Dailė, Dizainas

„Mažos mozaikos istorija“

Tikslas - skatinti dalyvio pažintinę ir kūrybinę saviraišką, ugdyti sąmoningumą aplinkos apsaugos srityje. Taikant multimedijos priemones vaikai supažindinami su mozaikos istorija, jos
paskirtimi ir panaudojimu Lietuvoje ir pasaulyje. Aptarsime ir ieškosime praktinių mozaikos pritaikymo galimybių kasdieniniame gyvenime. Mokiniai patys pasiruoš nugludintus mozaikos gabalėlius iš nereikalingų stiklo bei keramikos gaminių. Dalyviai ieškos idėjų savo mozaikoms, rinksis medžiagas (pagal dydį, faktūrą, formą, spalvas), dėlios eskizus. Mokiniai klijuos savo mozaikas ant medinių įsegamo ženkliuko arba raktų pakabuko maketų, maišys mozaikų glaistą, glaistys ir valys. Susikurtus kūrinius dalyviai galės parsivežti į savo namus, taip nudžiugindami ne tik save, bet ir savo artimuosius.
Dramos teatras

Spektaklis „MAKBETAS“ (Išvažiuojamasis)

„Makbetas“ – tai istorija apie praradimą: meilės, tikėjimo, taikos ir galios. Manipuliacijų ir apgaulių pilnas Makbeto pasaulis, kuriame spendžiami spąstai jauniems ir ambicingiems
žmonėms, siekiantiems savo tikslo bei ieškantiems sėkmės formulės. Net ir tie, kurie, regis, turi visas reikalingas sėkmei savybes ir gebėjimus, kenčia ir tampa savo pačių nepatyrimo, nežinojimo, naivumo bei supančiame pasaulyje paslėptos galios aukomis. Žiaurus Makbeto, kuriame manipuliuojama tiesa, o meilė tampa instrumentu kovoje dėl galios ir valdžios, pasaulis. Tačiau Makbeto pasaulis yra ir šių dienų pasaulis. Jame abejingumas vieno žmogaus tragedijai maskuojamas vis naujesniais ir gudresniais būdais. Tokiame „tuščiame“ pasaulyje visi pasmerkti vienatvei. Galia čia yra vienintelė valiuta, kuri paniekina ir suteršia meilę, tiesą ir gerumą... „Makbetas“ – tragiška kritusių herojų istorija, kurie galėjo šviesti, bet patyrę nesėkmę tapo apatiškomis laikmečio ir savo pačių galios aukomis.
Dailė, Etninė kultūra

Zanavykų tautinis kostiumas

Muziejaus ekspozicijoje mokiniai apžiūri zanavykų tautinį kostiumą. Atskleidžiama tautinio kostiumo reikšmė, susiformavimo aplinkybės, svarbiausi bruožai, kostiumo puošyboje naudoti
raštai ir simboliai bei tautinio kostiumo skirtumai atskiruose etnografiniuose regionuose. Edukacinėje klasėje mokiniai yra kviečiami aprengti lėlės šabloną savitu tautinio kostiumo variantu, naudodamiesi pateiktais tautinio kostiumo pavyzdžiais. Pabaigę aprengti lėles, mokiniai kviečiami padiskutuoti ir išsakyti savo nuomonę dėl tautinio kostiumo svarbos šiandieninei visuomenei, bei jo išsaugojimo ir populiarinimo galimybių. Praktinės užduoties metu papuoštas lėlytes mokiniai išsineša su savimi.
Dailė, Kita

Menininko pozicija: nuo romantiko iki aktyvisto

Romantikas, svajotojas, utopijų kūrėjas, mokslininkas, kovotojas už demokratines teises - kas tu? Nacionalinės dailės galerijos ekspozicijoje pristatomų kūrinių autoriai taip pat
skirtingi. Kviečiame susipažinti su jų idėjomis, diskutuoti ir atrasti, kokia priemonė - pieštukas, telefonas, veiksmas ar įrašas socialiniame tinkle perduos tavo žinią pasauliui!
Kita

Šviesos paslaptys

Muziejaus edukatorius skaidrių ir video pagalba pristato šviesos panaudojimo būdus, šviesos, lazerių efektus kino, teatro, scenos menuose.
Kita

,,Pasmerktieji negrįžti''

Ar žinote kada ir kodėl buvo Lietuvos žmonės tremiami į Sibirą? Kur jie buvo apgyvendinti, kokius darbus buvo priversti dirbi? Kur ir kokiomis sąlygomis gyveno? Kaip gyveno tremtinių
vaikai, kokius darbus turėjo dirbti? Ką išgyveno ir patyrė mažamečiai tremtyje? Į visus šiuos klausimus bus atsakyta edukacinės pamokos metu ,,Pasmerktieji negrįžti''. Vaiko akimis, per autentiškus piešinius demonstruojamus ekrane, išgyvens visus sunkios kelionės ir gyvenimo etapus. Praktinės užduoties metu, iš duonos gaminant rožančių vaikai pajaus ir išgyvens bendrystę suvienijusią tautą tragiškų įvykių sūkuryje. Pamatys istorinių - archyvinių nuotraukų, išgirs pasakojimus leidžiančius pajausti praeities kartų išgyvenimus, didžiulę neteisybę žmonių ir ypač vaikų atžvilgiu. Pajaus mūsų tautiečių begalinį ryžtą ir troškimą grįžti į Tėvynę.
Kultūros paveldas, Kita

Matematikos galia

Matematika – mokslų karalienė. Ji taikoma visur ir visada, kiekvienoje gyvenimo srityje galima ją rasti. O skaičiai nėra tiesiog numeriukai, jų reikšmė yra daug platesnė. Dabartinė
skaičiaus sąvoka atsirado per ilgus šimtmečius. Sukūrus skaičiavimo sistemą, atsirado aritmetikos, matematikos mokslai, buvo sukurti įvairūs skaičiavimo ir matavimo prietaisai. Dabar net negalime įsivaizduoti savo gyvenimo be skaičių. Juk matematiniai skaičiavimai suteikia galimybę kurti ir įgyvendinti begalę mokslinių išradimų. Matematikos sąvokomis ir metodais remiasi kiti tikslieji ir socialiniai mokslai – fizika, informatika, ekonomika, sociologija, kalbotyra. Nuo seno skaičiavo žmonės ir mūsų krašte, matavo, svėrė. Laikams keičiantis, daug įdomių dalykų nugrimzdo praeityje, ir tik senose knygose galima rasti tikrų įdomybių, kurių jaunas žmogus šiandien jau nebežino: kaip anuomet krautuvininkas žymėdavo valstiečių skolas ir kad senoliai išsiruošę į miestą užmegzdavo mazgeliu tiek nosinės kampų, kiek reikalų turėdavo sutvarkyti. Ir dar daug ko nežino. Edukaciniame užsiėmime „Matematikos galia“ supažindinsime moksleivius su skaičių atsiradimo ištakomis ir įtaka kasdieniame žmogaus gyvenime bei pristatysime Lietuvoje naudotų ilgio, pločio, svorio, tūrio matavimo vienetus ir jų naudojimo istorijas. Juk matuoti žmogus pradėjo tada, kai ėmė mąstyti, tiksliau, lyginti. Pvz.: vanduo ligi kelių, žolė lygi juosmens, lengvas kaip plunksna, sunkus kaip akmuo. Moksleiviai praktiškai pritaikys minėtus matus specialiai paruoštose užduotyse. Jie taip pat mokysis skaičiuoti mediniais skaitliukais, spręs XIX a.-XX a. pr. mokyklose taikytus matematikos uždavinius. Užduotys įvairaus amžiaus moksleiviams skirsis pagal sudėtingumą.
Kinas, Kita

Gyveno senelis ir bobutė: vaikams apie tremtį

Šios programos pagrindas – garsios lietuvių režisierės Giedrės Beinoriūtės ir animatorės Gabrielės Baltrušaitytės sukurtas dokumentinis animacinis filmas „Gyveno senelis ir bobutė“. Tai
pasakojimas apie tremtį per vienos šeimos – G. Beinoriūtės senelių – gyvenimo istoriją. Ji pasakojama mažos mergaitės – anūkės balsu, labai asmeniškai, pasitelkiant pasakos žanrą. Filmas sukurtas naudojant fotografijas iš asmeninio archyvo, animacinius ir kino kronikų intarpus. Filmas pelnė ne vieną tarptautinį apdovanojimą, o kino kritikas S. Macaitis apie jį rašė: per maždaug 20 pastarųjų metų ne vien Lietuvių kine atsirado galybė dokumentinių juostų apie stalininius lagerius. Bet – drįstu manyti – G. Beinoriūtės filmas unikalus. Ką reiškė tremtyje gyvenantiems vaikams rasti siuntiniuose lietuvišką obuolį? Ką ir kiek apskritai gaudavo valgyti tremtiniai, kokia buvo jų buitis, ar galėjo mokykloje mokytis lietuviškai? Kokius darbus dirbdavo tremtiniai, ar švęsdavo šventes? Ir kodėl net gi vaikai buvo išvežti į Sibirą? Pažiūrėję filmą, gausite daugelį atsakymų, sudalyvausite mini viktorinoje ir veikiausiai pasidomėsite savo pačių šeimos, giminės istorija: galbūt dar turite gyvą tremties metų liudininką, galintį papasakoti apie savo išgyvenimus tremtyje ar tai iš pirmų lūpų girdėjo jūsų tėvai. Gal namuose yra fotografijų, laiškų iš tremties, daiktų, menančių jūsų artimųjų gyvenimą tremtyje. Tai gali būti ir puiki namų užduotis edukacijos dalyviams, ir istorijos, pilietiškumo, patriotiškumo pamokos tęsinys. Jeigu šią namų užduotį atliksite prieš edukaciją, galite atsinešti fotografijas, laiškus ar kokį nors daiktą į edukacinį užsiėmimą ir papasakoti apie juos savo draugams.
Muzika, Etninė kultūra

Lietuvių liaudies instrumentai ir jų gamyba

Ne kiekvienas galime būti muzikantu ar muzikos instrumentų meistru, bet sužinoti, pabandyti Utenos kraštotyros muziejuje suteikiama galimybė kiekvienam! Ką gali žinoti...Kūrybiniame
edukaciniame užsiėmime susipažinsime, pasigaminsime bei visi kartu muzikuosime lietuvių liaudies instrumentais. Sužinosime, kokie instrumentai būdingi Lietuvos regionams, kokie jų pavadinimai, kokia sandara, iš ko gaminami, kokie jų derinimo būdai, kaip tam tikru instrumentu išgaunamas garsas. Kas tam tikru instrumentu grodavo (vyrai, moterys, piemenys...). Kokie instrumentų panaudojimo tikslai: ar tai buities įrankis, apeiginė priemonė, ar instrumentas naudotas pasilinksminimui? Išgirsime skirtingais instrumentais atliekamas įvairaus repertuaro melodijas, per kurias atsiskleis specifinės kiekvieno instrumento muzikavimo galimybės. Kad geriau pažintume tam tikrų instrumentų savybes ir repertuarą, mokysimės groti arba išgauti skirtingų instrumentų skirtingus balsus. Pagal instrumentų meistro pagamintų instrumentų pavyzdžius išmoksime gaminti šiaudo ir plunksnos birbynes, molines švilpynes. O pasigaminę – išbandysime, ar pasiekėme norimą rezultatą!
Kultūros paveldas, Kita

Plungės išmanusis parkas: gamta ir kultūra

Klasė, atėjusi į edukaciją, padalijama į dvi grupes. Joms užsiėmimus veda skirtingi edukatoriai. Kiekviena grupė pavedžiojama po Plungės išmanųjį parką, supažindinant vaikus su kultūros
objektais, parko augalais ir gyvūnais. Antrajame etape grupės gauna po sąrašą su augalų pavadinimais ir piešiniais. Varžydamosi tarpusavyje turi surinkti nurodytus augalus ir kitus gamtos daiktus. Užsiėmimo pabaigoje vyksta refleksija-viktorina, kurioje komandoms užduodami klausimai apie Plungės parko kultūrinius objektus ir parko gyvūnus bei augalus. Galiausiai vyksta komandų apdovanojimas.
Rodomi įrašai: 2131 - 2 1402 152