Dailė, Skulptūra

Edukacija Giedriaus Mazūro keramikos studijoje

Atvykę mokiniai susipažins su keramikos degimo būdu raku. Patys sukurs po darbelį, kuris bus degamas keramikos degimo krosnyje, galės stebėti degimo procesą, kai darbai kaitinami iki
900 laipsnių Celsijaus temperatūros, vėliau karšti dedami į pjuvenas ir ataušinami bei plaunami vandenyje. Kadangi darbų degimas trunka 1 val., siekiant išlaikyti mokinių dėmesį pristatoma sodyba, kurioje gyvena jau trečia mokytojų šeimos karta, pristatomi keramikos darbai, degtukų dėžučių etikečių kolekcija, parko teritorija su interaktyviomis šiuolaikinio meno erdvėmis. Mokiniai turės galimybę stebėti gamtos motyvus išdidintu masteliu, susipažinti su akustine instaliacija „Aidas“, pamaitinti bei paglostyti sodybos teritorijoje laisvai vaikštančius gyvūnus. Esant pageidavimui galime žiesti. Išdegus darbams vaikai patys juos nusiplauna, nusifotografuoja ir vežasi su savimi.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis „Eglė žalčių karalienė“

Nuo jūros pakrančių iki didžiųjų miestų plačiai pagarsėjusi istorija apie Eglę ir medžiais paverstus jos vaikus atkeliavo ir į Keistuolių teatro sceną. Režisierė Eglė Kižaitė praveria
vartus į jūros karalystę - teatre atgimsta jautri, šilta ir trupinėlį liūdesio slepianti puikiai pažįstama lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė“. Vandenų valdovo sūnų žaltį Žilviną pamilusios ir į jūrų karalystę iškeliavusios jauniausios sesers Eglės sugrįžimas į gimtuosius namus tampa didžiausiu ištikimybės šeimai, draugystės ir tarpusavio supratimo išbandymu, nuspalvintu šviesiomis meilės spalvomis ir apkartintu išdavystės. Nuotaikingą, vietomis pratrūkti juokais, o vietomis - nubraukti ašarą kviečiantį spektaklį skambėti dainomis priverčia šeši jauni Keistuolių teatro aktoriai, atveriantys kelią dar kitaip pažvelgti į Eglės ir Žilvino istoriją ir įtraukiantys į veiksmą pačius žiūrovus. Tarp pajūrio pušynų ir vandenų karalystės nusidriekusi pasaka, sekama aktorių lūpomis, ne tik užkrečia didele ir plačia šypsena, bet ir primena apie gražiausius kasdienybės stebuklus - meilę, draugystę bei ištikimybę.
Kultūros paveldas, Literatūra

Prisijaukinkime pasaką

Kad prisijaukintumėte pasaką, pirmiausiai turėsite būti labai kantrūs – reikės įsiklausyti ir išgirsti (tiesa, žodžiai tam nereikalingi), kitaip pasaka gali išsigąsti ir pabėgti. Antra,
pasaką reikės iliustruoti. Čia kartu su draugais galėsite pasitelkti visą savo kūrybiškumą. Trečia – galėsite stebėti savo gražius piešinius Kamishibai teatre ir džiaugtis visa širdimi. Susidraugavus su pasaka Jūsų lauks ne mažiau magiška ekskursija po biblioteką. Prisijaukinti galėsite vieną iš šių pasakų: „Kaip vilkas užsimanė duonos išsikepti“, „Debesėlis ieško vardo“ ir „Jaučio trobelė“. Užsiėmimo trukmė iki 1 val.
Dramos teatras

Teatro dirbtuvės: Kūrybiškumas

Nors praktinių užsiėmimų metu nebus orientuojamasi į tradicinį teatro procesą – spektaklio sukūrimą, tačiau susikursime erdvę, kurioje galėsime kartu pajusti ir lavinti aktorinius
instrumentus: balsą ir kūną, vaizduotę ir emocijas, intuiciją ir gebėjimą improvizuoti. Užduočių pagalba mokysimės pažinti save, lavinti dėmesį bei kūrybiškumą – dalykus, kurie teikia didelį džiaugsmą teatre ir kartu gali būti naudingi kasdieniniame gyvenime. Praktinių užsiėmimų metu dirbsime grupėse ir savarankiškai, todėl bus laiko ir pasigilinti į save, ir linksmai bei kūrybiškai praleisti laiką.
Etninė kultūra

Programa „Auskit vykit, mano rankos“

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su vienu iš seniausių lietuvių moterų amatu – audimu, ugdyti meilę istoriniam etnografiniam kultūriniam paveldui. Uždaviniai: 1. Supažindinti
ir duoti išbandyti audimui reikalingus įrankius ir verpalus. 2. Aptarti ir išbandyti audimo būdus. 3. Supažindinti su audinių raštais, jų paplitimu etnografiniuose rajonuose. Užsiėmimo metu dalyviai trumpai supažindinami su verpalų, audimo ir audinių istorija. Aiškinamasi, kas tai yra audinys, aptariami ir praktiškai išbandomi audimo būdai bei susipažįstama su audimo bei verpimo įrankiais. Pabandoma verpti ir austi. Dalyviai susipažįsta su atskira, ypatinga audinių rūšimi – juostomis. Tai seniausi iš visų lietuvių liaudies audinių. Juostos audžiamos visame Lietuvos etnografiniame plote. Archeologinių kasinėjimų metu yra aptikta juostų fragmentų ir audimo įrankių iš VIII–XVI amžių. Prienų rajone 1967 m. kasinėjant Medžionių piliakalnį buvo rastas juostos fragmentas, kuris, kaip spėja mokslininkai, gali būti 1600 metų. Lietuvoje buvo paplitę keturi juostų audimo būdai: vytinis, pintinis, kaišytinis ir rinktinis. Užsiėmimo metu susipažįstama su juostų audimo būdais, dalyviai turi galimybę išmokti austi vytines juostas. Reikia vos kelių medinių stačiakampių kaladėlių, kurių visuose kampuose išgręžta po skylutę. Į tas skylutes suveriami siūlai, po to vienas galas pririšamas prie medžio, kitas prie juosmens. Audžiant tarp suvertų siūlų į kaladėles pasidaro tarpas (žiotys), pro jas prakišamas ataudas, kurio audžiant nesimato, tik juostos kraštuose prabėga taškeliai, ir prispaudžiama tiesiog ranka. Dalyviai supažindinami su juostų raštais, jų prasme ir simbolika. Žinias apie juostų raštus programos dalyviai galės pritaikyti gamindami suvenyrus iš popieriaus, medžio ar kitos gamtinės medžiagos; galės juos pritaikyti buityje, juostų raštų ornamentais pasipuošti drabužius, naudoti kaip lietuviškos tapatybės ženklą. O išaustas vytines juosteles galės panaudoti kaip knygos skirtuką ar apyrankę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Tora – žydų įstatymas ir pasaulėžiūra"

Edukacinio užsiėmimo ,,Tora – žydų įstatymas ir pasaulėžiūra“ tikslas – pažintis su judaizmu. Tai puiki proga pamatyti autentišką Toros ritinį ir sužinoti kada ir kur Mozės Penkiaknygė
buvo gauta, kiek ir kokių Toros simbolių esama, kas yra Talmudas ir kodėl jis būtinas studijuojant Torą, kaip atsiranda naujas Toros ritinys, kada ir kaip jis yra skaitomas, kokios yra jo įnešimo į sinagogą apeigos ir kada ritinys būna laidojamas. Taip pat kalbama apie Toros ritinio gamybą, rašymą, puošybą, saugojimą, Toros dovanojimo šventę Šavuot ir jos prasmę. Užsiėmimo metu taip pat gilinamos žinios apie dekalogą arba Dešimt Dievo įsakymų. Kartu su edukatore ieškoma atsakymų į klausimus: kada ir kur jie buvo duoti? Kodėl Mozė gavo ne vieną, o dvi Toras? Kodėl Dievo įsakymų yra tik dešimt, nors pagal žydų religinę teisę reikia laikytis 613 judaizmo prievolių? Kokia bausmė gresia įstatymus pažeidus? Susitikimo metu taip pat kalbama apie skirtingas įsakymų rūšis ir tai, kaip įsakymus interpretavo žymiausi Toros komentatoriai. Aktyvaus ekspozicijos tyrinėjimo metu dalyviai supažindinami su judaizmo simboliais, sužino žodžių jadas, talitas, teflinas reikšmes, patys bando pūsti šofaro ragą. Būdami istoriniame žydų bendruomenės pastate, matydami autentiškus eksponatus, užsiėmimo dalyviai sužino apie šią tautinę grupę, įsiliejančią į daugiakultūrį ir daugiakonfesį Lietuvos paveldą, praplečia savo žinias apie skirtingas religijas. Tokiu būdu ugdo toleranciją bei plečia kultūrinį sąmoningumą.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Slaptoji lietuviška mokykla

Mokinius pasitinka šeimininkė ir pakviečia į savo dūminę gryčią, kur laukia pasamdytas daraktorius. Vaikai tampa XIX a. slaptosios mokyklos mokytiniais: skaito iš senovinės knygos, rašo
žąsies plunksnomis ant medinių lentelių, patys pasisiuva sąsiuvinius ir juose rašo metalinėmis plunksnomis. Mokslus nutraukia į gryčią įsiveržęs žandaras, tuomet vaikai puola dirbti įvairiausių ūkio darbų... Tikslas – programos dalyvius supažindinti su spaudos draudimo laikotarpiu, perteikti lietuvių kalbos svarbą ir reikšmę, ugdyti patriotiškumą. Uždaviniai: 1. Pristatyti edukacinės programos eigą. 2. Išaiškinti, kaip lietuviška spauda pasiekdavo Lietuvą. 3. Supažindinti, kaip vyko slaptosios mokyklos veikla, „lekcijos“, surengti panašią pamoką. 4. Susieti įgytas žinias. Skaitoma „Graždanka“, rašoma žąsų plunksnomis ant „doskelių“, „černylomis“ ant „tetradkų“. 5. Perteikti, kokie pavojai ir bausmės tekdavo išdrįsusiems skleisti lietuvišką žodį. 6. Žaidimo forma lavinti atmintį, žinių įsisavinimą ir gebėjimą jas pritaikyti praktinėse, kūrybinėse užduotyse. Metodai: teatralizuotas žaidimas, diskusija, praktinės užduotys.
Kita, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Įveik savo baimes!“

Ar lankeisi šikšnosparnių urve? O ar teko liesti žaltį, tarakoną, šimtakojį, agamą ar mėlynliežuvį scinką? Ar žinai, kodėl gamtoje nuodingi ir kūną paralyžuojantys ropliai yra visiškai
nenuodingi ZOOPARK zoologijos sode? Kodėl šikšnosparniai nesivelia į plaukus? Kuo naudingi tarakonai? Ką bendra turi driežas ir kupranugaris? Kaip senovėje lietuviai bandydavo “išvyti” tarakonus iš savo namų ir ką darydavo namuose radę žaltį? Apsilankyk edukacinėje programoje ir turėsi ne tik atsakymus į klausimus, bet ir išskirtinę galimybę įveikti savo baimę ir iš arti pamatyti bei paliesti gyvūnus, kurių iki šiol bijojai! Taip pat tavęs laukia paslapties dėžutė, kurios turinį sužinosi tik įkišęs ranką į ją, ir iš jutiminio potyrio turėsi pasakyti, kas ten, viduje, yra.
Kultūros paveldas

Seniausieji Lietuvos žaislai

Edukacija apie seniausius žaislus yra interaktyvus užsiėmimas, kuriame derinama diskusija ir praktika. Dalyviams pirmiausia pristatome laikotarpio aplinką, nes seniausiųjų žaislų tema
siekia Lietuvos viduramžių periodą. Bandome kartu su dalyviais įsivaizduoti mūsų aplinkos ir viduramžių aplinkos skirtumus bei panašumus, apibrėžti vaikystės sampratą, veiklas ir pareigas. Vaizduotės žaidimas leidžia dalyviams įvertinti istorijos kaitą, gyvenimo sąlygų pokyčius ir palyginti su savo gyvenimo kokybe. Vaikystės trukmės ir pareigų suvokimas leidžia įvertinti, kaip keitėsi vaiko socialinė padėtis, kiek laiko vaikai turėjo/galėjo nerūpestingai žaisti. Lyginimas labai įtaigiai parodo, kad skirtingais istorijos laikotarpiais vaikystės samprata taip pat kito, tad šiandiena vaikams laiko žaidimams ir edukacijai paliekama išties labai daug. Bet kaip tą laiką išnaudojame? Ką žaidžiame? Kokie žaislai? Ar tiktai jie visiškai kitokie? O gal galime atpažinti tuos pačius principus? Gal net žaislai yra visiškai identiški? Tuomet diskutuojame apie tai, kaip per šimtmečius sugebame išlaikyti tą pačią idėją, bet panaudoję kitas medžiagas padarome žaislą nebeatpažįstamą arba sunkiau atpažįstamą. Dalyvius kviečiame pažaisti su senaisiais vilkeliais, rankose palaikyti skydą ir nustatyti, kuo kalavijas skiriasi nuo kardo, kaip atrodė senosios lėlės ir kiek kainuoja tokios lėlės šiandieną, išbandyti archajiškiausią kaulinių kėglių variantą, pažaisti su viduramžių kamuoliais ar pasukti kaulinę ūžynę. Modernioji muzeologija ypač pabrėžia asmeninės patirties svarbą suvokiant temą, nes tik realus išbandymas, pajautimas dalyviui leidžia giliau suvokti temą ir edukacinę medžiagą.
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Edukacinė programa „Su Vyčiu per istoriją“

Lietuvos valstybės vėliava, herbas, himnas – svarbiausi Lietuvos valstybingumo simboliai ir ženklai, kuriuos atpažinti svarbu kiekvienam Lietuvos piliečiui. Ar mūsų mažieji šalies
piliečiai žino svarbiausius valstybės ženklus? Ar supranta jų prasmę ir reikšmę? Stebėdami unikalią pasaką apie valstybės didvyrį Vytį, kovojusį už mergelės Lietuvos laisvę ir jos žemių nepriklausomybę, dalyviai puikiai atpažins šalies trispalvę, pamatys herojų Vytį ir išgirs „Tautiškos giesmės“ eilutes, o susipažinę su šiais simboliais kūrybinėse dirbtuvėse galės patys juos atkurti ir sužinoti svarbiausias jų reikšmes.
Rodomi įrašai: 11 - 20998