Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Dailė

Lipdymo edukacinė programa

Menas, jo svarba ir nauda pedagogikoje vis dažniau minima rengiant mokymosi programas. Todėl siūlomai edukacijos programai pasirinkta taikomoji dailė, lipdymas – formuojant modeliną.
Tai dailės šaka, skirtingai nei kitos, lydima praktiškumo, funkcijos. Lipdymo edukacija – dinamiškas užsisėmimas, skatinantis meninę saviraišką, kritinį mąstymą, taip pat lavinantis smulkiąją motoriką, senso-motoriką, vaizduotę, emocinę išraišką, moksleivių kultūrinį sąmoningumą, puoselėjant jų kūrybiškumą, loginį ir kritinį mąstymą, individualumą. Tokių užsiėmimų svarba ypač reikšminga vaiko pojūčių raidai. Ji prisideda prie aplinkos reiškinių suvokimo- logiško jų vertinimo, numatant įvykių eiliškumą ir galimą, atliktų veiksmų, galutinį rezultatą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Kurėnas - žvejo namai“

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Kurėnas - žvejo namai“ Kuršių marios – vandens telkinys, kurį nuo Baltijos jūros skiria siaura smėlio juosta – Kuršių nerija. Marios seklios ir
žuvingos, todėl ir žvejyba čia populiari. Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai pateks į seniausio burlaivio statybos menamą dirbtuvę. Čia teks įveikti medžio, virvės, dervos, šieno, akmens, degtukų, drobės ir spalvų iššūkį! Dalyviai ir laivę pastatys, ir dalelę Kuršių marių baseino etnokultūrinio paveldo atras.
Dailė, Kultūros paveldas

Fluxus, arba Jurgis Mačiūnas

Jūsų laukia pažintis su Fluxus žaidimo ir meno principais. Užsiėmimo metu kursite fluxus paštą, keliausite į ,,Juodosios skylės" platybes bei išbandysite kitas smagias užduotis.
Kultūros paveldas, Muzika

„Keliaukime į liaudies muzikos šalį“

Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio
rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Edukacijos dalyviai gros įvairiais liaudies muzikos instrumentais: kanklėmis, armonika, būgnu, akmenukais, skudučiais, lumzdeliais, mokysis giedoti sutartines, dainuoti liaudies dainas, šokti liaudies ratelius ir šokius, susipažins su žvakių gamybos amatu. Vaikai dalyvaus kultūrinėje edukacinėje veikloje, turės galimybę prisiliesti prie senųjų etno muzikavimo tradicijų. Po tradicinių dainų ir šokių visi dalyviai susipažins su vaškinėmis žvakėmis. Žvakės nuo seniausių laikų buvo laikomos apsaugos ir dvasingumo simboliu. Jomis mūsų senoliai pasišviesdavo dirbdami įvairius namų ruošos darbus, tikėjo, jog jos apsaugo nuo negandų, blogųjų dvasių, sugeria neigiamą energiją, turi gydomųjų galių. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužino žvakės atsiradimo istoriją, su žvakėmis susijusius papročius, žvakių liejimo technologijas ir būdus. Taip pademonstruojamos senosios apšvietimo priemonės: žibinčiai, žibalinės lempos, žibintai. Praktinio užsiėmimo metu mokiniai iš lininio siūlo mokomi nusivyti dagtį, o žvakelę susisuka iš natūralaus bičių vaško plokštelės. Edukacinę programą ves Baisogalos kultūros centro folkloro ansamblis ,,Dainoriai" ir Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centro darbuotojai. Jokio amžiaus apribojimo nėra. Dėmesys –kiekvienam pagal poreikius ir kūrybines idėjas.
Etninė kultūra

Velykų margučiai

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai bus supažindinami su Šventų Velykų reikšme, tradicijomis ir papročiais. Pasakojama apie Gavėnios laikotarpio prasmę; Verbų sekmadienį ir verbų
rišimą; demonstruojami verbų pavyzdžiai; pristatomi velykinio kiaušinio marginimo būdai bei raštų simbolika; žaidžiami velykiniai žaidimai (margučių ridenimas); supažindinama su atvelykio tradicijomis. Praktinės užduoties metu, skambant Velykų muzikai, mokiniai išmoks marginti kiaušinius karštu vašku. Edukacinė programa sukurs šventišką nuotaiką mokinių širdyse, padės suvokti Šventų Velykų prasmę žmonių gyvenime.
Dailė, Literatūra

Pa(si)keitimai graikų mituose, lietuvių tautosakoje bei mene

Senųjų ir naujųjų mitų atspindžiai literatūroje ir dailėje. Integruota literatūros ir dailės pamoka. Pamokos pradžioje išsiaiškinama mito sąvoka (mitas – kolektyvinis mąstymo būdas,
o pasakojimas – tai mito refleksija). Prisimenami antikiniai mitai apie pradžių pradžią – viskas gimė iš Chaoso. Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ irgi kalba apie pradžią – kaip kūrėsi nepriklausoma Lietuva, kas radosi iš tuomečio chaoso. Mokiniai parodoje sustoja prie objektų, turinčių ryškiausią dešimto dešimtmečio žymę. Aiškinamasi, kaip, pasikeitus gyvenimui, keitėsi žmonių mąstymas – čia pasitelkiamos filosofų Žano Bodrijaro, Ėricho Fromo, Gintauto Mažeikio įžvalgos apie vartotojų visuomenės mitus. Prisimenama graikų mitologija, turto dievai ir mitai apie turtą, aptariamas dešimtąjį dešimtmetį išryškėjęs „kieto vyruko“ mitas. Analizuojant graikų mitą apie Narcizą bei Virginijos Kulvinskaitės romano „Kai aš buvau malalietka“ ištrauką, stebima, kaip pasikeitė požiūris į kūno grožį ir gėrėjimąsi savimi. 90-taisiais feisbuką atstojo anketų sąsiuviniai – juose klasės draugai išsakydavo viską apie save. Mokiniams duodama praktinė užduotis – gavę „anketos“ lapą, grupėmis tyrinėdami parodos eksponatus, jie turi atkurti ir rišliai aprašyti dešimtojo dešimtmečio žmogų: jo išvaizdą, pomėgius, požiūrį į gyvenimą. Grupė pristato savo darbą kitoms grupėms. Pamoka baigiama refleksija.
Literatūra, Etninė kultūra

Kas A. Miškinio novelėj „Sabesčius ir Lucius“ surašyta...

Laukiu visų atvykstančių į senybinę Juknėnų kaimo sodybą. Čia mes patirsime piemenuko dalią, paklaidžiosime po A. Miškinio knygos „Žaliaduonių gegužė“ novelės „Sabesčius ir Lucius“
puslapius. Tyrinėsime piemenuko maišelio turinį: akmenukai gyvuliams skaičiuoti ir „apsaugai“ nuo vilko, peiliukas, duonos riekė, padžiūvusio sūrio galas, bulvė, druskos žiupsnelis. Aiškinsimės, o kam gi jie? Žarijose kepsime bulves, o susirinkę prie ugniakuro valgydami, bendrausime, dalinsimės patirtimi, kalbėsime ir lyginsime, o kaip gi gyvename šiandien. Žaisime novelėje aprašytą „Apynasrių vogimo“ ir kitus judriuosius piemenukų žaidimus, iš gamtinių medžiagų gaminsime dūdelę arba rėknę. Smagiai leisime laiką būdami kartu!
Muzika, Etninė kultūra

Lietuvių liaudies instrumentai ir jų gamyba

Ne kiekvienas galime būti muzikantu ar muzikos instrumentų meistru, bet sužinoti, pabandyti Utenos kraštotyros muziejuje suteikiama galimybė kiekvienam! Ką gali žinoti...Kūrybiniame
edukaciniame užsiėmime susipažinsime, pasigaminsime bei visi kartu muzikuosime lietuvių liaudies instrumentais. Sužinosime, kokie instrumentai būdingi Lietuvos regionams, kokie jų pavadinimai, kokia sandara, iš ko gaminami, kokie jų derinimo būdai, kaip tam tikru instrumentu išgaunamas garsas. Kas tam tikru instrumentu grodavo (vyrai, moterys, piemenys...). Kokie instrumentų panaudojimo tikslai: ar tai buities įrankis, apeiginė priemonė, ar instrumentas naudotas pasilinksminimui? Išgirsime skirtingais instrumentais atliekamas įvairaus repertuaro melodijas, per kurias atsiskleis specifinės kiekvieno instrumento muzikavimo galimybės. Kad geriau pažintume tam tikrų instrumentų savybes ir repertuarą, mokysimės groti arba išgauti skirtingų instrumentų skirtingus balsus. Pagal instrumentų meistro pagamintų instrumentų pavyzdžius išmoksime gaminti šiaudo ir plunksnos birbynes, molines švilpynes. O pasigaminę – išbandysime, ar pasiekėme norimą rezultatą!
Fotografija

Fotografo asistentas

Fotografijos muziejus kviečia moksleivius tapti fotografo asistentais ir patirti fotografavimo proceso magiją profesionalioje studijoje. Moksleiviai apsilankę muziejuje, pirmiausia, bus
įtraukiami į gyvą pasakojimą, kuris leidžia pažinti pastato istoriją ir jo glaudžius ryšius su fotografija, gyvuojančius jau daug metų. Neilgai trukus veiksmas persikelia į profesionalią fotostudiją, kurioje moksleiviai susipažįsta su jos aplinka ir technika – fotoaparatais, apšvietimo ir kita įranga. Užsiėmimo metu moksleiviams atskleidžiami fotografavimo pagrindai ir portretinės fotografijos specifika: mokomasi parinkti apšvietimą, posūkį, kompoziciją, išbandyti klasikinę portretų apšvietimo schemą, kuri buvo paveldėta iš tapytojų ir vėliau adaptuota fotografijai. Darbo fotostudijoje metu moksleiviai patiria kaip gimsta profesionali portretinė fotografija tapdami fotografo asistentais ir modeliais. Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai pamato, kiek daug informacijos slypi po vieno mygtuko paspaudimu, kurios suvaldymas kartu su kūrybiniu polėkiu gali nuvesti į stebinantį ir daug džiaugsmo teikiantį rezultatą. Pasibaigus užsiėmimui, mokiniai yra kviečiami apžiūrėti muziejuje veikiančias parodas.
Kultūros paveldas

Grožio paslaptys pagal Kiprą Petrauską

Ar žinote, kaip tarpukario Lietuvoje moterys puoselėdavo grožį? Ogi – muilu. Gamindami kvapnų muilą, sužinosite ne tik tarpukario moterų grožio paslaptis, bet ir susipažinsite su Kipro
Petrausko asmenybe, jo kūrybine veikla ir pomėgiais, išgirsite, kokiomis aplinkybėmis atsirado ir išpopuliarėjo Kipro Petrausko vardinis muilas.
Rodomi įrašai: 1801 - 1 8101 812