Literatūra

Tremtis Antano Miškinio poezijoje

Kviečiame į autentišką A. ir M. Miškinių literatūrinę-etnografinę sodybą, Juknėnuose, kurioje gimė, subrendo Lietuvos poetas, vertėjas, prozininkas, publicistas, modernaus neoromantizmo
atstovas, rezistentas Antanas Miškinis. Manome, kad pasirinkus temą „Antano Miškinio tremties poezija“ geresnės vietos jos suvokimui tiesiog nėra. Matysime išlikusius A. Miškinio rankraščius, laiškus, asmeninius daiktus, išgirsime poeto balsą, dukters prisiminimus. Pajusime tėviškės dvasią, kuri įkvėpė ir palaikė poetą. Prisiminsime ir permąstysime valstybės ir žmogaus istoriją rezistenciniu laikotarpiu. Ką tuomet veikė Antanas Miškinis?.. Užsiėmimo dalyviai sužinos apie A. Miškinio dalyvavimą Kauno miesto „Tauro“ apygardos rezistentų veikloje, suėmimą, apie jo laikyseną Kauno ir Vilniaus kalėjimuose, tremties metus Mordovijos mirtininkų barake, Olžeraso, Omsko lageriuose, apie nuolat palaikomą ryšį su gimtaisiais namais, apie slaptą ir ilgą „Psalmių“ kelią pas skaitytoją. Dar kartą prisiminsime A. Miškinio tremties vietas, gyvenimo sąlygas lageriuose, kalbėsimės apie poeto tapsmą mokytoju daugeliui likimo draugų, apie pažadintas jo kūrybines galias, ten rašytas eiles ir prozos knygos „Žaliaduonių gegužė“ skyrius. Edukacinio užsiėmimo dalyviai žemėlapyje žymės A. Miškinio trėmimo vietas bei savo giminės tremčių istoriją. Skaitysime ir analizuosime ant popierinio maišo ranka užrašytus eilėraščius „Rūpintojėlių Lietuva“, „Pasimatymai su motina“, „Vakarė žvaigždė“, „Mintys, lekiančios namo“, „Kampe voratinklis mažytis“, „Išvežimai“. Šios eilės atveria asmenybės dvasios dramą pokario pragare, yra meniškos ir turi išliekamąją vertę.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Teatrą kuria vaikai

Programos „Teatrą kuria vaikai“ tikslas – teatrinės raiškos priemonėmis ugdyti mokinių kūrybiškumą, skatinti kūrybinį bendradarbiavimą, plėsti akiratį, stiprinti kultūrinį ir tautinį
identitetą. Uždaviniai: 1) Supažindinti dalyvius su pagrindiniais teatrinės raiškos principais bei suteikti šešėlių spektaklio kūrybai reikalingų įgūdžių. 2) Skatinti mokinių domėjimąsi lietuvių liaudies kūryba įvertinant savo tautos kultūrines tradicijas šiuolaikinio pasaulio kontekste. 3) Sudaryti sąlygas kūrybinei dalyvių saviraiškai, mokymuisi kuriant ir bendradarbiaujant su grupės draugais, skatinti kūrybiškai pritaikyti kitų dalykų pamokose gautas žinias ir įgūdžius. 4) Supažindinti mokinius su biblioteka kaip meninei kūrybai palankia vieta ir paskatinti naudotis jos paslaugomis kultūrinio akiračio plėtimui. Prieš atvykstant į užsiėmimą mokinių grupė bus kviečiama atlikti tam skirtą namų darbą – kartu su mokytoja arba individualiai perskaityti pasirinktą lietuvių liaudies kūrinį – pasaką „Eglė žalčių karalienė“ arba pasaką „Mergelė uogelė“. Užsiėmimo metu dalyviai, vadovaujami edukatoriaus, formuos kūrinio suvokimo ir išraiškos teatrine forma pradmenis, ruošis šešėlių spektaklio statymui, bus supažindinami su bibliotekoje įrengta teatro studija. Mokiniai bus supažindinti su siužeto vaidinimui kūrimu, sceniniu apipavidalinimu, vaidybos technikomis (sustingęs vaizdas, vizualizavimas, grupinis vaidmuo ir kt.), muzikinės kompozicijos parinkimu ir pan. Kiekvienas dalyvis pagal savo gebėjimus ir norus galės pasirinkti jam artimiausią veiklą, kurią išbandys praktiškai įsitraukdamas į spektaklio pagal perskaitytą kūrinį kūrimą. Edukacinio užsiėmimo metu bus susipažįstama su viena iš pasirinktų lietuvių liaudies pasakų bei spektakliui parinktais lietuvių liaudies žaidimais ir smulkiąja tautosaka. Užsiėmimų metu vyks netiesioginis į dalyvį orientuotas mokymas, kuris skatina susidomėjimą ir kūrybinį tyrinėjimą.
Architektūra, Kultūros paveldas

Pasaulio pažinimas

Norite patyrinėti ir susipažinti su įvairiomis šalimis? Jeigu trykštate smalsumu ir žingeidumu, tai tikrai Jums! Mes sukursime jums nuostabią kelionę po visą pasaulį. Edukacijos metu
sužinosite kokiuose žemynuose yra tam tikri kultūriniai objektai, kurioje šalyje jie yra pastatyti ar atrasti. Mokiniai edukacijos metu susipažins su pasauliui reikšmingais kultūriniais pastatais, griuvėsiais, skulptūromis ir statiniais. Gebės įvardinti šalis, kuriose šie objektai yra. Pasaulio pažinimo edukacija susideda iš kelių dalių: visų pirma kartu su vaikais diskutuosime ir stebėsime septynis šiuolaikinius ir išlikusius pasaulio stebuklus, vėliau - praktinė užduotis, kurios metu mokiniai kontūriniame žemėlapyje bandys įvardinti šalis ir atitinkamai priskirti tai šaliai vėliavą. Multimedijos ekrane viena po kitos bus rodomos nuotraukos su septyniais pasaulio stebuklais, o tuo tarpu vaikai turės atspėti kokia tai šalis, kas tai per statinys ar skulptūra; Skatinsime vaikus išvardinti kuo daugiau šalių, kurias žino ar kuriose yra buvę. Prisiminsime kaip atrodo mūsų šalies vėliava ir kontūriniame žemėlapyje klijuosime skirtingų šalių vėliavas. Veikla - dėlionė Lietuvos žemėlapis, tai komandinis darbas, kuris skatina vaikus bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje. Sudėję Lietuvos dėlionę, vaikai įvardins Lietuvai žinomus objektus, pavyzdžiui: Stelmužės ąžuolas, Merkinės piramidė, Televizijos bokštas ir t.t. Žinoti, keliauti ir atpažinti yra smagu! Siūlome jums pasinerti ne tik į edukacinius, interaktyvius ir originalius žaidimus, bet ir pažinti pasaulį, skirtingas šalis, atpažinti/sužinoti įvairių šalių vėliavas. Kviečiame būti keliautojais ir atradėjais! „Keliavimas, tai ne vien vaizdų matymas. Tai ilgalaikė pasaulėžiūros reforma“ (Miriam Beard). Kiekvienas vaikas po užsiėmimo išsineš savo „gabalėlį pasaulio“, kurį bus susikūręs.
Kita

Nepriklausomybės priklausomybės

Nuo to laiko, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę pasikeitė begalės dalykų, tarp jų ir priklausomybę sukeliančios medžiagos, su priklausomybėmis kovojančių scenos dievaičių ir kultūros
žvaigždžių karta. Šiandieninėje visuomenėje, kai nuolat girdimos dviprasmiškos diskusijos apie tai, gerai ar blogai yra rūkyti „žolę“, šventės be alkoholio net nebelaikomos šventėmis , o elektroninės cigaretės laikomos panacėja, išnaikinsiančia rūkymą, jaunam žmogui belieka ieškoti savos tiesos. Deja, dažnai, ta tiesa būna paremta žiniasklaidos mitais ar „sėkmingomis“ bendraamžių patirtimis. Tokiame kontekste tampa būtina ugdyti kultūrinį sąmoningumą, priklausomybes bei psichoaktyvių medžiagų vartojimo sukeliamas problemas pristatant ne tik kaip galimą sveikatos problemą, bet kartu ir kaip kultūrinį bei socialinį reiškinį, skatinti formuoti blaivaus gyvenimo nuostatas. Todėl kviečiame mokinius į interaktyvias edukacijas „Nepriklausomybės priklausomybės“, kuriose mokiniai ne tik sužinos pačią naujausią medicininę informaciją apie priklausomybes, bet diskusijų metu sužinos su kokiomis problemomis susiduria Lietuvos ir pasaulio įžymybės bei bandys atpažinti įvairias situacijas iš kasdienybės, bei rasti joms tinkamus sprendimus. Edukacijos metu vaikai taip pat galės pasimatuoti „girtumo akinius“, iškreipiančius vaizdą taip, kad juntama apsvaigimo būsena, bei tokioje būsenoje atlikti paprastas koordinacines užduotis ir patirti nemalonias apsvaigimo pasekmes. Edukaciją veda daugiau kaip 10 metų su priklausomybėmis dirbanti klinikinės toksikologijos gydytoja Laima Gruzdytė, kuri nuolat tobulinasi Lietuvoje bei užsienyje rengiamuose seminaruose, mokslinėse konferencijose, kvalifikacijos kėlimo kursuose aktualiais apsinuodijimų, ekstrakorporinės detoksikacijos, intensyvios terapijos, priklausomybių gydymo klausimais, dalyvauja Šiaurės ir Baltijos šalių apsinuodijimų centrų asociacijos konferencijose.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Dievų miško“ istorija“

Edukacinę programą „Dievų miško“ istorija sudaro dvi dalys: edukatoriaus pasakojimas bei savarankiškas dalyvių darbas. Užsiėmimo pradžioje edukatorius supažindina dalyvius su B. Sruogos
gyvenimo ir kūrybos detalėmis, akcentuodamas Štuthofo koncentracijos stovyklos realijas literatūrinėje ekspozicijoje. Aptariamos B. Sruogos patekimo į koncentracijos stovyklą istorinės, politinės aplinkybės, knygos „Dievų miškas“ rašymo bei leidybos situacija, supažindinama su knygos vertimais į užsienio kalbas. Vėliau, pasiskirsčius nedidelėmis grupelėmis, moksleiviams pateikiami iliustruoti sąsiuviniai-testai su atsakymų variantais, iš kurių vienas arba du yra teisingi. Baigus darbą, kolektyviai aptariami ir argumentuojami pasirinkti atsakymai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ar lengva tapti pameistriu?

Ar norėtumėte save išbandyti pameistrio vaidmenyje? Kaip Jums atrodo, ar puodžius-meistras, žiedžiantis daugybę puodynių, dubenų, ąsočių per dieną dar turėdavo laiko juos ir papuošti,
kad jie atrodytų išskirtiniai? Žinoma, kad ne. Tai atlikdavo jo artimiausios aplinkos, šeimos nariai – žmona ir vaikai. Jų išmonės ir kūrybiškumo dėka puodžiaus dirbiniai įgaudavo kitą vertę. Ir Jūs, apsilankę pas mus įsikūnysite į pameistrio vaidmenį. Susipažinsite su unikalia puodžiaus Vytauto Valiušio surinkta keramikos darbų kolekcija muziejuje, išskirsite indus pagal jų hierarchiją, įvertindami jų formas, tūrius, dekorą, degimo būdus ir nuspręsite, kuris gi indas užima aukščiausią postą. Diskutuosite apie funkcijos, formos ir dekoro dermę, o savo potyrius perkelsite spalvų ir linijų pagalba ant molinės puodynėlės figūrėlės-magneto. Tokiu būdu nors trumpam persikelsite į puodžiaus šeimą, pasijusite jos dalimi. Juk mūsų tikslas ir yra prisiliesti prie meistro darbo ir pasitelkiant savo vaizduotę ir kūrybiškumą, paversti jį unikaliu.
Kita

Edukacinė programa „Išgyvenimo pradžiamokslis“

Pasaulį nuolat drebina teroristiniai išpuoliai, gaisrai, uraganai, kariniai veiksmai, pastatų griūtys, sprogimai. Ką daryti pakliuvus į ekstremalią situaciją? Jeigu nerandate atsakymo į
šį klausimą, tuomet pats laikas dalyvauti edukacinėje programoje „Išgyvenimo pradžiamokslis“. Išsiaiškinsime, ką daryti įvykus teroristiniam aktui ar kariniam susidūrimui, pasiruošime evakuacijai ir susikrausime išvykos krepšį, kuris padėtų išgyventi kelias paras. Šiuos svarbius, pilietiškumą ugdančius, linksmai paruoštus mokymus moksleiviams ir jų mokytojams, šeimoms ir suaugusiems lydės praktiniai užsiėmimai, žaidimai ir istorinį kontekstą perteikiančios užduotys. Būkite budrūs!
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinė ekskursija „Vilniaus miesto įkūrimas“

Edukacinę ekskursiją pradėsime nuo Mindaugo, o baigsime prie Gedimino paminklo. Pamatysime seniausių Vilniaus pastatų liekanas Pilies (Gedimino) kalno papėdėje ir Katedros aikštėje,
išgirsime Vilniaus miesto kūrimosi XII–XIV a. istoriją. Moksleiviai supažindinami su Vilniaus miesto priešistore, čia gyvenusia bendruomene bei jai kilusiais pavojais, Vilniaus pilimis, mūšiais bei legendomis. Kokiuose būstuose gyveno, kokius dievus tikėjo, koki maistą valgė, kas buvo draugai, o kas priešai būsimo Vilniaus miesto gyventojų? Pamatysime, kas autentiško išliko iki mūsų laikų, ką teko užkonservuoti arba net atstatyti. Vilniaus įkūrimo ištakos atskleidžiamos iki pat miesto įsigalėjimo.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibiotekos „Stebuklinga pati“ ir edukacinės-kūrybinės dirbtuvės

Norėdama reabilituoti pasakas, žadinti vaikų fantaziją ir kūrybiškumą, bei skleisti daugiau nei prieš 100 metų surinktą paveldą, Saulė Degutytė pristato pasaką iš J.Basanavičiaus
tautosakos bibliotekos "Stebuklinga pati". Pasaka sekama , pasitelkus "magnetines lėles", kurios veikia ant šaldytuvo durelių.Ši pasaka apie mamos netekusius vaikus. Tėvas išeina, palikęs našlaičius ir susitinka moterį, kuri šeimą apgaubia sėkme, gausa ir pakelia iš liūdesio. Šiuolaikiniams vaikams sunku suprasti, kad šaldytuvas gali būti tuščias. Skatinama atjauta ir supratimas ir mąstymas apie dalykus, kurie gali nutikti kiekvienam. Po spekatklio vyksta edukacinės- kūrybinės dirbtuvės, kurių metu kiekvienas gali pasigaminti magnetinę lėlę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Medinių pilių Lietuva

Edukacinio užsiėmimo tikslas – skatinti susidomėjimą Lietuvos istorija bei istorinės rekonstrukcijos būdu pristatyti XIII–XV a. Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istorinį kompleksą –
vieną didžiausių gynybinių įtvirtinimų Rytų Lietuvoje. Kritinio požiūrio formavimas analizuojant Vakarų Europos mokslo, technologijų ir pasaulėžiūros pokyčių įtaką mūsų protėvių gyvensenai ir kultūrai. Supažindinimas su pilėnų gyvenimo kasdienybe ir karyba. Priemonės – autentiška piliakalnio aplinka ir šalia jo esantis atkurtas papilio kiemas, apjuostas gynybiniais įtvirtinimais. Remiantis istoriniais artefaktais atkurti: sienų apgulties technika, viduramžių drabužiai, papuošalai, kasdieniai buities reikmenys, kario ginkluotė, šarvai. Archeologinė perkasa su radinių kopijomis, pilies maketai ir kt. Numatoma veikla – edukatorių pasakojimai, įtraukiantys dalyvius į minėtą istorinį laikmetį, susipažinimas su piliakalnio infrastruktūra – apsauginiais pylimais, papiliu, papėdės gyvenviete. Edukacijos dalyviai mėgins atlikti pilies gyventojų kasdienius darbus: bandys titnago pagalba užkurti židinį, trinamosiomis girnomis mals grūdus, išbandys žemės apdirbimo įrankius. Tokiu būdu suvoks, kokia buvo pilies gyventojų kasdienybė. Susipažins su kario ginkluote ir išmėgins, kaip buvo naudojama sienų apgulties technika (apgulties bokštas, taranas, katapulta). Edukatoriaus padedami, dalyvaus diskusijoje ir aiškinsis, kokios technikos naujovės, atėjusios iš vakarų, sumenkino strateginę medinių pilių ir piliakalnių reikšmę šalies gynybai. Siektini rezultatai – savo krašto istorijos populiarinimas ir tautinės tapatybės formavimas, patriotiškumo ugdymas. Istorijos, geografijos, literatūros, technologijų pamokų metu įgytų teorinių žinių papildymas praktine veikla. Kritinio mąstymo ugdymas, sugretinant ir palyginant, kaip mūsų protėvių kasdienis gyvenimas skyrėsi nuo dabarties, ir kaip jį veikė Vakarų Europoje vykusi mokslo, technologijų ir pasaulėžiūros pažanga. Bendradarbiavimo skatinimas.
Rodomi įrašai: 11 - 201 354