Etninė kultūra

Lino kančia

Edukacinėje programoje bus demonstruojami lino apdirbimo įrankiai, todėl lankytojai turės galimybę ne tik pamatyti, bet ir patys dalyvauti linų apdirbimo procese. Edukacinio renginio
metu bus kalbama apie lino auginimo tradicijas Lietuvoje, praktinę lininio audinio naudą, lino gydomąsias savybes bei jo vietą lietuvių papročiuose ir apeigose. Skambės Panemunėlio jaunimo atliekamos dainos apie liną. Renginį pagyvins mokinių skaitomos eilės, mįslės, patarlės, priežodžiai apie liną. Susipažins su ilgaamžės tautodailininkės, audėjos Veronikos Siminonienės nuostabių audinių paroda, kurioje eksponuojami senoviniai lino rankšluosčiai, lovatiesės, staltiesės. Dalyviai patys gali išbandyti kai kuriuos darbus. Užsiėmimo pabaigoje vaišinamasi karštomis bulvėmis su sėmenimis.
Etninė kultūra

Užpalėnų sakmė

Paslaugos gavėjai pasitinkami Užpalių miestelio centre, trumpai, remiantis tautosaka, pristatoma miestelio istorija. Vaikai suskirstomi į tris grupes t.y. sakmės herojus: laumes, pelkių
monus ir gamtos reiškinius. Grupėms vadovaus paslaugos teikėjo nariai. Dalyvių autobusu vykstama iki Lygamiškio piliakalnio kurio papėdėje yra Laumės valtis. Susipažinus su Aukštaitijos kanklių meistro J. Lašo instrumentu atliekami lauminėjimo ritualai. Vykstant užsiėmimui, dalyviai bendraudami atskirai grupėmis ir komandoje žaisdami, eidami ratelius, atlikdami ritualus kurs vieną sakmę apie Užpalius. Ant piliakalnio bus žaidžiami žaidimai kurių metų „konfliktuoja“ laumės ir „pelkių monai“. „Gamtos reiškiniai“ sustabdo konfliktą ir visus veda prie netoliese esančio Krokulės šaltinio. Atlikus apsiprausimo šaltinio vandeniu ritualą baigiama kurti sakmė ir baigiasi užsiėmimas.
Kita

Spektaklis vaikams „Po grybuku“

Pagrindinis spektaklio veikėjas – jaunas ir smalsus Lapiukas. Jam nuolat kyla įvairių klausimų, kuriuos kartu galėsite ne tik panagrinėti, bet ir „pačiupinėti". Šis spektaklis –
visiems žinių ir įspūdžių trokštantiems vaikams! Tapsite neįprastos, bet laiko patikrintos draugystės liudininkais, didžiuositės nepaprasta senojo Lapino drąsa, išgirsite įdomių mažojo Lapiuko pamąstymų, suprasite, koks reikalingas dalykas yra atsakomybė, pamatysite, kaip svarbu saugoti save. Šalin baimes ir negandas, juk spektaklyje „Po grybuku“ charizmatiški miško personažai su humoru, bet kartu ir jautriai kalbės apie susidūrimą su netektimi, reakciją į ją ir būdus su ja „susidraugauti“. Žvėrelių kailyje pamatysite laiko patikrintus draugus – Vilniaus kamerininio teatro aktorius. Vaidina: Tadas Gudaitis, Paulius Valaskevičius, Aidas Barkauskas, Renata Kutinaitė, Marta Lipčienė, Sima Tarvydaitė, Vaiva Markelytė.
Etninė kultūra

Etnodūzgės

Etnodūzgės - pažintinė etnokultūrinė programa - kelionė po Lietuvos etnografinius regionus, tiesioginis prisilietimas prie lietuvių tautinių kostiumų ir šokių. Programos metu bus šokami
XIX amžiaus pab.- XX amžiaus pradžios tradiciniai lietuvių liaudies šokiai. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su nesudėtingais tradicinių šokių - valso, polkos žingsneliais. Edukacinio užsiėmimo dalyviai taip pat sužinos, kokiais rūbais vilkėjo mūsų senoliai. Jiems bus pristatyta tautinio kostiumo istorija, vaikai gyvai apžiūrės visų penkių Lietuvos etnografinių regionų tautinius drabužius. Programos pabaigoje žinias įtvirtins atlikdami kūrybines užduotis.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Linksmasis mokslas su Lietuvos himnu 5-8 kl.

Lietuvos Respublikos himno šimtmečio ir Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio proga parengtose edukacijose moksleivių laukia neįtikėtina kelionė po taip gerai pažįstamus ir tuo
pačiu dar niekada nepažintus pasaulius. Mokiniai ginčysis: Kaip Lietuvos vardas buvo įrašytas į pasaulio istoriją? Ką nuostabusis riteris, tviskančiais šarvais, neša rankose savo išrinktajai? Ką apie mus kalba anapus balos? Kaip aguonos grūdelis apvertė milžino vežimą? Ir dar daugybė kitų keistų ir išradingų klausimų ir žaidimų laukia kelionėje po mokslo, meno ir šiuolaikinių technologijų sintezės pasaulį, kuriame susijungia istorija ir muzika, fizika ir kalba, etika ir gamtos pažinimas, dailė ir informacinės technologijos, meilė savajam kraštui ir savęs pažinimas... Edukacijos metu pabandysime pakilti iki profesorių lygio ir išsiaiškinti, kaip veikia „Tautiškos giesmės“ instaliacija, susidedanti iš Lietuvos Respublikos himno, pirmą kartą pasaulio istorijoje nuausto garso analizės juostos ir lazerio iliuminacijos, kuri apjungia garso, vaizdo ir judesio sinchroninę sistemą. Edukacijas veda poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas; baigęs skulptūros, fizikos, lietuvių filologijos, literatūrologijos, kultūros vadybos ir politikos studijas; kuriantis, organizuojantis ir kuruojantis įvairius kultūros ir meno bei neformaliojo švietimo projektus; vien „Linksmojo mokslo su Lietuvos himnu“ edukacine programa prakalbinęs jau virš 20 tūkstančių vaikų širdžių.
Etninė kultūra

Liaudies muzikos edukacija „Kai aš mažas buvau...“

Edukacijos „Kai aš mažas buvau...“ metu 1-4 klasių moksleivių grupės supažindinamos su tradiciniais lietuvių liaudies piemenų instrumentais. Renginio metu mokiniai išgirs ir autentiškus
įrašus, ir instrumentų atsiradimo istoriją bei patys galės muzikuoti birbyne, ožragiu, molio švilpyne, dambreliu, kanklėmis, skudučiais, skrabalu. Pasitelkiant liaudies pasaką vaikai su piemenų instrumentais sukurs pasaką savaip – įgarsindami veiksmus, veikėjus. Viktorina, kitos kūrybinės užduotys grupelėse padės kitaip pažvelgti į liaudies instrumentus. Edukacija siekiama aktualizuoti etninės kultūros temas taip priartinant prie šiuolaikinių vaikų.
Lėlių teatras

„Panama labai graži“

Spektaklis pastatytas remiantis viso pasaulio vaikų pamėgto vokiečių rašytojo bei dailininko Janošo kūrinio "Panama labai graži" motyvais. Istorijoje susipina gyvenimo mieste,
kur gausu skubančiųjų bei lėto ir gyvenimo kaime vaizdai. Istorijos herojai Meškiukas ir Tigriukė nusprendžia emigruoti ir laimės ieškoti svetur. Tačiau nukeliavę ilgą kelią bei susidūrę su įvairiais iššūkiais ir sunkumais, svajonių šalies beieškant, jie sugrįžta į savo gimtąjį kaimą, kvepiantį obuoliais ir jazminais ir supranta, jog tai yra ir visą laiką buvo jų svajonių šalis, nes mielesnio krašto už gimtinę nėra visame pasaulyje. Spektaklio istorija yra paremta žmogiškosiomis vertybėmis - meile savo gimtiesiems namams ir šeimai, atsakomybe, pagarba savo kaimynams bei tolerancija kitaip mąstantiems. Pasakojimo siužetas ugdo tautinę savimonę, skatina laimės ieškoti savo gimtojoje šalyje, ją pažinti ir atrasti jos privalumus. Spektaklio metu didelė reikšmė teikiama ir sąmoningam savo gyvenimo kelio pasirinkimui - sakoma, kad 21 amžius - tai technologijų amžius, tačiau tik pats žmogus sprendžia kaip tai paveiks jo gyvenimo kokybę ir kokių pokyčių (teigiamų ar neigiamų) tai atneš. Vaidinimo eigoje per pozityviojo humoro prizmę atskleidžiamos šiuolaikinės visuomenės ydos ir elgesio ypatumai, su kuriomis susiduria pasakojimo herojai. "Kai turi draugų, nieko gali nebijoti. Meškiukas ir Tigriukas – dideli draugai. Jie nieko nebijo, nes abu drauge yra labai stiprūs. Meškiukas stiprus kaip meška, o Tigriukas stiprus kaip tigras." (Ištrauką iš Janošo knygos "Panama labai graži")
Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus bastėjos baziliskas ir kitos legendos

Tikslas – ugdyti mokinių suvokimą ir gebėjimus suprasti bei analizuoti įvairias skirtingas istorines ir žmonių vaizduotės išraiškas, kurios susijungdamos kuria Vilniaus miesto istorinės
ir kultūrinės sąmonės detales ir visumą. Skatinti susidomėjimą savojo krašto, miesto istorija bei kultūra. Uždaviniai: (1) skatinti mokinių susivokimą ir gebėjimus skirti, kas pasakojimuose tikra, išgalvota ir kas juose mums vertinga bei liudija apie įvykusią istoriją; (2) formuoti gebėjimą suvokti simbolius, perkeltines prasmes ir jų sąsajas su realiais, istorinių įvykių aspektais; (3) ugdyti mokinių supratimą, jog žmogus veikla ir jų krašto, vietovės istorija sparčiai keičiasi, pažindinant juos su dabartinių ir senovinių pastatų pavyzdžiais ir funkcijomis; (4) skatinti supratimą, kad praeitis, jos reiškiniai turi įtakos šiandienai ir suvokimui, kas mes esame; (5) ugdyti meilę ir pagarbą savajam kraštui ir jame veikusiems žmonėms. Metodai ir priemonės Kaip pagrindiniai užsiėmimo šaltiniai (priemonės) naudojamos trys Vilniaus legendos: Geležinio vilko, Vilniaus bazilisko ir užkeiktų turtų bastėjos šulinyje. Informacinio terminalo pagalba mokiniams bus pateiktos ir pademonstruotos vaizdinės priemonės. Užsiėmimo pabaigoje naudodami įvairias išraiškos priemones (modeliną, plastiliną, spalvotą popierių, dažus ir kt.) mokiniai patys kurs ir konstruos savąjį legendinį baziliską. Programai dėstyti bus naudojama: pasakojimas, skaitymas, lyginimas, informacijos siejimas, analizavimas, diskutavimas, vaizdinės medžiagos demonstravimas, savo minčių reiškimas, realaus daikto darymas, autentiškos aplinkos patyrimas, spalvų terapijos metodas. Edukacinis užsiėmimas vyks autentiškame kultūros bei istorijos objekte – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje. Žaismingomis formomis, naudojant įvairius metodus bei žiūrint į realią Vilniaus panoramą bus prisiminta (arba naujai išgirsta) Vilniaus įkūrimo – Geležinio vilko legenda.
Dailė, Kita

Spalvos. Integruota dailės ir chemijos pamoka

Spalvos dailėje - viena pagrindinių menininko išraiškos priemonių, chemijoje - nepamainomas mokslininko pagalbininkas. Užsiėmimo metu sužinosite, kokias spalvas naudoja dailininkai ir
kokias - chemikai, pamatysite Lietuvos menininkų kūrinius, kurie - lyg cheminių eksperimentų išklotinė, galiausiai patys atliksite laboratorinį eksperimentą - flomasterio rašalo chromatografiją.
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Kiškis pabėgėlis“

„Kiškis pabėgėlis“ – tai muzikinis spektaklis vaikams nuo 2 metų. Linksmas ir žaismingas spektaklis apie rimtą dalyką – emigraciją ir meilę gimtiesiems namams. Spektaklio herojus
kiškis, kaip sakydavo mūsų senoliai, išėjo laimės ieškoti. Nesvarbu – kur. Svarbu – kodėl? Kodėl svetur laimės dažnai ieškome? Kodėl gimti namai atrodo nemieli? Kodėl neįvertiname savo gimto miesto, kaimo ir pan.? Smulkusis miško verslininkas kiškis Bernardetas nusprendė emigruoti iš gimtojo miško į Vilnių. Pakeliui sutiko ir likimo draugų – emigrantų iš Petruškos ūkio: kiaulę Kleopatrą, šunį Cezarį ir ožį Makedoną. Kaip jiems sekėsi, ar svetingas pasirodė svajonių miestas? Visa tai žiūrovai sužinos atėję į spektaklį. Spektaklis gali būti suprantamas ir kaip žaisminga bei linksma pasaka vaikams, ir kaip šių dienų realybės groteskiška parabolė. Todėl jis tiks bet kokiai publikai. Juolab kad aktoriai čia ne šiaip sau vaidina – jie bendrauja su žiūrovais, su jais žaidžia, čia pat scenoje virsta skirtingais personažais ir visi dainuoja. Jokios sumaišties, bėgiojimo ir perdėtų emocijų, kurių neretai pasitaiko spektakliuose vaikams. Sudėtinga, tačiau lengva. Tiesa, mažiesiems žiūrovams tai nerūpi, nes A. Sunklodaitė žino, kad su jais reikia žaisti. Ir žaisti labai rimtai. O šį kartą puikus dialogas mezgamas ir su vaikų tėveliais, nes tos detalės, kurių nesugaudo mažųjų galvelės, kaip tikras teatrinis desertas atitenka vyresniesiems.
Rodomi įrašai: 11 - 201 522