Dėmesio! Iki birželio 15 d. 17 val. vyks paraiškų teikimas
Dailė, Etninė kultūra

Tradicinė grafika: medžio raižiniai

Pirmiausiai trumpai pristatomos įvairios grafikos technikos. Plačiau aptariami lietuviškų medžio ir lino raižinių autoriai ir jų kūriniai. Mokiniai supažindinami su grafikos įrankiais,
išklauso ir darbo saugos instruktažą. Po informatyvios bet neilgos teorinės dalies pereiname prie kūrybos. Ant duotų liepos medžio lentelių kiekvienas išsipiešia piešinį, po to jį išraižo specialiais kaltais. Galiausiai su specialiu voleliu užvoluoja dažus ant savo medinės klišės ir pačiu seniausiu būdu – su šaukštu- atspaudžia atspaudą ant popieriaus. Visos medžio raižinio kūrimo priemonės ir medžiagos yra duodamos kiekvienam mokiniui. Su šia technika verta susipažinti dar ir todėl, kad liaudiškų medžio raižinių kūrėjų Lietuvoje šiuo metu yra labai nedaug.
Dramos teatras

Spektaklis „9.18“

Spektaklis (storytelling‘as) „9.18“ prakalbs apie dar vieną visuomenės skaudulį - nemeilę, keliaujančią iš kartos į kartą, psichologinį ir fizinį smurtą (vaikai gyvenantys
priklausomybes turinčių tėvų šeimose; vaikai, gyvenantys tėvų skyrybų karštinėje, kai tampa įrankiu suaugusių kerštui pasiekti; vaikai augantys vaikų globos namuose; vaikai gyvenantis materialiai stipriose šeimose, tačiau tėvus regintys kartą per savaitę; vaikai gyvenantys pas senelius po tėvų mirties; vaikai gyvenantys kitoje šalyje nei tėvai, nes šeima paliesta emigracijos ir t.t.). Šios temos aktualios ne tik paaugliams, bet ir suaugusiems. Jos svarios ne tik kaimuose, mažuose miesteliuose, miestuose, Alytaus mieste, mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Neretai šia tema artimųjų rate nekalbama, o svetimam apie patiriamą smurtą, vidinę gėlą pasisakyti gėda. Kad ir kaip aktyviai Lietuvoje veiktų pagalbos centrai, fizinis smurtas neretai vis dar tampa norma, o psichologinis - apgaubiamas „nieko tokio, visi taip gyvena“ migla. Baimė kalbėti ir kalbėtis, priimti atsakomybę už savą ištartą žodį ar padarytą veiksmą tampa inkaru, kurį teatras, pasitelkdamas meninėmis priemonėmis gali bent apnuoginti, jo egzistavimą iškeliant į viešumą be slėpinių, suteikiant žinių, ką daryti kritinėse smurto situacijose (tiek smurto dalyviams, tiek jį regintiems) bei paskelbti esminį: MES TAI MATOME. Mitas, kad tai liečia tik asocialias šeimas bei jose gyvenančius. Tai liečia ir tuos, kurie viešumoje primena idealią šeimą, o už namų durų nubunda nemeilės slibinas su visomis savo galvomis: smurtu, baime, gėda, žeminimu, patyčiomis ir nuovargiu kovojant už savo bei artimo ramybę (kartais gyvybę).
Literatūra

Edukacija su rašytoja Ilona Ežerinyte "Verkti ar veikti?" (Nuotolinė paslauga)

Edukacijos pagrindas – konkrečios knygos siužetas (šešiolikmetė Lina po tėvų skyrybų pasirenka gyventi su tėvu, o tam išvykus gydytis nuo alkoholizmo, lieka visiškai viena.
Atsitiktinai ji pakliūva į bendraamžės Eglės įkurtą Verksnių klubą, kur susirinkę paaugliai išsipasakoja vieni kitiems savo bėdas. Lina užjaučia savo bendraamžius, tačiau jai atrodo, jog vien dejuoti neužtenka, problemas reikia spręsti – veikti.). Ekrane rodoma ir garsiai skaitoma apysakos ištrauka apie vieną iš veikėjų Maruką, patiriantį smurtą šeimoje. Knygoje Marukas pasirenka pabėgimą iš namų. Su paaugliais diskutuojama – o kokie kiti galimi jo problemos sprendimo variantai? Taip žadinamas mokinių divergentinis mąstymas – gebėjimas ieškoti daugiau pasirinkimų, daugiau išeičių. Suskirstyti į grupes (Zoom programos kambarius) edukacijos dalyviai gauna kitą paauglio probleminę situaciją ir turi pasiūlyti daugiau negu du problemos sprendimo būdus, savais žodžiais nusakyti kitoms grupėms gautos problemos esmę ir pristatyti savo siūlomas išeitis iš padėties. Tokia edukacija skatina domėjimąsi paaugliams skirtomis knygomis ne tik kaip grožine literatūra, bet ir kaip terapine priemone, padedančia suvokti, kad ne tik tu susiduri su problemomis ir kad visos problemos turi daugiau nei vieną sprendimo variantą.
Etninė kultūra

Edukacinė programa "Velykų raštai" (1 - 4 kl.) (Nuotolinė paslauga)

Užsiėmimo dalyvių dėmesys sužadinamas video siužetu „Gavėnia Jonavos krašte“. Aptariami gavėnios draudimai, pasninko tikslai, akcentuojamos Verbų sekmadienio apeigos, Didžiosios
savaitės tradicijos. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su Velykų šventės kilme ir ritualais: supimosi, laistymosi, kiaušiniavimo, lalavimo, margučių ridenimo, mirusiųjų pagerbimo tradicijomis. Didesnis dėmesys skiriamas Velykų šventės puošmenoms, velykiniam stalui. Virtualiai pristatomi tradiciniai margučių marginimo būdai: marginimas vašku, marginimas skutinėjant, marginimas naudojant augalus. Pateikiamos tradicinės margučių komponavimo schemos, aptariama margučių konservavimo technologija. Mokiniai supažindinami su Jonavos krašto senojo margučių amato puoselėtojų darbais. Reflektuojama interaktyvaus žaidimo-viktorinos metu.
Dramos teatras

Spektaklis–paskaita apie Dauno sindromą "Mongolija" (Nuotolinė paslauga)

Režisieriaus Dariaus Gumausko dviejų dalių spektaklis–paskaita “Mongolija” sukurtas remiantis asmenine jo ir aktoriaus Andriaus Alešiūno patirtimi – draugaujant, dalinantis buitimi su
Dauno sindromą turinčiais artimaisiais. Pirmoje dalyje, kaip kalbėjimo būdas, pasirenkamas humoras, šmaikščios situacijos ir nutikimai, per kurias atsiskleidžia sudėtinga tiek pačių žmonių su Daunu sindromu, tiek šalia jų gyvenančių artimųjų situacija. Antroje dalyje – diskusijoje – į pagalbą pasitelkiamas Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro vadovas prof. dr. Algirdas Utkus, kurį kalbina spektaklio režisierius Darius Gumauskas, dešimt metų auginantis dukrą su Dauno sindromu. Šioje dalyje siekiama moksleiviams suteikti patikimos mokslinės informacijos iš savo srities profesionalo lūpų. Mūsų tikslas – pasitelkiant teatrą bei mokslą, supažindinti moksleivius ir mokytojus su pagrindiniais Dauno sindromo bruožais ir paneigti mitus apie sutrikusio intelekto žmones, kad reikalui esant, turėtume drąsos ištiesti pagalbos ranką. Spektaklis-paskaita suteiks moksleiviams ir mokytojams atspirties tašką, platformą – pokalbiui, diskusijai, kels klausimus bei vers ieškoti atsakymų tiek apie Dauno sindromą, tiek apie kitoniškumą plačiąja prasme. Kur prasideda tikroji neįgaliųjų integracija? Ar žodis "daunas" tinkamas vartoti kaip keiksmažodis? Stereotipai apie ,,kitokius’’ labai giliai įsišakniję visuomenėje, tačiau nenorime moralizuoti, bet šiltai ir šiek tiek ironiškai pažvelgti į problemą, kad papildoma dvidešimt pirmoji chromosoma nėra priežastis jaustis svetimu visuomenėje. Dariui Gumauskui 2020 m. už jautrų patirties atskleidimą bei socialinio-edukacinio projekto „Mongolija“ sukūrimą įteiktas Boriso Dauguviečio auskaras. Spektaklio kūrybinė komanda – režisierius ir idėjos autorius Darius Gumauskas, aktorius Andrius Alešiūnas, prof. dr. Algirdas Utkus, kompozitorius Vytautas Leistrumas, video projekcijų kūrėjas Vytautas Narbutas.
Kultūros paveldas, Kita

Bajorija ir karybos menas Abiejų Tautų Respublikoje

Edukacinė programa pagilins moksleivių žinias apie XVII savo galybės viršūnę pasiekusią Abiejų Tautų Respubliką, papasakos apie to meto karybos ypatumus, leis gyvai pažvelgti į jos
karių kasdienybę ir jų karo meną. Programoje dalyvaus du XVII a. Abiejų Tautų Respublikos kariai – husaras ir muškietininkas. Su savimi jie atsiveš ne tik pasakojimus apie didingą mūsų istorijos laikotarpį, bet ir gyvosios istorijos atributų ekspoziciją - šarvus ir šalmus, kardus ir muškietas, ietis ir alebardas. Visi ekspozicijoje demonstruojami ir edukacinės programos metu naudojami ginklai ir šarvai yra aplinkiniams saugios XVII amžiuje Abiejų Tautų Respublikoje naudotų ginklų ir šarvų autentiškos rekonstrukcijos, tiksliai atkuriančios vaizduojamojo laikotarpio originalus. Teatralizuotos edukacinės programos metu husaras ir muškietininkas papasakos apie šlovingiausius Abiejų Tautų Respublikos istorijos puslapius, to meto karių kasdienybę, išsamiai papasakos apie kiekvieną atsivežtą ginklą ir pademonstruos kovimosi juo ypatumus. Programos metu moksleiviai ne tik klausysis karių pasakojimo, tačiau ir patys bus įtraukti į XVII amžiaus karių kasdienybę atspindinčius žaidimus, matuosis šalmus ir šarvuotę, ims į rankas įvairius ginklus ir galės gyvai su jais susipažinti. Siekiant dar labiau įtraukti moksleivius į to meto karių kasdienybę, muškietininkas surengs tikrus rikiuotės mokymus, atspindinčius XVII amžiuje glaustose rikiuotėse kariavusios pėstininkijos kasdienybę. Edukacinė programa sudaryta taip, kad moksleiviai įdomiai ir gyvai būtų supažindinti su Abiejų Tautų Respublikos istorija, jų karių kasdienybe, karo menu ir galėtų prisiliesti prie gyvosios istorijos, atspindinčios įdomų ir sudėtingą mūsų istorijos laikotarpį. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 8 kl. ir 9 – 12 kl. mokiniams.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Šokis

Šokis su poi - naujas būdas savo kūrybiškumui pažinti

Šis šokių užsiėmimas yra paprastas ir tuo pačiu keliantis iššūkius, įtraukiantis vaikus, kurio metu jie lavina koordinaciją, orientaciją erdvėje, periferinį matymą, kūno ir rankų
miklumą, plastiką, graciją. Užsiėmimo metu vaikai – gyvai stebės profesionaliai atliekamą šokį su poi pagal muziką, susipažins su šokio kilme ir istorija bei patys galės pasigaminti poi kamuoliukus, su kuriais vyks tolesnis praktinis šokio užsiėmimas. Šiuos poi vaikai galės neštis su savimi namo. Šiuo poi šokių užsiėmimu vaikų gyvenime įsižiebs nauja kultūrinė kibirkštis - mokytis save išreikšti nauju būdu, apjungiant šokio, performanso ir aktyvios meditacijos formas - tai emocijos ir jausmo išraiška, kuriama prisijaukinant fizikos dėsnius. Paprastumas, kuris užkeri ir sužavi, kurį vaikai pamilsta ir jame atispalaiduoja, palaipsniui bando priimti savo jausmus ir tuo pačiu yra pastabūs ir jautrūs juos supančiai aplinkai.
Muzika

Pažintinis koncertas – susipažinimas su vario dūdomis „Zooparadas"

Tai kultūros ir meno renginys, papildytas kultūrine edukacija. Užsiėmimo trukmė 45 minutės. Veiklos tikslas – vaikus supažindinti su variniais pučiamaisiais instrumentais ir jų muzika.
Koncertas vyks žaidimo forma. „Zooparado“ autorius K. Strachan. Kūriniai imituoja gyvūnus Pavyzdžiui: liūtų paradas; kengūrų šokis, panterų tango, dramblių maršas, begemotų valsas, gyvačių rokenrolas, bulių bliuzas, beždžionių svingas. Vaikai turės spėlioti, kokie tai gali būti gyvūnai, pažins skirtingus muzikos stilius: polką, valsą, svingą, bliuzą, sambą, maršą ir kt. Koncerto metu bus demonstruojama vaizdinė medžiaga tiek apie instrumentus, tiek apie gyvūnus. Programos dalyviai bus skatinami diskutuoti, gyvai reaguoti, imituoti gyvūnus, šokti, pažinti muzikos tempus ir charakterį.
Etninė kultūra

Edukacinė programa "Tautodailės rekordai" (5 - 8 kl.) (Nuotolinė paslauga)

Moksleivių dėmesys sužadinams video siužetu / pasakojimu „Artūro Narkevičiaus Tautodailės rekordai“, kuriame sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, dvylikos
Lietuvos tautodailės rekordų autorius pristato realizuotas kūrybines idėjas ir rekordinius pasiekimus. Ieškoma atsakymų į klausimus: "Kodėl siekiama rekordų?", "Kodėl 2009 m. ir 2018 m. užregistruota daugiausiaa Taudodailės rekordų?" Mokiniai supažindinami ir su kitų Lietuvos regionų tautodailininkais, sertifikuotais amatininkais bei jų pasiektais rekordais: Adolfo Teresiaus, Edmundo Gaubo, Arvydo Baranausko, Odetos Bražėniėnės, Virgilijaus Vaičiūno, Augenijos Ruželienės, Vlado Kuzino ir kt. Demonstruojama skaidrių prezentacija, pristatomi 4 video siužetai/pasakojimai. Užsiėmimo dalyviai vertina tautodailininkų pasiekimus, generuoja asmeninių rekordų idėjas, svarsto, kokie jų pasiekimai, įdėjus maksimalias pastangas, galėtų tapti rekordais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kuršių genties gyvosios istorijos pamokos, panaudojant interaktyvų pristatymą

Gyvosios istorijos pamokos apie vikinginio periodo kuršių gentį, jos gyvenseną, drabužius, papuošalus bei ginkluotę. Interaktyvus istorinių artefaktų rekonstrukcijų pristatymas.
Rodomi įrašai: 11 - 202 512