Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus“ (išvažiuojamoji)

Spektaklis „Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus“ sukurtas pagal latvių rašytojos Anos Saksės knygą „Pasakos apie gėles“, spektaklio režisierius Aidas Giniotis. Istorijas pasakoja,
žaidžia ir rimtomis temomis apie meilę, nesantaiką ir net priklausomybę nuo maisto su vaikais kalbasi aktoriai Viola Klimčiauskaitė/Birutė Belada Tauterytė, Benita Vasauskaitė bei Jonas Šarkus. Muziką sukūrė Vytautas Leistrumas. Dailininkės Lauros Luišaitytės iniciatyva prisimintas šešėlių teatras. “Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus” pagal Anos Saksės pasakas. Režisierius: Aidas Giniotis. Vaidina: Benita Vasauskaitė, Birutė Belada Tauterytė/Viola Klimčiauskaitė, Jonas Šarkus Muzikos autorius: Vytautas Leistrumas. Scenografė ir kostiumų dailininkė: Laura Luišaitytė
Kita

„Žuvininkai mes esme“

Edukacinis užsiėmimas „Žuvininkai mes esme“ kviečia į žvejybą Baltijos jūroje! Ne į pramoninę, pramoginę, bet pažintinę žvejybą! Kelionės metu lauks susitikimai su Baltijos jūroje
gyvenančias šunimis, rupūžėmis, kiaulėmis ir kitais dar negirdėtais, galbūt nematytais gyvūnais. Šioje žvejyboje bus proga išgirsti ruonio kalbėjimą, paliesti Baltijos jūroje gyvenančio banginuko keterą, susipažinti su pačiu rūpestingiausiu tėveliu ir pasižadėti jūrai būti jos draugu ir rūpinti ja amžinai.
Dramos teatras

"Improvizacijos dirbtuvės" išvažiuojamoji edukacija

Jaunieji Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai kviečia 9-12 klasių moksleivius į improvizacijų dirbtuves, kurių metu, pasitelkus teatrinius žaidimus, moksleiviai bus supažindinami
su pagrindiniais improvizacijos metodais, taps aktyviais dalyviais ir ugdys savo kūrybiškumą. Pasitelkiamos veiklos moko jaunimą drąsos, geriau pajusti savo kūną ir balsą, pasitikėti savimi ir draugu, lavinti reakcijas, atpalaiduoti vaizduotę ir pasinerti į smagią kūrybos erdvę. Dirbtuvių metu suteikiama erdvė laisvai improvizuojant kurti istorijas, išmėginti jėgas scenoje, vaidinant įvairias situacijas iš mokyklos kasdienybės. Čia niekas nerašys pažymių. Čia nereikės nieko galvoti, ruoštis ar žinoti. Tik valanda pačių smagiausių žaidimų ir vaizduotės pokštų, kurie atskleis aktoriaus profesijos subtilybes ir improvizacijų galimybes.
Kita, Etninė kultūra

Edukacinė programa "Bitininkauti smagu"

Edukacinės programos metu ne tik sužinosite, bet ir pamatysite kaip atrodo įvairios bičių gyvenamos erdvės, kokie įrankiai ir įranga reikalingi bitininkaujant. Sužinosite kas buvo
pirmasis bitininkystės mokytojas, ir koks darbas verda avilyje. Pažinsite sveikatinančius bičių produktus. Išragausite medaus skonius. Edukaciją užbaigsime arbatos su medumi vaišėmis. Programos trukmė: iki 1,5 val. Grupės dydis: nuo 10 iki 30 asmenų. Programos kaina: 6 eur/asmeniui. Programa skirta įvairaus amžiaus asmenims norintiems susipažinti su bitininkyste smaližiaujant.
Architektūra, Dailė

Iliuzijos mene

Paslaugos tikslas – supažindinti vaikus su iliuzijų menu, pateikiant skirtingų menininkų darbus ir iliuzijų meną išreikštą skirtingomis formomis. Edukacijos pabaigoje mokiniai atliks
meninę užduotį. Panaudodami teorines žinias, gautas edukacijos metu, jie bandys individualiai kurti. Analizuodami pavyzdžius, vaikai sukurs anamorfinę iliuziją. Per praktinę veiklą vaikai suvoks, kad jie patys gali būti kūrėjai ir pasidaryti iškreipto vaizdo iliuziją. Jūsų laukia smagi ir spalvota edukacija, kurios metu neteks nuobodžiauti – kursime, galvosime, spėliosime ir diskutuosime!
Kita

,,Partizano dienoraštis''

Ar žinote, kada ir kodėl prasidėjo partizaninis karas? Kiek metų jis tęsėsi ir kiek žmonių jame dalyvavo? Viską apie partizaninį karą sužinosite edukacinėje pamokoje ,,Partizano
dienoraštis''. Praktinių užduočių metu išmoksite atpažinti apygardų antsiuvus, sužinosite kiek jų buvo ir kaip Lietuvoje buvo išsidėsčiusios apygardos. Susipažinsite su partizanų bunkeriais, slėptuvėmis, ginklais, uniforma ir kovos, bei partizaninio gyvenimo ypatumais. Filmuotos medžiagos demonstravimo metu pajausite to laikmečio atmosferą, kuri leis išgyventi to laikotarpio kovotojų būtį, kuri kelia didžiulę pagarbą ir pasididžiavimą mūsų tautos kovotojais už laisvę, partizanais - didvyriais.
Kultūros paveldas, Muzika

Kaip Natukas Pauzės ieškojo

Tikslas – netradiciškai, įdomiai pristatyti lietuviškos operos raidą Kaune nuo 1921 m. iki šių dienų. Uždaviniai: 1. Žaidžiant žaidimą, pažinti lietuviškas operas bei jų kūrėjus. 2.
Atliekant užduotis atkreipti dėmesį į operų pastatymus, scenografiją, kostiumus. 3. Pristatyti pagrindines su opera susijusias sąvokas. Siekiami rezultatai: 1. Mokiniai pažins lietuviškas operas bei jų kūrėjus. 2. Mokiniai susipažins su autentiškais operų rekvizitais. 3. Mokiniai išmoks pagrindines su operomis susijusias sąvokas. Priemonės: parodos erdvė, kėgliukai, kauliukas ridenimui, dėlionės, klausimų kortelės, komandų pavadinimų kortelės. Užsiėmimo eiga: 1. Lankytojai supažindinami su parodos erdve bei ten esančia informacija. Parodos „Nuo „Birutės“ iki „Dryžuotos operos“ erdvėje eksponuojamos įvairių operos spektaklių programos, fotografijos, scenografijų eskizai, autentiški kostiumai. Vaizdinė informacija praturtinta atsiliepimais iš spaudos, teatralų prisiminimais bei įdomiais faktais apie operas. 2. Pasiskirstome komandomis. 3. Žaidžiame žaidimą – ieškome pauzės. Žaidėjai traukia burtus ir pagal juos paskirstomi į komandas. Komanda išsirenka norimos spalvos kėgliuką, su kuriuo keliaus per žaidimą. Ridenamas kauliukas. Žaidimas sudarytas iš 32 antžeminių plokštelių, sujungtų rodyklėmis. Kiekviena plokštelė turi savo simbolį. Atsistojus ant simboliu pažymėtos plokštelės reikia atlikti duotą užduotį. Simbolių reikšmės: 1. Dėlionės detalė – sudėlioti dėlionę. 2. Žiūronai – ištraukus kortelę su kostiumo ar scenografijos fragmentu, surasti ir pasakyti iš kokios operos ir kokia tai dalis. 3. Klaustukas – atsakyti į klausimą. 4. Akiniai – iš kelių variantų išrinkti teisingą atsakymą. 5. Užlipus ant juodos plokštelės – ėjimą praleisti. Laimi greičiausiai užduotis įveikusi komanda.
Dramos teatras

Spektaklis „Nebylys“ pagal Juozo Tumo-Vaižganto apysaką

Spektaklis „Nebylys“, pelnęs daugybę reikšmingų teatro apdovanojimų, siūlo vyresniųjų klasių moksleiviams vieną įdomiausių ir originaliausių J. Tumo –Vaižganto kūrybos interpretacijų
profesionalaus teatro scenoje. Inscenizacijos autorius ir sumanytojas yra vienas ryškiausių teatro kūrėjų – režisierius Jonas Vaitkus. Jis, kartu su garsių scenos meistrų komanda pateikė savitą „Nebylio“ versiją, kurioje, pasitelkiant šiuolaikines teatro raiškos priemones, plėtojami pagrindiniai J. Tumo- Vaižganto apysakos motyvai. „Nebylys“ – tai daugiasluoksnis pasakojimas, kurio pagrindas –neleistina meilė ir ribos, kurias peržengęs žmogus sugriauna savo gyvenimą. „Nebylio“ siužetą vienu sakiniu galima būtų nusakyti kaip tragiškai susiklosčiusią draugystės ir meilės istoriją apie du draugus, pamilusius vieną moterį. Ši apysaka pasižymi psichologine gelme, moraliniu turiniu, kurie spektaklyje perteikiami ne tik žodžiu, bet įspūdinga scenografija, video projekcijomis, judesiu, išraiškinga vaidyba. Spektaklis užduoda daug klausimų, verčia susimąstyti apie meilės jėgą ir žmogiškąją prigimtį. Po spektaklio vyks susitikimas su aktoriais, kurio metu bus diskutuojama, atsakoma į moksleivių klausimus, supažindinama su kūrybiniu procesu.
Kultūros paveldas

S3 - Surask, Sužinok, Sudėliok

Edukacijos dalyviai mobilios programėlės pagalba atlieka užduotis ir atsakinėja į pateiktus klausimus, susijusius su Žemaičių muziejuje „Alka“ esančiais įdomiausiais eksponatas,
Žemaitijos istorija. Atsakę į klausimus ir atlikę užduotis, dalyviai renka dėlionės detales, kurias, apžiūrėdami Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslo „Agripina perkelia savo vyro Germaniko palaikus į tėvynę“ originalą ir klausydamiesi jo istorijos, sudėlioja į pilną šio paveikslo dėlionę. Naudojami metodai: stebėjimas, diskusija, dedukcija. Tikslas - supažindinti dalyvius su Žemaitijos regiono istorija bei gausiu unikaliu paveldu, saugomu muziejuje. Užsiėmimo uždaviniai: ugdyti dalyvių pastabumą, skatinti mastyti, išmokyti aktyviai naudoti muziejaus ekspozicijas kaip informacijos šaltinį.
Literatūra, Kita

Lietuviškosios tapatybės problema

Tapatybė nėra paveldima. Ji yra sąmoninga veikla ir identifikavimasis su tuo, kas mums egzistenciškai svarbiausia. Kas gi svarbiausia šių dienų lietuviui? Atsakymo galime ieškoti
lietuvių poezijoje. Ar kas nors pasikeitė nuo Maironio laikų, kai jo eilėraščių žmogus taip gražiai identifikavosi su Lietuva? Siūlome įdomią kelionę po lietuvių poezijos tekstus. Nuo 5 iki 10 stotelių. Trumpų stabtelėjimų. Nuo Maironio „Graži tu mano brangi tėvyne“ iki Aido Marčėno lyrinio herojaus, kalbančio Mėnulio Dievulio vardu: „Kur ta jūsų Tėvynė? Dykynė, / dykuma... Lietuva – pavogta“. Jei jau Lietuva pavogta, tai kelkime klausimą: ką išgyvena mūsų lietuviškoji tapatybė, XXI amžiuje tampanti problema? Žmogus dabar yra kaip niekada laisvas. Vieni dar gali išsaugoti savo tautinę tapatybę, kiti gali ją ir prarasti, tapdami pasaulio piliečiais. Ar saugus būtų žmogus, netekęs tautinės tapatybės? Mūsų parinkti tekstai turėtų įrodyti, jog nesaugus. Turėtume visi kartu nutarti, jog mūsų Lietuva, sauganti savo tautą ir lietuvius, turi galimybių būti, nes vis dar joje gimsta ir auga kūrybingi, valingi, protingi, bendrąjį interesą ir tautos garbę branginantys ir lietuviškai kalbantys žmonės. Mūsų tauta, vis labiau pasaulyje išsisklaidanti, tapatybę prarandanti, nesunyks, nieks nepavogs mūsų šalies. Tai didžioji mūsų viltis.
Rodomi įrašai: 1951 - 1 9602 063