Kultūros paveldas, Literatūra

Susitik su mitinių būtybių atstove spaudai – Kotryna Zyle

Knygų vaikams ir paaugliams autorė Kotryna Zylė kviečia jaunimą į mitologiją pažvelgti netikėtu kampu, pristatydama savo naujausią mistinį romaną „Sukeistas“. Edukacijos metu dalyviai
susipažįsta su knygos kūrimo virtuve ir ypatybėmis, išgirsta įvairius knygos kūrimo etapus ir niuansus. Autorė lieka ištikima savo mėgstamai lietuvių mitologijos temai. Ankstesnės jos knygos skirtos vaikams „Milžinas mažylis“ bei „Didžioji būtybių knyga“ taip pat sukurtos lietuvių mitologijos pagrindu. Autorė papasakoja, kaip ji pasirinko šią temą ir kaip ieškojo būdų patraukliai ir įdomiai aprašyti lietuvių mitines būtybes. Edukacijos metu analizuojami įsimintinesni mitologijos pritaikymo pavyzdžiai pasaulyje. „Gucci“ mados namų kolekcija su mitinėmis būtybėmis, Rio de Žaneiro ir Venecijos karnavalo paralelė su lietuviškomis užgavėnėmis. Pasirinktinai pristatomos kelios mitinės būtybės iš knygos „Sukeistas“, apžvelgiamos jų ypatybės, svarba mitiniame pasaulyje ir aktualumas šiandieniniame pasaulyje. Aptariami informacijos rinkimo būdai. Nuo knygų apie mitologiją skaitymo iki gyvų konsultacijų su kitų profesijų atstovais: reanimatologu-anesteziologu (apie komoje esančius žmones), klimatologu (stichinės pūgos aplinkybės), psichologu ir pan. Autorė kartu yra ir knygos dailininkė. Ji supažindina su iliustracijomis, piešinių technikos pasirinkimu, jų kūrimu bei vizualumo svarba knygai. Kotrynos Zylės edukacija adaptuojama kiekvienu konkrečiu atveju, bendraujant su mokiniais. Bendravimas neformalus, artimas paaugliams. Visos edukacijos metu mokiniai gali užduoti klausimus telefonu, naudodamiesi internetine programėle. Knyga pasirodė 2019 m. pradžioje ir šiuo metu jau yra verčiama į latvių kalbą, Latvijoje bus išleista 2020 m. pradžioje. Taip pat pagal šią knygą bus kuriamas filmas, kurio premjera planuojama 2024 m. Viena autorės knyga dovanojama mokyklos bibliotekai.
Muzika

Edukacinis klasikinės gitaros muzikos koncertas

Veiklos turinį sudaro klasikinės muzikos kūrinių pristatymas ir atlikimas klasikine gitara – tokie koncertai rengiami švietimo įstaigų salėse arba kitokiose su švietimo įstaigų
administracijomis sutartose patalpose. Edukacinių klasikinės gitaros muzikos koncertų repertuarą sudaro skirtingų meninių epochų bei kompozitorių sukurti kūriniai – koncertų metu atliekama J. S. Bach, N. Paganini, F. Sor, I. Albeniz, B. Dvariono ir kitų kompozitorių kūryba. Klasikinės gitaros muzikos koncertas švietimo įstaigoje trunka 1 akademinę valandą (45 min.), patalpoje klasikinės muzikos vienu metu klauso vidutiniškai nuo 30 iki 100 įvairaus amžiaus mokinių bei mokytojų. Atkreiptinas dėmesys, jog paraiškos autoriaus aprašoma veikla nėra vienkartinio ar atsitiktinio pobūdžio – tokią veiklą autorius vykdo jau nuo 2013–2014 metų, yra apkeliavęs didžiąją dalį Lietuvos mokyklų ir sugrojęs mokiniams iš viso per tūkstantį koncertų. Paraiškos teikėjas yra susidūręs tiek su atlikimo meno, tiek su organizaciniais tokių koncertų rengimo klausimais. Pažymėtina ir tai, kad klasikinės muzikos koncertų atlikimas švietimo įstaigose, patalpoje muzikos klausant įvairaus amžiaus grupių mokiniams, reikalauja tiek aukštų atlikėjo profesinių kompetencijų, tiek pedagoginio bei psichologinio pasiruošimo – nuolat tenka bendrauti su auditorija, išlaikyti jos susidomėjimą vykstančiu procesu bei sugebėti parinkti tinkamą repertuarą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Gintaro amuletų simboliai interaktyviai

Užsiėmimas „Gintaro amuletų simboliai interaktyviai“ pradedamas Palangos gintaro muziejaus archeologinių radinių ekspozicijoje – tai susipažinimas su akmens amžiuje padirbdintais
gintaro amuletais, jų formomis, ornamentika. Užsiėmimas tęsiamas edukacijų klasėje, kur lyginamas senųjų amuletų ir šiuolaikinių amuletų dekoras. Interaktyviųjų amuletų autorė VDA magistrantė Gražina Eimanavičiūtė, jos sukurti amuletai yra įvairaus formato – mažesnieji, skirti vienam gamtos reiškiniui atspindėti, ir didieji amuletai-altoriai, sudaryti iš šešių apskritimo formos pasukamų sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis vaizduoja atskirą reiškinį, susijusį su Saule, Mėnuliu, Žvaigždėmis ir Žeme. Rankomis pasukami sluoksniai kuria dinamišką grafiką, kuri išryškėja įjungus specialų įrenginių apšvietimą. Dekore naudojami senovės baltų simboliai, žymintys saulės aktyvumą, dienos ilgumą, mėnulio fazes, žvaigždes, metų laikus, mėnesius. Dar vienas amuletų formatas – internetinė programėlė, pasiekiama adresu www.visatai.lt ir demonstruojama edukacijos klasėje dideliame skaitmeniniame ekrane. Pasirenkama gimimo arba kita reikšmę vartotojui turinti data. Tuomet programa pasuka šešis simboliais dekoruotus sluoksnius atitinkamai pagal kiekvieno reiškinio tos dienos duomenis. Pasisukus sluoksniui – pasikeičia raštas ir amuletas įgyja prasmę, susijusią su pasirinkta data. Praktinė užduotis 8-12 klasių mokiniams –atsidaryti programėlę išmaniajame telefone ir susikurti asmeninį interaktyvų amuletą. Praktinė užduotis 3-4 ir 5-7 klasių mokiniams – sukurti amuleto simbolius ar visatos modelį, pavaizduojant jį tam skirtomis dailės priemonėmis ant amuletą imituojančio kartono. Taigi grafikos dizainerės darbai – tarsi gyvenimui prikelti amuletai, išsaugoję pirmines funkcijas, tačiau jie kuriami naudojantis šiandienos medžiagomis ir technologijomis.
Fotografija

Portreto fotografija

Kultūrinė edukacija "Portreto fotografija" - tai kūrybinio fotografavimo ir pozavimo proceso dirbtuvės. Užsiėmimas skirtas skatinti mokinių kūrybiškumą, improvizaciją,
gebėjimą pozuoti prieš objektyvą, ugdyti kritišką mąstymą įžvelgti portreto potencialą virsti geru kadru ir tai savitai interpretuoti. Susipažinę su pateikta vaizdine informacija, moksleiviai dalyvauja fotografavimosi procese ir kuria asmeninę klasės fotosesiją (5-10 kokybiškų fotografijų atiduodama klasei).
Dailė, Etninė kultūra

Baltų raštai ir ženklai

Simboliai, kaip sutartiniai ženklai, išreiškiantys tam tikrą sąvoką ar idėją, yra viena pagrindinių sudedamųjų komponentų mūsų šalies tautodailėje. Lietuvių liaudies simboliuose
užkoduotas tautos kultūros mąstymas, gilios tradicijos ir papročiai amžiais buvo saugoti šeimos ir perduodami iš kartos į kartą. Unikali lietuvių liaudies simbolika lydėjo žmogų visuose gyvenimo etapuose, nuo gimimo iki mirties, saugodama jį, nešdama sėkmę arba suteikdama trokštamų savybių. Simbolių jėga tikėta nuo gilios senovės, todėl jų įtaka žmogui buvo tikrai nemaža. Ne veltui visi žmogaus kurti, buityje naudojami daiktai, namai ir drabužiai buvo puošiami teigiamais, sakralinę reikšmę turinčiais simboliais. Daiktų dekoravime ir puošyboje nuo priešistorės laikų pirmykščiai žmonės naudojo simbolius kaip užkoduotą žinią ateities kartoms, tai lėmė susiformavusį glaudų ryšį tarp amato ir jame naudojamos simbolikos. Programos dalyviams ne tik bus pateikiama informacija apie lietuvių liaudies simboliką, bet ir sudarytos galimybės patiems šių simbolių motyvais pasigaminti personalizuotus mairškinėlius trumpomis rankovėmis.
Etninė kultūra

Kai senieji daiktai prabyla

Laikas bėga, skuba metai, išeina žmonės, lieka daiktai. Mūsų namuose šiandien gausu elektrinių, mechaninių buities daiktų. Sunku įsivaizduoti kasdienybę be elektrinio virdulio,
lygintuvo, skalbimo mašinos... O kaip anksčiau? Kaip mūsų seneliai, proseneliai virė valgį, kaip skalbė, lygino? Sparčiai tobulėjant technikai, tobulėjo ir buities prietaisai, paprastuosius pakeisdami mechaniniais, pastaruosius elektriniais ir visai išstumdami iš vartojimo senas kirvarpų sugraužtas geldas, anglimi kaitinamus lygintuvus, geležimi apkaustytas sviestmušes, sūrspaudžius ir duonkubilius. Ką jau kalbėti apie rankinius linų mintuvus, brauktuves ir šukas, dalgius, grėblius ir spragilus, sėtuves, akėčias ir daugybę kitokių padargų. Ir nesvarbu, kokie tie padargai, seni ar nauji, geri ar aplūžę, nėra jie šiandien reikalingi, be jų galima apsieiti, juos pakeičia nauji, įmantresni. Senieji padedami, numetami, kažkur užkišami, paslepiami ir užmirštami arba, geriausiu atveju, tampa muziejiniu eksponatu, patalpos interjero puošmena. Taip ir dūla numesti ir užmiršti daiktai palėpėse, rūsiuose, pašiūrėse, klėtyse... O jei juos prakalbintume, įdomu, ką jie pasakytų?.. Susipažinę su senaisiais namų apyvokos daiktais, jų paskirtimi buityje, dalyviai klausosi „Girgždėjimo pasakos“ ir sprendžia kryžiažodį. Užsiėmimo pabaigoje klausiama, ar šeimoje yra išlikę senovinių daiktų, skiriama praktinė užduotis, žaidžiami tradiciniai lietuvių liaudies rateliai ir žaidimai.
Dailė, Lėlių teatras

Šešėlių teatras: Kaip Ežiukas ir Meškiukas keitė dangų

Pasaka apie du draugus Ežiuką ir Meškiuką gyvenančius miške, ieškančius nuotykių, nebijančius iššūkių. Šiems geriausiems draugams nutinka ir tokie dalykai, kurie vargu ar galėtų nutikti
realiame gyvenime. Vienas iš jų - sumanymas pakeisti dangų. Jei dar niekada neteko aplankyti vietelės, kur yra sudėti įvairūs dangūs, Meškiukas su Ežiuku jums parodys ir, jeigu niekada neteko pakeisti dangaus, Ežiukas su Meškiuku parodys, kaip tai padaryti, tačiau ar pavyks draugams pakeisti dangų? Ir ar išvis įmanoma nuimti dangų ir būti be jo? Kas būna tada? Nuo padūkusio šėlsmo iki melancholiškos rimties Ežiukas su Meškiuku praves kelionę per savąjį mišką, palydėdami galbūt paskutinįsyk pasirodžiūsią saulę, kuri papuošė žemę rudens sutemomis. Spektkalis pastatytas pagal Sergej Kozlov ,,Ežiukas rūke‘‘ - trumpų, švelnių ir pašėlusių pasakų rinktines. Istorija pasakojama šešėlių ekrane įvairiomis tradicinėmis ir netradicinėmis šešėlių tearo priemonėmis bei trumpais muzikiniais intarpais. Po spektaklio žiūrovai galės apžvelgti visą atlikimo virtuvę, iš kur ateina ir pasirodo šešėlis ekrane, taip pat bus vedamos dirbtuvės norintiems pasigaminti savo šešėlinę lėlytę arba sukurti dangų.
Kita

Edukacinė programa "Augalų žiedų laboratorija"

Edukacinės programos „Augalų dažų laboratorija“ tikslas – supažindinti vaikus su paslaptingu ir stebuklingu gamtos pasauliu. Užsiėmimo metu vaikai kartu su edukatore keliaudami Dvaro
parku rinks žydinčius augalus, sužinos jų pavadinimus, išmoks išvardinti augalų dalis (šaknis, stiebas, lapas, žiedas, žiedynas, vaisius), augalų žiedai ir lapai taps jų dažais ir teptuku – su jais vaikai pieš piešinį. Dalyviai su augalais atliks paprastus stebėjimus ir cheminius bandymus, t. y. stebės, kaip augalų žiedai dažo, kaip keičiasi jų spalva paveikus žiedus rūgštimi (citrina) ir šarmu (sodos tirpalu), mokysis dirbti grupėje ir daryti išvadas. Ši praktinė užduotis skatins vaikų smalsumo pojūtį, atradimų džiaugsmą ir gamtos pažinimą. Edukacinė programa paskatins pažvelgti į mus supantį augalų pasaulį kitomis akimis. Joje vaikams suprantama kalba aiškinsimės gamtos paslaptis.
Dailė, Skulptūra

Sugalvok savo būdą, kaip surasti Europos kontinento geografinį centrą

Užsiėmimo dalyviai pažins Europos parką, šiuolaikinio meno muziejų, kur geografinis Europos centras įprasminamas meno kalba, o Lietuva pristatoma kaip Europos centro valstybė
besidomintiems menu iš viso pasaulio. Žinodami, kad geografinį Europos kontinento centrą Lietuvoje 1989 metais nustatė prancūzų kartografas Afholderis (Jean-Georges Affholder), dalyviai ieškos būdų pavaizduoti tai specialiuose žemėlapiuose meninėmis priemonėmis. Užsiėmimo dalyviai plės ir kūrybingai taikys bendrojo lavinimo žinias. Prireiks ne tik loginio mąstymo, kūrybiškumo, lakios vaizduotės, bet ir nuoseklumo. Būtent nuoseklus darbus padėjo jaunam menininkui Gintarui Karosui savo svajonę – sujungti meną ir gamtą simboliniame Europos taške – paversti realybe . Užsiėmimas vyksta Gintaro Karoso sukurtame Edukaciniame centre, pastate natūralios gamtos rūbu, kur pro didžiulius langus matoma muziejaus aplinka. Moksleiviai taip pat įgis žinių apie išskirtinius šiuolaikinį meno pavyzdžius, pasaulinio garso kūrėjus.
Dailė, Kultūros paveldas

Edukacija „Vaikų žaidimai 1560“

Edukacijos tikslas – skatinti vaikų domėjimąsi kultūra bei istorija per žaidimus. Uždaviniai: (1) trumpai ir aiškiai supažindinti mokinius su Perkūno namo istorija; (2) pristatyti
vaikams Renesanso laikotarpį ir 1560 m. nutapytą Piterio Breigelio Vyresniojo paveikslą „Vaikų žaidimai“; (3) užsiimti su vaikais istorinių žaidimų rekonstrukcija, taip lavinant jų kūrybinį mąstymą. Metodai: pasakojimas, diskusija, fizinė aktyvi veikla. Numatoma veikla Edukacijos pradžioje dalyviai susipažins su seniausio gyvenamojo namo Kaune – Perkūno namo – istorija. Kadangi užsiėmimo metu vaikai mokysis pažinti tokius istorinius laikotarpius kaip viduramžiai ir renesansas, edukaciją ves ir senovinę atmosferą skleis rekonstruotais istoriniais rūbais apsirengusi (-ios) edukatorė (-ės). Po pažinties su namu mokiniai trumpai susipažins su Renesanso kultūra, o konkrečiau – su 1560 metais, kuomet buvo nutapytas Piterio Breigelio Vyresniojo (ol. Pieter Bruegel, apie 1525–1569 m.) paveikslas „Vaikų žaidimai“. Remiantis šiuo paveikslu vaikai, susiskirstę grupėmis, turės patys atkurti jame pavaizduotus istorinius žaidimus. Siekiant kuo didesnio vaikų kūrybingumo, jiems bus suteiktos įvairios priemonės žaidimams atlikti – kamuoliukai, kibirėliai, antklodės, akių raiščiai, lankai, suktukai, šaškės ir pan. Po kūrybinės veiklos vaikai bandys palyginti istorinius žaidimus su šiuolaikiniais jų žaidžiamais žaidimais. Nuoroda į paveikslą internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Piteris_Breigelis_Vyresnysis#/media/File:Pieter_Bruegel_the_Elder_-_Children%E2%80%99s_Games_-_Google_Art_Project.jpg Siektini rezultatai: vaikai išmoks dirbti grupėse, įgis bendrųjų žinių apie istorinius laikotarpius ir istorinį meną bei gebėjimų pažinti, analizuoti ir kurti.
Rodomi įrašai: 11 - 201 518