Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Dailė, Kita

Ekologiškas plastilinas-modelinas

Edukacija „Ekologiškas plastilinas - modelinas“ pritaikyta 1 - 4 kl. mokiniams pagal amžių, specialiuosius gebėjimus, poreikius, kuriems svarbu vystyti savo motorinius gebėjimus ir per
pažinimą „rankomis“ pažinti mus supantį pasaulį, ugdyti toleranciją. Edukacijos metu kartu su vaikais gaminsime ekologiško plastilino - modelino masę, iš kurios kursime meno kūrinius sau ir kitam, analizuosime kūrybinį procesą, įvardinsime kylančias idėjas ką galima kurti ir jas įgyvendinsime. Baimę suklysti verta tos rizikos, nes visada galima perdaryti iš naujo. Dalinsimės kylačiomis emocijomis, mokysimės jas išreikšti. Meninio kūrinio kūrimas turi didelę reikšmę ugdant žmogaus dvasinį jausmų pasaulį ir vertybių sampratą. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Šioje idėjoje svarbiausia ne tikslas, o pati kelionė!
Kultūros paveldas

Medžiotojo Roko pasakojimai apie Rokiškio senovę

Edukacijos „Medžiotojo Roko pasakojimai apie senovės Rokiškį“ metu susipažinsite su Aukštaitijos krašto archeologiniais radiniais, įvairių laikotarpių medžioklės trofėjais, lankų
atsiradimo ir medžiojimo istorija; senovės lietuvių papročiais, susijusiais su mokymu, susikaupimu, pagarba ir medžiokle. Išbandysite šaudymo iš ilgojo ir mongoliško lankų technikas, rungsitės dėl šauniausio šaulio vardo. Šaudymas iš lanko yra sportas, paliekantis daug vietos juo užsiimantiesiems bendrauti, todėl naudojant šaudymo iš lanko treniruotes kaip įrankį, moksleiviai bus mokomi nebijoti bendrauti, sklandžiai reikšti savo mintis, išklausyti kitas nuomones ir jas vertinti. Edukacijos metu skatinama vartoti taisyklingą lietuvių kalbą. Kadangi tai yra individualus sportas, reikalaujantis savęs pažinimo, bus itin skatinamas moksleivių individualumas, tačiau grupinių užsiėmimų dėka nepamirštami ir komandinio darbo įgūdžiai. Mokant pažinti sudėtingus judesius, būtinus šaudant, bei patį šaudymo iš lanko inventorių, moksleiviai tobulins savo anatomijos, fizikos bei matematikos praktines žinias. Kadangi šaudymo iš lanko sporto rezultatai labai smarkiai priklauso nuo žmogaus psichologinio pasirengimo (net labiau nei nuo fizinio), moksleiviai bus skatinami išmokti labiau susikaupti, pažinti ir valdyti savo mintis ir emocijas. Moksleiviai gilins žinias apie Rokiškio krašto senovės istoriją, remiantis muziejaus ekspozicija: gentys, jų gyvenimo būdas, istoriniai įvykiai; bus mokomi saugaus elgesio instruktažo: kaip tinkamai elgtis šaudymo iš lanko užsiėmimų metu; susipažins su bazine šaudymo iš lanko technika: šaudymo iš lanko šūvio ciklu bei kiekvienu atskiru jo elementu, taip pat mokomi taisyklingai atlikti šaudymo iš lanko veiksmus; ugdys gebėjimą savarankiškai tobulinti šaudymo iš lanko ciklo elementus, spręsti iškilusias problemas. Tobulinamas bendras ir specialus fizinis bei psichologinis pasirengimas, koordinacija, jėga, ištvermė, gebėjimas susikaupti, užsibrėžto tikslo siekimas.
Etninė kultūra

Duonos kelias iki stalo

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su lietuviška duonos kepimo tradicija ir papročiais, skatinti jų suvokimą bei ugdyti bendravimo kultūrą, kūrybinę iniciatyvą, savarankiškumą,
meilę ir pagarbą tėvynei. Uždaviniai: (1) supažindinti su XIX a. suvalkietiškos trobos aplinka; (2) parodyti duonos kepimo procesą; (3) supažindinti su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo; (4) skatinti pajausti ir suprasti duonos reikšmę mūsų protėviams ir dabar. Praktinė pažintinė programa vykdoma muziejaus troboje, įrengtoje pagal XIX a. Suvalkijos valstiečio trobą. Užsiėmimus vedančios muziejaus darbuotojos apranga taip pat yra panaši į to meto valstietės apsirengimą. Šio užsiėmimo metu lankytojai ne tik gali stebėti duonos kepimo procesą, bet jame ir patys dalyvauja. Edukacinės programos metu jau būna iškūrenta krosnis, lankytojams išdalijama jau užminkyta duonos tešla. Jie patys susiformuoja duonos kepalėlius, kurie bus iškepti ir atiduoti išsinešti į namus. Prieš duonos pašovimą į krosnį parodoma, kaip pagal valstiečių buityje gyvavusias tradicijas buvo valoma krosnis, papasakojama, kaip buvo formuojama duona ant ližės, parodomi naudojami įrankiai, tada įšaunami į krosnį pačių susiformuoti duonos kepalėliai. Kol duona kepa, lankytojai supažindinami su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Parodomi seniausi žemės įdirbimo padargai, apie juos papasakojama, galima juos paliesti. Toliau supažindinama su sėja, parodomi sėjos metu naudojami įrankiai, galima pabandyti pasėti. Taip pat pasakojama apie rugio augimą, tuo metu gyvavusias tradicijas ir papročius. Apkalbama rugiapjūtė, parodomas pjautuvas, rodoma, kaip pjaudavo, galima pabandyti. Siūloma pamėginti iškulti rugius spragilais etnografiniame kluonelyje, sumalti juos akmeninėmis girnomis. Per tą laiką duonelė iškepa, išimama iš krosnies ir drobiniuose maišeliuose iškilmingai įteikiama ją pasidariusiems lankytojams. Pasakojama apie duonos reikšmę
Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Nesulaužyti priesaikos“

Nuolatinė įtampa, nesaugumo jausmas, gyvenimas požemiame bunkeryje, kuris kelias savaites, mėnesius ar net metus taps patikima slėptuve – tai tik dalis iššūkių, kuriuos 1944–1953 m.
laisvės kovose teko įveikti Lietuvos partizanams. Susipažinkite su partizanų kasdienybe atlikdami sumanumo reikalaujančias užduotis: surinkite išardytą ginklą, atskleiskite gudriai paslėptas miško brolių požemines slėptuves ir žaisdami „šaradas“ pažinkite partizanų kovos kelią!
Kinas

Edukacinės filmo kūrimo dirbtuvės ,,Dėmesio, filmuojam!"

Kadangi, gyvename vaizdo kultūros laikais, todėl pasirinkta meno sritis - kinas - puikiai tinkanti priemonė kritiškai ir kartu savarankiškai vertinti aplinką, kasdienybę ir aktualijas
Lietuvoje ir pasaulyje. Dirbtuvės padėtų gerinti betarpiško bendravimo, meninius įgūdžius. Dirbtuvėms vadovauja ilgametę edukacinių kino dirbtuvių patirtį turintis režisierius ir prodiuseris Antanas Gluskinas. Dirbtuvių vadovas supažindins dalyvius su filmo kūrimo etapais, papasakos kaip kuriamas filmas, nuo ko reikia pradėti, trumpai pristatys pagrindinius filmo kūrybinės grupės narius ir kokius darbus jie atlieka filmo kūrimo procese. Po trumpos įvadinės paskaitos, pasiskirstę grupėmis, dalyviai patys kurs savo filmą arba kelis filmus. Kiek filmų bus kuriama, priklausys nuo dalyvių skaičiaus - vienoje grupėje būtų 15 dalyvių. Jeigu dalyvauja 30 dalyvių, bus kuriami du filmai. Padedant dirbtuvių vadovui, dirbtuvių dalyviai patys kurs savo filmo scenarijų, pasiskirstys pareigomis - kas ką darys filmo kūrimo procese, t.y. kas bus režisierius, kas operatorius ir pan., patys ruošis filmavimui, patys filmuos. Dirbtuvių dalyviai kurs veiksmo žanro vaidybinius filmus naudodami savo turimą techniką, t.y. išmaniuosius mobiliuosius telefonus. Veiksmo filmų žanras yra puiki priemonė, skatinanti dalyvius ieškoti kūrybinių būdu papasakoti istoriją per veiksmą.Po filmavimo vyks montažo etapas, kur patys dalyviai ieškos arba kurs reikalingus triukšmus ir muziką. Sukurtas filmas, pagal galimybes, bus parodytas arba dirbtuvėse nedalyvavusiems bendraamžiams, arba/ir dirbtuvių dalyviams. Po peržiūros vyks aptarimas bei analizė - kiekvienas dalyvis bus skatinamas pasakyti bent po sakinį apie sukurtą kūrinį. Tokiu būdu norima skatinti nebijoti reikšti savo nuomonės bei viešai kalbėti. Dirbtuvės truks keturias valandas su trumpomis pertraukomis. Kadangi, edukacinių filmo kūrimo dirbtuvių labai trūksta regionuose, dirbtuvės vyks tik Trakų, Varėnos, Alytaus, Prienų, Vilniaus, Elektrėnų rajonuose
Dramos teatras

Spektaklis „Mano senelis buvo vyšnia“

„Mano senelis buvo vyšnia“ – tai linksmas pasakojimas apie berniuką Toniną. Apie jo gyvenimą mieste tarp keistų, vis kažkur skubančių suaugusiųjų. Apie Tonino nuotykius, patirtus
gyvenant kaime su seneliu Otavianu, su žąsim Alfonsina ir vyšnia Feliče. Tai pasakojimas apie atvirumą, šilumą ir... meilę – apie tai, kas visam gyvenimui įstrigo berniuko širdyje: svarbiausia yra mylėti ir būti mylimam, – tada galėsi įveikti bet kokią kliūtį. Juk pats senelis Otavianas sakė: „Esi gyvas, kol tave myli bent vienas žmogus.“
Baletas, Dramos teatras

Aš ir teatras?

Edukacijos metu mokiniai turės galimybę susipažinti su šiuolaikine teatro meno raiškos forma – vizualiuoju teatru, kurio meninė įtaiga yra kuriama išimtinai vizualiomis – šviesos,
spalvos, tekstūros, ect. priemonėmis, betarpiškai veikiančiomis žiūrovą (tame tarpe – ir mokinį). Šis įtaigus vaizdinis efektas, kuriuo disponuoja vizualusis teatras, neišvengiamai provokuoja klausimus meno paskirties, teatro meno sampratos lauke, skatindamas mokinius lyginti tradicinio teatro formas su naujai pažintomis, o tai suponuoja kritinio mąstymo gebėjimus, turtina emocinę mokinių patirtį, skatina juos diskutuoti, taip tampant tikraisiais vizualaus teatro dalyviais – žiūrovais. Mokiniai susipažins su scenografijos ir kostiumų kūrimo principais ir elementais.
Muzika

"Karlsono mokyklėlė"

„Karlsono mokyklėlė“ Edukacinė programa 5–12 metų vaikams Klaipėdos brass kvintetas: Sigitas Petrulis (meno vadovas, trimitas), Alius Maknavičius (trimitas), Mindaugas Paškauskas
(valtorna), Arvydas Stakvilevičius (trombonas), Vidmantas Liasis (tūba) Aktorius Aurelijus Liškauskas Režisierius Nerijus Gedminas Programa: Genadij Gladkov, Piotr Čaikovskij, Jacques Offenbach, Tauras Adomavičius ir kt. https://koncertusale.lt/karlsono-mokyklele
Dailė, Etninė kultūra

Lipdytinė keramika

Užsiėmimo pradžioje vaikai klausosi pasakojimo apie keramikos kilmę, puodininkystės tradicijas, molio savybes, gaminių degimo būdus, supažindinami su muziejuje saugomais archeologinės
keramikos pavyzdžiais, Žemaitijos krašto keramikos ypatumais. Menamos mįslės apie molį. Vaikai įtraukiami į aktyvią diskusiją apie molio panaudojimo galimybes. Vaikai užsiėmimo metu nusilipdo pasirinktos paskirties indelį (dubenėlį savo mielam augintiniui, pieštukinę...) ir papuošia jį seniausiais dekoravimo būdais. Šio edukacinio užsiėmimo tikslas - skatinti vaikus domėtis liaudies keramika, padėti geriau pažinti keramikos raidą, taip geriau suvokiant tautos kultūros istoriją, pažįstant jos kaitą bei skirtingus bruožus atskirais laikotarpiais.
Etninė kultūra

Edukacinė programa "Velykų rytą lelija pražydo"

Edukacinio užsiėmimo metu mažieji programos dalyviai (1–4 klasių mokiniai) žiūri filmuką „Margučių rytas“, vyresnieji (5–8 klasių mokiniai) – edukacinį filmą apie Velykų tradicijas ir
papročius „Margučių marginimo tradicija Lazdijų krašte“. Tuomet apžiūri muziejuje saugomus margučius, numargintus Lazdijų krašto tautodailininkų, palygina, kuo skiriasi skirtingais būdais numarginti margučiai, susipažįsta su seniausiais margučių marginimo būdais, simboliais, ornamentika bei išbando tradicinį margučių marginimo būdą natūraliu vašku.
Rodomi įrašai: 11 - 201 755