DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. 9 val. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Dramos teatras

Spektaklis „9.18“

Spektaklis (storytelling‘as) „9.18“ prakalbs apie dar vieną visuomenės skaudulį - nemeilę, keliaujančią iš kartos į kartą, psichologinį ir fizinį smurtą (vaikai gyvenantys
priklausomybes turinčių tėvų šeimose; vaikai, gyvenantys tėvų skyrybų karštinėje, kai tampa įrankiu suaugusių kerštui pasiekti; vaikai augantys vaikų globos namuose; vaikai gyvenantis materialiai stipriose šeimose, tačiau tėvus regintys kartą per savaitę; vaikai gyvenantys pas senelius po tėvų mirties; vaikai gyvenantys kitoje šalyje nei tėvai, nes šeima paliesta emigracijos ir t.t.). Šios temos aktualios ne tik paaugliams, bet ir suaugusiems. Jos svarios ne tik kaimuose, mažuose miesteliuose, miestuose, Alytaus mieste, mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Neretai šia tema artimųjų rate nekalbama, o svetimam apie patiriamą smurtą, vidinę gėlą pasisakyti gėda. Kad ir kaip aktyviai Lietuvoje veiktų pagalbos centrai, fizinis smurtas neretai vis dar tampa norma, o psichologinis - apgaubiamas „nieko tokio, visi taip gyvena“ migla. Baimė kalbėti ir kalbėtis, priimti atsakomybę už savą ištartą žodį ar padarytą veiksmą tampa inkaru, kurį teatras, pasitelkdamas meninėmis priemonėmis gali bent apnuoginti, jo egzistavimą iškeliant į viešumą be slėpinių, suteikiant žinių, ką daryti kritinėse smurto situacijose (tiek smurto dalyviams, tiek jį regintiems) bei paskelbti esminį: MES TAI MATOME. Mitas, kad tai liečia tik asocialias šeimas bei jose gyvenančius. Tai liečia ir tuos, kurie viešumoje primena idealią šeimą, o už namų durų nubunda nemeilės slibinas su visomis savo galvomis: smurtu, baime, gėda, žeminimu, patyčiomis ir nuovargiu kovojant už savo bei artimo ramybę (kartais gyvybę).
Dailė, Kultūros paveldas

Herbas mano klasei

Edukaciniame užsiėmime „Herbas mano klasei“ moksleiviai susipažins su herbo kūrimosi raida (kada atsirado herbai, kas pirmieji juos pradėjo naudoti kaip skiriamuosius ženklus), herbo
sudedamosiomis dalimis, spalvų bei simbolių reikšmėmis. Aptariamos herbo mobiliosios figūros, jų reikšmės (dalyviai susipažįsta su augmenijos, gyvūnijos, dangaus kūnų, fantastinių būtybių ir kitų daiktų reikšmėmis herbe). Klasė paskirstoma į tris arba keturias grupes (priklauso nuo moksleivių skaičiaus), moksleiviai pasitaria grupėse: remiantis heraldikos taisyklėmis, kiekviena grupė pasvarsto, koks simbolis atitiktų jų būdą. Pasvarsčius įvyksta trumpa diskusija, moksleiviai priima bendrą sprendimą dėl visų pateiktų simbolių variantų ir imasi darbo: kiekviena grupė naudojantis spalvotu popieriumi, pieštukais, žirklėmis bei klijais nusibrėžia norimus simbolius, juos iškerpa ir užklijuoja ant skydo lauko. Klasė turi savo sukurtą herbą, kurį galės naudoti kaip klasės vizitinę kortelę. Tai komandinis edukacinis užsiėmimas, kuris ugdo bendradarbiavimą. Bendrame darbe itin svarbu pateikti savo nuomonę, grupėje priimti vieningus sprendimus, stebėti savo ir kitų pastangas į bendrą tikslą. Užsiėmimas skirtas 5-6 klasių moksleiviams.
Dailė, Kita

Ekologiškas plastilinas-modelinas išvažiuojamoji edukacija

Programa „Ekologiškas plastilinas - modelinas“ pritaikyta 1 - 4 kl. mokiniams pagal amžių, specialiuosius gebėjimus, poreikius, kuriems svarbu vystyti savo motorinius gebėjimus ir per
pažinimą „rankomis“ pažinti mus supantį pasaulį, ugdyti toleranciją. Edukacijos metu kartu su vaikais gaminsime ekologiško plastilino - modelino masę, iš kurios kursime meno kūrinius sau ir kitam, analizuosime kūrybinį procesą, įvardinsime kylančias idėjas ką galima kurti ir jas įgyvendinsime. Baimę suklysti verta tos rizikos, nes visada galima perdaryti iš naujo. Dalinsimės kylačiomis emocijomis, mokysimės jas išreikšti. Meninio kūrinio kūrimas turi didelę reikšmę ugdant žmogaus dvasinį jausmų pasaulį ir vertybių sampratą. Įgyti įgūdžiai/žinios gali būti pritaikomi praktiškai tiek mokykloje, tiek kasdienėje veikloje, tai skatina ugdytinio norą realizuoti save įdomiai ir tikslingai praleidžiant laisvalaikį. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Šioje idėjoje svarbiausia ne tikslas, o pati kelionė!
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Šmurkšt atgal į pasaką“

Patekti pasakon galima įvairiais būdais. Pats patraukliausias – pasijusti kito kailyje, persirengus personažo kostiumu. Mokiniai tarsi burtų lazdelei pamojus šmurkšteli pasakon -
pavirsta geriausių lietuvių literatūrinių pasakų veikėjais. Skaitydami parinktą ištrauką, vaikai bando kurti personažo charakterį, imituodami jo balsą, judesius. Persikūnijimas į personažą skatina sužinoti visą jo istoriją, perskaityti pačią knygą. Pamokos tikslui pasiekti naudojamos šios priemonės ir vaizdinė medžiaga: penkiolikos rašytojų dvidešimties knygų trisdešimt ištraukų ir trisdešimt kostiumų. Burtų keliu išsitraukę vardą, muziejaus lankytojai linksmai ir žaismingai susipažįsta su K. Sajos „Jei nutrauksim sliekui koją“, M. Vainilaičio „Bruknelės“, V. Žilinskaitės „Roboto ir peteliškės“, „Kelionės į Tandadriką“, „Tik niekam nesakyk“, „Ledinės fėjos“, A. Liobytės „Pasakos apie narsią Vilniaus mergelę ir galvažudį žaliabarzdį“, V. Tamulaičio „Svirplio muzikanto kelionių“ ir kitų puikių kūrinių veikėjais. Šauniausiai pristačiusieji personažą apdovanojami prizais. Pasakelionės metu edukatorė trumpai pristato knygas ir jų autorius, vaikai turi progą prisiminti skaitytas knygas bei įsidėmėti vertas perskaitymo.
Lėlių teatras, Cirkas

Klounados spektaklis " Kaip atsirado drugeliai"

Klounados spektaklis -“ Kaip atsirado dugeliai" Spektaklis sukurtas pagal Džokondos Beli to paties pavadinimo knygą , tai pasakojimas apie apie kūrybą, atkaklumą ir svajones.
Drugeliai- tai paukščiai panašūs į gėles, būtent taip juos įsivaizdavo kai jų dar nebuvo... Du klounai įkuria dirbtuves ir eksperimentuodami su skaidriais abjektais: plėvelė, vanduo, burbulai, putos, skaidrūs šiaudeliai, iš jų jungiamos formos ir kt. , bando sukurti kažką tokio , kažką tokį gražų kaip gėlė ir grakštų kaip paukštis... jų nepailstančios pastangos, noras peržengti ribas, atkaklumas, bandymai žiūrovų akivaizdoje sukelia daug šypsenų ir gerų emocijų. Spektaklio kūrėjai kelią klausimą- kaip atsiranda kūrinys į kurį žiūrint norisi šypsotis? Spektaklis atliekamas lauke , šiltuoju metų laiku.
Šokis

Šokio spektaklis „Pamirštos princesės“ vaikams nuo 7 m. ir kūrybinės dirbtuvės

Tikslas – supažindinti vaikus su šiuolaikinio šokio raiška ir scenos menu, skatinti individualumą, savęs pažinimą ir atkreipti dėmesį į patyčių žalą, suprasti priežastis. Uždaviniai:
parodyti šiuolaikinio šokio spektaklį, pravesti edukacinį užsiėmimą po spektaklio, kuriame vaikai skatinami interpretuoti, analizuoti spektaklį, užduoti klausimus, atlikti kūrybines – judesio užduotis ir taip asmeniškai susipažinti su šokiu. Priemonės, metodai ir planuojama veikla: šokio spektaklis, judesio, šokio ir kūrybinės užduotys, moderuojama diskusija – spektaklio aptarimas. Siektini rezultatai: vaikai susipažįsta su šiuolaikinio šokio raiška ir scenos meno principais, geba atskirti šiuolaikinį šokį nuo kitų šokio stilių, suprasti spektaklio temą, paprastai papasakoti siužetą, nupasakoti veikėjų charakterius, interpretuoti elgesio priežastis, gebėti išsakyti argumentuotą nuomonę. Spektaklio aprašymas 7–12 m. amžiaus vaikams skirtame spektaklyje ieškoma būdų, kaip kiekvienam vaikui atrasti savo išskirtinius bruožus, juos mylėti, puoselėti bei kurti vertingus ir pagarbius santykius su kitais žmonėmis. Perkeldamos realias gyvenimiškas situacijas į princesių pasaulį, šokėjos pasakoja apie kiekvienoje iš mūsų glūdinčią vienintelę ir nepakartojamą asmenybę. Spektaklyje gilinamasi į aktualias vaikų tarpusavio santykių, asmenybės brendimo, patyčių temas, tad „Pamirštos princesės“ sudomins ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius, pedagogus. Po spektaklio vyks kūrybinės dirbtuvės. Užsiėmimų metu vaikai kartu su spektaklio veikėjais aptars matytą spektaklį, atliks įvairias kūrybines užduotis, improvizaciją, dirbs grupėse ir porose. Tai kūno ir proto kelionė į kiekvieno neišsemiamą kūrybinį pasaulį!
Daugiakultūriškumas

Kūrybinės keramikos dirbtuvės

Edukacijų metu susipažinsime su moliu bei jo rūšimis, lipdysime, kursime, leisimės į lytėjimu pagrįstą darbo eigą, tekstūruosime, susipažinsime su poglazūrinių spalvų maišymo ypatumais.
Kultūros paveldas

Spaustuvės detektyvas: Gutenbergo kodas

Spaustuvininkas Johanas Gutenbergas paslėpė savo įžymiojo išradimo brėžinius! Užsiėmimo „Spaustuvės detektyvas: Gutenbergo kodas“ dalyvių laukia iššūkis – ieškoti Klaipėdos apskrities
viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Edukacinės erdvės spaustuvėje paslėptų užuominų ir jas šifruojant surasti brėžinių slaptavietę. Įsitraukdami į detektyvinį-pažintinį žaidimą apie Pasaulio ir LDK spaudos ir raštijos istoriją bei paveldą dalyviai lavins kūrybiškumo, komandinio darbo ir problemų sprendimo gebėjimus. Užsiėmimo dalyviai turės galimybę pažinti autentišką Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Edukacinėje erdvėje įkurtos spaustuvės aplinką, susipažins su senaisiais Klaipėdos miesto spaustuvėse naudotais įrenginiais ir įrankiais, spaudos technologijos raida nuo seniausių iki mūsų laikų, lietuviškos spaudos ir raštijos pradžia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, diskutuos apie Johano Gutenbergo spaudos preso išradimo svarbą, praktiškai išbandys spaudos preso veikimo principą bei pagilins mokykloje įgytas žinias. Užsiėmimo metu taikomi aktyvaus mokymosi metodai leis dalyviams savarankiškai spręsti kylančias problemas, rasti užduočių atsakymus priimant netradicinius kūrybiškus sprendimus bei lavinti sėkmingo komandinio darbo įgūdžius. Edukacinis žaidimas „Spaustuvės detektyvas – Gutenbergo kodas“ skirtas 5-7 klasių moksleiviams.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Kamišibai – interaktyvus pasakų sekimo būdas

Kamišibai kilo iš Japonijos ir jau XII amžiuje buvo naudojamas vienuolių budistų. Išvertus iš japonų kalbos tai reiškia „popieriaus teatras“. Įsimintiniausi sekamos istorijos momentai
vaizduojami iliustracijose, tokiu būdu palengvinant turinio suvokimą ir skatinant aktyvų istorijos klausymą. Mokymosi, edukacijos tikslais yra leidžiamos spausdintos istorijos. Jos yra naudojamos mokyklose, bibliotekose, nes palengvina susipažinimą su kultūra, istorija, kalba. Kamišibai tinkamas ir rekomenduojamas mokant(is) užsienio kalbų. Gyvai, žaismingai sekama istorija, papildyta teatro elementais, įtraukianti vaikus interaktyviai veiklai, yra puikus mokymo(si) būdas. Radviliškio viešosios bibliotekos projektas susidės iš 3 dalių: 1. Bibliotekos darbuotojų sekama pasaka Kamišibai būdu. 2. Kūrybinės dirbtuvės su bibliotekos darbuotojomis ir IT mokytojomis. Kūrybinėse dirbtuvėse, išklausę pasakas, vaikai jas pieš, kurs, improvizuos. Siekdami „popieriaus teatrui“ suteikti šiuolaikiškumo, pasakų herojus perkelsime į elektroninę erdvę. Dirbdami su IT mokytoja vaikai kurs kompiuterinius piešinius, kuriuos perkėlus į kompiuterio ekraną ar planšetę, galima bus sekti pasakas senuoju būdu. 3. Vaikai seks savo pasakas pagal sukurtus paveikslėlius, aptars jas.
Lėlių teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Kontis ir Tvarkius“

„Kontis ir Tvarkius“ – pirmasis lėlių spektaklis vaikams, pasakojantis apie būdus rūpintis mus supančia aplinka: rūšiuoti atliekas ir atsakingiau įsigyti naujus daiktus. Spektaklis
„Kontis ir Tvarkius“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Aldonos Zinkevičiūtės-Jankauskienės knygą. Pagrindiniai pasakos veikėjai konteineris Kontis ir peliukas Tvarkius savo kelyje susiduria su vaikams gerai pažįstamais daiktais – žaislais, baldais – bei per jautrų santykį su jais ir supančia aplinka, padeda vaikams suprasti aplinkosaugos svarbą. Neabejojame, kad vaikai pamils šiuos mielus personažus ir jaunajai kartai šie siesis su aplinkosauga. Vaikai nebus pasyvūs spektaklio stebėtojai bet aktorių padedami bus įtraukti į veiksmą.
Rodomi įrašai: 11 - 202 177