Kita

Dvaro pramogos ir kultūra

Paslauga yra skirta vyresniųjų klasių moksleiviams. Jos metu moksleiviai susipažįsta su Jurbarko krašto gyventojų sąlygomis Rusijos imperijos sudėtyje. Renginio metu sužino, koks
pramoginis laisvalaikio didikų gyvenimas virė dvaruose, kokie buvo šokiai, muzika, pomėgiai, žaidimai, rankdarbiai, ugdomi kūrybiniai gebėjimai. Muziejuje yra galimybės su šiais dalykais susipažinti: yra ekspozicija ,,Dvaro istorija ir kultūra" su vertingais ir turinį atitinkančiais eksponatais. Yra įrengta rūbinė, kurioje susipažįstama su to meto madomis, rūbais, šukuosenomis. Čia galima apsirengti moterų, vyrų, vaikų rūbais, nusifotografuoti. Muziejuje yra sukurtas videofilmas apie dvarą ir kunigaikščius Vasilčikovus. Dvaro pastatai, kiemas ir parkas, kur yra įsikūręs muziejus, suteikia galimybes pamatyti dvaro architektūrą, gėlynus, kitą augmeniją. Buvusioje dvaro cerkvėje dabar yra muziejaus parodų ir koncertų salė, kur galima aplankyti profesionaliojo meno kūrinių parodas ir aptarti dvaro klestėjimo laikotarpio meną. Muziejuje yra išlikusios dvariškių nuotraukos, kunigaikštienės dienoraštis, kuris skaitomas renginio metu. Muziejaus židinio salėje yra galimybė susipažinti su arbatos gėrimo tradicijomis, pasianso dėliojimu, pažaisti žaidimą su vėduoklėmis, puošti skrybėlaites. Paslauga bus teikiama kiekvienos savaitės antradienį nuo 10 val.
Dailė

Atrask muziejų žaisdamas

Užsiėmimo tikslas - pasyvius muziejaus lankytojus-stebėtojus paversti aktyviais dalyviais-tyrėjais. Moksleivių grupė suskirstoma į komandas, kurios gauna panašias užduotis. Užduočių
tikslas - per aktyvią veiklą susipažinti su muziejaus eksponatais, gauti naujos informacijos apie menininkus. Grupės sprendžia kryžiažodžius, fotografuoja, ieško skirtumų, keliauja labirintu, pristatinėja rezultatus draugams, diskutuoja. Taikoma metodika padeda moksleiviams atskleisti naujas savo galimybių ribas, išbandyti save naujame vaidmenyje. Aktyvi veikla skatina smalsumą, kūrybiškumą, keičia požiūrį į muziejų. Užduočių sudėtingumas parenkamas pagal amžiaus grupes, užsiėmimas pritaikytas ir mišraus amžiaus grupėms. Sudaromos galimybės vaikams aktyviai veikti ir džiaugtis pasiektais rezultatais.
Muzika, Etninė kultūra

Ruoškimės Užgavėnėms!

Trims karaliams išvykus, pradėkime ruoštis linksmai ir nuotaikingai žiemos pabaigtuvių šventei – Užgavėnėms! Atvykę į Tautinės muzikos skyrių, pateksite į siautulingą šventės
muzikinį-improvizacinį šėlsmą, kuriame susikursite savo Personažą (kaukių atsinešti nebūtina – bet tikrai galima), pasipuošite žavingomis kaukėmis, įgausite drąsos susipykti ir susitaikyti, kursite ir grosite Užgavėnių instrumentais, išbandysite lietuviško persirengėlių karnavalo – Užgavėnių – papročius ir reikšmę. Turimas žinias taikysite viešame pasirodyme ir Užgavėnių viktorinoje. Galimai nusipelnysite „Užgavėnių Atlaidų Popierio“! Muziejaus ekspozicija pritaikyta regos negalią turintiems asmenims – pateikiama informacija Brailio tekstu, ekspozicijoje yra daug garso įrašų, naudojami edukaciniai instrumentai. Skyriuje yra specialus keltuvas asmenims, naudojantiems neįgaliojo vežimėlį, todėl turime galimybę priimti asmenų su judėjimo negalia grupes. Vis dėlto ekspozicinė erdvė nedidelė, todėl galime priimti tik iki 7 asmenų su judėjimo negalia grupes. Galimas edukacinio užsiėmimo vedimas regėjimo negalią turintiems dalyviams – užsiėmime dalyviai atlieka Užgavėnėms, būdingas dainas, žaidžia žaidimus. Edukatorius turi patirties vedant užsiėmimus asmenims su regos, proto negalia. Užsakant užsiėmimą grupei su specialiaisiais poreikiais, prašome apie tai informuoti rezervacijos formoje.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „O tuo metu Klaipėdoje... Kuršiai“

„Dieve, saugok mus nuo vikingų!“ Kas slypi šioje XIII–XVa. Vakarų Europos gyventojų maldoje? Edukaciniame užsiėmime „O tuo metu Klaipėdoje ... kuršiai“ atsakymo į šį klausimą paieškos
link dalyviai leisis į interaktyvią, intelektualią, patyrimais ir atradimais paženklintą kelionę. Šiuolaikinių metodų pagalba atkurtame XIII–XVa. Klaipėdos likimą lėmusiame istoriniame kontekste užsiėmimo dalyviai susipažins su kuršiais – baltų vikingais. • Ne už stalo sėdami mokiniai ieškos atsakymų, kokiais laivais, kuriais keliais, kokiais tikslais tuo metu Klaipėdoje siautėjo kuršiai. • Ne klausydami pasakojimų, o bandydami pakinkyti vėją, sužinos, kuris jų siautėja, skandina laivus, kuris neša kuršiams turtus. • Ne kasinėdami, bet tyrinėdami atskleis kuršių lobio turinį. Apie ginklus ir papuošalus, apie kuršišką palikimą Klaipėdai, kultūrai, istorijai ir mūsų pačių tapatybei... tokio turinio istorijas kurs dalyviai, pažinę kuršių lobį. Edukacinio užsiėmimo turinys leis ne tik pažinti, bet ir savyje atrasti senuosius Klaipėdos gyventojus - kuršius.
Kita

,,Kai gyveno karaliai''

Ar žinote, kas buvo pirmas ir vienintelis Lietuvos karalius? Kas buvo Lietuvos karalienė ir kuo ji vardu? Kurias žemes valdė karalius, kur ir kokiose pilyse gyveno? Kaip atrodė
karaliaus laiškai ir raštai, kaip buvo rašomi ir antspauduojami? Kaip atrodė karaliaus Mindaugo kariai ir jų ginkluotė, kiek svėrė riterio kalavijas ir šarvai? Kaip kare buvo naudojama katapulta - didžiausias ir pavojingiausias ginklas tų laikų! Kaip su ja šaudoma? Tas ir kitas istorines bei detektyvines užduotis spręsime edukacinėje pamokoje ,,Kai gyveno karaliai''.
Architektūra, Etninė kultūra

Baltojo gandro miestas – Ramygala

Ramygala - nuostabus miestelis Lietuvos viduryje, su sena istorija, įdomiomis legendomis, išskirtine urbanistika, įstabaus grožio neogotikine bažnyčia. Tai pirmasis miestelis
Lietuvoje, savo herbui pasirinkęs baltąjį gandrą - paukštį, su kurio simbolika susiję seniausi mūsų papročiai ir tradicijos, kuris reikšmingas bei įdomus ir kitoms pasaulio tautoms. Programa atskleidžia Ramygalos miestelio istorijos reikšmingumą, įdomiai ir patraukliai jaunajai kartai pateikia etnokultūrines vertybes. Programos laikas pralekia akimirksniu klausant pasakojimų ir istorijų, stebint architektūrą, kuriant gandrus ir ragaujant arbatą su ,,gandro bandelėmis". Visi dalyviai gauna dokumentą, liudijantį kas ir kada aplankė Ramygalą - baltojo gandro miestą. Programos trukmė 90 minučių.
Kultūros paveldas

Kauno pilies mozaika

"Kauno pilies istorijos mozaika" - tai apžvalginė ekskursija, kurios metu lankytojai supažindinami su pilies istorija ir funkcijomis, dabartine Pilies skyriaus ekspozicija.
Ekskursijos metu dalyviai turi galimybę išbandyti interaktyvias edukacines pramogas: gėdos stulpą, kalinio grandines, pasimatuoti senovinius aksesuarus, "pažaisti archeologus".
Dailė, Kita

Menas išgelbės pasaulį arba kaip suprasti meną

Keista, bet dar ir šiandien į modernų meną (XIX a. pab. – XX a. pr.) daugelis žiūri nepatikliai. Neretai nuostabą ar net juoką sukelia 1915 m. sukurtas K. Malevičiaus paveikslas „Juodas
kvadratas“. Vis dar nesuvokiama, kad menininko dvasinė tikrovė gali būti išreikšta įvairiomis meninėmis priemonėmis. Dažnas pamatęs įvairių XIX a. pab. – XX a. pr. modernizmo meno srovių kūrinius pamano, ar net garsiai replikuoja: „ir aš taip galėčiau“. Nenumanydami, kad spalvinė klausa, novatoriškumas, koncepcija nėra lengvai suvokiami ir kopijuojami dalykai. Daugeliui sunku suprasti modernizmo meną, jis atbaido neįgudusį vartotoją, dėl nežinojimo bei kelia daug klausimų: kas yra modernistinis menas, kodėl jis atsirado, ką menininkai norėjo savo menu pasakyti? Kokia viso to esmė? Kodėl jis jiems atrodo nesuprantamas, nepriimtinas, svetimas ar net brutalus. Todėl pagrindinis šio užsiėimo tikslas ir yra atsakyti moksleiviams į paminėtus klausimus supažindinant juos su XIX a. pab. – XX a. pr. išaugusiais įvairiais meniniais sąjūdžiais, kurie dabar vadinami modernizmo menu. Teorinėje edukacinio užsiėmimo dalyje moksleiviai sužinos, kodėl XIX a. pab. – XX a. pr. menininkai ėmė laužyti akademines taisykles, kodėl ėmė studijuoti pirmykščių genčių meną, ieškojo naujų išraiškos priemonių ir daug eksperimentavo. Sužinos kokios modernaus meno srovės bei judėjimai iškilo, kuo jie ypatingi, kokios meninės išraiškos priemonės buvo naudojamos, kokie menininkai buvo įvairių modernizmo meno srovių pradininkai, kokie žymiausi jų darbai. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai dirbs grupėse. Kiekviena grupė atliks meninę užduotį susijusią su skirtinga modernistinio meno srove (pvz. kubizmu, puantilizmu, fovizmu, futurizmu, siurrealizmu). Atlikdami užduotis grupėse moksleiviai pajus komandinio darbo privalumus, tarsis dėl būsimo kūrinio idėjos, meninio sprendimo, pasiskirstys darbais. Smagios meninės užduotys įtrauks moksleivius į kūrybinį procesą, padės pažintis modernistinio meno pasaulį.
Dailė, Etninė kultūra

Molio kalba protėvių rankose

Kūrybinis-praktinis užsiėmimas „Molio kalba protėvių rankose“ – puiki galimybė išmokti lipdyti praktiškus indus. Kad ir kur bebūsi, radęs molio – nepražūsi... Susipažinsime su pačia
seniausia lipdymo technika Lietuvoje – virveline, kuria mūsų protėviai lipdė visus buityje naudojamus indus. Šia technika nusilipdysim dubenėlį, vyresni moksleiviai – gal ir visą dubenį. Mokysimės technikos subtilybių, kad indas išeitų tvirtas, gražus ir, žinoma, funkcionalus. Retušuosim jį, padabinsim baltiškais raštais, suteikdami puošnumo. Gautus lipdinius aptarsime, pasigrožėsime jų individualumu ir paliksime džiūti bei degti. Išdegti darbai bus atiduoti jų autoriams. Patikėkite – pamatę išdegtus dubenėlius, paklausite: ar tikrai tai mano širdies ir rankų darbas!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Margučių marginimas vašku

Mokiniai sužino apie senovinių margučių marginimo raštų atsiradimą, jų simboliką ir reikšmę, spalvas. Sužino apie paprotį marginti margučius, kada jis pirmąkart užfiksuotas, kada
pradėta dekoruoti margučius ir kokią maginę reikšmę turėjo jų simboliai. Sužino, kodėl reikia dovanoti ir mušinėti margučius. Supažindinama su senųjų margučių raštų vardais (pvz., žiedeliai, žalčiukai, saulutės, „paukščio pėdutės"), aptariama, iš ko susideda raštas, ką jis simbolizuoja. Mokiniams išdalinami lapai su senųjų raštų pavyzdžiais ir jie gauna užduotį – sukurti naują raštą. Savo sukurtą raštą mokiniai perkelia ant virto kiaušinio margindami jį vašku. Praktinės užduoties metu vašku numargintus margučius mokiniai išsineša su savimi.
Rodomi įrašai: 1981 - 1 9902 059