Skulptūra, Etninė kultūra

Tautinio tapatumo išsaugojimas medžio drožyboje

Tikslas - Supažindinti moksleivius su tradicinio liaudies meno ir profesionalių menininkų kūrybos darbais, esančiais muziejaus ekspozicijoje (naudojant skaidres), ieškoti menininkų
darbuose tradicinių liaudies meno elementų, sąsajų su unikaliu įvairių epochų tautodailės paveldu ugdant etnokultūros gebėjimus. 1. Pristatyti moksleiviams muziejaus kolekcijoje esančius liaudies meno kūrėjų sakraliosios tematikos darbus. 2. Ieškoti sąsajų, tradicinių liaudies meno elementų lyginant šiuolaikinių profesionaliųjų menininkų ir liaudies meno kūrėjų darbus. Pasitelkiama multimedija. 3. Supažindinus moksleivius su tautinės tapatybės išraiškomis vaizduojamojoje tradicinėje ir moderniojoje dailėje, išvystyti diskusiją, kuri skatintų moksleivius kritiškai mąstyti, apdoroti gautą informaciją, palyginti ją su jau turimomis asmeninėmis žiniomis. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo, lyginimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra naudojama multimedija, parodomas trumpas filmas „Kryždirbystė Lietuvoje“. Užsiėmimo pabaigoje vadovas žaisminga forma padės įtvirtinti įgytas etnokultūros žinias. Numatoma veikla: Pristatomi moksleiviams muziejaus kolekcijoje esantys įvairių laikotarpių liaudies meno kūrėjų sakraliosios tematikos darbai (naudojant skaidres). Ieškoma sąsajų, tradicinių liaudies meno elementų lyginant šiuolaikinių profesionaliųjų menininkų ir liaudies meno kūrėjų darbus pasitelkiant multimediją. Žiūrimas trumpas filmas „Kryždirbystė Lietuvoje“. Temos suvokimui atskleisti inicijuojama diskusija.
Dailė, Kultūros paveldas

Ebru menas – tapymas ant vandens

Renginio pradžioje edukatorius pristato ebru meną – tapymą ant vandens, papasakoja apie jo ištakas, piešimo principus. Tapyba ant vandens yra atliekama tam skirtoje vonelėje – inde.
Ebru teptuku ant sutirštinto vandens, naudojant ebru gamtinius dažus, ištaškomas norimų spalvų fonas, kuris išeina panašus į marmuro raštą. Specialiomis lazdelėmis ir šukomis formuojami įvairiausi raštai ir ornamentai, o gautas piešinys nuo vandens perkeliamas ant ebru popieriaus ar kitų natūralių gaminių.
Dramos teatras

Spektaklis „Būtybės“

Ar kąsdami raugintą agurką kada pagalvojote, jog tai rauginimo dievo Rūgučio darbas? Ar žinot, kad ežerą, kuriame vasarą maudotės, aštriu kirvuku išskaptavo Perkūnas? O virtuvėje,
patogiai įsitaisiusi šalia dujinės viryklės, ugnies deivė Gabija saugo mus nuo gaisro? Pasikedenę vešlius ūsus, keturi vėjai – Rytys, Vakaris, Vasaris ir Žiemys jus supažindins su senosiomis lietuvių mitologijos būtybėmis. Iš pirmo žvilgsnio būtybių pasaulis gali pasirodyti baugus. Bet tik tol, kol jo nepažįsti.
Literatūra, Etninė kultūra

Aukštaitijos ETNO kilimas

2017-aisiais metais, minint Lietuvos Piliakalnių metus, Panevėžio apskrities Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (toliau PAVB) inicijavo edukaciją
„Aukštaitijos ETNO kilimo kūrimas“, skirtą Panevėžio regiono jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Bendradarbiaujant su Panevėžio kraštotyros muziejumi, regiono bibliotekų vaikų literatūros skyriais, kūrybinių industrijų atstovais buvo sukurtas interaktyvus „kilimas“, pagrįstas mobilių aplikacijų naudojimu, pritaikytas „Android“ operacinės sistemos mobiliesiems įrenginiams. Mobilioje aplikacijoje, pasitelkus grafinio dizaino elementus, vaizdinę ir garsinę medžiagą, vaikų pažinimui buvo sukurti ir pristatyti 14 svarbiausių regiono ETNO gamtinių objektų (Mukolų akmenys, Čičinsko piliakalnis, Puntuko akmuo, Karvės ola, Migonių piliakalnis, Tarpeikių ąžuolas, Dviragio ežeras, Burvelių piliakalnis, Žalsvasis šaltinis, Ąžuolpamušės piliakalnis, Kupiškio piliakalnis, Kupiškio piliakalnis, Vorutos pilis, Ažakmenis, Velniapilio ola). Kilimas pagamintas iš neseniai rinkoje pasirodžiusio specialaus neplyštančio, labai plono SDSB 239 PP-plastiko. Interaktyvus kilimas mobilus, pritaikytas ilgalaikiam naudojimui, atsparus dėmėms, lengvas ir antialergiškas. Idėja: nuskaičius suformuotą QR kodą į mobilųjį įrenginį atsiunčiama „Bitės“ programėlė. Ją aktyvavus nuskaitomas QR kodas, esantis šalia objekto, ir atsiranda 3D objekto vaizdas, paspaudus garsiakalbio ikoną girdimas padavimas apie ETNO objektą. Atidžiai išklausius padavimą užduodamas klausimas, teisingai į jį atsakius programėlės herojės Bitės korys užsipildo medumi. Susipažinus su visais ETNO kilime pavaizduotais Aukštaitijos etnografiniais objektais bibliotekininkai atskira edukacija vaikus plačiau supažindina su pasirinktu objektu. Šalia kilimo vyksta 14 skirtingų edukacijų, pritaikytų kiekvienam objektui, tokios kaip rašymas ant ąžuolo žievės (pristatant Tarpeikių ąžuolą) ir kitos.
Kultūros paveldas, Kita

Propaganda prieš šimtą metų ir dabar: kaip ją atpažinti?

Suintensyvėjusių informacinių karų akivaizdoje kiekvienas žmogus, ypač besiformuojantis jaunas žmogus, turi sugebėti identifikuoti pastangas manipuliuoti jo realybės suvokimu, atskirti
melą nuo tiesos, atpažinti politinės ir kitokios propagandos elementus. Realių atvejų analizė ir praktinis darbas nagrinėjant olandų dailininko Luiso Ramakerso Pirmojo pasaulinio karo politines karikatūras padės užsiėmimo dalyviams susipažinti su įvairiomis propagandos technikomis, jų taikymo būdais ir identifikavimo instrumentais. Ramakerso darbai idealiai atliko savo propagandinį vaidmenį – jie taip stipriai motyvavo britų mobilizaciją ir amerikiečių apsisprendimą stoti į karą, kad Vokietijos valdžia už šio dailininko galvą buvo pažadėjusi 12 tūkst. markių premiją! Užsiėmimo dalyviai analizuos simbolines karikatūras, identifikuos juose vaizduojamus realius istorinius įvykius, kultūrinį kontekstą ir menines detales. Ši programa skirta ugdyti mokinių kritinį mąstymą.
Dailė, Etninė kultūra

Angelas iš linų pluošto

Tikslas – supažindinti su tradicinio liaudies meno kūriniais – angelais, menininkų sukurtais panaudojant natūralias medžiagas: šiaudus, linų pluoštą, vyteles, medį, molį, akmenį.
Įkvėptiems menininkų kūrybos, lavinant kūrybinį mąstymą, susikurti savo angelą iš linų pluošto. Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejaus eksponatais – angelais, pagamintais iš natūralių gamtinių medžiagų. 2. Pasitelkiant multimediją, mokiniams pristatyti tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. 3. Inicijuoti diskusiją siekiant palyginti lino panaudojimą anksčiau ir dabar gaminant iš jo produktus, skirtus maistui, gydymo reikmėms ir aprangai. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, iš linų pluošto pasigaminti angelą. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apžvelgiant lino kelią, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, mokiniai susikuria angelą iš linų pluošto ir lininio audinio. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu pristatysime muziejuje esančius eksponatus – angelus, pagamintus iš natūralių medžiagų: šiaudų, linų pluošto, vytelių, medžio, molio, akmens. Vaikai galės ne tik apžiūrėti, bet ir rankose palaikyti labiausiai patikusius ekspozicijos angelus. Pasitelkę multimediją, mokiniams pateiksime medžiagą apie tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – angelą iš linų pluošto ir audinio. Siektini rezultatai: Mokiniai, dalyvavę edukaciniame užsiėmime, geriau suvoks praeities paprotinio lino apdirbimo kelio unikalumą; sužinos įvairias lino panaudojimo galimybes senovėje ir dabar; lavins vaizduotę, kūrybinį mastymą bei kūrybinius gebėjimus, pasitelkdami saviraiškos laisvę.
Kultūros paveldas, Kita

Pažinties takais

Vaikų klasė, sutartu laiku atėjusi į edukacinį užsiėmimą, padalijama į dvi grupes. Joms duodami žemėlapiai su pažymėtais Plungės parke esančiais kultūriniais objektais. Grupes lydi
bibliotekos darbuotojai. Atėjusi į pažymėtą vietą, grupė turi surasti paslėptą lobį (dėžutę su užduotimis, susijusiomis su Plungės istorija ir kultūra). Atlikusi užduotį, grupė eina prie kito objekto bei vėl ieško lobio ir t. t. Už atliktas užduotis skiriami taškai. Pirmoji į finalinį punktą atvykusi komanda gauna papildomų taškų. Taip pat susumuojami užduočių rezultatai. Refleksijai surengiama žaibo viktorina iš edukacijos metu įgytų žinių.
Dizainas, Etninė kultūra

Žvakių gamyba iš bičių vaško

Užsiėmimo metu susipažinsite su vienu seniausiu amatu - žvakių gamyba. Aptarsime, kaip atrodė pirmosios lietuvių pagamintos žvakės, kaip jos buvo gaminamos, kokie buvo senovės
bitininkystės papročiai ir kaip bitininkystė pasikeitė mūsų dienomis. Edukacijos dalyviai bus apsupti vasariškai kvepiančio bičių vaško ir medaus aromato, sužinos apie jo naudą sveikatai ir aplinkai, aptarsime bičių svarbą gamtai ir žmonijai. Dalyviai gamins žvakes šiuolaikišku būdu - su silikoninėmis formomis- kur galima išgauti bet kokią norimą žvakės formą. Dalyviai patys dalyvaus bičių vaško lydymo procese, pasiruoš formą žvakės gamybai. Dalyviai išbandys ir sausąją žvakių gaminimo techniką – iš bičių korių. Dalyviai pamokos metu taps dizaineriais, kadangi pagamintą žvakę patys dekoruos vaško juostelėmis arba kapinais.
Etninė kultūra

Paskaita „Kalendorinių švenčių papročiai ir tautosaka“

Paskaitų ciklas “KALENDORINĖS ŠVENTĖS IR TAUTOSAKA” Paskaitų ciklą pristato Vilniaus etninės kultūros centras. Lektorė Kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė, etnologė Loreta
Stoliarovienė. Vienos kompleksinės paskaitos trukmė: 1,5 val. (90 min.). Šios paskaitos išsamiai supažindins vyresniųjų klasių moksleivius su lietuvių kalendorinėmis šventėmis ir apeigomis. Pasirinkę vieną temą iš ciklo sužinosite: • Kodėl šios šventės vadinamos kalendorinėmis. • Kuo skiriasi senasis Mėnulio kalendorius nuo dabartinio, kuriuo naudojamės šiandien. • Išgirsite išsamų pasirinktos kalendorinės šventės tradicijos pristatymą. Šventės analogijos Europoje. • Skaidrių pristatyme matysite užfiksuotas dabar švenčiamų kalendorinių švenčių akimirkas. • Išmoksite 2-3 tautosakos pavyzdžius (sutartinę, žaidimą, šokį ar dainą, oraciją) iš pasirinktos temos. • Pamatysite Vilniaus etninės kultūros centre sukauptos tradicinių Užgavėnių kaukių, Vilniaus verbų bei Velykų margučių kolekcijas. • Diskusijose galėsite pateikti savo interpretacijas konkrečios kalendorinės šventės taikymui nūdienos žmogui, atitikimą jo kultūros, tolerancijos kitataučiams sampratai ir kitiems šiandienos bendrakultūriniams reiškiniams. Pasirinktinos temos iš paskaitų ciklo “Kalendorinių švenčių papročiai ir tautosaka”: 1) Rudens lygiadienis. Vėlinių papročiai. Praktika: Našlaičių dainos. 2) Žiemos šventės: advento laikotarpis, Kūčios, Kalėdos, Trys Karaliai. Praktika: advento-Kalėdų dainos, žaidimai, Kūčių burtai. 3) Užgavėnės. Karnavalo esminiai bruožai. Praktika: persirengėlių oracijos, dainos, šokiai, sutartinės. 4) Pavasario lygiadienis. Velykos, lalautojų tradicija. Praktika: kiaušiniautojų ir lalauninkų oracijos, lalauninkų ir sūpuoklinės dainos. 5) Jurginės, Sekminės. Praktika: Jurginių dainos, piemenų žaidimai, šokiai. 6) Vasaros saulėgrįža. Rasos. Praktika: Kupolinės dainos, sutartinės, rateliai, burtai iš žolelių (reikšmės). Informacija plačiau mokytojams ir moksleiviams Priede Nr.1
Lėlių teatras

„Vilkas, ožka ir ožiukai“

Tikslas – ugdyti mokinių kalbinį ir jausminį potencialą, populiarinanti žodinę lietuvių liaudies kūrybą – pasakas, jas inscenizuojant lėlių teatro elementais. Ugdytiniams suteikti
emocinį komfortą. Uždaviniai, metodai. Kalbine raiška bei mizanscenavimu atskleisti lietuvių liaudies pasakos „Vilkas, ožka ir ožiukai“ veikėjų charakteristikas, jas iliustruojant neverbaline kalba. Kultūrinės edukacijos „Vilkas, ožka ir ožiukai“ užsiėmimas prasideda nuo pokalbio su ugdytiniais apie mėgstamas pasakas, jų veikėjus. Po to vedėja iš už širmos lėlėmis seka šią pasaką. Po spektaklio vyksta pokalbis apie personažus, jų siekiamybes, charakterius. Aptariama spektaklio atomazga. Po to vaikai pasiskirsto vaidmenimis, gauna lėles ir bando improvizuodami atkurti pasaką.
Rodomi įrašai: 11 - 201 009