DĖMESIO! Sausio mėnesį vyks sistemos atnaujinimo darbai. Vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“, neformalaus vaikų švietimo renginiai stabdomi.
Dizainas, Kita

Pirmoji pažintis su robotais

Veiklos aprašymas: žodį robotas sugalvojo visai ne mechanikas, o rašytojas. Daugelis rašytojų kūrė kūrinius, kuriuose herojai buvo ne vien tik žmonės, bet ir robotai. Skaitytojai
dievino mokslinę fantastinę literatūrą, kurioje vaizdžiai buvo pasakojama apie tai, kokia gali būti ateitis. O ateityje buvo vaizduojama daugybė unikalių ir nežinomų technologijų, minimi robotizuoti humanoidai, gyvensiantys tarp žmonių. Po Antrojo Pasaulinio karo buvo pradėti gaminti pirmieji robotai - žaislai. Edukacijos metu mokiniai paanalizuos pirmuosius robotizuotus išradimus literatūroje ir pop kultūroje. Sužinos, kaip atrodė pirmieji robotai – žaislai. Pažintinė dalis: teorinės dalies metu mokiniams bus parodyta vaizdinė medžiaga apie robotų atsiradimą literatūroje ir pop kultūroje. Kūrybinė veikla: iš skirtingo tipo medžiagų sukonstruos roboto modelį. Praktinė mokslinė veikla: modelyje sujungs elektros šaltinį su varikliu, kurio dėka robotas judės ir suksis. Tikslas - susipažinti su robotų atsiradimo istorija literatūroje ir pop kultūroje. Priemonės: variklis, baterijos laikiklis, laidai, pagrindo plokštė, baterija AA, karšti klijai, užtrauktukas, dekoravimo priemonės (blizgučiai, lipdukai, siūlų burbuliukai). Rezultatai: kiekvienas mokinys susikonstruos judantį, besisukantį robotuką.
Dailė, Etninė kultūra

Zanavykiška sagė

Edukacinio užsiėmimo pagrindinis tikslas – suteikti daugiau žinių apie zanavykų krašto buities puošybos elementus, simbolius, spalvas. Uždaviniai: 1) skatinti mokinių domėjimąsi etnine
kultūra; 2) suteikti žinių apie tradicinius zanavykų buities puošybos elementus, simbolius, spalvas; 2) supažindinti mokinius su ornamentiniu dekoravimu – vienu iš seniausių būdų, naudojamų žmogaus buičiai papuošti; 3) skatinti mokinių vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: pasakojimas, diskusija, demonstravimas ir iliustravimas, varžytuvės, individualus kūrybinis darbas. Priemonės, kurias gaus kiekvienas mokinys: polimerinis molis, vandeniniai pieštukai, vandens indai, sviestinis popierius, įvairūs antspaudai ornamentams, metalinės formelės, kita dalomoji medžiaga. Numatoma veikla ir siektini rezultatai: edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpa apžvalgine ekskursija po muziejų. Jos metu apžiūrimi konkretūs etnografiniai eksponatai: tapytos kraitinės skrynios, medžio dirbiniai (verpstės ir prieverpstės), audiniai, zanavykų tautinis kostiumas. Pasakojimo metu akcentuojami zanavykų kraštui būdingi puošybos – geometriniai, augaliniai, gyvūniniai – elementai, spalvinė gama, simbolika. Aptariama gyvybės medžio reikšmė ant kraitinių skrynių. Po trumpos apžvalgos užsiėmimo dalyviai varžosi tarpusavyje atsakinėdami į klausimus, susijusius su prieš tai išgirstu pasakojimu ir matytais daiktais. Vėliau dalyviai palydimi į kūrybines dirbtuves, kur kiekvienas gauna reikalingas priemones ir savo rankomis iš polimerinio molio nusilipdo po tulpės-lelijos žiedo arba paukščiuko formos sagę. Kūrybinio proceso metu mokiniai susipažįsta su polimerinio molio savybėmis, jį minko, kočioja, formuoja metalinių formelių pagalba tulpės-lelijos žiedą arba paukštuką, jį dekoruoja įvairiomis pasirinktomis faktūromis ir išdega krosnelėje. Atvėsusius darbelius mokiniai šlifuoja ir spalvina vandeniniais dažais. Savo rankomis susikurtą zanavykišką sagę pasiima į namus.
Lėlių teatras

Edukacinis spektaklis „Peliuko pasakų dirbtuvėlė“

Spektaklis „Peliuko pasakų dirbtuvėlė“ yra edukacinio pobūdžio, skirtas pradinių klasių mokiniams. Jo tikslas – ugdyti smalsią, kritiškai mąstančią, kūrybišką, menu besidominčią
asmenybę, suteikiant mokiniams žinių apie lėlių teatro spektaklio kūrimo principus, aktyviai juos įtraukiant į kūrybinį procesą. Edukacinio spektaklio uždaviniai: 1. supažindinti mokinius su lėlių teatro meno galimybėmis; 2. skatinti mokinius aktyviai reikšti savo nuomonę; 3. skatinti mokinių kūrybiškumą ieškant situacijų sprendimų; 4. ugdyti mokinių gebėjimą numatyti elgesio pasekmes; 5. skatinti mokinių bendradarbiavimo kultūrą; 6. skatinti mokinių visapusišką domėjimąsi menu. Metodai: vaidinimo stebėjimas, vaidinimas, žaidimas, diskusija. Aktualumas: Spektaklis ,,Peliuko pasakų dirbtuvėlė“ yra aktualus pradinių klasių mokiniams, nes edukaciją sudaro daug žaidybinių elementų, kurių dėka jaunasis žiūrovas laisvai gali išreikšti savo kūrybiškumą, individualumą. Mokinys, aktyviai įsitraukdamas į spektaklio veiksmą, gali geriau sukaupti dėmesį, įsidėmėti daugiau informacijos apie lėlių teatrui būdingus bruožus, pozityviau vertinti teatrą, kaip savęs išraiškos formą. Spektaklio ,,Peliuko pasakų dirbtuvėlė“ aprašymas: Atsižvelgus į augantį edukacinių programų poreikį, KVLT Lėlių muziejuje sukurtas edukacinis spektaklis pradinių klasių mokiniams „Peliuko pasakų dirbtuvėlė“, kurį režisavo jaunosios kartos menininkė, „Auksinių scenos kryžių“ laureatė Gintarė Radvilavičiūtė. Pagrindinis spektaklio personažas – padūkėlis Peliukas, paragintas aktorės ir žiūrovų, praskleidžia Pasakų dirbtuvėlės uždangą ir kviečia susipažinti su lėlių spektaklio gimimo procesu, kūrybine grupe: autoriumi, režisieriumi, dailininku, kompozitoriumi, lėlių ir dekoracijų gamintojais. Taikant patrauklias inovatyvias teatrinės raiškos priemones ir žaidybinius elementus, žiūrovai supažindinami su lėlių teatro žanro subtilybėmis, spektaklio sukūrimo principais ir kūrybinės komandos funkcijomis.
Kita

Žygiai ikimokyklinukams ir pradinukams

Dviejų valandų žygis pradinukams visada prasideda nuo pasitikrinimo, ar visi pasiruošę žygiui (kuprinė, vanduo, batai, striukė) ir pasisveikinimo vieni su kitais ir šalia esančia
aplinka (saulė, žolė, paukščiai) Skatiname pagarbą gyvybei plačiąja prasme. Tada priklausomai nuo vaikų amžiaus ir sezoniškumo, žygio metu atliekame keturias - penkias užduotis. Jeigu tai ruduo, žaidžiame rudens lauko - lėlių (lapų) teatrą, vaškinėmis kreidelėmis renkame lapus ir juos žymime savo lape, kuriame rudens muziką sustoję ratu. Žygiuojame, nes tikime, kad fizinis aktyvumas yra labai svarbi geros savijautos dalis bet kokio amžiaus žmogui. Žiemą darome eksperimentus: lydome sniegą, nes reikia vandens, o tradicinių lietuvių liaudies šokių galime mokytis ir lauke. Piešiame su pirštinėmis ant kabančių lentų. Pavasaris suponuoja žaidimų su vandeniu ir muzikos instrumentų darymas lauke. Vasara - lobių ruošimas, slėpimas/kasimas, žemėlapių sudarymas, kompaso naudojimas (galima įtraukti geocaching aplinkaciją ir naudoti moderniąsias technologijas)
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Karamelinių saldainių gaminimo edukacinė programa

Edukacinės programos tikslas sudaryti palankias sąlygas tautinio paveldo produkto karamelinių saldainių gaminimo tradicijų išsaugojimui, perėmimui ir populiarinimui. Programos metu
dalyviai supažindinami su karamelinių saldainių gaminimo amato ištakomis ir tradicijomis. Edukacijos metu dalyviai stebi karamelės gaminimo procesą. Degustuoja karamelę, o iš pagamintos karamelės masės patys formuoja saldainius, juos dailiai supakuoja ir išsineša.
Dramos teatras

Spektaklis vaikams "Iš bičių gyvenimo"

Spektaklis „Iš bičių gyvenimo“ tai - edukacinis interaktyvus spektaklis pradinių klasių mokiniams. Scenarijaus autorė Zita Banelienė, režisierė Šviesa Šulc. Darbštus ir žingeidus
Žydintis Krūmas susidraugauja su tinginėle Bite Ai. Ji gyvena avilyje, kurį prižiūri Bitininkas. Vieną naktį į bitutės namelį įsilaužia smaližius Meškinas. Kaip elgsis draugai? Ką darys Bitininkas? Ar pavyks herojams išsaugoti medų? „Iš bičių gyvenimo” – tai dar ir interaktyvus spektaklis, kuriame puoselėjamas darbštumas ir mandagumas. Spektaklio metu jaunieji žiūrovai karu su herojais atlieka mankštą, šoka ir dainuoja. Vaikai mokomi suprasti, kas yra draugystė, gėris, darbštumas, mokosi pažinti gamtą, daug sužino apie bites ir kaip atsiranda medus. Mokiniai sužino apie bitučių paslaptingą pasaulį ir svarbą, kokį didelį darbą atlieka šie maži nuostabūs vabzdžiai ir kaip juos reikia saugoti ir globoti. Spektaklio tikslas – išmokyti vaikus suprasti, kaip svarbu būti darbščiais ir draugiškais, mylėti gamtą, neskriausti mažesnių ir silpnesnių. O svarbiausia, kad visas problemas bei pačius didžiausius nesutarimus galima išspręsti draugiškai.
Lėlių teatras

Lėlių ir objektų spektaklis „Užburtas kalnas“

Spektaklyje ,,Užburtas kalnas” pasakojama apie kalno papėdėje įsikūrusias skirtingų tikėjimų tautas, nuo saulėtekio iki saulėlydžio gyvenančias pagal savo papročius, mentalitetą ir
tradicijas. Jos niekaip negali sutarti, kieno religija yra svarbesnė, kieno Dievas yra galingesnis. Netikėtai kalno viršūnėje įsiplieskus žiburiui, pasklinda gandas, kad, jei koks drąsuolis palies jį ranka, žmonės taps laimingi iki pat amžių pabaigos. Viską pametę dėl pažadėtos laimės, pamiršę savo namus, vaikus ir tėvus, tautų atstovai puola ropštis į debesis siekiančią viršukalnę. Begalinis noras paliesti Laimės žiburį priverčia per amžių amžius besikivirčijančius kaimynus pamiršti pykčius ir drauge siekti tikslo. Spektaklyje paveikiomis teatrinės raiškos priemonėmis siekiama atskleisti amžiną ir visais laikais aktualų tautų konfliktų absurdiškumą ir komiškumą, kylantį iš noro įrodyti savojo Dievo galią, tačiau, nepaisant skirtingos pasaulėžiūros, visas tautas vienija bendras laimės troškimas. Siekiant įtaigiau ir suprantamiau perteikti spektaklio idėją, taikomas interaktyvus bendravimo su žiūrovais metodas - prieš spektaklį režisierius ir aktorius A. Žiurauskas trumpai apžvelgia pastatymo turinį, bendrauja su auditorija ir įvardija pagrindinius pastatymo tikslus. Po vaidinimo aktorius veda diskusiją, reflektuoja, kartu su auditorija ieško sprendimų, kokiais būdais galima mažinti diskriminaciją ir nepakantumą visuomenėje. Spektaklis ,,Užburtas kalnas“ skatina ne tik geriau suprasti religijos istoriją, kultūrinius skirtumus, bet ir puoselėti pakantumą, empatiją ir pagarbą šalia esančiam. Vaidinimo ,,Užburtas kalnas” kūrybinė komanda 2019 m. apdovanota „Fortūnos“ statulėle ir „Auksiniu scenos kryžiumi“.
Kultūros paveldas, Kita

Faktų medžioklė Plungės išmaniajame parke

Klasė, atėjusi į edukaciją, padalijama į grupes. Joms duodami žemėlapiai su pažymėtais Plungės parke esančiais kultūriniais objektais bei užduočių lapai. Atėjusi į žemėlapyje pažymėtą
vietą, grupė susiranda žemėlapyje nurodytą QR kodų lentelę, esančią ant akmens ar tiltelio. Pasitelkę mobiliajame telefone turimą programėlę, perskaito informaciją apie konkretų Plungės parko kultūrinį ar gamtinį objektą. Taip pat – atlieka lape pažymėtą užduotį. Po to grupė eina į kitą pažymėtą vietą, ieško lentelės su QR kodais, atlieka užduotį ir t. t. Pirmoji į finalinį punktą atvykusi komanda gauna papildomų taškų. Kol tikrinami komandų užduočių lapai, refleksijai surengiama žaibo viktorina iš edukacijos metu įgytų žinių. Atsižvelgdami į mokinių amžių ir skirtingą mokymosi patirtį, viktorinai sudarėme du klausimynus: skirtą 5–6 kl. mokiniams ir pritaikytą 7–8 kl. mokiniams. Visos komandos apdovanojamos prizais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Tradiciniai žaislai

Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai supažindami su Zanavykų muziejaus ekpozicijoje esančiais eksponatais, kurie yra susije su vaikų gyvenimu, taip pat pasakojimo metu mokiniai
supažindinami su senovėje gyvenusių vaikų buities sąlygomis, jų žaidimais, bei kitomis veiklomis. Mokiniai sužino kokie buvo mergaičių ir berniukų auklėjimo skirtumai, ir jų žaidimai bei žaislai. Taip pat papasakojama iš kokių medžiagų ir kaip buvo gaminami žaislai vaikams, kuo skyrėsi paprastų valstiečių ir turtingųjų vaikų žaislai bei veikla. Mokiniai užsiėmimo metu skatimami diskutuoti apie dabartinių ir senovėje gyvenusių vaikų gyvenimo sąlygas, pareigas ir raidos galimybes. Pamąstyti, ar yra pasaulyje vaikų, kurie dar ir dabar taip žaidžia, kaip žaisdavo mūsų protėviai. Kas lėmė, kad taip pasikeitė gyvenimo sąlygos. Taip pat, kodėl yra svarbu išsaugoti žinias apie praeitį. Praktinio užsiėmimo metu, kuris vyksta edukacijų klasėje, mokiniai iš medienos ruošinių pasigamina žaisliuką ir jį dekoruoja pasirinktomis spalvomis. Šios veiklos metu mokiniai taip pat supažindinami su lietuvių liaudies spalvų simbolinėmis reikšmėmis. Pagamintą žaisliuką mokiniai po edukacijos išsineša su savimi.
Etninė kultūra, Daugiakultūriškumas

Edukacija ,,Kitas veidas“

Edukacija ,,Kitas veidas“ Medicininė kaukė – šių dienų kūrinys? Nieko panašaus, – apsaugą nuo viruso žmonės ėmė nešioti prieš 400 metų. O apsauga nuo dvasių dar seniau – prieš daugiau
nei 9000 metų. Senąja ispanų kalba kaukė reiškia kitą veidą, todėl žmonės kaukę dėvėjo norėdami pasislėpti. Tačiau ne tik, ar žinai, kad senovėje mokiniai už prastą mokymąsi galėjo būti nubausti priverčiant juos nešioti ,,gėdos“ kaukę su asilo ausimis? Afrikos genčių kariai baisiomis kaukėmis stengėsi išgąsdinti savo priešus, senovės inkai – prisikviesti mirusiųjų dvasias, o lietuviai – išvaryti visus negerumus iš savo kiemo. Kaukės gali būti naudojamos ritualuose, ceremonijose, medžioklėje, šventėse, karuose, spektakliuose, teatruose, madoje, sporte, filmuose, taip pat medicinos, apsaugos ar profesiniais tikslais. Pasaulyje veikia net keletas muziejų, skirtų įvairių rūšių kaukėms. Edukacijos metu susipažinsite su įdomiausiomis pasaulio kaukėmis, senovės graikų, japonų teatrais, sužinosite apie kam kaukės reikalingosVenecijos karnavalo dalyviams, o kam – numirėliams. Edukacija skirta 2-4 ir 5-8 klasių mokiniams. Priklausomai nuo mokinių amžiaus, jų gebėjimų taikomi skirtingi mokymo metodai: 2-4 klasių mokiniai atlieka kūrybinę užduotį ir iš pateiktų medžiagų kuria teatro kaukę, 5-8 klasių mokiniai žiūri video medžiagą apie pomirtinių kaukių gamybą, susipažįsta su žinomiausiais kino filmais, kurių herojų įvaizdis kuriamas naudojant kaukę.
Rodomi įrašai: 1801 - 1 8102 096