūdžius, ugdyti kūrybines kompetencijas. Užsiėmimo metu mokiniai diskutuoja apie senovės baltų pasaulio suvokimą, skatinami ieškoti skirtumų ir panašumų su šiuolaikinio žmogaus žiniomis ir suvokimu, tuo ugdoma savistaba, gebėjimas kritiškai mastyti.
Rodomi įrašai: 1791 - 1 8001 812