Literatūra, Etninė kultūra

Kas A. Miškinio novelėj „Sabesčius ir Lucius“ surašyta...

Laukiu visų atvykstančių į senybinę Juknėnų kaimo sodybą. Čia mes patirsime piemenuko dalią, paklaidžiosime po A. Miškinio knygos „Žaliaduonių gegužė“ novelės „Sabesčius ir Lucius“
puslapius. Tyrinėsime piemenuko maišelio turinį: akmenukai gyvuliams skaičiuoti ir „apsaugai“ nuo vilko, peiliukas, duonos riekė, padžiūvusio sūrio galas, bulvė, druskos žiupsnelis. Aiškinsimės, o kam gi jie? Žarijose kepsime bulves, o susirinkę prie ugniakuro valgydami, bendrausime, dalinsimės patirtimi, kalbėsime ir lyginsime, o kaip gi gyvename šiandien. Žaisime novelėje aprašytą „Apynasrių vogimo“ ir kitus judriuosius piemenukų žaidimus, iš gamtinių medžiagų gaminsime dūdelę arba rėknę. Smagiai leisime laiką būdami kartu!
Kita

,,Pasmerktieji negrįžti''

Ar žinote kada ir kodėl buvo Lietuvos žmonės tremiami į Sibirą? Kur jie buvo apgyvendinti, kokius darbus buvo priversti dirbi? Kur ir kokiomis sąlygomis gyveno? Kaip gyveno tremtinių
vaikai, kokius darbus turėjo dirbti? Ką išgyveno ir patyrė mažamečiai tremtyje? Į visus šiuos klausimus bus atsakyta edukacinės pamokos metu ,,Pasmerktieji negrįžti''. Vaiko akimis, per autentiškus piešinius demonstruojamus ekrane, išgyvens visus sunkios kelionės ir gyvenimo etapus. Praktinės užduoties metu, iš duonos gaminant rožančių vaikai pajaus ir išgyvens bendrystę suvienijusią tautą tragiškų įvykių sūkuryje. Pamatys istorinių - archyvinių nuotraukų, išgirs pasakojimus leidžiančius pajausti praeities kartų išgyvenimus, didžiulę neteisybę žmonių ir ypač vaikų atžvilgiu. Pajaus mūsų tautiečių begalinį ryžtą ir troškimą grįžti į Tėvynę.
Kultūros paveldas

Riedėjo dardėjo diližanai

Ar norėtumėte pakeliauti laiku? Utenos kraštotyros muziejus siūlo galimybę nusikelti…., ne, ne į viduramžius (nors gal ir visai smagu būtų), bet į 19 a. Paklausite, kodėl? Juk senesni
laikai būtų įdomiau! Todėl, kad Utena turi traktą Sankt Peterburgas–Varšuva, kad mieste baltuoja gražuoliai pašto pastatai, kad palei traktą dar išlikusios „kašarkos“ ir „stražarkos“. Įlipkim į diližaną Utenos pašto stotyje ir gal mums maloniai linktelės galva garsusis prancūzas Onorė de Balzakas… O gal teks laimė atsisėsti šalia būsimo poeto ir vyskupo Antano Baranausko, ir jis papasakos apie savo kelionę „Petaburkan“… Su Rusijos carais, kurie Utenoje lankėsi bene tris kartus, gal ir nepavyks pasilabinti, bet akies krašteliu kurį nors pamatyti tikrai bus galima! Telegramą draugams galėsite perduoti 1839 m. pašto kelyje nutiesta ilgiausia pasaulyje optinio telegrafo linija. Telegramos tekstą visai nesudėtinga parašyti – įsivaizduokit, kad rašot SMS. Persikėlę į savo laikmetį galėsime palyginti ir įvertinti technologijas, ryšius tarp šalių, galimybes keliauti ir pažinti. Traktas, jo pastatai stovi daugiau kaip 180 metų, dabar juos vertiname kaip kultūros paveldą. Pasidalinsime įžvalgomis ir supratimu apie kultūros paveldą, jo reikšmę ir kaip jis perduodamas iš kartos į kartą. Laukiame Jūsų kelionėje laiku su smagiu sustojimu Utenoje ir tikimės, kad patirsite netikėtumų, atradimų, nuotykių! Juk mūsų kelionės tikslas – vertinti krašto ekonominius, visuomeninius, kultūrinius pokyčius.
Kita, Etninė kultūra

Knyga - praeities ir dabarties liudininkė

Edukacinio užsiėmimo metu 2 – 4 klasių mokiniai susipažins su muziejaus ekspozicijose ir fonduose esančiomis knygomis, rankraščiais, jų kopijomis, interaktyviais ištekliais, galės juos
stebėti, vartyti, skaityti, palyginti, suprasti, kad knygos yra istorijos liudininkės - aktualus, saugotinas, besikeičiantis, įdomus praeities žmonių kultūrinis palikimas. Įgytą patirtį ir žinias reflektuos minčių žemėlapyje įrašydami (arba sudėliodami iš duotų apibūdinimų) 3 skirtingų knygų panašumus ir skirtumus. Kūrybinėje muziejaus dirbtuvėlėje, įmindami mįsles apie knygą, raštą, atkoduos jų raktinius žodžius, po to patys kurs mįsles edukacijos tema ir jose užkoduos asmeniškai aktualius knygų požymius. Edukacijos patalpoje sudarysime sąlygas mokiniams pasijusti senovės raštininkais, tušu su žąsies plunksnomis užrašančiais ant sendinto liniuoto popieriaus juostų savo sukurtas ar edukatorės pasiūlytas mįsles ir jas iliustruojančiais. Baigę kūrybinį darbą pasidalins įspūdžiais, emocijomis, pristatys vieni kitiems sukurtas ritinines mįslių knygutes, kurias, perrištas vytine juostele, išsineš atminimui. Šios veiklos ir jų metu įgytos patirtys integruojasi su pradinių klasių lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų ugdymo turiniu, stiprina mokinių nuostatą domėtis knygomis – praeities kultūros liudininkėmis, vertinti rašymą, skaitymą kaip asmeniškai ir visuomeniškai svarbias veiklas, norą mokytis dailyraščio, rašybos, pasitikėti savo jėgomis ir valia, kurti ir patirti kūrybos džiaugsmą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Darbas žmogų puošia

Muziejaus ekspozicijoje mokiniai bus supažindinami su lietuvių liaudies buitimi, ūkio prietaisais, valstiečių ūkiniais darbais. Tuomet mokiniai kviečiami pamąstyti, kuo šiandieninė
buitis skiriasi nuo buvusios prieš daugiau nei šimtą metų. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų/metų laiko užsiėmimo praktinė dalis vyks arba lauke, arba muziejaus edukacinėje klasėje. Vykstant užsiėmimui lauke mokiniai bus kviečiami skalbti geldoje, naudotis bezmėnu, lyginti kočėlais, nešti vandenį nasčiais bei žaisti lietuvių liaudies žaidimus su kojūkais ir slidėmis. Jei užsiėmimas vyks edukacinėje klasėje, mokiniai bus kviečiami prisiminti lietuvių liaudies darbus žiemos vakarais. Mokiniai mokysis austi, verpti ir velti vilną, šukuoti linus. Taip pat mokiniams bus užmenamos mįslės, skaitomos patarlės, pasakos, žaidžiami rateliai, vėliau užsiėmimo dalyviai patys kurs pasaką arba mįsles, kaip tai darė mūsų protėviai.
Dramos teatras

Ekskursija Juozo Miltinio dramos teatre 5–12 kl.

Edukacinės ekskursijos po Juozo Miltinio dramos teatrą tikslas – atskleisti paslaptingą teatro pasaulį, supažindinti su teatro struktūra, elgesio teatre taisyklėmis, spektaklio kūrimo
procesu. Edukacinės programos dalyviai turi galimybę klausti juos dominančių klausimų, gilinti žinias apie teatro atsiradimo svarbą Panevėžyje. Siekiami rezultatai: Edukacinės programos dalyviai sužino apie teatre veikiančias tarnybas, kurios nėra matomos spektaklio metu. Aplanko vietas, kurios paprastai nėra prieinamos žiūrovams. Edukacinė ekskursija po teatrą lavina vaizduotę ir ugdo teatro meno supratimą bei svarbą. Edukacinės ekskursijos po teatrą metu trumpai papasakojama, kas yra teatras, kaip gimsta spektaklis, kokių profesijų žmonės dirba teatre, kokie yra jų darbo ypatumai. Ekskursijos metu aplankoma teatro scena, supažindinama su elgesio joje taisyklėmis, užkulisiais, dekoracijų sandėliu, rekvizito kambariu. Kelionės po teatrą metu sutinkamas personažas iš spektaklio (10–15 min. mini spektaklis, pokalbis). Užsukus į grimo kambarius supažindinama su teatrinio grimo atlikimo subtilybėmis ir svarba. Apsilankius kostiumų sandėlyje apžiūrimi teatriniai kostiumai. Tokios pažinties su teatru metu vaikai sužino, kodėl šis teatras vienintelis Lietuvoje pavadintas asmens vardu, apsilankoma Juozo Miltinio darbo kabinete ir vaikai supažindinami su šia spalvinga asmenybe, kuri Lietuvos teatro raidai darė didelę įtaką. Vaikai edukacinės ekskursijos metu pasijunta tikrais teatralais.
Dailė

Proginiai atspaudai

Kūrybinių dirbtuvėlių tikslas – supažindinti su netradicine grafikos technika – moliotipija, kuriant netradicinius spalvotus atspaudus nuo molinių plokštelių. Uždaviniai: (1) pasirinkti
kuriamo atspaudo temą, (2) sukurti spalvotą atspaudą nuo molio plokštelės, (3) aptarti sukurtos temos darbelius. Mokymosi žingsniai – molio plokštelės pasiruošimas, piešinio išraižymas, padengimas dažais, atspaudimas. Šio užsiėmimo atitiktis bendrojo lavinimo programai – meninio ugdymo edukacinės programos (dailė, muzika, teatras). Socialinės edukacinės programos (pasaulio pažinimas, istorija, geografija, pilietiškumo pagrindai). Integruojamosios programos (mokymosi mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi, sveikatos ir gyvenimo įgūdžių, kultūrinio sąmoningumo, prevencinės programos). Technologijos edukacinės programos. Kūrybinių dirbtuvėlių vieta – edukacinė klasė Utenos meno centre. Naudojamos priemonės: molis, stekai, lentelės, kočėlai, specialūs peiliukai, akriliniai dažai, kempinėlės. Trumpas aprašymas Pažintį su atspaudų gamyba jaunieji kūrėjai pradės nuo molio. Sužinos apie molio savybes ir jo platų panaudojimą. Šiuo atveju tai bus netradicinis molio panaudojimas kūryboje. Gavę molio, patys išsikočios blyną, ant kurio išraižys norimą piešinį. Naudodami kempinėlę, piešinį padengs norimomis spalvomis. Prie piešinio priglaudę ir prispaudę popieriaus lapą, gaus nuostabų piešinio atspaudą. Dar vieną atspaudimą bus galima pakartoti ant spalvoto popieriaus. Baigę darbą jaunieji lankytojai sudės atspaudus džiūti ir pasidarys mažą savo darbelių parodą. Dirbdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią įvairovę galima gauti dirbant ta pačia technika. Kiekvieno autoriaus atspaudas skirsis ir turiniu, ir forma, ir spalvine išraiška. Tai skatins mąstymą, individualumą, kūrybiškumą. Užsiėmimo metu padarytos moliotipijos bus atiduodamos autoriams.
Kultūros paveldas

Linksmosios Cypruko istorijos

Tikslas – parodyti, kad kiekvienas padykęs vaikas gali tapti gerbiamu ir mylimu Lietuvos piliečiu. Uždaviniai: 1. Papasakoti apie K. Petrausko tėvus. 2. Pristatyti Cypruko vaikystės
nuotykius. 3. Aptarti, kaip Cyprukas tapo Kiprijanu Ivanovičium. Siekiami rezultatai: 1. Mokiniai susipažins su memorialine K. ir M. Petrauskų skyriaus ekspozicija. 2. Mokiniai susipažins su K. Petrausko asmenybe. 3. Mokiniai atliks pasirinktąją praktinę užduotį ir įtvirtins žinias. Ekskursijos metu mažiesiems lankytojams pristatomas žymių Lietuvos menininkų Miko ir Kipro Petrauskų namas, kurio memorialiniame bute yra išsaugota autentiška XX a. pradžios istorinė aplinka: baldai, dalis namų apyvokos daiktų, paveikslų kolekcija. Edukatorė, pasakodama atsiminimus, trumpas istorijas iš Kipro Petrausko vaikystės, jaunystės, atskleis pagrindinius šio žymaus žmogaus būdo bruožus, asmenybės ypatumus, atkreips dėmesį į tai, kad kiekvienas išdykėlis gali tapti rimtu vyru. Praktinėje ekskursijos dalyje galimi du variantai: • Žaidimas „Linksmieji klausimai“. • Knygelės „Svečiuose pas Kiprą Petrauską“ pildymas ir teorinės medžiagos aptarimas. Priemonės: žaidimas „Linksmieji klausimai“, knygelė „Svečiuose pas Kiprą Petrauską“.
Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Žuvininkai mes esme“

Edukacinis užsiėmimas „Žuvininkai mes esme“ kviečia į žvejybą Baltijos jūroje! Ne į pramoninę, pramoginę, bet pažintinę žvejybą! Kelionės metu lauks susitikimai su Baltijos jūroje
gyvenančias šunimis, rupūžėmis, kiaulėmis ir kitais dar negirdėtais, galbūt nematytais gyvūnais. Šioje žvejyboje bus proga išgirsti ruonio kalbėjimą, paliesti Baltijos jūroje gyvenančio banginuko keterą, susipažinti su pačiu rūpestingiausiu tėveliu ir pasižadėti jūrai būti jos draugu ir rūpinti ja amžinai.
Kultūros paveldas, Muzika

Palapinė, kelionė ir muzika

M. ir K. Petrauskų skyrius kviečia išbandyti linksmą edukacinį žaidimą “Palapinė, kelionė ir muzika”, kurio metu leisimės į pažintinę kelionę po lietuviškos muzikos pasaulį. Žaidimo
dalyviai susipažins su svarbiausiomis asmenybėmis, įvykiais ir datomis, lavins savo pastabumą, ieškodami paveikslėlių, pasislėpusių tarp margaspalvių palapinių, gros įvairiais muzikos instrumentais. Tikslas - edukacinio žaidimo būdu supažindinti lankytojus su svarbiausiomis Lietuvos profesionaliosios muzikos istorijos asmenybėmis, įvykiais bei sąvokomis. Žaidimą sudaro trys tuneliais sujungtos vigvamo tipo palapinės, užduočių klausimai, dėlionės, muzikos instrumentai. Atsakymai į klausimus pateikiami palapinių vidinėse ir išorinėse sienose. Vaikai ieškodami atsakymų turės aktyviai judėti palapinių viduje ir aplink jas. Uždaviniai: 1. Žaisti edukacinį žaidimą ir atlikti užduotis: - pagroti pasirinktu muzikos instrumentu (fleita, trimitu, smuiku ar klarnetu); - sudėlioti dėlionę, pasirinkus vieną iš 5 siūlomų; - surasti piešinio, kostiumo, instrumento detalės vietą palapinėse; - atsakyti į edukatoriaus klausimą. Naudojami metodai: Žodiniai: aiškinimas, pasakojimas, pokalbis Vaizdiniai: demonstravimas, iliustravimas Pratybos: muzikinės Žaidybinis–vaidybinis. Ugdomosios kompetencijos Kultūrinė, socialinė, pažinimo, komunikavimo, iniciatyvumo, kūrybingumo, pilietiškumo, kultūrinio sąmoningumo, emocijų valdymo, bendradarbiavimo.
Rodomi įrašai: 1971 - 1 9802 058